Pamokų ciklas „M. K.

Sarbievijaus lyrika“ – galimybė apmąstyti žmogaus ir pasaulio prieštaringumą“

Ciklui skiriamos 4 pamokos. Mokiniai jau turėtų būti supažindinti su Baroko epochos istorinėmis sąlygomis ir
pagrindiniais meno bruožais (tam galėtų būti skiriama viena pamoka). Šio ciklo tikslas – padėti mokiniams suvokti,
kurios Baroko kūrėjų keliamos problemos yra universalios, kurios būdingos tik XVII amžiui, priartinti prieštaringą
Baroko žmogaus pasaulėjautą prie sudėtingo XXI a. žmogaus pasaulio suvokimo.

Detalusis planas

Eilės Pamokos tema Numatoma veikla Namų darbai

nr.
1. Baroko epochos žmogaus sąmonė 1.J. Gaarder kn. „Sofijos pasaulis“ Sukurti Baroko žmogaus
ištraukos aptarimas saviugdos planą
2.Teksto suvokimas „Baroko epochos
filosofinės minties ir estetikos
ypatumai“
3. Lentelės analizė, išvadų rašymas
2. M.K. Sarbievijus. Reikšmė 1. Pirmosios ciklo pamokos Parašyti teiginius rašiniui
Lietuvos kultūrai. Etinių lyrikos medžiagos kartojimas – A. „Koks gyvenimas vertas poeto
idealų ir pasaulio realybės Tarkovskio filmo „Stalkeris“ plunksnos“ (I grupė) ir
kontrastas ištraukos peržiūra argumentuotai paneigti teiginį
2. Vadovėlio medžiagos apie M. K. „Aukšti etiniai idealai –
Sarbiejų analizė
Baroko epochos kasdienybė“
3. Lentelės medžiagos analizė,
savarankiškai rašant išvadas (II grupė)

3. M.K.Sarbievijaus eilėraščio Darbas grupėmis (eilėraščio Palyginti antroje pamokoje

„Teisina savo vienišumą“ analizė analizė) nagrinėtas M.K. Sarbievijaus
lyrikos ištraukas su ode „Telefui
Likui“ ir parašyti tezes
literatūriniam rašiniui „Tikintis ir
nusivylęs M. K.Sarbievijaus
lyrikos žmogus“
4. Pastraipos „Tepaliks kiekvienas Savarankiškas darbas, vertinamas
šlovę po savęs“ (M. K. Sarbievijus) pažymiu
kūrimas

I pamoka „Baroko epochos žmogaus sąmonė“

Pamokos uždavinys:
Atlikus tekstų analizės užduotis gebėti tinkamai vartoti sąvokas, tinkamas apibūdinti Baroko estetiką,
meną, žmogaus pasaulėjautą, apibūdinti šios epochos prieštaringumą.

Ištekliai
1. Gaarder J. „Sofijos pasaulis“
2. Vaitkūnas G. „Švietimo epochos estetinės kultūros metmenys“

Užduotys

1. Perskaityti pateiktas romano „Sofijos pasaulis“ ištraukas ir dirbant poromis argumentuotai pagrįsti
arba paneigti pateiktas tezes.
Teisingus atsakymus mokiniai pasitikrina mokytojo pateiktose skaidrėse.

2. Atliekama teksto suvokimo užduotis ( individualiai), po jos apibendrinama, kas rodo, jog epocha
yra iš tiesų labai prieštaringa.

