Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.

lt

1 i 6

ATMINTIS

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

EVANGELIJOS KOMENTARAS

LITURGINIS KALENDORIUS

Lapkriio

Valand liturgijos I savait

Lk 19, 4548
Mano namai turi bti maldos namai,
o js pavertte juos plik lindyne.

v. Rapolas Kalinauskas

20 d.

Visuomen

Lapkriio 19 d.

ZYGMUNT BAUMAN: NATRALI BLOGIO ISTORIJA

36

Ketvirtadien sociologas Zygmuntas Baumanas venia savo 90 jubiliej. Ta proga silome skaitytojams paskait Natrali
blogio istorija, kuri profesorius skait Vytauto Didiojo universitete.
***
Savo kalb apie blogio istorij pradsiu cituodamas 2004 metais ileistos
knygos Neapykantos psichologija autori prof. Robert Sternberg. Tai
standartinis student vadovlis apie blogio psichologij, konkreiau
neapykantos psichologij. R. Sternbergas apskaiiavo, jog XX amius turjo 36
tkst. 525 dienas. Per t pat XX ami buvo sualoti ar nuudyti milijardas
nekalt civili. Pagal statistikos duomenis, artjant XX imtmeio pabaigai,
per dien buvo nuudoma po 3 tkst. nekalt moni.
Remdamasis tokiais faktais, R. Sternbergas teigia, kad pasaul okiravusi
Rugsjo 11-oji nebuvo iskirtin, o prasta diena. Taiau i prasta diena buvo
ne XX amiuje, bet jau ms civilizuotame XXI imtmetyje. Dabar ie skaiiai
nedaug k sako, nebent pabandytume velgti u j besislepiani socialin
tikrov.
Vis dlto ie duomenys mums sako, kad jau senovje ikeltas klausimas, pirm
kart uduotas v. Augustino: I kur kyla blogis?, tebra kvestionuojamas. Po
beveik poros tkstani met mes vis dar klausiame to paties ir nesame
pasireng atsakyti.
Zenekos nuotrauka

Blogio paanga m spartti per pastaruosius 23 modernybs amius.

Vienas i pagrindini io laikotarpio deklaruot tiksl, sulauks tiek
pasiryimo ir vilties, buvo mokyti monij mogikumo. Tikta, kad i ties galima to pasiekti adinant
bendruomens uuojaut moni kanioms, velninant proius ir tradicijas, kurias mes taikome kasdieniame
gyvenime, velninant manieras, ugdant teigiamas savybes, pagarb vienas kitam, mokant mandagumo, vengiant
vulgarumo ir t. t.

Es jei mes suvelninsime savo manieras, jei naudosime peil ir akut, uuot grieb
maist rankomis, jei nespjaudysime ant grind, ms civilizacija kakaip turt pakeisti
laukin bv.

iuo metu civilizacijos procesas ar tam tikri aljansai labai stengiasi apriboti visas ias modernybs viltis. Es jei mes
suvelninsime savo manieras, jei naudosime peil ir akut, uuot grieb maist rankomis, jei nespjaudysime ant
grind, ms civilizacija kakaip turt pakeisti laukin bv.
George'as Staineris, iuolaikins kultros inovas, bandydamas retrospektyviai pavelgti pastarj 200 met
istorij, teig, kad toki moni kaip Kantas, Voltaire'as ar Diderot, turjusi labai daug vilties civilizuoti monij, j
kultr, manieras ir t. t., stipryb buvo neimanymas. Jie neinojo to, k inome mes. Deja, negalime to traktuoti

