Romantizmas. Maironis „Kaip tavo nuliūdęs poeta!

“, „Ar kas ir kančių tiek pakelti galės“, „Kiek

(eil. „Taip niekas tavęs nemylės“, „Mano gimtinė“, „Viltis“) ašarų
jam išriedėjo griaudžių“, „Kas suteikė tau, numylėta graži!“.
1. Pagrįsti teiginį, kad Maironis – šiuolaikinės poezijos pradininkas 2.4. Kas yra eilėraščio apdainuojamoji? Ar iš karto ji įvardijama? (2)
(idėjos, poetinė kalba, eilėdara, žanrai ir kt.). (4) Tėvynė. Ji pasakyta gale, paskutinėje eilutėje.
Maironis sujungė etninės lietuvių kultūros ir europinės tradicijas, 2.5. Suraskite strofą, įprasminančią poeto dalią. Įvardykite ją ir savais žodžiais
nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko – 19a. pabaigos ir 20a. paaiškinkite, kokia poeto dalia. (2)
pradžios. Maironio talentas daug apimantis : jungiantis lyrinį Eilėraščio pirmoji strofa yra labai emocinga. Joje atsiskleidžia lyrinio
eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie subjekto būsena, dvasios paslapčių išsakymas. Čia išryškėja Maironiui
istoriją ir literatūrą. būdingas kalbėjimo būdas. Strofos emocingumą padeda atskleisti
2. Perskaitykite eilėraštį „Taip niekas tavęs nemylės“ ir atsakykite į retorinės priemonės bei skyryba.
klausimus. 2.6. Suformuluokite eilėraščio problemą. (1)
Taip niekas tavęs nemylės Manau, šio eilėraščio problema Kaip išties reiktų gyventi ir ką po savo
Bet jam tos negaila jaunystės giedros, buvimo palikti, kad kiti tave atsimintų
Kad skausmo širdis nesuprato;
Jau niekas tavęs taip giliai nemylės
Nes veidu žydros užtekėjai aušros
2.7. Kokios eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ idėjos? (2)
Kaip tavo nuliūdęs poeta! Idėja tokia, kad norint, jog tave atsimintų reikia kurti. Meilė tėvynei.
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės Ir naują pasaulį jis mato.
Tiktai dėl tavęs, numylėta?
2.8. Kokius romantizmui būdingus įvaizdžius randate šiame tekste? Ką jie
Tada tai jo gema pirmoji giesmė,
Liūdnesnė už girių ošimą teikia eilėraščiui? (2)
Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių, Jausmai, gamtos kultas, romantinė meilė. Jie teikia įdomumo šiam
Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinė Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždė
Per kiauras naktis nesumerkė akių Ir šventą neši įkvėpimą. eilėraščiui, prasmės, vaizdumo.
Kai uždegei jauną krūtinę! Pasklido giesmė po tą šalį toli, 3. Perskaitykite eilėraštį „Mano gimtinė“ ir atsakykite į klausimus.
Kas suteikė tau, numylėta graži! Kur Nemuno vandenys bėga;
Pažino tave ir pamilo visi; Mano gimtinė Ten apleistos pilys griūva
Tą įstabią, slaptąją galią, Ant kalnų aukštai;
Kurią į dausas jojo dvasią neši; Ir rūmai, ir sodžių sermėga. Ten, kur Nemunas banguoja Milžinų ten kaulai pūva,
Vėl dega jam norai atšalę! Poetams kitiems numylėta ranka Tarp kalnų, lankų, Verkia jų kapai.
Iš laurų vainiką nupynė Broliai vargdieniai dejuoja
Daug žemės puikių ir gražių dukterų
Tu jį nors atmint ar atsiminsi kada? Nuo senų laikų. Ten užaugau, iškentėjau
Jo širdį pavergti norėjo:
Tu, jo numylėta tėvyne! Aš kančias visas
Dėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptų Ten močiutė užlingavo
Ir auksą, ir vardą žadėjo. Ir pamėgau, pamylėjau
1892 Raudomis mane, Vargdienių dūmas.
Tau puikūs pečių neapsupo šilkai, Į krūtinę skausmą savo
Tu proto netemdai gražybe, - Liejo nežinia. O tos dūmos vargdieninės
O tu tik viena širdies raktą radai Griaužia kai kada,
Girios ūžė ten, minėjo Tartum rūdys geležinės
Skaisčia savo skausmo gilybe!
Praeities laikus, Amžina žaizda.
2.1. Kodėl šis eilėraštis būdavo pirmasis „Pavasario balsų“ leidimuose? (1) Kai lietuvis netikėjo,
Nes pirmąjį eilėraštį skiria poezijos ir poeto temai. Jog belaisviu bus. 1895
2.2. Kas yra eilėraščio lyrinis „aš“? Apibūdinkite jį. (2)
Poetas. Jis išgyvena meilės ir kančios nuotaikas. Jos eilėraštyje keičiasi. 3.1. „Mano gimtinė“ tipas ir žanras. Pagrindinis motyvas. Pavadinimo prasmė.
