Kalbėjimo plano pavyzdys:

PLANAS
Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje?
Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.
 

I. ĮŽANGA

1. Nors literatūroje apie emigrantus, kurią skiria visas amžius, yra panašumų, tokių
kaip patiriama beprasmybė ir monotonija, tačiau tada ir dabar vaizduojama
išvykusiųjų iš tėvynės dalia skiriasi kalbant apie santykį su tėvynę ir emigracijos
priežastis.
2. Dar senovės graikų dramaturgas Euripidas sakė: „Didžiausia nelaimė ― savosios
tėvynės netekti“.
3. Šią nelaimę patiria ir emigrantai, išvykdami iš tėvynės. Prarasdamas gimtąją šalį,
kartu netenki ryšio su sava kalba, kultūra, žmonėmis ir aplinka. Nepaisant
emigracijos minusų, kasmet šis procesas tik didėja. Emigranto dalia literatūroje
buvo aptariama tiek XX amžiaus II pusėje, tiek aprašoma ir šiuolaikinių rašytojų.
Savo kalboje apžvelgsiu, kuo panašus ir kuo skiriasi XX amžiaus II pusės ir
dabartinių rašytojų vaizduojamas emigrantas.

II. DĖSTYMAS

1. Palikus tėvynę yra susiduriama su kasdienybės rutina.

 Emigrantai dirba sunkius ir nuobodžius darbus.

 ATiek XX amžiaus II pusėje, tiek dabar aprašomas emigrantas bando įprasminti
savo egzistenciją.
 Taigi tiek XX amžiaus antros pusės, tiek ir mūsų dienų rašytojai emigrantą
vaizduoja kaip atsidūrusį kasdienybės monotonijoje.

2. XX amžiaus antrosios pusės kūrėjas emigrantas dar išsaugojęs tautinę savimonę,

tuo tarpu dabartiniais laikais vaizduojami veikėjai, bandantys atsikratyti savo
kilmės.
  Pokario rašytojai emigrantai savo kūryboje nepamiršta Lietuvos.
 XX amžiaus II pusės emigravusiems poetams artima lietuviška kultūra.
 Taigi XX amžiaus II pusės ir dabartinėje literatūroje emigrantų santykis su tėvyne
yra skirtingas.

3. XX amžiaus II pusėje daugelis žmonių, priešingai nei dabartiniais laikais,

emigrantais tapo ne savo noru.

 XX amžiaus II pusės istorinės aplinkybės lėmė prievartinę kultūros žmonių

emigraciją.
 Emigranto dalia XX amžiaus II pusės literatūroje skaudi ir žiauri.
 XX amžiaus antroje pusėje emigrantų  dalia buvo skaudi dėl prievartinio tėvynės
palikimo, o šių laikų prozoje emigrantai vaizduojami kaip savarankiškai išvykę iš
savo šalies.

III. IŠVADOS

1. Emigracija literatūroje aktuali buvo tiek XX amžiaus II pusėje, tiek ir šiuolaikinių

rašytojų kūryboje.
2. Išeivio dalia visada vaizduojama jautriai, nes tai skaudi ir aktuali tema. Nors
literatūroje apie emigrantus, kurią skiria visas amžius, yra panašumų, tokių kaip
patiriama beprasmybė ir monotonija, tačiau tada ir dabar vaizduojama išvykusiųjų
iš tėvynės dalia skiriasi kalbant apie santykį su tėvynę ir emigracijos priežastis.

IV. INFORMACINIAI ŠALTINIAI:

1. https://mokslai.lt/referatai/lietuviu-kalba/a-skema-balta-drobul-1.html;
2. https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bronzine-moteris/;
3. http://antologija.lt/about_text/balys-sruoga-dievu-miskas.