222

JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

nom subtilum atskleidia apkerpjus lauk ir piev sin ?

Uuot originalumo i mantri metafora pataiko rebus. Taiau
blogesni vaisiai pasirodo, kai mantr vaizd netiktai sibrauna
nuneiota banalyb, kaip tau ant aukuro padjau ird. Laim,
kad itoki neskani reikini J. Aisio mantriose metaforose pasi
taiko retai.
MUZIKALUMO KLAUSIMAS

Pasvarsius detaliau tokias mgstamas J. Aisio poetines prie

mones, kaip pakartojimus, palyginimus ir metaforas, jau laikas
paklausti : kiek muzikali Aisio lyrika ? ito klausimo nereikt
kelti, jei turtume reikalo su ms dien ezoterine poezija, kurios
autoriai lyrikos muzikalum niekina. Bet gi J. Aistis ms europin
paveldjim brangino, kaip liudija jo gauss sonetai, o jo rondeau
forma parayti eilraiai nurodo specialius mginimus pasiekti
auktos garsins darnos lyrikoje.
Gal dl to B. Brazdionis gyr jos muzikalum net dviem atvejais.
Savo vade J. Aisio poezij Brazdionis ra, kad Jono Aisio
kryba yra viena lietuvi tautos genijaus iraika, liudijanti nuosta
biai melodingus sakinio ir odio, garso ir balss niuansus 179. To
paties vado Pilnat kitoje vietoje B. Brazdionis nujo dar toliau
tardamas, kad savo ritmu ir rimais, asonansais ir aliteracijomis
Jonas Aistis sukuria toki odi ir gars muzik, kokios neturjo
vokieiai savo poezijoje iki Rilks, pranczai iki Mallarm 180.
Kad ie kolegos odiai yra superliatyvinis pagyrimas, teisingas
tik i dalies, gal niekas geriau nepaliudys, kaip priminimas dviej
fakt. Pirma, J. Aistis pats save laik neturiniu geros klausos, nors
labai mgstaniu muzik. Savo atsiminimuose Apie laik ir mones
jis yra uras : Man labai vlai paaikjo senelio pastabos : Jonai,
tu rki, ne giedi . I prigimties neturjau klausos ir buvau nemu
zikalus, nors esu melomanas. Mane avjo poezija, bet prozodija
man buvo Kretos labirintas 181.
Antra, tai paliudija priekaitas, kok pradjusiam vieai rodytis
su savo poezija Aisiui yra tars T. Tilvytis : Gerai ! tik vairink
ritm, maiyk pdas [....] Pas tave arba chorjas, arba jambas ;
tai kai klausai, atrodo, kad vienu ritmu raai ; reikt pint triskie-

179
180
181

J. Aistis, Pilnatis, Schweinfurt 1948, 150 psl.

Ten pat, 152 psl.
J. Aistis, Apie laik ir mones, 234 psl.

MUZIKALUMO KLAUSIMAS

223

menes pdas 182. is priekaitas dl ritmo monotonijos tebegalioja

Aisiui ir iandien.
I Poezijos pilnutinio rinkinio (1961 m.), kur yra ispausdinti
beveik 350 eilrai, j bent trys ketvirtadaliai yra sukomponuoti
dvipdiu ritmu. Lito dalis ten atitenka jambui, kur J. Aistis
buvo prats dar gimnazijos laikais, versdamas Shakespeareo dramas.
Greta eilrai, parayt jambu ir chorjumi, apie ketvirtadalis
krinli yra sukomponuoti triskiemenmis pdomis amfibrachi
jum ir anapestu. i didiuma buvo parayta usieniuose Pran
czijoje arba Jungtinse Amerikos Valstybse. Taiau tarp it
tripdio ritmo eilrai nepavyko utikti n vieno daktilio. Tuo
tarpu amfibrachijaus ir anapesto kombinacijos pasireikia graiais
vaisiais (Tu esi, 1968 m.). Be abejo, visika stoka eilrai pagal
daktilin ritm ir didel j gausa pagal jamb greta beveik vis
(iskyrus labai negausias iimtis) krinli suskirstymo ketureiles
strofas liudija J. Aisio polink arba muzikin monotonij, arba rit
min nejautrum. O tai nra tobulumo atestatas lyrikui.
Kad J. Aistis buvo itiek nejautrus savo eilrai ritmui, arba
j irjo odio futbolinink Keturi Vj takoje, galima sprsti
i dviej fakt. Viena, poetas nevisada su eilraio nuotaika suge
bdavo suderinti jo ritm. Tai aikja, vilgterjus vien taisyklin
giausio, bet ne subtiliausio ritmo eilrai Tsyk vjas (1936 m.).
Jo pradia skamba itaip :
Tsyk vjas auks arst
arst rudenio lapus.
Keturiese ne karst,
Juod karst kapus ...183