2015.11.20 2:48

Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.lt

2 i 6

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

kaip optimistins prognozs. inome viena, jog monija nebtinai darosi humanika, ir, kaip Albert'as Camus yra
pabrs, labiau nauja nei iradimai moderniajame amiuje yra tai, kad pirm kart istorijoje (na, mons vis laik
buvo iaurs, ud vieni kitus, nekent) irandama bd nuudyti mog be reikalo, dl diaugsmo, kaip tais
senoviniais laikais.
Taigi, pakartosiu, mes dar kart turime uduoti fundamental klausim: I kur kyla blogis? Per pastaruosius
metus atsirado daugyb atsakym klausim, ypa po baisi XX mtmeio patiri, kurios vis dar yra naujos ms
kolektyvinje atmintyje. Be to, nemanau, jog nors viena i j jau pasibaig ir galt bti priimta.
Paprasiausias mums jau duotas atsakymas, nuo pat pradi gldjs modernybs dvasioje, tai yra esminis
skirtumas tarp laukinio bvio ir civilizacijos. Faktai, liudijantys iaurumo buvim, rodo, jog mums nepavyko i ties
civilizuoti laukini moni. iaurumas yra laukini moni, igyvenusi laukinius ms praeities laikus, problema.
Praeitis buvo beform, bet mes vaduojams i to.
Ponios ir ponai, labiausiai gsdinantis iaurumas XX amiuje irykjo ne laukinse emse, ne primityviose gentyse,
tai vyko kelianiame pasididiavim Europos pasiekim centre, moderniosios kultros, civilizacijos centre, i ties
ten, kur kuriami civilizacijos procesai. Tad is atsakymas tapo netikinamas. Taigi, jei iudysime visus laukinius ir
paliksime tik civilizuotus mones, negalime tiktis, kad iaurumas bus suvaldytas.
Kitas labai populiarus atsakymas buvo psichologinis: yra moni monstr. Baiss dalykai padaromi siaubing moni.
Tai buvo teikiantis paguod atsakymas, vis pirma dl to, kad mes nei a, nei js nesame siaubingi mons, mes
galime ramiai miegoti, bet neva yra pabais ir, jei pavelgsime kelet kaljim, j pamatysime. Turime policij,
psichologini test, padedani juos atskirti, inome, kur j rasti, kur juos laikyti saugiu atstumu nuo ms. Yra tik
vienas kiek ipstas ir perdtas aspektas: Na, tai ne mes tai jie, tai tik keli iskirtiniai mons i visos ms
visuomens. Taiau nepaisant viso vidinio pasiprieinimo, kur jauiame tam tikriems atsakymams, didioji problema
ta, jog blogai elgiasi paprasti mons. Kiekvienas gali dalyvauti darant bloga. Tai atradimas, kur sunku suvokti ir dar
sunkiau j atsakyti.

Didioji problema ta, jog blogai elgiasi paprasti mons. Kiekvienas gali dalyvauti darant
bloga. Tai atradimas, kur sunku suvokti ir dar sunkiau j atsakyti.

Pacituosiu jums knyg, 1912 m. parayt Anatole'o France'o, kuri neseniai atradau ir rekomenduoju perskaityti:
Dievai yra itrok. i knyga, parayta dar prie Pirmj pasaulin kar, buvo pranaika, tai buvo visuotinio
optimizmo laikai: Mes judame priek, gyvenimas tampa geresnis, labiau diuginantis, yra paanga, technologijos,
mokslas, kuris isprs visas nuolatines problemas, ir viskas bus gerai.
France'o romano herojus paprastas, kupinas entuziazmo ir optimizmo, turintis geniali mini studentas. Jis buvo
pradedantysis menininkas, turjs suformuoti savo sitikinimus, nuostatas, kitaip nebt rads sau vietos. Pavelgs
tuo metu sukurt pasaulio men, jis suformavo savo skon: Watteau, Boucher ir kiti blogas skonis, blogi paveikslai,
bloga kompozicija. Jo sieloje nebuvo n laelio blogio, jis nejaut neapykantos Watteu, Boucher ir kitiems.
Gamelinas nekent tik j paveiksl, nes ie nebuvo priimtini kaip vizualusis menas, kurio jis yra moksis. Gamelinas
nuspjo, kad po 100 met (veiksmas vyksta XVIII a. pab. Pranczijoje) visi Watteau paveikslai bus imesti, o meno
studentai savo niekingais eskizais niokos Boucher drobes.
Tai buvo revoliucin, dl meno nerimaujanti mintis, taiau kartu tai buvo ir Pranczijos revoliucijos laikas
Robespierre'o, Marato ir Dantono epocha. Gamelinas apsivalg aplinkui ir pamat, kaip jie kovoja u radikal seno,
niekingo reimo perkrim ir u naujo pasaulio, labiau tinkamo moni laims sklaidai, sukrim. Jis buvo suavtas
tuo, kas vyko. Viename i savo pasisakym jis teig: Mes turime pasitikti Robespierre'u, jis yra nepaperkamas. Taip
pat turime pasitikti ir Maratu, nes jis i ties myli mones, jis supranta tikruosius j poreikius ir jiems tarnauja. Jis
visada buvo pirmas, atskleidiant idavikus ir isiaikinant smokslus.
Evariste'as Gamelinas buvo vienas i moni, vertusi mus klausti: I kur kyla blogis? Jis paskleid idj, jog blogis
ateina i pai ms. Jis gldi mumyse ir laukia progos itrkti.
Ponios ir ponai, pacituosiu jums Hannah Arendt, jos okiruojant straipsn, parayt po Adolfo Eichmanno teismo

