Georgo Frydricho Hendelio

(1685 – 1759)

kūrybos apžvalga
 KARTOJIMO KLAUSIMAI

 Kas yra opera?

 Kokių žinote operos atmainų?
 Kas yra arija?
 Kokių arijos atmainų žinote?
 Kas yra rečitatyvas? Kokių rečitatyvo atmainų žinote?
 BiografijaVaikystė ir jaunystė
Namas, kuriame gimė Hendelis Halė
(Vokietija)
g. Halės mieste (Vokietija). Groti klavesinu, smuiku,
obojumi, vargonais, mokėsi pas F. Zachową. o
būdamas 11 metų parašė pirmuosius kūrinius.
Norėdamas išstudijuoti žinomiausių kompozitorių
veiklą, 1706 metais išvyko į Italiją. Hendelio sukurtas
operas ir kantatas buvo atliktos Florencijos, Venecijos,
Neapolio teatruose. Romoje kompozitorių aplankė
pirmoji sėkmė. Būtent šiame mieste buvo parašyta ir
1708 metais atlikta pirmoji jo “Prisikėlimo“ oratorija. Po
dviejų metų jis pirmą kartą apisilankė Anglijoje, o nuo
1716 metų įsikūrė gyventi Londone ir tapo vienu
garsiausiu to meto operų kompozitoriumi. Pirmoji čia
pastatyta kompozitoriaus opera „Rinaldas“ (1711 m.)
turėjo nepaprastą pasisekimą ir nustelbė kitų autorių
kūrinius. G. F. Hendelis tapo Karaliaus Rūmų
kompozitoriumi, o vėliau ėmė vadovauti operos
teatrui. 1726 metais tapo Anglijos piliečiu, pradėtas
tituluoti karališkosios kapelos kapelmeisteriumi.
Uždariuk Karąliškąją MuA,1728 įkūrė Naująją
Muakademiją ir iki 1733 jai vadovavo. 1734 su savo
operos trupe persikėlė į „Covent Garden“ teatrą.
Trupei bankrutavus, 1737 matais kompozitorius buvo
suparalyžiuotas, tačiau po intensyvaus gydymo greitai
pasveiko.
 Biografija

Po 1737 m., įsitikinęs savo operų pralaimėjimu, jis vieną po kitos kūrė
didingas oratorijas, kurios sulaukė didžiulio pasisekimo. Be oratorijų
rašė ir kitus kūrinius, grojo vargonais, dirigavo. Aplankęs gimtąjį
miestą, jis grįžo į Angliją ir ten gyveno iki mirties. Po 1752 metų muziko
regėjimas ėmė silpti (katarakta) ir 1753 metais kompozitorius apako.
Kurį laiką jis tęsė koncertinę veiklą kaip dirigentas ir vargonininkas,
redagavo anksčiau sukurtus kūrinius.
1759 m. balandžio 6 dieną paskutinį kartą Hendelis dirigavo
„Messiah“ Covent Gardene, o po 8 dienų mirė (Klimas, 500).
G. F. Hendelis palaidotas West Minsteryje, greta įžymiausių anglų
valstybės veikėjų, karališkosios šeimos narių bei mokslininkų.
Svarbaiusi G. F. Hendelio kūriniai
Ork: 6 concertti grossi op. 3, 12
Concertti grossi op. 6, „Fejerverko
muzika“, koncertai įv. instr.
Vargonams – koncertai (daugiau 20) ir
kt. kūriniai (tačiau nekūrė choralinių
preliudų, kaip Bachas
Instrumentinė muzika. -proginiai-
kūriniai („Fejerverko muzika“,
„Muzika ant vandens“ (1717, 6 dalių
kūrinys karaliaus pasibuvimui gamtoje.
Tam tikrose dalyse soliuoja skirtingi
instrumentai.) – šie kūriniai skirti atlikti
lauke, todėl ryškesni, įspūdingesni.
Kameriniai kūriniai (bažnyt. Ir
kamerines sonatos, variacijos ir kt.
 operos ir oratorijos

