Valentinas

Matiuchinas

Geometrijos
sunkesni uždaviniai
 LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERDA

Valentinas
Matiuchinas

Geometrijos
sunkesni uždaviniai

VILNIUS
1995
LJDK 372.851
Ma 626

Recenzentės: R. Jakubauskaitė,
J. Malinovskaja

ISBN 9986-03-144-3 (g) Valentinas Matiuchinas, 1995

PRATARMĖ

Matematinį pasirengimą nusako mokėjimas spręs-

ti uždavinius. Išmokti spręsti kai kuriuos uždavinius
neįmanoma: kartais matematikai pašvenčia visą savo
gyvenimą vienam uždaviniui spręsti; yra tokių užda-
vinių, kurie iki šių dienų neišspręsti. Bet, turint užtek-
tinai noro ir darbštumo, mokyklinius uždavinius gali-
ma išmokti spręsti.
Paprastai uždavinys sprendžiamas pagal schemą:
trumpa sąlygos analizė ir jos užrašymas, sprendimo
būdo ieškojimas, sprendimo plano sudarymas ir spren-
dimas, sprendinio tyrimas ir analizė, patikrinimas.
Sprendžiant nestandartinius ir sudėtingus uždavi-
nius, naudinga juos padalyti į daug paprastesnius, pa-
pildyti, pritaikyti jau žinomų uždavinių sprendimus,
o jei tai nepavyksta, ieškoti ypatingo sprendimo būdo.
Viliuosi, kad išnagrinėję čia pateiktus uždavinius
ir jų sprendinius, galėsite spręsti ir nežinomus užda-
vinius.
Leidinys skirtas ne tik mokytojams, bet ir VII—
XII klasių mokinių savarankiškam darbui. Čia nagri-
nėjami 239 sunkesnių uždavinių iš vadovėlių [1] ir
[2]* sprendimai (uždavinių sąlygose skliausteliuose nu-
rodytas numeris, kuriuo šis uždavinys pažymėtas va-
dovėlyje).
Uždavinio siūlomi sprendimo būdai priklauso nuo
to, kur jis yra geometrijos kurse. Todėl bet kuriuo
atveju kalbama ir apie jo sprendimą, kai apribojami
sprendimo būdai. Tai leidžia VII klasės mokiniams
spręsti 1—40 uždavinius, VIII klasės mokiniams — 41—
139 uždavinius, IX klasės mokiniams— 140—187 už-
davinius. Patariu lipantį žinių laiptais grįžti prie šių
uždavinių sprendimo.
Rekomenduoju kiekvieną uždavinį spręsti tokia
tvarka: a) pabandyti išspręsti uždavinį savarankiškai,

* Zr. literatūros sąrašą, p. 148.

b) perskaityti čia duotą sprendimą, c) atlikti visus
veiksmus savarankiškai, d) pabandyti apibendrinti už-
davinį.
Spręsdamas uždavinius, neieškojau geriausių spren-
dimo būdų ir apibendrinimų. Tai palikau padaryti be-
sidominčiam matematika skaitytojui.
Dėkoju ministerijos vyr. specialistei V. Būdienei už
nuolatinį dėmesį šiam darbui, recenzentėms mokyto-
joms R. Jakubauskaitei ir I. Malinovskajai už vertin-
gas pastabas, doc. P. Vaškui, įdėmiai perskaičiusiam šį
darbą ir pateikusiam daug pastabų.

Autorius
ĮVADAS

Geometrijos mokymas neįmanomas be teorinės medžiagos pa-

pildymo įvairių geometrijos uždavinių sprendimais. Todėl auto-
riai, sudarydami vadovėlius ,,Geometrija 7—9" ir ,,Geometrija
10—12", skyrė ypatingą dėmesį uždavinių ir pratimų sistemai.
Mūsų nuomone, didelę reikšmę turi optimalus teorinės medžia-
gos ir uždavinių santykis. Geometrijos pamokos mokykloje tu-
rėtų būti organizuojamos taip, kad ne mažiau kaip pusę moky-
mo laiko užimtų uždavinių sprendimas.
Vadovėliuose ,,Geometrija 7—9" ir „Geometrija 10—12" už-
daviniai pateikti atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir teorinės me-
džiagos dėstymo tvarką. Kiekviename paragrafe yra ir paragra-
fo temos uždavinių, ir susijusių su ankstesnėmis temomis. Be to,
kiekvieno skyriaus pabaigoje duota 20—30 papildomų uždavinių.
Jie skirti ir pagrindiniam darbui, ir kartojimui. Sudėtingesnius
uždavinius galima naudoti užklasinei veiklai.
Be šių uždavinių, kiekvienai klasei pateikti sunkesni uždavi-
niai. Vadovėlyje „Geometrija 7—9" tokių uždavinių yra 188, o
vadovėlyje „Geometrija 10—12"—51 uždavinys, iš viso — 239
uždaviniai.
Sunkesnių uždavinių sudėtingumas nevienodas. Cia yra užda-
vinių, tinkamų ir vidutiniam moksleiviui, tik nedaug sudėtinges-
nių už pagrindinius ir papildomus uždavinius. Taip pat yra ir
gana sudėtingų uždavinių.
Žinoma, sunkesni uždaviniai nėra privalomi mokantis vidu-
rinės mokyklos paprastose klasėse. Autoriaus manymu, jie nena-
grinėtini klasėje ir neužduotini į namus. Kam tada jie vadovė-
lyje? Autorių nuomone, vadovėlyje turi būti įvairaus sudėtingu-
mo uždavinių, kad kiekvienas moksleivis rastų tarp jų sau įdo-
mių. Būtų gerai, jei mokytojas individualiai padėtų moksleiviams,
labiau besidomintiems geometrija, pasirinkti šiuos uždavinius.
Dabar, kai kuriasi įvairių tipų mokyklos, ypač realinės, taip
pat sustiprinto matematikos mokymo klasės, dauguma sunkesnių
uždavinių gali būti sėkmingai naudojami šiose klasėse nagrinė-
jant temas, kurių nėra paprastos vidurinės mokyklos geometrijos
kurse.
Rinkdami sunkesnius uždavinius, autoriai turėjo keletą tikslų.
Pirmiausia atrodė būtina, kad būtų uždavinių, tinkamų stojan-
tiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas, tarp jų ir į realinio
profilio mokyklas. Tokie uždaviniai, pavyzdžiui, 1203-iasis ir
1206-asis ,,Geometrijoje 7—9", paimti iš M V U fizikos fakulteto
variantų, 766-asis, 805-asis iš MPVU matematikos fakulteto va-
riantų. Be to, turi būti ir sudėtingų uždavinių moksleiviams, la-
biau besidomintiems geometrija. Tai uždaviniai, papildantys pla-
nimetrijos kursą, pavyzdžiui, apie apskritimą ir Eulerio tiesę,
apie Simpsono tiesę, apie Apolonijaus apskritimus ir jų savybes,
Ptolemėjaus teoremą, Eulerio formulę ir kt. Čia galima priskirti
ir sunkius brėžimo plokštumoje uždavinius. Taip pat ir uždavi-
niai, papildantys stereometrijos kursą, pvz., Eulerio teorema dau-
giasieniams (784-asis uždavinys), taisyklingųjų daugiasienių sa-
vybės (785-asis, 786-asis uždaviniai), tiesė ir Eulerio sfera tetra-
edrui (814-asis, 815-asis uždaviniai) ir kt. Be to, reikia pagrindi-
nio kurso sunkesnių temų uždavinių (815-asis uždavinys ,,Geo-
metrijoje 7—9", 774-asis uždavinys „Geometrijoje 10—12"). Pa-
galiau turi būti ir uždavinių, lavinančių moksleivių loginį mąs-
tymą (pavyzdžiui, 326-asis, 327-asis uždaviniai iš ,,Geometrijos
7—9" arba 767-asis, 772-asis, 782-asis uždaviniai iš „Geometrijos
10—12").
Atkreipsime dėmesį į dar vieną aplinkybę, turėjusią įtakos
parenkant uždavinius: šie uždaviniai turi sudominti moksleivius
geometrija. Atsižvelgiant į tai, autoriai stengėsi įtraukti tokius
uždavinius, kurie atspindi pačius neįtikėtiniausius geometrijos
faktus, pavyzdžiui, 1215-asis uždavinys iš „Geometrijos 7—9", taip
pat uždavinius, kurių sprendimai žavi išmone. Antrojo tipo už-
davinių pavyzdys yra 1199-asis uždavinys iš „Geometrijos 7—
9": „Įrodyti, kad keturkampio ABCD plotas S tenkina nelygybę
Ssi ———4γ——— , kur AB = a, BC=b, CD=c, D A = d . " Įrodymui išnagri-
nėsime keturkampį ABCD', kur D' — taškas, simetriškas taškui
D atkarpos A C vidurio statmens atžvilgiu. Kadangi keturkampių
ABCD ir ABCD' plotai lygūs, AD=CD', AD1 = CD, tai padaliję ke-
turkampį ABCD' įstrižaine BD' į du trikampius ABD' ir BCD' ir
atsižvelgę į tai, kad šių trikampių plotai Si ir S2 t|enkina nely-
gybes: S i < , , gauname: S = S i + S 2 < -7 (ac + bd).
Žinoma, uždavinių sprendimai, pateikti šiame leidinyje, nėra
vieninteliai galimi sprendimai. Kiekvieną geometrinį uždavinį,
ypač tuos, kurie įtraukti į sunkesnių uždavinių skyrių, galima iš-
spręsti ne vienu būdu. Todėl reiktų visokeriopai skatinti mokslei-
vių, kurie siūlo originalius sprendimo būdus, iniciatyvą.

Profesorius L Alanuaiunas
P L A N I M ETRIJ A

I. GEOMETRIJOS PRADINĖS 2INIOS

1(322). Sakykime, a — skaičius, išreiš-

kiantis atkarpos AB ilgį mata-
vimo vienetu CD, b — skaičius,
išreiškiantis atkarpos CD ilgį
matavimo vienetu AB. Kaip su-
siję skaičiai a ir b?
2(323). Skaičius, išreiškiantis atkarpos
AB ilgį matavimo vienetu EiFi,
yra m; skaičius, išreiškiantis at- j pav
karpos AB ilgį matavimo vie-
netu E 2 F 2 - n . Kokiu skaičiumi išreiškiamas atkarpos
EiFi ilgis matavimo vienetu E2F2?
3(324). Sakykime, Zhk — mažesnysis iš dviejų gretutinių kam-
pų hk ir hl. Įrodykite, kad Zhk = = 90°-_L ( Z h l - Zhk),

Zhl = 9 0 ° + - į ( Z h l - Z h k ) .
4(325). Penkios tiesės susikerta viename taške (1 pav.). Raski-
te kampų 1, 2, 3, 4 ir 5 sumą.
5(326). Duotos šešios paporiui susikertančios tiesės. Per bet
kurių dviejų tiesių susikirtimo tašką eina mažiausiai
dar viena duotųjų tiesių. įrodykite, kad visos tiesės
eina per vieną tašką.
6(327). Duoti šeši taškai. Per bet kuriuos du tjaškus einanti tie-
sė eina mažiausiai dar per vieną tų taškų. Įrodykite,
kad visi taškai yra vienoje tiesėje.

II. TRIKAMPIAI

7(328). Taškai Ci ir C2 yra skirtingose tiesės AB pusėse, ACi =

= BC2, ZBACi = ZABC 2 . Įrodykite, kad tiesė CiC2 eina
per atkarpos AB vidurį.
8(329). Jei vieno trikampio kampas, prie jo esanti kraštinė
ir kitų dviejų kraštinių suma atitinkamai lygūs kito
 trikampio kampui, prie jo esančiai kraštinei ir kitų
dviejų kraštinių sumai, tai tie trikampiai lygūs. Įrody-
kite.
9(330). Vieno trikampio kraštinė ir du kampai lygūs kito tri-
kampio kuriai nors kraštinei ir kuriems nors dviem
kampams. Ar tie trikampiai gali būti nelygūs?
10(331). Vieno trikampio dvi kraštinės ir kampas lygūs kito tri-
kampio kurioms nors dviem kraštinėms ir kampui. Ar
tie trikampiai gali būti nelygūs?
11(332). Atkarpos AB ir CD susikerta taške O, AC = AO = BO =
= BD. Įrodykite, kad OC = OD.

I I I - I V . LYGIAGREČIOS TIESĖS. TRIKAMPIO

KRAŠTINIŲ IR KAMPŲ PRIEKLAUSOS

12(333). Trikampio ABC kampas A lygus a. Tiesės, einančios per

priekampių, kurių viršūnės B ir C, pusiaukampines, su-
sikerta taške O. Raskite kampą BOC.
13(334). Per kiekvieną trikampio viršūnę nubrėžta tiesė, stat-
mena iš tos viršūnės išvestai trikampio pusiaukampinei.
Tų tiesių atkarpos ir nagrinėjamo trikampio kraštinės
nusako tris trikampius. Įrodykite, kad tų trikampių
atitinkami kampai lygūs.
14(335). Išaiškinkite trikampio rūšį, kai: a) bet kurių dviejų
kampų suma didesnė už 90°; b) kiekvienas kampas
mažesnis už kitų dviejų kampų sumą.
15(336). Įrodykite, kad trikampio kampas yra smailusis, statusis
arba bukasis, jei iš to kampo viršūnės nubrėžta pu-
siaukraštinė atitinkamai didesnė, lygi arba mažesnė už
pusę prieš ją esančios kraštinės.
16(337). Lygiašonio trikampio ABC pagrindas ВС, ZВАС = 80°,
M — j o vidaus taškas. Be to, ZMBC=30°, ZMCB = IO0.
Raskite kampą AMC.
17(338). Įrodykite, kad kiekviena atkarpa, kurios galai yra skir-
tingose trikampio kraštinėse, ne didesnė už didžiausią-
ją trikampio kraštinę.
18(339). Atkarpa BBi —trikampio ABC pusiaukampinė. Įrodyki-
te, kad B A > B j A ir B O B i C .
19(340). Trikampio ABC viduje parinktas taškas D taip, kad
AD=AB. Įrodykite, kad AC>AB.
20(341). Trikampio ABC kraštinė AB didesnė už AC.. Nubrėžta
jo pusiaukampinė AD. Įrodykite, kad Z ADB> ZADC
ir BD>CD.
21(342). Įrodykite teoremą: jei trikampio pusiaukampinė yra ir
pusiaukraštinė, tai trikampis lygiašonis.
22(343). Dvi trikampio kraštinės nelygios. Įrodykite, kad iš jų
bendros viršūnės nubrėžta pusiaukraštinė su mažesnią-
ja kraštine sudaro didesnį kampą.
23(344). Trikampio ABC kraštinės AB ir AC nelygios: A B ^ A C .
Nubrėžta atkarpa AM, jungianti viršūnę A ir bet kurį
kraštinės BC tašką M. Įrodykite, kad trikampiai AMB
ir AMC nelygūs.
24(345). Per trikampio ABC viršūnę A nubrėžta tiesė, statmena
kampo A pusiaukampinė i, o iš viršūnės B nuleistas į
tą tiesę statmuo ВН. Įrodykite, kad trikampio BCH pe-
rimetras didesnis už trikampio ABC perimetrą.
25(346). Trikampio ABC kraštinė AB mažesnė už kraštinę AC:
A B < A C . Nubrėžtos pusiaukampinė AD ir aukštinė АН.
Įrodykite, kad taškas H yra spindulyje DB.
26(347). Įrodykite, kad nelygiašonio trikampio pusiaukampinės
pagrindas yra tarp pusiaukraštinės ir aukštinės pagrin-
dų. Pusiaukampinė, pusiaukraštinė ir aukštinė nubrėž-
tos iš tos pačios viršūnės.
27(348). Stačiojo trikampio statiniai nelygūs. Įrodykite, kad sta-
čioj o kampo pusiaukampinė kampą tarp aukštinės ir
pusiaukraštinės, nubrėžtų iš tos pačios viršūnės, da-
lija pusiau.
28(349). Trikampio pusiaukraštinė ir aukštinė, nubrėžtos iš tos
pačios trikampio viršūnės, trikampio kampą dalija į
tris lygias dalis. Įrodykite, kad tas trikampis statusis.
29(350). Trikampio ABC aukštinė AAi ne mažesnė už kraštinę
ВС, o aukštinė BBj ne mažesnė už kraštinę AC. Įro-
dykite, kad trikampis ABC lygiašonis ir statusis.
30(352). Duoti du taškai A ir B bei per juos neinanti tiesė a.
Nubrėžkite tiesės a tašką, vienodai nutolusį nuo taškų
A ir B. Ar visada uždavinys turi sprendinį?
31(353). Nubrėžkite duoto apskritimo tašką, vienodai nutolusį
nuo duotos atkarpos galų. Kiek sprendinių gali turėti
šis uždavinys?
32(354). Per tris duotus taškus nubrėžkite apskritimą. Ar vi-
sada šis uždavinys turi sprendinį?
33(355). Taškai A ir B yra vienoje tiesės a pusėje. Nubrėžkite
tokį tiesės a tašką M, kad suma A M + M B būtų ma-
žesnė už sumą A X + X B ; čia X — bet kuris tiesės a
taškas, nesutampantis su M.
34(356). Nubraižykite statųjį trikampį ABC, kai duotas smailu-
sis kampas B ir pusiaukampinė BD.
35(357). Nubrėžkite duoto apskritimo tašką, vienodai nutolusį
nuo dviejų susikertančiųjų tiesių. Kiek sprendinių gali
turėti šis uždavinys?
36(358). Duotos trys paporiui susikertančios tiesės, neinančios
per vieną tašką. Nubrėžkite tašką, vienodai nutolusį
nuo tų tiesių. Kiek sprendinių turi šis uždavinys?
37(359). Duotas apskritimas, kurio centras O, ir šalia jo taškas
A. Per tašką A nubrėžkite tiesę, kertančią apskritimą
tokiuose taškuose B ir C, kad AB = BC.
38(360). Nubraižykite trikampį, kai duotas perimetras, kampas
ir aukštinė, nubrėžta iš kito kampo viršūnės.
39(361). Nubraižykite trikampį, kai duotas perimetras ir du kam-
pai.
40(362). Nubraižykite trikampį, kai duota kraštinė, kampų prie
tos kraštinės skirtumas ir kitų dviejų kraštinių suma.

V. KETURKAMPIAI

41(811). Iškilojo šešiakampio A1A2A3A4A5A6 visi kampai lygūs.

Įrodykite, kad A i A 2 - A 4 A 5 = A 5 A 6 - A 2 A 3 = A 3 A 4 - A 6 A i .
42(812). Teigiamieji skaičiai ai, a2, a3, a4, a5 ir a6 tenkina sąly-
gas ai—a4 = a5—a2i=a3—a6. Įrodykite, kad yra iškilasis
šešiakampis AiA 2 A 3 A 4 A 5 A 6 , kurio visi kampai lygūs,
AiA 2 = ai, A 2 A 3 = a2, A 3 A 4 =a 3 , A 4 A 5 =a 4 , А5Аб = а5,
A 6 Ai =a p .
43(813). Įrodykite, kad iš bet kurio iškilojo keturkampio formos
vienodų plytelių galima sudėti parketą.
44(814). Įrodykite, kad iškilojo keturkampio įstrižainės susiker-
ta.
45(815). Įrodykite, kad bet kurio keturkampio dvi priešingosios
viršūnės yra skirtingose pusėse nuo tiesės, einančios
per kitas dvi viršūnes.
46(816). Nubrėžta lygiašonio trikampio ABC, kurio pagrindas
AC, pusiaukampinė AD. Tiesė, einanti per tašką D ir
statmena AD, tiesę AC kerta taške E. Taškai M ir
K-—statmenų, nuleistų iš taškų B ir D į tiesę AC, pa-
grindai. Raskite MK, kai AE = a.
47(817). Įrodykite, kad trikampio trijų pusiaukraštinių suma ma-
žesnė už trikampio perimetrą, bet didesnė už pusę pe-
rimetro.
48(818). Iškilojo keturkampio įstrižainės jį dalija į keturis tri-
kampius, kurių perimetrai lygūs. Įrodykite, kad tas
keturkampis — rombas.
49(819). Tiesė neina per tašką. Raskite visų atkarpų, jungian-
čių tą tašką su visais minėtos tiesės taškais, vidurio
taškų aibę.
50(820). Įrodykite, kad tiesė, einanti per lygiašonės trapecijos
pagrindų vidurio taškus, statmena pagrindams. Sufor-
muluokite ir įrodykite atvirkštinį teiginį.
51(821). Susikirtus stačiakampio visų kampų pusiaukampinėms,
gautąs keturkampis. Įrodykite, kad tas keturkampis —
kvadratas.
52(822). Lygiagretainio išorėje nubraižyti kvadratai, kurių kiek-
vieno kraštinė yra lygiagretainio kraštinė. Įrodykite,
kad tų kvadratų įstrižainių susikirtimo taškai yra kva-
drato viršūnės.
53(823). Kvadrato ABCD kraštinėje CD pažymėtas taškas M.
Kampo ВАМ pusiaukampinė kraštinę BC kerta taške
K. Įrodykite, kad A M = B K + DM.
54(824). 2 paveiksle pavaizduoti trys
kvadratai. Raskite sumą Z B A E +
+ Z C A E + Z DAE.
55(825). Kvadrato ABCD viduje pažy-
mėtas taškas M; ZMAB = 60°,
ZMCD = 15°. Raskite ZMBC. 2 pav.
56(826). Trikampio ABC išorėje nubrai-
žyti kvadratai BCDE, АСТМ, BAHK, po to lygiagretai-
niai TCDQ ir EBKR Įrodykite, kad trikampis APQ sta-
tusis ir lygiašonis.
57(827). Nubraižykite lygiašonę trapeciją, kai duoti pagrindai
ir įstrižainės.
58(828). Jei trikampis turi: a) simetrijos ašį, tai jis lygiašonis;
b) daugiau nei vieną simetrijos ašį, tai jis lygiakraštis.
Įrodykite.

