Volfgangas Amadėjus Mocartas 

(1756–1791, Wolfgang Amadeus

Mozart)
 V. A. Mocartas 
 Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791, Wolfgang Amadeus Mozart) –
vienas iš trijų Vienos klasikų, itin žymus klasicizmo stiliaus muzikos kūrėjas.
 Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
 1756 m. sausio 27 d. gimė Zalcburge. Kadangi kūdikis gimė silpnas, jau sausio
28 d. buvo pakrikštytas, ir jam buvo duoti net keturi šventųjų vardai: Johanas
Crizostomas Volfgangas Teofilis (Johann Chrysostom Wolfgang Theophilus
(Gottlieb)). Paskui vokiškas vardas Gotlibas (Gottlieb) pakeistas itališku
Amadeus, ir nuo to laiko jis vadinamas Volfgangu Amadėjumi Mocartu.
 Volfgango Amadėjaus tėvas – Leopoldas Mocartas – buvo kompozitorius ir
pedagogas. Mokė sūnų muzikos nuo ketverių metų.
 Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
  Būdamas šešerių, V. A. Mocartas jau viešai koncertavo, sukūrė pirmuosius
kūrinius.
 1762 m. su tėvu ir seserimi Nanerle (Marija Ana) koncertavo svarbiausiuose
Vokietijos ir Austrijos miestuose.
 1763 m. išvyko į koncertinę kelionę po Europos miestus, išgarsėjo
kaip vunderkindas (neeilinių sugebėjimų vaikas).
 1764 m. Paryžiuje pasirodė pirmieji spausdinti V. A. Mocarto kūriniai (sonatos
klavesinui).
 Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
 1768 m. Vienoje parašė savo pirmąją operą „Tariamas naivumas“ ir zingšpylį
„Bastienas ir Bastienne“.
 1769 m. tapo Zalcburgo rūmų orkestro kapelmeisteriu; metų pabaigoje išvyko į
Italiją. Kelionė truko ilgiau nei metus (nuo 1769 m. gruodžio iki 1771 m. kovo).
Romoje visus nustebino, kai Siksto koplyčioje išgirstą kompozitoriaus L.
Alegri Miserere iš atminties užrašė natomis.
 Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
 1771 ir 1772 m. vėl koncertavo Italijoje.
 1777 m. motinos lydimas išvyko į Paryžių.
 1778 m. vasarą mirė motina (palaidota Paryžiuje).
 1779 m. vėl grįžo į gimtąjį Zalcburgą, dirbo arkivyskupo Koloredo rūmų
kapelmeisteriu, tačiau dėl nesutarimų su darbdaviu 1781 m. buvo atleistas.
 1781 m. apsigyveno Vienoje. Buvo pirmasis laisvas kompozitorius: vertėsi
pamokomis, koncertavo, rašė kūrinius pagal užsakymus.
 1787 m. klausėsi septyniolikmečio Liudviko van Bethoveno grojimo (šis norėjo
tapti Mocarto mokiniu).
 Svarbiausi gyvenimo faktai ir datos
 1790 m. Vienoje susitiko su J. Haidnu, besiruošiančiu išvykti į Angliją.
 1791 m. rudenį susirgo, o gruodžio 5 d. mirė. Buvo palaidotas neturtingiesiems
skirtame bendrame kape, kurio tiksli vieta nežinoma. Simbolinis V. A. Mocarto
kapas yra Centrinėse miesto kapinėse Vienoje. Paskutinis Mocarto kūrinys
– Requiem (neužbaigtas).
 Kūryba
 Per palyginti trumpą gyvenimą Mocartas sukūrė apie 620 kūrinių.
 Sunku būtų rasti kitą tokį kompozitorių, kuris taip puikiai galėtų kurti
įvairiausių žanrų ir formų muziką: simfonijas ir koncertus, operas ir mišias,
kvartetus ir sonatas.
 Netgi Bethovenas negalėtų jam prilygti operos žanro kūryba.
 Simfoninės muzikos srityje Mocartas nebuvo toks novatorius kaip Haidnas,
tačiau jo simfoniniai kūriniai yra tokie tobuli ir išbaigti, kad skatina jais žavėtis
ir muzikus profesionalus, ir mėgėjus.
 Kūryba
 Įtakos Mocarto kūrybai turėjo Zalcburge skambėjusi muzika, Johano Kristijano
Bacho (Johano Sebastijano Bacho sūnaus), italų operos kūrėjų, Jozefo Haidno
kūriniai. Gyvendamas Vienoje, Mocartas sukūrė savitą ir nepakartojamą stilių.
Jis kūrė lengvai ir greitai, dažniausiai be eskizų ir juodraščių.
 Mocarto kūriniai pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija.  
 Kūriniai
 Simfoninė muzika: apie 40 simfonijų, iš jų žymiausios paskutinės – Nr. 35
„Hafnerio“, Nr. 36 „Linco“, Nr. 37 „Prahos“, Nr. 39, Nr. 40 ir Nr. 41 „Jupiterio“;
divertismentai, serenados (Nr. 13 „Mažoji nakties muzika“, K 525), maršai, šokiai.
 Koncertai: 27 fortepijonui ir orkestrui, 5 smuikui ir orkestrui, taip pat koncertai
klarnetui, obojui, fleitai ir arfai.
 Operos (apie 10, įvairių tipų – opera seria, opera buffa, zingšpyliai): „Idomenėjas
(1781), „Pagrobimas iš seralio“ (1782), „Figaro vedybos“ (1786), „Don Žuanas“
(1787), „Visos jos tokios“ (1790), „Užburtoji fleita“ (1791), „Tito gailestingumas“
(1791).
 Chorinė muzika: 18 mišių, Requiem d-moll K 626 (1791) ir kt. bažnytiniai kūriniai.
 Kameriniai instrumentiniai kūriniai: 26 styginių kvartetai, styginių kvintetai,
fortepijoniniai trio ir kvartetai, 42 sonatos smuikui ir fortepijonui.
 Klavyrinė muzika: 17 klavyrinių sonatų, 3 fantazijos (Fantazija c‑moll K 475, 1785),
variacijos.
 Kechelio katalogas
 Kad nepasimestume Mocarto kūrinių gausoje, visi jie buvo
sunumeruoti Kechelio kataloge. 
 1862 m. Liudvikas Kechelis (Ludwig Alois Friedrich Ferdinand von Köchel,
1800–1877) sudarė „Visų V. A. Mocarto kūrinių chronologinę teminę
rodyklę“dar vadinamą Kechelio katalogu. Šio katalogo numeriais iki šiol
žymimi Mocarto kūriniai leidiniuose ir koncertų programose
(pavyzdžiui, Requiem d-moll, K 626).