(Vardas Pavard)

TEMA: Literatra istorins patirties liudijimas

Pagrindin mintis: Literatroje autoriai danai kriniuose amina savo patirt, kuri vliau tampa istorijos
liudininke.
Tikslas: pristatyti autorius ir j krinius, kuriuose atsispindi lietuvi istorin patirtis.

Nr.

Teiginys

1.

Literatra
atspindi
mogaus
dvasin
bsen dl
tvyns
likimo.

2.

Literatroje
apraomas
mogaus,
gyvenanio
ieivijoje ir
pasiilgusio
Lietuvos,
gyvenim.

Argumentai
1. Biografinis kontekstas poet, pati
to nenordama, tapo sovietinio reimo
sraigteliu ji turjo parayti poem
apie Stalin, dl ko jautsi tvyns
idavike.
2. Eilratyje Kur baltas miestas lyrinis
subjektas svetim ir gimtj em
vaizduoja kontrastingai svetima
em kelia lides, o gimtoji atgaiv
sielai.
3. Eilratyje Lietuvai galima velgti
Antraj pasaulin kar (I neganding
vakar/ Audr, perknij prikrauti/
Lingavo debes laivai).
Ivada: Salomja Nris savo kryboje
pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo
negandas, savo skausm.
1. Biografinis kontekstas egzodo
krjas Antanas kma net ir
ieivijoje skatino lietuvyb dirbo
lietuvi meniniuose sambriuose,
vaidino teatre.
2. Romano Balta drobul pagrindinis
veikjas Antanas Garva turi daug
bendr bruo su raytoju toks pat
vardas, didel motinos taka, liga.
Ivada: Tiek Antanas Garva, tiek pats
romano autorius igyvena geografin ir
egzistencin tremt.

Kontekstas,
altiniai
https://salomejaneris.
wordpress.com/istorin
is-kontekstas/
http://antologija.lt/aut
hor/salomeja-neris
Salomjos Nries
eilrai rinkinys
Prie didelio kelio

http://www.xn-altiniai4wb.info/index/details
/1410
http://www.tekstai.lt/t
ekstai-apietekstus/107-s-/3841rima-palubinskieneironiskoji-antanoskmos-kritikosplunksna.html
http://www.tekstai.lt/t
ekstai-apietekstus/6393vytautas-kubiliusegzodo-literaturaantanas-skema1996.html?
catid=107%3AsRomanas
Balta
drobul

