Taikomoji Matematika

Mykolo Romerio universitetas
Aleksandras KRYLOVAS
Rima KRIAUZIEN
Olga LAVCEL
Joana KASTICKAIT
TAIKOMOJI MATEMATIKA
Mokomoji knyga itstini studij studentams
Vilnius 2009
Turinys
1 Aibs, funkcijos ir lygtys 6
1.1 Interpoliacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
1.1.1 Tiess lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
1.1.2 Atkarpomis tiesin funkcija . . . . . . . . . 7
1.1.3 Interpoliacija . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
1.2 Funkcijos ekonomikoje . . . . . . . . . . . . . . . . 9
1.2.1 Snaud padengimas . . . . . . . . . . . . . 9
1.2.2 Paklausos modeliavimas . . . . . . . . . . . 13
2 Finansini skaiiavim pradmenys 16
2.1 Paprastosios palkanos . . . . . . . . . . . . . . . . 16
2.1.1 Procentai ir promils . . . . . . . . . . . . . 16
2.1.2 Pagrindiniai procent udavini tipai . . . 17
2.1.3 Paprastosios palkanos . . . . . . . . . . . 19
2.1.4 Laiko apskaiiavimas. Trukm tarp mokji-
mo dat . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
2.1.5 Diskontavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 24
2.2 Sudtins palkanos . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3 Riba ir tolydumas 31
3.1 Funkcijos riba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
3.1.1 Apibrimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
3.1.2 Reikini pertvarkiai . . . . . . . . . . . . . 33
3.1.3 Pirmoji pagrindin riba . . . . . . . . . . . 36
3.1.4 Antroji pagrindin riba . . . . . . . . . . . 37
3.1.5 Vienpuss ribos . . . . . . . . . . . . . . . . 38
3.2 Funkcijos tolydumas. Trki rys . . . . . . . . . 40
4 Diferencialinis skaiiavimas 44
4.1 Funkcijos ivestin . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.1.1 Funkcijos ivestins apibrimas . . . . . . 44
4.1.2 Elementarij funkcij ivestini lentel . . 44
2
4.1.3 Dalmens ivestin . . . . . . . . . . . . . . 45
4.1.4 Sudtini funkcij ivestins . . . . . . . . . 50
4.1.5 Liopitalio taisykl . . . . . . . . . . . . . . 55
4.1.6 Funkcijos diferencialas . . . . . . . . . . . . 59
4.1.7 Teiloro formul . . . . . . . . . . . . . . . . 63
4.2 Ivestini taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
4.2.1 Funkcijos grako liestins take lygtis . . . 65
4.2.2 Funkcijos didjimo ir majimo poymis . . 67
4.2.3 Funkcijos ikilumo intervalai . . . . . . . . 70
4.2.4 Funkcij tyrimas ir grak brimas . . . . 71
5 Keli kintamj funkcijos 75
5.1 Keli kintamj funkcij diferencialinis skaiiavimas 75
5.1.1 Dalins ivestins . . . . . . . . . . . . . . . 75
5.1.2 Diferencialo taikymas apytiksliams skaiiav-
imams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
5.1.3 Keli kintamj funkcijos ekstremumas . . 80
5.1.4 Maiausi kvadrat metodas . . . . . . . . 81
5.1.5 Maiausi kvadrat metodo apibendrinimas 85
5.1.6 Kobo ir Duglo funkcija . . . . . . . . . . . . 87
3
Literatra
[Apy01] Antanas Apynis, Eugenijus Stankus. Matematika.
Vadovlis su taikymo ekonomikoje pavyzdiais. TEV, Vil-
nius, 2001. 357 p. ISBN 9955-491-08-6.
[Bd08] Vytautas Bda. Matematiniai ekonomins analizs pa-
grindai. TEV, Vilnius, 2008. 330 p. ISBN 978-9955-879-
34-3.
[Kat01] Pranas Katauskis. Finans matematika. Lietuvos banki-
ninkysts, draudimo ir nans institutas, Vilnius, 2001.
[Mis99] Gintautas Miseviius, Albertas Pinceviius, Rimantas
Jonas Rakauskas, Rimantas Eidukeviius. Auktoji
matematika. Vadovlis ir pratybos su kompiuteriu. TEV,
Vilnius, 1999. 469 p. ISBN 9986-546-71-0.
[Pek05] Vidmantas Pekarskas. Trumpas matematikos kursas.
Technologija, Kaunas, 2005. 463 p. ISBN 9955-09-858-9.
[Pu01] Stasys Pukorius. Matematiniai metodai vadyboje. TEV,
Vilnius, 2001. 386 p. ISBN 9986-546-99-0.
[Rum76] Petras Rumas. Trumpas auktosios matematikos kursas.
Mokslas, Vilnius, 1976. 560 p.
[Stu08] Stanislava Stungurien. Verslo matematika. TEV, Vil-
nius, 2008. 198 p. ISBN 978-9955879-04-6.
[Val06] Eimutis Valakeviius. Finans aritmetika. Technologija,
Kaunas, 2006.
4
Pratarm
i mokymo priemon skirta Vieojo administravimo fakulte-
to itstini studij studentams, taiau knygute gals naudotis ir
kit fakultet itstini ir nuolatini studij studentai, kuriems
dstomi matematikos dalykai. Mokymo priemonje pateikta kai
kuri auktosios matematikos skyri santrauka, isamus moko-
mosios matematikos literatros sraas lietuvi kalba, nurodyti
io srao knyg pagrindiniai skyriai, reikalingi knygutje aikina-
moms temoms geriau suprasti. Tai pads studentams greiiau rasti
reikaling informacij, isamiau susipainti su dstomais klausi-
mais. Metodiniuose nurodymuose taip pat isprsti pagrindini
tip udavini pavyzdiai ir suraytos uduotys savarankikam
darbui. Dstomi ne tik klasikiniai auktosios matematikos sky-
riai, bet pateikta pavyzdi i ekonomikos, vadybos, kit socialini
moksl. Nemaai pasilyta praktinio pobdio udavini. Spren-
diant pateiktus udavinius, reikia atlikti matematinius skaiiavi-
mus ir gauti rezultatus, kai kurie i j turi dalykin, pavyzdiui,
ekonomin, vadybin interpretacij.
5
1 Aibs, funkcijos ir lygtys
Literatra: [Rum76] XIII skyrius, 195 222 psl.; [Apy01] 21
35 psl.; [Mis99] 111 118 psl.; [Stu08] 5 skyrius, 85 112 psl.; [Bd08]
54 68 psl.
Teoriniai klausimai: Aibs svoka. Aibs elementas (a A).
Tuioji aib (). Skaii aibs (N, Z, Q, R). Skaii intervalai. Poaibis
(A B). Aibi sjunga (AB) ir sankirta (AB). Funkcijos apibri-
mas, pavyzdiai ir reikimo bdai. Skaii sekos. Formuls. Funkcijos
grakas. Elementariosios funkcijos. Lygtys ir nelygybs. Apytikslis
lygi sprendimas. Funkcijos ekonomikoje.
1.1 Interpoliacija
1.1.1 Tiess lygtis
Tarkime, kad inomos dvi tiesins funkcijos y(x) = kx+b reikms
y (x
1
) = y
1
ir y (x
2
) = y
2
. Tai reikia, kad funkcijos grakas
ties, einanti per takus A
1
(x
1
, y
1
) ir A
2
(x
2
, y
2
). Tada bet kuriam
ios tiess takui (x, y) galioja lygyb:
x x
1
x
2
x
1
=
y y
1
y
2
y
1
arba
y =
y
2
y
1
x
2
x
1
x
y
2
y
1
x
2
x
1
x
1
+ y
1
.
Taigi koecientai k ir b lygs:
k =
y
2
y
1
x
2
x
1
, b =
y
2
y
1
x
2
x
1
x
1
+ y
1
.
Uraykime, pavyzdiui, tiess, einanios per takus A(1, 2) ir
B(2, 1) lygt. Turime x
1
= 1, y
1
= 2, x
2
= 2, y
2
= 1. Taikome
formul:
x 1
2 1
=
y 2
1 2
x 1 = y + 2
arba y = x + 3.
6
1.1.2 Atkarpomis tiesin funkcija
1.1 pavyzdys. Akcijos kaina didjo nuo sausio 7 d. (12Lt) iki
vasario 11 d. (20Lt), po to majo iki vasario 28 d. (15Lt).
Sudarykime atkarpomis tiesin kainos funkcij k(t).
Sprendimas. Laik t matuosime dien skaiiumi nuo met
pradios: sausio 7 d. paymkime t
1
= 7, vasario 11 d.: t
2
= 42
ir vasario 28 d.: t
3
= 59. Tada, kai t [t
1
, t
2
], turime tiess,
einanios per takus (7, 12) ir (42, 20), atkarp. Kai t [t
2
, t
3
]
per takus (42, 20) ir (59, 15). Taigi pirmuoju atveju
k 12
20 12
=
t 7
42 7
,
o antruoju
k 20
15 20
=
t 42
59 42
.
Uraome
k(t) =
_
8
35
t +
52
5
0, 2286t + 10, 40, kai 7 t 42,
5
17
t +
550
17
0, 2941t + 32, 35, kai 42 < t 59.
Apskaiiuokime akcijos kain sausio 17 ir vasario 21 dienomis.
Sausio 17 yra 17-oji met diena. Kadangi 17 [7, 42], gauname
k(17) 0, 2286 17 + 10, 40 = 14, 29[Lt]
Vasario 21 yra 31 + 21 = 52-oji met diena. Turime 52 [42, 59]
ir
k(52) 0, 2941 52 + 32, 35 = 17, 06[Lt].
1.1.3 Interpoliacija
Raskime einani per tris inomus takus parabol
y = ax
2
+ bx + c.
7
Tarkime, kad inomi takai A
1
(x
1
, y
1
), A
2
(x
2
, y
2
), A
3
(x
3
, y
3
) ir
x
1
= x
2
, x
1
= x
3
, x
2
= x
3
. Tada kvadratin trinar galima urayti
taip:
y(x) = y
1
(x x
2
) (x x
3
)
(x
1
x
2
) (x
1
x
3
)
+
+y
2
(x x
1
) (x x
3
)
(x
2
x
1
) (x
2
x
3
)
+
+y
3
(x x
1
) (x x
2
)
(x
3
x
1
) (x
3
x
2
)
.
Jis vadinamas Lagrano interpoliaciniu daugianariu (polinomu).
1.2 pavyzdys. Raskime parabol, einani per takus (7, 12),
(42, 20) ir (59, 15).
Sprendimas.
k(t) = 12
(t 42)(t 59)
(7 42)(7 59)
+ 20
(t 7)(t 59)
(42 7)(42 59)
+
+15
(t 7)(t 42)
(59 7)(59 42)
=
=
12(t
2
101t + 2478)
1820

