Piotras Čaikovskis

( 1840 – 1893)

Ko gero visų laikų žymiausias rusų kompozitorius. Romantizmo epochos kūrėjas,

pasireiškęs visuose žanruose.
Taip pat buvo geras dirigentas.
P. Čaikovskio gyvenimas ir veikla susiję su dviem didžiausiais Rusijos miestais –
Peterburgu, o vėliau Maskva.
Piotras Čaikovskis turėjo ryškų metodisto talentą, muziką kūrė lengvai ir greitai. Jam
visą gyvenimą didžiausia siekiamybe išliko V. A. Mocarto muzika su kuria susipažino
dar vaikystėje, o operą „ Don Žuanas“ laikė geriausiu visų laikų kūriniu.
Piotro Čaikovskio kūryba, kaip jau buvo minėta, aprėpia visus žanrus.
1. Operą laikė pačiu demokratiškiausiu, publikai labiausiai prieinamu žanru. Sukūrė
10 operų, kurių ryškiausios „ Eugenijus Oneginas“ ir „ Pikų dama“.
Abu kūriniai parašyti pagal rusų poeto Aleksandro Puškino veikalus.
2. Baletą laikė paslaptingiausiu žanru. Labiausiai sietinu su slėpiningais
pasakojimais, stebuklų pasauliu. Trys Piotro Čaikovskio baletai yra tapę šio žanro
sektinais pavyzdžiais: „ Spragtukas“, „ Miegančioji gražuolė“ ir „ Gulbių ežeras“.
3. Simfoniją laikė sudėtingiausiu muzikiniu žanru.
Sukūrė 6 simfonijas ir 1 programinę simfoniją. Garsiausios: IV – oji, V- oji, VI- oji
simfonijos, kurios sudaro tarsi triptiką kuriame sprendžiami žmogaus būties
klausimai.
Pati tragiškiausia ir labiausiai konfliktiška VI – oji simfonija, tapusi kompozitoriaus
gulbės giesme, t. y. jo paskutiniuoju kūriniu. Jos tonacija h – moll, ji turi ir
pavadinimą „ Patetinė“.
Iš kitų Piotro Čaikovskio kūrinių labiausiai išsiskirtų: 3 koncertai fortepijonui su
orkestru ( žymiausias b – moll), Koncertas smuikui, variacijos rokoko tema
violončelei, albumai fortepijonui ( „ Metų laikai“, „ Vaikų albumas“), pluoštas
romansų ( apie 70), taip pat kameriniai kūriniai, simfoninės uvertiūros ( garsiausia
“ Romeo ir Džiuljeta“), simfoniniai paveikslai.
Piotro kūrybines tradicijas vėliau plėtojo kompozitorius Sergejus Rachmaninovas.