Hendelis – vienas didžiųjų baroko operos kūrėjų. Jis itin

ištobulino baroko teatrinę muziką, sėkmingai kurdamas
itališkas operas. Yra sukūręs daugiau nei 40 operų.
1703-1706 metais jaunasis Hendelis dirbo Hamburgo teatre. Čia
jis sukūrė keturias pirmąsias savo operas. Jos buvo vokiškos.
Hamburgas tapo unikaliu vokiečių operos židiniu 1671 metais;
šiame mieste buvo atidarytas viešasis teatras kuris veikė iki
1738 ų. 1716 metais Londone apsigyvenęs Hendelis tapo
žymiausiu po semioperas „pusiauoperas“ kūrusio Henri
Perselo (Pursellas, 1659-1695) anglų operos kūrėju.
 HENDELIO OPEROS
Karalienė Ona paskyrė Hendelį rūmų kompozitoriumi. 1719-1728
metais, Hendelis buvo itališkųjų operų pastatymui įsteigtos
Karališkoji muzikos akademija (Royal Academy of Music) muzikos
vadovas. Tarp tuomet sukurtų Hendelio operų buvo „Otonas“ ,
„Julijus Cezaris Egipte“ , „Admetas“ Tamerlanas“ . Vėlesnėse
veikaluose arijas neretai pakeičiamos ariozo, atsiranda daugiau
chorų, akompanuojamųjų rečitatyvų (accompagnato). Rečitatyvais
daugiausiai plėtojamas operos siužetas, grindžiama scenų
dramaturgija. Operos tampa dramatiškesnės, labiau išplėtotos.
Kompozitoriui teko konkuruoti su kitais, iš užsienio kviečiamais
muzikantais ir kovoti su dainininkų užgaidomis (jie mėgdavo
„pagražinti“ arijas ir atlikdavo jas ne taip, kaip autoriaus buvo
nurodyta). Hendelio kūrybą bei pastatymus apsunkino kitų
kompozitorių-italų konkurencija, dalies anglų visuomenės
nepasitenkinimas svetimkalbe opera.
 oratorijos ir operos
Hendelio laikais Londone pasirodė savitas anglų teatro
žanras - „baladžių opera“ (ballad opera). Jos pirmąjį
pavyzdį- „Skurdžiaus operą“ 1728 metais sukūrė
dramaturgas JohnasGay‘us ir kompozitorius Johannas
Pepuschas (1667-1752), kuris parašė uvertiūrą ir
pritaikė apie 70 populiarių buitinių dainų- baladžių-
melodijų teksto dainavimui (todėl žanras ir vadinamas
baladžių opera), taip pat - keletą žinomų kompozitorių
(tarp jų Purcello, Hendelio) melodijų. Operoje, kurios
veikėjai – prasčiokai, elgetos, vagys pašiepiami
tuometiniai papročiai, politinės aktualijos, itališkoji
rimtoji opera bei...Hendelis. Baladžių opera buvo
Europoje plintančios komiškosios operos angliškoji
atmaina. Hendelio „Kserksas“ buvo suvaidintas 5
kartus. Paskutinę operą „Deidamiją“ Hendelis parodė
1741 metais ir atsidėjo savo žymiųjų oratorijų kūrybai.
G. F. Hendelio (1685
– 1759) oratorijos ir  Almiros arija iš operos
operos „Kserksas“

 https://
Hendelio operos „Alcina“ scena www.youtube.com/watch?
v=Yw1A5TQVwvQ
 G. F. Hendelio operos

Tuo metu rimtoji italų opera – išgyveno nuosmukį. Operos darėsi

panašios į koncertus su kostiumais. Operos numeriai buvo atliekami
vienas po kito kaip koncerte, daugiausia kreipiant dėmesį į dainininkų
meistriškumą. Hendelis sugebėjo operą vėl priartinti prie dramos. Jis
operos numerius jungė į scenas, kuriose vyko veiksmas. Veiksmo
pagrindas buvo antikos laikų istorijos ir jų veikėjai. Svarbiausiu operos
numeriu Hendelio operose išliko arijos, tačiau jos buvo trumpesnės,
nemonotoniškos, kontrastingesnės nei kitų to meto kompozitorių.
Hendelio operose seria gausu melodingų solinių aria da Capo ir
rečitatyvų secco. Šios Hendelio į italų operą įvestos naujovės padėjo
pamatą Chr. W. Glucko, kuris teigė, kad muzika turi tarnauti poezijai,
operos reformai.
 G. F. Hendelio oratorijos
 Hendelį galima būtų pavadinti anglų oratorijos žanro pradininku Šio
žanro Hendelio opusai turėjo didžiulės reikšmės oratorijos žanro
raidai
Nors kompozitorių visą gyvenimą traukė teatras, reikšmingiausia jo
kūrybos dalis yra 22 oratorijos. Dauguma oratorijų siužetų paimti iš
Senojo Testamento (žymiausios – Saulius“ (1739), „Izraelis Egipte“
(1739), „Mesijas“ (1742), „Samsonas“ (1743), „Saliamonas“ (1743),
„Judas Makabėjus“ (1747), bet tai nėra vien tik bažnytiniai kūriniai.
Hendelis pasitelkdavo ir mitologines temas („Atis ir Halatea“,
„Herkulesas“) . Paskutinioji oratorija „Jeftė“(„Jeptha“) parašyta 1752
metais. Pirmosios oratorijos buvo panašios į operas, jose vyravo arijos
(tokios pat rūšys kaip ir operose), rečitatyvai, ansambliai (dažn. Duetai).
Kokios šventės laukiam?
Kiekvienais metais Gavėnijai Hendelis sukurdavo po oratoriją. Oratorijose
yra ir savarankiškų instrumentinių epizodų
G. F. Hendelio (1685 – 1759) oratorijos
ir operos
 Anglijoje, prasidėjus kovai prieš Stiuartų dinastijos valdymo atkūrimą, Hendelis
sukūrė „Savanorių himną“ ir „Proginę oratoriją“, raginančią anglus kovoti su
Stiuartų kariuomene. Šie kūriniai ir oratorija Judas Makabėjus“ turėjo didelį
pasisiekimą. Hendelis tapo kone nacionaliniu didvyriu. Oratorijų atlikimo metu
„pats Hendelis grojo mažais vargonais (pozityvu), vadovavo orkestrui, mažam
chorui (chore dažniausiai būdavo ne daugiau kaip 20 dainininkų: iki 6 berniukų
sopranų grupėje, visi kiti vyrai) ir akompanavo solistams. Pertraukose tarp
oratorijos dalių jis tradiciškai tuo pačiu pozityvu atlikdavo savo vargoninius
koncertus
 Hendelio oratorijų klestėjimo laikotarpis prasidėjo 1739 metais, kai pasirodė
oratorijos Saulius“ „Izraelis Egipte“. Jų centre – tauta, herojai, vadai, todėl
oratorijose labai svarbus vaidmuo tenka chorams. Monumentalūs epinio
pobūdžio chorai, pasižymintys galingu akordiniu ir/ar skaidriu polifoniniu
skambėjimu, atrodo kaip labai išplėtoti numeriai, tampa ypatingai reikšmingi
oratorijų sąrangai;

