Jono Biliūno apysaka „ Liūdna pasaka “

1. Į ką kreipiamasi ir kas kalbama prakalbos „ Liūdnasai šešėlis “. Kas autobiografiška prakalboje ?

2. Kuo ypatinga pasakotojo savijauta apysakos pradžioje ? Kas autobiografiška ?
3. Ką pamačiusi Juozapota sako: „ Kiek ponų. Kokie jie visi gražūs? “ Kaip tai susiję su įvykiais, kai Juozapota po
sukilimo eina ieškoti Petro ?
4. Kaip pasakotojas ir kiti poilsiautojai engiasi su Juozapota ?
5. Ką žinome apie Banių gyvenimą iki sukilimo ?
6. Kur ir iš ko Petras sužino apie rengiamą sukilimą ?
7. Kaip Petras ir kiti kaimo vyrai ruošiasi sukilimui ?
8. Juozapotos sapnas.
9. Petro ir Juozapotos likimai.
10. Ką simbolizuoja Petro ir Juozapotos Banių likimas ?
11. Kuo ypatingas akių leitmotyvas ( pasikartojantis motyvas ) ? Ką jis liudija ?
12. Žmonių- vergų įvaizdis. Kaip jis susijęs su baudžiava ?
13. Įrodykite teiginį, kad „ Liūdna pasaka “- lyrinio psichologinio tipo apysaka.
PROBLEMOS
14. Kaip žmonės linkę elgtis sutikę nelaimingus žmones ? Pagrįskite kūriniu ir asmenine patirtimi.
15. Kas apysakos žmogų daro laimingą ? Susieti su istoriniu ir lietuvių agrarinės kultūros kontekstu. Kokių tikslų
vedinas Petras išeina į sukilimą ?
MOTYVAI
16. Akių motyvas. Išrašykite citatas.
17. Sapno motyvo reikšmė. Paaiškinkite, kokia reikšmė sapnui teikiama.
18. Liūdnos pasakos motyvas. Paaiškinkite.
19. Miesto motyvas. Kaip Juozapota jaučiasi mieste ?
20. Vergų motyvas. Pakomentuoti remiantis tekstu.
IDĖJOS

Idėja Argumentas

1.  Nes autorius jį pradeda kalbėdamas. Įžangos laikas yra retrospektyvus, kalbama apie jau praėjusias dienas.
2. Jautrus, Buvo užsimastęs ir susirūpinęs, o jo akyse degė nesuprantama, ypatinga liepsna.
3. Tarsi sako: gyvenimas yra įvairus, reikia stengtis jį suprasti.
4. Pasakotojas taip pat juos apibūdino, kaip gražius, gražiai pasirengusius, moterys gražios, apsirengusios šviesiais
rūbais, visi laimingi, linksmi. Jie linksminasi, dainuoja. Žvelgiant į juos jam atrodė, kad tarsi pasaulyje nėra vargų,
nėra nelaimių.
5.  Dar jaunas žmogus, jautrus ir ūmus, negalėjo į tuos atsitikimus šaltom akim.
6. Kunigo prakalbą, bręstantį sukilimą.
7.
8. Juozapotos sapnas buvo tarsi pranašystė, kuri vėliau, galima sakyti, išsipildė, Baisus sapnas.
9. Veiksmo užuomazga – Petro rengimasis eiti į mišką, pas sukilėlius.
10. Surandama citatų, kad Banių likimas neatsiejamas nuo visos liaudies likimo: Žmonės vergai ėmė svajoti“, „kunigo
prakalba sujudino, naują viltį jų širdyse uždegė. Tiesa, ne vienas gudriai laukė. Petrui „žodžiai laisvė ir lygybė buvo
suprantami ir brangūs. Iki tol jis nežinojo, kad „ir vergas gali būti aniems lygus, gali lygių teisų reikalauti“. Taigi jis
yra tradicinis vyras- karys, kovotojas už tautą ir šeimos gerovę.
11.  Turinio arba stiliaus elementas, pasikartojantis per visą kūrinį ir įgyjantis ypatingą reikšmę. Jis, neapgalvojęs savo
veiksmų.
12. Žmonės-vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo, ir jeigu ne visi balsiau prabilo.
13. Sovietmečiu Biliūno kaip „pažangiojo“ literato autoritetas padėjo išlaikyti gyvybingą lyrinės prozos tradiciją.
14.  Dar ilgiau pasiliko baudžavos likučiai žmonių psichikoje, pas mus buvo senolė kuri su metais turėjo problemų su
atmintimi.
15. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams šią svarbią ir skaudžią datą. Petras išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio
gyvenimo.
16.  „Atvirojo laiško dailiosios literatūros ir kalbos mylėtojams“.
17. Tačiau daugumos žmonių sapnai turi ir bendrų vyraujančių motyvų bei tematikų.
18. ,Liūdna pasaka vyrauja liūdni ir skausmingi išgyvenimai, ryškus kaltės ir atgailos motyvas.
19. Juozapotos kelionė į miestą, skaudus susidūrimas su mylimo vyro mirtimi miesto. Juozapota jaučia nerimą ir
baimę.
20. Prie mokinio, padėti suvokti ypatingą šio. Ką šiame kontekste reiškia duonos motyvas tekste šia duona dalijamasi.
Povilas Sukackas IIIb