I ios vienos strofos matyti J. Aisio pomgis pakartoti pavie

nius odius ir iek tiek paaisti gars sskambiais, bet drauge atsi
skleidia kai kurios silpnybs. Viena j susieta su klausimu: ar tinka
eilratyje, kuris byloja apie karst ir kapus, mginti aisti garsais ?
Ir antra, tai dar svarbiau, ar su io eilraio kuriama vaizd
nuotaika suderinamas chorjas ? Atrodo, kad poetas buvo umirs,
jog pagal ritm muzikai komponuoja polkas ir ygio marus, bet
ne gedulingos eisenos palyd. Juk Tsyk vjo ritmu K. Binkis

182
183

Ten pat, 237 psl.

J. Aistis, Poezija, 204 psl.

224

JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

raydavo savo eiliuotus feljetonus apie Tamoi Bekepur. Pagaliau

t Aisio eilrat galima padainuoti pagal linksm liaudies dainos
melodij Du broliukai kunigai, nors ms poetas apie j tikriausiai
nepagalvojo. Arba, jeigu jis tai bt prisimins, jis bt galjs
padidinti to paties chorjo skiemen skaii eilutje dviem ar trim.
itokiu bdu ritmo sugestionuojama okinjimo nuotaika bt
inykusi. Taigi ia nagrinjamas eilratis liudija, kad, mgindamas
paaisti gars sskambiais, vis dlto J. Aistis buvo nepakankamai
jautrus ritmo bangavimams, arba neirjo ritmo atitikimo eilra
io turiniui.
t pat nejautrum nurodo ir antras faktas : vairi ritmini
pd painiojimas tame paiame eilratyje, sakysime, kai jambas
painiojamas su anapestu, arba amfibrachiu. ito ryk pavyzd
mums parodo Aistis rondeau formos eilratyje Ratelis 184. Kadangi
itokios ries krinliui labai svarbu garsinis graktumas, galima
buvo tiktis, kad ms poetas bus ypa atidus ritmui triskie
meniam anapestui, kuris vyrauja aismingame eilratyje. Deja, ia
reikia rayti vyrauja, nes anapestas viso eilraio nevaldo : jo
pirmosios strofos pirmoji eilut atokaitoj ibuts kals para
yta ms poeto numyltu jambu, tuo tarpu antrosios strofos antroji
eilut mergyi spalvingi rbeliai ir treiosios strofos antroji
eilut sutings pavasaris kelias yra sukomponuotos amfib
rachiu. Taigi viename grakiame Batelio eilratyje J. Aistis supai
niojo trejopo ritmo schemas.
Dar didesn ritmo nedarnum, arba painiojim sutinkame Bal
tijos eilratyje (1936 m.). Jame dominuoja jambo ritmas ; taiau
eilraio visum nesiderina jo pirmosios strofos visos keturios ei
luts, kur painiojamos amfibrachio, jambo ir anapesto pdos. Kodl
itaip ritmikai sudarkoma pirmoji strofa ? Kodl ji ritmikai iski
riama i viso krinlio, kuriame vyrauja jambas ? Kodl Baltijos
jros stichijai reikti buvo pasirinktas energingasis jambas negu
lt bangavim primens amfibrachis, arba anapestas ? (Maironio
Baltijos jros spdiai eilratyje Nuo Biruts kalno sukomponuoti
anapestu). iuos klausimus negalima kitaip atsakyti, kaip nuro
dymu J. Aisio per menk jautrum muzikaliniam ritmui, nors kai
kuriais atvejais jo ritminiai lubavimai arba netaisyklingumai parjo
nuo vidurio auktaii tarms (jos kirtis, kaip inia, nevisada sutampa
su bendrins kalbos kiriu). Taiau u tarmin kirt didesns reik
ms turjo keturvjininkai, kurie i taisyklingo ritmo tyiojosi gal
ir dl to, kad patys nemokjo gerai lietuvi bendrins kalbos kir
iavimo. 181
184

r. 210 psl.

