Vincas Kudirka

I. Kontekstai.
1. Asmenybė. Vienas iš Lietuvos Tautinio sąjūdžio ideologų, poetas, kritikas bei laikraščio „Varpas“
redaktorius. Tėvų verčiamas, V. Kudirka (1858 m. gruodžio 31 d. – 1899 m. lapkričio 16 d.) įstojo į
kunigų seminariją, tačiau po dviejų metų buvo išmestas „dėl pašaukimo stokos“. Vėliau įstojo į
Varšuvos universitetą. Studijuodamas V. Kudirka nutautėjo, kadangi skirtumas tarp lietuviškos
kaimo kultūros ir lenkų perduodamos Vakarų civilizacijos buvo toks didelis, kad dauguma lietuvių
gėdijosi savo kilmės, nustodavo kalbėti lietuviškai. Kudirka savo prisiminimuose rašė: „tik jaučiu,
kad man gėda atsiminti kuo aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtu, jog aš moku
lietuviškai.“ Grįžęs iš studijų Kudirka išgirsta apie Basanavičiaus ruošiamą lietuvišką laikraštį, jau
nuo tos akimirkos jis nebegali nuvyti minčių apie Lietuvą. Po pusmečio, perskaičius pirmąjį
„Aušros“ numerį, V. Kudirką apima begalinis gėdos jausmas: „tik pamenu, kad atsistojau, nuleidau
galvą, nedrįsdamas pakelti akių į sienas,“ ir galiausiai visiškai išsklaidoma sulenkėjimo migla. Tik po
šio dvasinio lūžio jis ryžtasi eiti Basanavičiaus pėdomis, skleidžiant lietuvišką žodį ir žadinant tautą.
1889m. su suburta studentų draugija pradeda leisti laikraštį „Varpas“. V. Kudirka laikraštį redagavo
net ir visiškai apleistas jėgų, kovodamas su (tuo metu dar nepagydoma) džiova. Pasak E.
Mieželaičio, Vincas Kudirka buvo daktaras gydęs ne žmogaus kūną, o sielą.
2. Laikotarpis. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Vincas Kudirka kūrė XIXa. antroje pusėje, kai
Lietuvoje ryškėjo tautinio atgimimo ženklai, pradėjo formuotis Lietuvių nacionalinė kultūra.
3. Romantizmas / realizmas. Romantizmas pabrėžia stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę. Ši
literatūrinė srovė yra pagrįsta susižavėjimu gamta, žmogaus jausmų ir asmenybės nagrinėjimu.
Lietuvoje pagrindinės romantikų nagrinėjamos temos: tautiškumas, meilė tėvynei, gamta („Tuoj
darbininkai visi suknibždėjo / Lyg gyventojai užgauto skruzdėlyno,“- V. Kudirka). V. Kudirka
nagrinėja elementarias gyvenimo vertybės, tautiškumo pagrindus. Šias vertybes poetas stengiasi
didaktikai perteikti skaitytojui ir taip šviesti tautą.

II. Grožinė kūryba.

1. „Tautiška giesmė“ - Lietuvos himnas. Gyvenimo pabaigoje sukurtas oratorinis eilėraštis yra
kupinas patoso. Jame Kudirka konkrečiai dėsto lietuviui privalomas vertybes, todėl yra nesunku
jas išskirti: dorybė, darbas tėvynės labui ir meilė Lietuvai.
2. „Varpas“ – šiame eilėraštyje V. Kudirka išskiria pagrindinę lietuvio moralinę vertybę: darbštumą.
Eilėraštį galima suprasti tiesiogiai, kaip liaudies raginimą siekti geresnio gyvenimo, imtis veiklos.
Tačiau tas pats darbas gali įgyti metaforinę, laisvės siekimo, prasmę. Šiuo atveju varpas kviečia
Lietuvos žmones kovoti už savo kalbą ir kultūrą. Tai proginis eilėraštis, parašytas pirmajam
laikraščio „Varpas“ numeriui.
3. „Labora“ – jeigu eilėraštyje „Varpas“ V. Kudirka kreipėsi į visus Lietuvos žmones, tai eilėraštyje
„Labora“ adresatas yra jaunimas. Šiose eilėse atsiskleidžia autoriaus dedamos viltys į naująją
kartą. Jis aiškiai tiki, kad jaunimas išlaisvins Lietuvą, todėl Kudirka tarytum veda juos į priekį,
skatiną nebūti abejingais ir ragina neišsižadėti tėvynės, „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio
šaukšto.“ Paskutiniame posmelyje išskiriama ir draugų, jų palaikymo, svarba: „O jeigu apilsi
sunkiam darbe savo, / <...> Tai žvilgtelk ant darbo jaunųjų draugų tavo - / Vienoj akimirkoj iš naujo
atgimsi.“

