Jurgis Savickis „Fleita“

1. Vieno mėnesio alga žiogui yra įteikiama iškilmingai tarsi benefisas. Abu veikėjai, tiek
direktorius, tiek žiogas atlieka vaidmenis lyg kokiame teatre. Jaučiamas direktoriaus
elgesio dirbtinumas. Žiogas nusilenkia atsidėkodamas lyg po spektaklio.
2. Jis yra pasiryžęs eiti į kaimą pėsčiomis, nors net nepažįsta savo giminaičių, nežino, kokie
jie iš tiesų yra. Jis dar net nenutuokia, kas jo ten laukia.
3. Žiemos peizažas apibūdinamas kaip teatras. Apžveldamas aplink esantį gamtos vaizdą
žiogas jį lygina su savo operetės žiemos dekoracijomis. Gamta jam prilygsta teatrui,
kuriame jis vaidino, tik čia kiek šalčiau. Gyvenimas tai lyg teatras, kuriame kiekviena
atlieka kažkokį vaidmenį.
4. Jis yra rūpestingas ir geraširdis, tai parodo tai, jog jis pasisiūlė pavežti žiogą be jokio
atlygio už tai, taip pat pakvietė į smulkę pasišildyti. Iš kitos pusės jis yra pašaipus, nes
juokais paprašo žiogo penkių šimtinių už kelionę. Taip pat jis jaučiasi svetimas žiogo
pasauliui, nepajunta artumo jam.
5. Viksvų šeimyną pagarbiai ir prabangiai priglaudžia žiogą, kaip poną. Jie mano, kad pas
juos atvyko turtingasis ponas, inteligentas. Aprūpina jį būtiniausiai daiktais. Tačiau visas
šitas jų elgesys yra nenuoširdus, sužinoję, jog žiogas nėra turtingas tuojau siunčia dirbti jį
visokius darbus. Tai tik parodo, jog jie siekė tik naudos.
6. Gražiais ir margais pamušalais išklijuotos kėdės, prabangūs daiktai (porcelianinis
bliūdas). Tai atskleidžia, jog viksvoms svarbesnės materialinės vertybės.
7. Žiogas yra prastas darbininkas, jam tokio darbo niekada neteko gyvenime dirbti, todėl jis
ir nesugeba visko tinkamai atlikti. Atliekant žemės ūkio darbus yra dayg dulkių dėl kurių
žiogui yra sunku kvėpuoti. Viksva pyksta, pašiepia tokį žiogo elgesį, vadina jį valkata.
8. Žiogo gyvenimas pasikeitė nuo tada, kai šeimyna suvokė, jog jis nėra turtingas, nors ir iš
miesto, ir kad jokios naudos jiems suteikti negali, o bus tik našta jiems ant pečių.
9. „Čirka svirplys, vienitelis jo draugas“
10. Grojimas fleita tai vienintelė veikla, kuri suteikia žiogui laimės ir džiaugsmo.
Muzikavimas tai jo pašaukimas, jie netgi miršta su fleita rankose. Fleita tai tarsi jo
ginklas, kuris padeda viską užsimiršti, pabėgti nuo žmonių neapykantos ir blogio.
11. Žiogas yra sulyginamas su tarakonu, tarsi praradęs žmogiškąją vertę ir tapes
parazituojančiuoju vabzdžiu. Kartu išryškinamas visiškas žiogo bejėgiškumas, o mirtį
netgi galima suprasti kaip vienintelę išeitį ir išsivadavimą iš šio negailestingo pasaulio.