KVIETKAUSKAS

http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/45-mindaugas-kvietkauskas-prometjikoji-pasaulvoka-jono-
bilino-prozoje-2?catid=10%3A2005-m-nr-12-gruodis

KAVOLIS
http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LG00/Vytautas_Kavolis._
%C5%BDmogus_istorijoje.LG0001B.pdf

IDEALO PROBLEMA: „LAIMĖS ŽIBURYS"

„Laimės žiburio" paantraštė yra „Pasaka".
Pasakiška pradžia: „Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip
žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių." Užrašą „Žmonių laimė" perskaito jaunikaitis (ir
Maironis, ir Kudirka, ir Biliūnas visas viltis deda į jaunus, ryžtingus), bet išaiškinti, ką tie žodžiai
reiškia, pajėgia tik žilas senelis (ir Maironio lyrikoje gyvenimo paslaptis žino seneliai). Senelis
sako: „...tas, kuris užlips ant to kalno ir prisilies į tą žiburį, visus žmones padarys laimingus..." Bet
tų, kurie lips, lauks daugybė sunkių išbandymų. Taip yra ir stebuklų pasakose. Tačiau rašytojas net
įveikusiam visus išbandymus nesuteikia pergalės. Žmonija eina į priekį tik per aukas, kurios
nėra atlyginamos.
Biliūnas sukuria kolektyvinį herojų - drąsuolius : „Bet atsirado drąsuolių"; „Ir ėjo šitie visi
drąsuoliai prie kalno savo gyvybės už žmonių laimę aukotų, užmiršdami patys save, savo
mylimuosius..." Tai lyg XIX ir XX amžių sandūros revoliucijų ideologijos atspindys. Kartu ir
savitas, biliūniškas tos ideologijos interpretavimas, sakantis, kad auka yra atskira, kaip atskiras yra
ir pasiryžimas. Lietuvių kultūros istorikas Vytautas Kavolis rašo: „Biliūno šviesos siekėjų sąjūdžiui
nereikia nei organizacijos, nei vadų; vyrai ir moterys, be amžiaus skirtumo (ir neidentifikuojami
klasės ar tautybės bruožais), jame dalyvauja lygiai ir sutartinai, savo pačių moraliniais impulsais,
kiekvienas atnešdamas, ką jis ar ji gali".
„Laimės žiburyje" tarsi išreikšta Kudirkos nuostata: kritusiųjų vietą turi užimti kiti, perimti jų
ryžto dvasią ir žengti toliau: „Žuvusiųjų draugų dvasia gimdė jų širdyse neapsakomą stebuklingą
galią: jie ėjo ant to kalno neužsileisdami paskui vienas kitą". Pasiryžėlius mažai kas supranta, daug
kas iš jų tyčiojasi. Bet jie vis eina, ir štai paskutiniai pasiekia žiburį: „Visi vienu akies mirksniu
pavirto į akmenis..."
„Ir rados stebuklas!" - pakiliu nuostabos tonu pranešama apie pasiektą laimės žiburį. Kas yra
stebuklas Biliūnui? Ko sulaukė žmonės?
Tos šalies žmonės staiga pajuto savo laukuose, namuose ir pirkiose ypatingą malonią šviesą, savo
širdyse ir galvose - neapsakomą ramumą. Akies mirksniu sutrupėjo nelaisvės pančiai, išnyko tarp
žmonių neapykanta ir visokios skriaudos ir neteisybės; visi pajuto esą lygūs ir laimingi, visi gerbė
artimą ir jo teises. Atsirado tarp žmonių laimė...
Taip pagal svarbumą išsidėsto Biliūno žmonių laimės formos: laimė prasideda nuo namų, nuo
malonios šviesos, nuo žmogaus širdies ramumo. Tada einama prie kito, prie artimo, jo teisių
gerbimo. Šitaip rašytojo suprantamą laimę atnešusieji yra išganytojai (giluminė nuoroda į
Išganytoją, Atpirkėją): „Visa dabar žmonės suprato ir su pagarba nulenkė savo galvas žemyn: tat
buvo jų išganytojų kūnai, kurie, patys numirdami, jiems atnešė laimę..." Auka ne visada ir negreit
įvertinama.
„Laimės žiburys" yra Biliūno humanistinės pasaulėžiūros alegorinė išraiška.
ALEGORIJA – abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu, netiesioginės reikšmės
pasakojimas. Alegorija dažna pasakėčiose ir pasakose, kuriose suktumas alegoriškai
vaizduojamas lapės paveikslu, godumas – vilko, klastingumas – gyvatės pavidalu ir t.t.