3. Lentelės analizė, išvadų formulavimas.

4. Namų darbų skyrimas

 I grupė

- Pakalbėsime apie XVII a.- arba laikus, kuriuos dažnai vadiname baroku.
- Baroko laikai? Argi ne keistas pavadinimas?
- Pavadinimas "barokas" kilęs iš žodžio, kuris iš tiesų reiškia "nelygus perlas". Baroko laikų mene vyrauja kontrastingos
formos, priešingai nei Renesanso mene, kuris buvo kur kas paprastesnis ir harmoningesnis. Apskritai visam XVII a. būdinga įtampa
tarp nesutaikomų priešybių. Viena vertus, tebevyravo džiaugsminga Renesanso pasaulėžiūra - kita vertus, daug kas metėsi į kitą
kraštutinumą, pasirinkdami pasaulio neigimą ir religinį užsisklendimą. Ir mene, ir tikrovėje matome pompastišką ir prabangų
gyvenimą. Tuo pat metu radosi vienuolynų judėjimų, kurie nusigręžė nuo pasaulio.
- Vadinasi, ir didingos pilys, ir atkampus vienuolynai?
- Galima sakyti, taip. Vienas iš baroko šūkių buvo "carpe diem" - tai reiškia "džiaukis diena". Kitas dažnai cituojamas
lotyniškas posakis buvo "memento mori", kuris reiškia "atsimink, kad mirsi". Paveiksle dailininkas galėdavo pavaizduoti visus
gyvenimo džiaugsmus, o jo apačioje nutapyti griaučius. Daugeliu atžvilgių baroko epochai būdinga puikybė arba tuštybė. Tačiau
daug kam taip pat rūpėjo kita medalio pusė, jaudino visa ko laikinumas. Tai yra kad viskas, kas aplinkui gražu, kada nors numirs ir
sudūlės.
- Bet tai tiesa. Man rodos, liūdna galvoti, kad nieko nėra amžina.
- Tuomet ir tu galvoji taip, kaip dauguma XVII amžiaus žmonių. Barokas ir politiniu požiūriu buvo pilnas didelių
prieštaravimų, Visų pirma, Europa buvo niokojama karų. Pats baisiausias buvo Trisdešimties metų karas, nuo 1618 iki 1648 metų
siautėjęs didžiojoje žemyno dalyje. Iš tiesų tai buvo karų serija, nuo kurios ypač nukentėjo Vokietija. Be to, dėl Trisdešimties metų
karo pasekmių Prancūzija ilgainiui tapo viena pirmaujančių Europos valstybių.
- Dėl ko jie kariavo?
- Iš esmės tai buvo kova tarp protestantų ir katalikų. Tačiau kovojama buvo ir dėl politinės valdžios. Šiaip XVII amžius
pasižymėjo dideliais klasiniais skirtumais. Tikriausiai esi girdėjusi apie prancūzų aukštuomenę ir Versalio rūmus. Nežinau, ar tiek
pat žinai apie liaudies nuskurdimą. Tačiau kiekviena prabanga remiasi valdžia. Sakoma, kad baroko laikų politinę padėtį galima
palyginti su to laiko menu ir architektūra. Barokiniuose pastatuose daugybe įmantrių vingių ir lankstų. O politikoje veša žudymai iš
pasalų, intrigos ir klasta.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
II grupė

- Teatras baroko laikais buvo šis tas daugiau nei vien meno forma. Tai - pagrindinis epochos simbolis.
- Ką jis simbolizavo?
- Gyvenimą, Sofija. Nežinau, kiek kartų XVII a. pasakyta, kad "gyvenimas - tai teatras". Bet tikrai nemažai. Baroko laikais
susiformavo šiuolaikinis teatras - su visomis kulisų ir teatro mašinų rūšimis. Teatro scenoje buvo kuriama iliuzija - tam, kad vėliau
paaiškėtų, jog visas vaidinimas tėra iliuzija. Tokiu būdu teatras tapo žmogaus gyvenimo atvaizdu. Teatras galėjo parodyti, kad
"puikybė eina žuvimo priešaky". Taip pat galėjo negailestingai vaizduoti žmogaus menkumą.
- Ar Šekspyras gyveno baroko laikais?
- Savo didžiąsias dramas jis parašė apie 1600 metus. Taigi viena koja stovi Renesanse, o kita - baroke. Bet ir Šekspyro
kūryboje gausu citatų, kuriose gyvenimas vadinamas teatru. Ar nori išgirsti keletą pavyzdžių?
- Mielai.
- Dramoje "Kaip jums patinka" jis rašo:
 
Visas pasaulis yra scena, o vyrai ir moterys tėra maži aktoriukai, kurie ateina ir išeina. Kiekvienas žmogus turi suvaidinti
per savo gyvenimą daug, vaidmenų.
 