20(t
2
68t + 413)
595
+
+
15(t
2
49t + 294)
884
=
=
311
30940
t
2
+
22311
30940
t +
16453
2210
.
Apskaiiuokime k(17) ir k(52). Turime
k(t) 0, 0101 t
2
+ 0, 7211 t + 7, 444
ir
k(17) 0, 0101 17
2
+ 0, 7211 17 + 7, 444 16, 80,
k(52) 0, 0101 52
2
+ 0, 7211 52 + 7, 444 17, 76.
8
1.1 uduotis savarankikam darbui. Pagal tris pateiktas funkci-
jos reikmes y
1
= f (x
1
), y
2
= f (x
2
), y
3
= f (x
3
) raskite atkar-
pomis tiesin funkcij y = a(x), kvadratin funkcij y = p(x),
apskaiiuokite a (x
4
), p (x
4
), a (x
5
), p (x
5
) ir isprskite lygtis
a(x) = y
0
, p(x) = y
0
.
Uduotis x
1
y
1
x
2
y
2
x
3
y
3
x
4
x
5
y
0
1.1.1 1 2 5 7 10 4 3 6 4
1.1.2 1 3 5 7 10 4 3 6 4
1.1.3 1 4 5 7 10 4 3 6 4
1.1.4 1 2 5 8 10 4 3 6 4
1.1.5 1 3 5 8 10 4 3 6 4
1.1.6 1 4 5 8 10 4 3 6 4
1.1.7 1 2 5 8 10 6 3 6 4
1.1.8 1 3 5 8 10 5 3 6 4
1.1.9 1 4 5 8 10 4 3 6 4
1.1.10 1 5 5 8 10 4 3 6 4
1.1.11 1 2 5 7 11 4 3 6 5
1.1.12 1 3 5 7 11 4 3 6 5
1.1.13 1 4 5 7 11 4 3 6 5
1.1.14 1 2 5 8 11 4 3 6 5
1.1.15 1 3 5 8 11 4 3 6 5
1.1.16 1 4 5 8 11 4 3 6 5
1.1.17 1 2 5 8 11 6 3 6 5
1.1.18 1 3 5 8 11 5 3 6 5
1.1.19 1 4 5 8 11 4 3 6 5
1.1.20 1 5 5 8 11 4 3 6 5
1.2 Funkcijos ekonomikoje
1.2.1 Snaud padengimas
Gamybos snaudos bendrosios snaudos (TC angl. Total Cost)
yra pastovij ir kintamj snaud suma. Pastoviosios s-
naudos (FC angl. Fixed Cost) nepriklauso nuo gamini skai-
9
iaus (pavyzdiui, patalp nuoma, energijos snaudos pastatams,
rengim prieira). Kintamosios snaudos (V C angl. Varia-
ble Cost) priklauso nuo gamini skaiiaus mediag snaudos,
rengim naudojimo, pardavimo. Paymkime x pagamint ir
parduot gamini skaii. Snaud funkcij ymsime TC(x).
Paprasiausiu atveju TC(x) yra tiesin funkcija:
TC(x) = V Cx + FC.
Pajam funkcija R(x) (angl. Revenue):
R(x) = px
ia p (angl. price) vieno parduoto gaminio kaina. Pelno funkcij
P (angl. Prot) gauname taip:
P(x) = R(x) TC(x) = px (V Cx + FC) = (p V C)x FC.
Taigi gautos pajamos padengs gamybos snaudas, jei P(x) > 0
arba pagamint ir parduot gamini skaiius
x >
FC
p V C
. (1.1)
1.3 pavyzdys. Vieno gaminio savikaina apskaiiuojama pagal
formul
S(x) =
_
15, kai x < 1000,
15 ln (x 999), kai x 1000.
Pastoviosios gamybos ilaidos yra 10000[Lt]. Vieno gaminio par-
davimo kaina yra 20[Lt]. Apskaiiuokime gamini kiek, kuris
prads neti peln.
Sprendimas. Uraykime pelno funkcij, kai x < 1000:
P(x) = 20x (15x + 10000).
10
I nelygybs P(x) > 0 pagal (1.1) formul, gauname x > 2000.
Taigi matome, kad pelno funkcijai reikia taikyti formul
P(x) = 20x ((15 ln (x 999))x + 10000)
= (5 + ln(x 999))x 10000.
Reikia isprsti nelygyb P(x) > 0.
Apskaiiuokime kelias funkcijos P(x) reikmes:
x P(x)
1000 5000, 00
1010 2528, 13
1020 1794, 59
1080 146, 01
Matome, kad lygties P(x) = 0 sprendinys x
s
priklauso intervalui
nuo x
1
= 1020 iki x
2
= 1080, kadangi P (x
1
) < 0 ir P (x
2
) > 0.
Isprskime i lygt apytiksliai, taikydami dalijimo pusiau (di-
chotomijos) metod
1
. Apskaiiuokime funkcijos P(x) reikm take
(atkarpos [x
1
, x
2
] vidurio take)
x
3
=
x
1
+ x
2
2
=
1020 + 1080
2
= 1050.
Gauname P(1050) = 621, 58. Matome, kad lygties sprendinys
priklauso intervalui (x
3
, x
2
), kadangi io intervalo galuose funkcija
P(x) gyja skirting enkl reikmes. Taigi apskaiiuojame
x
4
=
x
3
+ x
2
2
=
1050 + 1080
2
= 1065
1
Daugiau apie apytikslius sprendimo metodus r.:
B. Kvedaras, M. Sapagovas. Skaiiavimo metodai. Vilnius: Mintis, 1974.
516 p.
R. iegis, V. Bda. Skaiiuojamoji matematika. - Vilnius: TEV, 1997, 221 p.
ISBN 9986-546-25-7
K. Plukas. Skaitiniai metodai ir algoritmai. Kaunas: Naujasis laukas, 2000,
548 p. ISBN 9955-03-061-5
11
ir P(1065) = 213, 02. Konstruojame kit artin (visos reikms
x
n
sudaro skaii sek, kuri artja
2
prie lygties sprendinio x
s
):
x
5
=
x
4
+ x
2
2
=
1065 + 1080
2
= 1072, 5.
Apvalinkime x
5
1073 (iekome sveikojo gamini skaiiaus x
s
) ir
apskaiiuojame P(1073) = 16, 74. Taigi
x
6
=
x
5
+ x
2
2
=
1073 + 1080
2
= 1076, 5.
Dabar apvalinkime x
6
1076. (Svarbu neprarasti intervalo, kuria-
me pelno funkcija keiia enkl!). Kadangi P(1076) = 53, 93 > 0,
matome, kad pelno funkcijos reikm jau yra teigiama ir reikia
imti interval (x
5
, x
6
):
x
7
=
x
5
+ x
6
2
=
1073 + 1076
2
= 1074, 5.
Apvaliname x
7
1074 ir apskaiiuojame P(1074) = 6, 98. Kadan-
gi P(1073) < 0 ir P(1074) > 0, gauname, kad x
s
= 1074 yra toks
minimalus gamini skaiius, kai gamyba nebus nuostolinga.
1.2 uduotis savarankikam darbui. inomos pajam ir s-
naud funkcijos R(x) ir TC(x). Raskite minimal gamini skaii,
kad gamyba bt pelninga.
Uduotis R(x) TC(x)
1.2.1 25x + ln(x + 1) 18x 0.001x
2
+ 10000
1.2.2 25.5x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 10000
1.2.3 26x + ln(x + 1) 18x 0.001x
2
+ 12000
1.2.4 25.5x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 12000
1.2.5 25x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 14000
1.2.6 25x + ln(x + 1) 18x 0.001x
2
+ 10000
1.2.7 25.5x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 10000
1.2.8 26x + ln(x + 1) 18x 0.001x
2
+ 12000
2
iuo atveju sakome, kad skaii sekos x
n
riba lygi x
s
ir raome:
lim
n
x
n
= x
s
12
Uduotis R(x) TC(x)
1.2.9 25.5x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 12000
1.2.10 25x + ln(x + 1) 19x 0.001x
2
+ 14000
1.2.11 25x + ln(x + 10) 18x 0.001x
2
+ 14000
1.2.12 25.5x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 14000
1.2.13 26x + ln(x + 10) 18x 0.001x
2
+ 10000
1.2.14 25.5x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 10000
1.2.15 25x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 11000
1.2.16 25x + ln(x + 10) 18x 0.001x
2
+ 11000
1.2.17 25.5x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 11000
1.2.18 26x + ln(x + 10) 18x 0.001x
2
+ 13000
1.2.19 25.5x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 13000
1.2.20 25x + ln(x + 10) 19x 0.001x
2
+ 13000
1.2.2 Paklausos modeliavimas
Tam tikros preks paklausa danai apraoma tokio pavidalo funkci-
jomis:
y(x) =
_
k
xa
xb
, kai x > a,
0, kai x a.
(1.2)
ia x pirkjo pajamos per laiko vienet (pavyzdiui, per mnes),
y(x) perkam per t pat laikotarp nagrinjamos preks vienet
skaiius. Parametras k nurodo, kiek sigyja ios preks vienet
vartotojai, turintys neribotas pajamas (raome: x +). Gali-
ma keisti parametro k dimensij. Pavyzdiui, tai gali bti imtas
arba tkstantis vienet. Funkcijos parametrai a ir b yra skirtingi
skirtingoms prekms ir nurodo konkreios preks paklausos speci-
k. Pastebkime, kad a > b ir a > 0.
1.4 pavyzdys. Tarkime, kad maksimali paklausa (k = 1000 vnt.)
ir inoma, kad nam kiai, turintys pajamas 3000[Lt], vidutinikai
sigyja 150 preks vienet, o turintys pajamas 4000[Lt] 200 vnt.
Raskime (1.2) funkcijos parametrus a, b ir apskaiiuokime nam
ki, turini 5000[Lt] pajamas, ios preks paklaus.
13
Sprendimas. Turime dvi inomas (1.2) funkcijos reikmes ir
parametr k = 1000:
y(3000) = 1000
3000 a
3000 b
= 150, y(4000) = 1000
4000 a
4000 b
= 200.
Sprendiame lygi sistem
_
_
3000a
3000b
= 0, 15,
4000a
4000b
= 0, 20
_
3000 a = 0, 15 (3000 b),
4000 a = 0, 20 (4000 b).
Atimame i antrosios lygties pirmj:
4000 a (3000 a) = 0, 20 (4000 b) 0, 15(3000 b).
Gauname
1000 = 650 0, 05b.
Ieina, kad b = 13000 ir i pirmosios (t pat gausime ir i antro-
sios) lygties gauname
a = 0, 15 (3000 (13000)) 3000 = 600 a = 600.
Taigi gavome preks paklausos (1.2) pavidalo funkcij
y(x) =
_
1000
x600
x+13000
, kai x > a,
0, kai x a.
Apskaiiuokime
y(5000) = 1000
5000 600
5000 + 13000
244[vnt.]
14
1.3 uduotis savarankikam darbui. Raskite (1.2) pavidalo
paklausos funkcijos parametrus a ir b, jei inomos dvi ios funkcijos
reikms f (x
1
), f (x
2
) ir maksimalios paklausos reikm (parame-
tras k). Apskaiiuokite paklaus, esant nurodytoms pajamoms
f (x
0
).
Uduotis k f (x
1
) f (x
2
) x
0
1.3.1 300 f(1010) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.2 280 f(1010) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.3 250 f(1010) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.4 300 f(1010) = 90 f(1050) = 200 1090
1.3.5 280 f(1010) = 90 f(1050) = 200 1090
1.3.6 250 f(1010) = 90 f(1050) = 200 1090
1.3.7 300 f(1000) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.8 280 f(1000) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.9 250 f(1000) = 100 f(1050) = 200 1090
1.3.10 300 f(1000) = 90 f(1050) = 200 1090
1.3.11 280 f(1000) = 90 f(1050) = 200 1090
1.3.12 250 f(1000) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.13 300 f(1010) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.14 280 f(1010) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.15 250 f(1010) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.16 300 f(1010) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.17 280 f(1010) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.18 250 f(1010) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.19 300 f(1000) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.20 280 f(1000) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.21 250 f(1000) = 100 f(1100) = 200 1050
1.3.22 300 f(1000) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.23 280 f(1000) = 90 f(1100) = 200 1050
1.3.24 250 f(1000) = 90 f(1100) = 200 1050
f
15
2 Finansini skaiiavim pradmenys
Literatra: [Val06]; [Kat01].
2.1 Paprastosios palkanos
2.1.1 Procentai ir promils
Procentu vadinama imtoji skaiiaus dalis. ymime %.
1% =
1
100
= 0, 01.
Taigi galime urayti bendr procent pertvarkymo formul:
p% =
p
100
.
Galima atlikti ir atvirktin veiksm, t. y. pereiti nuo trup-
menins reikms prie procent. Tam reikia trupmenos reikm
padauginti i 100%.
0, 5 = 0, 5 100% = 50%,
1, 5 = 1, 5 100% = 150%,
0, 03 = 0, 03 100% = 3%.
Deimtains trupmenos reikimo procentais bendroji formul:
b = a 100%.
Promil tkstantoji skaiiaus dalis. Promils ymimos
0
/
00
0, 001 = 1
0
/
00
,
0, 025 = 25
0
/
00
.
2.1 pavyzdys. vanden lainus acto rgties gauta pus litro
5
0
/
00
tirpalo. Raskime kiek mililitr (1 l = 1000 ml) vandens ir
kiek mililitr acto rgties yra tirpale?
16
Sprendimas. Acto rgties tirpale 5
0
/
00
, o tai atitinka
5
1000
tir-
palo kiekio:
5
1000
500 = 2, 5 (ml).
Vandens tirpale yra 500 2, 5 = 497, 5 (ml).
Atsakymas. Tirpale yra 497, 5 ml vandens ir 2, 5 ml acto rgties.
2.1.2 Pagrindiniai procent udavini tipai
1 tipas. Skaiiaus a dalies, sudaranios p procent, radimas
Norint suinoti p% skaiiaus a, reikia rasti io skaiiaus 1% ir
rezultat padauginti i p, t. y.
a
100
p.
2.2 pavyzdys. 15% skaiiaus 120 yra:
s =
120
100
15 = 18.
2.3 pavyzdys. Prek kainavo 110Lt. Kiek lit padids preks
kaina, j padidinus 10%?
Preks kaina padids
110 0, 1 = 11 (Lt).
2 tipas. Skaiiaus a radimas, inant jo b dalies procent
reikm
Norint suinoti skaii a, kuris sudaro p procent skaiiaus b,
reikia rasti iekomo skaiiaus 1% ir rezultat padauginti i 100,
t. y.
a =
b
p
100.
17
2.4 pavyzdys. Preks kaina sumainta 20% ir dabar ji kainuoja
50 Lt. Kokia buvo pradin preks kaina?
50
80
100 = 62, 5 (Lt).
3 tipas. a ir b skaii procentinio santykio radimas
Norint suinoti, kiek procent skaiiaus b sudaro skaiius a,
reikia sudaryti t skaii santyk ir padauginti j i 100%.
2.5 pavyzdys. Koks yra skaiiaus 40 ir skaiiaus 160 procentinis
santykis?
i skaii procentinis santykis lygus
40
160
100% = 25%.
2.1 uduotis savarankikam darbui.
2.1.1 Turime 30 Lt. Koki j dal sudaro 10%?
2.1.2 Prek kainavo 120 Lt. Kiek lit padids preks kaina, kai j
padidins 15%?
2.1.3 Baltijos jros vandenyje yra 6%o drusk. Kiek drusk yra
kibire (10 kg) jros vandens?
2.1.4 Studentas turjo 80 Lt. Jis ileido 35% turt pinig. Kiek
lit ileido studentas?
2.1.5 Diovinant obuolius jie netenka 83% mass. Kiek reikia
viei obuoli, kad gautume a kg diovint?
Uduotis a
2.1.5.1 10
2.1.5.2 11
2.1.5.3 12
2.1.5.4 13
2.1.5.5 14
2.1.5.6 15
2.1.5.7 16
Uduotis a
2.1.5.8 17
2.1.5.9 18
2.1.5.10 19
2.1.5.11 20
2.1.5.12 21
2.1.5.13 22
2.1.5.14 23
Uduotis a
2.1.5.15 24
2.1.5.16 25
2.1.5.17 26
2.1.5.18 27
2.1.5.19 28
2.1.5.20 30
18
2.1.6 Turistai keliavo 3 dienas. Pirmj dien jie nujo A% vi-
so marruto ilgio, antrj dien B% likusio marruto, o
treij dien likusius S kilometrus.
1. Kiek procent viso marruto nukeliavo turistai treij
dien?
2. Raskite viso marruto ilg.
3. Kiek kilometr nukeliavo turistai pirmj ir antrj die-
n kartu?
Uduotis S A B
2.1.6.1. 200 25 20
2.1.6.2. 250 30 25
2.1.6.3. 300 35 30
2.1.6.4. 350 40 35
2.1.6.5. 400 25 40
2.1.6.6. 450 30 20
2.1.6.7. 500 35 25
2.1.6.8. 550 40 30
2.1.6.9. 600 25 35
2.1.6.10. 650 30 40
Uduotis S A B
2.1.6.11. 700 25 20
2.1.6.12. 750 30 25
2.1.6.13. 800 35 30
2.1.6.14. 850 40 35
2.1.6.15. 900 25 20
2.1.6.16. 950 30 25
2.1.6.17. 1000 35 30
2.1.6.18. 1050 40 20
2.1.6.19. 1100 45 25
2.1.6.20. 1150 25 30
2.1.3 Paprastosios palkanos
Po pinig pasiskolinimo, prajus tam tikram laikui, skolininkas
turi grinti paskolint sum ir mokest u pinig naudojim. is
mokestis vadinamas palkanomis.
Investuota pinig suma vadinama pradine verte.
Udirbt palkan per laiko vienet santykis su pradine verte
vadinama palkan norma.
ymenys:
P pradin (dabartin) vert;
I paprastosios palkanos;
S sukaupta (galutin) vert;
19
p palkanos, ireiktos procentais;
r metin palkan norma;
t laikas metais.
Kai palkanos sumoktos u vienerius metus, t. y. t = 1,
metin palkan norma skaiiuojama taip:
r =
p
100
ir
r =
I
P
.
Bendruoju atveju (t = 1) metin palkan norma skaiiuojama
taip:
r =
I
t P
.
Paprastosios palkanos:
I = P r t.
Sukaupta (galutin) vert:
S = P + I = P + P r t = P(1 + r t),
ia (1 + r t) kaupiamasis daugiklis.
Pateiktas skaiiavimas vadinamas kaupimu su paprastosiomis
palkanomis. Pagal i formul galima rasti ir pradin (dabartin)
vert. I formuls S = P(1 + r t) ireikime P:
P =
S
1 + r t
= S(1 + r t)
1
.
Toks skaiiavimas vadinamas diskontavimu su paprastosiomis pa-
lkanomis.
20
2.1.4 Laiko apskaiiavimas. Trukm tarp mokjimo dat
Laikas visose formulse yra ireiktas metais, bet udaviniuose jis
gali bti ireiktas dienomis arba mnesiais. Jei laikas ireiktas
mnesiais, j perskaiiuojame taip:
t = mnesi skaiius/12.
Jei laikas ireiktas dienomis, paprastosios palkanos gali bti tik-
sliosios, kai:
t = dien skaiius/365
arba prastosios, kai:
t = dien skaiius/360.
2.6 pavyzdys. sskait padta 1200 Lt su 5% paprastj palkan.
Kokia susikaups pinig suma po 18 mnesi?
Sprendimas. Turime P = 1200, p = 5%. Paversime metin
palkan norm, ireikt procentais, deimtain trupmen:
r =
5
100
= 0, 05.
Kadangi laikas udavinyje ireiktas mnesiais, paversime j metais:
t =
18
12
= 1, 5.
Taikome formul ir apskaiiuojame susikaupusi pinig sum:
S = P(1 + r t) = 1200(1 + 0, 05 1, 5) = 1290 (Lt).
Atsakymas. 1290 Lt.
21
2.7 pavyzdys. Su kokia paprastj palkan norma 2200 Lt
sukaups 90 Lt palkan per 190 dien, kai palkanos yra
a) prastosios;
b) tiksliosios?
Sprendimas. P = 2200, I = 90
a) t =
190
360
,
r =
90
2200
190
360
= 0, 078
arba 8%;
b) t =
190
365
,
r =
90
2200
190
365
= 0, 079
arba 8%.
Atsakymas. a) 8%; b) 8%.
2.8 pavyzdys. Jonas grino 850 Lt paskolint pinig po 80 die-
n. Kiek pinig jis buvo pasiskolins, jei sumokjo 8% paprastj
palkan?
Sprendimas. S = 850, r = 0, 08, t =
80
360
. Pasinaudoj formule
P =
S
1 + r t
= S(1 + r t)
1
gauname
P =
850
1 + 0, 08
80
360
= 835, 15 (Lt)
Atsakymas. 835, 15 Lt.
22
Kartais udaviniuose vietoje dien skaiiaus nurodomos dvi
datos ir reikia nustatyti prajusi dien skaii. Tai galima padary-
ti dviem bdais:
1. tikslus laikas skaiiuojamos visos kalendorins dienos,
iskyrus pirmj.
2. apytikslis laikas skaiiuojamas, kai priimama, kad visi
mnesiai turi 30 dien.
Paprastj palkan skaiiavimo tarp dviej dat metodai:
1. tikslus laikas ir prastosios palkanos (Bankininko taisykl
yra naudojama JAV);
2. tikslus laikas ir tiksliosios palkanos (naudojama Kanadoje);
3. apytikslis laikas ir prastosios palkanos;
4. apytikslis laikas ir tiksliosios palkanos.
2.9 pavyzdys. Apskaiiuokite laik nuo t pai met balandio
20 d. iki lapkriio 4 d.: a) tiksl; b) apytiksl.
Sprendimas. a) balandio 20 d. 110-ta met diena, o lapkriio 4
d. 308-ta met diena. Tikslus dien skaiius apskaiiuojamas:
308 110 = 198 (d.)
b)
Data Mnuo Diena
lapkriio 4 10 34
balandio 20 4 20
Skirtumas 6 14
Apytikslis laikas skaiiuojamas:
6 30 + 14 = 194 (d.)
Atsakymas. 198 ir 194 dienos.
23
2.2.1 U indl banke mokamos palkanos, kuri metin palkan
norma r. Kokia suma bus po t mnesi, jei pradioje neta
P Lt?
Ud. P[Lt] t r
2.2.1.1 2000 2 0, 01
2.2.1.2 2500 3 0, 07
2.2.1.3 3000 3 0, 09
2.2.1.4 3500 4 0, 10
2.2.1.5 4000 5 0, 09
2.2.1.6 4500 6 0, 09
2.2.1.7 5000 7 0, 07
2.2.1.8 5500 8 0, 08
2.2.1.9 6000 9 0, 08
2.2.1.10 6500 10 0, 09
Ud. P[Lt] t r
2.2.1.11 2000 10 0, 09
2.2.1.12 2500 9 0, 10
2.2.1.13 3000 8 0, 07
2.2.1.14 3500 7 0, 09
2.2.1.15 4000 6 0, 07
2.2.1.16 4500 5 0, 08
2.2.1.17 5000 4 0, 10
2.2.1.18 5500 3 0, 07
2.2.1.19 6000 3 0, 07
2.2.1.20 6500 2 0, 07
2.2.2 Kiek procent paprastj metini palkan reikia pareikalau-
ti, kad paskolin P (Lt) t mnesiams gautume B (Lt) pal-
kan?
Ud. P[Lt] t B
2.2.2.1 2000 2, 5 200
2.2.2.2 5000 3 255
2.2.2.3 3000 3, 5 300
2.2.2.4 3500 4 350
2.2.2.5 4000 5 400
2.2.2.6 4500 6 200
2.2.2.7 5000 7 250
2.2.2.8 5500 8 300
2.2.2.9 6000 9 350
2.2.2.10 6500 10 400
Ud. P[Lt] t B
2.2.2.11 2000 10 200
2.2.2.12 5000 9 255
2.2.2.13 3000 8 300
2.2.2.14 3500 7 350
2.2.2.15 4000 6 400
2.2.2.16 4500 5 200
2.2.2.17 5000 4 250
2.2.2.18 5500 3, 5 300
2.2.2.19 6000 3 350
2.2.2.20 6500 2 400
2.1.5 Diskontavimas
Kartais mokestis u paskol skaiiuojamas nuo galutins sumos.
Bankas, prie iduodamas paskol, apskaiiuoja mokest (banko
diskont D) ir atima j nuo galutins sumos S, o likusi sum
atiduoda skolininkui P.
Skirtumas D = S P vadinamas paprastuoju diskontu nuo S
su palkan norma r.
24
Diskontavimo norma d per metus yra lygi santykiui D su galu-
tine verte S, kurios atvilgiu skaiiuojamas diskontas:
d =
D
S
.
Banko diskontas per t met su diskontavimo norma d skaiiuoja-
mas pagal formul:
D = S d t,
o diskontuota vert P nuo S skaiiuojama taip:
P = S D = S S d t = S(1 d t).
Banko diskontas kartais vadinamas iankstinmis palkanomis.
Uraykime dar vien formul:
S =
P
1 d t
.
2.10 pavyzdys. Po 6 mnesi bank reiks grainti 1200 Lt
su 15% paprastj palkan. Apskaiiuokite, kiek pinig pam
skolininkas i banko ir kam lygus tikrasis diskontas?
Sprendimas. S = 1200, r = 0, 15, t =
6
12
= 0, 5. Pagal formul
P =
S
1 + r t
=
1200
1 + 0, 15 0, 5
= 1116, 28
apskaiiavome, kiek pinig pam skolininkas i banko. Tikrasis
diskontas:
D = S P = 1200 1116, 28 = 83, 72 (Lt).
2.11 pavyzdys. Bankas nustat trumpalaikms paskoloms 10%
banko diskont. Skolininkas nori paimti i banko 2000 Lt, kuriuos
jis grins su palkanomis po 9 mn. Apskaiiuokite, kokio dydio
paskolos jis turi prayti, ir kiek palkan bus sumokta u j?
25
Sprendimas. P = 2000, d = 0, 10 ir t =
9
12
. Pasinaudoj formule
S =
P
1 d t
,
apskaiiuosime paskolos dyd:
S =
2000
1 0, 10
9
12
= 2162, 16 (Lt).
Palkanos u paskol:
2162, 16 2000 = 162, 16 (Lt).
Atsakymas. 2162, 16 Lt; 162, 16 Lt.
2.3.1 Bankas nustat trumpalaikms paskoloms p% banko diskon-
t. Apskaiiuokite, kiek skolininkas gaus pinig i banko,
jeigu jis prao i banko S [Lt] nuo kovo t
1
iki rugsjo t
2
d.
Ud. S p t1 t2
2.3.1.1 2000 5 2 10
2.3.1.2 2500 6 2 11
2.3.1.3 3000 7 3 13
2.3.1.4 3500 8 3 14
2.3.1.5 4000 9 4 15
2.3.1.6 4500 10 5 20
2.3.1.7 5000 11 6 23
2.3.1.8 5500 12 7 25
2.3.1.9 6000 13 8 26
2.3.1.10 6500 14 9 29
Ud. S p t1 t2
2.3.1.11 2000 14 2 10
2.3.1.12 2500 13 2 11
2.3.1.13 3000 12 3 13
2.3.1.14 3500 11 3 14
2.3.1.15 4000 10 4 15
2.3.1.16 4500 9 5 20
2.3.1.17 5000 8 6 23
2.3.1.18 5500 7 7 25
2.3.1.19 6000 6 8 26
2.3.1.20 6500 5 9 29
2.2 Sudtins palkanos
Sudtins palkanos palkanos apskaiiuojamos kiekvieno pa-
lkan periodo pabaigoje nuo verts, buvusios palkan periodo
pradioje.
26
Pradins verts ir susikaupusi palkan suma vadinama galu-
tine suma arba sukaupta verte.
Palkan periodas, t. y. laikas tarp 2-j nuosekli palkan
skaiiavimo moment, vadinamas konversijos periodu.
Palkan konvertavimo skaiius per metus vadinamas konver-
sijos danumu.
Palkan norma per metus vadinama nominalia palkan nor-
ma.
ymenys:
P pradin (dabartin) vert;
S sukaupta (galutin) vert;
n bendras palkan skaiiavimo (konvertavimo) period skai-
ius;
m palkan period skaiius per metus;
j
m
nominali (metin) palkan norma, skaiiuojama m kart
per metus;
i palkan norma per palkan skaiiavimo period;
t laikas metais.
Palkan norma per period i yra lygi:
i =
j
m
m
.
Sudtini palkan skaiiavimo formul:
S = P(1 + i)
n
= P
_
1 +
j
m
m
_
mt
.
2.12 pavyzdys. Apskaiiuokite sudtines palkanas nuo 1200 Lt
per 2 metus, su 6% nominalia palkan norma, skaiiuojamas
kiekvien ketvirt, t. y. j
4
= 6%.
Sprendimas. P = 1200, i =
0, 06
12
= 0, 005; n = 2 4 = 8. Pasinau-
doj formule S = P(1 + i)
n
, gauname galutin vert:
S = P(1 + i)
n
= 1200(1 + 0, 005)
8
= 1248, 85 (Lt)
27
Sudtins palkanos: S P = 48, 85 (Lt).
Dvi nominalios palkan normos su skirtingais konversijos pe-
riodais yra ekvivalenios, jeigu po vieneri met sukaupia vienodos
verts normas.
Efektyvioji palkan norma j lygi:
P j = P ((1 + i)
m
1)
arba
j =
_
1 +
j
m
m
_
m
1.
2.13 pavyzdys. Jonas investavo 2 metams obligacijas tam tikr
pinig sum. Pirmaisiais metais mokama j
12
= 6% palkan,
antraisiais j
4
= 16%. Raskite efektyvij palkan norm j,
kad po 2 met susikaupt tiek pat palkan.
Sprendimas. Nuo 1 Lt per 2 metus su efektyvij palkan nor-
m susikaups (1 + j)
2
Lt. Nuo 1 Lt su nurodytomis palkan
normomis susikaups:
_
1 +
0,06
12
_
12
_
1 +
0,16
4
_
4
Lt.
Tada
(1 + j)
2
=
_
1 +
0, 06
12
_
12
_
1 +
0, 16
4
_
4
,
(1 + j)
2
= 1, 242014,
j = 0, 114457 11, 45%.
Atsakymas. 11, 45%.
Verslo sutartyse danai reikia inoti, kokia dabartin suma P
po n period su i palkan norma per period sukaups vert S:
P = S(1 + i)
n
.
28
P diskonto S vert arba dabartin S vert,
P radimas inant D vadinamas diskontavimu,
S P vadinamas sudtiniu diskontu su duota palkan nor-
ma,
(1 + i)
n
diskontavimo daugiklis per n period.
2.14 pavyzdys. Kiek pinig reikia dti taupomj sskait,
kad po 6 met susikaupt 9800 Lt, jei mokama 15% sudtini
palkan, skaiiuojam pusmeiais?
Sprendimas. S = 9800, i =
0, 15
2
, n = 6 2 = 12.
P = S(1 + i)
n
= 9800
_
1 +
0, 15
2
_
12
= 4114, 57 (Lt).
2.4.1 Lietuvos valstybinis komercinis bankas 1994 m. mokjo 25 %
metini palkan. Kiek bt gauta palkan, jei t mnesi-
ams bt investuota P Lt?
Uduotis P t
2.4.1.1 2000 2, 5
2.4.1.2 2500 3
2.4.1.3 3000 3, 5
2.4.1.4 3500 4
2.4.1.5 4000 5
2.4.1.6 4500 6
2.4.1.7 5000 7
2.4.1.8 5500 8
2.4.1.9 6000 9
2.4.1.10 6500 10
Uduotis P t
2.4.1.11 2000 10
2.4.1.12 2500 9
2.4.1.13 3000 8
2.4.1.14 3500 7
2.4.1.15 4000 6
2.4.1.16 4500 5
2.4.1.17 5000 4
2.4.1.18 5500 3
2.4.1.19 6000 2, 5
2.4.1.20 6500 2
2.4.2 Kiek turi mokti palkan verslininkas, jei paskolinta 3000 Lt
5 mnesiams su 40% paprastj metini palkan?
29
2.4.3 bank, kuriame palkanos priskaiiuojamos kas t mnesiai,
indlininkas padjo 2000 Lt. Per metus indlis iaugo iki
2250 Lt. Kokia banko metin palkan norma?
Uduotis t
2.4.3.1 2, 5
2.4.3.2 3
2.4.3.3 3, 5
2.4.3.4 4
2.4.3.5 5
2.4.3.6 6
2.4.3.7 7
Uduotis t
2.4.3.8 8
2.4.3.9 9
2.4.3.10 10
2.4.3.11 10
2.4.3.12 9
2.4.3.13 8
2.4.3.14 7
Uduotis t
2.4.3.15 6
2.4.3.16 5
2.4.3.17 4
2.4.3.18 3
2.4.3.19 2, 5
2.4.3.20 2
2.4.4 bank, kuriame palkanos priskaiiuojamos kas 2 mnesiai,
padta 1250 Lt. Per 2 metus indlis iaugo iki 1408, 53 Lt.
Kokia banko metin palkan norma?
2.4.5 Verslininkas t
1
metams pam i banko kredit. Pagal su-
tart numatyta, kad u kredit reikia mokti paprastsias
palkanas, o metin palkan norma lygi p %. Apskaiiuo-
kite kredito didum inodami, kad po 21 mn. verslininkas
atsiskait su banku sumokjs vis skol 44500 Lt.
Uduotis t
1
p
2.4.5.1 2 22
2.4.5.2 3 24
2.4.5.3 4 26
2.4.5.4 5 28
2.4.5.5 6 30
2.4.5.6 7 32
2.4.5.7 8 34
2.4.5.8 9 36
2.4.5.9 10 38
2.4.5.10 11 40
Uduotis t
1
p
2.4.5.11 12 42
2.4.5.12 13 44
2.4.5.13 14 46
2.4.5.14 15 48
2.4.5.15 16 50
2.4.5.16 17 52
2.4.5.17 18 54
2.4.5.18 19 56
2.4.5.19 20 58
2.4.5.20 21 60
30
2.4.6 Kokia dabartin vert P Lt laukiama po t met, jei metin
sudtini palkan norma lygi: a) 10%; b) 15%; c) 25%?
Uduotis P t
2.4.6.1 200000 2, 5
2.4.6.2 250000 3
2.4.6.3 300000 3, 5
2.4.6.4 350000 4
2.4.6.5 400000 5
2.4.6.6 450000 6
2.4.6.7 500000 7
2.4.6.8 550000 8
2.4.6.9 600000 9
2.4.6.10 650000 10
Uduotis P t
2.4.6.11 200000 10
2.4.6.12 250000 9
2.4.6.13 300000 8
2.4.6.14 350000 7
2.4.6.15 400000 6
2.4.6.16 450000 5
2.4.6.17 500000 4
2.4.6.18 550000 3
2.4.6.19 600000 2, 5
2.4.6.20 650000 2
2.4.7 U kiek gali bti perkamas dabar vertybinis popierius, jei jo
ipirkimo vert po t met yra P Lt, kai metin palkan nor-
ma yra B%?
Uduotis P t B
2.4.7.1 200000 2, 5 20
2.4.7.2 250000 3 25
2.4.7.3 300000 3, 5 30
2.4.7.4 350000 4 35
2.4.7.5 400000 5 40
2.4.7.6 450000 6 20
2.4.7.7 500000 7 25
2.4.7.8 550000 8 30
2.4.7.9 600000 9 35
2.4.7.10 650000 10 40
Uduotis P t B
2.4.7.11 200000 10 20
2.4.7.12 250000 9 25
2.4.7.13 300000 8 30
2.4.7.14 350000 7 35
2.4.7.15 400000 6 40
2.4.7.16 450000 5 20
2.4.7.17 500000 4 25
2.4.7.18 550000 3 30
2.4.7.19 600000 2, 5 35
2.4.7.20 600000 2 40
3 Riba ir tolydumas
Literatra: [Rum76] XIV skyrius, 222 253 psl.; [Stu08] 115
119 psl.; [Mis99] 117 136 psl.; [Bd08] 53 117 psl.
Teoriniai klausimai: Ribos svoka. Neaprtai didjanios ir nyk-
stamosios funkcijos. Rib skaiiavimo taisykls. Funkcijos tolydumas.
Trkio takai.
31
3.1 Funkcijos riba
3.1.1 Apibrimai
Skaiius L vadinamas funkcijos f(x) riba, kai x artja prie a
(raoma x a), jei kiekvienam skaiiui > 0 galima nurodyti
tok skaii > 0, kad visiems x: |x a| < galioja nelygyb
0 < |f(x) L| < . Raome lim
xa
f(x) = L.
Skaiius L vadinamas funkcijos f(x) riba, kai x tolsta begaly-
b (x ), jei kiekvienam skaiiui > 0, galima nurodyti tok
skaii A, kad visiems |x| > A galioja nelygyb |f(x) L| < .
Raome lim
x
f(x) = L. Kai x neaprtai didja, ymime x
+, kai x neaprtai maja, ymime x .
Keletas pavyzdi, kai riba:
1. lygi baigtiniam skaiiui;
2. lygi + arba ;
3. neegzistuoja.
3.1 pavyzdys. Apskaiiuokime rib
lim
x
3x
3
5x + 1
4 x
2
2x
3
.
Sprendimas.
lim
x
3x
3
5x + 1
4 x
2
2x
3
=
_
_
= lim
x
x
3
_
3 5
1
x
2
+
1
x
3
_
x
3
_
4
x
3