Literatra istorins patirties liudijimas

Lietuva maa valstyb, taiau ji turi turting istorij. Joje daug skaudi etap: baudiava, spaudos
draudimas ir okupacijos. Tragikiausiu istorijos momentu Lietuvai tapo Antrasis pasaulinis karas, kurio
prisiminimai iliko ne tik seneli lpose, bet ir poet bei raytoj ratuose. Todl dabar noriau pristatyti
keli autori kryb, kuri tapo istorins patirties liudijimu.
Daugelio lietuvi raytoj kriniuose karo metais atsispindjo mogaus dvasin bsena dl tvyns
likimo. Viena j buvo laktingala vadinama Salomja Nris. Taiau apie j gerai atsiliepia ne visi poet iki
iol kai kuri laikoma Lietuvos idavike dl poemos, paraytos Stalino garbei bei priklausymo
komunistiniam Liaudies Seimui. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui Salomja Nris turjo pasitraukti
Rytus ir palikti Lietuv tai buvo skaudus smgis, kurio igyvenimus poet iliejo savo paskutiniame
eilrai rinkinyje Prie didelio kelio. Beje, I leidimas buvo gerokai cenzruotas, o rinkinys pavadintas
Laktingala negali neiulbti. Eilratyje Bendrakeleivis lyrinis subjektas savo skausming bt ireikia
snui. is jam gyvenimo atrama, kuriai jauia velnum ir meil. Juk per toki vtr, toki nakt,/ Toki
nykum be pabaigos/ Man keliauti valios nepakakt,/ Kovai nepakakt man jgos lyrinis subjektas tarsi
idsto motyvus, kodl jam reikia atramos. Jis igyvena skausming gyvenimo moment, kuris pieiamas
negatyviais vtros ir nakties vaizdais. Eilraio mogus kalba paradoksaliai: i pradi jam rpi, kaip
atrodo kit akyse, grauiasi dl blogo vardo: Dezertyras! skamba negarbingai..., vliau tampa abejingas
aplinkini nuomonei. Tok pasikeitim lyrinis subjektas traktuoja kaip ger, nes nebereiks jausti skausmo ir
gdos. Eilratyje Lietuva vaizduojama lyg vilties vaigd, kuri kvepia tikjimo viesia ateitimi ir kelia
ilges. Kitame eilratyje Lietuvai galima velgti Antrj pasaulin kar. Jis ireikiamas odiais I
neganding vakar/ Audr, perknij prikrauti/ Lingavo debes laivai ir Dangus kaito nuo ar,/
Gaisraviets ravo baisios. Eilratyje atpastama tautosakin situacija, kai sesel ilydi brolel kar
(Neverk daugiau ir nelidk,/ Kovon mane tu. Palydk/ Akim tylij eer), todl galima manyti, kad
eilraio kalbantysis yra brolelis. Krinyje, kitaip nei kituose rinkinio eilraiuose, Lietuva vaizduojama
niri, gsdinanti ir nuniokota karo. Eilraiai Bendrakeleivis ir Lietuvai puikiai atspindi Salomjos
Nries igyvenimus Antrojo pasaulinio karo metais, todl galima teigti, kad jos kryba taip pat paliudija ir
pai istorij.
Kitas autorius, kur noriu pristatyti, yra Antanas kma. Tai miesto kultros mogus, inomas kaip
Egzodo raytojas. Nors tik ma dal savo gyvenimo praleido Lietuvoje, vis dlto jaut su ja stipr ry. Dl
Antrojo pasaulinio karo pasitrauk Vakarus, dirbo sunkius fizinius darbus, taiau ir ia nepamiro
lietuvik akn priklaus vairiems lietuvi meninink sambriams, ten vaidino. kmos asmenybje
ryki menininko, aktoriaus prigimtis. Jis nesiek karjeros, patogios buities, gyvenimo tikslu laik kryb.
raytojo smon giliai sir Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar patirtys, kuriose atsiskleid mogaus
gyvenimo trapumo, tragizmo ir menkysts ribos susipynimai. kmai buvo svarbu perteikti autentik XX
amiaus mogaus egzistencin patirt mogaus, kuris susiduria su katastrofika laikotarpio tikrove, patiria
vertybi ir asmens tapatybs kriz, taiau lieka itikimas auktesniems humanistiniams idealams. Todl
kmos kryba atvira istorijai ir pabrtinai subjektyvi. Savo svarbiausiame veikale Balta drobul
autorius siek atskleisti persodinto augalo bsen. Romane vaizduojami pakankamai tolimi vykiai:
sovietin okupacija, nepriklausoma Lietuva, karas ir pabgli stovyklos Vokietijoje ir etojo deimtmeio
Amerika, taiau pagrindinis veikjas Antanas Garva joje jauiasi svetimas, viebutis, kuriame jis dirba,
atrodo tarsi miniatirinis Amerikos vaizdas, kuriame trksta dvasios komforto lietuvi inteligentui. Garva
dvi baltas pirtines, dengianias motinos dovanot ied, kuris yra jo asmens tapatybs enklas ir simbolin

jungtis su praeitimi ir Lietuva. Romanas nagrinjamos nuo Lietuvos atskirto ieivio bties problemos,
keliami egzistenciniai ir tautins tapatybs klausimai, todl galima teigti, kad mogaus, gyvenanio
ieivijoje ir pasiilgusio Lietuvos, gyvenimas tarsi apibna ir istorij.
Taigi, apibendrindama noriau pasakyti, kad raytojai bei poetai savo kriniuose atskleid Antrojo
pasaulinio karo negandas bei jas igyvenusi moni jausmus. Ir Salomja Nris, ir Antanas kma savo
kriniuose amino asmenin patirt, kuri vliau tapo ir istorijos liudininke.