Barokas, Sarbievijaus odės

Atlikite užduotis:
1.Perskaitę odes ,,Telefui Likui“ ir ,,Janui Libinijui“ parašykite citatas ir savo trumpą komentarą
Žmogaus lemtis pagal M.K. Sarbievijų
"Dorybė vengia, net jei verta yra, / Šlovingo garso."
„Savęs aš pilnas. Ko man daugiau norėt?"
"Tad jei mane gerai įvertins, / Būsiu laimingas, nors nieks nemato"
"Ar pavyduolių tūžmo pilni balsai / Sparnus netvirtus ir neužgrūdintus/ Jai [šlovei] pakerta?"

„Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja."

Kuo paženklinta žmogaus būtis?

M. K. Sarbievijui žmogaus būtis tai dvasios polėkis, išsivadavimas iš to, kas žemiška ir mirtinga: Apleidžiu būtį
žemišką. Neškite Mane sparnuotą, vėjai ir debesys!. Sarbievijus paženklina žmogaus būtį kaip poetinį įkvėpimą, kuris
padeda atnaujinti kasdienybės spalvas, atitrūkti nuo mirtingam žmogui būdingų rūpesčių. Būtis paženklinta žmogaus
nepriklausomybe, teisingumu, savitvarda, sprendimų drąsa

Koks žmogaus santykis su Dievu?

Vienas iš M. K. Sarbievijaus lyrinių herojų, atskelidžia santykį su Dievu. Herojaus neslegia žemiškieji rūpesčiai, todėl jo
laisva dvasia klaidžioja dangaus erdvėse, žavėdamasi nuostabiais Dievo kūrybos vaisiais: „žvaigždžių žibintais
danguje“ „amžinąja saulės šviesa“ , „skylėtais dangaus rūmais“, kuriuose gal kada nors gyvens kartu su Kristumi ir jo
Motina Marija kaip amžinojo gyvenimo paveldėtojas (heres perennis saeculi).

Kokį vaidmenį žmogus priskiria sau?

Pasaulį vaizduodamas kaip teatro sceną, o žmogų – kaip joje vaidinantį aktorių, M. K. Sarbievijus rūpinasi tik vienu:
kaip jo vaidmenį įvertins Aukščiausioji Dievybė:

Mane tik viena jaudina: kaip aš pats Atliksiu savo vaidmenį dramoj šioj, Ar bus patenkinta Dievybė, Ar pasitiks jį
karštais plojimais.

Kas gundo žmogų šiame gyvenime?

Asmens garbė ir šlovė gundo žmogų. Doras žmogus privalo jų nekęsti, būti tik "savęs pilnas", rūpintis, kad
jo "sielos scena" ir "gyvenimo teatras", jo vaidinamas būties spektaklis patiktų Dievui.
Kas šiame gyvenime laikina?
Sarbievijaus pasaulis yra visai kitoks. Mirtis jam nekelia baimės, nes jis mąsto apie tikrąjį ir amžinąjį gyvenimą po
mirties. Žinodamas, kad gyvenimas žemėje tėra laikina priebėga, tremties vieta, jis ragina pratęsti jį gerais darbais,
skirti jį savęs tobulinimui, dvasios turtų gausinimui. M. K. Sarbievijus „išlaisvina mus iš mirties baimės“