 „Messiah“ „Išganytojas“ 1742 m. sukurtas) kūrinys skirtas chorui, orkestrui ir

keturiems solistams (SATB);
G. F. Hendelio (1685 – 1759) oratorijos
ir operos
 Kaip ir daugelį Hendelio oratorijų, „Mesiją“ sudaro trys dalys.
Pirmosios dalies „Pranašystė ir gimimas“ turinys – pranašystės apie
Mesijo atėjimą ir pabaigoje pastoralinė Šv. Kalėdų scena su angelo
apsireiškimu piemenims (tekstas iš Evangelijos pagal Luką, 2, 9-14) –
šis fragmentas šiek tiek primena vokiškas Kalėdų oratorijas.
 Antra dalis-„Pasijos ir triumfas“ – skirta Jėzaus kančioms, mirčiai ir
prisikėlimui, tačiau čia nėra nė žodžio iš konkretaus evangelijos
teksto. Jį pakeičia pranašo Izaijo kalbos apie Mesijo kančias ir lyriniai
psalmių tekstai.

 Trečios, trumpiausios dalies tema yra „Atpirkimas ir amžinasis

gyvenimas“. Be rečitatyvų secco, oratorijoje 48 numeriai (arijos,
rečitatyvai, ansambliai, atsk. orkestro epizodai. pagr. Vaidmuo
tenka CHORAMS. Žymiausias choras „Halleluja“ (nr 42). Beje, visi
svarbiausi oratorijos nr. parašyti D-dur‘e.
G.F. Hendelio oratorija „Mesijas“
G.F. Hendelio oratorija „Mesijas“
 Choras Alleliuja

https://www.youtube.com/watch?v=chckw6Lwb94
 PADISKUTUOKIME

Kuo opera skiriasi nuo oratorijos?

Pasakalija iš siuitos klavesinui g-moll
Pasakalija iš siuitos klavesinui g-moll

https://www.youtube.com/watch?v=KMxTlk6XK1w
(greitesniam tempe)

https://www.youtube.com/watch?v=MSLPExJObYw
(lėtesniam tempe)
 Hendelio kūriniai orkestrui

Hendelis laikomas naujo žanro – muzikos po atviru dangumi -

pradininku. Ją atlieka didelės sudėties orkestras. (+ „Muzika ant
vandens“, ‚Miško muzika‘,Muzika karališkiesiems fejeverkams/
Muzika karališkiesiems fejeverkams/„Fejerverko muzika“,
„Muzika ant vandens“ šie kūriniai skirti atlikti lauke, todėl
ryškesni, įspūdingesni.

„Muzika ant vandens“ (1717, 6 dalių kūrinys karaliaus

pasibuvimui gamtoje. Tam tikrose dalyse solo groja skirtingi
instrumentai.)
 Hendelio kūriniai orkestrui

Muzika karališkiesiems fejeverkams1749 metais karaliaus užsakymu

kompozitorius sukūrė muziką Achimo taikai skirtoms iškilmėms
Šventės kulminacijoje, didžiulio fejerverko metu skambėjo proginė
Hendelio orkestrinė siuita. (Butrymovič, 46).
Spence,35: Hendelio ir Bacho laikais būgnai neretai būdavo
surenkami iš įvairių karinių orkestrų. Grojant lauke, reikėdavo daug
būgnininkų. 18to amžiaus rekordą pasiekė Hendelis kūrinyje
“Muzika karališkajam fejeverkui/Music for Royal Fireworks“ – pirmą
kartą atliekant šį kūrinį 1749 metais dalyvavo 16 timpanų ir 8 mažieji
būgnai.
(CIT Siitan, 266 – „ginčas su karaliumi “ dėl kūrinio sudėties)
 ND

Užduotis nr. 1
Testas nr. 11 „G.F. Hendelio kūrybos apžvalga“

Užduotis nr. 2
Pasiklausyti muzikos pavyzdžių

http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/
Vadovelis_2/8.Hendelio_kurybos_apzvalga/index8.htm