KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

KRETINGOS SKYRIUS

MATEMATIKOS UŽDUOTYS IR JŲ SPRENDIMAI

Rima Žernytė V-V-1-1-1

Tikrino dėstytoja Birutė Garnienė

KRETINGA, 2005
 Ekonominės sistemos balanso Leontjevo modelis

Susipažinkime su vienu ekonomikos uždaviniu, kurio matematinis modelis yra tam tikra tiesinių lygčių
sistema.
Sakykime, kad ekonominę sistemą sudaro n gamintojų (firmų, ūkio šakų ir pan.) , ...., ir
vartotojai. Kiekvienas gamintojas gamina vienos – atitinkamai , ...., rūšies produkciją.
Vartotojai tam tikromis kainomis produkciją perka. Tarkime, kad produkcijos paklausa yra ,i=
1, 2,…., n, tam tikrų jos kiekio vienetų. Gamintojai siekia patenkinti paklausą, tačiau gamybos
planavimą sunkina technologiniai gamintojų ryšiai: kiekvienas gamintojas savo produkcijai gaminti
naudoja ir savo, ir sistemos partnerių (nebūtinai visų) produkciją. Taigi dalį produkcijos suvartoja patys
gamintojai ir tik likusioji jos dalis atitenka vartotojams (rinkai). Ekonominės sistemos balanso esmė –
produkcijos pasiūla turi sutapti su jos paklausa. Kaip reikia suplanuoti produkcijos gamybą, kad jos
pakaktų ekonominės sistemos technologiniams poreikiams ir vartotojų (rinkos) paklausai patenkinti
Tarkime, yra produkcijos kiekis (tam tikrais vienetais), reikalingas produkcijos vienam
kiekio vienetui pagaminti; i = 1, 2, ..., n, j = 1, 2, ..., n. Aišku, ≥ 0. šiuos skaičius vadiname gamybos
technologiniais koeficientais, o matricą

gamybos technologine matrica. Jos stulpeliai

= , j = 1, 2, ..., n,

apibūdina produkcijos , j = 1, 2, ..., n, gamybos technologiją, todėl juos vadiname gamybos

technologiniais vektoriais. jais galima užrašyti ir pačią technologinę matricą A = ( , , ..., ).
Planuojamus gaminti produkcijos kiekius pažymėkime , i = 1, 2, ..., n, o vektorių
pavadinkime gamybos planu. Tada produkcijos technologines sąnaudas planui
x įvykdyti (jas žymėkime (x)) galima apskaičiuoti pagal formulę

(1.1)

čia i = 1, 2, ..., n.
Skirtumas - (x) yra produkcijos , i = 1, 2, ..., n, pasiūla. Pažymėję ją , gauname tokią
produkcijos pasiūlos, atitinkančios gamybos planą x, formulę:
 (1.2)

čia i = 1, 2, ..., n.
produkcijos pasiūlos ir jos paklausos balansą galima išreikšti lygčių sistema

; (1.3)

Ją galima perrašyti

arba išskleistu pavidalu

(1.4)

Matome, kad ekonominės sistemos balanso matematinis modelis yra n tiesinių lygčių su n
nežinomųjų sistema. tai vadinamasis Leontjevo modelis.
Leontjevo modelį galima užrašyti ir matricine lygtimi. pažymėkime:

Tada pagal (1.1) ir (1.2) gauname s(x) = Ax ir p(x) = x – Ax = (E-A)x. Todėl (1.3) balanso lygčių
sistemą galima užrašyti vektorine lygtimi p(x) = c, o šią – matricine balanso lygtimi

(E – A)x = c (1.5)

Balanso lygčių (1.4) sistemos, taigi ir (1.5) matricinės balanso lygties, bet kurį neneigiamą
sprendinį vadiname subalansuotu gamybos planu.