VI. PLOTAI

59(829). Per lygiagretainio ABCD vidaus tašką M nubrėžtos jo

kraštinėms lygiagrečios tiesės. Jos kraštines AB, ВС,
CD ir DA kerta taškuose P, Q, R ir T. Įrodykite: jei taš-
kas M yra įstrižainėje AC, tai lygiagretainių MPBQ ir
MRDT plotai lygūs ir, atvirkščiai, jei lygiagretainių
MPBQ ir MRDT plotai lygūs, tai taškas M yra įstrižai-
nėje AC.
60(830). Trikampio ABC kraštinėse AC ir BC pažymėti taškai
M ir K. Atkarpos AK ir BM susikerta taške O. Trikam-
 pių ОМА, O AB, ir OBK plotai lygūs S b S2 ir S3. Raski-
te trikampio CMK plotą.
61(831). Trikampio ABC kraštinėse AC ir BC pažymėti taškai
M ir K, o atkarpoje MK — taškas P; — į^f·
Trikampių AMP ir BKP plotai lygūs Si ir S2. Raskite
trikampio ABC plotą.
62(832). P, Q, R ir T — lygiagretainio ABCD kraštinių AB, ВС,
CD ir DA vidurio taškai. Įrodykite, kad, susikirtus tie-
sėms AQ1 BR, CT ir DP, gaunamas lygiagretainis. Ras-
kite jo ploto ir lygiagretainio ABCD ploto santykį.
63(833). Įrodykite, kad trapecijos plotas lygus šoninės krašti-
nės ir statmens, nuleisto iš kitos šoninės kraštinės vi-
durio· į tiesę, kurioje yra pirmoji šoninė kraštinė, san-
daugai.
64(834). Trapecijos ABCD, kurios pagrindai BC ir AD1 įstrižai-
nės susikerta taške O. Trikampių BOC ir AOD plotai
lygūs Si ir S2. Raskite trapecijos plotą.
65(835). Per trapecijos mažesniojo pagrindo galus nubrėžtos dvi
lygiagrečios tiesės, kertančios didesnįjį pagrindą. Tra-
pecijos įstrižainės ir tos tiesės trapeciją dalija į sep-
tynis trikampius ir penkiakampį. Įrodykite, kad penkia-
kampio plotas lygus trijų trikampių, esančių prie šo-
ninių kraštinių ir mažesniojo pagrindo, plotų sumai.
66(836). Tiesė, einanti per keturkampio ABCD įstrižainių AC ir
BD vidurio taškus, kraštines AB ir CD kerta taškuose
M ir K. Įrodykite, kad trikampių DCM ir AKB plotai
lygūs.
67(837). Lygiagretainio ABCD kraštinė AB pratęsta nuo taško B
' iki taško E, o kraštinė AD — nuo taško D iki taško K.
Tiesės ED ir KB susikerta taške O. Įrodykite, kad ke-
turkampių ABOD ir CEOK plotai lygūs.
68(838). Dvi nesusikertančios atkarpos kiekvieną iš dviejų prie-
šingų iškilojo keturkampio kraštinių dalija į tris lygias
dalis. Įrodykite, kad tarp tų atkarpų esančios ketur-
kampio dalies plotas tris kartus mažesnis už viso ke-
turkampio plotą.
69(839). Iškilojo keturkampio ABCD kraštinių AB ir DC vidu-
rio taškus K ir M ir viršūnes jungia atkarpos KD, КС,
M A ir MB. Įrodykite, kad tarp tų atkarpų esančio ke-
turkampio plotas lygus trikampių, esančių prie kraš-
tinių AD ir ВС, plotų sumai.
70(840). Taškas A yra 60° kampo viduje. Atstįumai nuo taško A
iki kampo kraštinių lygūs a ir b. Raskite atstumą nuo
taško A iki kampo viršūnės.
71(841). Tiesė, einanti per lygiagretainio ABCD viršūnę C, tie-
ses AB ir AD kerta taškuose K ir M. Trikampių KBC
ir CDM plotai lygūs Si ir S2. Raskite lygiagretainio plo-
tą.
72(842). Per keturkampio ABCD įstrižainių susikirtimo tašką
nubrėžta tiesė; atkarpą AB ji kerta taške M, o atkar-
pą CD — taške K. Tiesė, einanti per tašką K ir lygia-
greti AB1 tiesę BD kerta taške T, o tiesė, einantį per
tašką M ir lygiagreti CD1 tiesę AC kerta taške E.
Įrodykite, kad tiesės BE ir CT lygiagrečios.
73(843). Trikampio ABC kraštinė AB pratęsta nuo taško A iki
taško D; atkarpa AD lygi atkarpai AC. Spinduliuose
BA ir BC pažymėti taškai K ir M; trikampių BDM ir
BCK plotai lygūs. Raskite kampą BKM, kai Z BAC=a.
74(8441. Stačiakampio ABCD viduje pažymėtas taškas M; MB =
= a, MC = b ir MD = c. Raskite MA.
75(845). Nubrėžta trikampio ABC aukštinė BD. Atkarpa KA
statmena AB ir lygi DC, atkarpa CM statmena BC ir
lygi AD. Įrodykite, kad atkarpos MB ir KB lygios.
76(846). Taškas O — stačiojo trikampio ABC, kurio statusis kam-
pas C, vidaus taškas; SOAB = SOAC = SOBC. Įrodykite, kad
OA 2 + OB2 = 50C2.

VII. PANAŠIEJI TRIKAMPIAI

77(847). 3 paveiksle pavaizduotas taisyklinga-
sis penkiakampis ABCDE, t. y. iški-
lasis penkiakampis, kurio visi kam-
pai lygūs ir visos kraštinės lygios.
Įrodykite, kad: a) A A E D - Δ A F E ; '
. d a __ d f
df af -

78(848). Per trikampio ABC (AB=Z=AC) kraš-

tinės BC vidurį M nubrėžta tiesė, ly-
giagreti kampo A pusiaukampinei; tieses AB ir AC ji
kerta taškuose D ir E. Įrodykite, kad BD=CE.
79(849). Įrodykite, kad atkarpos, jungiančios smailiojo trikam-
pio aukštinių pagrindus, sudaro trikampį, kurio pu-
siaukampinės yra tos aukštinės.
80(850). Taškai E ir F yra trikampio ABC kraštinėje AB; be
to, taškas E yra atkarpoje AF ir AE=BF. Tiesė, nu-
brėžta per tašką E ir lygiagreti kraštinei AC, ir tiesė,
nubrėžta per tašką F ir lygiagreti kraštinei BCr kertasi
 taške K. Įrodykite, kad taškas K yra trikampio ABC
pusiaukraštinėje, nubrėžtoje į kraštinę AB.
81(851). Stačiojo trikampio įžambinė yra jo nekertančio kva-
drato kraštinė. Trikampio statinių suma lygi a. Raski-
te atstumą nuo kvadrato įstrižainių susikirtimo taško
iki stačiojo kampo viršūnės.
82(852). Žinomi du trikampio ABC kampai: Z A = ' - y - ir ZB =
3600 T , . .. , , 1 1
7 . Įrodykite,
i ' w , . . ^ , kad
~ — b^7T
c - =a c 1 ab ·
83(853). Iš kampo AOB vidaus taško M nuleisti statmenys MP
ir MQ į, jo kraštines OA ir OB. Iš taškų P ir Q nuleisti
statmenys PR ir QS į OB ir OA. Įrodykite, kad R S l OM.
84(854). Iš lygiašonio trikampio ABC pagrindo AC vidurio D
nuleistas statmuo DH į kraštinę ВС, M — atkarpos DH
vidurys. Įrodykite, kad B M l АН.
85(855). Iš stačiojo trikampio ABC stačiojo kampo viršūnės C
nuleistas statmuo CD į įžambinę, o iš taško D — stat-
menys DE ir DF į statinius AC ir ВС. Įrodykite, kad:
a) CD 3 =AB-AE-BF; b) AE2 + BF 2 + 3CD2 = AB2; c)
Vae2+I^BF2=У'АВ2.
86(856). Iškilojo keturkampio ABCD įstrižainės susikerta taške
P; Z A D P = į Z P D C , Z A D P = - Z P A D i r AD = BD = CD.
a) Raskite visus keturkampio kampus, b) Įrodykite, kad
AB2 = BP-BD.
87(857). Taškas M nėra t,ose tiesėse, kuriose yra lygiagretainio
ABCD kraštinės. Įrodykite, kad yra taškai N, P ir Q,
jog A, B, C ir D — atkarpų MN, NP, PQ ir QM vidurio
taškai.
88(858). Įrodykite: jei iškilojo keturkampio priešingos krašti-
nės nelygiagrečios, tai jų sumos pusė didesnė už at-
karpą, jungiančią kitų dviejų priešingų kraštinių vi-
durio taškus.
89(859). Įrodykite: jei atstumų tarp iškilojo keturkampio prie-
šingų kraštinių vidurio taškų suma lygi pusei jo peri-
metro, tai tas keturkampis — lygiagretainis.
90(860). Įrodykite: jei atkarpa, jungianti iškilojo keturkampio
dviejų priešingų kraštinių vidurio taškus, lygi kitų
dviejų kraštinių sumos pusei, tai tas keturkampis —
trapecija arba lygiagretainis.
91(861). Trapecijos ABCD įstrižainės susikerta taške O; AB —
trapecijos mažesnysis pagrindas, trikampis ABO — Iy-
14
 giakraštis. Įrodykite, kad trikampis, kurio viršūnės yra
atkarpų OA, OD ir BC vidurio taškai — lygiakraštis.
92(862). Iš trikampio ABC viršūnės A nuleisti statmenys A M ir
AK į to trikampio priekampių, kurių viršūnės B ir C,
pusiaukampines. Įrodykite, kad atkarpa MK lygi pusei
trikampio ABC perimetro.
93(863). Atkarpos AAi, BBi, CCi jungia trikampio ABC viršū-
nes su prieš jas esančių kraštinių vidaus taškais. Įro-
dykite, kad tų atkarpų vidurio taškai nėra vienoje
tiesėje.
94(864). Trikampio visų trijų aukštinių vidurio taškai yra vie-
noje tiesėje. Įrodykite, kad tas trikampis statusis.
95(865).
Trikampio ABC kraštinė AC du kartus didesnė už kraš-
tinę ВС. Nubrėžta pusiaukampinė CM ir priekampio,
kurio viršūnė C, pusiaukampinė; ji tiesę AB kerta taš-
ke K. Įrodykite, kad S B C M = j SACM = -^- S A B C = j SCMK-
96(866). Trikampio EFG kraštinės lygios trikampio ABC pusiau-
kraštinėms. Įrodykite, kad Sefo — A.
S ABC 4

97(867). Per trikampio ABC viršūnę A eina tiesė, kuri pusiau-

kraštinę BM dalija santykiu 1 : 2, pradedant nuo vir-
šūnės, o kraštinę BC kerta taške K. Raskite trikampių
ABK ir ABC plotų santykį.
98(868). Per lygiagretainio ABCD viršūnę A nubrėžta tiesė; ji
tieses BD, CD ir BC kerta taškuose M, N ir P. Įrodyki-
te, kad atkarpa A M yra atkarpų MN ir MP geometrinis
vidurkis.
99(869). Raskite lygiašonės trapecijos didesniojo pagrindo taš-
ką, kuris nuo duotos šoninės kraštinės būtų n kartų
toliau nei nuo kitos (n = 2, 3, 4).
100(870). Taškas C yra atkarpoje AB. Raskite tiesės AB tašką D,
ad
nesantį atkarpoje AB, kad butų teisinga lygybė -щ- =
AC
= ^g . Ar visada uždavinys turi sprendinį?
101(871). Nubraižykite lygiašonį trikampį, kai duota pagrindo
ir į jį nuleistos aukštinės suma ir kampas tarp šoninių
kraštinių.
102(872). Nubraižykite trikampį, kai duotos dvi kraštinės ir kam-
po tarp jų pusiaukampinė.
103(873). Nubraižykite trikampį ABC, kai duoti Z A , Z C bei at-
karpa, lygi kraštinės AC ir aukštinės BH sumai.
104(874). Nubraižykite trikampį, kai duotos visos trys aukštinės.
105(875). Nubraižykite trapeciją, kai duota šoninė kraštinė, di-
desnysis pagrindas, kampas tarp jų ir kitų dviejų kraš-
tinių santykis.
106(876). Nubraižykite rombą, kurio plotas būtų lygus duoto
kvadrato plotui ir įstrižainių santykis būtų lygus duotų
atkarpų santykiui.

VIII. APSKRITIMAS

107(877). Du apskritimai turi vienintelį bendrą tašką M. Per tą

tašką nubrėžtos dvi kirstinės, kurios vieną apskritimą
kerta taškuose A ir Ai, kitą — taškuose B ir Bi. Įrody-
kite, kad AAi ||BBi.
108(878). Tiesė AC — apskritimo, kurio centras Oi, liestinė, tie-
sė BD — apskritimo, kurio centras O2, liestinė (4 pav.).
Įrodykite, kad: a) AD||BC; b) AB 2 =AD-BC; c) BD2 :
: A C 2 = A D : ВС.
109(879). B1 ir Ci — lankų AB ir AC vidurio taškai (5 pav.). Įro-
dykite, kad A M = A N .
110(880). Dvi tiesės susikerta ne apskritimo taške. Apskritimas
tose tiesėse iškerta lygias stygas. Įrodykite, kad atstu-
mai nuo tų tiesių susikirtimo tjaško iki vienos ir kitos
stygos galų atitinkamai lygūs.
111(881). AB — apskritimo styga, AD — atstumas nuo taško A
iki liestinės taške B. Įrodykite, kad viisų stygų AB san-
tykio reikšmė ta pati.
112(882). Per dviejų apskritimų, kurių centrai Oi ir O;, susikir-
timo tašką A nubrėžta tiesė. Ji vieną apskritimą kerta
taške B, kitą — taške C. Įrodykite, kad didžiausią at-
karpą BC gausime tada, kai ji bus lygiagreti atkarpai
OiO2.

4 pav.
113(883). Atkarpa AB yra apskritimo, kurio centras O, skers-
muo.- Kiekviename apskritimo spindulyje OM nuo cent-
ro O atidėta atkarpa, lygi atstumui nuo to spindulio
galo M iki tiesės AB. Raskite tų atkarpų galų aibę.
114(884). Lygiakraščio trikampio ABC kampo B viduje pažymė-
tas taškas M; Z ВМС = 30°, Z B M A = 17°. Raskite kam-
pus ВАМ ir BCM.
115(885). Per trikampio ABC kiekvieną viršūnę nubrėžta tiesė,
statmena trikampio kampo prie tos viršūnės pusiau-
kampinei. Tos tiesės susikirsdamos sudaro naują tri-
kampį. Įrodykite, kad to trikampio viršūnės yra tose
pačiose tiesėse kaip ir trikampio ABC pusiaukampinės.
116(886). Tiesės, kuriose yra trikampio ABC aukštinės, susiker-
ta taške H, o A1, B1, C 1 —taškai, simetriški taškui H
tiesių ВС, CA, AB atžvilgiu. Įrodykite, kad taškai A1r
B1, C1 yra apie trikampį ABC apibrėžto apskritimo taš-
kai.
117(887). Atkarpa BD — trikampio ABC pusiaukampinė. Įrodyki-
te, kad BD 2 =AB · BC - AD · DC.
118(888). Iš trikampio ABC viršūnės B nuleista aukštinė BH ir
nubrėžta kampo B pusiaukampinė. Ji taške E kerta apie
trikampį apibrėžtą apskritimą; to apskritimo centras O.
Įrodykite, kad spindulys BE yra kampo OBH pusiau-
kampinė.
119(889). Apie lygiakraštį trikampį ABC apibrėžto apskritimo
bet kuris taškas X atkarpomis sujungtas su trikampio
viršūnėmis. Įrodykite, kad viena atkarpų AX, BX ir
CX lygi kitų dviejų atkarpų sumai.
120(890). Įrodykite: jei įbrėžtinio keturkampio įstrižainės stat-
menos, tai keturkampio priešingų kraštinių kvadratų
siuna lygi apibrėžtinio apskritimo skersmens kvadratui.
121(891). Į apskritimą įbrėžto keturkampio ABCD kampų A ir B
pusiaukampinės susikerta kraštinės CD taške. Įrodyki-
te, kad CD = BC+AD.
122(892). Įrodykite, kad apie apskritimą apibrėžtos stačiosios tra-
pecijos plotas lygus jos pagrindų sandaugai.
123(893). Įrodykite, kad bet kokio į apskritimą įbrėžto keturkam-
pio įstrižainių sandauga lygi priešingų kraštinių san-
daugų sumai (Ptolemėjo teorema).
124(894). Įrodykite, kad apie bet kokį trikampį apibrėžto apskri-
timo spindulį R, į jį įbrėžto apskritimo spindulį r ir
atstumą d tarp tų apskritimų centrų sieja lygybė d2 =
= R 2 -2Rr (Eulerio formulė).
2 - 1 5 5
17
125(895). Taškas O yra apie nelygiakraštį trikampį ABC apibrėž-
to apskritimo centras, H — tiesių, kuriose yra aukštinės
AAi r BBir CCi, susikirtimo taškas, A2r B2, C2 — atkarpų
AH, BH, CH vidurio taškai, A3, B3, C3 — trikampio
ABC kraštinių vidurio taškai. Įrodykite, kad taškai Ai r
Bi, Ci, A2, B2r C2, A3, B3, C3 priklauso vienam apskriti-
mui (Eulerio apskritimas).
126(896). Įrodykite, kad iš bet kurio apie trikampį apibrėžto ap-
skritimo taško į tieses, kuriose yra trikampio kraštinės,
nuleistų statmenų pagrindai yra vienoje tiesėje (Simp-
sono tiesė).
127(897). Nubrėžkite dviejų duotų apskritimų bendrą liestinę.
128(898). Duotas apskritimas, kurio centras O, taškas M bei at-
karpos P1Q1 ir P2Q2. Nubrėžkite tiesę p, kurioje ap-
skritimas iškirstų stygą, lygią PiQi1 o atstumas nuo
taško M iki tiesės p būtų lygus P2Q2.
129(899). Per apskritimo viduje duotą tašką nubrėžkite stygą, ku-
ri būtų mažiausia iš visų stygų, einančių per tą tašką.
130(900). Nubraižykite trikampį, kai: a) duota kraštinė, prieš ją
esantis kampas ir į tą kraštinę nuleista aukštinė; b)
duotas kampas, iš to kampo viršūnės nuleista aukštinė
ir perimetras.
131(901). Nubraižykite trikampį, kai duotas apie jį apibrėžtas
apskritimas bei apskritimo taškai H, B ir M, per ku-
riuos eina tos itjiesės, kuriose yra iš vienos viršūnės nu-
brėžtos aukštinė, pusiaukampinė ir pusiaukraštinė.
132(902). Duoti trys taškai, nesantys vienoje tiesėje. Nubraižykite
trikampį, kurio aukštinių pagrindai būtų tie taškai.
Kiek sprendinių turi uždavinys?

IX. VEKTORIAI

133(904). Duotas keturkampis MNPQ ir taškas O; O N - O M =

= O P - O Q . Koks tąs keturkampis?
134(905). Duotas keturkampis ABCD ir taškas O. Taškai E, F, G,
H simetriški taškui O kraštinių ABr BCr CD ir DA vi-
durio taškų atžvilgiu. Koks yra keturkampis EFGH?
135(906). Duotas trikampis ABC. Įrodykite, kad vektorius
- ^ 1 + -^-nukreiptas išilgai kampo A pusiaukampinės, o
IabI |ac|
—в —>
vektorius ,-4^ — — išilgai priekampio, kurio viršū-
|ab| |ac|
nė A, pusiaukampinės.
136(907). Įrodykite šitokį teiginį: trys tiaškai A, B ir C vienai
tiesei priklauso tada ir tik tada, kai yra skaičiai k, 1 ir
m, kurių ne visi lygūs nuliui, bet k + l + m = 0, k · O A +
+ 1 - 5 в + т - О С = о Г о — bet kuris taškas.
137(908). Taikydami vektorius įrodykite, kad keturkampio įstri-
žainių vidurio taškai ir atkarpų, jungiančių priešingų
kraštinių vidurio taškus, susikirtimo taškas yra vienoje
tiesėje.
138(909). Trikampio ABC priekampių, kurių viršūnės A, B ir C,
pusiaukampinės tieses BCr CA ir AB kerta taškuose
Ai, Bi ir Ci. Taikydami vektorius įrodykite, kad taškai
Ai, B) ir Ci yra vienoje tiesėje.
139(910). Tiesės, kuriose yra nelygiakraščio trikampio ABC aukš-
tinės, susikerta taške H, apie tą trikampį apibrėžto ap-
skritimo centras — O. Taikydami vektorius įrodykite,
kad trikampio pusiaukraštinių susikirtimo taškas G pri-
klauso atkarpai HO ir dalija tą atkarpa santykiu 2:1,
=O
H G
t. y. OO 2.

X. KOORDINAČIŲ METODAS

140(1184). Keturkampio ABCD viršūnių koordinatės šitokios:

A(xi; yi), B(x2; y2), C(x3; уз) ir D(x4; y4). Įrodykite,
kad tas keturkampis yra lygiagretainis tada ir tik ta-
da, kai xi + x3 = x2 + x4 ir yi+y3=y2+y4.
141(1185). Duoti du taškai: A(xi; yi) ir B(x2; y2). Įrodykite, kad
taško C, dalijančio atkarpą AB santykiu λ (t. y.
ac
Og- =λ), koordinatės (x; y) išreiškiamos formulėmis
X| + λχο y. + Xy,,
X"~ 1+Χ " 1+Χ ·
142(1186). Iš fizikos žinoma, kad vienalytės trikampės plokštelės
sunkio centras yra pusiaukraštinių susikirtimo taškas.
Raskite tokios plokštelės sunkio centro koordinates,
kai žinomos jos viršūnių koordinatės:
AI(xi;yi), A 2 (X 2 ; y 2 ), A 3 (x 3 ; y 3 ).
143(1187). Trikampio ABC viršūnių koordinatės šitokios: A ( —3;
0), B(0; 4), C (3; 0). Kampo A pusiaukampinė kraštinę
BC kerta taške D. Raskite taško D koordinates.
144(1188). Trikampio ABC kraštinės AC = 9 cm, BC= 12 cm. Pu-
siaukraštinės A M ir BN viena kitai statmenos. Raskite
AB.
145(1189). Raskite masių mi, ni2, тз, sukoncentruotų taškuose
Ai(xi; yi), A 2 (x 2 ; У2), А3(хз; y3), sunkio centro koor-
dinates.
146(1190). Kiekvienu atveju raskite abscisių ašies tašką M, kad
jo atstumų iki taškų A ir B suma būtų mažiausia: a)
A(2; 3), B(4; - 5 ) ; b) A ( - 2 ; 4), B(3; 1).
147(1191). Įrodykite, kad: a) lygtis A x + B y + C = 0 , kai A ir B kar-
tu nelygūs nuliui, yra tiesės lygtis; b) lygtis x2 —xy—
— 2 = 0 nėra apskritimo lygtis.
148(1192).Raskite apskritimų, kurių lygtys ( x - l ) 2 + ( y - 2 ) 2 = 4 ir
x 2 ^ y i - J i susikirtimo taškų koordinates ir apskaičiuo-
kite jų bendros stygos ilgį.
149(1193). Duoti trys taškai A, B, C ir trys skaičiai α, β, γ. Ras-
kite visų taškų M, su kuriais sumos α · AM 2 + β · BM2 +
+ y CM2 reikšmė pastovi, aibę, kai: a) α + β + γ ^ 0 ;
b) α + β + Ύ = 0 .
150(1194). Duota tiesė a ir šalia jos taškas A; kiekvienam tiesės
a taškui Mi priskiriamas spindulio AMi taškas M;
A M i - A M = k , k — teigiamas skaičius. Raskite visų
taškų M aibę.
151(1195). Taškas O nėra duoto apskritimo taškas. Kiekvienam
apskritimo taškui Mi priskiriamas spindulio OMi taš-
kas M; O M = k - O M i , k — teigiamas skaičius. Raskite
visų taškų M aibę.
152(1196). Sakykime, A ir B — duoti taškai, k — duotas teigiamas
skaičius, nelygus 1. a) Įrodykite, kad visų taškų M,
tenkinančių sąlygą A M = k - B M , aibė yra apskritimas
(Apolonijo apskritimas), b) Įrodykite, kad tas apskri-
timas kerta kiekvieną apskritimą, einantį per taškus
A ir B, o jų spinduliai, nubrėžti į susikirtimo tašką,
vienas kitam statmeni.