2.3. Eilėraštis pradedamas aukšta emocine įtampa, kurią sustiprina retorinės (3)
figūros. Įvardykite jas. (3)
Lyrinis eilėraštis, poema. Jame atskleidžiamos Lietuvos, gimtinės
samprata. Pavadinimo prasmę praplečia eilėraščio vaizdai; gimtinė – tai
Lietuva, jos upės, girios ir -monės, broliai lietuviai.
3.2. Nekonkreti ir konkreti, aukštoji ir žemoji erdvė. Praeities ir dabarties
laikas. (3)
Aukšta erdvė tai pilis, kapai. Žema tai lankos, troba. Dabartis tai lankos,
kapai, Nemunas. Praeitis tau pilis, troba
3.3. Lyrinio subjekto santykis su tauta. (1)
Jis ragina lietuvius vieningai dirbti tėvynės labui, nepamiršti tautos
vertybių, kovoti už laisvę.
3.4. Kontrastingų – didingų praeities ir liūdnų dabarties – vaizdų detalės.
Kraštovaizdžio elementai citatomis, poetinės raiškos priemonės jiems sukurti.
(2)
Anksčiau pilys buvo didingos , o dabar „apleistos pilys griūva ant kalnų
aukštai“. „Senieji“ žmonės ten gyveno anksčiau, o dabar tik „Milžinų ten
kaulai pūva,/ Verkia jų kapai“. Personfikacija ir metaforos.
3.5. Palyginti antro, penkto ir šešto posmų asmeninius išgyvenimus –
laipsniškai perteiktą patriotišką susiliejimą su tauta, jos skausmu. Pateikti
Inversijos, palyginimo, personifikacijos pavyzdžių. (4)
6 posme grįžtama į dabarties laikus, prisimena su skausmu praeities
sunkumus, išgyvenimus, kurie jau yra virtę tik ,, amžina žaizda‘‘
2 posme močiutė savo raudomis užlingavo. Prisimena liūdesį močiutės
akyse.
3.6. Įvardykite veikėjus, apibūdinkite jų santykius. (2)
Broliai vargdieniai , Močiutė ir ,, aš .‘‘
Trečio posmo personfikuotas vaizdas nukelia skaitytoją į garbingą tautos
praeitį.
3.7. Kuris posmas yra atviras lyrinio subjekto graudžios būsenos išsisakymas?
Kokios meninės raiškos priemonės jį sustiprina. Įvardykite ir pacituokite. (3)
6 posmas. Jame grįžtama į dabarties laikus. Veikėjas prisimena su dideliu
skausmu praeities sunkumus, išgyvenimus, kurie jau yra virtę ,,amžina
žaizda‘‘
4. Perskaitykite eilėraštį „Viltis“ ir atsakykite į klausimus.
Viltis
Sunku mums būtų be vilties! Ji mums brangiausia dovana!
Be jos skausme kas suramintų! Visur kaip angelas ji lydi!
Kas duotų širdžiai tiek ugnies? Ji mūs stiprybė, mūs drąsa!
Kas ištvermę varge gamintų? Pats pragaras mums jos pavydi!
Be spindulio vilties šviesos
Pavergtų sielos galią žemė;
Mes nepažintumėm giedros,
Ir būtų mūs darbai aptemę.
4.1. Paaiškinkite teksto ir jo pavadinimo ryšį. (2)
Viltis kaip sakoma žūsta paskutinė. Todėl teksto ir pavadinimo ryšys yra
stiprus, susietas, kokia viltis yra reikalinga žmonėms.
4.2. Apibūdinkite eilėraščio lyrinį subjektą, jo santykį su aplinka. (2)
Lyrinio subjekto ,,aš‘‘ situacija išryškėja pačioje pradžioje. Jo santykis su
aplinka yra kankinantis. Jis jaučiasi vienišas, įskaudintas, abejoja
žmonėmis, aplinkiniais.
4.3.1. Raskite tekste ir įvardykite retorines figūras. (2)
Retorinis klausimas ir retorinis sušukimas.
4.3.2. Kaip jos lemia eilėraščio intonaciją? (1)
Jos lemia pačio eilėraščio esmę galbūt, išraiškingiau tas vietas
perskaitome, įsidėmime tas eilutes.
4.4. Suformuluokite šio kūrinio pagrindinę mintį. (1)
Kūrinio pagrindinė mintis – išsireiškimas meile savo tėvynei.
4.5. Maironis yra Romantizmo atstovas. Kokie būdingiausi šios srovės
bruožai? (2)
1. Aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai,
fantazija.
2. Naudojami liaudies, istorijos ir egzotiški motyvai.
3. Skelbiamos patriotizmo ir nepriklausomybės idėjos.
Iš viso 47 taškai. aaaa