K.

Binkis nenurimstantis kūrėjas, keturvėjininkų vadas

Kazys Binkis – tai XIX – XXa. lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas bei dramaturgas išsiskyręs
iš visų tuometinių rašytojų savo unikalia kūryba, kurios pavyzdžių žinome iki šiandien. Kazys Binkis
dažnai apibūdinamas kaip neramios dvasios, didelių sumanymų žmogus. Binkis raštuose ir
gyvenime blaškėsi, savo didelį talentą ir kūrybinę energiją eikvodamas įvairiems formos
eksperimentams. Tad atsižvelgiant į rašytojo kūrybą, neretai taip pat galima akcentuoti, kad būtent
jo literatūrą galima buvo apibūdinti kaip tokią kūrybą, kuri yra tarp tradicijos ir modernaus
poetinio kalbėjimo. Tad šioje kalboje norėčiau pristatyti nenurimstantį kūrėją ir keturvėjininkų
vadą Kazį Binkį bei jo kūrybą.
Keturvėjininkų idėjinis vadas, organizatorius ir talentingiausias rašytojas buvo Kazys Binkis.
„Keturių vėjų“ manifestas pradžioje atiduoda duoklę avangardizmui- naujo meno ir naujo pasaulio
išaukštinimui. Tačiau įvardyta naujumo ir jaunystės priešprieša – merkantilizmas ir apatiška
dvasinė būsena, reiškiama Binkio pamėgtais senatvės ir miego įvaizdžiais, primena kiek senesnę,
romantinį jauną menininką. „Keturių vėjų“ manifestas buvo atsakas į pernelyg rimtą literatūrą.
Maištui buvo pasitelkti ekspresionizmo, futurizmo, siurrealizmo ir dadaizmo manifestai. Keturių
vėjų pranašo manifestas su programiniu K. Binkio eilėraščiu „Salem aleikum“ skelbė:
„Mes, jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai, einame į gyvenimą Naujojo meno vėliava
nešini.
Mes nudrėskėme nuo savo dvasios sumirkusį laiko baloj apdarą ir sviedėm jį tiems, kurie senatvėj
šąla.“
Taigi, būtent šios eilutės įrodo, kad visi manifesto dalyviai, su Kaziu Binkiu priešakyje, buvo
pasiruošę maištauti ir keisti visuomenės požiūrį į tradicinę literatūrą, įnešdami kitokių, ryškesnių
literatūros spalvų.
Kazys Binkis ir Keturvėjininkai- tipiniai maištautojai prieš nusistovėjusią tvarką. „Keturių
vėjų pranašas“ buvo kolektyvinė keturvėjininkų sąjūdžio programa. Šis kūrinys Į literatūrą įvedė
skandalą, kėsinosi į romantikų ir simbolistų stovyklas. Keturvėjininkai užėmė tipišką maištininkų
poziciją: jie protestavo prieš romantinę lietuvių lyrikos tradiciją, kurios simbolis – Maironis,
propagavo techninį progresą, miesto kultūrą, garbino masines komunikacijos priemones, niekino
provincialų uždarumą ir orientavosi į pasaulinę kultūrą. Keturvėjininkai siekė šokiruoti visuomenę
ir išjudinti sustingusią literatūros, kas jiems ir pavyko. Keturvėjininkų radikalizmą švelniai pabrėžė
K. Binkio eilėraštis „Salem Aleikum“:
„Salem Aleikum!
Jaunieji, į gatvę,
Į laisvę alėjų.
Mes frontą plakatais nuklokim,
O po plakatais krūtinėj
Kad kraujas plaktų.“
Keturvėjininkai su humoru žvelgė į lietuvišką kultūrą, šaipėsi iš miesčioniško skonio, skelbė
revoliucingus šūkius. Jų kūrybai būdingas manieringumas, jie mėgo ironiją bei parodiją. Lyrinei
tradicijai būdingą epitetą, gamtines metaforas jie pakeitė ekspresyviu veiksmažodžiu, subjekto
būsenos išsakymą – agitacija veikti. Taigi, Kazys Binkis ir Keturvėjininkai įnešė naujų atspalvių į
nusistovėjusią ir nuobodžią literatūrą.
Žaismingi Kazio Binkio kūrybos eksperimentai atveria naujus kelius lietuvių poezijai.
Būtent Kazio Binkio „100 pavasarių“ buvo tas raktas, kuris leido įsigalėti moderniam, žaismingam
požiūriui į poeziją. Kazys Binkis supoetino pačius proziškiausius tikrovės reiškinius: liguistas
haliucinacijas, išjuokė biurokratizmą, gyvenimo rutiną, abejingumą. Tam poetas paprieštarauja
aprašydamas nežabotą jaunystę, ryžtą, veržlumą, nuolatinį dvasinį alkį. Eilėraščių rinkinys išsiskyrė
nuolatinėmis teksto bei metaforų transformacijomis, už kurių dingsta tradicinė ir atsiranda
moderni realybė ir pasaulėžiūra. Jam būdingi saviti gamtos, kultūrinių kontekstų , kalbinės tikrovės
deriniai, teatrališkumas, žodžių žaismu suformuotos dviprasmiškos intonacijos, pokalbio poetika
bei intensyvios vaidmenų kaitos ir kiti poetinės kalbos pavidalai. Poetas dažnai žaidžia žodžiais,
gretina ir artimus, ir netikėtus žodžių sąskambius:
„Pasaulis mūsų tampa įvairus ir rainas.
Ir žiurkėms ir šeškams, pelėms ir širmuonėliams,
Žmonėms visiems ir jų vaikams utėliams,
Ir proletarijai visai, irgi visiems buržujams“.
„100 pavasarių“ praplėtė lietuvių poeziją naujais, nepoetiško stiliaus žodžiais. Binkis bene pirmasis
savo eilėraščiuose primaišė tokių žodžių, kaip taksi, lėktuvas, dinamo, motoras, fabrikų sirenos,
asfaltas, traukinys. Avangardistinio Binkio eilėraščiams tinka visokie žodžiai, net žargonizmai ir
barbarizmai. Naujai įvedamais žodžiais bandoma užlyginti prarają tarp poetinės ir šnekamosios
kalbos. Dažniausiai tai yra vediniai, kurių semantinis turinys aiškiai susijęs su pirminiu žodžiu.
Medžiagos išdėstymas, poetinė pusiausvyra , žodžio lankstumas - šie rašytojo meistriškumo
privalumai sukuria tokią nuotaiką , jog rodos, lyg pirmą kartą matome tokį žodį. Binkio eilėraštyje
„Donelaitiška“ gausu įvairių naujų žodžių, kurie iš pirmo karto pažvelgus, atrodo, jog trukdo
suprasti tekstą.
„Ir tu, žmogau niekings, išgerk, kiek tau priklauso,
Ir balsą savo sprausk į ūžiantį ermiderį.
Žinok, jog sauso nieks neklauso, –
Išgerk pavasario sulos“.
Rinkinyje skelbiamas ne tik turinio, bet ir „žodžių išlaisvinimas“, siekiama atskleisti jų savaiminę
prasminę bei estetinę jėgą. Šio poeto kūryboje gausu žodžių, kurie atrodo nieko konkretaus
nereiškia, tačiau tarpusavyje rimuojasi:
„O čia ties galva man cidonija,
O ten vėl magnolija“
Binkis į poeziją įvedė nemažai naujadarų, tokių kaip: puskamuolis, šermuonėlis, utėlis, ermyderis,
ekvatorius, brauningas. Taigi, Kazys Binkis, kartu su savo įkurta keturvėjininkų grupe, pripildė
lietuviškąją poeziją naujos sandaros žodžiais, kurie padėjo suartinti šnekamąją ir poetinę kalbą.
Apibendrinant, galiu teigti, kad Kazys Binkis yra vienas labiausiai išskirtinių XIX-XX a.
rašytojų, kurių kūrybos bruožai buvo unikalūs. Kazio Binkio kūryba unikali ir sukurianti naujas
patirtis tiek pačiam rašytojui, tiek skaitytojui. Kazys Binkis buvo nenurimstantis kūrėjas, kuris
puikiai vadovavo „Keturių vėjų“ manifestui ir kūrė įspūdingą poeziją.
 K. Binkis nenurimstantis kūrėjas, keturvėjininkų vadas

