Saulius altenis

Prozininkas ir dramaturgas. Savo meto literatros kontekste isiskiria platesniu

kultriniu akiraiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve.

Biografija
Raytojas gim 1945.12.24 Utenoje lietuvi

kalbos ir literatros mokytoj eimoje. Studijavo Vilniaus universitete filologij. Dirbo Lietuvos kino studijoje. Redagavo kultrin savaitrat iaurs Atnai ir dienrat Lietuvos aidas. Kovo 11-osios akto signataras 1992-2000 m. Seimo narys 1996-1999 m. kultros ministras

Pagrindiniai kriniai:
Romanas Kals vaikai (1990), savitas krinys, kuriame vaizduojamas Donelaiio laikotarpis.

APSAKYMAI IR APYSAKOS :
Atostogos (1966)- vaizduoja paauglio lyrik

portret nirioje provincialioje aplinkoje. Atminimo cukrus (1983) - vaizduojamas viesus vaikysts pasaulis kartu su jo dramatika aplinka, ma moni dideli gyvenimai miesteliuose.

Rieut duona (1972)

- Tai lyrinis pasakojimas apie paauglio gyvenimo dramas ir vies provincijos miestelyje pokario metais. - Krinys tada buvo labai naujovikas : * ironikas pasakojimo tonas; taiau nepiktas, tai greiiau juokas pro aaras, nes pagrindinis veikjas Andrius atas po ioriniu iurktumu slepia jautrum ir nuoirdum; * staiokikas ir kakiek nepagarbus poiris suaugusius ir artimuosius; * po protingo naivuolio kauke besislepiantis pasakotojas paaipiai iri paauglysts dramas ir iliuzijas, pabria tuos nugyvento laiko epizodus, kurie jo dvasinei brandai buvo patys reikmingiausi; * puikiai atkuriamas paaugli argonas ir sovietmeio kalbjimo klis.

Labai domi apysakoje pirmosios meils istorija. Andriaus ir Liukos eimos kaimynai atai ir Kaminskai primena Romeo ir Diuljetos konfliktuojani gimini situacij. Gamta negyja savaimins reikms, nelemia veikj gyvenimo. Tai reikia, kad altenio proza atsitraukia nuo kaimikosios gamtos mogaus literatros ir linksta prie miesto kultros, taigi nea lietuvi literatr nauj mogaus ir jo pasaulio samprat.

Duokikis (1977)
Apysakoje vaizduojamas tragikas, krauju paenklintas pokario laikotarpis. Devyni noveli apysakoje Duokikis juokas pro aaras pakilo iki tragikos groteskins fazs. Maas Duokikis, maa Utenos apskritis su paprastais monmis ir kasdienikais j daiktais: karve, imutu dantim, kisielium, kopstu, arklio pasturgaliu, mergaits kaspinu ir bateliu, anglikos vilnos kostiumu. Veikj gyvenim apibendrinantis simbolis krinio pradioje yra duona kaip priepriea miriai, smurtui, sutaikanti, suartinanti, sujungianti mones. Duona reikia gyvenim.

Taigi Duokikis ir jo duona apibendrintas pokario Lietuvos vaizdas. Krinio veikjai tampa simbolinmis figromis, ireikianiomis tipikas to meto mogaus laikysenas pastangas isaugoti monikum, kantrum, bejgik nir, veidmainik prisitaikym, patog sitvirtinim naujoje valdioje. Duokikyje lietuvi tauta pirm kart atvirai pasiiri ne tik savo prieus, bet ir savo paios padt pokario metais, neslpdama nei savo silpnybi, nei teigiam bruo. Atvirumas sau yra asmens ir tautos stipryb. O tautos stiprybs vardas paprastas tiesiog mogikumas, gyventi prisikelianti mogaus vali. Apysak galima laikyti vienu i lietuvi tautos atgimimo enkl.

PJESS:
Jasonas (1978) Lituanica (1989) Kat u dur (1980)

kac, mirtie, visados kac

(1978) Sukurta apysakos Rieut duona motyvais. Taip pat pagal j buvo sukurtas kino filmas.

Scenarijai kino filmams

Vyr vasara (1972);

Ties riba (1971);

Herkus Mantas 91971); Rieut duona (1978); Kelion roj (1981); Mnulio Lietuva (1997).

MIUZIKLAI:
Ugnies mediokl su varovais (1976)
Komunar gatv (1978)

Veikjas
Lyrikas atskleidiamas jauno

mogaus tyras jausm ir svajoni pasaulis, viess vaikysts prisiminimai kaip dvasin veikjo atrama. Ironikas tai io veikjo santykis su aplinka, kritikas poiris melaging sovietins visuomens fasad.

 Jaunas mogus, todl maitaujantis

prie visuomen ir artimuosius, turintis bohemikumo poymi.

Pasakojimo ypatybs
Vengiama graaus raymo, bdingo tradicinei

kaimo tematikos literatrai. Raytojas siklauso gyv miesto aplink, jo veikj kalba turi nekamosios kalbos grubumo, dialogai danai tiesmuki, sakiniai nemantrs.

 Parodijuojama valdios vyr vie

pasisakym stilius. ios kalbos stiliaus parodijavimas tampa paslpta sistemos satyra, konjunktrins visuomens kritika. altenis pirmasis m parodijuoti sovietins spaudos klies ir ideologinius kius, pasakojimui suteikdamas komikumo, o pasakotoj pridengdamas tariamo naivuolio kauke.

Temos:
Pokario met kovos; Paprasto mogaus beteisikumas; Inteligentijos bandymas prisitaikyti; Krato nuskurdinimas;

Jauno mogaus brendimo ypatybs.

Problemos:
Asmens laisvs.
Dorovinio pasirinkimo ir atsakomybs.

Konfliktai:
Tarp sovietins valdios ir Lietuvos

moni. Tarp jaunosios ir senosios kartos.

Apibendrinimas
S. altenio kuriamas mogaus paveikslas nra tradicinis. Raytojas danai prisidengia lengva ironija, skepticizmu, kai k ir smoningai aruoja. Taiau i t krini mus velgia graudiai besiypsanio ir slapta aar braukianio humanisto veidas" (V. Kubilius).