Jonas Aistis:

 XX a. liūdesio ir graudulio poetas,

 eleginio eilėraščio meistras,
 priklauso neoromantizmo literatūrinei srovei (kaip ir S. Nėris ir A. Miškinis).
 Tikroji pavardė – Aleksandravičius.
 Persikelia į Jav iš Prancūzijos

„Karunka“-„Aš ieškojau laimės ir nesuradau...“

„Peizažas“ – eilėraštis parašytas Lietuvoje. „Gera čia gyvent ir mirti!/Gera vargt čia,
Lietuvoj!..“
„Miškas ir lietuvis“ – aliuzija į Anykščių šilelį
„Vienas kraujo lašas“ – parašytas emigracijoje. „Nors visi žadėjom mirti už tėvynę - /Liko
netesėti mūsų pažadai...“

Henrikas Radauskas

 XX a. rašytojas, poetas-estetas.
 A. Nykos – Niliūno vadinamas „menų alkoholiku“.
 II pasaulinio karo metais gyveno Vokietijoje
 Kalba, pasakyta gavus Lietuvių rašytojų draugijos premija:
„Tvirtinimas, kad poezija būtinai turi kažko mokyti, yra prietaras.“
„Poezija yra be tikslo ir būtent todėl ji reikalinga.“
 Priklauso neoromantizmo literatūrinei srovei.

Miškinis: „Jis eilėraščius dailina ne tiek širdimi, kiek plunksna.“

Kūryba:
„Pasaka“ – du pasauliai: realus ir pasakiškas. „Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė.“
„Laiškai sau pačiam“- ,,..Negaliu nežydėt, neliūdėt/Ir sau laiškus – eiles rašau.“
„Dainos gimimas“ – „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,/Aš sėdžiu po šakom akacijos
baltos.“
„Strėlė danguje“

Salomėja Nėris
 XX a. poetė iš mažo kaimelio
 Buvo paskirta parvežti „Stalino saulės“
 I pasaulinio karo metais persikelia į Rusiją, kur patiria kritinę dvasinę įtampą
 Sukuria „Poemą apie Staliną“, dėl ko dabar yra itin kontraversiškai vertinama
 Priklauso neoromantizmo literatūrinei srovei („Romantike buvau, romantike ir
mirsiu.“)
 V. Daujotytė Straipsnis „Salomėja Nėris išdavė pati save“:
 „S.Nėris yra didžiausia lietuvių poetė.“

Eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“ – išleistas 50m. po rašytojos mirties.

 „Prie didelio kelio“, „Savęs aš gailiuosi“„Pusnys“ „Troškulys“

S. Nėris ir Čiurlionis: Paveikslas „Pasaka“ – „Skrenda neganda juoda“; „Šaulys“ – „Šaulys“

Balys Sruoga

 XX a. Pirmosios pusės kūrėjas.

 Studijavo literatūrą.
 Simbolistas.
 Profesoriavo Vilniaus universitete
 Nenorėjo dėstyti taip, kad įteigtų jaunimui, jog jie turi važiuoti dirbti Trečiajam
Reichui.
 Likimo draugams sakė: „Baisybes, kurias čia patyrėme turime surašyti ir laisvėn
pranešti.“

 ,,Kone didžiausias asmenybės ir kūrybinės tvermės išbandymas buvo kalinimas

hitlerinėje mirties stovykloje",- Algis Kalėda, Lietuvos literatūros tyrinėtojas.
Anot Valentino Masalskio: ,,Jį išgelbėjo nuo mirties ironija ir vidinė savivertė, orumo
jausmas.”
 E. Munko ,,Šauksmas”

Citatos:

„Dievų miškas“ memuarinis romanas

 „Žmogus čia žvėris darais. Bjauresnis už žvėrį.”
 „Galvą galima pamesti, bet numeris – ne: daug svarbiau...“
 ,,Mirtis čia vienadienė šiukšlė”