1
x
2
_ =
3
2
.
Atsakymas.
3
2
.
lim
x
4 x
4
2 + x + 3x
2
.
32
Sprendimas.
lim
x
4 x
4
2 + x + 3x
2
=
_
_
= lim
x
x
4
_
4
x
4
1
_
x
4
_
2
x
4
+
1
x
3
+
3
x
2
_ =
_
1
0
_
= .
Atsakymas. .
3.1.2 Reikini pertvarkiai
lim
x
x
2
x
x
2
+ 2x 1
.
Sprendimas. Kadangi x , tai skaitiklis ir vardiklis tolsta
begalyb, t. y. turime nepibrtum
_
_
. Skaitikl ir vardikl
dalijame i x
k
, kai k didiausias laipsnio rodiklis. iame u-
davinyje k = 2, todl reikia dalinti i x
2
.
lim
x
x
2
2
x
2
+ 2x 1
=
_
_
= lim
x
x
2
2
x
2
x
2
+2x1
x
2
= lim
x
1
2
x
2
1 +
2
x

1
x
2
= lim
x
1 0
1 + 0 0
=
1
1
= 1.
ia taikome formul
a
= 0 (a = 0).
Atsakymas. 1.
lim
x1
x
2
1
x
2
x
.
33
Sprendimas. Kadangi x 1, tai skaitiklis artja 0 ir vardiklis
artja 0 , t. y. turime nepibrtum
_
0
0
_
. Skaitikliui pertvarkyti
taikome formul a
2
b
2
= (a b)(a + b). Vardiklyje x ikeliame
prie skliaustus.
lim
x1
x
2
1
x
2
x
= lim
x1
(x 1)(x + 1)
x(x 1)
= lim
x1
x + 1
x
=
1 + 1
1
= 2.
Atsakymas. 2.
lim
x1
x + 1 2
x 1
.
Sprendimas. Pertvarkome reikini ir taikome formul:
(a b)(a + b) = a
2
b
2
.
Iekoma riba lygi
lim
x1
(
x + 1 2)(
x + 1 + 2)
(x 1)(
x + 1 + 2)
= lim
x1
x + 1 4
(x 1)(
x 1 + 2)
= lim
x1
x 3
(x 1)(
x 1 + 2)
(raome nelygias nuliui daugikli rib reikmes)
=
2
2
lim
x1
1
x 1
= lim
x1
1
1 x
= .
Pastaba. Vienpuss ribos
lim
x1+0
1
x 1
= +, lim
x10
1
x 1
= .
Atsakymas. .
34
lim
x
_
x
2
+ x x.
Sprendimas.
lim
x
_
x
2
+ x x = () = lim
x
(
x
2
+ x x)(
x
2
+ x + x)
x
2
+ x + x
= lim
x
x
2
+ x x
2
x
2
+ x + x
= lim
x
x
x
2
+ x + x
= [skaitikl ir vardikl dalijame i x]
= lim
x
x
x
_
x
2
x
2
+
x
x
2
+
x
x
= lim
x
1
_
1 +
1
x
+ 1
=
1
2
.
Atsakymas.
1
2
.
Ud. Riba Ud. Riba
3.1.1 lim
x
x
3
3x2
x+x
2
3.1.11 lim
x
x
2
3x2
x+x
2
3.1.2 lim
x
x
4
1
2x
4
x
2
1
3.1.12 lim
x
x
4
+1
2x
4
x
2
+1
3.1.3 lim
x
(1+x)
3
(1+3x)
x+x
5
3.1.13 lim
x
(1+x)
2
(1+3x)
x+x
5
3.1.4 lim
x
3x
3
5x+1
4x
2
2x
3
3.1.14 lim
x
3x
3
+5x+1
4x
2
2x
3
3.1.5 lim
x
4x
4
2+x+3x
2
3.1.15 lim
x
4+x
3
2+x+3x
2
3.1.6 lim
x
(2x+1)
4
(x1)
4
(2x+1)
4
+(x1)
4
3.1.16 lim
x
(2x+1)
2
(x1)
2
(2x+1)
2
+(x1)
2
3.1.7 lim
x
4x
2
(x+4)
2
(x1)(2x+3)(25x)
3.1.17 lim
x
4x
2
(x+4)
2
(x+1)(2x+3)(2x)
3.1.8 lim
x+
3
x6+2
x
3
+8
3.1.18 lim
x+
3
x6+2
x
2
1
3.1.9 lim
x+
x+192
x+1
x
2
9
3.1.19 lim
x+
x+19+2
x+1
x
2
1
3.1.10 lim
x+
_
3x + 5
3x 7
_
3.1.20 lim
x+
_
x + 3
x 2
_
35
3.1.3 Pirmoji pagrindin riba
lim
x0
sin x
x
= 1
lim
x0
sin 3x
sin 5x
.
Sprendimas.
lim
x0
sin 3x
sin 5x
=
_
0
0
_
= lim
x0
_
sin 3x
3x
_
3x
_
sin 5x
5x
_
5x
=
lim
y0
sin y
y
lim
z0
sin z
z
3
5
=
1
1