MUZIKALUMO KLAUSIMAS

225

Neturdamas pakankamai velnios ausies ritminiams niuansams,

kaip jau minta, J. Aistis buvo jautresnis garsiniams sskambiams.
Dl to i dalies jis mgo pakartoti tuos paius odius toje paioje
arba gretimose eilutse, nes jie sudarydavo jam aliteracij spd.
Kad ms poetas ito smoningai siek, atskleidia nelabai pavykusi
pirmoji strofa eilraio Atleisk (1935) :
Ak, taip kas vakaias vis saul leisis
Plonyiais spinduliais ...
Atleisk, nes jei ir tu man neatleisi,
Tai kas gi man atleis ? 185

ia, nordamas paaisti sskambiu leis, autorius kartoja labai

nevaizdius veiksmaodius atleis-neatleis. Tuo tarpu Pastoralje
aisdamas sskambiais al ir li, jis pasiek pilnesn spd:
Toli balti laivai liliavo marmis
Balti, kaip baltos chrizantemos 186.

ia kartojamas bdvardis pieia vaizd tiek optikai, tiek akustikai muzikaliniais sskambiais.
Nors J. Aistis aliteracijas kuria, taiau dl j dideli pastang
nededa, nes joms vartojami pakartojimai jam neatseina brangiai.
Daug sunkiau jam seksi su eilui galni sskambiais, vadinamais
rimais. Bet pasiekti jais garsin darn Aistis tiesiog jaut pareig.
Galima spti, kad dl jos ne kart jis kovodavo arba ilgai vargdavo.
Taiau t pastang pasiekti vaisiai daniausiai tebdavo asonansai,
vieni artimesni rimams, kiti gana tolimi. Pavyzdiui, neseniai paci
tuotoje Pastoralje per visas 16 eilui tik vien kart J. Aisiui
tepasisek surasti piln rim odami, kai kitose septyni por
eilutse jis turjo pasitenkinti asonansais, kuri tarpe buvo toki
netobul, kad net sunku j sskambius beatpainti, kaip antai
apms chrizantemos , pailsusi konvulsijos . O jeigu eil
raio kiekvienoje strofoje utinki vien por rim, tai jau galima
laikyti J. Aisio dideliu muzikaliniu laimjimu.
Ir pasiekti eilraio garsin darn nors asonansais ms poetas
laik svarbesne pareiga, negu laimti taisyklingas pdas ritmui, nors
lietuvik dain tradicija ritmui skiria didesn dmes negu rimui.

185
188

J. Aistis, Poezija, 169 psl.

Ten pat, 108 psl.

226

JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

Taip pat kai kurie ms didieji poetai mieliau atsisakydavo rimo negu
taisyklingo ritmo. Antai, Maironis savo eilratyje Ramios malonios
vasaros naktys ir Putinas savo Rpintojlyje pasirodo be rimo, kad
tik ilikt joki vart nepaliestas j krinio subtilus turinys. Ko
dl itaip nepasielg Aistis tais atvejais, kai siekimas asonans j
var ? tai tra vienas apytikslis atsakymas : geriau u ritmo ban
gavimus jausdamas sskambius, ms poetas bent jais stengsi
nenutolti nuo kanon klasikins poezijos, kurios vert jis pripaino
labiau negu Keturi Vj idykavimus poetinmis laisvmis.
Baigiant mintis apie Jono Aleksandrikio-Aisio lyrik, negalima
nepasidiaugti jo poetiniu talentu, kuris atsiskleid ir subrendo lais
voje Lietuvoje. Aistis buvo jos aukltinis ir jos kultros pilnaviduris
iedas, kuris puo savo tvyn jos laisvs dienomis ir kuris nenuvyto
jos nelaisvs metais toli nuo tvyns. Kad ir sunkiomis slygomis
jis pasiliko itikimas tiek jai, tiek savo jaunysts idealams. Todl
jo lyrikos gerieji kriniai diugins lietuvius po daugelio met, nors
dabar Lietuvoje jie neleidiami. Kad ir nebdami karingi n rksmingi,
tie gerieji jo kriniai pamau prasigriau sovietins cenzros u
tvankas, nes juose vyti toki visamogik idj, jausm bei aspi
racij, kurie nesensta per imtmeius. Kadangi tos jo lyrikos turinys
yra ireiktas grakiais, velniais, subtiliais, danai gamtovaizdi
niais vaizdiais, ji visada susilauks jautri lietuvik skaitytoj,
ypa t, kuriems bus brangus krikionikas humanizmas nepri
klausomos Lietuvos laikais.
Mnchenas, 1973. VI. 7. d.