XI. TRIKAMPIO KRAŠTINIŲ IR KAMPŲ

PRIEKLAUSOS.
VEKTORIŲ SKALIARINĖ SANDAUGA.

153(1197). Kvadrato MNPQ kraštinėse pažymėti N A

taškai A ir B; N A = y MN, QB= y M N

(6 pav.). Įrodykite, kad Z AMB = 45°.
154(1198). Keturkampio ABCD įstrižainės AC ir
BD susikerta taške O. Trikampio ODC
plotas yra trikampių OBC ir OAD plo-
 tų geometrinis vidurkis. Įrodykite, kad ABCD — trape-
cija, kurios pagrindai AD ir BC1 arba lygiagretainis.
155(1199). Keturkampio kraštinės (iš eilės) a, b, c, d. Įrodykite,
kad jo plotas S tenkina nelygybę S < ^ ( a c + b d ) .
156(1200). Įrodykite, kad trikampio ABC pusiaukampinę A A i ga-
A
2 be cos —
lima apskaičiuoti pagal formulę A A i = j — — ; čia
b = AC, c = AB.
157(1201). Įbrėžto į apskritimą keturkampio įstrižaines išreikškite
jo kraštinėmis.
158(1202). Įrodykite, kad įbrėžto į apskritimą keturkampio plotą
galima apskaičiuoti pagal formulę
S= y (p-a)(p-b)(p-c)(p-d)';
čia p — keturkampio pusperimetris, a, b, c, d — jo kraš-
tinės.
159(1203). Įrodykite, kad trikampio kraštinės aritmetinę progre-
siją sudaro tada ir t,ik tada, kai tiesė, einanti per
įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų centrus, statmena
vienai trikampio pusiaukampinei.
160(1204). Stačiosios trapecijos ABCD mažesnysis pagrindas AD
lygus 3, o nestatmena pagrindams šoninė kraštinė CD
lygi 6. Taškas E — atkarpos CD vidurys, kampas CBE
lygus a. Raskite trapecijos ABCD plotą.
161(1205). Smailiojo trikampio ABC kraštinė AB didesnė už kraš-
tįnę ВС, atkarpos A M ir CN — trikampio aukštinės,
taškas O — apibrėžtinio apskritimo centras. Kampas
ABC lygus β, o keturkampio NOMB plotas lygus S.
Raskite kraštinę AC.
162(1206). Trikampio ABC aukštinės AH ilgis h, pusiaukraštinės
A M ilgis 1; A N — trikampio pusiaukampinė, taškas
N —atkarpos MH vidurys. Raskite atstumą nuo vir-
šūnės A iki trikampio ABC aukštinių susikirtimo taško.

XII. APSKRITIMO ILGIS IR SKRITULIO PLOTAS

163(1207). 7 paveiksle pavaizduotas į apskritimą, kurio spindulys
R, įbrėžtas taisyklingasis dešimtkampis; AC — kampo
OAB pusiaukampinė. Įrodykite, kad: a) A A B C ~
- Δ Ο Α Β ; b) A B = A C = O C = R.
164(1208). Įrodykite, kad 8 paveiksle pavaiz-
duota atkarpa AK lygi į apskritimą,
kurio centras O, įbrėžto taisyklingo-
jo dešimtkampio kraštinei.
165(1209). Apie taisyklingąjį penkiakampį
AiA 2 A 3 A 4 A 5 apibrėžtas apskritimas;
apskritimo centras O. Trikampio ABC
viršūnės yra penkiakampio kraštinių 7 pav.
AiA 2 , A 2 A 3 , A 3 A 4 vidurio taškai. Įro-
dykite, kad taškas O ir į trikampį
ABC įbrėžto apskritimo centras Oi
simetriški tiesės AC atžvilgiu.
166(1210). Į duotą apskritimą įbrėžkite taisyk-
lingąjį dešimtkampį.
167(1211). Į duotą apskritimą įbrėžkite taisyk-
lingąjį penkiakampį.
168(1212). Į duotą apskritimą įbrėžkite penkia-
kampę žvaigždę. 8 Pav-

169(1213). Sakykime, M —bet kuris taisyklin-

gojo n-kampio vidaus taškas. Įrodykite, kad statmenų,
nuleistų iš taško M į tieses, kuriose yra n-kampio
kraštinės, suma lygi nr; čia r — įbrėžtinio apskritimo
spindulys.
170(1214). Trikampio kampai sudaro geometrinę progresiją, ku-
rios vardiklis 2. Įrodykite, kad to trikampio kraštinių
vidurio taškai ir aukštinių pagrindų taškai yra šešios
taisyklingojo septynkampio viršūnės.
171(1215). Sakykime, ABCD —
kvadratas, AiBiCi — tai-
syklingasis trikampis,
įbrėžti į apskritimą, ku-
rio spindulys R. Įrody-
kite, kad sumos A B + 5С = 6Я
+AiBi reikšmė 0,01R 9 pav.
tikslumu lygi pusap-
skritimio ilgiui.
172(1216). Remdamiesi 9 paveiks-
lo duomenimis, įrodyki-
te, kad atkarpos ilgis
0,001R tikslumu lygus
apskritimo, kurio spin-
dulys R, ilgiui.
173(1217). 10 paveiksle pavaizduo-
ti keturi pusapskriti- ю pav.
 miai: AEB, AKC1 CFD, DLB; AC = DB. Įrodykite, kad
subrūkšniuotos figūros plotas lygus skritulio, kurio
skersmuo — atkarpa EF1 plotui.
174(1218). Nubrėžkite skritulio kraštą, kai skritulio plotas lygus:
a) žiedo tarp dviejų duotų koncentrinių apskritimų
plotui; b) duoto pusskritulio ploįui; c) duotos skritu-
lio išpjovos, kurią riboja 60° lankas, plotui.

XIII. JUDESIAI

175(1219). Judesys g tašką A atvaizduoja i tašką B, o tašką B —

Į tašką A. įrodykite, kad g — centrinė simetrija arba
ašinė simetrija.
176(1220). Duotos dvi lygios atkarpos: AB ir AiB b Įrodykite, kad
yra du ir tik du judesiai, kurie taškus A ir B atvaiz-
duoja į taškus Ai ir Bi.
177(1221). Įrodykit(e, kad du lygiagretainiai lygūs, kai vieno ly-
giagretainio įstrižainės ir kampas tarp jų lygūs kito
lygiagretainio įstrižainėms ir kampui tarp jų.
178(1222). Įrodykite, kad dvi trapecijos lygios, kai vienos trape-
cijos pagrindai ir šoninės kraštinės lygūs kitos trape-
cijos pagrindams ir šoninėms kraštinėms.
179(1223). Įrodykite, kad du trikampiai lygūs, kai vieno trikampio
dvi nelygios kraštinės ir prieš jas esančių kampų skir-
tumas lygūs kito trikampio dviem kraštinėms ir prieš
jas esančių kampų skirtumui.
180(1224). Vieno lygiagretainio viršūnės yra kito lygiagretainio
kraštinėse. Įrodykite, kad tų lygiagretainių įstrižainių
susikirtimo taškai sutampa.
181(1225). Duoti du apskritimai ir tiesė. Nubraižykite taisyklin-
gąjį trikampį, kurio dvi viršūnės būtų duotų apskriti-
mų taškai (viena — vieno, kita —kito), o iš trečios vir-
šūnės nuleista aukštinė būtų duotoje tiesėje.
182(1226). Kampo AOB, kurio viršūnė neprieinama, kraštinėje
pažymėtas taškas M. Nubrėžkite atkarpą, lygią atkar-
pai OM.
183(1227). Duoti du susikertantys apskritimai. Nubrėžkite atkar-
pą, kurios galai būtų tų apskritimų taškai, o vidurys —
vienas tų apskritimų susikirtimo taškų.
184(1228). Nubraižykite trikampį, kai duotos visos trys pusiau-
kraštinės.
185(1229). Nubraižykite trapeciją, kurios kraštinės lygios duotoms
atkarpoms.
186(1230). Duoti du taškai A ir B bei dvi susikertančios tiesės c ir d.
Nubraižykite lygiagretainį ABCD, kurio viršūnės C ir
D būtų atitinkamai tiesėse c ir d.
187(1231). Duota tiesė, apskritimas ir jiems nepriklausantis taš-
kas A. Nubraižykite kvadratą ABCD, kurio viršūnė B
būtų duotoje tiesėje, o viršūnė D — duotame apskri-
time.
STEREOMETRIJ A

188(764). Kampas tarp dviejų prasilenkiančiųjų tiesių lygus 90°.

Kiekvienos d ilgio atkarpos galai yra tose tiesėse.
Raskite visų tų atkarpų vidurio taškų aibę.
189(765). Tetraedro visos briaunos lygios. Tetraedras perkirstas
plokštumomis, lygiagrečiomis dviem priešingoms briau-
noms. Įrodykite, kad pjūvių perimetrai lygūs.
190(766). Įrodykit|e, kad tetraedro dviejų priešingųjų briaunų
kvadratų suma du kartus didesnė už atkarpų, jungian-
čių kitų priešingų briaunų vidurio taškus, kvadratų
sumą.
191(767). Yra žinoma, kad iš bet kurio lygiakraščio trikampio,
galima suklijuoti tetraedrą, perlenkus trikampį pagal
tris vidurines linijas ir suklijavus atitinkamas jo kraš-
tinių dalis. Kokie turi būti trikampio kampai, kad iš
jo nurodytu būdu suklijuotume tetraedrą?
192(768). Iš taško A, nesančio tiesėje BC1 į einančias per ją plokš-
tumas nuleisti statmenys. Raskite visų statmenų pag-
rindų aibę.
193(769). Įrodykite, kad jei viena tetraedro aukštinė eina per
priešingosios sienos aukštinių susikirtimo tašką, tai ir
kitos to tptraedro aukštinės eina per priešingųjų sienų
aukštinių susikirtimo taškus.
194(770). Tetraedro OABC visi plokštieji kampai prie viršūnės O
lygūs 90°. Įrodykite, kad trikampio AOB plotas lygus
trikampių ABC ir OiAB (Oi — taško O projekcija
plokštumoje ABC) plotų geometriniam vidurkiui.
195(771). Tetraedro OABC visi plokštieji kampai prie viršūnės
O staitįeji. Įrodykite, kad trikampio ABC ploto kvadra-
tas lygus kitų sienų plotų kvadratų sumai (erdvinė
Pitagoro teorema).
196(772). Kiek yra plokštumų, kurių kiekviena vienodai nutolu-
si nuo keturių duotų taškų, nesančių vienoje plokš-
tumoje?
197(773). Įrodykite, kad tiesė, kertanti dvi dvisienio kampo sie-
nas, su jomis sudaro lygius kampus tada ir tik tada,
kai susikirtimo taškai vienodai nutolę nuo briaunos.
198(774). {rodykite, kad kubo pjūvis, gautas jį perkirtus plokš-
tuma, gali būti taisyklingasis trikampis, kvadratas, tai-
syklingasis šešiakampis, tačiau negali būti taisyklin-
gasis penkiakampis ir taisyklingasis daugiakampis, tu-
rintis daugiau negu šešias kraštines.
199(775). Įrodykite, kad atstumų nuo kubo viršūnių iki tiesės,
einančios per kubo centrą, kvadratų suma nepriklauso
nuo tos tiesės.
200(776). Kubą padalykite į šešis lygius tetraedrus.
201(777). Kambarys yra kubo formos. Briaunos viduryje tūnan-
tis voras nori pagauti musę, tupinčią Uoliausiai nuo jo
esančioje kubo viršūnėje. Kuriuo trumpiausiu keliu
turi bėgti voras prie musės?
202(778). Įrodykite, kad kube galima išpjauti angą, pro kurią
pralįstų tokių pat ir net didesnių matmenų kubas.
203(779). Taisyklingosios šešiakampės piramidės šoninės sienos
plotas lygus S. Piramidė perkirsta plokštuma, einančia
per piramidės aukštinės vidurio tašką ir lygiagrečia
šoninės sienos plokštumai. Raskite gauto pjūvio plotą.
204(780). Kubo formos dėžutės briauna 1 cm. Į ją įdėtas taisyk-
lingasis tetraedras. Kokia ilgiausia gali būti taisyklin-
gojo tetraedro briauna?
205(781). Duotas kubas ABCDAiB,CiDi- Įrodykite, kad tetraedrų
ABiCDi ir CiBAiD sankirta yra taisyklingasis okta-
edras.
206(782). Įrodykite, kad iš bet kurio baigtinio skaičiaus papo-
riui skirtingų kubų negalima padaryti stačiakampio
gretasienio.
207(783). Kubo briauna lygi 1 cm. Bet kuriai jo sienai lygiagre-
ti plokštuma kerta kubo viduje einančią laužtę ne dau-
giau kaip viename taške. Įrodykite, kad laužtės ilgis
mažesnis už 3 cm; kad galima sudaryti minėtas savy-
bes turinčią laužtę, kurios ilgis kiek norima mažai
skirtųsi nuo 3 cm.
208(784). Įrodykite, kad kiekvieno iškilojo briaunainio sienų ir
viršūnių skaičiaus suma 2 didesnė už briaunų skaičių
(Eulerio teorema).
209(785). Įrodykite, kad taisyklingojo dodekaedro sienų centrai
yra taisyklingojo ikosaedro viršūnės.
210(786). Įrodykite, kad taisyklingojo ikosaedro sienų centrai
yra taisyklingojo dodekaedro viršūnės.
211(787). Taisyklingojo trikampio ABC kraštinė lygi a. Atkarpa
AS, kurios ilgis a, statmena plokštumai ABC. Raskite
atstumą ir kampą tarp tįesių AB ir SC.
212(788). Taisyklingojo trikampio ABC kraštinė lygi a. Viena-
krypčiuose spinduliuose BD ir CE, statmenuose plokš-
tumai ABC, parinkti taškai D ir E; B D = y j , CE=a/2T
Įrodykite, kad trikampis ADE statusis, ir raskite kam-
pą tarp plokštumų ABC ir ADE.
213(789). Taikydami vektorius įrodykite, kad gretasienio keturių
įstrižainių kvadratų suma lygi jo dvylikos briaunų
kvadratų sumai.
214(790). Tetraedro OABC pagrindas ABC permatomas, o visos
kitos sienos — veidrodžiai. Visi plokštieji kampai prie
viršūnės O statieji. Šviesos spindulys patenka į tetra-
edrą kirsdamas pagrindą ABC bet kuriuo kampu. įro-
dykite, kad atsispindėjęs nuo tetraedro sienų, jis išeis
priešinga įėjimui kryptimi. (Sia savybe pagrįstas kam-
pinis atšvaitas. Toks atšvaitas buvo paleistas į Mėnulį
matuojant lazeriu jo nuotolį nuo 2emės.)
215(791). Iš taško A išeina keturi spinduliai: AB, AC, AD ir AE;
Z ВАС=60°, Z B A D = Z DAC = 45°, o spindulys AE
statmenas plokštumai ABD. Raskite kampą CAE.
216(792). Įrodykite, kad tetraedro aukštinės susikerta viename
taške tada ir tik tada, kai tetraedro priešingosios briau-
nos statmenos.
217(793). Tetraedro trys šoninės briaunos lygios viena kitai. Įro-
dykite, kad tiesė, su tomis briaunomis sudaranti lygius
kampus, statmena pagrindo plokštumai.
218(794). Tetraedro OABC visi plokštieji kampai prie viršūnės O
statieji. Įrodykite, kad viršūnės O projekcija plokštu-
moje ABC yra trikampio ABC aukštinių susikirtimo
taškas.
219(795). Iš sferos taško išvestos trys paporiui statmenos stygos.
Įrodykite, kad jų kvadratų suma nepriklauso nuo tų
stygų padėties.
220(796). Plokštumos eina per tiesę, nekertančią rutulio. Raskite
visų taip gautų rutulio pjūvių centrų aibę.
221(797). Raskite aibę visų taškų, iš kurių galima išvesti tris
paporiui statmenas sferos liestines.
222(798). Į tetraedrą, kurio aukštinės hi, h2, Ьз, h4, įbrėžtas ru-
tulys. Jo spindulys R. Įrodykite, kad
i = _L-L J . + _ L + 1 .
R hi ~ ho 1 h3 ! h4 '

223(799). Kaip turi būti susiję trijų paporiui vienas kitą liečian-
čių rutulių spinduliai, kad galėtume išvesti rutulių
bendrą liečiamąją plokštumą?
224(800). Ant plokštumos yra keturi rutuliai, kurių spindulys R,
be to, trys jų paporiui liečia vienas kitą, o ketvirta-
sis — du iš jų. Ant tų rutulių iš viršaus padėti du ma-
žesnio spindulio (r) rutuliai, kurie liečia vienas kitą,
o kiekvienas jų — tris didesnius rutulius. Raskite ma-
žesniųjų rutulių spindulį.
225(801). Ant plokštumos yra trys rutuliai, paporiui liečiantys
vienas kitą. Kiekvieno jų spindulys R. Kūgio pagrin-
das yra toje plokštumoje, o minėti rutuliai liečia jį iš
išorės. Kūgio aukštinė lygi λR. Raskite jo pagrindo
spindulį.
226(802). Plokštumos ABiCi ir A i BC taisyklingąją tjikampę priz-
mę ABCAiBiCi dalija į keturias dalis. Raskite tų dalių
tūrių santykį.
227(803). Įrodykite, kad tetraedro tūris lygus -^abcsin φ; čia a
ir b — priešingosios briaunos, o φ ir c — kampas tarp
jų ir atstumas tarp jų.
228(804). Įrodykite, kad plokštuma, einanti per tetraedro briau-
ną ir prieš ją esančios briaunos vidurio tašką, tetraedrą
dalija į dvi dalis, kurių tūriai lygūs.
229(805). Piramidės OABCD pagrindas yra lygiagretainis ABCD.
Kokiu santykiu piramidės tūrį dalija plokštuma, ei-
nanti per tiesę AB ir sienos OCD vidurinę liniją?
230(806). Vienoje iš trijų lygiagrečių tiesių, nesančių vienoje
plokštumoje, pažymėta atkarpa AB, o kitose dviejo-
se — taškai C ir D. Įrodykite, kad tetraedro ABCD
tūris nepriklauso nuo taškų C ir D pasirinkimo.
231(807). E ir F —kubo ABCDAiBiCiDi briaunų DC ir BBi vi-
durio taškai. Kubo briauna lygi 1 cm. Raskite tetraed-
ro ADjEF tūrį.
232(808). Dviejose lygiagrečiose plokštumose nubraižyti du dau-
giakampiai. Sujungus jų viršūnes atkarpomis, gautas
briaunainis. Visos jo šoninės sienos yra trapecijos, tri-
kampiai ir lygiagretainiai. Įrodykite, kad
V = -¾- (SI + S2 + 4S3);
čia V — briaunainio tūris, H — jo aukštinė, Si ir S2 —
pagrindų plotai, o S3 — pjūvio, gauto briaunainį per-
kirtus plokštuma, lygiagrečia pagrindų plokštumoms ir
vienodai nutolusia nuo jų, plotas.
233(809). Du lygūs ritiniai, kurių spindulys lygus 1 cm, o aukš-
tinės didesnės už jų skersmenis, padėti taip, kad jų
ašys susikerta stačiu kampu. Susikirtimo taškas yra
 vienodai nutolęs nuo ritinių pagrindų. Raskite tų riti-
nių bendros dalies tūrį.
234(810). Apie rutulį apibrėžtas kūgis, kurio ašinio pjūvio vir-
šūnės kampas a. Su kokia α reikšme kūgio tūris ma-
žiausias?
235(811). Į kūgį įbrėžtas rutulys. Įrodykite, kad kūgio ir rutulio
tūrių santykis lygus kūgio paviršiaus ir rutulį ribojan-
čios sferos plotų santykiui.
236(812). Taisyklingoji keturkampė piramidė, kurios pagrindo
kraštinė a, o plokščiasis kampas prie viršūnės a, suka-
ma apie tiesę, einančią per viršūnę ir lygiagrečią pa-
grindo kraštinei. Raskite gauto sukimosi kūno tūrį.
237(813). Rutulys gautas pusskritulį apsukus apie tiesę, kurioje
yra jo skersmuo. Paviršius, gautas apsukus tam tikrą
stygą, kurios vienas galas sutampa su nagrinėjamo
skersmens galu, rutulį dalija į dvi lygiatūres dalis.
Raskite kampo tarp tos stygos ir skersmens kosinusą.
238(814). Visos tetraedro aukštinės susikerta taške H, apie te-
traedrą apibrėžtos sferos centras — taškas O, priešin-
gųjų sienų pusiaukraštinių susikirtimo taškus ir tetra-
edro viršūnes jungiančių atkarpų susikirtimo taškas G.
Įrodykite, kad taškai H, O ir G yra vienoje tiesėje
(Eulerio tiesė), be to, taškai O ir H simetriški taško
G atžvilgiu.
239(815). Tetraedro visos aukštinės susikerta viename taške. Įro-
dykite, kad vįsų sienų pusiaukraštinių susikirtimo taš-
kai, tetraedro aukštinių pagrindai ir taškai, kurie kiek-
vieną atkarpą, jungiančią aukštinių susikirtimo tašką
su viršūnėmis, dalija santykiu 2:1, pradedant nuo
viršūnės, priklauso vienai sferai (Eulerio sfera), kurios
centras yra Eulerio tiesėje.
SPRENDIMAI

1. Kadangi atkarpoje AB atkarpa CD telpa a kartų, tai =

cd
= a. Kadangi atkarpoje CD atkarpa AB telpa b kartų, tai =b.
„ ab cd
Tada a - b = ^ s - д ё =1.
_ ., , . a b ab . . e1 f , e1f1 ab n
2. Kadangi = m, =n, tai ^ = -jg · =
3. Kampai hk ir hl yra gretutiniai, todėl
Z h k + Z h l = 180°. (1)
Iš čia Z h k = 180°—Zhl. Pridedame prie abiejų lygybės pusių
Zhk: 2Zhk=180°—(Zhl— Zhk). Iš čia
Zhk = 9 0 ° — j ( Z h l — Zhk). (2)

Iš (1) ir (2) gauname: Z h l = 180°-Zhk= 180°-(90°- į - - ( Z h l -

— Zhk)) = 90°+ - j ( Z h l — Zhk).