J. Biliūnas šiame apsakyme sukaupė visas savo kartos svajones, tikėjimą žmogum, jo laiminga
ateitim. Nuolatinės aukos, kritusios kovoje dėl kiekvieno laisvesnio žodžio, dėl sumindžiotų
žmogaus teisių, dėl paprasčiausios knygos gimtąja kalba yra įprasminamos apsakyme virtusių
akmenimis žmonių vaizdais. ( Meilė Lukšienė)

J.Biliūnas „LAIMĖS ŽIBURYS“

Kai kurių apsakymo vaizdų bendrumas siejamas su anksčiau parašytais rusų autorių kūriniais:
M.Gorkio „Senė Izirgilė“ ir Veresajevo „Žvaigždė“. Tačiau tiesioginio sekimo klausimas labai
abejotinas. J.Biliūno kūrinys „Laimės žiburys“ turi paantraštę „Pasaka“ (nerealistiškas, pasakiškas).
Apsakymas rašytas, veikiamas 1905-1907 m. revoliucijos nuotaikų. Rašytojui atrodė, kad gerovės ir
laimės idealai yra ranka pasiekiami.

Moto: „Laimės žiburys“ – istorijos, kaip laisvės, laimės ir lygybės sąjūdžio, vizija“ (V.Kavolis)

KLAUSIMAI
1. Romantinė žmonių kova perteikta tam tikru vaizdavimo būdu. Kaip jis vadinamas?
Prometėjiškoji mitopoetika.
2. Nusakykite kūrinio temą. Žmonių aukojimasis dėl kitų laimės.
3. Apibūdinkite paminėtus simbolius, plačiai paplitusius liaudies kūryboje:
žiburys reiškia laimę ir viltį.
šmėklos reiškia išbandymus ir pavojus.
įsiviešpatavusi laimė atsiranda, kai pasklinda ir gėris ir taika.
4. Apibūdinkite pasakiškų elementų reikšmes, ką jie galėtų reikšti:
aukštas kalnas atskiria žmones nuo Dieviškosios laimės.
užrašo perskaitymas simbolizuoja jaunystę ir sveikatą.
užrašo išaiškinimas simbolizuoja išmintį.
 žmonių pavirtimas į akmenimis reiškia amžinąjį pasiaukojusių žmonių atminimą.
5. Kuo skiriasi aprašytas žmonių virtimo į akmenis epizodas nuo stebuklinių pasakų?
Stebuklingose pasakose viskas baigiasi gerai, o aprašytas žmonių virtimo į akmenis epizodas
pasako, kad žmonės pasiaukoja ir niekada nebeatgis.
6. J.Biliūnas sukuria kolektyvinį herojaus vaizdą. Perskaitykite atidžiai tuos epizodus ir
pasakykite šio vaizdo 4 reikšmes:
a) Yra daug drąsių jaunuolių, kurie nori pasiaukoti dėl kitų laimės.
b) XIX ir XX amžių sandūros revoliucijų ideologijos atspindys.
c) Norima pasakyti, kad kažko pasiektų, kiekvienas žmogus turi būti pats pasiryžęs
veikti. d) Žmonės yra sugretinami ir veikia išvien.
7. Kuri kūrinio pastraipa yra kulminacija? Kodėl? 4, nes joje žmonės galiausiai pasekė žiburį ir
įsiviešpatavo laimė.
8. Kaip galėtumėte interpretuoti autoriaus žodžius: „paliestajai žiburys subyrėjo į
nesuskaitomą daugybę žiburėlių <...> Tos šalies žmonės staiga pajuto savo laukuose,
namuose, pirkiose ypatingą malonią šviesą, savo širdyse ir galvose – neapsakomą
ramumą“. Kad žiburį palietęs pats nieko negavo, tačiau suteikė kitiems laimės.
9. „Laimės žiburys“ priklauso romantinei literatūrai. Kokie romantinės literatūros bruožai
būdingi šiam meniniam tekstui? Nurodykite 2 dalykus: noras pertvarkyti gyvenimą,
išaukštinamas altruizmas.
10. Kokias problemas kelia J.Biliūno tekstas? Kas kuria žmonių laimę ir kaip įmanoma ją
pasiekti.
11. Kaip galėtumėte apibūdinti meninio teksto kalbą? Nurodykite bent du požymius. Daug
senovės pasakų simbolių, vaizduojama romantinė pasaulėjauta.