Ar visada įmanoma išsaugoti žmogiškumą?

Teiginys: Žmogiškumą išsaugoti įmanoma netgi tada, kai žmogus atsiduria mirties
akivaizdoje ir į mirtį, gyvenimiškus sunkumus sugeba pažvelgti per ironijos prizmę.

Pavyzdžiai:
1. Naujokų atvykimas į lagerį. Naujokai atvežami į lagerį, skaičiuojami, surašomi,
jie apklausiami, domimasi, kokia yra jų profesija. Iš naujokų atimami daiktai.
Po daiktų atėmimo seka dušas, kuris turi dvi prasmes. Vienas iš jų tikras dušas,
tačiau tą dušą sunku dušu vadinti. Ir lazdų dušas kaliniams, kurie eidavo labai
lėtai arba duše užtrukdavo. Po dušo gaudavo varganą lagerinę uniformą, kuri
dažnai būdavo per didelė arba per maža.
2. Prastos miego sąlygos. Kaliniai gyvendavo barakuose, miegodavo keliais
aukštais po šešis. Ant gulto būdavo tiek mažai vietos, kad kaliniai tilpdavo
miegoti tik pasisukę šonu, o jeigu nuspręsdavai apsiversti tai gali tikėtis
antausio iš kitų kalinių. Barakai, kuriuose buvo įrengtos miegojimo patalpos tai
vokiškos arklidės, kiaurai košiamos vėjo. Neduok Dieve, koks nusivylėlis
gyvenimu naktį numiršta, tai jo kaimynas pasirūpina jį į koridorių ištempti.
Išmeti jį – naktį miegosi laisviau.
3. Maisto trūkumas. Kaliniai maisto lageryje gaudavo itin mažai. Pasakotojas
pašiepia šią problemą sakydamas, jog važiuojant į lagerį patartina dantis
palikti namuose. Nes pirma, nėra, ką su jais lageryje veikti, o antra, budėk, kad
tau jų kas neiškultų.
4. Sunkus priverstinis darbas. Darbai buvo organizuojami keliomis komandomis.
Lagerio naujokai dirbdavo sąžiningai, bet vis tiek gaudavo mušti, būdavo
iškoneveikiami. Dažnai jie padarydavo per valandą daugiau, negu lagerio
senbuvis padarydavo per visą dieną. Kūrinio pasakotojas pašiepia sunkią
lagerio darbų tikrovę, sarkastiškai žiūri į lagerio senų kalinių darbą. Pataria, jog
reikia išmokti judėti, tačiau nesiplėšyti ir nesitampyti kaip skerdžiamam, nes
bet kokiu atveju lazdomis būsi apdovanotas.
5. Bausmės. Lagerio kaliniams už bet kokį nusižengimą būdavo skiriamos
bausmės, kurias turėjo įvykdyti lagerio prižiūrėtojai. Dažna bausmė už vagystę,
ar kokį nors kitą didelį nusižengimą buvo kartuvės. Vyrus, kuriems buvo
 paskirta mirties bausmė, kardavo patys vokiečiai ir su tuo problemų nebuvo,
tačiau moteris kardavo tik Vacelis, kuris taip pat buvo kalinys, tačiau per ilgą
laiką lageryje užsitarnavęs aukštą vardą tarp esesininkų kaip budelis –
mėgėjas. ,,Kai vokiečių budeliai atsisakydavo karti, Vacius kardavo mielu noru.
Labai jau jis mylėjo tą darbą.“

Problemos:

Lagerio prižiūrėtojų nežmogiškumas, smurtas, patyčios, sunkūs darbai, kurie gali

priversti žmogų žlugti, maisto bei miego trūkumas. Lagerinės tikrovės suvokimas.

Sprendimai:

Vienintelis būdas, kaip galima šias problemas išspręsti – tai į jas pasižiūrėti per
ironijos, sarkazmo bei grotesko prizmę, nes rimtai į tokią gyvenimišką krizę žiūrintis
žmogus žlunga.

*Kontekstas: Prancūzų rašytojas ir filosofas Volteras kartą pasakė : ,,Geriausias

linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi“.