O "Makbete" rašoma:
 
Gyvenimas - tai bėgantis šešėlis,
Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką
Papostringauja scenoj, pasimaivo,
Nueina ir nutyla amžinai,
Tai idioto pasaka triukšminga,
Neturinti prasmės.
(vertė A.Churginas)
 
- Labai pesimistiška.
- Bet jį labai jaudino, kad gyvenimas toks trumpas. Galbūt esi girdėjusi pačią žymiausią citatą Šekspyro kūryboje?
- "Būt ar nebūt - štai klausimas koksai".
- Taip, tai pasakė Hamletas. Vieną dieną mes vaikštinėjam žeme - o kitą dieną mūsų nelieka.
- Ačiū, dabar imu suprasti.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
III grupė

- Be teatro, baroko poetai gyvenimą lygindavo su sapnu. Pavyzdžiui, dar Šekspyras yra pasakęs: "Mes esam iš tos pačios
medžiagos, iš kurios audžiami sapnai, mūsų mažytis gyvenimas yra apsuptas miego..."
- Labai poetiška.
- Ispanų poetas Kalderonas, gimęs 1600 metais, paraše dramą, pavadintą "Gyvenimas - tai sapnas". Ten jis sako: "Kas
yra gyvenimas? Beprotybė. Kas yra gyvenimas? Iliuzija, šešėlis, fikcija ir net didžiausias gėris mažai ko vertas, nes visas
gyvenimas - tik sapnas..."
<...>
- Tačiau šį motyvą, kai gyvenimas lyginamas su sapnu, randame ir dar senesnių laikų literatūroje - taip pat Indijoje ir
Kinijoje. Pavyzdžiui, senasis kinų išminčius Chvang Dzė yra pasakęs: "Kartą sapnavau, kad esu drugelis, ir dabar nebežinau, ar aš
esu Chvang Dzė, kuris sapnavo, kad jis drugelis, ar aš esu drugelis, sapnuojantis, kad esu Chvang Dzė".
- Bet kuriuo atveju neįmanoma įrodyti, kas teisybė.
- Norvegijoje turėjome tikrų tikriausią baroko poetą - Peterį Dasą. Jis gyveno 1647-1707 metais. Viena vertus, jis
vaizdavo gyvenimą tokį, koks jis yra čia ir dabar, bet, kita vertus, pabrėždavo, kad Dievas yra amžinas ir nekintantis.
- "Dievas yra Dievas, nors viskas tyrais virstų, Dievas yra Dievas, nors ir visi numirtų..."
- Bet toje pačioje psalmėje jis taip pat vaizduoja Šiaurės Norvegijos gamtą: rašo apie akmengraužes, menkes ir nerštą.
Tai tipiškas baroko bruožas. Tame pačiame tekste vaizduojamas ir žemiškasis, ir dangiškasis pasaulis. Visa tai gali priminti Platono
nubrėžtą ribą tarp konkretaus jutimų pasaulio ir nekintamo idėjų pasaulio.
Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“
 1 užduotis

I grupė

Argumentuotai pritarkite arba paneikite :

1. Baroko pavadinimas, kilęs iš žodžio, reiškiančio „nelygų perlą“, nurodo šio laikotarpio
meno puošnumą ir didybę.
2. Didingos pilys ir atkampūs vienuolynai rodo baroko epochos žmonių polinkį į įvairius
kraštutinumus.
3. Baroko menininkai gebėjo viename kūrinyje derinti ir gyvenimo šlovinimą, ir
priminimą apie mirtį.
4. XVII amžiaus politiniai įvykiai neturėjo nieko bendra su epochos pasaulėžiūros
prieštaringumu.
5. Baroko architektūros įmantrumas ir didybė neturi jokių sąsajų su to meto politine
padėtimi.

II grupė

Argumentuotai pritarkite arba paneikite:

1. Teatras – pagrindinis baroko epochos simbolis.

2. Baroko teatro vienas svarbiausių uždavinių – parodyti žmogaus gyvenimo iliuziškumą.
3. V. Šekspyras – renesanso epochos genijus.
4. V. Šekspyro citata „Gyvenimas - tai bėgantis šešėlis“ atveria renesanso epochos
džiaugsmingą tikėjimą žmogumi.
5. Garsiąją Hamleto frazę „Būti ar nebūti“ galima sieti su baroko pasaulėžiūros
prieštaringumu.

III grupė

Argumentuotai pritarkite arba paneikite:

1. Baroko poetai gyvenimą lygino su sapnu.

2. Rašytojų gyvenimo lyginimas su sapnu yra originali Baroko kūrėjų idėja.
3. Baroko autoriai, kalbėdami apie tikrovę, atmesdavo religinius motyvus.
4. Baroko literatūroje galima rasti sąsajų su antikos filosofija.
 2 žduotis
Baroko epochos filosofinės minties ir estetikos ypatumai

