Skaičių aibės Absoliuti paklaida |t – a| - tikslaus skaičiaus t ir jam artimo apytikslio skaičiaus a

skirtumo modulis.
1) Natūraliųjų sk. N = {1; 2; 3; ...} 0 ne natūralusis! |t – a|
Santykinė paklaida _____
a absoliučiosios paklaidos ir apytikslės reikšmės santykis.
2) Sveikųjų sk. Z = {...; –3; –2 ; – 1; 0; 1; 2; 3; ...}
m
3) Racionaliųjų sk. Q = { a = ___ , m
n ∈ Z, n∈ N } Trigonometrinių funkcijų
reikšmių lentelė
4) Iracionaliųjų sk. I = {b ≠
m
___
n , m ∈ Z, n∈ N }
5) Realiųjų sk. R = (–∞; +∞)

Aibių veiksmai
⊂ Poaibis ˜– jei viena aibė yra kitos aibės dalis, ji vadinama antrosios poaibiu.
∪ Sąjunga – aibė sudaryta iš visų abiejų aibių elementų.
∩ Sankirta – aibė, kurią sudaro tik bendri abiejų aibių elementai.
\ Skirtumas – iš pirmosios aibės išmetame antrąją aibę.
Pagrindinės trigonometrinės B Sinusų teorema Redukcijos formulės
tapatybės
c a ____
c
= ____
a
= ____
b
2 1
____ sin C sin A sin B
Taikome redukciją, jei veiksme yra:
1) 1 + ctg α = A C π +α , 3π +
2
sin α b ___ + α , ___
π – 2 –α ,
+α.
2π –
Kosinusų teorema 2 –
2) tg α · ctg α = 1 2 2 2
2 2
a = b + c - 2bc · cos A Reiškinių prastinimo eiga
3) sin α + cos α = 1 2
b =
2 2
a + c - 2ac · cos B 1) Redukcija
sin α 2 2 2 2) Dvigubo kampo formulės
c =
4) tg α = _____ a + b - 2ab · cos C 3) Sudėties formulės
cos α 4) Pagrindinės tapatybės
5) Greitos daugybos formulės
cos α
5) ctg α = _____ 1. sin (2α) = 2sinα · cosα 6) Bendravardiklinimas
sin α 2 2

1 2. cos (2α) = cos α - sin α Trikampio ploto teorema

6) 1 + tg α = ____
2
2 2 · tg α
3. tg (2α) = _______ c
cos α 2
a

2 1 - tg α α

7) 1 + cos(2α) = 2cos α 2
b

1
2 4. ctg (2α) = 1______
- tg α S = __ a · b · sinα
2
8) 1 - cos(2α) = 2sin α 2 · tg α Abi kraštinės Kampas tarp jų

B Stačiojo trikampio smailiųjų kampų Figūros didžiausias kampas būna priešais Pitagoro teorema
trigonometrinės funkcijos didžiausią kraštinę. c
c a a a
a sin A = __ c tg A = __
b B Vidurio linija b
M N
C A b b ___
AB 2
a + b = c
2 2
b cos A = __
c ctg A = __
a A C MN =
2

Apibrėžimų sritis
D - apibrėžimo sritis D - žymima funkcijos apibrėžimų sritis
Diagramos
1. Vardiklis ≠ 0 E - žymima funkcijos reikšmių sritis
Taškinė Stačiakampė 2. Lyginio laipsnio pošaknis ≥ 0
Linijinė Skritulinė 3. Reiškinys prie logaritmo > 0
Stulpelinė (vertikali arba horizontali) 4. Logaritmo pagrindas > 0 ir ≠ 1
5. Reiškinys prie arcsin ir arccos [-1; 1]
Histograma - stulpelinė diagrama, kuria grafiškai
vaizduojamas statistinių duomenų pasiskirstymas arba jų tankis. Moda ˜– dažniausiai duomenų aibėje pasikartojusi reikšmė.
Kai duomenys labai skirtingi, tai duomenų imtį suskirstome į Mediana - kai variacinė eilutė dalijama į dvi lygias dalis.
intervalus. Skaičiai surašomi didėjimo tvarka 2 , 9 , 10 , 39, 45 (med.10)
8, 7, 7, 8, 9, 11 (7+8): 2 (med. 7,5)
C = imties plotis Xmax – X min
c Vidurkis - skaičiuojamas sudedant visas reikšmes ir padalijant šią sumą
= intervalo žingsnis iš reikšmių skaičiaus. –
intervalų sk. x 1 + x 2 + ... + x n
X=
n 1
 y = x 2+ bx + c Trikampio pusiaukampinė padalina