Alberas Kamiu
 XX a. prancūzų kilmės rašytojas, filosofas.
 Gimė ir augo Alžyre, kuris tuo metu buvo Prancūzijos kolonija.
 Jo šeima nė nežinojo, kad jis yra populiarus pasaulyje
 Jo tėvas mirė kariaudamas Pirmajame Pasauliniame kare
 Žuvo autoavarijoje

1957 m. gavo Nobelio premiją:

„Aš negaliu gyventi be savo meno, bet jo niekad nekėliau aukščiau visko.”
„Tikri menininkai nieko nesmerkia, užuot teisę, jie įsipareigoja suprasti.“
„Dvi menininko priedermės – sakyti tiesą ir priešintis priespaudai.“

Dukra Katerina: „Rašyti – vadinasi nesutarti, nebūti išgirstam. Šitai gerai žinojo mano
tėvas.“

Romanas „Svetimas“ „Laivai išplaukia į pasaulį, kuriam aš dabar abejingas.“

R. Granauskas :,,Reikia gyventi šiame pasaulyje taip, kad jis nepavirstų pragaru. Ir taip, kad
neužstotum kitam saulės.”
Vytautas Mačernis

 XX a. kūrėjas, žemininkas. V. Mačernis vaikystę praleido Žemaitijoje.

 Iš savo šeimos ir draugų išsiskyrė polinkiu į vienatvę.
 Uždarius Kauno humanitarinį fakultetą persikelia į Vilnių, kur jo poetinis talentas
atsiskleidė labiausiai
 Buvo vadinamas jaunuoju genijumi, jo eilėraščiai plito nuorašais.
 Miršta dėl atsitiktinės sprogusio sviedinio skeveldros, traukdamasis į užsienį dėl karo.

„Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose.“

„Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis. Be jų aš nieko
neturiu, be jų daugiau nieko ir nenoriu.“

„Neatimki dieve“ – „Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės,/Noriu pats surasti savo
kelią.“ 17a. Rembranto paveikslas ,,Sūnus paklydelis”

„Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ - „Praeinančiam pasaulyje praeisiu,/Kasdien

suduždamas, bet išdidus.“

Vizijos ,,Įžanga” - „Į žemę piktas vakaras atėjo,/Toks baisiai svetimas ir neramus”

4 Vizija - Vaikystė – ramybės simbolis, tačiau brandžiam, suaugusiam žmogui ji tik gražus
prisiminimas, jo pasaulis lyginamas su kančia. „Ji sakė man, kad galime svajot, tikėt ir
džiaugtis:/Yra pasauly tik jaunystė, saulė ir namai.“

Viktorija Daujotytė
,,Vizija V. Mačerniui – ne tik poezijos žanras, bet ir pasaulio matymo būdas“

Bronius Krivickas

 Poetas, iki pat žūties dalyvavęs antisovietiniame partizaniniame pasipriešinime.

 Net būdamas partizanas neprarado inteligentiškumo - miške nešiojo skrybėlę.
 Lankė B. Sruogos vadovaujamą Teatro seminarą.
 Vertėjas bei literatūros kritikas
 Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1998 m. poetas po mirties apdovanotas Vyčio
Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

„Partizano mirtis“ - ,, Aš dar kausiuos mirštantis ir vienas.“ Žmogus nusivylęs ne

dėl to, kad mirs, o dėl to, kad ne iki galo kovoja.
 „Niekad niekados“ – „Duodu žodį priesaikos šventos/Neatleisti priešui
niekados,/Kol širdis man plakti nenustos./Niekad niekados...“

,,Dovydas prieš Galijotą”- ,,Kad visoj tautoj jau nėr kas gina/ Vardą vieno iš visų dievų.“

Antanas Škėma

 XXa. rašytojas, gimė Lenkijoje.

 Studijavo mediciną, bet dėl meniškos prigimties metė, iš jos išsinešė tik meilę
lavonams, kas ir dabar atsiliepia jo kūrybai.
 Save Škėma rado teatre, dirbo aktoriumi, režisieriumi valstybiniuose Kauno ir
Vilniaus dramos teatruose
 Emigravo į JAV. Apsigyveno Niujorke, kur dirbo liftininku.
 Žuvo autoavarijoje

Panašumai biografijos ir kūrinio ,,Balta drobulė“: abu liftininkai, poetai, emigrave iš

Lietuvos.