3
5
.
Atsakymas.
3
5
.
3.8 pavyzdys. Apskaiiuokite rib
lim
x0
sin 6x
cos x tg 3x
.
Sprendimas.
lim
x0
sin 6x
cos x tg 3x
=
_
0
0
_
= lim
x0
sin 6x
sin 3x

cos 3x
cos x
= lim
x0
sin 6x
6x
6x
sin 3x
3x
3x
lim
x0
cos 3x
cos x
= lim
x0
6x
3x
1 = 2.
Atsakymas. 2.
Uduotis Riba Uduotis Riba
3.2.1 lim
x0
3x
2
5x
sin 3x
3.2.11 lim
x0
3x
2
+5x
sin 3x
3.2.2 lim
x0
2x sin x
1cos x
3.2.12 lim
x0
3x sin x
1cos x
3.2.3 lim
x0
1cos 4x
x sin 3x
3.2.13 lim
x0
1cos 2x
x sin 3x
3.2.4 lim
x0
_
1
sin x
cos x
_
3.2.14 lim
x0
_
2
sin x
2 cos x
_
3.2.5 lim
x0
1cos 3x
x tg 2x
3.2.15 lim
x0
1cos x
x tg 2x
36
3.2.6 lim
x0
sin 7xsin 2x
sin x
3.2.16 lim
x0
sin 3xsin 2x
sin x
3.2.7 lim
x0
6x
2
15x
sin 6x
3.2.17 lim
x0
6x
2
5x
sin 3x
3.2.8 lim
x0
cos 2xcos x
1cos x
3.2.18 lim
x0
cos xcos 2x
1cos x
3.2.9 lim
x0
1cos 2x
cos 7xcos 3x
3.2.19 lim
x0
1cos 2x
cos xcos 2x
3.2.10 lim
x0
(sin x)
2
(tg x)
2
x
4
3.2.20 lim
x0
(sin x)
2
(tg x)
2
x
3
3.1.4 Antroji pagrindin riba
lim
x0
(1 + x)
1
x
= e
lim
x0
(1 + 2x)
1
x
.
Sprendimas.
lim
x0
(1 + 2x)
1
x
= lim
x0
(1 + 2x)
1
2x
2
= e
2
.
Atsakymas. e
2
.
lim
x0
(1 + 5x)
1
x
.
Sprendimas.
lim
x0
(1 + 5x)
1
x
= lim
x0
(1 + 5x)
1
5x
5
= e
5
.
Atsakymas. e
5
.
lim
x
_
x 1
x + 1
_
x
.
37
Sprendimas.
lim
x
_
x 1
x + 1
_
x
= lim
x
_
1 +
_
x 1
x + 1
1
__
x
= lim
x
_
_
1 +
2
x + 1
_x+1
2
_
2x
x+1
= e
lim
x
2x
x+1
= e
2
.
Atsakymas. e
2
.
3.3.1 lim
x
_
2+x
3+x
_
x
3.3.11 lim
x
_
2x+4x
3+x
_
x+1
3.3.2 lim
n
_
1
1
n
_
n
3.3.12 lim
n
_
1
8x
x+5
_
x
3.3.3 lim
x
_
1 +
2
x
_
x
3.3.13 lim
x
_
6 +
8x
x
_
x
3.3.4 lim
x
_
x
x+1
_
x
3.3.14 lim
x
_
2x
2x+1
_
x
3.3.5 lim
x
_
x1
x+3
_
x+2
3.3.15 lim
x
_
x
6x+3
_
x+2
3.3.6 lim
n
_
1 +
x
n
_
n
3.3.16 lim
n
_
1 +
4x
n
_
n
3.3.7 lim
x
_
5+x
8+x
_
x
3.3.17 lim
x
_
25+x
5+x
_
x
3.3.8 lim
x
_
1 +
1
x
_
1+x
3.3.18 lim
x
_
1 +
7
x
_
1+x
3.3.9 lim
x
_
1 +
8
x
_
x
3.3.19 lim
x
_
1 +
8x
x
_
x+1
3.3.10 lim
x
_
x+4
x+2
_
x+3
3.3.20 lim
x
_
4x
8x+2
_
x+3
3.1.5 Vienpuss ribos
Kai nagrinjama funkcijos f(x) rib take a (ymime lim
xa
f(x)),
kintamasis x gyja reikmes ir i kairs, ir i deins nuo tako
a. Jeigu iekant ribos, kai x a, apsiribojama x reikmmis,
kurios yra tik kair (arba tik dein) nuo tako a, tai tokia riba
vadinama funkcijos riba i kairs (deins) ir ymima:
lim
xa0
f(x) = lim
xa
f(x) = f(a 0), (x < a)
38
lim
xa+0
f(x) = lim
xa+
f(x) = f(a + 0), (x > a).
Danai uraoma trumpiau: a+ (a) vietoje a + 0 (a 0).
Funkcijos ribos i kairs ir i deins vadinamos vienpusmis ri-
bomis.
Kai funkcija f take a turi rib, tai vienpuss ribos yra lygios
tarpusavyje ir lygios funkcijos ribai:
lim
xa0
f(x) = lim
xa+0
f(x) = lim
xa
f(x).
3.12 pavyzdys. Apskaiiuokime ribas
lim
x+0
e
x
, lim
x0
e
x
.
Sprendimas.
lim
x+0
e
x
= e
0
= 1, lim
x0
e
x
= e
0
= 1.
Atsakymas. 1, 1.
3.13 pavyzdys. Apskaiiuokime ribas
lim
x+
2(x
2
+ 1)
4x + 3
, lim
x
2(x
2
+ 1)
4x + 3
.
Sprendimas.
lim
x+
2(x
2
+ 1)
4x + 3
= , lim
x
2(x
2
+ 1)
4x + 3
= +.
Atsakymas. , +.
Ud. Riba Ud. Riba
3.4.1 lim
x3+0
|7xx
2
12|
x
2
6x+9
3.4.11 lim
x2+0
|6xx
2
12|
x
2
4x+4
3.4.2 lim
x30
7xx
2
12
|x
2
6x+9|
3.4.12 lim
x20
6xx
2
12
|x
2
4x+4|
3.4.3 lim
x
x
_
x
2
+ 1 x
_
3.4.13 lim
x
x
_
x
2
4 x
_
39
Ud. Riba Ud. Riba
3.4.4 lim
x
x
_
x
2
1 + x
_
3.4.14 lim
x
x
_
x
2
4 + x
_
3.4.5 lim
x
_
2+3x
3+2x
_
x+1
3.4.15 lim
x4+0
|4xx
2
12|
x
2
8x+16
3.4.6 lim
x
_
23x
32x
_
x+1
3.4.16 lim
x
_
27x
72x
_
x+1
3.4.7 lim
x
_
2x+1
2x1
_
x
3.4.17 lim
x
_
5x+1
5x1
_
x
3.4.8 lim
x
_
2x1
2x+1
_
x
3.4.18 lim
x
_
x1
x+1
_
x
3.4.9 lim
x
_
4x+1
4x+3
_
x+1
3.4.19 lim
x
_
8x+3
8x+9
_
x+1
3.4.10 lim
x
_
4x+1
4x3
_
x+1
3.4.20 lim
x
_
9x+1
9x3
_
x+1
3.2 Funkcijos tolydumas. Trki rys
Funkcija y = f(x) vadinama tolydija take a X, jei ji apibr-
ta iame take bei jo aplinkoje, ir egzistuoja riba lim
xa
f(x), kuri
sutampa su funkcijos f reikme take a:
lim
xa
f(x) = f(a).
Kitais odiais, funkcija yra tolydi take a, jei i abiej to
tako pusi funkcijos reikms artja t pat skaii, kuris lygus
funkcijos reikmei f(a).
Sakoma, kad funkcija f yra tolydi take a i kairs, jei f(a) =
f(a), t. y. lim
xa
f(x) = f(a); i deins, jei f(a+) = f(a), t. y.
lim
xa+
f(x) = f(a).
Funkcija vadinama tolydija intervale, jei visuose to intervalo
takuose ji yra tolydi.
Jeigu kakuriame take funkcija f nra tolydi, tai tas takas
vadinamas f trkio taku.
Trkio tak ri yra keletas.
Takas a vadinamas funkcijos y = f(x) pirmosios ries trkio
taku, jeigu egzistuoja baigtins ribos i kairs ir i deins:
40
lim
xa
f(x) = f(a), lim
xa+
f(x) = f(a+),
bet jos nra tarpusavyje lygios: f(a 0) = f(a + 0).
Kai bent viena vienpus funkcijos y = f(x) riba take a neegzis-
tuoja arba yra begalin, tai takas a vadinamas ios funkcijos
antrosios ries trkio taku.
Takas a vadinamas funkcijos y = f(x) paalinamuoju trkio
taku, jei vienpuss funkcijos ribos yra lygios f(a 0) = (a + 0),
taiau bent viena i j nelygi funkcijos reikmei f(a), arba funkcija
neapibrta take a.
3.14 pavyzdys. Pasirinkime skaii a taip, kad funkcija
f(x) =
_
_
_
sin 2x
x
, kai x = 0,
a, kai x = 0
bt tolydi, kai x (; +).
Sprendimas. Kai x = 0, funkcija y =
sin 2x
x
yra tolydi kaip ele-
mentarioji funkcija.
Kai x = 0, skaiiuojame vienpuses ribas (iuo atveju jos lygios,
nes egzistuoja riba lim
x0
sin 2x
x
= 2):
lim
x0
sin 2x
x
= 2.
Gauname f(0+) = lim
xa+
a = a; f(0) = lim
xa
a = a.
Taigi, i funkcija tolydi, kai a = 2.
Atsakymas. Funkcija tolydi, kai a = 2.
3.5 uduotis savarankikam darbui. Pasirinkite skaii a, kad
funkcija f(x) bt tolydi, kai x (; +) arba nustatykite,
kad toks skaiius a neegzistuoja.
41
Ud. Funkcija Ud. Funkcija
3.5.1 f(x) =
_
x
2
4
x 2
, kai x = 2,
a, kai x = 2;
3.5.6 f(x) =
_
2
x 1
, kai x = 1,
a, kai x = 1;
3.5.2 f(x) =
_
e
x
1
x
, kai x = 0,
a, kai x = 0;
3.5.7 f(x) =
_
sin
1
2x
, kai x = 0,
a, kai x = 0;
3.5.3 f(x) =
_
x sin
1
x
, kai x = 0,
a, kai x = 0;
3.5.8 f(x) =
_
x
2
1
x 1
, kai x = 0,
a, kai x = 1;
3.5.4 f(x) =
_
x 2
|x 2|
, kai x = 2,
a, kai x = 2;
3.5.9 f(x) =
_
x
2
+ 2x
x 5
, kai x = 5,
a, kai x = 5;
3.5.5 f(x) =
_
2x, kai |x| 1,
a, kai |x| > 1;
3.5.10 f(x) =
_
(x 3)(x + 5)
|x 3|
, kai x = 3,
a, kai x = 3.
3.15 pavyzdys. Raskime funkcijos
f(x) =
_
_
| sin x|
x
, kai x = 0,
0, kai x = 0
trkio takus ir nustatykime j r.
Sprendimas. Funkcija y = f(x) apibrta visoje realij skaii
aibje. Trk ji gali turti tik take x = 0 (r. 1 pav.).
Skaiiuojame vienpuses ribas:
f(0) = lim
x0
| sin x|
x
= lim
x0
sin x
x
= 1,
f(0+) = lim
x0+
sin x
x
= 1.
Kadangi f(0) = f(0+), takas x = 0 yra pirmosios ries trkio
takas.
Atsakymas. Takas x = 0 yra pirmosios ries trkio takas.
42
1 pav.: Funkcijos f(x) grakas.
3.6 uduotis savarankikam darbui. Nustatykite funkcijos f
trkio tak r ir nubraiykite funkcijos grako eskiz.
3.6.1 f(x) =
_
2|x 1|
x
, kai x = 0,
2, kai x = 0;
3.6.6 f(x) =
_
|x 2|
|x + 2|
, kai x = 2,
5, kai x = 2;
3.6.2 f(x) =
_
(x 4)(x + 8)
|x + 4|
, kai x = 4,
8, kai x = 4;
3.6.7 f(x) =
_
|x|, kai x 1,
1, kai x > 1;
3.6.3 f(x) =
_
10 x
2
, kai x 2,
3x, kai x > 2;
3.6.8 f(x) =
_
x, kai x 1,
2
1 x
, kai x > 1;
3.6.4 f(x) =
_
e
2x
1
2x
, kai x = 0,
6, kai x = 0;
3.6.9 f(x) =
_
x 1, kai x 0,
x + 1, kai x < 0;
3.6.5 f(x) =
_
x sin
1
x
2
, kai x = 0,
0, kai x = 0;
3.6.10 f(x) =
_
x
2
+ 1, kai x 0,
x
2
1, kai x > 0.
43
4 Diferencialinis skaiiavimas
Literatra: [Apy01] II skyrius 47 60 psl.; [Pek05] VII skyrius 158
182 psl.; [Rum76] XVI - XVIII skyriai 263 - 285 psl., 311 - 314 psl.,
317 - 329 psl.
Teoriniai klausimai: Funkcijos ivestin. Dalmens ivestin. Su-
dtins funkcijos ivestin. Liopitalio taisykl. Funkcijos diferencialas.
Diferencialo taikymas apytiksliams skaiiavimams. Teiloro formul.
4.1 Funkcijos ivestin
4.1.1 Funkcijos ivestins apibrimas
Funkcijos y = f(x) ivestine take x = a vadinama riba:
y
= f
(a) = lim
x0
y
x
= lim
x0
f(a + x) f(a)
x
.
Priminkime, kad x vadinamas argumento pokyi take a,
y = f(a + x) f(a) funkcijos pokyiu.
Jeigu funkcija f(x) turi ivestin visuose kurio nors intervalo
takuose, tai sakoma, kad ji diferencijuojama tame intervale, o
ivestins radimo veiksmas vadinamas diferencijavimu.
Jei riba neegzistuoja, sakoma, kad funkcija ivestins take ne-
turi.
4.1.2 Elementarij funkcij ivestini lentel
Pagrindins diferencijavimo taisykls ir formuls:
(u + v)
= u
+ v
; (u v)
= u
v + v
u;
_
c f(x)
_
= c (f(x)
_
;
_
u
v
_
=
u
v v
u
v
2
;
c
= 0; x
= 1;
(x
n
)
= n x
n1
; (
x)
=
1
2
x
;
(e
x
)
= e
x
, e = 2, 71828 . . .; (a
x
)
= a
x
ln a;
(ln x)
=
1
x
; (log
a
x)
=
1
xln a
;
44
(sin x)
= cos x; (cos x)
= sin x;
(tg x)
=
1
cos
2
x
; (ctg x)
=
1
sin
2
x
;
(arcsin x)
=
1
1 x
2
; (arccos x)
=
1
1 x
2
;
(arctg x)
=
1
1 + x
2
; (arcctg x)
=
1
1 + x
2
.
4.1.3 Dalmens ivestin
Dalmens ivestins formul:
_
u
v
_
=
u
v v
u
v
2
(4.1)
4.1 pavyzdys. Raskime dalmens y =
e
x
1
e
x
+ 1
ivestin.
Sprendimas. Dalmens ivestins iekome remiantis (4.1) formule:
y
=
_
e
x
1
e
x
+ 1
_
=
(e
x
1)
(e
x
+ 1) (e
x
+ 1)
(e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
,
o reikinio (e
x
1) ivestins iekome pagal formule (u + v)
=
u
+ v
, tuomet tursime
(e
x
1)
(e
x
+ 1) (e
x
+ 1)
(e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
=
_
(e
x
)
(1)
_
(e
x
+ 1)
_
(e
x
)
+ (1)
_
(e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
,
pasinaudoj pagrindini ivestini lentele, galime apskaiiuoti ivestines
e
x
ir 1:
_
(e
x
)
(1)
_
(e
x
+ 1)
_
(e
x
)
+ (1)
_
(e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
=
(e
x
0) (e
x
+ 1) (e
x
+ 0) (e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
.
45
Atlik algebrinius pertvarkius, tursime
(e
x
0) (e
x
+ 1) (e
x
+ 0) (e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
=
e
x
(e
x
+ 1) e
x
(e
x
1)
(e
x
+ 1)
2
=
e
x
e
x
+ e
x
e
x
e
x
+ e
x
(e
x
+ 1)
2
=
e
2x
+ e
x
e
2x
+ e
x
(e
x
+ 1)
2
=
2e
x
(e
x
+ 1)
2
.
Atsakymas.
2e
x
(e
x
+ 1)
2
.
4.1 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj dalmens ivestins
formule ir pagrindini funkcij ivestinmis, raskite i funkcij
ivestines:
Uduotis Funkcija Uduotis Funkcija
4.1.1 y =
e
x
+ 1
e
x
1
4.1.11 y =
e
x
3
4 e
x
4.1.2 y =
e
x
2
e
x
+ 2
4.1.12 y =
e
x
3
e
x
4
4.1.3 y =
e
x
+ 1
1 e
x
4.1.13 y =
e
x
+ 3
e
x
4
4.1.4 y =
e
x
1
2 e
x
4.1.14 y =
e
x
3
e
x
+ 4
4.1.5 y =
e
x
+ 2
e
x
+ 1
4.1.15 y =
e
x
+ 3
e
x
+ 4
4.1.6 y =
1 e
x
e
x
+ 1
4.1.16 y =
e
x
+ 3
5 e
x
4.1.7 y =
1 e
x
e
x
3
4.1.17 y =
e
x
3
5 + e
x
4.1.8 y =
2 e
x
e
x
3
4.1.18 y =
3 e
x
5 + e
x
4.1.9 y =
2 e
x
e
x
+ 3
4.1.19 y =
4 e
x
e
x
5
4.1.10 y =
e
x
2
3 e
x
4.1.20 y =
4 + e
x
e
x
+ 5
sin xcos x
sin x+cos x
ivestin ir ap-
skaiiuokime jos reikm take x =

