JOHANAS VOLFGANGAS GT

Faustas
Fausto tragedija. Tragedijos tema ir mintis paskelbta didingame Dangaus prologe, kur angelai Gabrielius,
Rafaelis ir Mykolas skelbia Viepaties galyb ir tvark, kuri rikiuoja sauls ir ems, dienos ir nakties, jros
ir audros kelius. Bet apie it pasaulio harmonij ir didyb nieko nenori inoti Mefistofelis. Jis iri tik
moni gyvenim ir nemato tenai jokios harmonijos. Nors mogus yra gavs prot, bet gyvena, jis sako, kaip
ir kiekvienas gyvulys. Viepats pasitiki monmis. Nors mogus tol klysta, kol emje gyvena ", bet geras
mogus ir miglotuose siekimuose nujaus visad teising keli". Mefistofelis netiki. Tada Viepats leidia jam
gundyti Faust, t nepaprast sieki mog, kurio nei toliai, nei artyb negali nuraminti siaudianios
krtins". I Dangaus veiksmas nusileidia em, cel, kur yra Faustas, prails, sunyks, sielvarto
draskomas. Iki iol Faustas iekojo pasitenkinimo moksle. Jis studijavo filosofij, teis, medicin ir net
teologij, bet mokslas jam neatsak, kur gyvenimo esm ir jo laim. Buvo griebsis ir magijos, bet veltui.
irdis nepaino diaugsmo ir nebesitiki jo painti, o trokimas painti tebekankina. Faustas pasijunta ess
nebe Dievybs paveikslas, bet liauiojs ir besisotins dulkmis kirminas, kur sutriukins praeivis. Ir
desperacija bruka Faustui rankas nuodus. Jau kelia ind prie lup, bet sugaudia Velyk varpai, suskamba
angel ir moni - Dangaus ir ems triumfo himnas. Jaunysts viesi atsiminim banga, kada ir jis jautsi
laimingas, stiprus jo kno ryys su eme paadina Faustui nor gyventi. Ir nusivyllis i savo urvo" ieina
mones. Besilinksminanioje minioje ir jis prablaivja: ia a mogus, ia a galiu juo bti", bet neilgam
diaugsmas. Nors gamtoje jis ilsisi, bet nusileidia saul, su ja veriasi ir jo mintys, o kita jo pus nort
emje pasilikti, Mano krtinje gyvena dvi sielos, kurios nori viena nuo antros atsiskirti. Viena su
iurkiu pamgimu kausto prie ems, antra galingai kyla erdves". Ir to dualizmo Faustas negali paksti.
Jis aukiasi dvasi, jeigu toki yra, kad j nuvest nauj gyvenim. it juodiausio pesimizmo valand
pasirodo juodas uniukas. Faustas pareina namo su uniuku. uniukas pavirsta Mefistofeliu ir silosi Faustui
patarnausis: jis pasotinsis Fausto trokimus, duosis tikr gyvenim. Faustas netiki, kad Mefistofelis,
velnias, j patenkint: K, varge velnie, gali duoti? Ar tu gali mogaus siekius imatuoti?" Bet Faustas jau
neturi jg atsispirti. Ir susitaria, kada Faustas pasakys: Sustok, akimirka avinga", kada jo irdis
pasijus laiminga ir nebebus trokim, tada jis atitenka Pragarui. I vienatvs Faustas ieina vieum, i
noro painti nor gyventi ir naudotis, i teorijos praktik, tenkindamas nebe proto galios, bet kno
emuosius geismus. Faust laimjo ta dvasia, kuri j trauk em. Mefistofelis silo Faustui dabar visoki
diaugsm: veda j Auerbacho rs, kur studentai puotauja. Faustas nepatenkintas. Nugabena j ragan
pirt, kur jam duoda stebuklingo grimo ir grina jaunyst su jos aistromis. Ir tada aistros uvaldo j. Jis
nori gyvulikesnis u bet kuriuos gyvius bti". Toks Faustas pasta Margarit. Reikalauja jos sau. Net pats
Mefistofelis stebisi jo lumu. Mefistofelis nuveda j Margaritos kambarl. Kiekvienoje kertelje spindi
savininks kilnumas ir skaistumas. Ir Faustas ima bjaurtis savimi. Jis nort pabgti, bet aistros tokios
stiprios, jo biiulio Mefistofelio taka tokia didel, kad jis negali ja nusikratyti. Ir jau visai pasiduoda
aistroms, aikiai jausdamas vis kalt: Kas turi vykti, tevyksta, te jos likimas ant mans sugriva".
Nusikalto. Nusikaltimas rieda naujomis aukomis: mirta Margaritos motina, Faustas nuudo Margaritos
brol Valentin, kuris norjo ustoti sesers garb, pameta pai Margarit, danginsi Valpurgij su
raganomis diaugtis. Bet ragan orgijose prie jo akis ikyla blankus Margaritos paveikslas, atbunda sin,
ir jis reikalauja, kad Mefistofelis vest pas Margarit ir ivaduot j i kaljimo. Kai pamato Margarit
kaljime sukaustyt, mirtanio brolio prakeikt, savo kdik nuudiusi, Faustas pajunta skausm. Jis nori
j igelbti. Bet Margarita, pamaiusi Mefistofel, atstumia Faust ir, aukdama Diev, mirta, Ji
igelbta!",- aidi i auktybi - Faustas su Mefistofeliu dingsta. Juos lydi tik auksmai: Henrikai, Henrikai!"
- Ar tai pasmerkimo, ar dovanojimo auksmas?

CITATOS:

mogus per klystkelius suranda tikr keli.

Tauri mogaus dvasia pati savaime/ Vis vien tiesos ir grio sieks.
mogus yra itis, greit apsnsta/ Ir jam ijudint gero kipo reik.
Stebuklas- kdikis tikjimo.
Laim iam pasauly- tik vienia.
Mano krtinje gyvena dvi sielos, kurios nori viena nuo antros atsiskirti. Viena su iurkiu pamgimu
kausto prie ems, antra galingai kyla erdves".
Suiups velni, nepaleisk i karto/ Jo vl lengvai nebesugausi taip lengvai.
Laimingas tas, kas turi ird gryn/ Ir, davs priesaik, auk nesibaugin.
inok, kad kraujas- skystis ypatingas.
Vien tik per kov nuolatin/ mogus atranda savo a.
Pasauly malonum daug/ Tik reikia mokti jais naudotis.