4. Kampų 1, 2, 3, 4, 5 (žr. 1 pav., 7 p.) kryžminius kampus pa-
žymėkime 6, 7, 8, 9, 10. Visų dešimties kampų suma yra 360°.
Kadangi kryžminiai kampai yra lygūs, tai Z1 + Z 2 + Z 3 + Z 4 +
+ j Z 5 = 180°.
5. Sakykime, duotos tiesės a, b, c, x, y, z. Tiesių a ir b susi-
kirtimo tašką pažymėkime raide O. Pagal sąlygą per tašką O
eina mažiausiai dar viena tiesė, pavyzdžiui, c (11 pav.). Tarkime,
kad tiesė χ neina per tašką O, o kerta tieses a, b, c atitinkamai
taškuose A, B ir C. Jokie du iš šitų taškų negali sutapti. Jei,
pavyzdžiui, sutaptų taškai A ir B, tai sutaptų tiesės OA ir OB1
t. y. a ir b. Pagal sąlygą per tašką B turi eiti mažiausiai dar viena
tiesė. Tai negali būti nei a, nei c, nes jos kerta tiesę b taške O.
Tegul tai bus tiesė y. Per tašką A irgi turi eiti mažiausiai dar
viena tiesė. Tai gali būti tik tiesė z. Bet tada per tašką C jau
negali eiti jokia trečia tiesė, kas prieštarauja sąlygai. Taigi tarę,
kad tiesė χ neina per tašką O, gavome teiginį, prieštaraujantį
uždavinio sąlygai.
Vadinasi, tiesė χ eina per tašką O.
 Taip pat gautume, kad tiesės y ir z eina per tašką O. Iš to
išeina, kad visos šešios tiesės eina per tašką O.
6. Per taškus 1 ir 2 nubrėžkime tiesę a (12 pav.). Pagal sąlygą
dar mažiausiai vienas taškas yra toje tiesėje. Sakykime, tai taš-
kas 3. Jei taškas 4 nėra tiesėje a, tai per jį ir tašką 3 nubrėžkime
tiesę b. Pagal sąlygą tiesėje b yra dar mažiausiai vienas iš duo-
tųjų taškų. Juo negali būti taškai 1 ir 2, nes tada sutaptų tiesės
a ir b ir taškas 4 būtų tiesėje a. Sakykime taškas 5 yra tiesėje b.
Per taškus 5 ir 2 nubrėžkime tiesę c, kuri turi eiti ir per tašką 6.
Tiesėje d, einančioje per taškus 1 ir 6 jau negali būti nė vieno
iš duotų šešių taškų. Gavome prieštaravimą. Todėl taškas 4 yra
tiesėje a. Panašiai gautume, kad taškai 5 ir 6 yra tiesėje a. Todėl
visi šeši taškai yra vienoje tiesėje.
7. Pagal sąlygą Z L = Z 2 ir A C 1 = B C 2 (13 pav.), todėl A A B C I =
= A B A C 2 (pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų). Iš čia: Z 4 =
= Z3 ir Z 5 + Z 7 = Z 6 + Z8 (ZCI = ZC 2 ), BCI = AC2. Tada
A C i C 2 B = A C 2 C i A pagal dvi kraštines ( B C I = A C 2 , B C 2 = A C I ) ir
kampą tarp jų. Vadinasi Z 7 = Z 8 ir Z5— *J. Тй ia Lu į a c i n a , ι—ί
b.au
A A O C i = A B O C 2 (pagal kraštinę ir du
kampus prie jos). Iš čia AO = BO.
8. Nagrinėkime trikampius ABC ir
A I B 1 C I (14 pav.). Pagal sąlygą Z A = Z A , ,
A C = A , C I , A B + B C = A I B , + B I C I . Atidėki-
me B D = B C ir B i D i = B i C i . Nubrėžę C D ir ά c< ь 0

C I D I 1 gausime lygius trikampius: A A D C =

= A A i D i C i pagal dvi kraštines ( A C =
= A I C I ir A D = A I D I ) ir kampą tarp jų.
Todėl Z A C D = Z A I C I D I , Z D = Z D B D C =
Ai B1 D4 •
= D I C B Kadangi trikampiai B C D ir B I C I D I
14 pav.
-lygiašoniai, tai ZBCD=CDB,
Z C i D i B i = ZBICIDI. Kadangi ZCDB =
= Z C I D I B I , tai Z B C D = Z B I C I D I . Tačiau Z A C B = Z A C D - Z B C D ,
ZAiCiBi=ZAiCiDi-ZB,CiDi, todėl Z A C B = Z AiCiBi1 o
А А Λ, 15 pav. 16 pav.

A A B C = A A i B i Q pagal kraštinę ( A C = A i C i ) ir du kampus prie

jos.
9. Jei Z ABC=^= ZAIBIC,, tai AABC=T t AAIB 1 CI, nors ir AB =
= AIB B Z C A B = ZCIAIBI, Z A C B = Z A I B I C I (15 pav.). Iš tikrų-
jų, jei A A B C = AAIBICI, tai iš AB = AIB, ir Z C A B = ZC 1 A I B 1 iš-
eina, kad Z A B C = ZAIBICI. Bet tai prieštarauja sąlygai ZABC=Ti=
^ZA1BIC,.
10. Tegul AB = BC (16 pav.). Nagrinėkime trikampius ABD ir
CBD. Tų trikampių AB = CB, BD — bendra kraštinė ir D — bend-
ras kampas. Iš to išeina, kad trikampiai ABD ir BCD tenkina už-
davinio sąlygą. Bet jie yra nelygūs, nes trikampio ABD negali-
ma sutapdinti su trikampiu BCD: vienas trikampis yra kito dalis.
11. Pagal sąlygą A C = A O = B O = B D (17 pav.). Trikampiai C A O
ir DBO lygiašoniai, todėl Z 2 = Z 4 i r ZL = Z3. Bet ZL = Z 2 kaip
kryžminiai, todėl ir Z 3 = Z 4 . Taigi A A C D = A B D C (pagal dvi
kraštines ir kampą tarp jų), todėl Z 6 = Z 5 , Z C A D = Z D B C , A D =
= B C . Kadangi Z 3 + . Z 6 = Z 4 + Z 5 , tai A A D B = A B C A (pagal dvi
kraštines ir kampą tarp jų). Tada Z D B A = Z C A B . Dabar gauna-
me, kad A A C O = A B D O pagal kraštinę ( A C = B D ) ir du kampus
prie jos. Iš čia CO = DO.
12. Pažymėkime kampus taip, kaip tai parodyta 18 paveiksle.
Iš lygybės x + y + a = 1 8 0 ° išeina: χ-f y =180°— a. Kadangi

O
C

18 pav.
 в

В D С

19 pav. 20 pav.

Z A C N = 180°-y, Z A B M = 180°-x, tai Z l = V2 Z A C N = 9 0 ° -

- V 2 y, Z 2 =V 2 Z A B M = 90° — V2 X. Tačiau Z 3 = Z 1 , Z 4 = Z 2 ;
Z 3 + Z 4 + z = 180°, todėl z = 1 8 0 ° - ( Z 3 + Z 4 ) = 180°-(Z1 + Z 2 ) =
= V2 (X+y) = V2(180o— a) = 90°-a/2.
13. Pagal sąlygą (19 pav.) Z l = Z7, Z 2 = Z 8 , Z 3 = Z 9 ;
Z M B O = Z NBO = 90°, Z N C O = Z PCO = 90°, Z P A O = Z M A O =
= 90°. Trikampio kampų suma lygi 180°, todėl Z 1 + Z 7 + Z 2 +
+ Z 8 + Z 3 + Z 9 = 180°. Iš čia, atsižvelgę į sąlygą, gauname:
Z l + Z 2 + Z 3 = 90°; Z 3 = 90°—(Z 1 + Z2).
1) Trikampio ABM: Z l 0 = 9 0 ° - Z l , Z l l = 9 0 ° - Z 2 ; Z 4 =
= 180°—(Z 10 + Z l l ) = Z l + , Z 2.
2) Trikampio BNC: Z 15 = 9 0 ° - Z l ; Z 1 4 = 9 0 ° - Z 3 = Z1 +
+ Z2; Z 5 = 1 8 0 ° - ( Z 1 4 + Z 1 5 ) = 90°-Z2.
3) Trikampio ACP: Z 12=90°-Z2, Z 1 3 = 9 0 ° - Z 3 = Z1 + Z2,
Z6=180°-(Z12+Z13) = 90°-Z1.
Teiginys įrodytas.
14. a) Trikampio kampų suma lygi 180°. Jei bet kurių dviejų
trikampio kampų suma yra didesnė už 90°, tai trečiasis kampas
yra mažesnis nei 90°, tai yra smailusis. Vadinasi, tokio trikampio
visi kampai smailieji. Trikampis — smailusis.
b) Sakykime trikampyje ABC Z A < Z B + Z C . Tada Z A +
+ Z A < Z A + Z B + Z C , 2ZA<180°, iš čia gauname, kad Z A <
<90°.
Taip pat galime įrodyti imant kitus du trikampio kampus.
Vadinasi, trikampis ABC — smailusis.
15. Tarkime, kad BD=DC, AD=m a , Z l + Z 2 = Z A (20 pav.).
Remsimės tuo, kad prieš didesnę trikampio kraštinę yra dides-
nis jo kampas.
1) Jei m a >DC, m a >BD, tai Z C > Z 2 ir Z B > Z 1 . Iš čia ZB +
+ Z C > Z 1 + Z 2 = Z A . Bet Z B + Z C = 1 8 0 ° - Z A , todėl 180°-
— Z A > Z A ; ZA<90°. Vadinasi, Z A — smailusis.
3-155
33
 2) Jei m a <DC, m a <BD, tai
Z C < Z 2 ir Z B < Z l . Iš čia
ZB+ZC<ZA; 180°—ZA<
< Z A, Z A > 9 0 ° . Vadinasi,
Z A — bukasis.
3) Jei Hia = DC = BD, tai tri-
kampiai ADC ir ADB yra ly-
β giašoniai ir kadangi ZADC =
21 pav. = Z ADB = 90°, tai ZDAC=
= Z DCA=45°, ZDAB =
= ZDBA=45°. Vadinasi, Z A - statusis.
16. Pagal uždavinio sąlygą Z MBC=30°, ZMCB=IO 0 , Z B A C =
= 80° (21 pav.). Išveskime kampo A pusiaukampinę. Jos ir tiesės
BM susikirtimo tašką pažymėkime raide O. Kadangi ЛАВС lygia-
šonis ir Z A = 80°, tai Z B = Z C = 5 0 ° . Lygiašonio trikampio pu-
siaukampinė, išvesta į pagrindą, yra ir aukštinė, todėl taškas O
yra atkarpos BC vidurio statmens taškas, OB=OC. Trikampis
BOC lygiašonis, todėl Z O C B = Z OBC = 30°. Vadinasi, Z A C O =
= Z A C B - Z OCB = 20°. Tada Z O C M = Z O C B - Z M C B = 30°-
-10°=20°, Z B M C = 180°- ( Z M B C + ZMCB) = 180°- (30°+10°) =
= 140°, Z O M C = 180°-140° = 40°. Vadinasi, ZMOC = 180°-40°-
— 20°= 120°. Kadangi A O — kampo ВАС pusiaukampinė, tai
ZCAO='/г ZA=40°. Trikampių MOC ir AOC kampai lygūs ir
kraštinė OC — bendra. Vadinasi, jie yra lygūs ir A C = M C . Iš to
išeina, kad Δ A C M lygiašonis, todėl Z A M C = Z M A C = 1I2 (180°-
- Z ACM) = V2 (180° - (20° + 20°)) = 70°.
17. Iš pradžių įrodysime, kad atkarpa, jungianti trikampio vir-
šūnę su priešais esančios kraštinės tašku, yra mažesnė už dides-
niąją iš dviejų likusių kraštinių. Tarkime, kad A B > A C (22 pav.,
a). Tada trikampio ABC Z C > ZB. Kampas ADB yra trikampio
ACD priekampis, todėl jis didesnis už kampą C ( Z D > Z C ) . Va-
dinasi, Z D > Z B . Taigi trikampio ABD A B > A D .
Tarkime, kad MN — atkarpa, duota uždavinio sąlygoje, ir
AC — didžiausia trikampio ABC kraštinė (22 pav., b). Remian-
tis anksčiau įrodytu teiginiu, CM nedidesnė už AC. Todėl trikam-
pio AMC kraštinė AC yra didžiausia. Pritaikę trikampio AMC
atkarpai MN tai, kas buvo pasakyta anksčiau, gausime, kad MN
nedidesnė už didesnę iš kraštinių A M ir MC. Bet A M ir MC yra
mažesnės už AC. Iš to išeina, kad MN nedidesnė už AC — di-
džiausią iš trikampio ABC kraštinių.
18. Z B B i O ZB j BA kaip trikampio ABB1 priekampis (23 pav.).
Bet Z A B B i = ZBiBC, todėl Z B B i O Z B i B C ir trikampio B1BC:
 С
b) Я
а)

22 pav. 23 pav.

B O B 1 C . Analogiškai Z ABjB> ZBiBC= ZBiBA ir todėl trikam-

pio ABBi : AB>ABi.
19. Pratęsiame AD iki susikirtimo su BC taške F (24 pav.).
Pagal tai, kas buvo pasakyta 17 uždavinio sprendime, atkarpa
AF yra mažesnė už didesnę iš kraštinių AB ir AC. Kadangi AB =
= A D < A F , tai didesnė bus kraštinė AC. Todėl A C > A F > A D =
= AB. Iš čia A C > AB.
20. Atidėkime ACi = AC ir sujunkime C1 su D (25 pav.). Gau-
sime lygius trikampius: A A C D = AACiD pagal dvi kraštines
(AC = ACi, AD — bendra kraštinė) ir kampą tarp jų. Iš čia gau-
name, kad Z C D A = ZCiDA. Kadangi Z B D A > Z C i D A = ZCDA,
tai vieną uždavinio teiginį mes įrodėme. Trikampio priekampis di-
desnis už jam negretutinį trikampio kampą, todėl Z B C j D >
> Z C i D A = Z C D A > ZDBA. Iš to išeina, kad ZBCiD>ZDBA.
Bet tada BD>DCi = DC.
21. Tarkime, kad AD-trikampio ABC pusiaukampinė ir pu-
siaukraštinė (26 pav.). Reikia įrodyti, kad A B = A C . Sakykime,
kad taip nėra, pavyzdžiui, A B > A C . Tada, remiantis 20 uždavinio
sprendimu, DB>DC. Gavome prieštarą sąlygai BD = DC. Analo-
giškai įsitikintume, kad negali būti A B < A C . Vadinasi, AB = AC,
taigi ABC — lygiašonis trikampis.

24 pav. 25 pav. 26 pav.

 λ
L

28 pav. 29 pav.

22. Tarkime, kad AD — trikampio ABC, kurio A O A B 1 pu-

siaukraštinė (27 pav.). Įrodysime, kad Z B A D > ZDAC. Atidėki-
me DE = AD. Nubrėžkime EC. Gausime lygius trikampius:
AABD = AECD pagal dvi kraštines (AD = ED1 BD=CD) ir kampą
tarp jų. Vadinasi, EC=AB ir ZDEC=ZDAB. Kadangi pagal są-
lygą A C > A B , tai trikampio AEC A O E C . Bet tada Z A E O
> Z CAE, t. y. Z B A D > ZDAC.
23. Kampas AMB trikampio AMC priekampis (28 pav.), todėl
Δ\φ Z.3, Zl=Z=Z4. Vadinasi, jei mes bandysime sutapdinti tri-
kampius AMC ir AMB, tai Z 2 reikės sutapdinti su Z l . Bet tada
trikampiai nesutaps, nes AB ^ AC. Iš to išeina, kad AAMB=Ti=
=T5=AAMC.
24. Kadangi B H l H F ir AE-LHF, tai HBllAE ir Z H B A = ZEAB
(29 pav.). Pažymėkime šiuos kampus raide a. Tada ir Z E A C = a .
Kadangi P a b c h = B C + H B + Н С , P a a b c = B C + A B + A C , tai užtenka
įrodyti, kad HB+ H C > A B + A C . Pratęsę BA, atidėkime A D = A C
ir sujunkime tašką D su H ir C. Nagrinėkime trikampius НАС ir
HAD. Jų Z H A C = Z H A E + ZEAC=90°+A, Z D A F = Z H A B =
= ZHAE-ZBAE = 9 0 ° - α , Z H A D = 1 8 0 ° - Z D A F = 9 0 ° + A . Vadi-
nasi, Z H A C = Z H A D . Taigi A H A C = A H A D pagal dvi kraštines
ir kampą tarp jų. Iš čia HD=HC. Trikampio HBD kraštinė BD
mažesnė už kitų dviejų kraštinių sumą: BD<HB+HD. Tačiau
B D = A B + A C , HB+HD=HB+HC. Taigi A B + A C C H B + H C . Tai ir
reikėjo įrodyti.
25. Pagal tai, kas buvo įrodyta sprendžiant 20 uždavinį,
Z A D O ZADB (30 pav.). Bet šie kampai yra gretutiniai, todėl
Z A D H — smailusis, o ZADC — bukasis. Jei taškas H būtų spin-
 A

С H D F
в
30 pav. 31 pav.

C F 3
С

a) b)
32 pav.

dūlyje DC, tai trikampio ADH vienas kampas būtų statųsis ( Z H )

ir vienas kampas būtų bukasis (ZD). Tai neįmanoma, nes tri-
kampio kampų suma lygi 180°. Iš to išeina, kad taškas H yra
spindulyje DB.
26. Sakykime, ABC — nelygiašonis trikampis (31 pav.). Tarki-
me, kad A B > A C , AD, AF ir A H — pusiaukampinė, pusiaukraš-
tinė ir aukštinė. Pagal tai, kas buvo įrodyta sprendžiant 20 už-
davinį, DB>DC ir Z ADB > Z ADC. Iš pirmosios nelygybės išei-
na, kad pusiaukraštinės AF pagrindas F turi būti atkarpoje DB
(FB = FC). Iš antrosios nelygybės ir iš tįo, kas buvo pasakyta
sprendžiant 25 uždavinį, išeina, kad aukštinės A H pagrindas H
turi būti spindulyje DC. Taigi pusiaukampinės pagrindas yra
tarp aukštinės ir pusiaukraštinės pagrindų.
27. Iš pradžių įrodysime, kad A O = B O = C O ( O — įžambinės
vidurio taškas; 32 pav., a). Išveskime ODLIBC, O F | | A C . Gausime
du lygius trikampius: A O F B = A A D O pagal įžambinę ir smailųjį
kampą ( Z O B F = Z A C D ) . Vadinasi, A D = O F . Stačiųjų trikampių
C O D ir F C O įžambinė C O bendra, Z C O D = Z F C O , todėl tie tri-
kampiai lygūs: A C O D = A C O F . Todėl O F = C D . Vadinasi, A D =
= C D . Iš to gauname: O F = D C . Iš A D = O F ir O F = D C gauname:
A D = D C . Taigi A A D O = A C D O (pagal du statinius). Iš čia A O =
= C O . Teiginys įrodytas.
 A A

B И Al C β Jt с
33 pav. 34 pav.

Sakykime, stačiojo trikampio ABC aukštinė — CH, pusiau-

kampinė — CD, pusiaukraštinė — CF (32 pav., b). Be to, BC>AC.
Įrodysime, kad Z H C D = Z F C D . Kadangi BF=CF 1 tai Z l = Z4.
Kadangi trikampio ABC Z 2 = 9 0 ° - Z l , tai trikampio ACH Z 3 =
= 9 0 ° - Z 2 = Z l = Z 4 . Iš lygių kampų ACD ir BCD atėmę lygius
kampus ACH ir BCF, gausime lygius kampus: Z 5 = Z 6 .
28. Tarkime, kad A H — trikampio ABC aukštinė, A M — pu-
siaukraštinė (BM=MC) ir Z B A H = Z H A M = Z M A C = α (33 pav.).
Trikampiai ABH ir А М Н lygūs: Δ A B H = Δ А М Н (pagal statini
ir smailųjį kampą a), todėl BH=MH. Nubrėžkime trikampio A M C
aukštinę MD (MDXAC). Gausime lygius stačiuosius trikampius:
A A H M = A A D M (pagal įžambinę A M ir smailųjį kampą a).
Iš čia gauname: MD = MH. Kadangi B M = M C ir BH=MH, tai
M D = -y MC ir trikampio MDC Z C = 30°. Iš A A H C randame:
Z H = 90°, Z A = 2 a , Z C = 9 0 ° - 2 a , todėl 90°—2ct=30°. Iš čia a =
= 30°, Z BAC=3ct = 90°, taigi trikampis ABC — statusis.
29. Pagal uždavinio sąlygą A A i > B C ir B B ; > A C (34 pav.).
Atkarpa A A i arba yra stačiojo trikampio A A i C statinis, arba su-
tampa su atkarpa AC, todėl A A Į ^ A C . Iš nelygybės A A t ^ B C ir
A A i < A C , t. y. B C < A A i < A C , gauname BC<AC.
Panašiai gautume AC<BBi<BC, AC<BC. Iš nelygybių B C <
< A C ir A C < B C gauname: AC = BC. Todėl trikampis ABC lygia-
šonis. Kadangi B C < A A i < A C (AC<BB,<BC), tai A A i = AC
(BBi=BC) ir taškas Ai (Bi) sutampa su tašku C, trikampis ABC —
statusis.
30. A n a l i z ė . Kiekvienas taškas, vienodai nutolęs nuo taš-
kų A ir B, yra atkarpos AB vidurio statmens b taškas (atkarpos
vidurio statmeniu vadinama tiesė, einanti per atkarpos vidurio
tašką ir jai statmena). Vadinasi, ieškomasis taškas yra tiesių a
ir b susikirtimo taškas.
B r ė ž i m a s . Sujungiame (35 pav.) taškus A ir B atkarpa
AB, dalijame ją pusiau ir per tašką O išvedame OC-LAB (braižy-
mas išaiškintas [1], 46 p.). Tiesė OC kerta tiesę a taške D, kuris
ir tenkina uždavinio sąlygą.
 D

a
A
35 pav. 36 pav.