2015.11.20 2:48

Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.lt

3 i 6

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

Jeruzalje. Izraelio teismas pasamd paius geriausius pasaulio psichologus ir psichiatrus atlikti Eichmanno tyrimus,
skirtus isiaikinti, ar jis yra normalus, ar gali sdti teisme, ar jis paprasiausiai neturt bti pasistas psichiatrin
ligonin, kur jo vieta. okiruojamas atradimas buvo tas, kad visi be iimties autoritetingi specialistai pripaino, jog jis
normalus mogus.
Pus tuzino psichiatr be iimties j pripaino normaliu mogumi, tokiu normaliu, jog vienas po tyrimo netgi teig,
kad A. Eichmanno psichologin bsena, jo pairos apie tvus, eim, vaikus, brolius ir seseris, draugus buvo ne tik
normalios, bet ir labiausiai priimtinos. Jis buvo pavyzdingas vyras, pavyzdingas kaimynas, pavyzdingas draugas.
Buvau okiruotas, kai tai perskaiiau Lidse. Mes nuolat ia biiuliaujams su kaimynais, visada vieni kitiems
paskoliname savo sodo ranki, visada pasisveikiname, paklausiame, kaip sekasi ir t. t. Jei vienas i kaimyn
pasirodyt ess dar vienas Eichmannas, a tikriausiai to niekada nesuprasiau, nes u Auvico rib, u savo darbo
rib, jis buvo pavyzdingas miestietis, atliekantis visk, ko tikims i tinkamo mogaus. A cituoju Hannah Arendt:
Eichmanno problema buvo ta, jog tokia daugyb buvo panai j, dar maloniau, neikrypusiai, nesadistikai
atrodani, jie buvo ir yra baisiai gsdinaniai normals.

Ms teisini institucij ir ms moralini standart poiriu, normali bkl buvo daug

labiau gsdinanti, nei visi isigimimai kartu sudjus.

Js pirm kart girdite od normalus, kuris asocijuojasi su odiu gsdinantis ir baisus, taiau tik tai gali bti
ivada, kuri galime daryti i Eichmanno teismo reginio. Ms teisini institucij ir ms moralini standart
poiriu, normali bkl buvo daug labiau gsdinanti, nei visi isigimimai kartu sudjus.
Labai atsipraau pranedamas tokias inias, jei tai vis dar inios, nors netikiu, kad tokios yra, bet jeigu taip, labai
atsipraau, nes jos itin gsdinanios ir bauginanios, dar labiau dl to, kad yra nuolat kartojamos. Pastaruoju metu
tai vyksta jau js gyvenimo laikotarpiu js girdjote apie Abu Ghraib Amerikos kaljim Vidurio Rytuose, kur
visi ikrypimai paeminimas, negarbingas elgesys buvo vykdyti vienintelio blogio, esanio tenai, sining
Amerikos jaunuoli.
Gana didis psichologas ir psichiatras Phillipas Zimbardo buvo paskirtas tirti u tai atsakingus mones. Vienas i j
grups lyderis, kuris inspiravo kitus, buvo Chipas Frederickas, jis vadovavo Abu Ghraibe vykusiems kankinimams.
Tirdamas j i naujo, jo viso gyvenimo istorij, Phillipas Zimbardo padar toki ivad: Chipo Fredericko
charakteristikoje nra visikai nieko, kas galt parodyti, kad jis bt links ugaul sadistin elges. Prieingai, jei jis
nebt buvs priverstas dirbti ir gyventi tokiomis nenormaliomis slygomis, jo charakteristika pirt mint, jog
Frederickas galjo bti visos Amerikos kariuomens pavyzdingas kareivis. Jis bt buvs idealaus tipo karys, apie
kur gali svajoti Amerikos kariuomens auktini agentra.
Taigi, kuo jis skiriasi nuo Eichmanno? Lygiai toks pats gsdinantis, bauginantis Chipo Fredericko, usimusio
gsdinaniais aidimais Abu Ghraibe, normalumas. Btent dl to tai negali bti paaikinta konkretaus individo
ikrypimu.
Ponios ir ponai, Phillipas Zimbardo nebuvo i praktini tyrim pradininkas. Prie daugyb met jis buvo gerai
inomas dl eksperimento, kur atliko su studentais Stanforde. Tai vienas i pirmaujani Amerikos universitet,
kur i geriausi eim atvyksta ypa isilavin, itin talentingi studentai. Zimbardo parinko grup student, padalijo
j dvi dalis ir pasak vienai: Js bsite kaljimo sargybiniai, kitai js bsite kaliniai. Jis pareng udar patalp,
kuriame vyko eksperimentas. io projekto trukm buvo viena savait, taiau Zimbardo turjo j sustabdyti po trij
dien, nes situacija tapo per pernelyg pavojinga, ir kalini gyvybs atsidr pavojuje.
Kitas amerikiei mokslininkas Stanley Miligramas kitoje Amerikos pakrantje, Niu Heivene, padar kit
eksperiment, tikriausiai girdjote apie j. Jis parinko i gatvs paprast, viduriniosios klass moni, turini
normal isilavinim, normalias profesijas, normalias gyvenimo slygas, ir pasil jiems dalyvauti moksliniame
eksperimente. Kai kurie sutiko dalyvauti, ir kai jie atvyko, pamat autoriteting mokslinink (jis vilkjo baltu chalatu)
ir rengin su paspausti skirtais mygtukais. Jiems pasak, kad u sienos (nors jie nemat, kas u tos sienos) yra studij
objektas, kuriam bus ikeliami klausimai, ir jis turs bti nubaustas, jei pateiks blogus atsakymus. Bausm tokia:
reikjo paspausti mygtuk, kontroliuojant stiprios elektros srovs paleidim. Buvo keletas mygtuk, ir j didiausias

