Kamilė Telyčėnaitė, 3b

TĖVYNĖS PAVEIKSLAS

Apibendrinamieji klausimai:
1. Eilėraštyje ,,Kur bėga Šešupė” vaizduojama tėvynės praeitis, kuri yra
didinga, idealizuojama, minimas galingas valdovas ,,Vytautas didis” ir jo
garsus žygdarbis - Žalgirio mūšio laimėjimas - ,,Ties Žalgiriu priešus nuveikęs
piktus”. Eilėraštyje ,,Nedaugel mūsų” kuriamas liūdnas dabarties vaizdas:
tėvynę spaudžia nelaimės, priešų puolimai, nėra kam ginti Lietuvos
- ,,Didžios nelaimės spaudžia tėvynę, / O priešas laukia jos prapuolimo, /
Kapuose bočiai, kurie ją gynė, / Mes gi prislėgti nusiminimo.” Eilėraštyje
,,Užtrauksime naują giesmę” lyrinis subjektas mato šviesią Lietuvos ateitį,
skatina žmones dirbti tėvynės labui, susivienyti. Kreipiasi į jaunimą - nes tai
ir yra Lietuvos ateitis.
2. Maironio eilėraščiuose Lietuvos kraštovaizdis yra labai įvairus, spalvingas,
minima daug vietovardžių, augalų ir paukščių pavadinimų. Į viską žvelgiama
lyg iš tolo. Eilėraštyje ,,Kur bėga Šešupė” įvardijamas Nemunas, Šešupė,
rūtos ir žemčiūgai. Eilėraštyje ,,Mano gimtinė” ypač svarbūs elementai –
kalnai, girios.
3. Lyrinis subjektas tėvynę lygina su motina – artimiausiu ir svarbiausiu
žmogumi. Lietuva jam gražiausia, brangiausia, maloniausia ir didžiausia
vertybė. Praeitis yra herojiška ir didinga, sukelia skausmą, sužadina liūdnus
prisiminimus, tačiau sunkiausios dienos ir lieka praeityje, dabar ir vėliau bus
tik geriau – tai suteikia vilties ir noro kovoti už geresnę ateitį.

TAUTINIO ATGIMIMO IDĖJOS

Apibendrinamieji klausimai:
1. Ateinantį atgimimą Maironio kūryboje rodo išaušti žadantis rytas,
nesustabdomas upės tekėjimas, po žiemos ateinantis pavasaris.
 2. Lyrinis subjektas tautos atgimimą įsivaizduoja kaip ilgai lauktą, didingą įvykį.
Viskas priklauso nuo pačios tautos sąmoningumo ir išsilavinimo, todėl
tikimasi, kad ji bus supratinga, ryžtinga ir pasiruošusi kovoti už laisvę.

POETO IR POEZIJOS TEMA

Apibendrinamieji klausimai:
1. Atskleidžiami kūrybos šaltiniai - meilė tėvynei ir asmeniniai išgyvenimai.
Patriotinius jausmus kelianti kūryba skatina žmones rūpintis tautos
reikalais, vienytis ir nepasiduoti, o aprašomi išgyvenimai bei jausmai atveria
idealų, magišką kūrybos pasaulį.
2. Pagrindinė kūrybos reikšmė yra noras suvienyti tautą, įkvėpti dirbti vardan
Lietuvos, skatinti laisvės ir nepriklausomybės siekius.

SATYRINIAI MAIRONIO EILERAŠČIAI

Apibendrinamieji klausimai:
1. Eilėraštyje ,,Mano moksladraugiams” pašiepiami poeto seni draugai, kurie
anksčiau stengėsi ir kovojo dėl Lietuvos ir visų lietuvių bei buvo patriotai,
tačiau dabar jie pasidavė tik dėl pinigų ir geresnio, patogesnio bei
lengvesnio gyvenimo. Štai toks elgesys, gobšumas ir savanaudiškumas yra
pasmerkiami. Vėl nepagrįsta, neįrodyta, o tik konstatuotas faktas. Ar jis
teisingas, gali įrodyti tik remdamasi kūryba.
2. Kalbantįjį galime vadinti idealistu, nes jis smerkia visas blogas žmonių
savybes, tokias kaip gobšumas, menkumas, tuštybė ir savanaudiškumas bei
gina ir skatina žmones būti atsidavusiems tėvynei, gyventi dorai ir būti
sąžiningiems ne tik sau, bet ir savo tautai. Aš galiu teigti priešingai. Kur
įrodyta?
INDIVIDUALŪS IŠGYVENIMAI

Apibendrinamieji klausimai:
1. Individualioje Maironio lyrikoje lyrinis subjektas vienišas, dėl to jaučia
skausmą. Jis kenčia begalinį liūdesį ir neapibrėžtą ilgesį, yra prislėgtas - tai
puikiai parodoma eilėraštyje ,,Nuo Birutės kalno”. Eilėraštyje ,,Išnyksiu kaip
dūmas” dar ryškiau atsiskleidžia lyrinio ,,aš” vienišumas, skausmas ir niūri
nuotaika.
2. Vidinis lyrinio subjekto gyvenimas yra turtingas jausmais, audringas bei
nedarnus. Jis jaučiasi sutrikęs, pasiklydęs savo mintyse, vienišas ir
nesuprastas. ,,Kai liūdnas, pabėgęs nuo savo draugų, / Dėl ko nežinodams
kentėjau.” (,,Pasitikėjimas savimi”).
3. Lyrinio subjekto būties dramatizmas kyla iš nedarnumo jo gyvenime. Jo
širdis trokšta to, ko paprastas žemiškasis gyvenimas jam negali suteikti.
Lyrinis ,,aš” jaučiasi įstrigęs tarp nevilties ir džiaugsmo, amžinybės ir
laikinumo. Jis nori turėti ką nors, kuo galėtų pasitikėti, tačiau atrodo, jog
niekur nepritampa. Tai atsispindi eilėraštyje ,,Nuo Birutės kalno”. Čia jis
ieško draugo, artimo žmogaus, kuriam galėtų atskleisti savo paslaptis ir
giliausius troškimus. Eilėraštyje ,,Skurdžioj valandoj” lyrinis subjektas
jaučiasi atskirtas nuo tėvynės, ilgisi savo kalbos ir krašto. Tai sukelia daug
emocijų ir iš to kyla dramatizmas. Bent keletą žodžių, eilutę reiktų pacituoti,
kad pagrįstum tai, ką rašai. Trūksta apibendrinimo.
Kamile, atkreipk dėmesį į komentarus. Trūksta ir turinio, stringa raštingumas.
Reikėtų tobulėti.
Turinys 9
Raštingumas 6
Bendras 8