RENESANSO DVARŲ KULTŪRA IR OPERA

 Teatro užuomazga Lietuvoje - 1482 m. Popiežius Sikstas IV nekaltojo prasidėjimo šventei suteikė
oktavą. Šioms iškilmėms bernardinai pritaikė vaidinimus. Visas šis reiškinys - liturginė drama.

Operos atėjimas į Lietuvą:

Kaip žinoma, XVIIa. baroko vienas ryškiausių muzikos žanrų – OPERA.

Į ATR valdovų rūmus šis žanras atėjo gana greitai. Kodėl?

 1518m. Žygimantas Senasis vedė Italijos kunigaikštytę Boną Sforcą su kuria atvyko ir daugelis
menininkų iš Italijos.
 Jų sūnaus (Žygimanto Augusto) dvare dirbo daug muzikantų iš įvairių kraštų. Vienas iš jų –
Valentin’as Bakfark’as (italų liutnininkas, kompozitorius) aiškiai perteikė Italijoje gyvavusią
muzikinę estetiką. Tai padėjo Lietuvoje pradėti gyvuoti naujams muzikos žanrui – operai
(tuometinei – dramma per musica*).
 XVI a. buvo populiari legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų (kas galėjo paskatinti domėjimąsi
Italijos kultūriniu gyvenimu).
 Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (jėzuitų ordino narys, poetas) teatro meno praktika Romoje ir
perteikimas Lietuvos teatre.

1579m. jėzuitų ordino įkurtoje Vilniaus akademijoje įsteigtas mokyklinis teatras (įranga iš Italijos!).

 V. Galilėjaus įtaka. Jo traktatas “Dialogas apie senąją ir naująją muziką” buvo kelrodis, vedantis į
Naujųjų laikų muzikinę dramą. (Jo sūnūs – M. Galilėjus ir Vincenzo Jaunesnysis tarnavo pas
kaikuriuos LDK didikus).

Basso continuo Lietuvoje atsiranda pirmiau nei opera.

Operų (tuomet dramma per musica) suvokimas Lietuvoje:

 (pačioje pradžioje) Nenurodomi nei kompozitoriai, nei atlikėjai. Pažymimas tik literatūrinio
teksto autorius, kartais – scenografas. Žiūrovms tokie kūriniai buvo suvokiami kaip dramos
suvaidintos su muzika.
 Dramma per musica pastatymai siejami su Vladislovu Vaza (1595-1648). Jam valdant operos
pradedamos atlikti pagal visus reikalavimus. Kodėl?
--V. Vaza pradėjo daugiau dėmesio skirti bažnytinei muzikai ir muzikinei dramai;
--labai didelę įtaką padarė Italija ir kitose šalyse matyti menai (daug keliavo)
--domėjosi moterimis dainininkėmis (jam buvo įdomu, nes Lietuvoje buvo leidžiama gietoti tik
vyrams)
-- operos gimtinėje – Florencijoje viešėdamas V. Vaza matė turbūt brandžiausias to meto
Italijoje sukurtas operas. Religinę opera “Karalienė Šventoji Uršulė” florentiečiai 1625m.
dedikavo V. Vazai (nes V. Vaza gindamas krikščionybę nugalėjo turkų kariuomėnę).
*dramma per musica = muzika+dailė+drama ---menų sintezė

--Romoje V. Vazos laukė dar kitas jam dedikuotas kūrinys – vokalinis instrumentinis Johanneso Heronimo
fon Kapsperger’io veikalas- “Karalaičio Vladislovo pergalė Valakijoje” (pagal Giovanni Battista Ciampoli
tekstą).

Opera valdovų rūmuose:

 Vazų kapela – elitinis kolektyvas, kuris atliko edukacinę misiją: skleidė su atlikimo menu
susijusius atradimus, repertuarą, muzikinės stilistikos bei kompozicinės technikos naujoves.
Kapelą sudarė nemažai italų muzikų.
 Vazos susirašinėjo su aukštais Bažnyčios didikais, prašydami, kad jie padėtų ieškoti garsių,
profesionalių muzikų jų kapelai.
 V. Vazos kapeloje dirbo iki 40 muzikų, damavo apie 12 aukštos klasės solistų.
 Apie 1635m. pradeda veiklą profesionalus muzikinis teatras (Vazų suburta trupė), atitinkantis
visus to meto dramma per musica reikalavimus. Per visa šio teatro gyvavimo laikotarpį (1628-
1648) parodė daugiau kaip 10 operų.