„Esu 87-asis žmogėnukas aštuoniamilijoniniame Niujorke.“

Justinas Marcinkevičius

 XX a. pab. – XXI a. pradžios poetas, dramaturgas, prozininkas vertėjas – unikalaus

talento rašytojas.
 Nuo pat mažens patiko lietuvių kalba, domėjosi rašytojų gyvenimais.
 Kūrė sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis
 Gynė tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus
idėją.
 Sugrąžino estetinė verte literatūroje

Poetinė drama „Mažvydas“

 „Tikėti lengva, daug sunkiau gyventi.“
 „Jei kuo ir šviečiam – tai gerais darbais. Tikėjimas ir tas be gero darbo - kaip valtis be
irklų.“
 „Ir atleisk man atleisk gyvenimą visą bespalvį,/bekvapį, beskonį.“
 „Kur turtingesnis dievas – vargingesnis tenai žmogus.“

Marius Katiliškis
 XX a. egzodo rašytojas egzistencialistas
 Studijavo meną Šveicarijoje
 JAV dirbo duobkasiu, sandėlininku
  Nusipirko sklypelį Čikagos priemiestyje

,,Miškais ateina ruduo“

Juozas Aputis

 XX a. kūrėjas, išsiskyręs moralines pozicija prieš kitos, autentiškumu.

 Sovietmečiu priklausė „tyliųjų modernistų“ kartai.
 Literatūrai siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti, kuo daugiau tiesos apie žmogų
 Ezopo kalba
 Vadinamas J. Biliūno prozos tradicijų sekėju.
 Atimta nobelio premija

„Lidija Skoblikova ir tėvo žingsniai“

„Šūvis po Marazyno ąžuolu“
„Vakarėjant gražios dobilienos“
„Autorius ieško išeities“

„Baisus yra -žmogus be abejonės, be dvasios svarstyklės.“

„Vargas yra negerai, kai jis ypač didelis, kai prislegia žmogų ir fiziškai, ir dvasiškai.
Tačiau iki tam tikros ribos jis yra būtinas kiekvienam, kad nesijaustų galintis pasaulį
sau palenkti, dievas.“

Česlovas Milošas

 XX a. iš Lietuvos kilęs poetas, prozininkas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas.

 1980 m. gavo Nobelio premiją.
 Vadino save lenkiškai kalbančiu lietuviu, LDK žmogumi.
 Gavo nobelio premiją
 Juozo Javaičio filmas „Česlovo Milošo amžius“: „Artėja į galą mano šimtmetis,
masinių beprotybių šimtmetis.“

Kalba atsiimant Nobelio premiją: „Mūsų epocha stumia žmones į didelį maskaradą.
Gėdimąsi arba bijoma prisipažinti, kuo esama.“

„Emigruoti:“ „Jeigu stočiau prieš jaunimo auditoriją/nė žodžiu neužsiminčiau apie

sėkmę./Kuri, be jokio abejonės, būna ir yra karti.“

„Žuvis“: „Bet paprastas žmogaus balsas darėsi beteisis,/Liko it žuvies žiomenų krutėjimas už
akvariumo sienos.“

„Daina apie pasaulio pabaigą“: „Kitos pasaulio pabaigos nebus.“

Marcelijus Martinaitis XX a. II p. - XXI a. pr. modernistas

  Ezopo kalbos (alegorijos, metaforos, užuominos), potekstės meistras, universalaus
talento rašytojas
 Visuomenės veikėjas, tautosakos tyrinėtojas, aktyvus Sąjūdžio veiklos dalyvis
 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
 Pagal Martinaičio tekstus muziką kūrė daug kompozitorių
 Sovietiniu laikotarpiu rašytojas buvo suvoktas kaip atsvara sovietinei ideologijai