1 Pavyzdys:
Trijų gamintojų ekonominės sistemos technologinė matrica yra

O jų gaminamos produkcijos paklausos vektorius . Sudarykime syubalansuotą

gamybos planą. Sprendimas. Iš pradžių apskaičiuokime matricą

.
Toliau sudarykime matricinę balanso lygtį (E - A) x = c:

Jos sprendinio formulė yra

. (1.6)

Taigi norėdami apskaičiuoti sprendinio komponentes, turime rasti matricos E-A atvirkštinę:

Įstatę atvirkštinę matricą į (1.6) formulę, gauname balanso lygties sprendinį

Kadangi visos sprendinio komponentės yra teigiami skaičiai, tai x = yra

ieškomasis gamybos planas.

2 pavyzdys

Sudarykime subalansuotą gamybos planą, kai trijų gamintojų ekonominės sistemos technologinė
matrica yra

O jos produkcijos paklausos vektorius

Sprendimas. Apskaičiuokime matricą
Ir spręskime matricinę balanso lygtį

( 1.7)

Taikydami atvirkštinės matricos metodą, raskime atvirkštinę matricą

Ir (1.7) balanso lygties sprendinį

Vektorius yra vienintelis (1.7)balanso lygties sprendinys. Jis turi neigiamų

komponenčių, todėl subalansuoto gamybos plano, atitinkančio paklausą , sudaryti
negalima.

Iš pavyzdžių matome, kad subalansuotas gamybos planas ne visada egzistuoja.

Galima padaryti išvadą, kad subalansuotam gamybos planui įtakos turi ir technologinė matrica
A, ir produkcijos paklausa c.
Išsamiau panagrynėjus Leontjevo modelį, galima įrodyti tokią jo sąvybę.

1 pavyzdžio TEOREMA. Jeigu ekonominė sistema, kurios technologinė matrica A, galitenkinti

kurią nors paklausą c  0, tai ji gali tenkinti bet kurią paklausą c ≥ 0.
Nagrinėjant Leontjevo modelį, svarbi ekonominės sistemos produktyvumo sąvoka. Sakoma, kad
ekonominė sistema su technologine matrica A yra produktyvi, jeigu ji gali tenkinti bet kurią
vartotojų (rinkos) paklausą c, c ≥ 0. Kitaip tariant, ekonominė sistema yra produktyvi, jei balanso
lygtis ( E – A )x = c turi neneigiamą sprendinį su bet kuriuo paklausos vektoriumi c, c ≥ 0.
Leontjevo modelio analizė rodo, kad ekonominės sistemos produktyvumas yra tik technologinės
matricos A savybė.
2 pavyzdžio TEOREMA. Leontjevo modelio ekonominė sistema su technologine matrica A yra
produktyvi tada ir tik tada, kai atvirkštinė matrica neturi neigiamų elementų.
Iš produktyvumo apibrėžimo išplaukia, kad neproduktyvi ekonominė sistema gali galbūt tenkinti
kurią nors paklausą c. Tačiau pagal 1 pavyzdžio teoremą neproduktyvi ekonominė sistema negali
tenkinti teigiamos paklausos c, t. y. c > 0.
Naudota literatūra:
S.Janušauskaitė, A.Marčiukaitienė, D.Prašmantienė, N.Ratkienė „Tiesinė algebra ir matematinė
analizė“.
A.Apynis, E.Stankus „Matematika“

1.Duota

Rasti ;

Sprendimas:
2. Apskaičiuoti lygčių sistemą Kramerio metodu.

Sprendimas:

Ats.:(2;0;-1).
3.Duotas dvimačio atsitiktinio dydžio skirstinys. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientą.

y\x 0 1 2
0 0,11 0,13 0,02
1 0,05 0,17 0,13
2 0,23 0,12 0,04

Sprendimas:

x 0 1 2
p 0,39 0,42 0,19

y 0 1 2
p 0,26 0,35 0,39

Ats.:priklausomi.