Jurgis Savickis (novelės analizė)

,,Fleita‘‘

1.Šio apsakymo veikėjas- buvęs orkestro muzikantas fleitininkas Žiogas. Netekęs darbo, jis apsistoja pas
giminaičius kaime. Iš pradžių priimtas kaip svečias, greitai Žiogas tampa našta ūkininko šeimai. Paaiškinkite,
kaip ,,porcelinis bliūdas‘‘ ir seklyčia tampa pasikeitusio Viksvų požiūrio simboliu.

,,Porcelinis bliūdas“ ir seklyčia Viksvoms siejasi su prabanga ir garbe, todėl porcelianinį dubenį ištraukdavo
tik kunigui ar gydytojui apsilankius, o seklyčią laikydavo užrakinta. Iš pradžių Viksvų šeimyna ir į Žiogą
žiūrėjo kaip į garbingą svečią, tačiau supratę, jog buvęs smuikininkas negali dirbti, pradėjo jį lyginti su
valkata bei atėmė dubenį ir užrakino seklyčią. „Seklyčia tapo užrakinta ir kaipo šventovė, žalčių prileista,
buvo saugojama ir niekas neįleidžiamas.“

2.J.Savickio ,,Fleita’’ tarsi savaip atkartoja Ezopo pasakėčios ,,Žiogas ir skruzdės‘‘ situaciją. Raskite tuos
panašumus. Kam pasakotojas skiria savo simpatiją? Pagrįskite.

Kartą žiemos metu skruzdės džiovino sudrėkusius grūdus. Žiogas išalkęs ėmė jų prašyti kokio grūdelio. Bet
skruzdės tarė:

-O kodėl vasarą neprisirinkai?

-Vasarą neturėjau laiko,- atsakė žiogas.-Vasarą aš grojau.

-Jeigu vasarą grojai, tai žiemą šok,-atsakė juokdamosi skruzdės.(Ezopas. Pasakėčios)

 Žiogo vardas pavartojamas kaip antikos pasakėčios apie žiogą ir skruzdėlę priminimas, žiogas simbolizuoja
fleitininką, o skruzdėlės – Viksvų šeimą. Panašumai: menininkas yra nenaudingas, skiriasi požiūris į vertybės
Viksvoms kaip skruzdėlėms rūpi materialios vertybės, o žiogui – menas, jis nieko materialaus nieko
naudingo nesukuria. Pasakotojas šioje novelėje simpatizuoja dramatiško likimo Žiogui, meniškos sielos
žmogui. Novelėje aiški priešprieša: fragmatiškas požiūris ir dvasiniai dalykai( menas, gyvenimo harmonija)
Savickis akcentuoja žiogo dvasingumą : „Viską, ką jis gražesnio mokėjo ir ką jo siela liepė.“ Pasakotojas gina
tikrąsias vertybes

3.Sugalvokite argumentų už ir argumentų prieš teiginiui ,,Materialiosios vertybės yra svarbesnės už

dvasines’’. Pasirinktą argumentą remkite apsakymo ,,Fleita’’ medžiaga.

Prieš: Tik tikrosios dvasinės vertybės, o ne materialios, padeda žmogui išsaugoti savo tapatybę priešiškame
pasaulyje. (Arg.: Menininkas Žiogas, dirbdamas fleitininku, visą savo gyvenimą siejo su kultūra. Būdamas
turtingo dvasinio pasaulio, net niekinamas giminių iki pat mirties muzikantas grojo ir nepaleido savo fleitos.)

Žmogus nėra amžinas. Jo fizinis kūnas yra materija, kuri išnyksta, o likęs dvasinis pavidalas išlieka per
amžius. Menininkas Žiogas, nors ir dalį gyvenimo gyvenęs pasiturinčiai, didesnę dalį dėmesio skyrė
dvasiniam pasauliui, o į dangų iškeliavo kartu su gyvenimo ginklu— fleita, išsaugodamas savo, menininko
tapatybę.

Kai yra iškeliamas tik materialinės vertybės, žmogus pradedamas vertinti ne adekvačiai.