„Kukučio baladės“ – populiariausia Sovietmečiu išleista poezijos knyga, išversta į beveik

visas Europos kalbas.
„Kaip Kukutis protą atgavo“
„Kukutis nori pamatyti tėvynę“
„Kukutis važiuoja pilnu troleibusu“

Aidas Marčėnas

 Lietuvių poetas, kritikas

 Nacionalinės premijos (2005 m.) laureatas
 Jaunystėje dirbo įvairiausių darbų: nuo apšvietėjo akademiniame operos ir baleto
teatre iki Azijon karves gabenančio prekinių traukinių palydovo.
 Sovietinę sistemą kaip iškreiptą pasaulį pripažįsta suvokęs psichiatrinėje ligoninėje
(ten pateko norėdamas išsisukti nuo tarnybos sovietinėje armijoje)
 Poetas – „tiesą meluojantis žmogus.“

„Ars poetica“ – poezijos menas. „Pasaulis baigias, todėl/reikia rašyti eilėraščius.“ „Pasaulis
baigiasi net sekmadieniais.“

„Metai be žiogo“ – pasaulis be meno. „Tėve nebe mūsų,/neduok daugiau jiems duonos
kasdieninės, -pyrago/duok.“ „Kasdien mažiau tėvynės./Teliko himnas, o giesmė užduso.“

Renesansas: XV - XVI a. Filosofija – humanizmas, žmogaus aukštinimas.

Žmogaus idealas – universali asmenybė.

Barokas: XVII a. Renesanso idėjų žlugimo laikas. Populiarus posakis „Memento mori“
(atmink, kad mirsi). Pradėta kritikuoti, menkinti žmogų. Žemiškasis pasaulis – „tuštybių
mugė“. Leitmotyvas – gyvenimo nepastovumas

ŠVIEČIAMOJI EPOCHA – XVIII a.

Literatūra turi auklėti, lavinti žmogų. Žmogaus idealas – išsilavinęs žmogus. Filosofija –
racionalumas, proto kultas. Iškeliama žmonių lygybės idėja.

ROMANTIZMAS – XIXa. Dviejų pasaulių – realaus ir idealaus – priešprieša. Vidinis

pasaulis svarbesnis už išorinį. Dvasiškai laisvas, neramios sielos žmogus, maištaujantis
individualistas. Idealizuojama praeitis.

Citatos, paveikslai

 A. de Sent Egziuperi: „Gyventi – tai iš lėto gimti“

 Johanas Volfgangas Gėtė: „Žmogus tik per klystkelius suranda tikrą kelią“
 Justinas Marcinkevičius: Tėviškėje prasideda žmogus
 Romėnų filosofas Seneka: „Per kančias į žvaigždes“
 Graikų filosofas Sokratas: „Žinau, kad nieko nežinau“
 Anot italų filosofo Pika dela Mirandola savo esė ,,Kalba apie žmogaus orumą“, kuris
yra prilyginamas humanizmo manifestui, Aukščiausiojo lūpomis teigia, kad jis
nepadarė žmogaus nei dangiško, nei žemiško, nei mirtingo, nei nemirtingo. Jis į
žmogų žiūri, kaip pagarbos vertą kūrėją, kuris gali nusileisti iki žemiausių būtybių arba
savo dvasios valia pakilti iki aukščiausių dangiškų būtybių. Tai leidžia suvokti, kad
žmogus yra laikomas savo likimo kalviu.

 XXa. psichologas A.Maslou yra sukuręs poreikių piramidę. Remiantis piramide, be

fiziologinių poreikių, žmogui yra reikalinga saugumo garantija. Taip pat žmogui būtini
socialiniai santykiai, tačiau svarbiausi yra savivertės ir savirealizacijos poreikiai. Todėl
nenuostabu......
 Prancūzų rašytojas Alberas Kamiu teigia, kad geri norai gali pridaryti tiek pat žalos
kiek ir bloga valia, jei nėra išmanymo.
 Vokiečių filosofas F.Nyčė tegia, jog tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.
 Juozo Grušo ,,Išgyvenęs“
 E.Munko ,,Šauksmas“