Erikas Bocevič

Kodėl svarbu branginti ir puoselėti gimtąją kalbą?

Kalba yra labai svarbi dalis mūsų gyvenime. Ji yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių, bei
mūsų kultūros atspindys. Kiekvienas žmogus privalo ne tik gerai mokėti savo kalbą, bet ją gerbti ir saugoti.
Kadangi vis labiau spartėja svetimos kalbos vartojimas internete, bei pokalbiuose, pakeista, bei iškraipyta
lietuvių kalba, jos netaisyklingos formos. Šiandieninis jaunimas nebesupranta kokia yra gimtosios kalbos
svarba bei reikšmė. Taigi, kodėl svarbu branginti ir puoselėti gimtąją kalbą?

Daugelis poetų, vienuolių ar kitų raštijos veikėjo siekė, jog būtent ateities kartos galėtų
tarpusavyje kalbėtis savo gimtąją kalba. Net tuomet kai buvo draudžiama ja kalbėti žmonės nepabūgo,
bei drąsiai laužė to meto įsakus. Ir net tuomet kai daugelis žmonių gėdijosi kalbėti šia kalba, atsirado
žmonių kurie nepasidavė.

Vienas iš tokių žmonių buvo Mikalojus Daukša, dar žinomas kaip gimtosios kalbos teisių gynėjas.
Įdomiausias ir reikšmingiausias kultūros istorijai Daukšos tekstas - "Postilėje" lenkiškai parašyta "Prakalba
į malonųjį skaitytoją". Šią prakalbą galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir puoselėjimo manifestu,
kurio teiginiai, net ir vėlesniais amžiais neprarado aktualumo, Daukša skelbė naują požiūrį į gimtąją kalbą,
laikė ją didžiausia vertybe ir smerkė prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą,
nesirūpinimą jos ugdymu. Jis puikiai žinojo kaip svarbu yra neleisti gimtajai kalbai neišnykti pasaulio
kalbų kontekste. Šią prakalbą jis skyrė Lietuvos bajorams, kuriem ja kalbėti buvo paprasčiausiai gėda.
Tačiau kalbėti tau visiškai svetima kalba ir taip niekinti savąją turėtų būti gėda ne ką mažiau. Kad ir kaip
būtų Daukšos kreipimasis neliko nepastebėtas.

Panašią poziciją parodo ir labai svarbus XVI amžiaus Lietuvai žmogus Martynas Mažvydas.
Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką knygą , kurią sudarė giesmės , maldos, ir abecėlė , kuri buvo pritaikyta
žmonėms, kurie nemokėjo skaityti. Mažvydas ,, Katekizme‘‘ ragino žmones išmokti skaityti lietuviškai bei
skleisti lietuvių kalbą kitiems. M. Mažvydas per kalbą skleidė patriotiškumą, siekė, kad tautiečiai būtų dori
krikščionys, galėtų skaityti ,,Katekizmą‘‘ bei mokyti savo vaikus, net neišeidami iš namų. Toks Mažvydo
darbas davė pradžią visai Lietuvos kalbos istorijai. Manau, kad tai parodo didžiausią žmogaus
patriotiškumą savo valstybei. Labai skaudu tai, jog kai kurie žmonės to nevertina ir nesupranta, jog kalba
yra neatsiejama nuo tautos kultūros. Kurią būtina puoselėti, jog ji paprasčiausiai nedingtų kitų pasaulio
kalbų kontekste.

Lietuvių kalba gyvuoja jau daugelį metų, mūsų protėviai kalbėjo šia kalba, kurią mes vartojame iki
pat šių dienų. Labai skaudu tai, jog kai kurie žmonės to nevertina ir nesupranta, jog kalba yra neatsiejama
nuo tautos kultūros. Kurią būtina puoselėti, jog ji paprasčiausiai nedingtų kitų pasaulio kalbų kontekste.
Todėl jaunimui reikėtų skiepyti ne tik patriotiškumą, į kurį iš dalies įeina ir gimtosios kalbos meilė, tačiau
pačios kalbos svarbą. Svarbu, jog jie suprastų kiek visko teko iškęsti bei patirti mūsų kalbai. Kalba - be galo
svarbi mūsų šalies istorijos bei kultūros dalis. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją
puoselėti bei saugoti. Tik meilė savo kalbai žmones suburia bendram tikslui, suvienija visus piliečius.
Žmonės, vartodami, gerbdami ir skleisdami savo kalbą už šalies ribų, prisideda ne tik prie jos išsaugojimo,
bet ir valstybės pagarbos, santarvės bei bendrumo kūrimo.