Įrodymas. A A O D = A B O D pagal du statinius. Vadinasi,

AD=BD.
T y r i m a s . Kiekvienas atkarpos vidurio statmens taškas yra
vienodai nutolęs nuo atkarpos galų. Jei AB-La ir O — atkarpos
AB vidurio taškas — nėra tiesėje a, tai OC||ą ir uždavinys spren-
dinio neturi. Jei taškas O yra tiesėje, tai bet kuris tiesės a taš-
kas tenkina uždavinio sąlygą. Jei taškai A ir B nėra tiesės a
statmenyje, tai esant bet kokiam jų išsidėstymui atžvilgiu tiesės
a (pagal sąlygą tiesė neina per tuos taškus), uždavinys turi vie-
nintelį sprendinį.
Pastaba. Brėžimo uždavinių tyrimo rezultatai nepriklauso nuo
sprendimo būdo. Ar mes sprendžiame uždavinį geometrinių taš-
kų, lygiagretaus perkėlimo, panašumo ar algebriniu metodais —
tyrimų rezultatai visada sutaps.
Prieinamiausias ir tinkamiausias brėžimo uždavinių tyrimo bū-
das — tyrinėjimas pagal patį brėžimą.
31. A n a l i z ė . Pagal tai, kas buvo pasakyta ankstesniame
uždavinyje, taškai, vienodai nutolę nuo atkarpos galų, yra tie-
sėje, statmenoje tai atkarpai ir einančioje per tos atkarpos vi-
durį (joks taškas, nesantis toje tiesėje, šitos savybės neturi). To-
dėl uždavinio sąlygą tenkina šio statmens ir apskritimo susikirti-
mo taškai.
B r ė ž i m a s . Dalijame (36 pav.) atkarpą AB pusiau ir per
jos vidurio tašką X išvedame MN-L AB. Taškai M ir N vienodai
nutolę nuo A ir B.
Įrodymas. A A M X = A B M X pagal du statinius, todėl
M A = M B . Analogiškai įrodome, kad N A = N B .
T y r i m a s . Jei atkarpos vidurio taškas yra apskritimo vidu-
ryje, uždavinys turi du sprendinius. Jei jis yra apskritime, tai
uždavinys turi vieną arba du sprendinius, priklausomai nuo to, ar
duota atkarpa yra tiesėje, einančioje per apskritimo centrą, ar
ne. Jei atkarpos vidurio taškas yra apskritimo išorėje, tai einan-
 tis per jį statmuo atkarpai gali turėti
vieną, du arba nei vieno bendro taško
su apskritimu.
Uždavinys gali turėti vieną, du ar-
ba nė vieno sprendinio.
5 32. A n a 1 i z ė. Ieškomojo apskriti-
mo centras O turi būti vienodai nuto-
37 PAV- lęs nuo taškų A, B ir C. Kadangi visi
taškai, vienodai nutolę nuo taškų A ir
B, yra atkarpos AB vidurio statmenyje, o visi taškai, vienodai
nutolę nuo taškų B ir C,— atkarpos BC vidurio statmenyje, tai
tų statmenų susikirtimo taškas ir bus ieškomo apskritimo centras.
B r ė ž i m a s . Nubraižome atkarpų AB ir BC vidurio statme-
nis, randame jų susikirtimo tašką O (37 pav.). Brėžiame apskriti-
mą, kurio centras O, spindulys OA. Tai ieškomasis apskritimas.
Į r o d y m a s . Kadangi AO = BO=CO, tai nubrėžtasis apskri-
timas eina per taškus B ir C.
T y r i m a s . Jei tarsime, kad per taškus A, B, C eina du
apskritimai, tai jų centrai bus vienodai nutolę nuo tų taškų ir
sutaps su atkarpų AB ir BC vidurio statmenų susikirtimo tašku O,
o spinduliai bus lygūs OA = OB = OC, t. y. apskritimai sutaps.
Vieninteliu atveju atkarpų AB ir BC vidurio statmenys gali ne-
sikirsti (kai taškai A, B ir C yra vienoje tiesėje).
Jei trys taškai nėra vienoje tiesėje, tai per juos galima išves-
ti vienintelį apskritimą. Jei jie yra vienoje tiesėje, tai uždavinys
sprendinio neturi.
33. A n a l i z ė . Tarkime, kad uždavinys išspręstas ir M -
ieškomasis tiesės a taškas, t. y. A M + M B < A X + X B (38 pav., a).
Pakeiskime tašką A tokiu tašku Ai, kad A M = A i M ir taškai
Ai, M, B būtų vienoje tiesėje. Pagal trikampio nelygybę A i B <
< A i X + X B = AX-h XB.

4 r

c
O O.

a! \

b)
 B r ė ž i m a s . Per tašką A (arba B) išveskime tiesę, statmeną
tiesei a (žr. [1], 47 p., 153 užd.). Atidėkime CAi = CA ir sujunki-
me taškus Ai ir B atkarpa, kertančia tiesę a taške M. M — ieško-
masis taškas.
Į r o d y m a s . Tarkime X — bet kuris tiesės a taškas, nesutam-
pantis su tašku M. Δ A C M = A A i C M pagal du statinius. Todėl
A i M = AM. Vadinasi, A M + M B = A j M + M B = A i B < A i X + X B =
= Α Χ + Χ Β ( A A C X = A A i C X , todėl A X = A 1 X ) .
T y r i m a s . Bet kuriems dviems taškams, tenkinantiems užda-
vinio sąlygą, uždavinys turi sprendinį. Įrodysime, kad tai vie-
nintelis sprendinys. Tam įrodysime, kad jei brėžti pradedant taš-
ku B, tai gausime tą patį tašką M. Užtenka parodyti, kad taškai
A, M, Bi yra vienoje tiesėje (38 pav., b), Z 2 = Z 3 pagal brėži-
mą; Z l = Z 2 ir Z 3 = Z 4 , nes A A C M = A A i C M ir ABDM='
= ABiDM. Taškai A1, M, B yra vienoje tiesėje, todėl Z5-I-Z4 +
+ Z 3 = 180°. Z 5 + Z 2 + Z l = 180° —taškai A, M, B1 yra vienoje
tiesėje.
34. A n a l i z ė . Tarkime, kad trikampis ABC — ieškomasis.
Kampą ABC, lygų duotajam smailiajam kampui, mes mokame
nubraižyti. Mokame padalyti jį pusiau, atidėti pusiaukampinėj e
BD atkarpą, lygią duotajai, išvesti per tašką D tiesę, statmeną ВС.
B r ė ž i m a s . Imame spindulį BC ir atidedame nuo jo kampą,
lygų duotajam ([1], 43 p.) (39 pav.). Nubraižykime duotojo kampo
pusiaukampinę ([1], 44 p.) ir atidėkime atkarpą BD, lygią pusiau-
kampinei. Per tašką D išveskime tiesę, statmeną BC ([1], 47 p.,
153 prat.). Trikampis ABC — ieškomasis.
Į r o d y m a s . Kampas ir pusiaukampinė yra lygūs duotie-
siems, nes taip braižėme.
T y r i m a s . Nubrėžę kampą B ir pusiaukampinę BD, išveda-
me DC-LBC ir DC1-LBCi. Gausime du stačiuosius trikampius:
AABC ir AA1BC1. Įrodysime, kad jie lygūs. ABCD = ABCiD pa-
gal įžambinę ir smailųjį kampą, todėl DC=DCi. Toliau, AAiCD =

b)
 a) b) С)

40 pav.

= AACiD pagal statinį ir smailųjį kampą. Iš čia: AABC =

= AAiBCi. Todėl uždavinys visada turi tik vieną sprendinį.
35. A n a l i z ė . Tarkime, kad M — ieškomasis taškas ir M B =
= M C (40 pav., a). Tada A A B M = A A C M , todėl Z M A B = Z M A C .
Taigi A M — kampo ВАС pusiaukampinė.
B r ė ž i m a s . Duotųjų tiesių a ir b sudarytus kampus dali-
jame pusiau. Pusiaukampinių apskritimo bendri taškai (40 pav., a)
M, N, P, Q yra ieškomieji taškai.
į r o d y m a s . Kaip matėme, kampo pusiaukampinės taškai yra
vienodai nutolę nuo jo kraštinių. Todėl taškų braižymas tenkina
uždavinio sąlygą.
T y r i m a s . Pavaizduokime galimas pusiaukampinių M N ir
PQ padėtis (40 pav., b, c, d, e, f). Uždavinys gali turėti keturis,
tris, du, vieną arba nei vieno sprendinio.
36. A n a l i z ė . Taškai, vienodai nutolę nuo kampo krašti-
nių, kaip buvo parodyta 35 uždavinyje, yra to kampo pusiau-
kampinėje, todėl kampų A ir C (41 pav.) pusiaukampinių susikir-
timo taškas Oi bei jiems gretutinių kampų pusiaukampinių susi-
kirtimo taškas Oz yra vienodai nutolę nuo kampo kraštinių.
B r ė ž i m a s . Braižome trikampio ABC kampų ir jiems gretu-
tinių kampų pusiaukampinės (41 pav.). Kiekvienas iš gautų pu-
siaukampinių susikirtimo taškų Οι, O2, O3, O4 vienodai nutolęs
nuo duotų tiesių.
 Į r o d y m a s . Pusiaukampinės AOi taškai vienodai nutolę nuo
tiesių AB ir АС, o pusiaukampinės COi — nuo tiesių AC ir ВС.
Vadinasi, taškas Oi vienodai nutolęs nuo trijų duotųjų tiesių. Tą
patį galima pasakyti apie taškus O2, O3, O4.
T y r i m a s . Esant bet kokiam duotųjų tiesių išsidėstymui,
taškų Οι, O2, O3, O4 vienatinumas išeina iš to, kad atitinkamos
pusiaukampinių poros susikerta tik viename taške. Jei tarsime,
kad kampo ABC pusiaukampinėje yra dar vienas taškas, nesutam-
pantis su Oi, vienodai nutolęs nuo duotųjų tiesių, tai gausime,
kad tas1 taškas neturi būti kampų A ir C pusiaukampinėse, tačiau
jos turi tik vieną bendrą tašką Oi. Vadinasi trikampio ABC vi-
duje visada egzistuoja vienintelis taškas, vienodai nutolęs nuo
kampo kraštinių.
Plokštumoje yra keturi taškai, vienodai nutolę nuo trijų, pa-
poriui besikertančių tiesių, neinančių per vieną tašką.
37. A n a l i z ė . Tarkime, kad uždavinys išspręstas (42 pav.).
Spindulyje OB atidėkime atkarpai OB lygią atkarpą BD=OB. Su-
junkime atkarpomis taškus D ir A, C ir O. Gausime lygius tri-
kampius: AOCB = ADAB pagal dvi kraštines (BD = OB nubrėžė-
me, AB = BC pagal pradžioje padarytą prielaidą) ir kampą tarp
jų. Vadinasi, O C = D A = R . Taigi norint išspręsti uždavinį, už-
tenka nubraižyti trikampį AOD.
B r ė ž i m a s . Braižome trikampį AOD pagal tris kraštines:
AO, OD=2R ir AD = R (žr. [1], 78 p.). Spindulio OD ir apskritimo
susikirtimo tašką pažymėkime raide B. Tiesė AB yra ieškomoji.
Į r o d y m a s . Lygiašonių trikampių COB ir ADB Z 3 = Z l ir
Z 2 = Z 4 . Tačiau Z l = Z2, todėl Z 5 = Z 6 . Kadangi tie trikampiai
lygūs: A C O B = A A D B pagal kraštinę ( O C = A D ) ir du kampus
prie jos, tai A B = B C .
T y r i m a s . Galimybė nubraižyti tiesę AC priklauso nuo to,
ar galima nubraižyti trikampį OAD. Kadangi pagal sąlygą taškas
 A yra apskritimo išorėje ( O A > R ) ,
tai galima nubraižyti trikampį (užda-
vinys turi sprendinį), jei O A < O D +
+ A D = 3R. Kai OA=3R, ieškomoji
tiesė bus AM, kur M N — apskritimo
skersmuo. Iš brėžinio matyti, kad,
H C u kai R < O A < 3 R , uždavinys turi du
43 Pav- sprendinius (tiesės A C ir ACi); kai
O A = 3 R — vieną sprendinį; kai
O A > 3 R , uždavinys neturi sprendinių.
38. A n a l i z ė . Tarkime, kad uždavinys išspręstas ir ABC —
ieškomasis trikampis (43 pav.), kurio ZBAC — duotasis kampas,
B H - d u o t o j i aukštinė ir A B + B C + A C = P. Galime nubraižyti tri-
kampį ABH: žinome jo kampus ir statinį ВН. Nubraižę trikampį
ABH, rasime kraštinę AB. Iš trikampio perimetro atėmus kraštinės
AB ilgį, likęs dydis bus lygus kraštinių AC ir CB ilgių sumai.
Atidėkime nuo taško A atkarpą AD = A C + C B ir nubraižykime
trikampį BHD. Jei nubraižysime atkarpą BC = CD, tai trikampis
ABC — ieškomasis.
B r ė ž i m a s . Tiesei AD brėžiame lygiagrečią tiesę BF, BFllADr
taip, kad atstumas tarp jų būtų lygus duotajam sąlygoje aukšti-
nės ilgiui (žr. [1], 81 p., 284 užd.). Per bet kokį tašką B tiesę BF
išvedame BHXBF (žr. [1], 45 p.) ir nuo spindulio BF atidėsime
kampą FBA, lygų duotojo trikampio kampui. Tuo pačiu nubrai-
žysime kampą ВАС, lygų duotojo trikampio kampui ir surasime
kraštinės AB ilgį, nubraižius trikampį ABH. Sumažinkime atkar-
pą, lygią duotojo trikampio perimetrui, atkarpos AB ilgiu (žr.
[1], 43 p.) ir atidėkime atkarpą AD, lygią šiam skirtumui. Sujun-
kime taškus B ir D, per atkarpos BD vidurio tašką E išveskime
EC-LBD (žr. [1], 45 p.). Tašką C sujunkime su B. Trikampis ABC —
ieškomasis.
Į r o d y m a s . BH ir kampas ВАС lygūs duotiems aukštinei
ir kampui pagal tai, kaip braižėme ( Z F B A = Z B A H kaip prieši-
niai kampai, kai dvi lygiagrečias tieses kerta trečia). A D = P - A B ,
A D C E = A B C E pagal du statinius; todėl B C = C D ir A C + C B =
= P - A B , t. y. A C + C B + A B = P. Trikampis ABC — ieškomasis.
T y r i m a s . Jeigu uždavinys turi sprendinį, tai tik vieną. Tar-
kime, kad trikampis AiBiCi tenkina uždavinio sąlygą ir BiH1 =
=BH, Z A i = Z A . Bet tada Δ Α , B i H i = A A B H (pagal statinį ir
smailųjį kampą). Kadangi BiHi = BH, tai, uždėjus trikampį BiHiCi
ant trikampio BHC, taškas Ci sutaps su tašku C (kitaip AAiBiCi
perimetras nebus lygus P). Iš to išeina, kad AAiBiCi = A A B C ir
uždavinys turi vienintelį sprendinį.
 39. A n a l i z ė . Tarkime, kad ABC — ieškomasis trikampis
(44 pav.), kuriame Z A ir Z C — duotieji kampai. Tiesėje AC ati-
dedame atkarpas AD = AB ir CF=CB. Sujungiame tašką B su taš-
kais D ir F. Lygiašoniuose trikampiuose ABD ir CBF Z 3 = Z 4 ir
Z 5 = Z 6 . Pagal trikampio priekampio savybę Z 2 = Z 3 + Z 4 ir
Z 1 = Z 5 + Z 6 . Todėl Z 3 = V 2 Z A r Z6='/s ZC. Galime nubrėžti
trikampį DBF: kraštinės DF ilgis lygus sąlygoje duotam trikampio
ABC perimetrui, kampai D ir F lygūs pusei duotųjų kampų A ir
C. Vadinasi, galime nubrėžti ir trikampį ABC.
B r ė ž i m a s . Daliname du duotuosius kampus pusiau (žr. [1],
44 p.) ir braižome trikampį DBF pagal kraštinę DF, lygią ieško-
mojo trikampio perimetrui, ir gautus du kampus prie jos. Dali-
jame BD ir BF pusiau ir išvedame vidurio statmenis EA_LBD ir
KC-LBF (žr. [1], 45 p.), kurie kerta atkarpą DF atitinkamai taš-
kuose A ir C. Trikampis ABC — ieškomasis.
Į r o d y m a s . A D A E = ΔΒΑΕ ir A F C K = ABCK pagal du sta-
tinius. Todėl AD = AB, Z 3 = Z 4 ; CF=CB, Z 5 = Z 6 . Kadangi
Z 2 = 2 · Z3, Z 1 = 2 · Z6, tai trikampio ABC kampai A ir C lygūs
duotiesiems. Be to, šio trikampio perimetras lygus AB + A C +
+CB = D A + A C + CF=DF.
T y r i m a s . Uždavinys turi vienintelį sprendinį, jei duotųjų
kampų suma mažesnė nei 180°, o perimetras bet koks. Jei vienas
iš kampų α ir β statusis arba bukasis, tai vietoje jo galima na-
grinėti kampą 90°-β, kai a=90°, ir kampą 180°-(α + β), kai
«>90°.
40. A n a l i z ė . Tarkime, kad ABC — ieškomasis trikampis
(45 pav.), kuriame kampų skirtumas Z 2 — Z l lygus duotajam
kampui, B C - d u o t o j i kraštinė ir suma A B + A C lygi duotajai
sumai. Jei tiesėje CA atidėti atkarpą AAi = AB, tai trikampyje
AiAB Z A i A B = Z l + Z2, kaip trikampio ABC priekampis, Z 3 =
= 9 0 ° - Z D A B = 90°-V2(Zl + Z2). Todėl ZAtBC=Z2+Z3 =
= Z 2 + 9 0 o - V 2 ( Z l + Z2) = 9 0 o + V 2 ( Z 2 - Z l ) . Vadinasi, galime
nubraižyti trikampį AiBC, o po to ir trikampį ABC.
 B r ė ž i m a s . Duota: kampas, lygus skirtumui Z 2— Z l 1 kraš-
tinė ВС, atkarpa CAi lygi B A + A C . Bet kokioje tiesėje atidedame
atkarpą BC ir braižome kampą AiBC1 lygų 9 0 ° + 7 2 ( Z 2 - Z l ) . Iš
taško C, kaip iš centro, skriestuvu, nustatę atstumą B A + A C f da-
rome atžymą spindulyje BAi (kadangi Z A i B C > 90°, tai tokia at-
žyma bus tik viena). Nubraižykime trikampį AiBC. Daliname kraš-
tinę AiB pusiau ir išvedame per jos vidurį DA-LAiB. Sujungiame
taškus A ir B. Trikampis ABC — ieškomasis.
Į r o d y m a s . ZAiBC = 9 0 ° + 7 2 ( Z 2 - Z l ) . BC ir B A + A C ly-
gūs duotiesiems. Įrodysime, kad Z A B C - Z A C B = Z 2 — Z 1 . Pa-
žymėkime Z A B C = x ; Z A C B = y . Z B A C = Z 3 + Z 4 = 1 8 0 ° + Z 2 -
— Z 1 — 2x. Iš Δ ABC: y = 1 8 0 ° - x - Z B A C = X - Z 2 + Z1. Vadina-
si, Z A B C - Z A C B = X - ( x — Z 2 + Z l ) = Z 2 — Z l .
T y r i m a s . Jei B O A B + A C arba Z 2 - Z 1 > 1 8 0 ° , tai užda-
vinys sprendinio neturi. Priešingu atveju uždavinys turi vienintelį
sprendinį.
41. Iškilojo šešiakampio kampų suma lygi (6-2)-180°, todėl
kiekvienas iš nagrinėjamo šešiakampio kampų lygus (6 — 2) · 180°:
: 6 = 120°. Jiems gretutiniai kampai lygūs 180°-120° = 60°. Vadina-
si, Z A A i А б = ZААбA 1 = 60° (46 pav.), todėl ir Z A i A A 6 = 60°. Taip
pat gautume, kad Z B = ZC=60°. Iš to išeina, kad trikampis ABC
lygiakraštis, taigi A B = B C ir A B = A C . Bet AB = f + a + b , BC = b +
+ c + d , A C = f + e + d , todėl f + a + b = b + c + d, arba a - d = c - f ,
t. y.
AiA2-A4As=A3A4-A6Ai. (1)
Taip pat gauname: f + a + b = f + e + d; a — d = e —b, t. y.
Ai A 2 - A i A s = A s A a - A 2 A3. (2)

Iš (1) ir (2) gauname: A i A 2 - A 4 A 5 = A 5 A 6 - A 2 A 3 = A 3 A 4 - A 6 A i .