I. Kazys Binkis – tai XIX – XXa. lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas bei
dramaturgas išsiskyręs iš visų tuometinių rašytojų savo unikalia kūryba, kurios
pavyzdžių žinome iki šiandien.
II. Kazys Binkis dažnai apibūdinamas kaip neramios dvasios, didelių sumanymų žmogus.

1. Keturvėjininkų idėjinis vadas, organizatorius ir talentingiausias rašytojas buvo Kazys

Binkis.
a.) „Keturių vėjų“ manifestas pradžioje atiduoda duoklę avangardizmui- naujo
meno ir naujo pasaulio išaukštinimui.
b.) Naujumo ir jaunystės priešprieša – merkantilizmas ir apatiška dvasinė būsena,
reiškiama Binkio pamėgtais senatvės ir miego įvaizdžiais, primena kiek
senesnę, romantinį jauną menininką.

2. Kazys Binkis ir Keturvėjininkai- tipiniai maištautojai prieš nusistovėjusią tvarką.

a.) Keturvėjininkų radikalizmą švelniai pabrėžė K. Binkio eilėraštis „Salem
Aleikum“.
b.) Lyrinei tradicijai būdingą epitetą, gamtines metaforas Keturvėjininkai
pakeitė ekspresyviu veiksmažodžiu, subjekto būsenos išsakymą – agitacija
veikti.

3. Žaismingi Kazio Binkio kūrybos eksperimentai atveria naujus kelius lietuvių poezijai.
a.) Kazio Binkio „100 pavasarių“ buvo tas raktas, kuris leido įsigalėti
moderniam, žaismingam požiūriui į poeziją.
b.) „100 pavasarių“ praplėtė lietuvių poeziją naujais, nepoetiško stiliaus
žodžiais.

III. Kazys Binkis yra vienas labiausiai išskirtinių XIX-XX a. rašytojų, kurių kūrybos bruožai
buvo unikalūs. Kazys Binkis buvo nenurimstantis kūrėjas, kuris puikiai vadovavo
„Keturių vėjų“ manifestui ir kūrė įspūdingą poeziją.
ŠALTINIAI:
1. Violeta Dumčiuvienė, 10 klasės literatūros vadovėlis, Šviesa, 2017
2. Kęstutis Urba, Literatūros šaltiniai, Šviesa, 2007
3. http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1270
4. http://www.tekstai.lt/tekstu-naujienos/860-kazys-binkis-100-pavasariu