Knygnešiai

Knygnešiai - spaudos gabentojai iš užsienio ir jos platintojai per 1864–

1904 lietuvių spaudos draudimą. Knygnešių veiklą skatino Didžiosios
Lietuvos lietuvių poreikis skaityti gimtąja kalba (19 a. viduryje ją skaitė
iki trečdalio, amžiaus pabaigoje – apie pusę lietuvių). Buvo
gabenama Mažojoje Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista
spauda.
• Knygnešių veikla buvo be galo pavojinga. Knygnešius gaudė žandarai ir
policija. Rusijos valdžios požiūriu knygnešiai sudarė vieną svarbiausių
Rusijos imperijos politinių nusikaltėlių grupių. 1872–90 nemaža jų dalis
buvo perduodama teismams, kurie skirdavo nemenkas baudas.
• Prie knygnešių persekiojimo prisidėjo ir Prūsijos policija
• Žinomi 2854 su draudžiamąja lietuvių spauda įkliuvę asmenys, iš jų 27 % –
spaudos gabentojai, 28 % – platintojai, kiti – jos laikytojai (skaitytojai). 52
knygnešiai buvo ištremti į Sibirą ir Rusijos europinės dalies šiaurines
gubernijas.
• 89 ilgam įkalinti, paskui ištremti į gretimas gubernijas, kiti bausmę atliko
policijos areštinėse, valsčių daboklėse, sumokėjo pinigines baudas.
 Žymiausia knygnešiai
Sunkiai nukentėja
• AKELAITIS JUOZAS, ūkininkas
• BALTUŠIS MOTIEJUS, knygrišys
• BANKAITĖ MAGDĖ, mokytoja
• BARANAUSKAS JUOZAS,
ūkininkas
• BARANAUSKAS JURGIS, ūkininkas
• BITAITIS IGNAS, raštininkas
• BRUNDZA ANTANAS, kunigas
• Ir dar gaug kitų..
Labiausiai pasižymėja
•ANGRABAITIS JUOZAS, korektorius
•BALČIUS JONAS, darbininkas
•BARANAUSKAS AUGUSTAS,
vargonininkas
•BARYSAS KAZYS, ūkininkas
•BATAITIS ANTANAS, knygrišys
•BIELINIS JURGIS, ūkininkas
•Ir dar daug kitų
 Vienas labiausiai pasižymėjas knygnešys
buvo Jurgis Bielinis
• Kilęs iš valstiečių. Rygoje 1872 baigė pradžios mokyklą.
Gyveno tėviškėje. Draudžiamąją lietuvišką spaudą gabenti ir
platinti pradėjo 1873. Buvo vyskupas. Motiejaus Valančiaus
talkininkas. Nuo 1890 pradėtas stipriai persekioti, jau
nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje. Tampo knygnešiu
profesionalu. Per 31-erius savo aktyvios veiklos metus jis
vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje
išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų
Mažojoje Lietuvoje. Daugiausia platindavo tuometinėse
Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės apskrityse. Buvo organizavęs
prenumeratą ir reguliariai pristatydavo užsakytus laikraščius.
Katalikiškos draudžiamosios spaudos latvių kalba
nugabendavo ir į Latviją, kur tuo metu ji buvo uždrausta.
Tarpininkaudavo dėl jos spausdinimo Mažojoje Lietuvoje.
Subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą.
• Knygnešius telkė knygnešių ir lietuvių spaudos leidimo draugijos ir
organizacijos – Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo
organizacija (1867–70)
• Pagal luomus 87,9 % lietuviškos spaudos nešėjų ir 67,4 % platintojų
buvo valstiečiai, 4,8 % ir 10,8 % – miestiečiai, 2,2 % ir 6,2 % –
bajorai, 0,3 % ir 3,7 % – dvasininkai, 1,7 % ir 3,6 % – atsargos
kareiviai.
 Knygnešiai yra lietuvių pasipriešinimo spaudos draudimui
ir rusifikacijai, kovos dėl spaudos laisvės simbolis. 1939 Kaune Vytauto
Didžiojo karo muziejaus lauko sodelyje pastatyta J.zikaro
skulptūra Knygnešys, 1940 įrengta Knygnešių sienelė (sovietų
okupacijos metais nugriauta, 1997 atstatyta) su 100 žymiausių
knygnešių pavardėmis. Knygnešių kapai visoje Lietuvoje pažymėti
atminimo įrašais.