TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTYS PAGAL V.

KRĖVĖS ,,SKIRGAILOS” II VEIKSMO ,,AISTRŲ

SŪKURY” IŠTRAUKĄ

SKIRGAILA (atsisėsdamas). Kodėl gi vokiečių dar nėra? Ar jie nori mano kantrybę bandyti ?!. (Kai kurie
palydų skuba per duris, kad pagreitintų vokiečių atvykimą. Skirgaila, pasirėmęs ranka, ramiai sėdi. Tuoj
atvyksta Vartenbergas ir Kelleris. Abu galvos linktelėjimu sveikina valdovą; Vartenbergas žemai nusilenkia,
Kelleris vos linktelėja galvą). Pasakykite man, vokiečiai, kokiu reikalu esate čion atvykę? (Nekantriai
barbina pirštais į skobnis). Aš laukiu atsakymo...
VARTENBERGAS (žemai nulenkdamas galvą). Argi aikštusis kunigaikštis dar nežinai? Aš juk jau esu
turėjęs garbę švenčiausios Mergelės Marijos Ordino vardu pasiūlyti tau pagalbą ir tarpininkavimą pas šventą
tėvą ir Romos ciesorių, jei panorėtai pakeisti kunigaikščio kepurę karaliaus vainiku, kurs tau labiau derėtų.
Šventasis Ordinas mūsų lūpomis reiškė tau draugiškus jausmus, pritarimą visiems tavo sumanymams ir siūlė
sąjungą, jei tavo siekimai jos reikalautų.
SKIRGAILA. Tu man tai sakei, bet jūsų darbai ką kita kalba. (Piktai). Kas suteikė jums teisę kištis į mano
šeimynos dalykus?
KELLERIS (išdidžiai). Už savo pasielgimą atsakysime tik prieš tuos, kurie mus čion yra pasiuntę.
SKIRGAILA (pasikeldamas, piktai). Ne, tu man atsakysi, vokieti, arba mano budeliui!..
VARTENBERGAS. Šviesiausiasis kunigaikšti, tu užmiršti, kad mudu esame galingojo Ordino pasiuntiniai,
jei su mumis taip kalbi. Šventasis Ordinas nepakęs, kad taip niekintų jų garbės atstovus. Jei negerai kuo
pasielgėm tavo akyse, gali pasiskųsti broliui grosmeisteriui ar Ordino kapitului. Jie mus nubaus, jei paaiškės,
kad tavo skundas teisingas.
SKIRGAILA. Vilkui pasiskųsti jo vaikais! Ne, Lietuvos valdovas pats teisia tuos, kurie jam prasikalto, ir
kitų teisėjų nereikia. (Kreipdamasis į palydus). Pašaukite sargybą. (Nusigręžia).
VARTENBERGAS. Esame pasiuntiniai, kurių neliečiamybės teisę saugoja visos krikščioniškosios tautos ir
net stabmeldiškos! (Išdidžiai). Tesužino visas pasaulis apie tavo pasielgimą, ir tekrinta gėda jums ir visai
jūsų tautai.
SKIRGAILA (nusigręžęs). Jūs nusikaltėliai esate, ne pasiuntiniai.
VARTENBERGAS. Mūsų galingasis Ordinas mokės tinkamai palaikyti savo pasiuntinių garbę. Nelaiminga
toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą.
SKIRGAILA (vos susilaikydamas). Gerai, gerai, tereikalauja, ko nori, jūsų Ordinas... Bet tavęs iš mirusių,
manau, nebeprikels. (Įeina kareiviai sargybiniai. Rodydamas jiems vokiečius). Imkite juodu. Kalėjiman!..
VARTENBERGAS (skubiai žengdamas priekin). Aš reikalauju, kad man būtų pasakyta, kuo sukėliau tavo
rūstybę?
SKIRGAILA (rankos mostelėjimu sulaiko sargybą, kuri atsistoja pas duris). A, prabilai, kaip turėjai prabilti.
(Atsigręžęs į jį). Išsyk būtai taip kalbėjęs. Katras jūsų sumanėte išvogti mano sužadėtinę? Ar judu abu?
KELLERIS (kalaviju pasirėmęs, išdidžiai). Aš vienas. Bet ne tavo sužadėtinę, tik vargšę našlaitę, kurią tu
varu paėmei ir laikai savo pily.
SKIRGAILA (žengęs, atsistoja priešais, sudėjęs rankas ant krūtinės, žiuri jam į akis kurį laiką). Tu vienas?
KELLERIS (ramiai). Aš vienas.
SKIRGAILA. Perkūno griausmu siekiu, tu neišvengsi bausmės, jei esi kaltas. Bet norėtau tavęs pasigailėti.
Ką pasakysi pasiteisinimui?
KELLERIS. Aš daug ką galėtau pasakyti, bet, siekiu šventojo Jurgio jietimi, aš nemoku ir nenoriu gintis
liežuviu kaip moteris. Geriau tegina mane kalavijas.
SKIRGAILA. Atsakymas, narsiam vyrui derąs. (Nusigręžęs ir eidamas į skobnis). Malonėtau tokį turėti
kaipo draugą, ne kaip priešą.
KELLERIS. Aš džiaugiuosiu, kad tavo priešas esu. (Numaudamas nuo rankos pirštinę). Aš reikalauju Dievo
teismo. Teparodo Jis patsai, katras mūsų vertas Jo bausmės. (Meta pirštinę Skirgailai po kojų). Manau, kad
čia yra riterių, kurie žino, ką tai reiškia.
DAUGAILA. Kunigaikšti, jis dvikovon šaukia. Tavo narsiųjų bajorų tarpe yra daug, kurie trokšta vokiečių
kraują pralieti, tave begindami.
BUTRIMAS. Leisk man, valdove, pakelti pirštinę. Tikiuosi, jam tai nebus sveikaton.
SKIRGAILA (rūsčiai į juos pažvelgęs). Tylėkite! Čia teisia kunigaikštis, ir daugiau niekas. Jo dievų teismo
man nereikia. (Sargybiniams). Kalėjiman jį!
KELLERIS (atstumdamas artimiausią kareivį, kuris ima jį už pažasties). Šalin! (Ištraukdamas kalaviją iš
makštų). Tikras riteris atiduoda savo kalaviją tik drauge su gyvybe. (Puola prie durų. Trumpas susirėmimas
su sargybiniais, kuriems padeda kunigaikščio palydai. Stardas gina Kellerį, ir tam pasiseka pasprukti per
duris. Skirgaila, atsisėdęs kėdėn, ramiai žiūri).