Diskriminantas˜

2
D = b – 4ac
+
–b–
x 1, 2 = _______
√D priešais esančią kraštinę į dvi dalis, kurios
yra proporcingos atitinkamoms šoninėms
2a trikampio kraštinėms: __c ___
AD
kai D<0, lygtis sprendinių neturi.
a
=
Pirma suskaičiuojam D, tada DC
2
ax
+ bx + c = a ( x – x ) ( x - x ) pertvarkom lygtį.
1 2
Trikampio pusiaukraštinės suskirsdamos
ax + bx + c = 0 dalija viena kitą santykiu 2:1, skaičiuojant
x1 · x2 = c nuo viršūnės.

Vijeto teorema x1 ir x2 – lygties sprendiniai

AO : OD = BO : OE = CO : OF = 2 : 1
x 1 + x 2 = –b

Laipsnių ir šaknų savybės

an = a · a · ... · a n ∈N √
( a)
2
= a, jei a ≥0 n
1) a · a = a
m n+m
}

1
a = a
n
√ √· √
n
ab =
n
a
n
b , jei a ≥0 , b≥0
n
2) a : a = a
m n–m

√ √ ·m
n m n
0
__ ___
n 3) (a ) = a
a = 1 a≠0 m m

= __
1
∈N
n
n
= ,
√
n
n
jei a ≥0 , b>0
4) a
n
· n
b = (a · b)
n

√
–n
a , a ≠ 0, n
}
√
an a , jei a ≥0 5) a
n
: n
b = (a : b)
n

__
m a
2
= |a| =
n n m
∈ Z, n ∈ N -a , jei a < 0

(√) √
a = a ,m
k
n n k
a = a

√ √
nk
a
k
=
n
a

Logaritmai
c
log ax = c, tai a = x
x>0
y = loga x a>0
a≠ 1

PAGRINDINĖ LOGARITMO TAPATYBĖ

logab
a = b

Greitos daugybos formulės Figūrų plotai

1) (a+ = a ± 2ab + b
2
– b)
2 2 2
S skritulio= πr S lygiagretainio = ah = ab · sinα

2) (a+–b) = a ± 3a b + 3ab ± b
3 3 2 2 3 S stačiakampio= ab S rombo = ah = ___
cd c,d - įstrižainės
2 2
S kvadrato= a 1
__
3) a 2– b2 = (a – b) (a + b) S trikampio = ah = ab · sin α
2
S trapecijos = _____
a+b · h
4) a3± b 3 = (a ± b) (a ab + b )
2 2 ± 2