Dramma per musica kūrėjai:

1. V. Puccitelli. Dramma per musica libretų kūrėjas (vienintelis V.Vazos teatre libretistas),
dainininkas kastratas, galėjęs atlikti soprano partijas.(italas)
2. A. Locci. Scenografas, teatro mašinerijos inžinierius, architektas, kostiumų dailininkas,
dekoratorius.(italas)
3. M. Scacchi. Kompozitorius, smuikininkas, muzikos teoretikas. (italas)

Dramma per musica Vilniaus scenoje:

 Vilnius – vienas iš nedaugelio Europos miestų, kuriame už Italijos ribų parodytos pirmosios
dramma per musica.(Iki tol buvo pastatytos 1618m. Zalcburge, 1627m Torhau ir Prahoje.
1628m. Vienoje, 1628m. Varšuvoje, o 1636m. –Vilniuje.)
 Neretai dramma per musica pastatymai turėjo politinį aspektą. Tai buvo politinės diplomatijos
dalis, nes siejosi su tam tikromis datomis, tarpvalstybiniais ryšiais grindžiamomis vedybomis ir kt.
 Rūmų iškilmėse baletas su vaidybiniais elementais, choreografiniu planu, atitinkama
scenografija, kostiumais, iš anksto parengti scenarijai – pavieniai elementai, būdingi muzikiniam
teatrui.
 V. Vazos žmonos Cecilijos Renatos Habsburgaitės indelis – iš tėvo perimtas išmanymas kaip
rengti “baletus”. Jas pavertė dar labiau teatralizuotomis iškilmėmis.
 V. Vazos operos teatre kūrinių autorystė nenustatoma, galima tik nuspėti, tačiau svarbūs
būdavo libreto autorius ir scenografas, architektas, jie paminimi.
 Libreto paskirtis – nurodyti kokia proga bus rodoma opera, tiesiogiai nebuvo siejami su muzika.

1636m. rugsėjo 4 d. parodyta pirmoji opera (dramma per musica) LDK rūmuose - “Elenos
pagrobimas” (“Il ratio di Helena”).
  Ši opera pastatyta pagal kitą veikalą “Il Sant’Alessio”.
 Kūrybinė komanda: V. Pucitteli, A. Locci, M. Scacchi
 Komiška opera apie Eleną ir Parį (meilės istorija), truko net apie 5 valandas.
 “Elenos pagrobimas” sukėlė visuotinį susižavėjimą. Ypač giriama mašinerija, scenografija,
kalbama, kad atrodė labai tikroviškos ir įspūdingos dekoracijos.
 Scenografija gali būti siejama su tuo metu vykusia Šv. Kazimiero koplyčios statyba, kurios
užbaigimu rūpinosi V. Vaza. (Scenos dekoracijose buvo nupieštos marmurinės sienos, kurios
sužavėjo žiūrovus, tarp kurių buvo M.K. Sarbievijus, kuris tokią sieną susiejo su marmuro
poreikiu LDK koplyčios dekoravimui ir neužilgo pareikalavo šią medžiagą atgabenti į LDK)

1644 m. kovo 6d. Vilniuje parodoma opera “Andromeda” (“L’Andromeda”).

 Intelektualus pastatymas, ypač svarbūs chorai (liaudies balsas) ir pasakotojai. Tragedijos

prieskoniai.
 Scenografija kuklesnė. Didesnis dėmėsys pačiai dramaturgijai ir išraiškingai muzikai.

“Apviltoji kirkė” (“Circe delusa”)

 1648m. balandžio 16d. paskutinioji dramma per musica pastatyta Vladislovo Vazos teatre.
 V. Pucciteli libretą parašė remiantis Homero “Odisėja”(10 knyga).
 Labai brangus pastatymas, scenografija labai turtinga.

1648m. kartu su V. Vazos mirtimi, nustojo gyvuoti ir jo suburtas operos teatras. Opera kuriam laikui iš
LDK pasitraukė ne tik dėl Vazos mirties, bet ir vykusių karų su Rusija ir Švedija įtakos.

Po to teatro meną puoselėjo jėzuitai. XVIII- XIXa. dramų, operų ir baletų pastatymais garsėjo LDK didikų
(Oginskių, Radvilų, Tyzenhauzų ir kt.) rūmų bei Vilniaus miesto teatrai.

“Gyvenimas – teatras, pasaulis – scena.”