Armandas Stonkus III gimn.

kl

Kova dėl savo tėvynės geresnio likimo- puiki meilės išraiška. Juk nuo
mūsų pačių pastangų priklauso , koks mūsų šalies likimas laukia. Mes galime
sėdėti , rankas sudėję ,ir laukti, kada laikai pagerės , arba galime patys šviesinti
rytojų.
Sakoma, kad poetai yra dviejų rūšių: vieni miršta būdami gyvi, kiti gyvena
amžinai. Vienas iš nemirštančių poetų yra Jonas Mačiulis- Maironis. Jis
Lietuvos priespaudos metu, kai buvo draudžiama mūsų spauda, drąsiai iškėlė
mūsų papročius, tradicijas ir kalbą. Savo kūriniuose ,, Aš norėčiau prikelti“, ,,
Vilnius“ ir ,, Nebeužtvenksi upės“ jis skelbė tautinio atgimimo idėjas. Taigi ,
mylėti tėvynę- tai drąsiai ,kovoti dėl jos.
Maironis norėdamas atskleisti meilę tėvynei nepamiršta ir jos protėvių,
kurie Lietuvą padarė didingą bei stiprią. Maironis savo eilėraštyje „Kur bėga
Šešupė“ tvirtina, kad Lietuva amžinai gyvuos: „Bus per amžius, kaip ir buvus,
Lietuvos tėvynė
Tėvynė - tai ne tik skambus žodis, lydintis mus nuo gimimo iki mirties.
Tai ne tik gimtoji žemė, namai, kuriuose augome, bet ir žodis, kuris skleidžia
šilumą, meilę, primena mylimiausią žmogų. Visą, kas supa mus, lydi gyvenimo
kely, ramina ir guodžia

181 žodis.