Kampai
1 2 Kryžminiai - 1 su 3, 2 su 4, 5 su 7, 6 su 8. (jie lygūs)
4 3
6 5 Gretutiniai - 1 su 2, 1 su 4, 2 su 3, 4 su 3 ir t.t. (jų suma 180°)
7 8
Vienašaliai - 3 su 5, 4 su 6 (vidaus) 1 su 6, 2 su 5, 4 su 7 ir t.t. (išorės) (jų suma 180°)
Priešiniai - 3 su 6, 4 su 5 (vidaus) 1 su 8, 2 su 7 (išorės) (jie lygūs)
Atitinkamieji - 1 su 6, 2 su 5, 3 su 8, 4 su 7 (jie lygūs)
2
 Liestinė - tiesė kuri su apskritimu turi vieną bendrą tašką ir su juo liečia apskritimą.
Judėjimo uždaviniai Liestinės savybės:
s s
t = __ v = __
Liestinė yra statmena spinduliui, nubrėžtam į lietimosi tašką
s = vt
v t Per lietimosi tašką išvestas liestinės statmuo eina per apskritimo centrą.
Iš bet kurio apskritimo išorėje esančio taško galima nubrėžti tik dvi skirtingas apskritimo liestines.
l
Pasroviui, pavėjui Vpa = Vsavasis + Vupės (vėjo)
R
Apskritimo skersmuo d = 2r
Prieš srovę, vėją Vpr = Vsavasis– V upės (vėjo) o. r - spindulys Apskritimo ilgis C = 2πr
Apskritimo plotas S= πr 2

Apskritimo kampai
Kampai, į kuriuos įbrėžti apskritimai
A Įbrėžtinis kampas - kurio viršūnė yra apskritimo taškas, o kraštinės
kerta apskritimą. AOC
o.
AC - lankas, į kurį remiasi AOC
C B
Įbrėžtinio kampo savybės:
Įbrėžtiniai kampai, besiremiantys į tą patį lanką yra lygūs.
=O
A
Įbrėžtinis kampas, kuris remiasi į skersmenį, yra statusis. =
A Įbrėžtinis kampas lygus pusei centrinio kampo, besiremiančio į tą patį lanką.
C
Centrinis kampas - kampas, kurio viršūnė yra apskritimo centre, o
B . o kraštinės kerta apskritimą. ABC
AC - lankas, į kurį remiasi ABC Jeigu iš vieno taško nubrėšime dvi
C
apskritimo liestines, tai atkarpos iki
lietimosi taškų bus lygios, AB = AC
Įbrėžtiniai daugiakampiai

Daugiakampis vadinamas įbrėžtiniu, jeigu jo visos viršūnės yra apskritime. Tiesė, jungianti tašką su apskritimo
Apie keturkampį apskritimą galima apibrėžti tik tada, kai jo priešingų centru, su liestinėmis sudarys lygius
kampų sumos yra vienodos. Apskritimo apibrėžti negalima apie rombą, kampus. BAO = CAO
lygiagretainį, stačiąją trapeciją.
Apie kiekvieną trikampį galima apibrėžti apskritimą. OBA ir OCA statūs, nes liestinės
yra statmenos lietimosi taške su
spinduliu.
Taisyklingieji įbrėžtiniai daugiakampiai
Daugiakampio kampų formulė
α = ___
360
n - daugiakampių kampų skaičius
n n - kampų skaičius.
Apskaičiavę randame, kiek laipsnių turi
α figūra.

180° · (n – 2)
Apibrėžtiniai trikampiai

Daugiakampis vadinamas apibrėžtiniu, jeigu jo visos kraštinės liečia apskritimą.

Į kiekvieną trikampį galima įbrėžti apskritimą. Jo centras yra pusiaukampinių susikirtimo taškas.

d
b
Į keturkampį galima įbrėžti apskritimą tik tada, kai priešingų kraštinių ilgių sumos yra lygios. a + c = b + d
c

Ypatingi trikampio taškai

1) Pusiaukampinių susikirtimo taškas (įbrėžtinio trikampio taškas).
2) Kraštinių vidurio statmenų susikirtimo taškas (apibrėžtinio apskritimo centras).
3) Pusiaukraštinių susikirtimo taškas dalija jas santykiu 2:1, skaitant nuo viršaus.
4) Trikampio aukštinės arba jų tęsiniai kertasi viename taške.
B
Pusiaukraštinė trikampį padalija į 2 vienodo ploto trikampius.
Pusiaukampinė kraštinę padalija į atkarpas proporcingas kitoms dviems kraštinėms.
__
AD
= __
DC
C AB BC
A D
3
 Vektorių AB ir BC suma vadiname vektorių AC.