1. Priešingai Renesanso kultūrai, iš principo neigusiai viduramžių tradiciją, XVII a. kultūrai buvo
būdingos sąsajos su viduramžiais. Šio amžiaus filosofai kėlė didžiuosius metafizinius 1 klausimus – tuos
pačius, į kuriuos buvo įsigilinę viduramžiai. Buvo stengiamasi viena sistema aprėpti ir gamtą, ir Dievą. Tačiau
XVII filosofija akcentavo ir žmogaus proto savarankiškumą, jo galią, tuo pratęsdama ne viduramžių tradiciją,
o Renesansui būdingą optimistinį tikėjimą žmogaus proto galimybėmis. Be to, to meto mokslininkai (įskaitant
ir filosofus) siekė sukurti visuotinę teorinę gamtotyrą, ją paversti tiksliuoju mokslu, kurio pagrindas –
matematika, o tikslas – didžiųjų metafizinių problemų sprendimas. Būtent tai skiria XVII a. filosofiją ir nuo
viduramžių, ir nuo Renesanso tradicijų.
2. XVII a. pradeda vyrauti naujo tipo pasaulėjauta, kuriai būtis yra ne kažkas nekintama, kartą visiems
laikams duota dieviška lemtis, bet dinamiška, atvira visiems pokyčiams, susidūrimams ir dramoms.
Renesanso atstovai tikėjo, jog pasaulis ir žmogus yra tobulas Dievo kūrinys, o būdamas toks, jis privalo būti
harmoningas. XVII a. pasaulis virto begaliniu mįslingu labirintu ar gal net dinamiška nepabaigiamų
metamorfozių2 visuma, kurioje žmogaus likimas priklauso nuo galingų ir nuo jo nepriklausomų jėgų kaprizų.
Tad dinamiškumas, kontrastai, paradoksalumas ir dramatiškumas – specifinės XVII a. pasaulėjautos išraiška.
3. Baroko teoretikai gebėjimą kurti siejo su sąmojumi arba „greituoju protu“. Esminis sąmojo bruožas
– sugebėjimas jungti tolimus savo prasme dalykus: tai, kas juokinga, ir tai, kas liūdna; tai, kas reikšminga, ir
tai, kas žaisminga. Kitaip tariant, sąmojis – tai gebėjimas kurti originalius, netikėtus įvaizdžius, sugretinimus,
kita vertus, sąmojis – tai dieviškojo prado reiškimasis, tai intuicija, leidžianti įspėti pasaulio paslaptis.
Specifiniu meno pagrindu baroko teoretikai laikė metaforą, kuri turi panašią reikšmę kaip sąmojis. „Metafora
– tai pagrindas išreikšti visus pasaulio reiškinius, jį pažinti, per ją vyksta laipsniškas kilimas nuo pagražinimų
ir detalių į emblemas3, nuo emblemų – į alegorijas4, nuo alegorijų – į simbolius5,“- teigė vienas iš Baroko
estetikos teoretikų Tezauro.
G. Vaitkūnas „Švietimo epochos estetinės kultūros metmenys“

Klausimai ir užduotys

1. Kam – viduramžiams ar renesansui – artimesnė baroko pasaulėjauta? Atsakymą pagrįskite. 2 t.

....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
2. Įvardykite XVII a. filosofijos bruožą, kurį galima laikyti nauju žingsniu šio mokslo istorijoje. 1 t.
....................................................................................................................................................................
.
3. Kaip filosofija atskleidžia to meto pasaulėjautos prieštaringumą? 2 t.
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
4. Savais žodžiais apibendrintai nusakykite viduramžių, renesanso ir XVII amžiaus žmonių
pasaulėjautos skirtumus. 4 t.
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
5. Parašykite žodžių dinamiškumas, kontrastai, paradoksalumas ir dramatiškumas lietuviškus
atitikmenis. 2 t.
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
.
6. Savais žodžiais atsakykite, ką turėjo gebėti rašytojas, norėdamas tapti pripažintu menininku?1 t.
....................................................................................................................................................................
.
7. Schematiškai pavaizduokite meninių priemonių reikšmingumą, atskleistą Tezauro citatoje. 1 taškas
____________________________
 1
metafizinis– protu nesuvokiamas, nesusietas su tikrove, nukreiptas į anapusybę.
2
metamorfozė – virsmas, pasikeitimas.
3
emblema –sutartinis ženklas, reiškiantis kokią nors sąvoką arba idėją.
4
alegorija – netiesioginės, paslėptos reikšmės vaizdas, pasakojimas.
5
simbolis – ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis sutartinę reikšmę, reiškiantis tam tikrą idėją.