42. Kadangi ai —a4 = a5 —a2, tai ai + a 2 = a 4 + a 5 ir ai + a 2 + a 3 =
= a 3 +a 4 + a5. Analogiškai iš lygybės ai —a 4 =a 3 —a 6 gauname at +
+a 6 = a 3 +a 4 ir a5 + a 6 +ai = a3 + a4 + a5. Va-
dinasi, ai + a 2 +a 3 = a 3 + a 4 + a 5 = a5 + a 6 +ai-
Nubrėšime lygiakraštį trikampį ABC
(46 pav.), kurio kraštinė lygi ai + a 2 +a 3 f
ir 'jo kraštinėse atidėsime atkarpas
A A i = A A 6 = a6, BA 2 =BA 3 = a2, CA4=
= CA 5 = a4. Sujungsime taškus A i ir A 6 l A 2
ir A 3 , A 4 ir A 5 . Kadangi trikampiai AAiA 6 ,
BA 2 A 3 , CA 4 A 5 lygiakraščiai, tai iškilojo
šešiakampio AiA 2 A 3 A 4 A 5 A 6 visi kampai
lygūs 120°, A 2 A 3 =a 2 , A 4 A 5 = a4, A 6 Ai =
46 pav. =a 6 . Šis šešiakampis tenkina 41-mo užda-
vinio sąlygą, todėl A I A 2 - a 4 = A S A 6 — a 2 = A 3 A 4 - a6; A I A 2 = aj (
А5Аб = а5, A 3 A 4 = a3. Šešiakampis A i A 2 A 3 A 4 A s A g tenkina uždavi-
nio sąlygą.
43. Kadangi ABCD — iškilusis keturkampis (47 pav.), tai Zl +
+ Z 2 + Z 3 + ZA-(4—2) · 180°=360°. Iš to gauname, kad prie
kiekvienos viršūnės surinkus pilną kampų rinkinį ( Z l l Z2, Z3,
Z 4), neatsiras tarpų tarp iš tos viršūnės išeinančių keturkampių
kraštinių. Aišku, kad prie kraštinės reikės dėti jai lygią kraštinę.
Pavyzdžiui, prie subrūkšniuoto keturkampio kraštinės CD dėkime
kito keturkampio kraštinę taip, kad kampas 3 būtų prie kampo 4,
o kampas 4 — prie kampo 3. Prie antro keturkampio kraštinės
BC dėkime trečią keturkampį taip, kad kampas 3 būtų prie kampo
2, kampas 2 — prie kampo 3. Ir t. t.
44. Sakykime, ABCD — iškilusis keturkampis (48 pav.). Taškai
B ir D yra kampo BAD kraštinėse. Taškas C yra kampo BAD vi-
duje, todėl spindulys AC irgi yra to kampo viduje. Taškai B ir
D yra skirtingose pusplokštumėse, kurias nusako tiesė AC. Iš to
išeina, kad atįkarpa, jungianti taškus B ir D, kerta spindulį AC.
Panašiai įrodytume, kad atkarpa AC kerta spindulį BD. Kadangi
dvi tiesės negali kirstis daugiau kaip viename taške, tai atkarpos
BD ir spindulio AC bei atkarpos AC ir spindulio BD susikirtimo
taškai sutampa ir yra atkarpų AC bei BD (keturkampio įstrižainių)
susikirtimo taškas.
45. Jei ABCD — iškilusis keturkampis, tai priešingas viršūnes
jungiančios atkarpos AC ir BD susikerta (žr. 44 užd.). Tai reiškia,
kad taškai A ir C (B ir D) yra skirtingose tiesės BD (AC) pusėse.
Išnagrinėkime atvejį, kai duotasis keturkampis neiškilusis. Jei
tiesė AB kerta atkarpą CD, tai viršūnės C ir D yra skirtingose
pusplokštumėse tiesės AB atžvilgiu, nes ABCD — neiškilusis ke-

47 pav. 48 pav.
 с turkampis. Galimi taškų Ap
B, M išsidėstymo atvejai pa-
vaizduoti brėžiniuose (49 pav.,
a, b). Pirmu atveju taškai
C, M ir taškas A yra skirtin-
gose pusplokštumėse tiesės
BD atžvilgiu. Vadinasi, ke-
turkampio viršūnės A ir C
yra skirtingose tiesės, einan-
čios per taškus B ir D, pusė-
se. Antru atveju viršūnės B
ir D yra skirtingose tiesės
AC pusėse.
46. Tiesių ED ir AB susi-
49 pav. 50 pav. kirtimo tašką pažymėkime
raide P (50 pav.). Stačiųjų
trikampių AED ir APD statinis AD bendras, smailieji kampai EAD
ir PAD lygūs, todėl tie trikampiai lygūs: AAED = AAPD. Vadi-
nasi, A P = A E , taigi AP = a. Be to, Z A E D = ZAPD.
Per tašką D nubrėžkime tiesę, lygiagrečią tiesei AC. Jos ir
tiesės AB susikirtimo tašką pažymėkime raide O. Kampai ODP1
ir AED yra lygiagrečiųjų tiesių OD ir AC bei jų kirstinės BC ati-
tinkamieji kampai, todėl jie lygūs: Z O D P = ZAED. Tačiau
Z A E D = Z A P D , todėl ZODP=ZOPD, taigi APOD — lygiašonis,
OD = OP.
Kampai ADO ir DAE yra lygiagrečiųjų tiesių OD ir AC bei jų
kirstinės DA priešiniai kampai, todėl jie lygūs: Z A D O = Z D A E ,
todėl ir Z A D O = Z O A D . Vadinasi, ADOA — lygiašonis, todėl
OD = OA.
Iš OD = OP ir OD = OA gauname, kad O P = O A = V2 AP= 1 Aa r
todėl ir OD = 1Aa.
Dabar jau nesunkiai gauname, kad MK = FD = 1AOD, t. y.
MK = 1Aa.
47. Pratęskime pusiaukraštinę AD ir atidėkime DAi = DA (51
pav.). Nubrėžkime atkarpas AiB ir AiC. A A D C = AAiDB ir
AADB = AAiDC pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų.
1) Iš trikampio ABAi : A A i < A B + B A i ; 2m a <b + c; m a < ( b +
+ c)/2. Tą patį gauname ir pusiaukraštinėms т ь ir m c : т ь < (a+
+ c)/2; m c <(a+b)/2. Sudedame šias tįris nelygybes: т а + т ь +
+ m c < a + b + c=P. (1)
2) Iš trikampių ADB ir AiDB: ma + a/2>c ir ma+a/'2>b. Iš čia
2ma + a > b + c; m a >(b+c—a)/2. Analogiškai ir kitoms pusiaukraš-
tinėms: ть>(а+с—b)/2; m c > ( a + b —c)/2. Sudedame šias tris ne-
lygybes : m a + m b + m c > V 2 ( a + b + c ) = V2P. (2)
Sujungiame (1) ir (2): V2 Р < т а + т ь + т с < Р .
 и D
51 pav. 52 pav.

48. Pirmiausia įrodysime, kad tokio keturkampio įstrižainės

dalija viena kitą pusiau. Tarkime, kad taip nėra. Tada atidėsime
(52 pav.) O N = O D ir OM = OC. A O M N = A O C D pagal dvi kraš-
tines ir kampą tarp jų. Tada trikampių OMN ir OAB perimetrai
lygūs. Naudojantis trikampio nelygybe, gauname: M N < N B +
+ MB<NB + M A + A B . Gavome prieštarą: trikampio OAB peri-
metras didesnis už trikampio OMN perimetrą, o pagal mūsų tei-
gimą jie turi būti lygūs.
Iš to išeina, kad A O = OC ir BO=OD. Tada iš trikampių AOB,
BOC, COD, DOA perimetrų lygumo gauname: A B = B C = C D = D A .
Vadinasi, keturi nurodyti trikampiai yra lygūs, todėl BD-L AC,
Z A = Z C , Z B = Z D , ABIlCD, BCllAD. ABCD —rombas.
49. Per duotąjį tašką A išveskime tiesę AB, statmeną duota-
jai tiesei a (53 pav.). Per atkarpos AB vidurio tašką C išveskime
tiesę b, lygiagrečią tiesei a: b||a. Pasirinkime bet kurį tiesės a
tašką. Pažymėkime jį raide N. Nubrėžkime atkarpą AN. Kadan-
gi A ir N yra skirtingose pusplokštumėse tiesės b atžvilgiu, tai
atkarpa A N kerta tiesę b. Susikirtimo tašką pažymėkime raide
M. Nubrėžkime atkarpą CF, lygiagrečią atkarpai AN: CF||AN.
Keturkampis CMNF — lygiagretainis, todėl CF=MN. Gauname
lygius trikampius: A A C M = ACBF (pagal statinį ir smailųjį kam-
pą), todėl A M = C F . Vadinasi, A M = M N , M — atkarpos A N vi-
durio taškas.
Lengva įrodyti, kad bet koks tiesės
b taškas yra atkarpos, jungiančios taš-
ką A su bet kuriuo tiesės a tašku, vi-
durys, ir kad joks taškas, neesantis tie-
sėje b, šios savybės neturi.
Išvada: atkarpų, tenkinančių užda-
vinio sąlygą, vidurio taškai yra vieno-
je tiesėje, lygiagrečioje duotajai tiesei.
4—155 49
 50. Sakykime, ABCD — lygiašonė
trapecija, BM=MC, A N = N D (54
pav.). Įrodysime, kad MN-L AD.
Išveskime atkarpas BF ir CE, stat-
menas atkarpai AD. Gauname lygius
D trikampius: AABF = ADCE, todėl
BF = CE, AF=DE. Tada N —atkar-
pos FE vidurio taškas, BCEF — sta-
čiakampis. Taigi BMNF — stačiakampis, todėl MN-L AD.
Atyirkštinis teiginys: jei tiesė eina per trapecijos pagrindų
vidurio taškus ir yra statmena pagrindams, tai ta trapecija lygia-
šonė. Įrodysime. Išveskime atkarpai MN lygiagrečias atkarpas:
BFlIMN ir CEIlMN. Aišku, kad FE=BC, B M = M C = N F = N E . Ka-
dangi A N = N D , tai A F = A N - F N = D N - N E = E D , todėl A A B F =
= ADCE pagal du statinius. Vadinasi, AB = CD ir trapecija lygia-
šonė.
51. Pirmiausia išnagrinėsime atvejį, kai A B C D — lygiagretai-
nis (55 pav., a). Kadangi kampų A ir B suma lygi 180°, tai tų kam-
pų pusiaukampinės viena su kita sudaro 90° kampą. Todėl
Z B U Z = 9 0 ° . Z B C X = Z D A Z ir C X L L A Z , nes BCllAD ir Z A =
= Z C . Analogiškai įrodome, kad DZLLBX. Iš to išeina, kad X Y Z U —
stačiakampis (AB=/= ВС, nes rombo atveju negauname keturkam-
pio).
Sakykime ABCD — stačiakampis ir AB=TtBC (55 pav., b). Pa-
gal tai, kas buvo išnagrinėta aukščiau, PQRS — stačiakampis. Ly-
giašoniai statieji trikampiai DQC ir ASB, kurių įžambinės lygios,
yra lygūs, todėl DQ = AS. Trikampis APD irgi lygiašonis, A P =
=DP. Iš to gauname, kad D Q - D P = A S - A P , t. y. PS = PQ, todėl
PQRS — kvadratas.
52. Tegul AB-LBC ir B D l A C (56 pav., a). Trikampyje ABD
kampas ABD papildo kampą BAD iki 90°, trikampyje ABC kampas
BCD papildo tą patį kampą iki 90°. Vadinasi, ZABD=ZBCD.
Bet tada ZBAD=ZCBD.
 a) Ь)

56 pav.

Kvadratai su centfrais Oi ir Оз, kaip ir kvadratai su centrais

O2 ir O4, tarpusavyje lygūs (56 pav., b). Taip pat jų įstrižainių
pusės yra lygios. Įrodysime, kad A A O i O 4 = ABOiO 2 = ACO 2 O 3 =
= ADO 3 O 4 . Pagal tai, kas buvo įrodyta aukščiau, ZB 1 BB 2 = ZBAD.
ZOiBBi= ZB 2 BO 2 = Z O i A B = Z0 4 AD=45°. Todėl ZOiBO 2 =
= ZOiAO 4 . Be to, OiB = OiA ir O 2 B=AO 4 . Dėl to AOiAO 4 =
= AOiBO 2 pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų. Analogiškai įrodo-
me kitų nurodytų trikampių lygumą. Kadangi Z O 4 O i A = ZO 2 OiB
ir Z AOiB = 90°, tai ir ZO 4 OiO 2 = 90°.
Vadinasi, OiO2OsO4 — kvadratas.
53. Atidėkime A N = A M ir sujunki-
me N su M (57 pav.). Iš taško N nu- g
leiskime statmenį į tiesę A M : NS JL AM.
Gausime lygius trikampius: A A N S =
= AMAD, nes iš ankstesniojo uždavinio
Z A N S = Z M A D ir A M = AN. Iš čia:
A D = N S ir AS = MD. Pažymėkime
Z B A K = Z K A M = a . Tada ZANS =
= 90°—2a. Lygiašonio trikampio M A N
Z A N M = Z A M N = V 2 (180° - Z N A M ) =
= 90° —α. Nagrinėkime trikampius 57 pav.
ABK ir NMS. Z S N M = Z A N M -
- Z ANS = (90°-a)—(90°-2α) = a. Ka-
dangi dar ir NS = A D = A B , tai A A B K = IA
β D
gИ
= A N S M , taigi, S M = B K . Iš to gauna-
me, kad A M = A S + S M = M D + B K , ką
E
л
ir reikėjo įrodyti.
54. Suraskime tašką D1, simetrišką
taškui D taško E atžvilgiu, ir atkarpo-
mis sujunkime jį su taškais A ir C N D1
(58 pav.). Stačiakampis A M C K lygus 58 pav.
 β с ρ

А О H

59 pav.

β С

А D с,
61 pav. 60 pav.

stačiakampiui NCDDi, todėl AC=CDi f Z M C A = ZNCDi. Kadangi

Z M C A + Z A C N = 90°, tai ir Z N C D + Z A C N = 90°, t. y.
ZACDi = 90°. Vadinasi, ACDi—statusis lygiašonis trikampis, to-
dėl ZCADi =45°. Bet ZCADi = Z C A E + Z E A D , = Z C A E + Z D A E .
Kampas BAL lygus 45°. Taigi Z B A E + Z C A E + Z D A E = 45 0 +
+45°=90°.
55. Atidėkime A K = A B (59 pav.). Tašką K atkarpomis sujun-
kime su taškais B ir C. Trikampio ABK Z A = 60°, B A = A K . Va-
dinasi, tai lygiakraštis trikampis, ZABK=60°, BK=AB, BK=BC.
Kadangi Z CBK = 9 0 ° - Z KBA=30°, o trikampis BCK — lygiašonis,
tai Z BKC = 4 (180°-Z CBK) = 75°. Bet pagal sąlygą Z M C D = 15°.
Vadinasi, CK sutampa su CM, taškai K ir M irgi sutampa ir
Z CBM = 30°.
56. A A B C = A Q C T (60 pav.), nes Z B C A = Z C T Q ( C T - L A C ,
TQLLCD, C D I . В С ) , C T = A C , B C = C D = T Q . Analogiškai: A A B C =
= ABKP, nes KB = AB, KP=BE=BC, Z P K B = Z A B C . Iš šių tri-
kampių lygybės gauname, kad PB=AC, AB = CQ, Z K B P = Z T C Q .
Kadangi Z A B K = Z A C T = 9 0 ° , tai Z A B P = Z A C Q ir trikampiai
ABP bei ACQ lygūs pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų. Vadi-
nasi, AP = A Q ir A P A Q — lygiašonis. Z P A Q = Z P A B + Z B A C +
+ Z C A Q = Z P A B + Z K B P + Z APB. Si suma skiriasi nuo trikam-
pio APB kampų sumos kampo ABK, lygaus 90°, dydžiui. Vadinasi,
Z PAQ = 90°. Taigi APQ — statusis lygiašonis trikampis.
57. A n a l i z ė . Tarkime, kad ABCD — ieškomoji trapecija
(61 pav.). Kadangi AABC = ADCB (pagal dvi kraštines ir kampą
tarp jų), tai AC = BD. Išveskime CCiIlBD. Nubrėžę atkarpą DCi,
gausime lygiašonį trikampį ACCi, kurio A C = C C i , ACi = AD +
 +DCi = AD+BC. Nubraižę šį trikampį pagal tris kraštines, galė-
sime nubraižyti ir trapeciją.
B r ė ž i m a s . Braižome atkarpą ACi, lygią trapecijos pagrin-
dų sumai. Iš taškų A ir Cj, kaip c e n t r ų , darome atžymas spinduliu,
lygiu trapecijos įstrižainei. Gaimame tašką C. Per tą tašką išve-
dame CBllACi ir atidedame atkarpas CB ir C1D, lygias trapecijos
viršutiniam pagrindui. Taškus B ir C atkarpomis sujungiame su
taškais A ir D. Keturkampis ABCD — ieškomoji trapecija.
Į r o d y m a s . Pagrindų ir įstrižainių ilgiai yra lygūs duotie-
siems sąlygoje, nes taip braižėme, be to, BCllAD. Iš čia Z l =
= Z2. Trikampis ACCi lygiašonis, todėl Z 2 = Z 3 . Lygiagretainio
BCCiD Z 4 = Z 3 . Vadinasi, Z1 = Z 4 ir A B C A = A B C D (pagal dvi
kraštines ir kampą tarp jų). Iš čia AB = CD. Vadinasi, ABCD —
lygiašonė trapecija.
T y r i m a s . Jei A D + B C > A C + B D , netenkinama trikampio
nelygybė ir uždavinys sprendinio neturi. Jei AD+BC < AC+BD,
tai uždavinys turi vienintelį sprendinį.
58. a) Jei trikampis turi simetrijos ašį, tai tos ašies atžvilgiu
trikampio viršūnė turi pereiti į viršūnę. Simetrijos ašis turi būti
statmena trikampio kraštinei, eiti per jos vidurį ir prieš ją esan-
čią trikampio viršūnę. Iš to gauname, kad trikampis turi būti ly-
giašonis (šoninės kraštinės yra lygios, nes lygūs statieji trikam-
piai, per kurių bendrą statinį eina simetrijos ašis).
b) Kadangi iš taško galima išvesti tik vieną statmenį tiesei,
tai iš viršūnės (simetrijos ašis būtinai turi eiti per viršūnę) gali-
ma išvesti tik vieną simetrijos ašį. Jei trikampis turi dar vieną
simetrijos ašį, tai ji turi eiti per kitą viršūnę, ir visos trikampio
kraštinės turi būti lygios, t. y. trikampis turi būti lygiakraštis.
Tuo atveju trikampis turi ir trečią simetrijos ašį.
59. Sakykime, taškas M priklauso įstrižainei AC (62 pav., a).
Tada S P B Q M = S A B C - S A P M - S M Q C , SMRDT = S A C D - S A T M - S M R C . Ke-
turkampiai ABCD, APMT ir MQCR — lygiagretainiai, todėl SACD =
= S A B C , S A T M = S A P M , SMRC=SMQC. Palyginę SPQRM ir SMRDT išraiš-
kas, įsitikiname, kad SPBQM = SMRDT.
 β

Sakykime, taškas M nėra nei vienoje įstrižainėje (62 pav., b).

Per1 taškus C ir M išveskime tiesę. Jos ir kraštinės AB susikirtimo
tašką pažymėkime Pi. Per tašką Pi išveskime tiesę, lygiagrečią
tiesei ВС. Jos ir tiesių AC bei DC susikirtimo taškus pažymėkime
Ti ir Rj. Kadangi taškas M yra lygiagretainio PiRiCB įstrižainėje,
tai S P B Q M = S M R R I TI- Lygiagretainis MRRiTi yra lygiagretainio
MRDT dalis, todėl SMRR 1 T 1 ¥=SMRDT. Tada ir SPBQM =#= SMRDT .
60. Trikampio MOK plotą pažymėkime S1r trikampio CMK plo-
tą— Sx (63 pav.). Trikampių, turinčių vienodas aukštines, plotų
So AO
santykis lygus tų trikampių pagrindų santykiui, todėl — = щ - ,
Si AO y * v. S1 Sj Si-Ss ~ .
gr — Qj^. Is cia gauname £7 = -g- , todėl S = - g — . Taip pat gau-
, , S,+So AM S,+S' AM v. S,+S2
' k a d S 1 + S 3 + S ' ~ MC* ' — = MČ· l s c i a S a u n a m e S,+S3+S- =

= ^ - , arba (S 2 -S')-S x =(Si+S I )-(S 3 +S 1 ). Iš šios lygties randa-

me Sx. Pakeitę S1 jo išraiška gauname: S x = S'-S3-(S.+Sa)-(S2+S8) ^
S2· ( S 2 - S i - Se)
61. Pažymėkime S M P C = S x , Spicc=Sy (64 pav.). Jei dviejų tri-
kampių aukštinės lygios, tai jų plotų santykis lygus pagrindų
santykiui, todėl SI/S X = AM/MC, S Y /S 2 = KC/KB, S X /S y =MP/PK.
Kadangi pagal sąlygą AM/MC=CK/KB=MP/PK, tai
SI/SX=SY/S2=SX/SY (1).

Trikampių, turinčių bendrą kampą (lygų kampą), plotų santykis

lygus tą kampą sudarančių kraštinių ilgių sandaugų santykiui,

— ^ ' = Ш • " b a = + 1 ) .

• ( S H - ( i H •&·»)·Iš čla ft+1)-(į+I)·

• (SX+SY) = ( S G Y 3 (2). Iš (1) surasime SX ir S Y : S X · S Y = SI · S2 (3),
 65 pav. 66 pav.

Sy = S x -S 2 (4). Iš č i a ^ = J ^ S i -S2 (5). Įstatysime (3), (4) ir (5) į

( + W S,-S|) j __ 3 j
(2): SABC= — ^ - = ( / ¾ + / ¾ ) .

62. Kadangi BPllRD ir BP=RD, tai BRDP — lygiagretainis, tai-

gi BRllPD (65 pav.). Analogiškai gauname, kad AQIlTC. Kadangi
keturkampio EFMN priešingosios kraštinės lygiagrečios, tai
E I 7 M N — lygiagretainis.
Pažymėsime SABCD = S 1 SEFMN = S X . A A B Q = A C D T ir A D P A =
= A B R C pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų. S A B Q = V 2 B Q - I I 1 =
— V 2 ( V 2 B C - I I 1 ) = 1 A S. Analogiškai S B C R = 1 A S. AAPE = A C R N pa-
gal dvi kraštines ir kampą tarp jų. Vadinasi, SMNDR=SFQCM;
S D M R = S R M C (DR=RC). Pagal Talio teoremą iš A T = T D gauname,
kad EN=ND. SMND=V2ND-H=V2EN-H=V2SX. SDNM=SDMC=
= 2 SRMD ( N M = M C ) . S R M D = V 2 S D N M = I ASX; SNMRD = SNMD +
+ SRMD = V 2 S x + 1 A S x = 3ASx; SEFMN = S A B C D - 2 SBCR—2 SNMRD; SX =
= S-2- AS-2- ASX;
1 3 SX = VSS.
63. Per trapecijos ABCD šoninės kraštinės AB vidurio tašką
M išveskime EFllCD (66 pav.). A M B F = A M A E pagal kraštinę ir
du kampus prie jos. Vadinasi,
SMFB = SMEA ir todėl trapecijos A B C D
plotas lygus lygiagretainio E F C D
plotui. S E F C D = C D - M N . Vadinasi,
SABCD = C D - M N , ką ir reikėjo įrodyti.
64. Trikampiai ABD ir ACD turi
bendrą pagrindą ir lygias aukštines,
todėl SABD = SACD (67 pav.). Bet 67 pav.
SABD = SABO+SAOD ir SACD = SDCO +
+ SAOD, todėl SABO = SDCO. Trikampių, turinčių vienodas aukšti-
nes, plotų santykis lygus tų trikampių pagrindų santykiui,
. ,., sBOC ro ^abo bo .. ,. . s1 s a b o
todėl -o = , -ς3 = т-гр, . Vadinasi, ς—— = - ς — , S 1 -S 2 =
I COD od - AOD COD
 β с

A E F D
68 pav. 69 pav.

= (SCOD)2I SCOD= ] / SI · S 2 . Iš to gauname, kad S A B C D = S I + 2 SCOD+

+S 2 = Si + 2"|/ S7^Š 2 +S 2 = (!/"ŠI+ VS 2 ) 2 .

