Volfgangas

Amadėjus
Mocartas

Darbą atliko : Emilijus Grochackij 9a

 Šeima ir aplinka
Mocartas gimė Zalcburge,
dabartinėje Austrijoje, Leopoldo ir Anos
Marijos Pertl Mocartų šeimoje. Kitą dieną
buvo pakrikštytas Theophilus vardu, kuris
reiškia mylimas Dievo. Mocarto tėvas
Leopoldas Mocartas buvo žymus
smuikininkas ir kompozitorius,
griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Jo
knyga Versuch einer gründlichen
Violinschule (Esė apie grojimo smuiku
pagrindus), buvo išleista 1756 m., tais
pačiais metais, kai gimė Mocartas. Tad
vaikas nuo mažų metų buvo mokomas
Mocartas vaikystėje
groti pianinu ir smuiku, o būdamas
penkerių jau kūrė muziką.
 Jaunystė
Paauglystę ir jaunystę
praleidęs
kelionėse, 1781 m.
muzikantas
apsistojo Vienoje.
Čia 1782 m. rugpjūčio 4 d.
vedė Konstancą Veber, su
kuria vėliau susilaukė šešių
vaikų, iš kurių tik du sūnūs
išgyveno iki pilnametystės.
 Mocartas įstojo į masonų ložę, gyveno
ekstravagantiškai, išleisdavo visus uždirbtus
pinigus. Manoma, kad jis mirė
apsinuodijęs gyvsidabriu arba nuo trichineliozės.
Po mirties buvo sudegintas masiniame kape dėl
tuo metu galiojusios tvarkos, siekiant sustabdyti
buboninio maro plitimą.
 Kūryba
Kurti muziką Mocartas pradėjo
anksti: būdamas penkerių metų
parašė pirmuosius menuetus.
Labai svarbi kūrybos dalis –
simfonijos. Vienoje kurtos
simfonijos nuo ankstesnių
skyrėsi tuo, kad dabar jos jau
buvo ne skirtos koncertų
pradžiai, o galėjo pačios būti
koncerto programos dalimi.
Žinomiausios simfonijos – „Prahos simfonija“ D-
dur (K.504), simfonijos Es-dur (K.543), g-moll
(K.550), C-dur („Jupiterio simfonija“, K.551),
„Hafnerio simfonija“ (K.385), „Linco simfonija“
(K.425). Paskutinis Mocarto
kūrinys „Requiem” buvo užsakytas turtingo
aristokrato (grafo F. van Valzego). Mocartui
mirus, kūrinį pabaigė jo mokinys Francas
Ksaveras Ziusmajeris.
 Įdomūs faktai
1. Tikrasis genialiojo kompozitoriaus
vardas – Chrysostomus Wolfgangus
Theophilus Mozart.
2. Šešiametis Mocartas parašė ypač
sudėtingą koncertą. Peržvelgęs natas,
tėvas sušuko: „Bet šis kūrinys toks
sudėtingas, kad jo niekas negalėtų
sugroti!“ „Nesąmonė! Šį kūrinį