2
.
Sprendimas. Dalmens ivestins iekome remiantis formule
_
u
v
_
=
u
v v
u
v
2
:
46
y
=
_
sin x cos x
sin x + cos x
_
=
(sin x cos x)
(sin x + cos x) (sin x + cos x)
(sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
,
o reikinio (sin x cos x)
ivestins iekome pagal formul (u + v)
=
u
+ v
, tuomet tursime
(sin x cos x)
(sin x + cos x) (sin x + cos x)
(sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
=
_
(sin x)
(cos x)
_
(sin x + cos x)
_
(sin x)
+ (cos x)
_
(sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
,
dabar pasinaudoj ivestini lentele, galime apskaiiuoti ivestines
sin x ir cos x:
_
(sin x)
(cos x)
_
(sin x + cos x)
_
(sin x)
+ (cos x)
_
(sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
=
(cos x (sin x)) (sin x + cos x) (cos x + (sin x)) (sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
=
(cos x + sin x) (sin x + cos x) (cos x sin x) (sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
Atlik algebrinius petvarkius, gauname
(cos x + sin x) (sin x + cos x) (cos x sin x) (sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
=
cos x sin x + cos x cos x + sin x sin x + sin x cos x (cos x sin x cos x cos x sin x sin x + sin x cos x)
(sin x + cos x)
2
=
cos x sin x + cos x cos x + sin x sin x + sin x cos x cos x sin x + cos x cos x + sin x sin x sin x cos x
(sin x + cos x)
2
=
cos x cos x + sin x sin x + cos x cos x + sin x sin x
(sin x + cos x)
2
=
cos
2
x + sin
2
x + cos
2
x + sin
2
x
(sin x + cos x)
2
=
=
2 cos
2
x + 2 sin
2
x
(sin x + cos x)
2
=
2
_
cos
2
x + sin
2
x
_
(sin x + cos x)
2
.
Pasinaudoj formule cos
2
x + sin
2
x = 1, gauname
y
=
2
_
cos
2
x + sin
2
x
_
(sin x + cos x)
2
=
2 1
(sin x + cos x)
2
=
2
(sin x + cos x)
2
.
47
Apskaiiuojame reikinio reikm take x =

2
:
y
2
_
=
2
_
sin

2
+ cos

2
_
2
=
2
(1 + 0)
2
=
2
1
2
=
2
1
= 2.
Atsakymas.
2
(sin x + cos x)
2
; 2.
4.2 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj dalmens i-
vestins formule ir pagrindini funkcij ivestinmis, raskite i
funkcij ivestines ir apskaiiuokite reikmes takuose:
Ud. Funkcija Takas Ud. Funkcija Takas
4.2.1 y =
sin x + cos x
sin x cos x
x = 0 4.2.11. y =
3 sin x
sin x + 3
x = 0
4.2.2 y =
sin x + cos x
cos x sin x
x =

2
4.2.12. y =
3 + sin x
sin x 3
x =

2
4.2.3 y =
cos x sin x
sin x + cos x
x =
2
4.2.13. y =
2 + sin x
sin x 2
x =
2
4.2.4. y =
sin x + 2
sin x cos x
x = 0 4.2.14. y =
4 sin x
sin x 3
x = 0
4.2.5. y =
1 + cos x
cos x sin x
x =

2
4.2.15. y =
6 + sin x
6 sin x
x =

2
4.2.6. y =
cos x sin x
sin x + 1
x =

2
4.2.16. y =
5 sin x
sin x + 6
x =
2
4.2.7. y =
cos x sin x
1 + cos x
x = 0 4.2.17. y =
7 + sin x
cos x 7
x =

4
4.2.8. y =
sin x + 2
sin x 3
x =

2
4.2.18. y =
7 + cos x
sin x 6
x =

6
4.2.9. y =
3 + cos x
3 sin x
x =
2
4.2.19. y =
5 + sin x
cos x 6
x =

3
4.2.10. y =
2 sin x
sin x + 2
x = 0 4.2.20. y =
4 cos x
cos x 3
x =

2
x
2
1+x
ivestin ir apskaii-
uokime reikm take x = 1.
Sprendimas. Dalmens ivestins iekome remiantis formule
_
u
v
_
=
u
v v
u
v
2
:
y
=
_
x
2
1 + x
_
=
_
x
2
_
(1 + x) (1 + x)
x
2
(1 + x)
2
,
48
o reikinio (1 + x)
ivestins iekome pagal formule (u + v)
=
u
+ v
, tuomet tursime
y
=
_
x
2
1 + x
_
=
_
x
2
_
(1 + x) (1
+ (x)
) x
2
(1 + x)
2
,
pasinaudoj pagrindini ivestini lentele, galime apskaiiuoti i-
vestines x
2
, x ir 1:
_
x
2
_
(1 + x) (1
+ (x)
) x
2
(1 + x)
2
=
2x(1 + x) (0 + 1) x
2
(1 + x)
2
.
Atlik algebrinius pertvarkius, turime:
2x(1 + x) (0 + 1) x
2
(1 + x)
2
=
2x(1 + x) 1x
2
(1 + x)
2
=
2x + 2x
2
x
2
(1 + x)
2
=
2x + x
2
(1 + x)
2
.
Apskaiiuojame reikinio reikm take x = 1:
y
(1) =
2 1 + 1
2
(1 + 1)
2
=
2 + 1
2
2
=
3
4
.
Atsakymas.
2x + x
2
(1 + x)
2
;
3
4
.
4.3 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj dalmens i-
vestins formule ir pagrindini funkcij ivestinmis, raskite i
funkcij ivestines ir apskaiiuokite reikmes takuose:
Uduotis Funkcija Takas Uduotis Funkcija Takas
4.3.1. y =
x
3
1 + x
x = 1 4.3.11. y =
x
2
1 x
2
x = 2
4.3.2. y =
x
3
1 x
x = 0 4.3.12. y =
x
5
x
2
1
x = 3
4.3.3. y =
x
2
1 x
x = 2 4.3.13. y =
x
4
2 x
2
x = 1
4.3.4. y =
x
4
1 x
x = 3 4.3.14. y =
x
4
1 + x
x = 2
49
Uduotis Funkcija Takas Uduotis Funkcija Takas
4.3.5. y =
x
3
2 + x
x = 1 4.3.15. y =
x
7 x
x = 2
4.3.6. y =
x
3
2 x
x = 1 4.3.16. y =
x 6
x + 7
x = 2
4.3.7. y =
x
2 x
x = 0 4.3.17. y =
x 3
x + 3
x = 1
4.3.8. y =
x
2 + x
x = 1 4.3.18. y =
x
3
3 x
x = 0
4.3.9. y =
x
1 + x
2
x = 2 4.3.19. y =
x
3
3 x
2
x = 1
4.3.10. y =
x
1 x
2
x = 0 4.3.20. y =
x
3
x
2
+ 3
x = 1
4.1.4 Sudtini funkcij ivestins
Sudtins funkcijos y = f(u(x)) ivestin randama pagal formule
y
= f
(u(x))u
(x). (4.2)
Sudtini funkcij ivestins:
(u
n
)
= n u
n1
u
; (
u)
=
u
u
;
(e
u
)
= e
u
u
(a
u
)
= a
u
ln a u
;
(ln u)
=
u
u
; (log
a
u)
=
u
uln a
;
(sin u)
= cos u u
; (cos u)
= sin u u
;
(tg u)
=
u
cos
2
u
; (ctg u)
=
u
sin
2
u
;
(arcsin u)
=
u
1 u
2
; (arccos u)
=
u
1 u
2
;
(arctg u)
=
u
1 + u
2
; (arcctg u)
=
u
1 + u
2
.
4.4 pavyzdys. Pasinaudoj sudtini funkcij ivestinmis, raski-
te funkcijos y = (1 x
2
)
4
ivestin.
Sprendimas. Kadangi negalime i karto pasinaudoti pagrindini
ivestini lentele (nes ms funkcija yra sudtin), iekome ives-
50
tins remiantis (4.2) formule
y
=
_
_
1 x
2
_
4
_
=
_
_
u
4
_
= 4u
41
u
_
= 4
_
1 x
2
_
3
_
1 x
2
_
,
o reikinio (1 x
2
)
iekome remiantis formule (u + v)
= u
+ v
,
tada gauname
4
_
1 x
2
_
3
_
1 x
2
_
= 4
_
1 x
2
_
3
_
1

_
x
2
_
_
.
Dabar jau galime pasinaudoti pagrindini ivestini lentele ir ap-
skaiiuoti x
2
ir 1 ivestines:
4
_
1 x
2
_
3
_
1

_
x
2
_
_
= 4
_
1 x
2
_
3
(0 2x) ,
atlik aritmetinius veiksmus, tursime
4
_
1 x
2
_
3
(0 2x) = 4
_
1 x
2
_
3
(2x) = 8x
_
1 x
2
_
3
.
Atsakymas. y
= 8x
_
1 x
2
_
3
.
4.4 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj sudtini
funkcij ivestinmis, raskite ias ivestines:
4.4.1. y =
_
1 x
2
_
3
4.4.11. y =
_
1 + x
2
_
5
4.4.2. y =
_
1 x
2
_
2
4.4.12. y =
_
1 x
2
_
5
4.4.3. y =
_
1 + x
2
_
4
4.4.13. y =
_
x
2
1
_
5
4.4.4. y =
_
2 + x
2
_
4
4.4.14. y =
_
x
2
1
_
5
4.4.5. y =
_
x
2
1
_
4
4.4.15. y =
_
1 + x
2
_
6
4.4.6. y =
_
x
2
1
_
3
4.4.16. y =
_
1 x
2
_
6
4.4.7. y =
_
x
2
5
_
3
4.4.17. y =
_
1 x
2
_
6
4.4.8. y =
_
x
2
5
_
3
4.4.18. y =
_
1 + x
2
_
7
4.4.9. y =
_
x
2
5
_
2
4.4.19. y =
_
2 + x
2
_
7
4.4.10. y =
_
1 x
2
_
4
4.4.20. y =
_
3 x
2
_
8
51
4.5 pavyzdys. Pasinaudoj sudtini funkcij ivestinmis, raski-
te ivestin:
y =
_
1 x
2
.
Sprendimas. Iekome ivestins remiantis (4.2) formule. Tuomet
tursime
y
=
_
_
1 x
2
_
=
_
_
u
_
=
u
u
_
=
_
_
1 x
2
_1
2
_
=
1
2
_
1 x
2
_1
2
1
_
1 x
2
_
1
2
_
1 x
2
_
1
2
_
1 x
2
_
,
reikinio (1 x
2
)
iekome remiantis formule (u + v)
= u
+ v
,
tada gauname
1
2
_
1 x
2
_
1
2
_
1 x
2
_
=
1
2
_
1 x
2
_
1
2
_
1

_
x
2
_
_
.
Pasinaudoj pagrindini ivestini lentele, galime apskaiiuoti i-
vestines x
2
ir 1:
1
2
_
1 x
2
_
1
2
_
1

_
x
2
_
_
=
1
2
_
1 x
2
_
1
2
(0 2x)
atlik algebrinius petvarkius, tursime
1
2
_
1 x
2
_
1
2
(0 2x) =
1
2
_
1 x
2
_
1
2
(2x) =
x
1 x
2
.
Atsakymas. y
=
x
1 x
2
.
52
4.5.1. y =

2 x
2
4.5.11. y =
4
2 x
2
4.5.2. y =

x
2
+ 2 4.5.12. y =
4
x
2
2
4.5.3. y =

x
2
2 4.5.13. y =
4
x
2
+ 3
4.5.4. y =

x
2
1 4.5.14. y =
4
x
2
3
4.5.5. y =

x
2
1 4.5.15. y =
4
x
2
5
4.5.6. y =

x
2
3 4.5.16. y =
4
x
2
+ 2
4.5.7. y =
3
x
2
3 4.5.17. y =
4
2 x
2
4.5.8. y =
3
x
2
+ 3 4.5.18. y =
4
3 x
2
4.5.9. y =
3
x
2
2 4.5.19. y =
5
x
2
2
4.5.10. y =
3
2 x
2
4.5.20. y =
5
x
2
+ 2
4.6 pavyzdys. Pasinaudoj sudtini funkcij ivestinmis, ras-
kite ivestin:
y = ln cos x.
Sprendimas. Iekome ivestins remiantis (4.2) formule. Tuomet
tursime
y
= (ln cos x)
=
_
(ln u)
=
1
u
u
_
=
1
cos x
(cos x)
.
Pasinaudoj pagrindini ivestini lentele, galime apskaiiuoti fun-
kcijos cos x ivestin:
1
cos x
(cos x)
=
1
cos x
(sin x) =
sin x
cos x
= tg x.
Atsakymas. y
= tg x.
4.6.1. y = ln sin x 4.6.11. y = ln 3x
4.6.2. y = ln ln x 4.6.12. y = ln 4x
4.6.3. y = ln 2x 4.6.13. y = ln (sin x)
4.6.4. y = ln e
x
4.6.14. y = ln (3x)
4.6.5. y = ln arccos x 4.6.15. y = ln (cos x)
4.6.6. y = ln arcsin x 4.6.16. y = ln (4x)
4.6.7. y = ln arctg x 4.6.17. y = ln (2x)
4.6.8. y = ln arcctg x 4.6.18. y = ln (arccos x)
4.6.9. y = ln tg x 4.6.19. y = ln (ctg x)
4.6.10. y = ln ctg x 4.6.20. y = ln (tg x)
53
kite ivestin:
y = e
x
2
.
Sprendimas. Iekome ivestins remiantis (4.2) formule arba sud-
tini funcij ivestinmis:
y
=
_
e
x
2
_
=
_
(e
u
)
= e
u
u
_
= e
x
2
_
x
2
_
.
Jau galime pasinaudoti pagrindini ivestini lentele ir apskaiiuo-
ti x
2
ivestin:
e
x
2
_
x
2
_
= 2xe
x
2
.
Atsakymas. y
= 2xe
x
2
.
4.7.1. y = e
x
3
4.7.11. y = e
6x
4.7.2. y = e
x
4
4.7.12. y = e
x
6
4.7.3. y = e
2x
4.7.13. y = e
7x
4.7.4. y = e
4x
4.7.14. y = e
8x
4.7.5. y = e
x
5
4.7.15. y = e
3x
4.7.6. y = e
cos x
4.7.16. y = e
cos x
4.7.7. y = e
sin x
4.7.17. y = e
sin x
4.7.8. y = e
tg x
4.7.18. y = e
tg x
4.7.9. y = e
ctg x
4.7.19. y = e
ctg x
4.7.10. y = e
5x
4.7.20. y = e
x
2
kite ivestin:
y = arccos 3x.
54
Sprendimas. Negalime i karto pasinaudoti pagrindini ivestini
lentele, nes ms funkcija yra sudtin. Tuomet iekome ivestins
remiantis (4.2) formule
y
= (arccos(3x))
=
_
(arccos u)
=
u
1 u
2
_
=
1
_
1 (3x)
2
(3x)
=
1
1 9x
2
(3x)
.
Jau galime pasinaudoti pagrindini ivestini lentele ir apskaiiuo-
ti 3x ivestin ir gauti atsakym:
1 9x
2
(3x)
=
3
1 9x
2
.
Atsakymas. y
=
3
1 9x
2
.
4.8.1. y = arccos(4x) 4.8.11. y = arcsin(6x)
4.8.2. y = arccos(x
2
) 4.8.12. y = arcsin(7x)
4.8.3. y = arccos(5x) 4.8.13. y = arccos(6x)
4.8.4. y = arccos(x
3
) 4.8.14. y = arccos(7x)
4.8.5. y = arccos(2x) 4.8.15. y = arccos(x
4
)
4.8.6. y = arcsin(4x) 4.8.16. y = arcsin(x
4
)
4.8.7. y = arcsin(x
2
) 4.8.17. y = arccos(8x)
4.8.8. y = arcsin(5x) 4.8.18. y = arcsin(8x)
4.8.9. y = arcsin(x
3
) 4.8.19. y = arccos(x
5
)
4.8.10. y = arcsin(5x) 4.8.20. y = arcsin(x
5
)
4.1.5 Liopitalio taisykl
Sakome, kad dviej funkcij santykis
f(x)
g(x)
, kai x a (a gali bti
baigtinis ar begalinis) yra neapibrtumas
0
0
_
_
, jei lim
xa
f(x)
= lim
xa
g(x) = 0
_
lim
xa
f(x) = lim
xa
g(x) =
_
.
55
Liopitalio taisykl. Tegul funkcijos f ir g apibrtos ir dife-
rencijuojamos kokioje nors tako a aplinkoje, iskyrus gal tik pat
tak a. Be to, lim
xa
f(x) = lim
xa
g(x) = 0 (lim
xa
f(x) = lim
xa
g(x) =
), o ivestin g
(x) nelygi nuliui n viename mintos aplinkos

take. Jei iomis slygomis egzistuoja (baigtin ar begalin) ri-
ba lim
xa
f
(x)
g
(x)
, tai egzistuos ir riba lim
xa
f(x)
g(x)
ir bus teisinga itokia
lygyb: lim
xa
f(x)
g(x)
= lim
xa
f
(x)
g
(x)
.
1 pastaba. lim
xa
f
(x)
g
(x)
gali neegzistuoti, nors funkcij f ir g san-
tykio riba lim
xa
f(x)
g(x)
ir egzistuoja. Pavyzdiui, reikinys
_
x
2
cos
1
x
_
(ln (1 + x))
=
2xcos
1
x
sin
1
x
1
1+x
= 2x(1 + x) cos
1
x
+ xsin
1
x
+ sin
1
x
,
kai x 0, ribos neturi, taiau
lim
x0
x
2
cos
1
x
ln (1 + x)
= lim
x0
xcos
1
x
1
x
ln (1 + x)
= lim
x0
xcos
1
x
ln (1 + x)
1
x
=
lim
x0
xcos
1
x
ln
_
lim
x0
(1 + x)
1
x
_ =
0
ln e
=
0
1
= 0.
2 pastaba. Jeigu f
(x) ir g
(x) tenkina tas paias slygas, kaip

ir funkcijos f(x) ir g(x), tai Liopitalio taisykl galima taikyti dar
kart. Tuomet: lim
xa
f(x)
g(x)
= lim
xa
f
(x)
g
(x)
= lim
xa
f
(x)
g
(x)
. Danai Liopi-
talio taisykl reikia taikyti kelet kart.
4.9 pavyzdys. Remdamiesi Liopitalio taisykle, raskite rib
lim
x0
x
2
ln x.
56
Sprendimas. Neapibrtumas 0 . Reikin pertvarkome neapi-
brtum