65. Pažymėkime trapecijos aukštinę raide H (68 pav.). Tada
lygiagretainio B C F E plotas SBCFE = B C - H , S A B C = V Z B C - H ir
S B C D = V Z B C - H . Vadinasi, SBCFE=SABC+SBCD (1). Antra vertus,
SBCFE = S 2 + S 5 + S E + S 4 ; S A B C + S B C D = S I + SS + S 2 + S 3 + S 2 + S 6 . Atsi-
žvelgę į (1), gauname: S 2 + S 5 + S 6 + S 4 = S I + S 5 + S 2 + S 3 + S 2 + S6. Iš
čia S 4 = SI + S 2 + S 3 , ką ir reikėjo įrodyti.
66. Trikampiai CPK ir APK (69 pav.) turi vienodus pagrindus
(AP=PC) ir aukštinę, todėl SCPK = SAPK (1). Analogiškai gauname:
S M P C = S M P A ( 2 ) ; S M D Q = S M B Q ( 3 ) ; SQDK = S Q B K (4). Kadangi SMKC =
= S M P C + S P K C ir S M K A = S M P A + S P K A , tai, atsižvelgę į (1) ir (2),
gauname: SMKC = SMKA (5). Kadangi SMKD = SMDQ+SQDK ir SMKB =
= S M B Q + S Q B K , tai, turint omeny (3) ir (4), S M K D = S M K B (6). Ka-
dangi S M C D = S M K C + S M K D , SKAB = S M K A + S M K B , tai, remdamiesi (5)
ir (6), gauname: S M C D = S K A B . Tai ir reikėjo įrodyti.
67. Kadangi ABCD — lygiagretainis (70 pav.), tai SABD = SBCD.
Trikampiai BCD ir ECD turi bendrą pagrindą CD ir lygias aukšti-
nes. Todėl SBCD = SECD. Vadinasi, SABD=SECD. Trikampių BDK ir
CDK pagrindas DK bendras, o aukštinės lygios, todėl SBDK = SCDK.
Kadangi SABOD = S A B D + S B K D - SDOK ir SCEOK = S E C D + S C D K - SDOK,
t a i SABOD=SCEOK.
68. Nagrinėkime keturkampį ABCD (71 pav.). Sakykime, A N =
= NQ = QD; BM=MP=PC. Keturkampius ABMN, NMPQ, QPCD

A
70 pav. 71 pav.
 о о D С

72 pav. 73 pav.

įstrižainėmis BN, MQ, PD padalykime į trikampius. Tų trikampių

plotus pažymėkime Si, S2, S3, S4, S5, S6. Trikampių ABN, NMQ ir
QPD aukštines BBu MM i ir PPi. Iš čia gauname: S3 = V2 S i +
+ V 2 S 5 (1). Panašiai, išnagrinėję trikampius BNM, MQP, PDC,
gautume: S4 = Va S2 + V2 S6 (2).
Sudėję (1) ir (2) lygybes, gauname: S 3 + S 4 = V2 SI + V 2 S 2 + .
+ V2 S 5 + V2 S6. Prie abiejų šios lygybės pusių pridėję V2 S 3 +V 2 S4,
gauname: 3 / 2 ( S 3 + S 4 ) = V2 (SI + S 2 + S 3 + S 4 + S 5 + S 6 ) . Iš čia SNMPQ =
= '/з SABCD. Tai ir reikėjo įrodyftįi.
69. Nagrinėkime keturkampį ABCD (72 pav.). Trikampių BCK,
MBA ir KDA pagrindais laikykime atkarpas BK, BA, KA. Jų aukš-
tines pažymėkime hi, h2 ir h3. Pažymėję BK=m, turime B A = 2 m,
KA=m.
Kadangi BK=KA, tai (žr. 68 uždavinį) Ii 2 =V 2 (hi+h 3 ). Trikam-
pio BMA plotas SAMB = V2 · 2a· h2. Vietoj h2 įrašę jo išraišką, gau-
name: S A M B = V 2 ahi + ' / 2 ah3. Tačiau V 2 ahj ir V 2 ah3 yra trikampių
BCK ir KDA plotai. Taigi, SABM = S B C K + S K D A - Tačiau S A B M = S 2 +
+ S 3 + S 4 , SBCK = S I + S 2 , S K D A = S 4 + S 5 , todėl S 2 + S 3 + S 4 = S I + S 2 +
+ S 4 + S 5 . Iš čia randame: S E = S I + S 5 , t. y. SKPMQ = SBCP+SADQ.
70. Nagrinėkime kampą BOC ir jo vidaus tašką A (73 pav.).
Stątmenų, nuleistų iš taško A į kampo kraštines, ilgiai lygūs a ir
b (AB = a, AD = b). Kadangi ZBOC=60°, tai ZACD=30°. Iš to
gauname, kad A C = 2 A D = 2b, o tada BC = a + 2 b. Iš trikampio
ADC pagal Pitagoro teoremą randame: DC=b V 3. Pažymėkime
OD=yZTada O C = y + b V~3. Kadangi O C = 2 OB, tai OB= V2 ( y +
+ b ] / 3). Iš trikampio OBC pagal Pitagoro teoremą gauname:
( y + b Į/~3)2-V4 · ( y + b V'"3) 2 =(a+2b) 2 . Iš čia randame: ( y +
+ b l/~3) · (1-V4) = (a + 2 b) ; y + b 1/3=2/ y~3 (a+2 b). Vadi-
2 2

nasi, OB = I/ Y~Z (a+2 b).

Iš trikampio OBA gauname: ОА 2 = '/з (a+2 b) 2 + a2. Iš čia ran-
dame O A = 2 Y 'a
2+ab + b2
 74 pav. 75 pav.

71. Sąlygoje duota (74 pav.): S K B C = S I , SCDM=S 2 . Dar pažymė-

kime: SABCD=S, S A B D = S x . Kadangi trikampių, turinčių lygų kam-
pą, plotų santykis lygus kraštinių, sudarančių tą kampą, ilgių
sandaugų santykiui, tai
Sx = AB-AD . S l ___ DM-DC . S a k m (AB+BK)(AD+DM) .
S, BC-BK ' Sa- " " AB-AD ' " S ^ T ~ BC-BK

S+S,+S2 AB-AD+AD-BK+AB-DM+BK-DM .
Sl BC-BK
s_ Sl S2 ab-ad bk1dm .
S 1 ^ + S 1 S1 r b c - b k ^ b c - b k '

Š7 = If + Ж ' §Г ' k a d a n S i CD = AB1 BC = A D ;

_S S i Sl . S_ = S^ +Si-S 2 .
Sj SI Sχ ' Sj Sl 'Sx
S-Sx = S 2 ^S1-S 2 ; Sx=V2S;

S > τ S = = (t-S )2 + S i - S 2 ; ~ζ S 2 = S i · S 2 ; S =2 VŠ^ŠT

72. Naudosime trikampių, turinčių lygius kampus, plotų sąry-
šius. Kampai 1 ir 2 (75 pav.) lygūs, todėl įo ΚχΟ
^ = ^K I ·^KO (1).

Kampai 3 ir 4 lygūs, todėl = -Sf^L (2).

I KCO CK-KO

(1) daliname iš (2):

^MBO'^KCO
Skto-S m e o = MB-CK
тай ( 3 ) l K a m P a s 5 1Ygus kampui 6 ir kampas
, , , -NXJ-1 SMB0 M B B O ... Skco CK-CO
7 lygus kampui 8, todėl = — - (4); = (5).
Į (3) įstatysime (4) ir (5):
mb-bo-ck-co mb-ck bo-co
= 1. ZBOC=ZTOE, todėl
kt-to-me-eo kt-me TO-EO
SJBOC bo-co
Stoe to-eo " VADINASI - SBOC = STOE ir todėl SBCT = SECT. Ka-
dangi šie trikampiai turi bendrą pagrindą, tai jų aukštinės, išves-
tos Į tą pagrindą, lygios. Vadinasi, ВЕЦСТ.
Kai ABllCD, teiginys akivaizdus.
Pastaba. Išdėsčius temą „Panašūs trikampiai" galima pasiūlyti
tokį šio uždavinio sprendimą:
Kadangi BMllKTf tai Δ Μ Β Ο — Δ Κ Τ Ο ir todėl — = (i).
MO MF
Δ EMO ~ A C K O ir todėl ^ O = CK" (2)' n e s m e I I C K - ^ B M E =
K77r
= Z C K T ( B M I I K T , МЕЦСК), todėl iš (1) ir ( 2 ) : Δ Μ Β Ε ~ Δ Κ Τ Ο
Iš čia Z M B E = Z K T C . Kadangi Z M B O = Z K T O (MB||KT), tai
ZOBE=ZOTC (ZOBE=ZOBM-ZMBE, Z O T C = Z O T K -
- ir iš to gauname, kad BE||CT.
ZKTC)
73. Kadangi SBDM = SBCK, tai S B K E M + S K D E = S B K E M + SEMC (76
pav.). Iš čia SKDE = SEMC ir taip pat SDKC=SDMC. Kadangi šių tri-
kampių pagrindai (DC) vienodi, tai jų aukštinės turi būti vienodos
ir todėl taškai K ir M yra vienodai nutolę nuo DC. Iš to gauname,
kad KMllDC (žr. [1], 76 psl.). Todėl Z B K M = Z A D C . Z A D C =
= ZACD, kaip lygiašonio trikampio
kampai, ir Z ВАС = Z ADC + Z ACDf
kaip trikampio ADC priekampis. Va-
dinasi, Z ADC = V2 Z ВАС = V2 α ir
ZBKM=Vza.
Pastaba. Akivaizdu, kad uždavinio
sąlyga patenkinta, kai taškas K sutam-
pa su tašku D, o taškas M — su taš-
ku C.
Jei tiesė KM nelygiagretė tiesei
DC, tai SDCM=/= SDCIC, pavyzdžiui, SDCM <
76 pav.
< SDCK- Tada SBDC — SDCM > S B D C - SDCK,
t. y . S B D M > S B C K ·

B A?,
C 74. Per tašką M išveskime dvi tie-

\
ses: M1M2IlAB ir M3M4IlBC (77 pav.).
*
Pažymėkime M M 1 = x . Iš trikampio
n
MBMi pagal Pitagoro teoremą: BMi=:
Sr = a2—x2; M 3 M=BMi. Iš trikampio
M2 D M1MC : M 1 C 2 = ^ - x 2 ; MM4=M1C. Iš
trikampio MM 4 D : M4D2 = c2 - b 2 +x 2 ;
 MM 2 =M 4 D. Iš trikampio
β AMM 2 : AM 2 = a2—x2 + c2—b2 +
+χ2; A M = )/a2 + c 2_b2.

75. Pažymėsime AD = CM =
= a, D C = A K = b , BD=h (78
K Al pav.). Iš AADB pagal Pitagoro
teoremą: AB 2 =a 2 +h 2 ; iš tri-
A D C kampio AKB: BK2 = a 2 +h 2 +b 2
(1). Iš ABDC: BC2=h2)+b2; iš
78 pav.
ABCM: BM 2 =a 2 +h 2 +b 2 (2).
Iš (1) ir (2): BK=BM.
76. S A o c = V A A C - O M ; SBOC=V2BC-ON; SABC=V2AC-BC (79
pav.).
Kadangi SBOC=VSSABC, tai O N = V S A C ; S A O C = V S S A B C ;
OM=VSBC. Pagal Pitagoro teoremą A O 2 = A M 2 + M O 2 = ( A C -
- O N ) 2 + OC 2 -MC 2 =(AC-VSAC) 2 +OC 2 -ON 2 = V9 A C 2 +OC 2 -
- ( B O 2 - ( В С - VS В С ) 2 ) = 4/Э A C 2 + O C 2 - OB2+4/Э BC2; OA2+OB2 =
=V 9 AC 2 +OC 2 +V 9 B C 2 = 4 A (3 N O ) 2 + O C 2 + 4 A , ( З М О ) 2 = 4(N02 +
+МО 2 ) + ОС 2 = 4 ОС +ОС 2 2 = 5 ОС2.
77. а) ΔΑΒΕ = Δ Α Ε ϋ pagal dvi kraštines (AB = AE = ED) ir
kampą tarp jų ( Z B A E = Z A E D ) (80 pav.). Vadinasi, Z B E A =
= ZADE ir AAED panašus į AAFE pagal pirmąjį trikampių pa-
našumo požymį,
b) A B A E = A D A E ir šie trikampiai lygiašoniai. Iš čia Z D A E =
= Z A E B = Z A D E , A F = F E . Z D F E = 2a, kaip trikampio A F E prie-
kampis. Z A F E = 180°-2a; ZFED=180°-(2a+a) = 180°-3O.
Z A E D = Z A E F + Z F E D = 180°-2a. Pagal iškilojo n-kampio kam-
180°-3
pų sumos formulę (žr. [1], 92 p.) Z A E D = 5 =108°. Vadinasi,
108°= 180° —2a; a=36°; ZDFE=2a=72°; ZFED= 180°-3a=72°.
Todėl DF=DE. Anksčiau įrodyta, kad A A D E ~ A A E F . Todėl
J=Jg- = gpr . Be to, DE=EA=DF; AF=EF. Vadinasi, -j^r — ^jj- .
78. Nagrinėkime trikampį ABC (81 pav.). Jo kraštinės BC
vidurio taškas M (BM=CM) 1 pusiaukampinė AK ( Z B A K =
= ZKAC), MDIlAK.

E
80 pav.
 Tarkime, kad A O A B . Tada pagal pusiaukampinės savybę
K O K B (žr. [1], 535 užd.), ir todėl K O V 2 B C , t. y. taškas M
M C

yra tarp K ir C. Pagal uždavinį 556 [1]: kampo C atžvilgiu: į ^ =

= kampo B atžvilgiu: -щ· = ^ . Prie šios lygybės abie-

.... . BK+KM BA+AD . B M BD
=
j ų p u s i ų p r i d e s i m e p o 1 : — = - ^ 5 > к м A D " '

S = (2). Iš (1) ir (2): (3). Jei Z K A C = a , tai

Z M E C = ZAED = a; Z D A E = 180°-2a, todėl ZADE=Ct ir AD =

=AE. Tada iš (3): BD=CE.
79. Atkarpos AN, BP, CM —trikampio ABC aukštinės (82
pav.). Jų pagrindus N, P, M sujungę atkarpomis, gauname tri-
kampį NPM. Taigi reikia įrodyti, kad atkarpos AN, BP, CM yra
trikampio NPM pusiaukampinės.
Statieji trikampiai ВМС ir BNA panašūs, nes jie turi po lygų
smailųjį kampą (tai jų bendras kampas ABC). Iš tų trikampių
panašumo gauname:
M B _ N B

bc ~~ a b '

Gautą lygybę galima aiškinti ir šitaip: trikampio MNB dvi

kraštinės (MB ir NB) proporcingos trikampio CAB dviem krašti-
nėms (BA ir ВС). Kadangi lygūs ir kampai tarp tų kraštinių (tai
jų bendras kampas ABC), tai trikampiai panašūs: Δ M N B ~
~ A C A B . Panašiųjų trikampių atitinkami kampai lygūs, todėl
Z M N B = Z C A B , Z N M B = Z A C B . Panašiai gautume: ZPNC =
= ZBAC, Z N P C = ZABC; Z M P A = Z A B C , Z P M A = Z A C B . Na-
grinėkime trikampio NPM kampą MNP. Z A N M = Z A N B —
- ZMNB = 90°- ZCAB, Z A N P = Z A N C - ZPNC = SO0- ZBAC.
Iš čia turime Z A N M = ZANP, todėl A N yra kampo MNP pusiau-
kampinė.
Panašiai įsitikintume, kad BP yra kampo MPN pusiaukampinė,
o CM — kampo PMN pusiaukampinė.
80. Kadangi FK||BC ir EKllAC (83 pav.), tai A M F K - A M B C
ir ΔΜΕΚ ~ ДМАС pagal pirmąjį trikampių panašumo požymį.
T . . . M B M C . M C M A T r ,. . M B M A . , ,

Is cm M F — M K 1 1
M K =
" M E · V a d m a s i
- M F = M F i r k^dangi

M F -4- B F = M E - I - - \ E
MB=MF+BF; M A = M E +AE, tai MF ME '
B F A E B F \ 1 F

= = B e t o B F = A E t 0 d ė l M F = M E i r M B = M A I š
M F M E ' A E M E ' ' ' ·

to gauname, kad CM — trikampio ABC pusiaukraštinė.

81. Spindulyje AC atidėkime CE=AB ir sujunkime atkarpa
taškus E ir D (84 pav.). Trikampio ABC Z l + Z2=90°. Kadangi
Z E C F + Z F C B + Z A C B = 180° ir ZFCB = 90°, tai Z E C F + Z 1 = 90°.
Vadinasi, ZECF=Z2, ZECD= ZECF+ Z F C D = Z2+45°. Bet ir
Z D B A = Z2+45°. Vadinasi, ZDBA=ZECD. AECD = AABD pa-
gal dvi kraštines (AC=AB, CD = BD) ir kampą tarp jų. Todėl
ED = AD, ZEDC=ZBDA. Kadangi Z C D A + Z ADB = 90°, tai ir
Z EDA = Z EDC+Z CDA=90°. Pagal sąlygą C A + A B = a, todėl
AE=a. Iš trikampio ADE pagal Pitagoro teoremą: ED 2 +AD 2 =
=AE 2 ; 2 AD 2 =a 2 ; A D = Λ ^ Σ .
OO T- / Л
, Z/r, 2-180° 4-180°
1800
82. Is Z A = — B= — — , ZC= 7 gauname:
ZB = 2 · Z A ; Z C = 2 · ZB.
Kraštinės AC tęsinyje atidėkime CD=CB (85 pav.). Atkarpa
sujungę taškus B ir D, gauname lygiašonį trikampį BCD, todėl
ZCBD=ZCDB. Pagal trikampio priekampio savybę ZACB =
= Z CBD + Z CDB. Vadinasi, Z CBD = -į- Z ACB = Z ABC. Todėl
л Aл B C - AлA Α
A BΌΓ\
D i r·
А В
= AC
^ + CD , . j 1- = —A C^+ C-D ...
(1); . о 22 =
AB
ж
 R G i i

86 pav.

= AC(AC+CD); AB2 = AC (AC+BC) (2). Analogiškai, įskaitant,

kad Z ABC = 2 · ZВАС, gauname: AC 2 =BC (AB+ ВС) (3). Sudė-
kime (2) ir (3): AB 2 + AC2 = A C 2 + AC-BC+BC-AB+ BC2; AB2 =
= BC ( A C + A B + ВС). Iš čia, įskaitant (1), gauname: ттр
ВС
=
A C + AB ВС _ AB+(AC+ВС) AC+BC 1
— AB 2 AB 2 = —
AB +
~ AB 2 = -Д R
AB 1I + AC

J_j-J L
AB ' AC BC '
Pastaba. Rekomenduojama grįžti prie šio uždavinio sprendimo,
išdėsčius trigonometrines sudėties teoremas.
/Lb+Z-С 3-180°. /-Q-Δ B / ( . BC ,- BC __ BC-AC+BC-AB
ZA;
2 AB + A C ~~ AB-AC
2Эд 2S, 3-180°
sinA-2 sin •cosA
sin C sin B sin A (sinB + sinCI
2§Д~ sinB sinC sinB sinC
sinA
3-1800
Kadangi 2 sin A c o s A = s i n 2A=sin B ir sin = sin (ISO0-C)1

f -Bc BC __ sin(180° —C)

AB AC
= 1. Iš čia X 1 + д с BC
t a i 1 sinC
83. AOPR- AOFQ, nes jie statieji ir turi bendrą kampą O,
. ... OR
OR OP
todel TTo
OO
= OF ( 8 6 pav.). Iš čia O R = QPQ°Q (1). AOQS'

AOEP dėl tų pačių priežasčių kaip ir aukščiau. Todėl

OQ-OP OR OS
Iš čia OE = (2). Iš (1) ir (2): Qg=iQp- · Atsižvelgiant į tai
OS

ir kad trikampiai OEF ir ORS turi bendrą kampą O, gauname:

A O E F ~ AORS. Iš to išplaukia, kad RSllEF. Pasinaudokime tuo,
kas pasakyta [1] apie trikampio aukštinių savybę (33 p.): ka-
dangi trikampio OEF aukštinės FQ ir EP kertasi taške M, tai
O N - t r e č i a to trikampio aukštinė, ONi.EF. Vadinasi ir RSJ-OM.
 \\
VVr

D
87 pav. 88 pav.