2015.11.20 2:48

Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.lt

4 i 6

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

stiprumas buvo paymtas raudonu kryiuku: Pavojus.

io eksperimento ivados atskleid, jog dl sakmaus eksperimento vadovo tono daugyb moni pasirinko raudon
mygtuk. Primenu jums, tai buvo mokslo specialistas, kurio vardu jie buvo apgaudinjami ir skatinami dalyvauti. I
ties is rezultatas parod, jog dalyviai pritar skausmingam veiksmui, prieingai, nei tikjosi vietimo epochos
lyderiai ir pionieriai.
Tai buvo okiruojantis rezultatas, todl Miligramo eksperimentas buvo paskelbtas ir sukl mokslinink
pasipiktinim. Jie iekojo tariamai padaryt logini klaid: Tai negali bti tiesa, js tikriausiai padarte klaid!
Taiau jie nerado n vienos klaidos.
Treiasis testas nra eksperimentas. Tai ymusis Christopherio Browiningo tyrintas Batalionas 101 vokiei
policijos naikinimo batalionas Ryt Lenkijoje, sudarytas ne i SS elito, o i paprast Hamburgo piliei. ie mons
paprasiausiai buvo paaukti karo tarnyb, taiau dl kako panaaus zin netinkamum negaljo bti nusisti
fronto linij, tad buvo laikomi unugaryje ir buvo paskirti audyti vietos ydus.
Jeigu greta sudsime ias ivadas: Zimbardo eksperiment, Miligramo eksperiment ir Christopherio Browiningo
istorinius duomenis, pamatysime vien nepaprast panaum: pasiskirstymo tikimyb, jog mons elgsis iauriai,
dalyvaus udikikose veiklose, darys blog, visais trimis atvejais buvo identika. Jei inote, kas yra vaiduoklio kreiv
(angl. k. ghost curve), tai varpo formos kreiv, kai yra labai maai moni viename gale ir labai maai moni
kitame, o dauguma koncentruojasi per vidur. Visais trimis atvejais buvo ta pati situacija: i moni, kurie buvo
pasirinkti pagal skirting ami, bet visi atsitiktinai, maas, labai maas skaiius, ne daugiau kaip 1520% atsisak
dalyvauti ir iekojo pasiteisinim, kaip ivengti itos prievols. Kita vertus, labai maas skaiius moni diaugsi
uduotimi: Pagaliau jie gals daryti tai, apie k svajojo vis savo gyvenim, kaip nuostabu, kad jiems leidiama taip
elgtis. Vis dlto dauguma, 7080% i vis atsitiktinai parinkt moni, buvo visikai abejingi, nuolankiai laiksi
nusistovjusios tvarkos ir dalyvavo pasibaistinuose vykiuose.
Jie nebuvo ypatingi mons, nebuvo pabaisos, jie nebuvo iskirtinai blogi, nepriklaus ypatingai visuomens
kategorijai, kuri isiskirt i kit, jie nebuvo link daryti blog, taiau jie buvo tam paskirti.
Didysis klausimas ir atsakymas yra tiksliau apibrtas Win redo G. Sebaldo 1999 metais ileistoje knygoje Natrali
destrukcijos teorija, kurioje analizuojama, kaip buvo suvokiamas ir vaizduojamas Antrasis pasaulinis karas
moderniojoje vokiei usienio literatroje. Ityrs i europietik tragedij, Sebaldas teig: Mes nesugebame
mokytis i savo neskmi, kurias usitraukiame. Kitame sakinyje jis tvirtino: Mes nesugebame bti drss ir toliau
einame tolyn pramintais takais. Autorius silo mint, jog faktas, kad buvo mogudysi ir iaurumo, nesumaina j
pasikartojimo galimybs, prieingai, jis dar labiau j padidina. Kas sukrt pirm kart, po truput tampa tuo, kas jau
padaryta kit, ir imant pavyzd, tai gali transformuotis rutin.