KLAUSIMAI

1.Kaip Skirgaila pasitinka vokiečių riterius? Apibūdinkite jo nuotaiką, savijautą. Iš kokių teksto dalių galimą
spręsti apie jo vidinius išgyvenimus?
2.Aptarkite ištraukos pradžios remarkas ir susiekite jas su antro veiksmo siužetu.
3.Raskite tekste žodžius, kuriais vokiečiai aiškino atvykimo į pilį tikslą. Pasakykite savais žodžiais, ko siekia
riteriai.
4.Ko pyksta Skirgaila? Kodėl įtampa tarp valdovo ir pasiuntinių didėja/ kas yra įtampos kaltininkas?
5.Kodėl vokiečių riteriai į Skirgailos pyktį reaguoja skirtingai?
6.Apibūdinkite Kelerį.
7.Kaip Kelerį vertina Skirgaila? Kodėl?
8.Kokie Skirgailos būdo bruožai atsiskleidžia šioje ištraukoje? Parašykite glaustą kunigaikščio
charakteristiką.
9.Kaip ši ištrauka sietųsi su antro veiksmo pavadinimu,,Aistrų sūkury”?
10.Susiekite ištrauką su visos dramos kontekstu.
ATSAKYMAI
1. Nemaloniai ir nekantriai pasitinka. Yra piktas. Galima spręsti iš retorinių sušukimų ir klausimų.
2. Remarkos atspindi veikėjų požiūrį į vienas kitą. Tai nusako, kad jų santykiai bus priešiški.
3. „Šventasis Ordinas mūsų lūpomis reiškė tau draugiškus jausmus, pritarimą visiems tavo
sumanymams ir siūlė sąjungą, jei tavo siekimai jos reikalautų. “. Siūlo Lietuvai sudaryti sąjungą su
vokiečių ordinu ir išvaduoti Oną Duonutę..
4. Pyksta dėl kėsinimosi pasiglemžti Skirgailos sužadėtinę – Oną. Įtampa didėja, nes jie ir toliau
provokuoja bei lenda į Skirgailą gyvenimą. Kaltininkai yra pasiuntiniai, kurie pažemino Skirgailą.
5. Reaguoja skirtingai dėl skirtingų charakterių. Keleris reaguoja asmeniškai, o Vartenbergas – šališkai.
6. Keleris narsus, drąsus riteris. Jam svarbios riteriškosios vertybės, nes paiso riterių kodekso ir
garbingai iškviečia Skirgailą į dvikovą.
7. Skirgaila ant jo pyksta, tačiau jį gerbia už jo kilnią ir garbingą asmenybę.
8. Ištraukoje atsispindi Skirgailos užsispyrimas, ryžtingumas ir savo nuomonės laikymasis.
Kunigaikštis kritiškai vertina ordino istorinius veiksmus, taip pat jis labai myli Lietuvą ir siekia tik
jai naudingų tikslų.
9. Keleris ateina pas Oną, įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir prižada ją išvaduoti iš Skirgailos. Ona taip pat jį
įsimyli ir padovanoja jam savo žiedą. Toks jų poelgis griauna Skirgailos planus.
10. Skirgailai svarbūs tik Lietuvos labui naudingi interesai. Dėl jo poelgių atsiranda valstybinių konfliktų
dėl Onos Duonutės.