Balsavimas

Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima vienu iš bū dų:

 interneto svetainėje metuknyga.lt
(iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus)

 elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt

 paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01109 Vilnius
Balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus
apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2020 metų vasario mėnesį.

Balsuoti užknygą
vaikams

Balsuoti už knygą
paaugliams

Balsuoti už knygą
suaugusiesiems

Balsuoti už poezijos
knygą
 KNYGOS PAAUGLIAMS
ILONA EŽERINYTĖ „SKIRIAMA RIVAI“
Keturiolikmetį Dovą kamuoja nuobodulys,
pamokos neįkvepia, muzikos mokykla nebaigta – dėl
to ypač nusivylęs tėvas, svajojęs, kad gabus sūnus
pasieks tai, ko nepavyko jam pačiam. Netikėtai
Vyriausiasis Dirigentas pasiūlo tėvui keistą kūrinį –
per šimtą metų niekam nepavykę jo sugroti.
Bandydamas įminti natų paslaptį tėvas leidžiasi į
kelionę laiku. Kartu tenka pasiimti sūnų – tą beviltišką
išlepusį paauglį…
Ilona Ežerinytė – trijų prestižinių Lietuvos
vaikų literatūros premijų laureatė, literatūros
konkursų laimėtoja ir nominantė, tarptautinės vaikų ir
jaunimo literatūros asociacijos IBBY narė, kūrybinio
rašymo mokytoja, knygų „Verksnių klubas“, „Šunojaus
diena“, „Sutikti eidą“ autorė. Apysaka paaugliams
„Skiriama Rivai“ – ketvirtoji rašytojos knyga. Joje
susipina dabartis ir praeitis, fantazija ir realybė,
lyrinės istorijos ir detektyvo elementai. Įvykių centre
– tėvas ir sūnus, ieškantys paslaptingo kūrinio, o
randantys kur kas daugiau. Pasakojimą praturtina
muzikinės iliustracijos, pasiekiamos mobiliaisiais
įrenginiais.
 KNYGOS PAAUGLIAMS
LANDSBERGIS, VYTAUTAS V. „ŽALČIŲ KARALIENĖ“

„Žalčių karalienė“, gerai žinoma lietuvių liaudies

pasaka, šioje apysakoje iš mito perkeliama į realų
istorinį laikmetį, į partizaninių kovų sūkurį, priverčia
naujai pažvelgti į epo modernizavimo galimybes,
atrandant universalias šios žinomiausios lietuviškos
pasakos sąsajas su dramatiška XX amžiaus Lietuvos
pokario istorija.
„Žalčių karalienė“ – tai pajūrio moksleivės,
literatės Eglės, dienoraštis, pradėtas rašyti, kai jai
buvo septyniolika. Dienoraštis fiksuoja įvykius nuo
1945-ųjų pavasario (netikėtos pažinties su partizanų
vadu Žilvinu) iki pat žūties 1956-aisiais, jai su
keturiais vaikais grįžus iš Gotlando salos į Lietuvą
aplankyti savo artimųjų.
Šioje knygoje naudojamos citatos iš partizanų
vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščių,
remiamasi gausia partizaniška lektūra (dokumentais,
 KNYGOS PAAUGLIAMS
AUDRONĖ MEŠKAUSKAITĖ, AURINA VENISLOVAITĖ , INGA DAGILĖ
„ISTORIJOS SKANĖSTAI“

