Ar tikrai darbas suteikia prasmę žmogaus gyvenimui?

,,Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu“. – J. V. Gėtė.

Darbas yra sudėtingas, daug fizinių ir moralinių pastangų reikalaujantis

procesas, kartais net prilyginamas ilgam keliui, kuriuo žmogus eina visą gyvenimą.
Visais amžiais darbas buvo neatsiejama visuomenės veiklos dalis, būties
pagrindas, būtinas kaip kasdieninė duona. Vieniems - darbas yra ne vien
pragyvenimo, tačiau ir dvasinio išgyvenimo šaltinis: jis talento, pasaulėjautos ir
būties įprasminimas, o kitiems - sunki prievolė ar fizinių poreikių tenkinimas. Be
abejo, darbas užima svarbią vietą žmogaus gyvenime, tačiau kiekvienas žmogus
savo pašaukimą, darbo prasmę supranta skirtingai. Bet tik dirbdamas žmogus
palieka pėdsaką po savęs ateinančioms kartoms, pasiekia užsibrėžtų tikslų ir
svajonių, tobulėja ir realizuoja save tam tikroje srityje. Taigi, kokia reikšmę daro
darbas žmogui ir jo gyvenimui? Darbas žmonėms suteikia džiaugsmą ir
prasmę egzistavimui, nes žmogus dirbdamas mylimą darbą tobulėja, išmoksta
naujų įvairių dalykų ir įgyja naujų patirčių. Taip pat dirbdamas žmogus gali pasiekti
savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Apie tai, kaip darbas suteikia prasmę, buvo
kalbama Kristijono Donelaičio epinėje poemoje "Metai". Kristijonas Donelaitis - tai
XVIII a. rašytojas ir lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Jo epinė poema
"Metai" išleista 1818 metais ir yra sudaryta iš keturių dalių: "Pavasario
linksmybės", "Vasaros darbai", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Šioje
poemoje yra daug veikėjų, tačiau vienas iš jų man įsiminė labiausiai. Tai -
ūkininkas Krizas. Jis nuo mažens buvo našlaitis ir neturtingas, tačiau labai gudrus ir
darbštus. Krizas nuo mažų dienų ganė kiaules, o paaugęs akėjo žemę. Jis visus
uždirbtus pinigus taupė, kol pavyko sutaupyti tiek pinigų, jog galėjo įsigyti savo
nuosavą ūkį. Ūkininkas Krizas matė prasmę darbe, todėl jam pavyko visa tai
pasiekti. Šis Krizo pavyzdys puikiai įrodo, jog darbas suteikia gyvenimui prasmę.
Taigi, darbas žmogui suteikia prasmę ir džiaugsmą, tuomet jeigu jis pats to nori,
siekia savo tikslų ir svajonių, ir jaučiasi laimingas tai darydamas.
Darbas nesuteikia prasmės žmogaus gyvenimui, jeigu žmogus yra nusivylęs
savo darbu. Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmogų puošia" - dirbdamas
žmogų stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais iššūkiais,
priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Deja, bet šių dienų žmogus
dažnai, nusivilia ir nebemato gyvenimo prasmės dirbdamas. Apie tokią pat
problemą kalbėjo ir apšvietos laikotarpio rašytojas J. V. Gėtė savo sukurtoje
tragedijoje "Faustas". Johanas Volfgangas Gėtė - tai asmenybė ir vokiečių
rašytojas. Žymiausias Gėtės kūrinys yra "Faustas", kurį jis rašė visą savo gyvenimą.
Tragedijos "Faustas" pagrindinis veikėjas Faustas yra daktaras, teologas, filosofas
ir mokslininkas, tačiau net įgyjąs tiek daug profesijų jis yra nepatenkintas
gyvenimu ir nusivylęs savo darbu. Šiam žmogui darbas nesuteikia prasmės, nes
dirbdamas jis nesužino visų pasaulio paslapčių. O kam tuomet dirbti, jei nesijauti
laimingas ir nebesieki naujų tikslų, ir tau darbas nesuteikia gyvenimo prasmės?
Taigi, darbas nesuteikia prasmės, jei žmogus dirbdamas nesijaučia laimingas, yra
nusivylęs ir nebesiekia naujų tikslų.
Apibendrindama darbą, norėčiau remtis rašytojo J. V. Gėtės žodžiais ,,
Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“-
darbas neteiks žmogui prasmės, jeigu dirbdamas darbą nesijaus laimingas, nesieks
darbe naujų tikslų ir apie darbą galvos tik, kaip apie pajamų šaltinį. Jei žmogus
dirbdamas, ne tik įgyvendina savo tikslus, bet ir siekia naujų, tobulėja, išreiškia
savo talentą, ir įprasmina savo būtį, tuomet darbas suteikia prasmę. Taigi, labai
svarbu rasti mylimą darbą, kuris mums bus ne tik pajamų šaltinis, prasminga
veika, padėsianti tobulėti ir būti laimingam, bet ir paliksianti pėdsaką
ateinančioms kartoms.