Kas sukrt pirm kart, po truput tampa tuo, kas jau padaryta kit, ir imant pavyzd tai
gali transformuotis rutin.

Pats Sebaldas tyr D. Britanijos vadovaujam Vokietijos bombardavim. Neinau, ar skaitte apie tai, taiau naikinti
Vokietijos miestus pradta itin uoliai, ir tik po to specialioji D. Britanijos vyriausybs sukurta Karalikoji komisija
prane, kad kol kas masinis Vokietijos miest bombardavimas, 100 tkst. civili moni destrukcija nepasiek tikslo.
Koks buvo tikslas? Pirma, siekta vokiei demoralizacijos, j sukilimo prie savo vyriausyb tai nevyko. Antra,
tiktasi sumainti Vokietijos industrin potencial, kad bt paveiktos Vokietijos karins pastangos, tai nevyko.
Galiausiai treia norta padidinti karo pabaigos tikimyb tai taip pat nevyko.
To nepaisydamas, generolas Arthuras Harris, atsakingas u Vokietijos bombardavim, sak suintensyvinti pastangas.
Baisiausi iaurumai vyko Dresdene, Vilisberge ir t. t. visikai neindustriniuose miestuose, kurie neturjo nieko
bendra su kariniais veiksmais. Tai vyko jau po to, kai buvo gerai inoma, jog i to bus labai maai militaristins
naudos. Kodl?
Vokiei urnalistai troko paimti interviu i Jungtini Amerikos Valstij armijos oro pajg brigados generolo
Fredericko Andersono. Jie spaud j atsakyti: Ar buvo galima k nors padaryti, kas galjo apsaugoti Halbertat