Istorija – rimtas mokslas apie svarbius

įvykius, galingus didvyrius ir reikšmingą praeitį.
Tie praeities įvykiai tokie reikšmingi, kad net po
daugybės metų apie juos rašo vadovėliai ir
mokosi mokiniai. Rimtoji istorija – mūsų žinių
duona – labai reikalinga ir sveika, tačiau kartais
taip norisi ko nors skanaus...
Istorijos skanėstai – tai nelabai rimti mūsų
šalies praeities įvykiai, smagios detalės,
pamirštos smulkmenos, į vadovėlius netilpę
istorijos trupiniai. Kokių saldumynų į skrydį per
Atlantą pasiėmė Darius ir Girėnas? Kokiame
pliaže deginosi Lietuvos prezidentas Antanas
Smetona? Kas lietuvius išmokė žaisti krepšinį ir
kiek blusų įstrigo Baltijos gintaruose? Šioje
knygoje – šmaikštus, linksmas ir netikėtas
Lietuvos istorijos gabalėlis.
Skanaukite!
 KNYGOS PAAUGLIAMS
KOTRYNA ZYLĖ „SUKEISTAS“
„Šūdas. Basta, koniec, the end. Visas pasaulis
toliau suksis be manęs. Taip vyksta dalykai.“
O ką, jeigu vieną dieną jūsų miestas virstų bekraščio
sniego ir šalčio kalėjimu? Jei mokyklos rūsio tamsoje
sutiktumėt patį Velnią, o baltai apsigobusi Giltinė
atkeliautų gerokai anksčiau, nei tikėjotės?
Šių dienų Vilnius. Šešiolikmečiai Gabija ir
Gedas mokosi Dailės mokykloje. Abu jie – labai
skirtingi ir abiem vienu metu ima dėtis keisti dalykai.
Beužgimstantys jausmai netikėtai lemia dviejų
pasaulių – realaus ir anapusinio – susidūrimą.
Kotryna Zylė – rašytoja ir dailininkė, kurianti
mitologijos temomis. Jos debiutinė knyga „Milžinas
mažylis“ buvo įtraukta į geriausių 2014 m. knygų
vaikams penketuką; „Didžioji būtybių knyga“. Knygos
meno konkurse apdovanota kaip gražiausia 2016 m.
knyga vaikams.
 KNYGOS SUAUGUSIEMS
MARIJUS GAILIUS „ORO“
Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs garsus klimatologas
Vincentas Šemeta į kapus nusineša baugią paslaptį. Profesoriaus
artimuosius ir draugus vėl bendrauti priverčia vis daugiau
klausimų keliantis ciniškas jo testamentas.
XXI a. amžiaus pabaigoje senyva moteris Kotryna
mėgina susidoroti su praeities šmėklomis. Kodėl net tobulos
atminties jos virtualioji antrininkė nepadeda nieko suprasti?
Tuo metu jaunieji lietuvių kilmės nacionalistai, išvaryti iš potvynių
sunaikinto Londono, ieško savo vietos istorinėje tėvynėje Lietuvoje
ir kyla į kovą prieš klimato pabėgėlius. Populiarus savimyla
Hiacintas skelbia priešingai: bežemių žmonių importas – paskutinė
galimybė Lietuvai išlikti.
Sunykus pažįstamam pasauliui, lieka saldūs tinklaodžių sapnai ir
atšiaurus kraštovaizdis už betono jūrsienių. Ar tolimos praeities
mįslę įminę žmonės atgaus pasitikėjimą ateitimi?
Marijus Gailius (g. 1983) baigė žurnalistikos studijas
Vilniaus universitete, tęsė mokslus Danijoje ir Švedijoje. Paryžiuje
dirbo fotografu ir rašė noveles, kurių rinkinį „Šlapias spalis“ 2012
m. išleido Rašytojų sąjungos leidykla.
Vedė laidas „Žinių radijuje“, kultūrinėje spaudoje skelbia
literatūros kritikos straipsnius.
 KNYGOS SUAUGUSIEMS
VIRGINIJA KULVINSKAITĖ „KAI AŠ BUVAU MALALIETKA“
Pirmą kartą apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje pasakoja
jauna moteris. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai,
vėliau – doktorantūra ir tarptautinės konferencijos. Filologė, labiau už viso
pasaulio literatūrą vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti,
meilė, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad
neprapulsi. Į tradicinius įvaizdžius netelpanti tapatybė. Jokio
sentimentalumo. Jokių pasiteisinimų. Jokios patetikos.
Vilniaus gatvės ir pastatai tampa kertiniais atminties žemėlapių