Veiksmai su vektoriais
Vaizduojame: Rašome:
B
AB + BC = AC
A C

Vektorių AB ir AC skirtumu vadiname vektorių CB.

Vaizduojame: Rašome:
B AB – AC = CB
Vektoriai A C
1 · a = a,
Vektoriumi vadinama atkarpa, kurios pradžia ir pabaiga yra nurodyta.
2 · a = a + a,
1) Vektoriai yra kolinearūs, jeigu jie toje pačioje tiesėje arba
-1 · a = –a,
lygiagrečiose.
2) Kolinearūs vektoriai, nukreipti į tą pačią pusę - vienakrypčiai. –2 · a = 2 · (–a) = (–a) + (–a).
3) Kolinearūs vektoriai, nukreipti į priešingas puses - priešpriešiniai.
Skaičiaus m ir vektoriaus a sandauga m · a vadinamas vektorius, kurio:
4)Vienakrypčiai ir vienodo ilgio vektoriai - lygūs.
ilgis lygus |m| · |a|;
5) Priešpriešiniai ir vienodo ilgio vektoriai - priešingi. kryptis sutampa su a kryptimi, kai m > 0, ir yra priešinga a krypčiai, kai m < 0.
Kai m = 0 arba a = 0, tai m · a = 0

Išvestinės Dviejų vektorių skaliarine sandauga vadiname skaičių, kuris lygus tų vektorių ilgių
ir kampo tarp tų vektorių kosinuso sandaugai.
k' = 0 (sinx)' = cosx (e )' = e Rašoma: a · b = |a| · |b| · cosα
x x

x' = 1 (cosx)' = -sinx

2 (ax)' = ax lna
x ' = 2x Funkcijos kritiniai taškai - funkcijos apibrėžimai srities taškai,
(tgx) ' =_____
1 (lnx) ' = __x
1
x3 '= 3x cos 2 x
kuriuose išvestinė lygi 0 arba neegzistuoja.
(x )' = nx n – 1
n (loga x )' = _____
1 Funkcijos ekstremumai - kritiniai taškai, kuriuose išvestinė lygi 0.
xlna
(ctgx) ' = _____
1 Jei ekstremumo taške išvestinė keičia ženklą iš + į –, taškas yra
(ax )' = anx
n n–1
-sin 2 x maksimumas, jei iš – į +, taškas yra minimumas.
Ekstremumo taškai - minimumo ir maksimumo taškai.
Tiesių padėtis erdvėje
1) Lygiagrečios tiesės - tos, kurios vienoje plokštumoje ir neturi bendrų Funkcijos didžiausia ir mažiausia reikšmė uždarame intervale
taškų. 1) Randame išvestinę.
Tiesių lygiagretumo požymis – dvi tiesės yra lygiagrečios, jei jos 2) Randame kritinius taškus (išvestinę prilyginam 0)
lygiagrečios trečiai tiesei. 3) Apskaičiuojame funkcijos reikšmes kritiniuose taškuose ir intervalo
2) Susikertančios tiesės - jei viena tiesė, kerta kitą tiesę ir turi bendrą galuose.
tašką. 4) Išrenkame iš gautų reikšmių mažiausią ir didžiausią.
3) Prasilenkiančios tiesės - jeigu jos yra skirtingose plokštumose.
Plokštumų padėtis erdvėje
Prasilenkiančių tiesių požymis - jei viena tiesė yra plokštumoje, o kita tiesė
tą plokštumą kerta taške nepriklausančiame tai pačiai tiesei. 1) Jei dvi plokštumos turi bendrą tašką, jos kertasi tiese, kurioje yra ir
kiti bendri tų plokštumų taškai.
Tiesės ir plokštumos padėtis erdvėje 2) Jei vienos plokštumos dvi susikertančios tiesės yra lygiagrečios kitos

∈
1) a α, jei A,B α ∈ plokštumos dviem susikertančioms tiesėms - jos lygiagrečios.