2015.11.20 2:48

Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.lt

5 i 6

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

(vok. k. Halberstadt) nuo sunaikinimo? Ar buvo galima apsaugoti j nuo nuolatinio Amerikos bombardavimo? Kodl
reikjo j sunaikinti? Tai labai taikus miestas, n vienos gamyklos, nieko... Andersonas buvo nuoirdus ir atviras
mogus, ir jis atsak: Bombos vis dlto brangus dalykas. Praktikai jos negaljo bti numestos ant kaln ar atvirame
lauke, kai tiek daug pastang reikjo gaminant jas namie.
Sebaldas tai komentuoja itaip: Kai buvo pagaminta artilerija, paprasiausiai leisti lktuvams ir j vertingam
kroviniui stovti Ryt Anglijos oro uoste reik prieintis bet kokiai ekonominei logikai. Tai buvo atsakas vien
nemonikiausi Antrojo pasaulinio karo akt, jau i ties tada, kai karas buvo beveik laimtas.
Gntheris Andersas didysis austr losofas, buvo neteisingai ignoruojamas ms studijose. Manau, jis buvo vienas
i t, kurio idjos apvert auktyn kojomis ndienos civilizacij ir, matyt, buvo pirmasis tyrjas tos srities, apie kuri
kalbame.
G. Andersas suformulavo klausimus: Ar mes iame main amiuje esame paskutiniai praeities reliktai, vis dar
nesugebj i praeities iaurybi ivalyti toksini element? Ar mes nesugebame pakelti i laik? Ar praeities
iaurum likuiai dar gyvi? Ar jie tsiasi i inercijos, tradicijos ir t.t.?"
G. Andersas atsak: Smurtiniai aktai, dl kuri kilo diskusija, buvo vykdyti tuomet (Antrojo pasaulinio karo metu) ne
todl, kad jie buvo vis dar pastebimi ar vis dar nebuvo irauti su aknimis, taiau, prieingai, jie jau tada buvo sukurti,
nes jau tuo metu jie tapo pastebimi ir manomi.
G. Anderso nuomone, labiausiai bauginama Antrojo pasaulinio karo pamoka yra Nagasakis. Jis taip pavadino ne
Auvic, ne Hirosim, bet Nagasak. Kodl Nagasak? Dl to, kad Nagasakis buvo susprogdintas po Hirosimos. Tai, kas
atsitiko Hirosimoje, buvo inoma visiems. Japonija klpjo ant keli ir netrukus pasidav. Ir vis dlto antroji bomba
buvo numesta ant Nagasakio. klausim kodl? galima atsakyti taip: ji buvo imesta, nes buvo pagamintos dvi
bombos. Viena jau buvo numesta, o antroji negaljo likti nepanaudota. Prezidentas Trumanas Amerikos radijuje
teig: Na, mes padarme 3 milijard verts kapriz, ir mes laimjome! Na, mes ileidome 3 milijardus doleri
kurdami atomin bomb, ar js galtumte abejoti, kad leistume ivaistyti tok milinik kapital vjais?

Mes i ties esame savo pai technologins skms aukos.

Nagasakio sindromas tai ko bijo G. Andersas. Mes i ties esame savo pai technologins skms aukos. Ne per
seniausiai girdjome k: ,,Mes galime!, su kuriuo prezidentas Barackas Obama laimjo rinkimus. Tai labai graus
kis. Esu sitikins, jog tai buvo siekis kvpti amerikieius, suteikti jiems pasitikjimo savimi: Mes galime pagerinti
savo visuomen! Taiau, ponios ir ponai, modernios, isivysiusios technologijos turi ir nematom sluoksn, kuris
nebuvo vieai pripaintas tai taisykl, artimai susijusi su iuo kiu ir tikriausiai paaikinanti, kodl amerikieiai
nesugeba prisitaikyti, kodl is kis juos taip efektingai paveik, kodl jie buvo taip dvasikai pasireng j priimti.
Taisykl, slepianti modernij technologij pltr, skamba taip: Mes galime, todl privalome ir todl padarysime.
Yra galimyb ir ja privaloma pasinaudoti. Mes j sukrme ir ja pasinaudosime, mes tursime ja pasinaudoti.
G. Andersas, be Nagasakio sindromo, ipltojo taip pat labai domi koncepcij, pavadint Prometjo kompleksu.
Prometjo kompleksas turi tris dalis. Pirma dalis yra Prometjo ididumas. Mes esame idids: irkite, tai
tobulas mechanizmas, jis dirba taip tiksliai. Jis toks patikimas. Nesvarbu, ko nori, jis tai padaro. Ir mes tai sukrme!
Mes, monija, moni ris! Po to jau antroji dalis tai Prometjo pavydas: Daiktas, kur sukriau, gali padaryti
dalyk, kuri a asmenikai negaliu. Jei tik galiau prilygti iam tiksliam mechanizmui, bt taip nuostabu. Tuomet
jis ar ji pabando, ir ikyla treiasis elementas, tai yra Prometjo gda: Kodl maina yra protingesn,
veiksmingesn nei a?
iuo Prometjo sindromu, tiksliau Prometjo gda G. Andersas apibdina iki iol prisimenam vyk Amerikos ir
Vietnamo istorijoje Vietname esant kaim May Lai. Sraigtasparniais nusileid ginkluoti Amerikos kariai sunaikino
ma kaim, kuriame nebuvo joki partizan, Vietnamo kari, tik moterys ir vaikai.
G. Andersas teigia, kad ie kareiviai, po daugybs savaii, mnesi, praleist Vietname, buvo suavti napalmo
bomb ir kit udymo ranki jga, o j simbolizavo j rank darbo rezultatas. Gal gale ginklai tapo prieais: Jie

2015.11.20 2:48

Zygmunt Bauman: Natrali blogio istorija - Bernardinai.lt

6 i 6

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-25-zygmunt-bauman-natur...

taip gali, kodl mes ne? Mums gda savo nemokjimo. tai tuomet jie nusprend sekti technologijos pavyzdiu ir
daryti tai motyvuotai, pasinaudodami visais gdiais ir ms pai rankomis.