taškais. Visos istorijos tikros, bet ne visos nutiko pačiai autorei. Tai ištisos
kartos patirtis. Vilniečių žargonu kalbama apie santykius, seksą, depresiją,
akademinį pasaulį.
Šiandieninis romanas – tai ir žanras, ir pareiškimas: šiandien reikia nuo
stereotipų išlaisvinančių pasakojimų. Šiandien jau esame pasiruošę tokiai
literatūrai.
„Jau seniai teko skaityti taip atvirai parašytą knygą! Nevyniojant į
vatą čia kalbama ne tik apie seksą, narkotikus ir meilę, bet ir apie
nuobodulį, liūdesį ir beprasmybę. Tai dar sudėtingiau. Bet Kulvinskaitė,
išvengdama patoso bei egzaltacijos, meistriškai susidoroja ir su šiuo
iššūkiu.“ Aušra Kaziliūnaitė
Virginija Kulvinskaitė (Cibarauskė) – poetė, kritikė, rašytoja, gimusi
1983 m. Vilniuje. Viena ryškiausių nūdienos lietuvių literatūroje. Ir
nebando vaizduoti „dvasingos“. „Kai aš buvau malalietka“ – antroji
rašytojos knyga ir pirmasis jos prozos kūrinys. Poezijos knygą „Antrininkė“
V. Kulvinskaitė išleido nemokamu elektroniniu formatu ir ribotu 30 egz.
tiražu. Knyga įtraukta į Lietuvos kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. V.
Kulvinskaitė yra apsigynusi daktaro disertaciją.
 KNYGOS SUAUGUSIEMS
VIDAS MORKŪNAS „PAKELEIVINGŲ STOTYS“
„Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų
novelių ciklas. Autorius per detales, per
graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo
žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria
skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas.
Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias
pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia
sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų
mozaiką.
Tai trečia Vido Morkūno prozos knyga
(pirmoji, „Manekeno gimtadienis“, išleista 2001
m; antroji, „Reportažas iš kiaušinio“, pasirodė
2012 m.)
Apsakymų rinkinys „Reportažas iš
kiaušinio“ buvo išrinktas į Kūrybiškiausių metų
knygų dvyliktuką. 2010 m. rašytojas įvertintas
Antano Vaičiulaičio literatūros premija. 2014 m.
Vidui Morkūnui įteikta Jurgio Kunčino premija.
 KNYGOS SUAUGUSIEMS
DAINA OPOLSKAITĖ „DIENŲ PIRAMIDĖS“
Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė
lituanistikos studijas. „Dienų piramidės“ – antrasis autorės
novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė
laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti
įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018
metais novelė „Grotos“ pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį“
– rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per
ledą“ tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgio Kunčino
literatūrine premija.
Ištikima klasikinei smulkiojo žanro poetikai autorė savo
novelėse geba subtiliai niuansuoti kalbą, audžia tankią
nepriekaištingo stiliaus drobę. Apnuogintas žmogiškosios
būties realizmas kūriniuose itin stipriai veikia skaitytojo
vaizduotę, o pasitaikantys mistikos ir fantastikos elementai
palaiko regimojo pasaulio ir magiškojo realizmo – to, kas
neįžiūrima, nepaaiškinama, nesuvokiama, – pusiausvyrą.
Novelėse apmąstoma, kas laikui bėgant žmonių pasaulyje
kinta, o kam lemta išlikti amžinai. Keliami žmogaus būties,
meilės, asmenybės laisvės, Dievo ir likimo klausimai, kurių
akivaizdoje šiuolaikinio žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip
didžiausias laimėjimas. Daugelyje novelių kartojamos svarbios
detalės kuria svarias poteksčių reikšmes.
 KNYGOS SUAUGUSIEMS
JURGA TUMASONYTĖ „UNDINĖS“
Antroji autorės knyga „Undinės“ – posūkis į didesnės
apimties kūrinius, įsiklausant į lietuvių novelistikos
tradicijas. Autorė turi savą pasaulio viziją ir randa būdų