Testo „Baroko epochos filosofinės minties ir estetikos ypatumai“ atsakymai

1. Kam – viduramžiams ar renesansui – artimesnė baroko pasaulėjauta? Atsakymą pagrįskite. 2 t.

Pasaulėjauta buvo artimesnė viduramžiams, nes Barokas taip pat, kaip viduramžiai, gilinosi į
klausimus, susijusius Dievu, religija, tikėjimu. ( netinka atsakymas, kad renesansui, nes artima ne
pasaulėjauta, o filosofija.

2. Įvardykite XVII a. filosofijos bruožą, kurį galima laikyti nauju žingsniu šio mokslo istorijoje. 1 t.

Filosofai kartu su kitais mokslininkais siekė sukurti mokslą, matematiniais metodais aiškinantį būties
paslaptis.

3. Kaip filosofija atskleidžia to meto pasaulėjautos prieštaringumą? 2 t.

Filosofija siekia suderinti du, atrodo, visiškai priešingus dalykus – mokslą ir tikėjimą.

4. Savais žodžiais apibendrintai nusakykite viduramžių, renesanso ir XVII amžiaus žmonių

pasaulėjautos skirtumus. 4 t.

Viduramžių žmogui svarbiausia yra Dievas, tikėjimas, o ne žemiškasis pasaulis, Renesansas tiki
žmogumi ir pasauliu, o baroko epochos žmogus besikeičiančiame pasaulyje atrodo sutrikęs ir bejėgis.

5. Parašykite žodžių dinamiškumas, kontrastai, paradoksalumas ir dramatiškumas lietuviškus

atitikmenis. 2 t.

Dinamiškumas – kitimas, judrumas, greitumas; kontrastas – ryški priešybė; paradoksalumas –

keistumas, neįprastumas, netikėtumas, dramatiškumas – sudėtingumas, skausmingumas.

6. Savais žodžiais atsakykite, ką turėjo gebėti rašytojas, norėdamas tapti pripažintu menininku?1 t.

Turėjo gebėti jungti priešybes.

7. Schematiškai pavaizduokite meninių priemonių reikšmingumą, atskleistą Tezauro citatoje. 1 taškas

Tinka visos schemos, kurių pagrindas yra metafora ir parodytas laipsniškas kitų meninių priemonių
reikšmingumas.
 II pamoka „M.K. Sarbievijus. Reikšmė Lietuvos kultūrai. Etinių lyrikos idealų ir pasaulio realybės
nedermė“

Pamokos uždavinys:
Išanalizavus pateiktą medžiagą gebėti parašyti teiginius rašiniui „Koks gyvenimas vertas poeto
plunksnos“ (I grupė) ir argumentuotai paneigti teiginį „Aukšti etiniai idealai – Baroko epochos kasdienybė“
(II grupė)

Ištekliai

1. A. Tarkovskio filmo „Stalkeris“ ištrauka

2. Literatūros vadovėlis 11 klasei, 1 dalis ( autorių kolektyvas)
3. Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija. XIII-XVIII amžiai
4. Sabaliauskaitė K. Silva rerum

Užduotys

1. Namų darbų skaitymas ir komentavimas

2. Pirmosios pamokos medžiagos įtvirtinimas – A. Tarkovskio filmo „Stalkeris“ ištraukos ( sapno

epizodas) peržiūra, kurios tikslas – rasti ir įvardyti Baroko pasaulėjautos ženklus fragmente. Ši medžiaga
leidžia su mokiniais pakalbėti apie tam tikrų Baroko keliamų idėjų universalumą.

3. Minčių lietus: bandymas įvardyti, kokį žmogų galima vadinti iš tiesų žymiu. Galima lentoje surašyti
kriterijus, kuriuos siūlo mokiniai.

4. Mokytojo aiškinimas – M. K. Sarbievijaus nuopelnų Europos kultūrai pristatymas

Meninio meistriškumo viršūnė Lietuvos Baroko literatūroje

VU profesorius
Žymiausias XVII a. poetas Europoje, rašęs lotyniškai
XVII a. jo lyrikos knygos išleistos Kelne, Vilniuje, Antverpene, Paryžiuje, Varšuvoje, Romoje,
Leidene.
XVII –XVIII amžiuje išleista 60poezijos leidinių anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, čekų, lietuvių
kalbomis.
1632 m. lyrikos rinkinio antraštinį puslapį piešė žymiausias XVII a. flamandų dailininkas P. P.
Rubensas
Jo vardu pavadintas vienas gražiausių Vilniaus universiteto kiemelių.

