XII Numirėliška dalia

Liepia sunešti numirėlius prie ligoninės. Pagrindinis veikėjas pradeda nešti numirėlį ir supranta,
kad jis dar gyvas ir tokių dar gyvų numirėlių ne vienas. Ant negyvų ant pilvo užrašo jų numerį.
Keli leisgyviai dar bando ropoti, tačiau iš ligoninės iššokęs „velnias“ juos parsitempia ir galutinai
pribaigia.

Vieną dieną, suskaičiavus devynis lavonus, vieno pasigendama. Jis pasirodo dar buvo gyvas,
išėjęs iš išvietės, atsiprašo, atsigula atgal prie lavonų ir numiršta.

Kartais suklystama ir vietoj numirėlio išbraukiamas gyvas žmogus. Tada stengiamasi jo

atsikratyti ir išbraukiamas vietoj jo buvęs numirėlis, kad knyga atrodytų tvarkingai ir valdžiai
neatrodytų, kad dirbama atmestinai.

XIII Dūšelių aprašymas

Aprašinėja medicininius duomenis, bet iš tikro sužino, kokiu adresu pranešti, kad mirei ir ar turi
auksinių dantų, kuriuos po mirties galės išrauti.

Žmones pradeda skirstyti į darbus, amatininkai profesionalai lengvai gauna darbą, dažniausiai
pagal savo specialybę, pastogėje ir gali gauti pašalinių pajamų. Inteligentai laikomi žmonės,
kurie neturi padoraus darbo, nurašomi dirbti sunkiausių darbų.

XIV Klipatų klipatos

Iš ryto katorgininkai po patikrinimo rikiuojasi būriais ir traukia į darbą.

Pirmi eina amatininkai, jei dar atrodo kaip žmonės.

Paskutinė eina Waldkolonne(miško darbų komanda). Jų maistas prastas, jokių pašalinių pajamų
ir darbas sunkiausias. Mažuma tvirti vyrai, kiti — elgetos, kurie vos paeina ir po darbo nebegrįš.
Kai kurie iš jų nebeturi klumpių, o darbas vyksta kovo pabaigoj.

Kolonoms išėjus, lageryje pasirodo šmėklų minia, kurie seniau buvo žmonės, bet dabar iš jų
nieko nebeliko, niekas jų neragina, nebemuša. Šie žmonės sužaloti, nebesigaudo aplinkoje,
išsekę tiesiog krenta ir užsibaigia.

Tokie žmonės vadinami klipatomis.

XV „Die arbeit macht das leben suss...“ (darbas daro gyvenimą saldų)

Lietuvių intelegentija pavesta su vagonete pervežinėti smėlį. Darbo sąlygos sunkios, darbininkai
mušami su vėzdu.

Po darbo pagr. veikėjas grįžta sumuštas, su kruvinomis kojomis. Kadangi neturėjo speacialybės,
buvo tampomas po skirtingas darbo komandas, todėl visur buvo naujokas.
Padarytas darbas visisškai nesvarbus, svarbiau žmones išsekinti, kankinti. Senieji katorgininkai
tai perpranta ir juda, tačiau darbo didelio neatlieka, kartais jį sukrauna naujokams.

Wacek Kozlowski – 6 bloko viršininkas

Arno Lehman – pirmas lagerio seniūnas

XIX Mušeikizmo filosofija

Gydytojas Heidelis leido pagrindiniui veikėjui ilgiau pagulėti ligoninėje, ten jis gaudavo daugiau
maisto, švarią lovą, higienišką aplinką. Vėliau gavo paaukštinimą, jis aprašinėjo atvykusius
naujokus, ten susipažino su senu katorgininku Gerwinski, kuris seniau buvo boksininkas,
lageryje dirbo bloko viršininku, vėliau slaugė ligonius. Jis aptalžo ukrainietį ir moko pagr,
veikėją, kad tai jam į naudą. Reikia atvykusius užgrūdinti, kad jie priprastų, atsirastų noras
išgyventi.
„Norėdamas likti gyvas, turi žengti per kitų lavonus.“

Vienybės čia negali būti dėl skirtingo tipo žmonių lageryje, jei vienas prieš kitą nekovos, tai
padarys esesininkai. Žmogus čia darosi žvėris, seniau pasitaikydavo kanibalų.

XX Kamino pauksmėje

Lageryje pradėjo siautėti pandemijos. Lageriui paskelbtas karantinas. Civiliai išsigando, kad
esesininkai iš lagerio neša visokias ligas. Valdžia karantinuotis uždaro ir SS būrius. Lietuvių
inteligentai pradėjo mirti vienas po kito. Pagr. veikėjas išrašomas iš ligoninės, neleido pasilikti
ligoninės raštinėje, nuvarė prie miško komandos darbų.

XXI Aplink kelmą visą dieną

Pirmos Velykos lageryje. Žudė utėles, nedirbo per Velykas, antrą jų dieną prisikabino prie
aprangos, nes neužsisiuvo skylių. Pakeitė darbą į kelmų ravėjo. Duoda darbą išrauti kelmą,
apsemtą vandens, o kojos sužalotos, šalta. Nebepaeina, tampa klipata.

XXII Klipatų komandoje

Dirbo diržų audykloje. Darbas lengvas, tik kompanija aplink nepanaši į žmones, visi žaizdoti,
kūno vietos pūva, tvaikas aplink ir daugybė utėlių. Pagavo rūkant, budelis Selonke pridaužė.
Lagerio valdžia gauna pastabų iš aukštesnės valdžios dėl per didelio žmonių naikinimo. B.
Sruoga patenka dirbti į raudonuosius komendatūros rūmus. Gavo naują būstą, pagerėjo
gyvenimo sąlygos. Dirbo kalinių raštinėje, prieina daug informacijos, nauji ryšiai.