jai išreikšti. Ji plačiai parodo pagrindinius personažus,
vykusiai perteikia jų jausmų dramas, veikėjų moralės ir
požiūrių susikirtimus, bendravimo problemas. J.
Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose
pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas,
aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir
magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami
prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo,
keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos
privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių
pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais
elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia
šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.
 POEZIJOS KNYGOS
VAIVA GRAINYTĖ „GORILOS ARCHYVAI“
„Šis poezijos rinkinys galėjo tapti mano pirmąja
knyga. Tačiau taip susiklostė, kad pirmiausiai išėjo dokumentinių
esė knyga, o paskui aktyviai veikiau įvairiose meninėse
konsteliacijose savo tekstus dažniausia pristatydama ne
popieriuje, o per tarpdisciplinines raiškas – operose, radijo
teatre, aplinkos šokio spektaklyje, muzikiniame performanse,
audiopoetiniuose eksperimentuose. Veikiama laiko, ši knyga
galiausiai tapo „Gorilos archyvais“. Ji – lyg kūrybinė archeologija:
kelis dešimtmečius rašyti eilėraščiai galiausiai buvo peržiūrėti,
surūšiuoti, atrinkti ir inventorizuoti. Dabar, kai archyvai
sutvarkyti, randasi vietos naujiems vėjams“, – Vaiva Grainytė.
Vaiva Grainytė – prozininkė, dramaturgė, poetė. Jos
esė knyga „Pekino dienoraščiai“ (2012) buvo nominuota „Metų
knygos“ suaugusiųjų kūrinių kategorijoje, įtraukta į kūrybiškiausių
knygų dvyliktuką ir įvertinta Augustino Griciaus premija. Rašytoja
– 6 tarptautinius apdovanojimus Europoje pelniusios operos
„Geros dienos!“ (2013) libreto autorė, o antrasis kartu su Lina
Lapelyte ir Rugile Bardžiukaite jos kurtas performansas-opera
„Saulė ir jūra“ 2019 m. išrinktas atstovauti Lietuvai 58-ojoje
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Autorės ir jos kolegių
veikla įvertinta Jaunojo menininko premija bei aukščiausiais
teatro apdovanojimais – Auksiniu scenos kryžiumi ir Boriso
Dauguviečio auskaru.
 POEZIJOS KNYGOS
JURGITA JASPONYTĖ „VARTAI AUŠTRIEJI“
„Vartai Auštrieji“ – antroji savitai folkloro ir lietuvių mitologijos
motyvus su asmeniniais išgyvenimais ir refleksijomis perpinanti poetės knyga.
Ji iš dalies pratęsia pirmosios knygos „Šaltupė“ temas: atvirus pasakojimus
apie motinystę, vaikystę, moters brendimą, pavaizduotus per baltiškosios
pasaulėjautos ir pasaulėžiūros įvaizdžius.
Poezijos knygą sudaro 6 skyriai, o skyriai ir eilutės dažnai
palydimi epigrafais tapusiomis lietuvių ir latvių dainuojamojo folkloro
ištraukomis. Knygos tekstai pinklūs, daugiasluoksniai, autorė dažnai naudoja
vidinius rimus, patys tekstai prisodrinti nuorodų į mitologijos šaltinius, istoriją,
juose neretos citatos ir aliuzijos.
Per visą knygą eina pasikartojantis vandens leitmotyvas –
vanduo čia suvokiamas kaip judėjimas, kaip perkelianti iš vienos būsenos į kitą
substanciją. Vanduo jungia praeitį su dabartimi, chtoniškąjį pasaulį su
dangiškuoju, miestą su kaimu ir miesteliu. Vienas knygos skyrius „Vilnius nuo
Aštriojo galo“ jau koncentruojasi į tikslią vietovę – Vilniaus miestą ir jo istorinį
priemiestį; apmąstomas, ar greičiau, kontempliuojamas asmeninis santykis su
šia vieta. Vieta neretai suvokiama kaip tapatybės dalis, beveik kaip asmeninė
metamorfozė, įsikūnijimas.
Knyga užbaigiama skyriumi „Saugės“ (senoviniu žodžiu,