5. Vadovėlio medžiagos skaitymas („Kelio pradžia“, „Kūrybinė lemtis“)

Pabaikite sakinius
M.K. Sarbievijaus kūrybinio kelio pradžia rodo, kad iš poeto XVII a. Lietuvoje buvo tikimasi....
Roma M.K. Sarbievijui buvo ypač svarbus miestas, nes...
M.K. Sarbievijus savo mokytoju pasirinko romėnų poetą Horacijų, kadangi...
Amžininkai vadino Horacijų Krikščioniškuoju Horacijumi, nes...
M.K. Sarbievijų galime laikyti didžia asmenybe, kadangi...

6. Užpildyti lentelę

7. Namų darbai : parašyti teiginius rašiniui „Koks gyvenimas vertas poeto plunksnos“ (I grupė) ir
argumentuotai paneigti teiginį „Aukšti etiniai idealai – Baroko epochos kasdienybė“ (II grupė)
 III pamoka „M.K. Sarbievijaus odės „Telefui Likui“ analizė“

Uždavinys:
Aptarus odės turinį ir raišką gebės nusakyti žmogaus siekių ir pasaulio , lemties prieštaringumą.

Ištekliai
1. Eilėraštis
2. Gimtais žodis, 2011nr.9

Užduotys
1. Namų darbų skaitymas, įdomesnių teiginių pasižymėjimas savo užrašuose.

2. Odės analizė - darbas grupėmis

1 grupė

Rasti odėje esančias opozicijas ir jas paaiškinti.

2 grupė

Prisiminti baroko pasaulėjautos, meno bruožus ir užpildyti lentelę

Eil Baroko pasaulėjautos, meno bruožai Eilėraščio citatos, rodančios, jog odės žmogus
. – Baroko asmenybė
nr.
1. Likimo ir sėkmės nepastovumas Apgaulinga žmogaus lemtis
2.
3.

3 grupė

Įrodyti, kad odės struktūrinis pagrindas – likimo rato metafora ( rasti ir pakomentuoti visus įvaizdžius,
susijusius su likimu).

4 grupė

Aptarti odės erdvę ir laiką , paaiškinti, kaip jie susiję su baroko pasaulėjautos prieštaringumu.

5 grupė

Išnagrinėjus eilėraštį sukurti pastraipą, kas žmogaus gyvenime yra prasminga, o kas – visiškai beprasmiška.

Namų darbas

Palyginti antroje pamokoje nagrinėtas M.K. Sarbievijaus lyrikos ištraukas su ode „„Telefui Likui“ ir parašyti
tezes literatūriniam rašiniui „Tikintis ir nusivylęs M. K.Sarbievijaus lyrikos žmogus“
I, 7. TELEFUI LIKUI
Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu

Apgaulinga žmogaus lemtis,

Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja.
Viskas laikina žemėj šioj,
Ką materija čia sukuria nerangi.
Lemia įnoris. Tuoj nukris
Tai, kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal.
Šitaip išlekia kamuolys,
Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:
Čia jis siekia dangaus skliautus,
Čia į žemę skaudžiais smūgiais atsimuša.
Veja vakaras vakarą,
Kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau.
Lekia metai lyg debesys,
Su Favonais eikliais tolsta dešimtmečiai.
Amžiai pralekia viesulu,
Ir akimirka ši, lyg užburta dainos,
Tuoj žaibų vežimu nuskries.
Ak, kaip Notus greitus ragina valanda!
Lyros muzika maloni
Nei švilpynė graudi nesugrąžins atgal.
Nors vadinama nuostabia,
Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.
Jai beskambant, lemties ranka
Grobia miestus, tautas ir varganoj tėkmėj
Nugramzdina ji karalius:
Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia
Virsta greit pelenų krūva.
Aukso rūmus ir jų stulbinančias menes
Su visais žmonėmis kartu
Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi.
O virš griuvenų tų baisių,
Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių,
Skries lemtis triumfuodama
Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš kartu
Sūkury nesuvaldomam.
Kol diena po, dienos bėga gyvenimas,
Tol mums, Telefai, lemta klyst.
Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja.
Gal mes klystam, o gal tikrai
Toks gražus atspindys supančių mus daiktų?
Likai, jeigu žinai, sakyk:
Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų yra,
Ar apgaulė akių tiktai?
Ar matyto seniai sapno gražaus tąsa?