Poetui atrodo tarsi išmėginimų arena, kurioje žmogus privalo užsigrūdinti, sutvirtėti dvasiškai, nugalėti savo
silpnybes, išmokti grumtis su įvairiais nuodėmingais troškimais, kad po visų šių išbandymų tyra sąžinė
galėtų stoti Aukščiausiojo akivaizdoje.
Kas teikia žmogui gyvenimo prasmės?
Laisvė, nes laisve pasiekti galima tik pasitraukus nuo viešųjų reikalų, tik giliai išgyvenant asmeninę
egzistenciją.
Siekimas dorybės ir sielos ramybės suteikia žmogui gyvenimo prasmės : žmogus privalo grumtis su savo
aistromis ir ydomis, Tik dorybė ir jos skatinami geri darbai gali išaukštinti ir pratęsti trumpą žemiškąjį
gyvenimą.
Pasaulis jo kūryboje vaizduojamas kaip teatro scena, žmogaus gyvenimas - kaip aktoriaus vaidyba. Net
sielos išgyvenimai primena spektaklį. Gyvenimo dramoje žmogui svarbu neprarasti savęs, likti „šeimininku
pačiam sau", būti „maža karalyste". M. Sarbievijus išpažįsta stoišką filosofiją: žmogus privalo grumtis su
savo aistromis ir ydomis, siekti dorybės ir sielos ramybės. Tik dorybė ir jos skatinami geri darbai gali
išaukštinti ir pratęsti trumpą žemiškąjį gyvenimą.
2.Paaiškinkite analogijos prasmę susiedami su Sarbievijaus odėmis
Bitė turi labai mažus sparnelius, kuriuos vienomis gyslelėmis atlieka kraujas, kitomis- oras. Bitė gali gana
greitai lėkti, tuščiomis per valandą nuskristi net iki 65 kilometrų, bet su medumi ar žiedadulkėmis – perpus
mažiau. Jūsų paaiškinimas iš Sarbievijaus perspektyvos ( užrašykite vienu sakiniu). Viskas turi turėti
savo prasmę, kaip Sarbievijus rašo apie dorą žmogų, kad jis turi būti "savęs pilnas", tai taip ir bitė turėtų
ne tusčiomis skraidyti, o mugyventi prasmingą gyvenimą.
3.Kokias likimo savybes išreiškia rato, Fortūnos, gausybės rago, užrištų akių alegorijos? Užrašykite prie
kiekvienos savo komentarą.
Rato- lemtis/ cikliskumas, viskas yra laikina
Fortūna – tai kitimo, permainingumo, atsitiktinumo simbolis, kartais vaizduojama kaip savarankiška, žmogui priešiška
jėga, kartais – kaip Dievo ar aukštesnių jėgų dvasios reiškėja.

Gausybės rago-turtu

Užrištų akių- teisingumo

4.Perskaitykite M.K. Paco testamentą, išrašykite jo testamentines frazes, kurios atliepia baroko
žmogaus sąmonę. ( Testamentas yra PDF formatu).
Žmogaus amžius, būdamas trumpu laiku apribotas, negali būti pastovus ir daugel metų tęstis, mat kasdien gali kas
nors atsitikti, nes šio pasaulio gyventojai ne tik privalo mirti, bet jiems ir ilgai gyventi neleista; net ir tuomet, jei
maloningas dangus teiktųsi mums duoti ilgesnį gyvenimą, vis tiek žmogus nėra taip lepinamas, kad jį arba šventos
fortūnos kilnumas, arba valdžia, arba aukšto luomo teisės galėtų nuo mirties apsaugoti: mirčiai visi lygiai turime
nusilenkti.

žmogaus gyvenimas tėra tik trumpa valanda, neišvengiamai pasibaigianti mirtimi, į kurią visi vienodai greitai
skubame. Todėl iš anksto, kol dar, ačiū Dievui, esu sveiko proto, valios, atminties ir minčių bei galiu veikti, išdėstau
raštu (nes atminčiai visųžmogaus reikalų bei sprendimų apimti negalint, jie ilgiau išlieka popieriuje) paskutiniąją savo
valią, visų pirma pareikšdamas prieš Viešpatį Dievą, kad, kaip esu gimęs ir išauklėtas tikrajame Šventajame Romos
Katalikų Tikėjime, taip jame ir noriu savo gyvenimą baigti, ir jame mirštu.

Ruošdamasis stoti prieš baisųjį savo Dievo teismą, kuriame visos paslaptys bus viešai atvertos, kviečiuosi liudininkais
savo Tėvynę

Jei Dievas leis man ilgiau pagyventi, įrodysiu jiems, kad nepalaužė nekaltos mano sielos. O dabar, laikydamas tai
Dievo valia – neišvengiamu bei mums nesuvokiamu Jo leidimu atkentėti už mano nuodėmes,

Atsisveikinęs su mieląja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene, einu prie savo kūno palaidojimo. Kai jau
mane Viešpats Dievas greitai nuspręs iš šio pasaulio paimti