:
lim
x0
x
2
ln x = lim
x0
ln x
1
x
2
.
Dabar jau galime taikyti Liopitalio taisykl. Tuomet tursime
lim
x0
ln x
1
x
2
= lim
x0
(ln x)
_
1
x
2
_
= lim
x0
(ln x)
(x
2
)
= lim
x0
1
x
2x
3
.
Atlik algebrinius petvarkius, apskaiiuojame rib
lim
x0
1
x
2x
3
= lim
x0
_
1
x
2
x
3
_
= lim
x0
_
x
3
2x
_
= lim
x0
_
x
2
2
_
=
0
2
= 0.
Atsakymas. 0.
4.9 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj Liopitalio
taisykle, raskite ias ribas:
4.9.1. lim
x0
x
3
ln x 4.9.11. lim
x0
x
9
ln x
4.9.2. lim
x0
x ln x 4.9.12. lim
x0
x
5
ln x
4.9.3. lim
x0
x
4
ln x 4.9.13. lim
x0
x
10
ln x
4.9.4. lim
x0
x
5
ln x 4.9.14. lim
x0
x
6
ln x
4.9.5. lim
x0
x
6
ln x 4.9.15. lim
x0
x
7
ln x
4.9.6. lim
x0
x
3
ln x 4.9.16. lim
x0
x
8
ln x
4.9.7. lim
x0
x
2
ln x 4.9.17. lim
x0
x
9
ln x
4.9.8. lim
x0
x
4
ln x 4.9.18. lim
x0
x
11
ln x
4.9.9. lim
x0
x
7
ln x 4.9.19. lim
x0
x
10
ln x
4.9.10. lim
x0
x
8
ln x 4.9.20. lim
x0
x
12
ln x
4.10 pavyzdys. Remdamiesi Liopitalio taisykle, raskite i rib:
lim
x
x
2
2
x
.
57
Sprendimas. Kadangi 2
= , turime neapibrtum

. Todl
i karto taikome Liopitalio taisykl:
lim
x
x
2
2
x
= lim
x
_
x
2
_
(2
x
)
= lim
x
2x
2
x
ln 2
,
ra vietoje x begalyb, dar turime neapibrtum

. Rem-
damiesi 2 pastaba, taikome Liopitalio taisykl dar kart:
lim
x
2x
2
x
ln 2
= lim
x
(2x)
(2
x
ln 2)
= lim
x
2
ln 2 2
x
ln 2
.
Kadangi jau neturime neapibrtumo, sistatome vietoje x begaly-
b ir apskaiiuojame rib:
lim
x
2
ln 2 2
x
ln 2
=
2
ln 2 2
ln 2
=
2
= 0.
Atsakymas. 0.
4.10 uduotis savarankikam darbui. Remdamiesi Liopitalio
taisykle, raskite ias ribas:
4.10.1. lim
x
x
2
3
x
4.10.11. lim
x
x
4
6
x
4.10.2. lim
x
x
2
4
x
4.10.11. lim
x
x
4
6
x
4.10.3. lim
x
x
2
5
x
4.10.13. lim
x
x
4
3
x
4.10.4. lim
x
x
2
6
x
4.10.14. lim
x
x
4
4
x
4.10.5. lim
x
x
2
7
x
4.10.15. lim
x
x
4
7
x
4.10.6. lim
x
x
3
2
x
4.10.16. lim
x
x
4
8
x
4.10.7. lim
x
x
3
3
x
4.10.17. lim
x
x
2
3
x
4.10.8. lim
x
x
3
4
x
4.10.18. lim
x
x
5
4
x
4.10.9. lim
x
x
3
5
x
4.10.19. lim
x
x
5
5
x
4.10.10. lim
x
x
3
6
x
4.10.20. lim
x
x
5
6
x
58
4.1.6 Funkcijos diferencialas
4.1.6.1 Diferencialo apibrimas. Funkcijos y = f(x) dife-
rencialu (ymime dy) vadinama sandauga f
(x) x, t. y.
dy = f
(x) x.
Diferencialo formulje vietoje x galima rayti dx, nes pagal
apibrim funkcijos y = x diferencialas dx = x
x = 1x = x.
Taigi
dy = f
(x)dx.
I ia iplaukia
dy
dx
= f
(x) ,
t. y. funkcijos ivestin lygi funkcijos diferencialo ir argumento
diferencialo santykiui.
Funkcijos diferencialas danai naudojamas matematikoje, skai-
iuojant funkcij reikmes, taip pat vertinant paklaid didum.
Tai daroma remiantis tuo, kad funkcijos pokytis yra apytiksliai
lygus funkcijos diferencialui, kai argumento pokytis maas, t. y.
y dy. i lygyb iplaukia i ivestins apibrimo f
(x) =
lim
x0
y
x
=
dy
dx
. Funkcijos y = f(x) diferencialo diferencialas vad-
inamas antruoju diferencialu (arba antrosios eils diferencialu)
ir ymimas d
2
y arba d
2
f(x). Taigi, d
2
y = d(dy). Analogikai
d
3
y = d(d
2
y) ir t. t. Rasime antros eils diferencial: d
2
y =
d(dy) = d(f
(x)dx) = d(f
(x))dx = (f
(x)dx)dx = f
(x)dx
2
. Tai-
gi
d
2
y = f
(x)dx
2
.
4.1.6.2. Diferencialo taikymas apytiksliams skaiiavimams
Imkime funkcijos y = f(x) pokyt ir diferencial take x = a:
y = f(a + x) f(a), dy = f
(a)x.
59
2 pav.: Funkcijos diferencialo geometrin prasm
Kadangi y dy, tai i uraytj lygybi gauname
f(a + x) f(a) f
(a)x,
arba
f(x
0
+ x) f(x
0
) + f
(x
0
)x. (4.3)
Jeigu a + x = x, x = x a, tai vietoje (4.3) formuls
tursime formul:
f(x) f(a) + f
(a) (x a) .
Atskiru atveju, kai a = 0, gauname
f(x) f(0) + f
(0) x. (4.4)
4.11 pavyzdys. Taikydami diferencial uraykime apytiksl for-
mul funkcijai
f(x) =

1 + x,
kai x 0 ir apskaiiuokime f(0, 12).
60
Sprendimas. Remdamiesi (4.4) formule, uraysime apytiksl ios
funkcijos formul. Pirmiausia apskaiiuojame ios funkcijos ives-
tin:
f
(x) = (
1 + x)
=
_
(1 + x)
1
2
_
=
_
_
u
1
2
_
=
1
2
u
1
2
u
_
=
1
2
(1 + x)
1
2
(1 + x)
=
1
2
1 + x
.
Apskaiiuojame ivestins reikm take x = 0:
f
(0) =
1
2
1 + 0
=
1
2
.
Iekome funkcijos reikms take x = 0:
f (0) =

1 + 0 = 1.
Pasinaudoj (4.4) formule ir ra gautsias reikmes, tursime
f(x) 1 +
1
2
x.
Taigi
1 + x 1 +
x
2
, kai x 0.
Apskaiiuojame

0, 12 1 +
0,12
2
= 1, 06. Pastebkime, kad tik-
slioji reikm

1, 12 = 1, 0583005 . . . ir apskaiiuotos apytiksls
reikms santykin paklaida yra
|1, 0583005 . . . 1, 06|
1, 0583005 . . .
100% 0, 16%.
Atsakymas.

1 + x 1 +
x
2
, kai x 0; 1, 06.
4.11 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj apytikslio
skaiiavimo formule (4.4), apskaiiuokite i funkcij apytiksl
reikm:
61
4.11.1. f(x) =

1 x, x = 0, 12 4.11.11. f(x) =
7
1 + x, x = 0, 12
4.11.2. f(x) =
3
1 + x, x = 0, 13 4.11.12. f(x) =
8
1 x, x = 0, 12
4.11.3. f(x) =
3
1 x, x = 0, 13 4.11.13. f(x) =
9
1 + x, x = 0, 13
4.11.4. f(x) =
4
1 + x, x = 0, 09 4.11.14. f(x) =
9
1 x, x = 0, 13
4.11.5. f(x) =
4
1 x, x = 0, 08 4.11.15. f(x) =
10
1 + x, x = 0, 08
4.11.6. f(x) =
5
1 x, x = 0, 10 4.11.16. f(x) =
10
1 x, x = 0, 10
4.11.7. f(x) =
5
1 + x, x = 0, 14 4.11.17. f(x) =
11
1 + x, x = 0, 14
4.11.8. f(x) =
6
1 x, x = 0, 15 4.11.18. f(x) =
11
1 x, x = 0, 09
4.11.9. f(x) =
6
1 + x, x = 0, 12 4.11.19. f(x) =
12
1 x, x = 0, 15
4.11.10. f(x) =
7
1 x, x = 0, 17 4.11.20. f(x) =
12
1 + x, x = 0, 06
4.12 pavyzdys. Taikydami diferencial uraykite apytiksl for-
mul:
f(x) = ln(1 + x), x 0.
Sprendimas. Remdamiesi (4.4) formule, uraysime apytiksl ios
funkcijos formul. Pirmiausia apskaiiuojame ios funkcijos ivestin:
f
(x) = (ln (1 + x))
=
_
ln u =
1
u
u
_
=
1
(1 + x)
(1 + x)
=
1
1 + x
,
rad ivestin, apskaiiuojame jos reikm take 0:
f
(0) =
1
1 + 0
=
1
1
= 1.
Iekome funkcijos reikms take nulis:
f (0) = ln (1 + 0) = ln 1 = 0.
Pasinaudoj (4.4) formule ir sistat gautsias reikmes, tursime
f(x) 0 + 1 x x.
Taigi,
ln (1 + x) x, x 0.
Atsakymas. x, x 0.
62
4.12 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj apytikslio
skaiiavimo formule (4.4), uraykite apytiksl formul iai funkci-
jai:
4.12.1. f(x) = ln (1 x), x 0 4.12.11. f(x) = sin 2x, x 0
4.12.2. f(x) = sin x, x 0 4.12.12. f(x) = sin 2x, x 0
4.12.3. f(x) = cos x, x 0 4.12.13. f(x) = cos 2x, x 0
4.12.4. f(x) = ln (1 x), x 0 4.12.14. f(x) = cos 2x, x 0
4.12.5. f(x) = e
x
, x 0 4.12.15. f(x) = 2e
x
, x 0
4.12.6. f(x) = sin x, x 0 4.12.16. f(x) = 2e
x
, x 0
4.12.7. f(x) = cos x, x 0 4.12.17. f(x) = 2 ln (1 + x), x 0
4.12.8. f(x) = e
x
, x 0 4.12.18. f(x) = 2 ln (1 + x), x 0
4.12.9. f(x) = tg x, x 0 4.12.19. f(x) = 2 ln (1 x), x 0
4.12.10. f(x) = ln (1 + x), x 0 4.12.19. f(x) = 2 ln (1 x), x 0
4.1.7 Teiloro formul
Pagal Lagrano teorem
f(x) = f (a) + f
() (x a) ,
jei tik funkcija f tolydi ir diferencijuojama intervale (a , a + )
(ia teigiamas skaiius), o yra tarp x ir a.
Jeigu funkcija f yra (n+1)- kart diferencijuojama intervale
(a , a + ), kuriam priklauso ir x, x = a, tada egzistuoja takas
, esantis tarp x ir a, toks, kad
f(x) = f(a) + f
(a)(x a) +
f
(a)
2!
(x a)
2
+
+
f
(n)
(a)
n!
(x a)
n
+
f
(n+1)
()
(n + 1)!
(x a)
n+1
.
(4.5)
Paskutinis deins puss dmuo yra vadinamas Teiloro for-
muls liekamuoju nariu:
R
n
(x) =
f
(n+1)
()
(n + 1)!
(x a)
n+1
.
63
4.13 pavyzdys. Uraykite pirmuosius tris Teiloro formuls na-
rius:
f(x) =
3
8 + x, x 0.
Sprendimas. Remdamiesi (4.5) formule, uraysime tris pirmuo-
sius Teiloro formuls narius. Vis pirma reikia apskaiiuoti ios
funkcijos ivestin:
f
(x) =
_
3
8 + x
_
=
_
(8 + x)
1
3
_
=
_
_
u
1
3
_
=
1
3
u
2
3
u
_
=
1
3
(8 + x)
2
3
(8 + x)
=
1
3
3
_
(8 + x)
2
.
Dabar apskaiiuojame ios funkcijos antrj ivestin:
f
(x) =
_
_
1
3
3
_
(8 + x)
2
_
_
=
_
1
3
(8 + x)
2
3
_
_
u
2
3
_
=
2
3
u
5
3
u
=
1
3

2
3
(8 + x)
5
3
(8 + x)
=
2
9
3
_
(8 + x)
5
Pirmieji trys Teiloro formuls nariai atrodo taip:
f(x) = f (a) + f
(a) (x a) +
f
(a)
2!
(x a)
2
,
kai a = 0, tursime
f(x) = f (0) + f
(0) x +
f
(0)
2!
x
2
. (4.6)
Todl, reikia apskaiiuoti pirmosios ir antrosios ivestins reikm
take 0:
f
(0) =
1
3
3
_
(8 + 0)
2
=
1
3
3
64
=
1
3 4
=
1
12
,
64
f
(0) =
2
9
3
_
(8 + 0)
5
=
2
9
3
8
5
=
2
9 8 4
=
1
9 8 2
=
1
144
.
Belieka apskaiiuoti funkcijos reikm take nulis
f (0) =
3
8 + 0 =
3
8 = 2.
Gautus rezultatus stat (4.6) formul, tursime:
3
8 + x 2+
1
12
x+
1
144
2!
x
2
= 2+
1
12
x
1
144 2
x
2
= 2+
x
12
x
2
288
.
Atsakymas.
3
8 + x 2 +
x
12

x
2
288
, kai x 0.
4.13 uduotis savarankikam darbui. Pasinaudoj Teiloro for-
mule, apskaiiuokite i funkcij tris Teiloro formuls narius:
4.13.1. f (x) =
3
8 x, x 0 4.13.11. f (x) =

49 x, x 0
4.13.2. f (x) =
3
27 x, x 0 4.13.12. f (x) =
3
64 x, x 0
4.13.3. f (x) =

4 x, x 0 4.13.13. f (x) =

64 x, x 0
4.13.4. f (x) =

4 + x, x 0 4.13.14. f (x) =
3
125 x, x 0
4.13.5. f (x) =

16 x, x 0 4.13.15. f (x) =

81 x, x 0
4.13.6. f (x) =

16 + x, x 0 4.13.16. f (x) =

100 x, x 0
4.13.7. f (x) =

25 + x, x 0 4.13.17. f (x) =
3
216 x, x 0
4.13.8. f (x) =

25 x, x 0 4.13.18. f (x) =

121 x, x 0
4.13.9. f (x) =
3
27 + x, x 0 4.13.19. f (x) =
3
343 x, x 0
4.13.10. f (x) =

36 x, x 0 4.13.20. f (x) =

144 x, x 0
4.2 Ivestini taikymas
4.2.1 Funkcijos grako liestins take lygtis
Funkcijos y = f(x) grako liestins take x = a lygtis yra
y = f(a) + f
(a)(x a).
65
3 pav.: Funkcijos f(x) liestin take A(2; 2).
4.14 pavyzdys. Uraykime kreivs
y = x
3
3x
liestins, nubrtos per tak A(2; 2), lygt (r. 3 pav.).
Sprendimas. Funkcijos y = f(x) grako liestins take a lygtis
bendruoju atveju:
y = f(a) + f
(a)(x a).
Turime slyg: f(a) = f(2) = 2. Raskime funkcijos ivestin
f
(x) = 3x
2
3. Apskaiiuokime ivestins reikm take a = 2,
t. y. f
(a) = f
(2) = 9. Uraykime kreivs y = x

3
3x liestins,
nubrtos per tak A(2; 2), lygt:
y = f(a) + f
(a)(x a) = 2 + 9(x 2) = 9x 16.

