Klausimai

1. Volfgango Amadėjaus tėvas – Leopoldas Mocartas – buvo kompozitorius ir pedagogas.

2. 756 m. sausio 27 d. gimė Zalcburge. Kadangi kūdikis gimė silpnas, jau sausio 28 d. buvo
pakrikštytas, ir jam buvo duoti net keturi šventųjų vardai: Johanas Crizostomas Volfgangas
Teofilis (Johann Chrysostom Wolfgang Theophilus (Gottlieb)). Paskui vokiškas vardas Gotlibas
(Gottlieb) pakeistas itališku Amadeus, ir nuo to laiko jis vadinamas Volfgangu Amadėjumi
Mocartu. Volfgango Amadėjaus tėvas – Leopoldas Mocartas – buvo kompozitorius ir
pedagogas. Mokė sūnų muzikos nuo ketverių metų. Būdamas šešerių, V. A. Mocartas jau
viešai koncertavo, sukūrė pirmuosius kūrinius (juo užrašė tėvas). 1762 m. su tėvu ir seserimi
Nanerle (Marija Ana) koncertavo svarbiausiuose Vokietijos ir Austrijos miestuose. 1763 m.
išvyko į koncertinę kelionę po Europos miestus, išgarsėjo kaip vunderkindas (neeilinių
sugebėjimų vaikas). 1764 m. Paryžiuje pasirodė pirmieji spausdinti V. A. Mocarto kūriniai
(sonatos klavesinui). 1768 m. Vienoje parašė savo pirmąją operą „Tariamas naivumas“ ir
zingšpylį „Bastienas ir Bastienne“. 1769 m. tapo Zalcburgo rūmų orkestro kapelmeisteriu;
metų pabaigoje išvyko į Italiją. Kelionė truko ilgiau nei metus (nuo 1769 m. gruodžio iki 1771
m. kovo). Romoje visus nustebino, kai Siksto koplyčioje išgirstą kompozitoriaus L. Alegri
Miserere iš atminties užrašė natomis. Šios kelionės metu popiežius Klemensas XIV
apdovanojo Mocartą Aukso pentino ordinu, o Bolonijos filharmonijos akademija priėmė jį
savo nariu. 1771 ir 1772 m. vėl koncertavo Italijoje. 1777 m. motinos lydimas išvyko į Paryžių.
1778 m. vasarą mirė motina (palaidota Paryžiuje). 1779 m. vėl grįžo į gimtąjį Zalcburgą, dirbo
arkivyskupo Koloredo rūmų kapelmeisteriu, tačiau dėl nesutarimų su darbdaviu 1781 m.
buvo atleistas.
1781 m. apsigyveno Vienoje. Buvo pirmasis laisvas kompozitorius: vertėsi pamokomis,
koncertavo, rašė kūrinius pagal užsakymus. 1782 m. vedė Konstancą Veber (Constanze
Weber). 1787 m. klausėsi septyniolikmečio Liudviko van Bethoveno grojimo (šis norėjo tapti
Mocarto mokiniu). 1790 m. Vienoje susitiko su J. Haidnu, besiruošiančiu išvykti į Angliją.
1791 m. rudenį susirgo, o gruodžio 5 d. mirė. Buvo palaidotas neturtingiesiems skirtame
bendrame kape, kurio tiksli vieta nežinoma. Simbolinis V. A. Mocarto kapas yra Centrinėse
miesto kapinėse Vienoje. Paskutinis Mocarto kūrinys – Requiem (neužbaigtas).
3. Vunderkindas - nepaprastų gabumų vaikas; stebuklingas vaikas.
4. Per palyginti trumpą gyvenimą Mocartas sukūrė apie 620 kūrinių. Sunku būtų rasti kitą tokį
kompozitorių, kuris taip puikiai galėtų kurti įvairiausių žanrų ir formų muziką: simfonijas ir
koncertus, operas ir mišias, kvartetus ir sonatas.
5. Simfoninė muzika: apie 40 simfonijų, iš jų žymiausios paskutinės – Nr. 35 „Hafnerio“, Nr. 36
„Linco“, Nr. 37 „Prahos“, Nr. 39, Nr. 40 ir Nr. 41 „Jupiterio“; divertismentai, serenados (Nr.
13 „Mažoji nakties muzika“, K 525), maršai, šokiai.Koncertai: 27 fortepijonui ir orkestrui, 5
smuikui ir orkestrui, taip pat koncertai klarnetui, obojui, fleitai ir arfai.Operos (apie 10, įvairių
tipų – opera seria, opera buffa, zingšpyliai): „Idomenėjas (1781), „Pagrobimas iš seralio“
(1782), „Figaro vedybos“ (1786), „Don Žuanas“ (1787), „Visos jos tokios“ (1790), „Užburtoji
fleita“ (1791), „Tito gailestingumas“ (1791).Chorinė muzika: 18 mišių, Requiem d-moll K 626
(1791) ir kt. bažnytiniai kūriniai.Kameriniai instrumentiniai kūriniai: 26 styginių kvartetai,
styginių kvintetai, fortepijoniniai trio ir kvartetai, 42 sonatos smuikui ir fortepijonui.
Klavyrinė muzika: 17 klavyrinių sonatų, 3 fantazijos (Fantazija c-moll K 475, 1785), variacijos.
6. Mocarto kuriniai- visi jie buvo sunumeruoti Kechelio kataloge. 1862 m. Liudvikas Kechelis
sudarė „Visų V. A. Mocarto kūrinių chronologinę teminę rodyklę“ dar vadinamą Kechelio
katalogu. Šio katalogo numeriais iki šiol žymimi Mocarto kūriniai leidiniuose ir koncertų
programose (pavyzdžiui, Requiem d-moll, K 626).