III. Kultūriniai kontekstai.

1. Vinco Kudirkos kūrybai ir pasaulėžiūrai didžiausią įtaką padarė J. Basanavičius ir jo išleistas
laikraštis „Aušra“. J. Basanavičiaus pavyzdys sužadino V. Kudirkos ilgai slėptus jausmus Lietuvai ir
privertė permąstyti visus tuos metus praleistus slepiant savo kilmę.
2. V. Kudirkos kūryboje yra aiškiai išsakomos problemos, stengiamasi perteikti elementarias
gyvenimo vertybes kaip darbštumas, meilė tėvynei, draugystė. Dėl šių savybių jo kūrybą galima
lyginti su K. Donelaičio epine poema „Metai“. Abu autoriai siekia šviesti tautą, mokyti gyvenimo
tiesų, moralinių normų.
3. Spaudos draudimo metai. Dėl šios istorinės aplinkybės dauguma eilėraščių pasižymi gausiais
raginimais, šaukimo į kovą už tėvynę.
 4. V. Kudirka išgyveno dvasinį virsmą iš lenko į lietuvį. Visiškai atvirkščiai pasisuko A. Baranausko
gyvenimas. Senatvėje jis sulenkėjo, atitolo nuo Lietuvos.
5. A. Mickevičiaus pasakytais žodžiais yra pradedama „Tautiška giesmė“. V. Kudirka pripažino jį kaip
poetą, nors jis kūrė lenkiškai.

IV. Kūrybos aktualumas šiai dienai.

1. V. Kudirka ir šiai dienai išlieka vienu didžiausiu patriotiškumo simboliu. Tai žmogus altruistas, kuris
negailėdamas savo sveikatos, iki pat paskutinio atodūsio skleidė lietuvybės idealą ir švietė
valstiečius.

V. Rašinių temos.
1. Samprotavimo:
 „Ką reiškia būti įsipareigojusiam savo Tėvynei?“ (V. Krėvė „Skirgaila“, M. Mažvydas
„Katekizmas“)
 „Ar šiuolaikinė visuomenė praranda gėdos jausmą?“ (J. Aputis „Šūvis po Marazyno
ąžuolu“, J. Savickis „Ad Astra“)
2. Literatūrinio rašinio:
 „Ką reiškia būti piliečiu“ literatūrinis rašinys. (K. Donelaitis „Metai“, M. Daukša „Postilė“)
 „Pagrindiniai lietuvio nacionaliniai bruožai“ (K. Donelaitis „Metai“, A. Baranauskas
„Anykščių šilelis“)

VI. Literatūros sąvokos tinkančios šiam autoriui.

1. Asketizmas – malonumų atsisakymas siekiant aukštesnių tikslų.
2. Altruizmas - egoizmo priešingybė, rūpinimasis aplinkiniais, nepaisant savęs.
3. Oratoriškas kalbėjimas – pakilus, iškalbingas.
4. Didaktika – praktinis mokymas.
5. Patosas – pakilus jausmų išreiškimas, entuziazmas.
6. Patriotizmas - savo šalies ginimas, aukštinimas, gerbimas.

Juozas Getautis