Atsakymas. y = 9x 16.
66
4.14 uduotis savarankikam darbui. Uraykite kreivs y =
f(x) liestins, nubrtos per tak a, lygt.
Ud. Funkcija a Ud. Funkcija a
4.14.1 y = x
2
2x 3 4.14.11 y = x
2
2x -3
4.14.2 y = x
4
4x 2 4.14.12 y = x
4
4x -2
4.14.3 y = x
5
10x 2 4.14.13 y = x
5
10x -2
4.14.4 y = 2x
3
4x 2 4.14.14 y = 2x
3
4x -2
4.14.5 y = 3x
2
2x 1 4.14.15 y = 3x
2
2x -1
4.14.6 y = 2x
4
x 1 4.14.16 y = 2x
4
x -1
4.14.7 y = 2x
2
+ 3x 2 4.14.17 y = 2x
2
+ 3x -2
4.14.8 y = 4x
2
+ 6x -2 4.14.18 y = 4x
2
+ 6x 2
4.14.9 y = 2x
3
8x 3 4.14.19 y = 2x
3
8x -3
4.14.10 y = x
4
8x 1 4.14.20 y = x
4
8x -1
4.2.2 Funkcijos didjimo ir majimo poymis
Pakankamus funkcijos didjimo ir majimo intervale poymius
ireikia ios teoremos:
1. Jeigu ivestin f
(x) intervale (a; b) teigiama, tai funkcija

f(x) tame intervale didja.
2. Jeigu ivestin f
(x) intervale (a; b) neigiama, tai funkcija

f(x) tame intervale maja.
4.15 pavyzdys. rodykime, kad funkcija
y = arctgx x
visur maja.
Sprendimas. Rasime funkcijos y = arctg x x ivestin
y
= (arctgx x)
=
x
2
1 + x
2
.
Prilyginsime ivestin nuliui, t. y.
y
=
x
2
1 + x
2
= 0,
67
ir iprsime lygt
x
2
1 + x
2
= 0.
_
x
2
= 0,
1 + x
2
= 0;

_
x = 0,
x (; +);
x = 0.
Sudarysime lentel:
Intervalai (; 0] (0; +)
y
enklas
y kitimas
ymime, kad funkcija maja; ymime, kad funkcija didja.
Pastebsime, kad take x = 0 funkcija y = arctgxx ekstremumo
(maksimumo arba minimumo) negyja. Funkcija y = arctgx x
maja visoje skaii tiesje x (; +).
4.16 pavyzdys. rodykime nelygyb
x ln(1 + x), x 0.
Sprendimas. Paymsime
y(x) = x ln(1 + x), x 0
ir rasime funkcijos ivestin:
y
= (x ln(1 + x))
= 1
1
1 + x
=
1 + x 1
1 + x
=
x
1 + x
0,
nes x 0.
Kadangi y
=
x
1 + x
0, kai x 0, tai funkcija y = x ln(1 + x)
didja, kai x 0. Apskaiiuosime funkcijos y = x ln(1 + x)
reikm take x = 0;
y(0) = 0 ln(1 + 0) = 0 0 = 0.
68
Kadangi funkcija y = x ln(1 + x) yra didjanti, kai x 0 ir
y(0) = 0, tai, kai x 0,
x ln(1 + x) 0,
x x ln(1 + x).
4.15.1 rodykite, kad funkcija y = x
3
+ x visur didja.
4.15.2 rodykite, kad funkcija y = 2 arctg x+arcsin
2x
1 + x
2
intervale
[1; +) yra pastovi.
4.15.3 rodykite nelygyb e
x
1 + x.
4.15.4 rodykite nelygyb
e
x
x
> e, kai x > 1.
4.15.5 rodykite nelygyb x
x
3
3
< arctg x, 0 < x 1.
4.15.6 rodykite nelygyb arctg x < x
x
3
6
, 0 < x 1.
4.15.7 rodykite, kad funkcija y = x
2
4x + 7 intervale (; 2)
maja, o intervale (2; +) didja.
4.15.8 rodykite, kad funkcija y =
x + 3
x 5
maja visuose apibrimo
srities intervaluose.
4.15.9 Funkcija ireikta formule y =
sin x
sin x +

3
. rodykite, kad i
funkcija didja kiekviename take, priklausaniame jos api-
brimo sriiai.
4.15.10 rodykite, kad funkcija y = 2x + sin x didja visoje skaii
ayje.
69
4.2.3 Funkcijos ikilumo intervalai
4.17 pavyzdys. Raskime funkcijos
y = xarctg x
grako ikilumo auktyn ir emyn intervalus.
Sprendimas. Raskime funkcijos y = xarctg x pirmosios ir antro-
sios eils ivestines:
y
= (xarctg x)
= arctg x +
x
1 + x
2
;
y
=
_
arctg x +
x
1 + x
2
_
=
1
1 + x
2
+
1 + x
2
x 2x
(1 + x
2
)
2
=
=
1 + x
2
+ 1 + x
2
2x
2
(1 + x
2
)
2
=
2
(1 + x
2
)
2
.
Funkcijos y = xarctg x antrosios eils ivestin n viename take
nelygi nuliui, t. y.
2
(1 + x
2
)
2
= 0. Intervale (; ) funkcijos
grakas yra ikilas emyn.
4.16 uduotis savarankikam darbui. Raskite nurodyt funkci-
j grako ikilumo auktyn ir emyn intervalus:
4.16.1 y = xln x; 4.16.6 y =
3
x
2
;
4.16.2 y = ln(1 + x
2
); 4.16.7 y =
x
4
x
3
x
3
;
4.16.3 y = x
4
8x
3
+ 18x
2
8x; 4.16.8 y =
3
x 2;
4.16.4 y =
3
x
5
; 4.16.9 y = x +
4
x
2
;
4.16.5 y = ln(1 + x
3
); 4.16.10 y =
1
1 + x
2
.
70
4.2.4 Funkcij tyrimas ir grak brimas
Literatra: [Rum76] XVII skyrius, 293 - 306 psl.
Funkcija f : X R R yra vadinama periodine, jeigu egzis-
tuoja toks skaiius T > 0 kad:
a) T yra aibs X periodas;
b) x X f(x+T) = f(x) = f(xT), t. y. funkcijos perio-
d skaiius, kurio kartotiniais padidinus ar sumainus argumento
reikm, funkcijos reikms nepakinta.
Skaiius T vadinamas funkcijos periodu. Vis period pats
maiausias periodas vadinamas funkcijos f pagrindiniu periodu.
Funkcija y = f(x) vadinama lygine, jei kiekvienai x reikmei
galioja lygyb f(x) = f(x). Analogikai, jei galioja lygyb
f(x) = f(x), tai funkcija vadinama nelygine. Funkcija gali
bti nei lygin, nei nelygin.
Lygins funkcijos grakas simetrikas Oy aies atvilgiu, o ne-
lygins koordinai pradios tako atvilgiu.
Funkcijos tyrimo schema:
1. Nustatome funkcijos apibrimo srit.
2. Nustatome funkcijos charakteringsias savybes (periodikum,
lyginum).
3. Randame funkcijos ekstremumus bei monotonikumo inter-
valus.
4. Nustatome funkcijos ikilumo intervalus ir perlinkio takus.
5. Randame funkcijos grako asimptotes ir itiriame grako padt
asimptoi atvilgiu.
6. Surandame funkcijos ribas, kai tolsta begalybes (+ ir
) ir artja funkcijos apibrimo srities galus (jei funkci-
jos apibrimo sritis nra (; +)).
71
7. Nustatome, ar funkcijos grakas kerta koordinai ais, jei
taip, surandame funkcijos grako susikirtimo su koordinai
aimis takus.
8. Briame funkcijos grako eskiz.
4.18 pavyzdys. Itirkite funkcij
f(x) =
2x
1 + x
2
ir nubrkite jos grak.
Sprendimas.
1) Funkcijos apibrimo sritis: D
f
= R.
2) Funkcija yra nelygin, nes f(x) =
2(x)
1 + (x)
2
=
2x
1 + x
2
=
f(x). Taigi funkcijos grakas bus simetrinis koordinai pradios
tako atvilgiu.
3) Rasime funkcijos ekstremumus. Tam turime rasti funkcijos
ivestin, j prilyginti nuliui ir isprsti lygt:
f
(x) =
2(1 x
2
)
(1 + x
2
)
2
= 0.
Sudarysime lentel:
Intervalai (; 1) 1 (1; 1) 1 (1; +)
f
enklas 0 + 0
f kitimas Min Max
ymime, kad funkcija maja; ymime, kad funkcija didja.
Taigi f
min
(1) = 1; f
max
(1) = 1.
4) Rasime funkcijos grako ikilumo intervalus, perlinkio ta-
kus. Tam turime rasti funkcijos antrj ivestin, j prilyginti
nuliui ir isprsti lygt:
f
(x) =
4x(x
2
3)
(1 + x
2
)
3
= 0.
Sudarysime lentel:
72
Intervalai (;
3)
3 (
3; 0) 0
f
enklas 0 + 0
Ivados Ikila auktyn Perlinkis Ikila emyn Perlinkis
Intervalai (0;
3)

3 (
3; +)
f
0 +
Ivados Ikila auktyn Perlinkis Ikila emyn
Pastaba. Kai grakas sudtingas, abiej lenteli duomenis
galime surayti vien lentel, nes taip lengviau juos apvelgti.
Apskaiiuojame funkcijos reikmes: f(
3) =

3
2
; f(0) =
0; f(
3) =
3
2
.
Taigi takai (
3; f(
3)) =
_
3;
3
2
_
, (0; f(0)) = (0; 0)
ir
(
3; f(
3)) =
_
3;

3
2
_
yra funkcijos grako perlinkio takai.
5) Rasime funkcijos grako asimptotes:
a) Funkcija yra apibrta ir tolydi visoje skaii tiesje x
(, +), todl jos grakas vertikalij asimptoi neturi.
b) Iekosime funkcijos grako pasvirj asimptoi. Paste-
bsime, kad abiems atvejais, kai x + arba x gausime
t pai rib
k = lim
x
f(x)
x
= lim
x
2x
(1 + x
2
)x
= 0;
b = lim
x
(f(x) kx) = lim
x
2x
1 + x
2
= 0.
Taigi ties y = kx + b = 0 x + 0 = 0 yra grako horizontalioji
asimptot, kai x arba x +. Nustatysime grako
padt horizontaliosios asimptots y = 0 atvilgiu:
= f(x) 0 =
2x
1 + x
2
0 =
2x
1 + x
2
.
73
4 pav.: Grako eskizas.
Taigi > 0, grakas yra vir asimptots, kai x > 0. Kai < 0,
grakas yra asimptots apaioje, kai x < 0.
6) Surasime funkcijos rib, kai x tolsta begalybes (nepriklau-
somai nuo to, ar x , ar x +).
lim
x
f(x) = lim
x
2x
1 + x
2
= 0.
7) Rasime funkcijos grako susikirtimo tak su Ox aimi:
2x
1 + x
2
= 0 x = 0.
8) Remdamiesi gautais duomenimis, braiome funkcijos grako
eskiz (r. 4 pav.).
4.17 uduotis savarankikam darbui. Itirkite funkcij y =
f(x) ir nubrkite jos grako eskiz:
74
4.17.1 f(x) =
x
1 + x
2
; 4.17.11 f(x) =
1 + x
1 + x
2
;
4.17.2 f(x) =
x + 1
1 + x
2
; 4.17.12 f(x) =
4 + 3x
2 + x
2
;
4.17.3 f(x) =
2x + 1
x
2
+ 1
; 4.17.13 f(x) =
1 + 4x
3 + x
2
;
4.17.4 f(x) =
2 + x
x
2
+ 1
; 4.17.14 f(x) =
6x
4 + x
2
;
4.17.5 f(x) =
5x
2 + x
2
; 4.17.15 f(x) =
2x + 2
5 + x
2
;
4.17.6 f(x) =
2 + 3x
6 + x
2
; 4.17.16 f(x) =
5 + x
6 + x
2
;
4.17.7 f(x) =
3 + x
3 + x
2
; 4.17.17 f(x) =
4 + 2x
7 + x
2
;
4.17.8 f(x) =
3x
3 + x
2
; 4.17.18 f(x) =
2 + 3x
8 + x
2
;
4.17.9 f(x) =
3 + 3x
4 + x
2
; 4.17.19 f(x) =
2x + 1
9 + x
2
;
4.17.10 f(x) =
2 + x
4 + x
2
; 4.17.20 f(x) =
x
10 + x
2
.
5 Keli kintamj funkcijos
Literatra: [Rum76] XXII skyrius, 378 394 psl.; [Mis99] 192
198 psl.; [Bd08] 183 250 psl.
Teoriniai klausimai: Keli kintamj funkcijos tolydumas, dali-
ns ivestins, diferencialas. Auktesnij eili ivestins ir diferencialai.
Ekstremumai. Maiausi kvadrat metodas. Funkcijos ekonomikoje.
5.1 Keli kintamj funkcij diferencialinis skaiia-
vimas
5.1.1 Dalins ivestins
5.1 pavyzdys. Raskime funkcijos dalines ivestines duotame take:
1. z = x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
, (1; 1);
2. z = arctg
x
y
, x = 0, (1; 1);
3. z = x
y
, (e; 1).
75
Sprendimas.
1. (y = const),
z
x
= (x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
)
x
= 3x
2
+ 2y
2
+ 6yx;
z(x
0
; y
0
)
x
=
z(1; 1)
x
= 3 1
2
+2 (1)
2
+6 (1) 1 = 1;
(x = const);
z
y
= (x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
)
y
= 4xy + 3x
2
+ 3y
2
;
z(x
0
; y
0
)
y
=
z(1; 1)
y
= 4 1 (1) + 3 1
2
+ 3 (1)
2
= 2.
2. (y = const)
z
x
=
1
1 +
_
x
y
_
2

_
1
y
_
=
y
y
2
+ x
2
;
z(1; 1)
x
=
1
1
2
+ 1
2
=
1
2
.
(x = const),
z
y
=
1
1 +
_
x
y
_
2

_
x
y
2
_
=
x
y
2
+ x
2
;
z(1; 1)
y
=
1
1
2
+ 1
2
=
1
2
.
3. Kai y = const, z = x
y
yra laipsnin funkcija, todl
z
x
= (x
y
)
x
= yx
y1
.
76
Kai x = const, tai z = x
y
yra rodiklin funkcija, todl
z
y
= (x
y
)
y
= x
y
ln x.
z(e; 1)
x
= 1 e
11
= 1 e
0
= 1 1 = 1;
z(e; 1)
y
= x
1
ln e = x 1 = x.
5.1 uduotis savarankikam darbui. Raskite dalines ivestines
duotajame take:
Uduotis Funkcija Takas
5.1.1 z = x
y
xy
3
(1; 0)
5.1.2 z = x
y +
y
3
x
(1; 1)
5.1.3 z = ln x +
_
x
2
+ y
2
(1; 0)
5.1.4 z = ln tg
x
y
(1; 1)
5.1.5 z = ln
_
x
2
+ y
2
x
_
x
2
+ y
2
+ x
(0; 1)
5.1.2 Diferencialo taikymas apytiksliams skaiiavimams
Diferencijuojamos funkcijos z = f(x, y) pokyio
z = f
x
(x
0
, y
0
) x + f
y
(x
0
, y
0
) y + x + y
pagrindin tiesin dalis
z = f
x
(x
0
, y
0
) x + f
y
(x
0
, y
0
) y
vadinama funkcijos diferencialu take (x
0
, y
0
) ir ymima simboliu
dz, t. y.
dz = f
x
(x
0
, y
0
) x + f
y
(x
0
, y
0
) y.
77
Nepriklausom kintamj x ir y pokyius x ir y laikykime
j diferencialais x = dx, y = dy. Taigi funkcijos diferencialas
gali bti raomas itaip:
dz = f
x
(x
0
, y
0
)dx + f
y
(x
0
, y
0
)dy,
arba
dz =
z
x
dx +
z
y
dy.
Panaiai, jei funkcija u = f(x, y, z) turi tolydines dalines ives-
tines
u
x
,
u
y
,
u
z
, tai funkcijos pilnasis diferencialas ireikiamas
formule
du =
u
x
dx +
u
y
dy +
u
z
dz,
kurioje dx = x, dy = y, dz = z.
Diferencijuojamos funkcijos z = f(x, y) pokyt
z = f(x
0
+ x, y
0
+ y) f(x
0
, y
0
),
kai pokyiai yra pakankamai mai, galima apytiksliai pakeisti tos
funkcijos diferencialu
dz = f
x
(x
0
, y
0
)x + f
y
(x
0
, y
0
)y.
Tada gauname apytiksl lygyb
f(x
0
+ x, y
0
+ y) f(x
0
, y
0
) f
x
(x
0
, y
0
)x + f
y
(x
0
, y
0
)y,
i kurios, perkl f(x
0
, y
0
) i kairs dein, gauname formul
f(x
0
+ x, y
0
+ y) f(x
0
, y
0
) + f
x
(x
0
, y
0
)x + f
y
(x
0
, y
0
)y.
Gautoji formul bus tuo tikslesn, kuo maesni pokyiai x ir
y. J patogu naudoti funkcijos reikms f(x
0
+x, y
0
+y) ap-
skaiiavimui, kai inome funkcijos f(x, y) ir jos dalini ivestini
reikmes take (x
0
, y
0
).
78
5.2 pavyzdys. Uraykime dviej kintamj funkcijos
z = x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
diferencial take (1; 0) ir pritaikykime j apytiksliam skaiiavimui.
Sprendimas. Uraykime funkcijos z = f(x, y) diferencial take
(x
0
, y
0
) bendruoju atveju:
dz = f
x
(x
0
, y
0
)dx + f
y
(x
0
, y
0
)dy.
Raskime funkcijos z = f(x, y) ivestin pagal x
f
x
(x, y) = (x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
)
x
= 3x
2
+ 2y
2
+ 6xy.
Apskaiiuokime funkcijos z = f(x, y) ivestins pagal x reikm
take (1; 0)
f
x
(x
0
, y
0
) = f
x
(1, 0) = 3 1
2
+ 2 0
2
+ 6 1 0 = 3.
Raskime funkcijos z = f(x, y) ivestin pagal y
f
y
(x, y) = (x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
)
y
= 4xy + 3x
2
+ 3y
2
.
Apskaiiuokime funkcijos z = f(x, y) ivestins pagal y reikm
take (1; 0)
f
y
(x
0
, y
0
) = f
x
(1, 0) = 4 1 0 + 3 1
2
+ 3 0
2
= 3.
Uraykime dviej kintamj funkcijos
z = x
3
+ 2xy
2
+ 3x
2
y + y
3
diferencial take (1; 0)
dz = f
x
(x
0
, y
0
)dx + f
y
(x
0
, y
0
)dy = 3dx + 3dy
79
ir pritaikykime j apytiksliam skaiiavimui
f(x
0
+ x, y
0
+ y) = f(1 + x, 0 + y) = f(1 + x, y)
f(x
0
, y
0
) + f
x
(x
0
, y
0
)x + f
y
(x
0
, y
0
)y = 1 + 3x + 3y.
Apskaiiuokime funkcijos z = f(x, y) reikm take (1; 0)
f(x
0
, y
0
) = f(1, 0) = 1.
Atsakymas. dz = 3dx + 3dy; f(1 + x, y) 1 + 3x + 3y.
5.1.3 Keli kintamj funkcijos ekstremumas
Takas T
0
(x
0
, y
0
) vadinamas funkcijos f(x, y) maksimumu, jei
egzistuoja tokia tako T aplinka
U
0
=
_
(x, y) :
_
(x x
0
)
2
+ (y y
0
)
2
<
_
,
kad visiems takams (x, y) U
0
galioja nelygyb
f(x, y) f (x
0
, y
0
) . (5.1)
Jei (5.1) nelygyb pakeisti tokia f(x, y) f (x
0
, y
0
), takas T
0
vadinamas funkcijos minimumu.
Btina ekstremumo slyga
Tarkime, kad funkcijos f(x, y) dalins ivestins
f(x,y)
x
ir
f(x,y)
y
tolydios take T
0
(x
0
, y
0
). Jei is takas yra funkcijos ekstremumo
(maksimumo arba minimumo) takas, tai
f (x
0
, y
0
)
x
= 0,
f (x
0
, y
0
)
y
= 0.
Takai, kuriuose funkcijos pirmosios eils dalins ivestins lygios
nuliui (arba neegzistuoja), vadinami kritiniais.
80
Pakankama ekstremumo slyga
Tarkime, kad funkcijos f(x, y) dalins ivestins