2) b α Tiesė yra lygiagreti plokštumai, jeigu ji

__
__

1) Kampu tarp susikertančių plokštumų vadinamas kampas tarp

lygiagreti kuriai nors plokštumos tiesei.
statmenų į bendrą briauną.
Kampas tarp plokštumų, vadinamas dvisieniu kampu.
3) a∩ α=A AB - pasviroji BC -statmuo
b __ α AC - projekcija
_

Įvykio tikimybė
Kampu tarp tiesės ir plokštumos, vadinamas
kampas tarp pasvirosios ir jos projekcijos ( BAC) palankių įvykių skaičius m
P (A) = =
Tiesės ir plokštumos statmenumo požymis galimų įvykių skaičius n
1. Tiesė statmena plokštumai, jeigu ji statmena tos plokštumos dviem
susikertančioms tiesėms. 0 ≤ P (A) ≤ 1
2. Jeigu tiesė yra statmena plokštumai, tai ji statmena bet kuriai tos
plokštumos tiesei. Nesutaikomi įvykiai – įvykiai, neturintys nei vienos palankios baigties.
Nepriklausomi įvykiai – kai vieno baigtis nepriklauso nuo kito įvykio.
Trijų statmenų teorema
Atsitiktinio dydžio skirstinys – lentelė, kurioje surašytos visos galimos dydžio
Jei plokštumos tiesė, einanti per pasvirosios pagrindą, yra statmena
reikšmės ir jų tikimybės.
pasvirosios projekcijai, tai ji statmena ir pasvirąjai.

AC- pasviroji, BC - pasvirosios projekcija, a - plokštumos tiesė. π

Per valandą valandinė rodyklė pasisuka – 30° = –
Atvirkštinė trijų statmenų teorema 6
Jei plokštumos tiesė, einanti per pasvirosios pagrindą, yra statmena pasvirajai, tai ji
statmena ir pasvirosios projekcijai. Per valandą minutinė rodyklė pasisuka – 360° = – 2π 4
 Briaunainiai Sukiniai

l
S pav = S šon + S pagr
Prizmės Piramidės Spav = S šon + 2S pagr
S pagr = π r
H 2
(2 pagrindai) (1pagrindas)
S šon = 2π rH
S šon = πr l
S pagr = π r
2
(sudarytas iš
Gretasieniai Tetraedras lygiakraščių
trikampių) V = S pagr · H
V = πr H
2 Spav = 4πr 2
= ___
1
Stačiakampis gretasienis
Kubas
V
3
S pagr ·H
V = S pagr · H

Duomenų dažniai ir santykiniai dažniai Grafikų transformacijos

1. y = f(x) + a Per a į viršų

Variacinė Duomens Duomens santykinis Duomens 2. y = f(x) – a Per a žemyn

eilutė dažnis dažnis procentinis dažnis 3. y = f(x + a) Per a į kairę
(tai imties (duomens (duomens dažnių ir (duomens dažnis
duomenys surašyti pasikartojimų visų imties išreikštas 4. y = f(x – a) Per a į dešinę
nemažėjimo skaičius.- dažnių duomenų skaičių procentais .-
tvarka) lentelė) santykis .- procentinių dažnių 5. y = – f(x) Simetriškas Ox ašies atžvilgiu
santykinių dažnių lentelė)
lentelė) 6. y = a·f(x) Priartėja prie y ašies

f(x)
7. y = ____
a Tolsta nuo y ašies

y
y y
y

x x
x x

y y y

Funkcija Funkcija
didėjanti, jei mažėjanti, jei
x
a>1 0<a<1

x x

Funkcija
didėjanti, jei
y
Funkcija
mažėjanti, jei
y
Funkcijos
a>1 0<a<1

x x
y

y y

x x