Taisykl, slepianti modernij technologij pltr, skamba taip: Mes galime, todl
privalome ir todl padarysime.

G. Andersas suteikia labai maai vilties galimybei, kad giliausios blogio aknys galt bti irautos. Paprasiausiai dl
Prometjo komplekso, kuriam jis ukrauna atsakomyb u tai, kas vyko masiniuose vykiuose, kuriuos buvo
traukti atsitiktiniai mons labai neatsitiktiniuose dalykuose. G. Andersas kaltina Prometjo kompleks, kuris,
pasak jo, yra ms technologins civilizacijos nesusekamas aspektas.
Btent tokiu bdu suvokiame pasaul technologij eroje, kai ms aptariamasis objektas yra suprantamas kaip ms
i anksto apgalvoto poelgio vidinis klausimas ia slypi pasaulio aknys, ir js negalite paprasiausiai to perdaryti,
pakeisdami universiteto mokymo programas ar platindami kelet teisini statym projekt parlamente.
G. Andersas pabaigoje teigia, kad iandien ms bd aknys yra ms jga Herstellen (vok. k. herstellen gaminti,
ileisti), kuri vystosi daug spariau nei ms jga Vorstellen (vok. k. vorstellen statyti priekyje, sivaizduoti).
Herstellen tai krimo, gaminimo jga, Vorstellen tai sivaizdavimo jga, vizualizavimo. Ms sugebjimas daryti
dalykus vystosi netiktinai greitesniais tempais, negu ms sugebjimas sivaizduoti to, k darome, pasekmes.
Atstumas tarp i dviej jg auga kartu su technologij isivystymu daug labiau nei silpsta.
iuo metu, kaip inote, technologijos keiia viena kit itin greitai, ir taip atveria nauj istorijos puslap: gen
ininerija, individuali moni transformacija manipuliuojant genais. Mes labai didiuojams tuo, k ms Herstellen
jga padar ioje srityje, bet tiksliai neinome, koks bus rezultatas, koks bus poveikis moni gyvenimui,
paprasiausiai dl to, kad ms Vorstellen sugebjimas sivaizduoti, nuspti, numatyti lieka toli u nugaros.
Hansas Jonas didysis XX amiaus etikas ir losofas, kart yra pasaks: Bda yra ta, kad ms takos visatai, gamtai
galia auga tokiu mastu, jog dabar galime paveikti dalykus, esanius miliniku atstumu nuo ms, ne tik erdvje, bet
ir laike. Mes, ia sdintieji, iandien darome dalykus, kurie paveiks ank ir proanki gyvenimo slygas. Mes jau
veikiame ateities erdv bent 100 met priek.
Vis dlto jis teigia, jog technologij veikimo galia atitolinti dalykus, kuri negalime matyti ar net sivaizduoti, eina
ranka rankon su moralinio sivaizdavimo atsilikimu, nes moralinis sivaizdavimas nesikeit nuo Ievos ir Adomo laik.
Mes visi esame moralios btybs, taiau labai retai pavelgiame kit tvoros pus.

Mes visi esame moralios btybs, taiau labai retai pavelgiame kit tvoros pus.

Noriau pabaigti praneim G. Anderso odiais, kuriuos jis yra pasaks, kai buvo klausinjamas urnalist. Jis buvo
paveiktas didel nerim keliani interviu ir buvo veriamas atsakyti klausim apie kaltinimus priklausymu
prekiautojams baime. G. Andersas tai atsak, jog laikosi nuomons, kad prekiautojo baime titulas galt bti
skiriamasis enklas, ir jis j neios su pasididiavimu, priddamas odius: Ms dienomis svarbiausia moralin
uduotis padaryti mones smoningus, jie privalo bti perspti, ir pirmieji, kurie juos perspja, turi tam pagrst
prieasi.
Vert Kamil Upalyt
Bernardinai.lt

2004 - 2015 V Bernardinai.lt

2015.11.20 2:48