Už: Amžinosios vertybės nevisada gali užtikrinti saugų ir laimingą gyvenimą. (Arg.: Nesukaupęs jokio turto
menininkas Žiogas tapo pasmerktas ir prieglobsčio turėjo ieškoti pas gimines Viksvas, kurie nesuprato
menininko sunkios situacijos ir jį išnaudojo.)

4.Kokią prasmę įgauna Žiogo gulbės giesmė, mistiškumą praradusi mirtis gretinant su stebinčiu tarakonu?
Tarytum jo domę kreipė tarakonas, galandąs savo ūsus-kordas ir šaukiąs jį tarakonų kovon. Bet ir su juo jis
nepajėgtų kautis.

Tarakonas žiūri savo smalsiomis akutėmis į šį galiūną.

Viksvienė, pravėrusi žaltingą seklyčią, išėmė porcelinį bliūdą. Visi laukė gydytojo.

Bet jo žygiai buvo per vėlūs.

Žiogas nekvėpavo.

Ištįsęs ant krosnies, laikė sustingusiomis rankomis savo gyvenimo ginklą- fleitą prie krūtinės.

Prieš mirti Žiogas sugroja savo fleita ir spaudžia ją prie krūtinės — tai parodo, kad net priešiškame
pasaulyje, būdamas arti mirties muzikantas neišsižada savo kaip menininko tapatybės ir iki gyvenimo galo
išlieka savimi. Mirštantis Žiogas prilyginamas tarakonui, tarsi būtų praradęs žmogiškąją vertę ir tapęs
parazituojančiu vabzdžiu

Kokiomis meninės raiškos priemonėmis stengiamasi panaikinti ribą tarp žmogiškumo ir gyvūniškumo?

Savickis pasitelkia ironiją gretindamas fleitininką su vabalu, jis tarsi žmogų pavaizduoja kaip bejėgį parazitą.
Taip pat personifikuojamas ir pats tarakonas, kuris šaukia žmogų į kovą.

5. Iš ko juokiamasi ekspresionisto J. Savickio novelėje?

Savickis savo novelėje kritikuoja stereotipinį žmonių mąstymą, kurie teigia, kad globalėjant pasauliui tik
kaime yra išsaugotos tikros žmogiškosios vertybės. Autorius polemizuodamas su šia nuomone, iškelia idėja,
kad miesto erdvė yra dvasiškai turtingesnė už kaimo. Juokiamasi iš Žiogo nemokėjimo susidurti su realiu
pasauliu, nesugebėjimo prisitaikyti, naivumo. Žiogas visą savo gyvenimą praleido teatre, pasinėręs į
muzikanto profesija. Jam trūksta gyvenimiškos patirties-jis tampa pajuokos objektu.

6. Novelėje ,,Fleita‘‘ meistriškai, su subtilia ironija atskleidžiami kaimo ir miesto žmonių požiūrio, mąstymo,
vertybių skirtumai. Argumentuokite.

Novelėje miesto žmogus pavaizduotas kaip inteligentas, nesiekiantis materialių turtų, tačiau per daug
atitrūkęs nuo tikrovės ir ištikus nelaimei negebantis savimi pasirūpinti. Toks yra ir pagrindinis veikėjas
fleitininkas Žiogas, kurio didžiausia vertybė muzika. Deja, Žiogas yra pripratęs gyventi saugioje, tačiau
ribotoje miesto erdvėje, todėl prisitaikyti prie kaimo gyvenimo jam sunku: muzikantas naiviai patiki jį
pavėžėjusio ūkininko pajuokavimu apie atsiskaitymą už kelionę bei nesupranta, ką reiškia žodis „valkata“.
Taip pat novelėje Savickis atskleidžia ribotą kaimo žmonių meno, muzikos, kultūros suvokimą ir vertinimą.
Kaime gyvenančių Viksvų jausmai sustabarėję, o patys aklai įsitikinę savo teisumu ir nesileidžia niekieno
mokomi. Į atvykusį giminaitį iš miesto Viksvos žiūri kaip į turtingą žmogų ir tikisi iš jo pasipelnyti, tačiau
supratę, kad Žiogas tėra sergantis ir nieko neturintis muzikantas, jį išnaudoja, smerkia ir nejaučia jam
užuojautos.