2
f(x,y)
x
2
,

2
f(x,y)
xy
,
2
f(x,y)
y
2
yra tolydios take T
0
. Paymkime
A =

2
f (x
0
, y
0
)
x
2
,
B =

2
f (x
0
, y
0
)
xy
=

2
f (x
0
, y
0
)
yx
,
C =

2
f (x
0
, y
0
)
y
2
.
Jei T
0
yra kritinis takas ir
= AC B
2
> 0,
tai T
0
yra ekstremumo takas (maksimumas, kai A < 0 ir mini-
mumas, kai A > 0). Kritinis takas nra ekstremumas, kai < 0.
Jei = 0, takas gali bti, bet gali ir nebti ekstremumas.
Pavyzdiui, takas O(0, 0) yra funkcijos f(x, y) = x
2
+y
2
min-
imumas:
A = C = 2, B = 0, = 4 > 0.
5.1.4 Maiausi kvadrat metodas
Tarkime, kad inomos n funkcijos y = f(x) reikmi y
1
= f (x
1
),
y
2
= f (x
2
), , y
n
= f (x
n
). Iekosime tiesins funkcijos y =
ax + b f(x) parametr a, b. Paymkime (r. 5 pav.)
j
= ax
j
+ b y
j
, j = 1, 2, . . . , n
ir sudarykime funkcij
f(a, b) =
n
j=1
2
j
=
n
j=1
_
ax
j
+ b y
j
_
2
.
81
5 pav.: Sklaidos grakas.
Iekome jos minimumo:
f(a, b)
a
= 2
n
j=1
_
ax
j
+ b y
j
_
x
j
= 0,
f(a, b)
b
= 2
n
j=1
_
ax
j
+ b y
j
_
= 0.
Gauname dviej tiesini lygi sistem
_
a
11
a + a
12
b = b
1
,
a
21
a + a
22
b = b
2
.
(5.2)
ia
a
11
=
n
j=1
x
2
j
, a
12
=
n
j=1
x
j
, b
1
=
n
j=1
x
j
y
j
,
a
21
=
n
j=1
x
j
, a
22
= n, b
2
=
n
j=1
y
j
.
Isprskime (5.2) sistem Kramerio metodu. Skaiius
D =
a
11
a
12
a
21
a
22
= a
11
a
22
a
12
a
21
82
vadinamas antrosios eils determinantu. Sudarykime dar du antro-
sios eils determinantus
D
1
=
b
1
a
12
b
2
a
22
, D
2
=
a
11
b
1
a
21
b
2
.
(5.2) sistemos sprendinys ireikiamas Kramerio formulmis
a =
D
1
D
, b =
D
2
D
.
Taigi
a =
n
_
n
j=1
x
j
y
j
_
_
n
j=1
x
j
__
n
j=1
y
j
_
n
_
n
j=1
x
2
j
_
_
n
j=1
x
j
_
2
b =
_
n
j=1
x
2
j
__
n
j=1
y
j
_
_
n
j=1
x
j
__
n
j=1
x
j
y
j
_
n
_
n
j=1
x
2
j
_
_
n
j=1
x
j
_
2
(5.3)
5.3 pavyzdys. Pardavim apimtis buvo stebima penkis mnesius
ir pateikta lentelje
x
j
1 2 3 4 5
y
j
4, 05 4, 96 6, 01 7, 04 7, 99
Sudarykime pardavim apimties prognoz ir apskaiiuokime y
6
.
Sprendimas. Apskaiiuojame
5
j=1
x
j
= 1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15,
5
j=1
x
2
j
= 1
2
+ 2
2
+ 3
2
+ 4
2
+ 5
2
= 55,
5
j=1
y
j
= 4, 05 + 4, 96 + 6, 01 + 7, 04 + 7, 99 = 30, 05,
5
j=1
x
j
y
j
= 1 4, 05 + 2 4, 96 + 3 6, 01 + 4 7, 04 + 5 7, 99 = 100, 11
83
ir taikome (5.3) formules:
a =
5100,111530,05
55515
2
=
49,80
50,0
= 0, 996,
b =
5530,0515100,11
55515
2
=
151,10
50,0
= 3, 022.
Taigi gauname prognozs funkcij y(x) = 0, 996x + 3, 022 ir ap-
skaiiuojame
y
6
= y(6) = 0, 996 6 + 3, 022 = 8, 998 9, 0.
5.2 uduotis savarankikam darbui. Pagal pateiktus stebjim
duomenis raskite funkcijos y(x) = ax + b parametrus a, b ir ap-
skaiiuokite y (x
0
).
Uduotis y (x
0
)
5.2.1
y(3, 5) = 4, 01, y(3, 8) = 4, 64, y(4, 2) = 5, 37
y(4, 5) = 6, 02, y(4, 9) = 6, 71, y(5, 3) = 7, 55
y(3, 0)
5.2.2
y(3, 5) = 3, 99, y(3, 8) = 4, 62, y(4, 2) = 5, 38
y(4, 5) = 6, 03, y(4, 9) = 6, 68, y(5, 3) = 7, 52
y(3, 0)
5.2.3
y(3, 5) = 3, 99, y(3, 8) = 4, 59, y(4, 2) = 5, 37
y(4, 5) = 6, 01, y(4, 9) = 6, 69, y(5, 3) = 7, 57
y(3, 0)
5.2.4
y(3, 5) = 4, 02, y(3, 8) = 4, 58, y(4, 2) = 5, 39
y(4, 5) = 6, 03, y(4, 9) = 6, 70, y(5, 3) = 7, 54
y(3, 0)
5.2.5
y(3, 5) = 4, 02, y(3, 8) = 4, 57, y(4, 2) = 5, 41
y(4, 5) = 5, 97, y(4, 9) = 6, 65, y(5, 3) = 7, 50
y(3, 0)
5.2.6
y(3, 5) = 4, 01, y(3, 8) = 4, 64, y(4, 2) = 5, 37
y(4, 5) = 6, 02, y(4, 9) = 6, 71, y(5, 3) = 7, 55
y(6, 0)
5.2.7
y(3, 5) = 3, 99, y(3, 8) = 4, 62, y(4, 2) = 5, 38
y(4, 5) = 6, 03, y(4, 9) = 6, 68, y(5, 3) = 7, 52
y(6, 0)
5.2.8
y(3, 5) = 3, 99, y(3, 8) = 4, 59, y(4, 2) = 5, 37
y(4, 5) = 6, 01, y(4, 9) = 6, 69, y(5, 3) = 7, 57
y(6, 0)
5.2.9
y(3, 5) = 4, 02, y(3, 8) = 4, 58, y(4, 2) = 5, 39
y(4, 5) = 6, 03, y(4, 9) = 6, 70, y(5, 3) = 7, 54
y(6, 0)
5.2.10
y(3, 5) = 4, 02, y(3, 8) = 4, 57, y(4, 2) = 5, 41
y(4, 5) = 5, 97, y(4, 9) = 6, 65, y(5, 3) = 7, 50
y(6, 0)
5.2.11
y(1, 0) = 2, 02, y(1, 5) = 1, 47, y(1, 8) = 1, 17
y(2, 3) = 0, 67, y(2, 6) = 0, 39, y(2, 9) = 0, 11
y(3, 0)
5.2.12
y(1, 3) = 4, 39, y(1, 4) = 2, 51, y(1, 7) = 2, 20
y(1, 4) = 1, 63, y(2, 5) = 0, 73, y(2, 8) = 0, 31
y(0, 3)
5.2.13
y(1, 0) = 1, 99, y(1, 5) = 1, 51, y(1, 8) = 1, 20
y(2, 3) = 0, 63, y(2, 6) = 0, 37, y(2, 9) = 0, 13
y(3, 0)
84
Uduotis y (x
0
)
5.2.14
y(1, 0) = 1, 98, y(1, 5) = 1, 52, y(1, 8) = 1, 19
y(2, 3) = 0, 66, y(2, 6) = 0, 38, y(2, 9) = 0, 12
y(3, 0)
5.2.15
y(1, 0) = 2, 00, y(1, 5) = 1, 51, y(1, 8) = 1, 21
y(2, 3) = 0, 64, y(2, 6) = 0, 36, y(2, 9) = 0, 14
y(3, 0)
5.2.16
y(3, 5) = 4, 02, y(3, 8) = 4, 57, y(4, 2) = 5, 40
y(4, 5) = 5, 96, y(4, 9) = 6, 66, y(5, 3) = 7, 49
y(6, 0)
5.2.17
y(1, 0) = 2, 02, y(1, 5) = 1, 47, y(1, 8) = 1, 17
y(2, 3) = 0, 67, y(2, 6) = 0, 39, y(2, 9) = 0, 11
y(0, 5)
5.2.18
y(1, 0) = 1, 99, y(1, 5) = 1, 51, y(1, 8) = 1, 20
y(2, 3) = 0, 63, y(2, 6) = 0, 37, y(2, 9) = 0, 13
y(0, 5)
5.2.19
y(1, 0) = 1, 98, y(1, 5) = 1, 52, y(1, 8) = 1, 19
y(2, 3) = 0, 66, y(2, 6) = 0, 38, y(2, 9) = 0, 12
y(0, 5)
5.2.20
y(1, 0) = 2, 00, y(1, 5) = 1, 51, y(1, 8) = 1, 21
y(2, 3) = 0, 64, y(2, 6) = 0, 36, y(2, 9) = 0, 14
y(0, 5)
5.1.5 Maiausi kvadrat metodo apibendrinimas
Nagrinsime dviej kintamj x ir y funkcij
u(x, y) = x
. (5.4)
5.4 pavyzdys. inomos kelios (5.4) funkcijos reikms
x 10 15 20 30 35
y 20 30 15 25 10
u(x, y) 14, 9 21, 8 12, 8 20, 4 9, 9
Apskaiiuokime funkcijos parametr ir reikmes.
Sprendimas. Apskaiiuojame funkcijos u(x, y) logaritmus
ln u(x, y) = ln x + ln y (5.5)
ir sudarome lentel
ln x 2, 3026 2, 7081 2, 9957 3, 4012 3, 5553
ln y 2, 9957 3, 4012 2, 7081 3, 2189 2, 3026
ln u 2, 7014 3, 0819 2, 5494 3, 0155 2, 2925
85
Uraykime maiausi kvadrat funkcij
f(, ) =
5
j=1
_
ln x
j
+ ln y
j
ln u
j
_
2
ir apskaiiuokime jos dalines ivestines
f(,)
= 2
5
j=1
_
ln x
j
+ ln y
j
ln u
j
_
ln x
j
= 0,
f(,)
= 2
5
j=1
_
ln x
j
+ ln y
j
ln u
j
_
ln y
j
= 0.
Sprendiame dviej tiesini lygi sistem
_
j=1
_
ln x
j
_
2
+
5
j=1
ln y
j
ln x
j
=
5
j=1
ln u
j
ln x
j
j=1
ln x
j
ln y
j
+
5
j=1
_
ln y
j
_
2
=
5
j=1
ln u
j
ln y
j
.
Gauname
a
11
=
5
j=1
_
ln x
j
_
2
= 45, 8185,
a
12
= a
21
=
5
j=1
ln y
j
ln x
j
=
5
j=1
ln x
j
ln y
j
= 43, 3557,
a
22
=
5
j=1
_
ln y
j
_
2
= 43, 5392,
b
1
=
5
j=1
ln u
j
ln x
j
= 40, 6107,
b
2
=
5
j=1
ln u
j
ln y
j
= 40, 4642
ir taikome Kramerio formules (r. (5.2) sistem)
D =
a
11
a
12
a
21
a
22
45, 8185 43, 3557

43, 3557 43, 5392
= 115, 1850,
86
D
1
=
b
1
a
12
b
2
a
22
40, 6107 43, 3557

40, 4642 43, 5392
= 13, 8065,
D
2
=
a
11
b
1
a
21
b
2
45, 8185 40, 6107

43, 3557 40, 4642
= 93, 3017.
Taigi
=
D
1
D
= 0, 12, =
D
2
D
= 0, 81.
5.1.6 Kobo ir Duglo funkcija
Ekonomikoje vartotojo naudingumas
3
danai modeliuojamas Kobo
ir Duglo funkcija
u(x, y) = ax
y
1
. (5.6)
ia x yra pirmosios preks vartojamas kiekis, y antrosios.
Tarkime, kad inomos kelios kintamj u, x, y reikms. Pert-
varkome (5.6) reikin
ln u(x, y) = ln a + ln x + (1 ) ln y
ir paymj = ln a, sudarome maiausi kvadrat funkcij
f(, ) =
n
j=1
_
ln
_
x
j
y
j
_
+ ln
_
y
j
u
j
__
2
. (5.7)
5.3 uduotis savarankikam darbui. Pagal pateiktus stebjim
duomenis raskite Kobo ir Duglo (5.6) funkcijos parametrus a, ir
apskaiiuokite u(x
0
, y
0
).
5.3.1
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 12, 3 15, 0 21, 4 17, 5 16, 2
u(12, 5; 14, 0)
5.3.2
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 13, 2 15, 0 20, 4 18, 4 15, 2
u(12, 5; 14, 0)
3
Jis ireikiamas pinigais
87
5.3.3
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 14, 1 15, 0 19, 4 19, 4 14, 1
u(12, 5; 14, 0)
5.3.4
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 15, 2 15, 0 18, 4 20, 4 13, 2
u(12, 5; 14, 0)
5.3.5
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 16, 2 15, 0 17, 5 21, 4 12, 3
u(12, 5; 14, 0)
5.3.6
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 12, 3 15, 0 21, 4 17, 5 16, 2
u(12, 0; 14, 5)
5.3.7
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 13, 2 15, 0 20, 4 18, 4 15, 2
u(12, 0; 14, 5)
5.3.8
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 14, 1 15, 0 19, 4 19, 4 14, 1
u(12, 0; 14, 5)
5.3.9
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 15, 2 15, 0 18, 4 20, 4 13, 2
u(12, 0; 14, 5)
5.3.10
x 20 15 15 25 10
y 10 15 25 15 20
u 16, 2 15, 0 17, 5 21, 4 12, 3
u(12, 0; 14, 5)
88

Taikomoji Matematika

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Taikomoji Matematika

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Mykolo Romerio universitetas

(sin x + cos x) (sin x + cos x)

ivestins iekome pagal formul (u + v)

(sin x + cos x) (sin x + cos x)

ivestins iekome pagal formule (u + v)

iekome remiantis formule (u + v)

iekome remiantis formule (u + v)

(x) nelygi nuliui n viename mintos aplinkos

(x) tenkina tas paias slygas, kaip

(x) = (ln (1 + x))

(2) = 9. Uraykime kreivs y = x

(a)(x a) = 2 + 9(x 2) = 9x 16.

(x) intervale (a; b) teigiama, tai funkcija

(x) intervale (a; b) neigiama, tai funkcija

45, 8185 43, 3557

40, 6107 43, 3557

45, 8185 40, 6107

You might also like