reiškiančiu sutartines), kuriame improvizuojama folkloro motyvais.
„Vartai Auštrieji“ – įdomiai ir talentingai šiuolaikinę jauseną, verlibrą ir
folkloro klodus derinanti knyga. Ji remiasi tiek dainomis, tiek pasaulio ir
lietuvių poezijos tradicija – jos nemėgdžiodama, bet pratęsdama.
Jurgitos Jasponytės pirmoji knyga „Šaltupė“ (2014) susilaukė
pasisekimo ir pripažinimo – rankraštis laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos
leidyklos kasmet organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą, leidinys buvo
įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią poezijos debiutą, pateko į 2014-
ųjų „Metų knygos“ rinkimų poezijos penketuką.
 POEZIJOS KNYGOS
VYTAUTAS KAZIELA „ALYVMEDŽIAI“
„Alyvmedžiai“ – vienuoliktoji
Vytauto Kazielos poezijos knyga.
Autorius tęsia mirties ir meilės,
atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo
temas.
Šis rinkinys trapios, subtilios
poezijos namai, o patys eilėraščiai –
išgryninti. Nenuostabu, nes tai
meditacijos, vienišavimo poezija,
reikalaujanti tylos. Poetas tebetiki, kad
minimalizmas – formos ir įvaizdžių – turi
žavėti savo grakštumu, tad viską, kad
yra esminga, galima išreikšti taupiu
žodžiu.
 POEZIJOS KNYGOS
ALVYDAS ŠLEPIKAS „MANO TĖVAS ŽŪSTA“
Tėvas mėgdavo žiūrėti į upę. Šienaudavom jos
krantus ir pietaudami stebėdavom tėkmę, žuvis, Perkūno
žirgelius. Kartais eidavom žūti, nešdavomės ant pečių sunkias
lazdynines meškeres. Pakliūdavo įvairiausios žuvys, bet
dažniausiai tokios, kurias tėvas vadindavo blizgutėm. O
tikėdavom, kad pagausim šapalų arba abstriungų. Taip vadinom
upėtakius. Kartais pavykdavo. Kai buvau mažas, tėvas plaukdavo
lėtai tarp vandenžolių, o aš laikydavausi jam už kaklo ir
plaukdavau kartu. Ant jo nugaros. Vėsi juoda tėkmė tyliai nešė
mūsų baimes, diena geso, o mes plaukėme ramiame vandeny
pamažu virsdami žuvimis.“ – Alvydas Šlepikas
Alvydas Šlepikas išleido poezijos knygas „Taika tavo
kraujui“ (1997), „Tylos artėjantis“(2003). Kaip bendraautoris
skelbė kūrybą antologijoje „Svetimi“ (1994), taip pat Svetimi
slapyvardžiu išleistame poezijos rinkinyje „Po 20“ (2014). Knyga
„Mano tėvas žūsta“ – rinktinė. Čia publikuojami tekstai atrinkti
iš minėtų rinkinių bei antologijos. Taip pat publikuojama naujų
eilėraščių. Knyga sudaryta ne pagal chronologiją, bet pagal
vidines sąsajas ir būtinybes. Tad, nepaisant to, kad ši knyga –
rinktinė, skaityti ją reiktų kaip rinkinį. Ypač todėl, kad didžioji
eilėraščių dauguma buvo pataisyti, kartais beveik perrašyti.
 POEZIJOS KNYGOS
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ „GINTARO KAMBARYS“
„Gintaras kasdien bado akis senamiestyje – turistus
viliojančiose vitrinose, kai žingsniuoju į darbą. Nors retai
mąstydavau apie jo, kaip mineralo, kelionę laiku, man jis
visada turėjo tėvo vardo krūvį. Apie garsųjį dingusį
Gintaro kambarį vaikystėje papasakojo seneliai, kai
nuvažiavome į Palangą ir aplankėme Gintaro muziejų.
Pamenu, ėmiau tikėti, kad kada nors dingęs kambarys bus
surastas jūroje (gal net aš jį surasiu, braidžiodama po
atokias vietas!). Praėjusią vasarą nusivedžiau ten dukrą, ir
užvaldė déjà vu dvasia, tik kiek realistiškesnė. Ėmiau
žiūrinėti Tiškevičių nuotraukas, domėtis archyvu – jų
likimai, ypač moterų, atrodė tokie dramatiški. Jau buvau
beveik parašiusi Tiškevičių ciklą, kai sužinojau, kad tėvas
gavo restauruoti Juozapo Tiškevičiaus karstą. Nuostabą
dėl tokio sutapimo palaikiau ženklu, kad reikia judėti
toliau. Ir judėjau, tik į knygą įsipynė dar ir mano šeimos,
tėvonijos istorija“ , – Giedrė Kazlauskaitė.