Žmogus prievartos pasaulyje

Prievartos naudojimas prieš kita žmogų yra amoralus ir žiaurus reiškinys. Prieš tave
naudojama jėga niekam nepatinka. Iš žmogaus atimama laisvė pasirinkti ką jis nori veikti,
degraduojamas žmogus iki gyvūno. Bet prievartos pasaulyje galime rasti dažnai, per mūsų istorija
iki šių dienų. Lietuvių rašytojas Balys Sruoga buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą, kaip politinis
priešas nacių režimui. Grįžęs iš lagerio Balys Sruoga parašė knyga „Dievų Miškas“ kurioje parodė
prievartos įtaka žmogui.
Dvidešimtame amžiuje Vokietijos trečiasis reichas dažnai naudodavo prievarta darbo
stovyklose, kad jos kaliniai būtų darbštūs ir palaužtų kalinių valią. Balio Sruogos kūrinyje „Dievų
Miškas“ su prievarta lagerio kaliniai dorojas kiekviena valanda. Pradedant tuo, kad jie ne savo valia
ten pateko, kaliniai ten turi dorotis su mušimais lazda, sunkiu fiziniu darbu, nuosavo turto atemimu
ir netgi mirtimi. SS komisarai prižiūrintys lageri žinjo kad visa tai yra skirta ne tam, kad kaliniai
būtu naudojami kaip pigi darbo jėga, bet kad kaliniai prarastus savo moralę ir paklustu nacių
režimui. Įssigyvenes kalinys buvo, badu malšinams, ūtelių kandžiojamas ir mušamas padaras.
Žmogus prievartos dažnai yra sulyginamas su gyvūnu. Gyvūnas kaip ir žmogus prievartoi
neturi savo valios ir daro kas jam yra liepta. Kūrinyje „Dievų miškas“ Kaliniai nebuvo laikomi
žmonėmis, kas buvo išreiškiama scenomis kur jiem būdavo liepta ropoti ir šliauzioti kaip driežams
ir šliužams. Žmonės nebeturėdavo vardu, žmogus nebebūdavo žmogus, bet tik skaičius. Lagerio
vienintelis tikslas buvo kankinti, kalinys neturėdavo jokios vertės lageriui ir jeigu nedirbdavo arba
per klaida buvo pažymėtas kaip miręs turėdavo mirti.
Kai žmogus yra tokioje stadijoje jam ir savižudybė nebeatrodo taip blogai, nes tada jis turi
laisva valia į pats kada nori mirti ir taip pat užbaigtu savo prievarta. Koncentracijos stovyklose tai
buvo dažna, dažniausiai pasikorus nuo elektros laidu tai minima kūrinyje „Dievų Miškas“ kuriame
minima, kad tai buvo kasdine rutina kaliniams papbudus ryte rasti savo draugus kabančius nuo
elektros ladų. Kaliniai kurie išgyvendavo dažniausiai dorodavos su prievarta išprotėdami arba
juokdavies iš savo situacijos ir vienodindami ją suvo situacija sumenkint lygindami su gyvenimu
prieš koncentracijos stovykloje. Balys sruoga savo rašinuose mėkdavo pašaipiai žiurėti į lagerius
lyginadamas barakus su baroko stilium, SS agentus vadindamas mažyminiais terminais ir savo
kankynę vadindamas darbu.
Žmogaus prievartos pasaulyje matome mažiau negu karo metais. Bet kaip ir gaila pripažinti,
bet godumas ir siekti savo intuiciju nepriklausant kaip tai įtakos kitus yra mūsų prigimtis. Todėl
smurtas ir prievarta visada tūpi mūsų šešelyje laukianti kitos krizes išlysti. Todėl turime pasimokyti
iš kūrinių kaip „Dievų Miškas“ žiaurios praeities. Nes kaip Džiordžas Santayana buvo pasakes, kas
nepasimokys iš savo praeities yra pasmertkas ją kartoti.