84. Išveskime AFllDH (87 pav.). DH — trikampio AFC vidurinė

linija. A A F C - A B D H , nes jie abu yra statieji ir jei ZDBC=a,
tai Z BCD = 90°- α, o Z FAC=a. Todėl
DH FC , DH FC
BH AF а г Ь а 2BH 2AF

Jei Z D H A = β, t,ai dėl to, kad AF||DH, Ζ Ρ Α Η = β. Jei pažymėsi-

me ZMBH=Y, tai iš ΔΜΒΗ: tg γ = ^jįj- — -^jp1 (2). Iš trikampio
FH FC
FАН: (3). Iš (1)-(3) : β = γ . Tada trikampyje
BNH: Z B H N = Z B H D - Z D H A = 9 0 ° - β ; Z N B H = β; ZBHN +
+ Z N B H = 9 0 ° - β + β = 90°. Vadinasi, ZBNH=90°, t. y. BM-LАН.
лг дп
85. a) Akivaizdu, kad AADC AAED ir A D = AE (88 pav.);
АП>2 ВС BD
A E = AC (1). ABCD — ABFD, todėl BD Bt- BF= ВС
— (2)

AD CD
A A D C ~ ACDB1 todėl ^D = 5¾ AD · DB = CD2 (3). Kadangi
A B · C D = 2 · SABC ir AB · BC=2tai AB · C D = A C · ВС; CD=
SABC,
AD 2 DB2 (AD-DB)2
- АС'ВС
AB
(4).IŠ(1)~ (4) : AE-BF-AB= AC BC
A B = AC-BC
' AB
CD 1
CD
= CD3.
b) Iš trikampio AED: AE2 = AD 2 -DE 2 ; iš trikampio DBF: BF2 =
=BD2 - DF2. Tada AE 2 +BF 2 + 3 CD 2 =AD 2 - DE2 +.BD2 - DF 2 +
+ 3 CD = (AD + CD )+ (BD2+CD2) + (CD2 - (DE2 + DF2)) = A C 2 +
2 2 2

+BC 2 =AB 2 .
c) Pakelkime norimą įrodyti lygybę kubu, pasinaudodami for-
mule: (a+b) 3 =a 3 +b 3 +3ab(a +.b). AE 2 +BF 2 +3^AE 2 ·BF 2 ·AB 2 =
= AB2. Iš čia: 3 ^ A E 2 ·BF 2 ·AB 2 =AB 2 -AE 2 -BF 2 (1). Pagal tai,
kas buvo įrodyta b) dalyje: AB2-AE2-
— BF2=3CD2 (2). Įstatykime (2) į (1):
3 YAE 2 -BF 2 -AB 2 '= 3 CD2. a) dalyje bu-
vo įrodyta, kad AB-AE-BF=CD 3 , todėl
Y (CD2)3 = CD2; CD 2 =CD 2 . Pakartoję
šiuos veiksmus atvirkštine tvarka, gausi-
me norimą įrodyti lygybę.
86. a) Pažymėkime ZADB = x; tada 89 pav.
ZBDC=2x, ZCAD=-J i (89 pav.).
3
Kadangi trikampis ACD lygiašonis, tai ir Z A C D = γ x, ir
3 3
šiame trikampyje γ χ + γ x + x + 2 x = 180°; x = 30°. ZAPB, kaip
3 5
trikampio APD priekampis, lygus χ + — χ = — x. Pažymėkime
Z B A C = y . Kadangi trikampis ABD lygiašonis, tai ZBAD =
= ZABD=-|x+y- T o d ė l x + y + - § · x+y+x
3
=180°; y=30°.
ZBPC kaip trikampio PCD priekampis lygus γ x+2x=105°. Pa-
žymėkime Z BCP=z. Iš lygiašonio trikampio BCD : Z C B D =
= ZBCD= 2 χ + z = 4 5 ° + z . Trikampyje BCP : z+45 = + z +105°
= 180°; z= : 15' Suraskime duotojo keturkampio kampus. Z A =
3
=y+ γ χ = 7 5 ° ; ZB= - x +• y +· z +· -3 j x
3 135°; Z C = Z + - Į X =

=60°; Z D = χ + 2 x = 9 0 ° .
b) A A B P ~ A A B D , nes Z A B P = Z B P A = Z B A D =75°. Todėl
B P ^ A B - AB2:
A B ~ BD =BP-BD.
87. Galimi du taško M padėties atvejai pavaizduoti paveiks-
lėliuose (90 pav., a ir b): taškas M gali būti lygiagretainio ABCD

5-155
65
 N D
91 pav. 92 pav.

išorėje arba viduje. Kiekvienu atveju randame tašką N, simetriš-

ką taškui M taško A atžvilgiu, po to tašką P, simetrišką taškui
N taško B atžvilgiu, tašką Q, simetrišką taškui P taško C atžvil-
giu. Sujungsime taškus M ir Q. Jei Di—atkarpos MQ vidurys,
tai išvedę keturkampio MNPQ įstrižainę NQ, gausime: BC —

trikampio NPQ vidurinė linija, BCllNQ, B C = 4 " N Q . A D i - tri-

kampio NMQ vidurinė linija, ADiIlNQ1 A D , = 4 NQ, t. y. BCllADi

ir BC=ADi. Vadinasi, ABCD1 — lygiagretainis. Bet pagal uždavi-
nio sąlygą ABCD — lygiagretainis, ir kadangi taškai A, B, C vie-
nareikšmiškai nusako lygiagretainį, tai taškas D1 sutampa su
tašku D. Vadinasi, suradome taškus N, P, Q, tenkinančius užda-
vinio sąlygą.
88. Nagrinėkime keturkampį ABCD (91 pav.). Atkarpų BC ir
AD vidurio taškus pažymėkime raidėmis N ir M. Raskime tašką
D1, simetrišką taškui D taško N atžvilgiu, ir sujunkime jį atkar-
pomis su taškais A ir B. Gausime lygius trikampius: ABND 1 =
= A C N D pagal dvi kraštines (BN=CN, ND 1 =ND) ir kampą tarp
jų, todėl BDi=CD. Pagal trikampio nelygybę ADi < A B - f B D i =
= AB+CD. Kadangi MN — trikampio DDiA vidurinė linija, tai
MN=-Tj-ADi; ADi = 2MN.Vadinasi, 2 M N < A B + C D , Μ Ν < Α Β ο ° Ρ .
Tai ir reikėjo įrodyti.
Pastaba. Teiginys lieka teisingas ir tada, kai duotasis ketur-
kampis neiškilasis.
89. Jei duotojo keturkampio ABCD (92 pav.) priešingos kraš-
tinės nelygiagrečios, tai galima pasinaudoti ankstesniojo uždavi-
nio sprendimo rezultatais: jei M, N, P, Q — atitinkamai atkarpų
ВС, AD, AB ir CD vidurio taškai, tai MN < - į (AB+CD); P Q <

< 4 (ВС+AD). Sudėkime šias nelygybes: MN + P Q < \ ( A B + B C +

+CD-f DA), t. y. atstumų tarp priešingų keturkampio ABCD kraš-
tinių vidurio taškų suma yra mažesnė už pusę keturkampio pe-
rimetro. Kadangi pagal sąlygą ta suma turi būti lygi pusei pe-
rimetro, tai priešingos keturkampio ABCD kraštinės turi būti ly-
giagrečios, t. y. keturkampis turi būti lygiagretainis.
90. Jei atkarpa, jungianti du iškilojo keturkampio kraštinių
vidurio taškus, lygi pusei kitų dviejų kraštinių sumos, tai pagal
88-tą uždavinį tame keturkampyje mažiausiai dvi priešingos kraš-
tinės lygiagrečios. Jei analogiška sąlyga bus tenkinama ir atkar-
pai, jungiančiai du kitų keturkampio kraštinių vidurio taškus, tai
ir kita kraštinių pora lygiagreti ir. keturkampis bus lygiagretai-
nis. Jei antrajai atkarpai ši sąlyga netenkinama, tai keturkam-
pyje bus tik dvi lygiagrečios kraštinės, t. y. jis bus trapecija.
91. Kadangi ABllCD (93 pav.), tai ZBDC=ZABD=60°;
Z A C D = Z BAC=60°. Vadinasi, trikampis OCD lygiakraštis, OD=
= OC=CD. Kadangi A A O D = A B O C (pagal dvi kraštines: A O =
= BO1 DO=CO ir kampą tarp jų), tai AD=BC, taigi ABCD — l y -
giašonė trapecija.
Trikampio ODC pusiaukraštinė CN yra ir aukštinė, todėl
ABNC statusis (ZN=90°). Jo pusiaukraštinė NP lygi pusei įžam-
binės BC (įrodymui galime trikampį BNC papildyti iki stačia-
kampio ir pritaikyti jo įstrižainių savybę arba žr. 27 užd.), t. y.
NP=VzBC.
Lygiakraščio trikampio AOB pusiaukraštinė BM yra ir aukšti-
nė. Iš to išplaukia, kad stačiojo trikampio ВМС (ZM=90°) pu-
siaukraštinė MP yra lygi pusei įžambinės ВС, t. y. MP=VzBC.
Atkarpa MN yra trikampio AOD vidurinė linija, todėl MN =
=VzAD. Palyginę NP, MP ir MN išraiškas ir prisiminę, kad A D =
=BC, gauname: N P = M P = M N , t. y. trikampis MNP yra lygia-
kraštis.
92. Pratęskime A M ir AK iki jų susikirtimo • su tiese BC
(94 pav.). Duotojo trikampio kampus pažymėkime a, β, y. Tada
Z A B M = Z MBD = γ Z ABD = -į- (180° - a) = 90° - į " . Vadinasi,

^ Д

F
D
93 pav. 94 pav.
ZADB==ZDAB= ~ (trikampiai DMB ir AMB statieji). Analogiš-
O
kai Z C E A = Z C A E = —. Iš to išplaukia, kad trikampiai ABD ir
ACE lygiašoniai (DB=AB, C E = A C ) ir pusiaukampinės BM ir CK
yra ir pusiaukraštinės. Todėl MK — trikampio ADE vidurinė linija,
M K = - į DE. Bet D E = D B + B C + C E = A B + B C + A C . Vadinasi, M K =

= γ (AB+BC+AC).
93. Pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kad jei tiesė kerta
dvi trikampio kraštines ir neina per trikampio viršūnę, tai ji ne-
kerta trečiosios trikampio kraštinės. Įrodymas remiasi tuo, kad
atkarpa, jungianti du taškus, esančius priešingose tiesės pusėse,
kerta tą tiesę. Jei taškai yra vienoje tiesės pusėje, tai juos jun-
gianti atkarpa nekerta tos tiesės. Mūsų teigimu tiesė kerta dvi
trikampio kraštines. Vadinasi, yra dvi trikampio viršūnės, esan-
čios vienoje tiesės pusėje. Iš to išplaukia, kad jungianti tas vir-
šūnes atkarpa, trečioji trikampio kraštinė, nekerta tiesės.
Dabar pereisime prie duotojo uždavinio. Tegul Bi — bet koks
atkarpos A C vidinis taškas (95 pav.). Jei M N — trikampio ABC
vidurinė linija, tai pagal Talio teoremą atkarpos BBi vidurio taš-
kas yra atkarpoje MN. Analogiškai įrodoma, kad atkarpos CCi
ir AAi vidurio taškai yra trikampio ABC vidurinių linijų NP ir
MP vidiniai taškai.
Jei atkarpų AAi, BBi ir CCi vidurio taškai būtų vienoje tie-
sėje, tai ta tiesė turėtų bendrų taškų su trimis trikampio krašti-
nėmis, ko pagal tai, kas buvo pasakyta anksčiau, negali būti. Va-
dinasi, tie taškai nėra vienoje tiesėje.
94. Pagal ankstesnįjį uždavinį atkarpų, jungiančių trikampio
viršūnes su priešingų kraštinių vidiniais taškais, vidurio taškai
nėra vienoje tiesėje. Kadangi šiame uždavinyje trikampio aukš-
tinių vidurio taškai yra vienoje tiesėje, tai ne visi aukštinių pa-
grindai yra trikampio kraštinių vidiniai taškai. Iš to išplaukia,
kad dvi aukštinės kertasi trikampio viršūnėje, t. y. trikampis sta-
tusis. Aukštinių vidurio taškai yra to trikampio vidurinėje lini-
joje, einančioje per statinių vidurio taškus.
Remiantis ankstesniuoju uždaviniu, duotasis trikampis negali
būti smailusis. Jis negali būti ir bukasis: aukštinės, išvestos iš
trikampio bukojo kampo viršūnės, vidurio taškas turi būti vidu-
rio linijoje, lygiagrečioje didesniajai trikampio kraštinei. Kitų
dviejų aukštinių (jų pagrindai yra trikampio kraštinių tęsiniuo-
se) vidurio taškai turi priklausyti kitoms dviem to trikampio
 β

vidurio linijoms, todėl šie trys taškai bus vienoje tiesėje tada ir
tik tada, kai minėtų dviejų aukštinių vidurio taškai sutaps su
trikampio kraštinių vidurio taškais, t. y. trikampis turi būti sta-
tusis.
95. Visi keturi trikampiai, apie kuriuos kalbama uždavinyje,
turės vieną ir tą pačią aukštinę, jei išvesime statmeni per tašką
C (96 pav.). Todėl jų plotai proporcingi pagrindų ilgiams. Ka-
dangi pusiaukampinė dalina priešais esančią kraštinę į dalis,
bm
proporcingas šalia esančioms kraštinėms ([1], 535 užd.), tai дм =
BC 1
= — -γ·. Vadinasi, A M = 2 BM ir SBCM = V2SACM. Kadangi AB =
= 3 BM, tai S B C M = I A S A B C . Sujunkime taškus B ir N (CN=NA).
pažymėkime Z B C A = a . Tada ZKCB=V 2 ZFCB= V 2 (180°-a)=
=90°—a/2; Z K C A = Z K C B + Z B C A = 9 0 ° - a / 2 + a = 90°+a/2;
ZCBN=ZCNB= 180 °.~ a =90°—a/2. Pagal trikampio priekampio
savybę Z B N A = Z B C N + Z C B N = a - f 90°—α/2=90°+α/2. Vadina-
si, Z B N A = Z K C A ir BN — trikampio AKC vidurinė linija. Iš
čia AB = KB ir kadangi AB = 3 · BM, tai K M = 4 BM, ir iš to išplau-
k i a SBCM = 1A SCMK.
96. Per trikampio ABC (97 pav.) pusiaukraštinės CP galus C
ir P išvesime tieses, lygiagrečias kitoms šio trikampio pusiaukraš-
tinėms: CKllBM1 PQllBM, PK||AN1
CQ IlAN. MN — trikampio ABC vidu-
rinė linija, todėl pagal Talio teoremą
([1], 385 užd.) Q K - trikampio RCS
vidurinė linija. Vadinasi, A N = RQ =
=QC; BM=PQ ir trikampis PQC ir
yra tas trikampis EFG, apie kurį kal-
bama uždavinio sąlygoje.
Trikampiai PQC ir РАС turi
bendrą pagrindą PC, todėl jų plo- 97 pav.
 βH 'С А
98 pav.

tai proporcingi aukštinėms, išvestoms į bendrą pagrindą. Iš

'APC Ii1
cia , kur hi = a l 1 h2 = q d . Kadangi Z C t Q = Z C P R 1
QPC
AP
tai A T Q D - A P A L ir todėl Ib : QT
Kadangi MT=V 2 AP 1 o QM =

=PB==AP, tai Q T = Q M + M T = 3 / 2 AP ir —
H
=2/з. Iš to
2
SAPC=

JQCP
~ISqcv. Bet SAPC = V 2 SABC- Vadinasi, 3ABC
= 3/4.

97. Per tašką M nubrėžkime tiesę, lygiagrečią tiesei BC

(98 pav.). Tos tiesės atkarpa MN yra trikampio ABC vidurinė
linija, todėl M N = V 2 ВС. Kadangi NP — yra ir trikampio ABK
vidurinė linija, tai NP=V 2 BK. Tačiau PM = N M - N P = V 2 B C -
BK BK
V2 BK. Kadangi A B D K - A M D P , tai PM = V 2 Ί! /; 2 (ВС — B K ) —
BK
!/s. Kadangi trikampių ABK ir ABC viršūnė A bend-
= V2 BC
ra, o prieš ją esančios kraštinės yra vienoje tiesėje, tai jų plotų
s ABK BK
santykis lygus tų kraštinių santykiui. BC V5.
JABC

98. Trikampis MAB panašus į trikampi MND (99 pav.), todėl

AM BM MP
MN" = MD · trikampių MPB ir MAD panašumo išplaukia: -^j1 =
BM . . . , MP AM _ . .
=JVtD- Is dviejų gautų lygybių randame: -щ- = щ р Tai ir reikejo
įrodyti.
99. Sakykime, kad AB duotoji šoninė kraštinė. X ieško-
Wγ
masis taškas (100 pav., a). Tada = n, M X l A B , N X l C D . Tra-
pecija lygiašonė, todėl Z M A X = Z N D X . Vadinasi, A A X M -
— ADXN ir A X = щ M X
- =n. Taigi, norint rasti tašką X, atkarpą AD
reikia padalyti santykiu AX/DX=n.
Išnagrinėkime keletą atvejų.
 b)
100 pav.

a) Sakykime, n = 2. Nubrėžkime bet kurį spindulį, pavyzdžiui,

AF (100 pav., b) ir atidėkime jame bet kurią atkarpą AE ir
atkarpą A F = 2 AE. Kitos tiesės spindulyje atidėkime atkarpą, ly-
gią trapecijos pagrindui AD.
Tašką F sujunkime atkarpa 6,·
su tašku D ir išveskime tie-
sei DF lygiagrečią tiesę:
EXllDF. Tiesių AD ir EX su-
sikirtimo taškas X — ieško-
masis taškas. Tai išplaukia iš
trikampių AEX ir AFD pa- 101 pav.
našumo.
b) Kai n=3, viską darome taip pat, kaip ir anksčiau, tik
A F = 3 AE.
c) kai n=4, AF = 4 AE.
100. Sakykime, kad D — ieškomasis taškas, kuriam tenkina-
ma lygybė £ = § { 1 0 1 pav.). Jei ACCCB, tai <1, AD<BD.
Taškas D turi būti tiesėje AB kairiau taško A. Kadangi duotojo
ilgio atkarpą nuo tam tikro taško duotąja kryptimi galime atidė-
ti vienareikšmiškai, tai tokių taškų negali būti daugiau kaip
vienas.
Jei A O C B 1 tai taškas D turi būti tiesėje AB dešiniau taš-
ko B.
AC AC
Panagrinėsime atvejį, kai ^g- < 1 (kai-^g->1 sprendimas
bus analogiškas, jei tašką A pakeisime tašku B).
Per atkarpos AB tašką A išveskime bet kokią tiesę ir joje ati-
dėkime A C i = A C , CiBi = CB. Išveskime CiDllBBi. Įrodysime, kad
AD AB
D —ieškomasis taškas. AADCI ~ΔΑΒΒΙ, todėl
AC 1 АЩ· Βθί
AD
ACI = AC, AB = A C + C B , ABI=CIBI -CIA==CB- -AC. Todėl ^ =
A C + CB
. Iš čia AD-(CB - A C ) == A C - ( A C + C B ) ; AD-CB=
CB-
 β

D
а) Ь) £
102 pav.

=AC(DA+AC+CB); AD-CB=AC-DB; jjg- • . Iš to išplau-

kia, kad taškas D tenkina uždavinio sąlygą.
Ištirsime sprendinį. Nubraižyti brėžinį, kaip nurodyta, galėsi-
me, kai taškas Bi nesutaps su tašku A. Sutapimą gausime, kai
ACi = C1Bb t. y. AC=CB.
Uždavinys turi vienintelį sprendinį, kai C — atkarpos AB ne-
vidurio taškas. Kai AC=CB, uždavinys sprendinio neturi.
101. Nubraižykime lygiašonį trikampį su duotuoju kampu prie
viršūnės ir aukštine BD, lygia ieškomojo trikampio aukštinės ir
pagrindo sumai, BD = h+a, kur h — aukštinė, a — pagrindas
(102 pav., a). Jei BMN — ieškomasis trikampis, tai ABMN —
л τ-» л BD BF ,
D ΓΛ
BD
DI?
BF UI „ J^
•ABAC ir D č = FN a r b a AC MN AC
— . Nurodytu bū-
du nubraižėme atkarpą, lygią AC. Toliau darome taip: braižome
atkarpą R S = h + a (102 pav., b). Išvedame spindulį RE ir atide-
dame jame R T = h + a , TE = AC. Tašką E sujungiame su S ir
RT
išvedame TKllES. Kadangi TKllES, tai pagal Talio teoremą =
RK . h-4-a _ _
K S ' AC — a ' K K ~
=h; KS = a. Nubraižėme atkarpas, lygias
ieškomojo trikampio aukštinei ir pagrindui. Tolesnis sprendimas
akivaizdus.
Uždavinys turi vienintelį sprendinį, jei duotas kampas <180°.
102. Jei trikampis ABC ieškomasis (103 pav.), tai jame AB
ir AC — duotosios kraštinės, AD — pusiaukampinė. Per tašką B
BD DH
išvesime BEllAC. Tada A A D C - A E D B ir ^ = ^ . Bet pagal

trikampio kampo pusiaukampinės savybę щг = . Vadinasi,

AB
DE=AD- д-ę ir galime nubraižyti atkarpą, lygią DE. Trikampis
ABE lygiašonis, BE=AB.
Pereisime prie brėžimo. Pirmiausia braižome atkarpą DE, po
to AE=AD+DE. Braižome trikampį ABE pagal tris kraštines.
 β

XC4
AL· 4 \
A,!—. \ r
4/1 r
£ γ

\ с,

Braižome kampą EACr lygų kampui EAB ir spindulyje AC ati-

dedame atkarpą AC, lygią trikampio kraštinei. Sujungus
taškus C ir B, gausime ieškomąjį trikampį, kuriame
AB ir AC — duotosios kraštinės, AD — pusiaukampinė. Trikam-
pį ABE galima nubrėžti, jei A B + B E > A E . Kadangi A E = A D +
+ DE=AD+AD- ^ =AD- , tai 2 A B > A D - ,
2 AB · A C

AD < ^ a b + a c ' . Jei ši sąlyga tenkinama, tai uždavinys turi vie-

nintelį sprendinį.
103. Imame bet kokią atkarpą AiCi ir braižome panašų į ieš-
komąjį trikampį AiBCi (104 pav.) pagal du kampus ZAi=ZA ir
ZCi = ZC. Išvedame tiesę BDi-LAiCi ir atidedame BD 2 =BiD t +
+ A i C i , o taip pat atkarpą BD3, lygią duotai sąlygoje sumai. Išve-
sime a 2 c 2 i i a 3 c 3 i i a 1 c 1 . Kadangi ABD 2 C 2 -ABD 3 C 3 , tai tegul
5 ~ = k . Tada BDrk=BD, BD= Suradę tašką D, išveda-
me ACŪA1C1. Trikampis ABC — ieškomasis.
Kai Z A + Z 0 1 8 0 ° , uždavinys sprendinio neturi. Visais ki-
tais atvejais turi vienintelį sprendinį.
104. Kadangi S A B C = V 2 aha =
= Vabhj5= V2Chc, tai a/b=hb/ha, t. y.
a=k-hb, b=k-ha, kurk — proporcin-
gumo koeficientas (105 pav.). Iš to
išplaukia, kad ieškomojo trikampio
ABC kraštinės a, b, c proporcingos
atkarpoms hb, ha, h I1 ''h . Pagal šias
tris atkarpas braižome trikampį
A1BC1. JisPerbus
trikampį. panašus
tašką į ieškomąjį
B išvedame aukš- 105 pav.
 tinę ir atidedame BD=hb. Per tašką D
išvesime AClIAiCi. Trikampis ABC — ieš-
komasis.
Uždavinys turi vienintelį sprendinį, jei
atkarpos hb, ha, -V h tenkina trikampio
106 pav.
nelygybę.
Pastaba. Atkarpą h, lygią , galima nubraižyti tokiu bū-
nc
du: imame bet kokį kampą DOQ ir atidedame jo kraštinėse at-
karpas ha, hb, hc, kaip parodyta 105 paveikslėlyje. Sujungiame
taškus M ir N ir išvedame DQllMN. Tada ^ = т ;
105. Braižome trikampį ABD (106 pav.) pagal dvi kraštines
(AB ir AD) ir kampą tarp jų. Per tašką B išvedame BCllAD. Kraš-
tinių CD ir BC santykį pažymėkime k. Spindulyje BC paimame
bet kokį tašką F ir spinduliu FE=k-BF nuo F darome atžymą
atkarpoje BD. Išvedame DCllEF. ABCD — ieškomoji trapecija.
CD CD
Kadangi = k, tai B C = - . Pagal sąlygą B C < A D , todėl

—
k
<AD — <^ k
AD k '

Iš to išplaukia, kad jei CD^k -AD, tai uždavinys sprendinių

neturi (lygybės atveju gauname lygiagretainį).
Kai Z BAD <180°, trikampį ABD visada bus galima nubrėžti
(jei kampas ^ 180° — uždavinys neturi sprendinio). Kadangi ap-
skritimas su centru F ir spinduliu k-BF, priklausomai nuo k, ker-
ta atkarpą BD dviejuose, viename taške arba visai jos nekerta,
tai uždavinys gali turėti 2, 1, 0 sprendinius.
Pastaba. Galima spręsti ir kitaip. Nubrėžę trikampį ABD,
spindulyje BC (BCllAD) rasime taškus C, kuriems tenkinama ly-
gybė CD : BC=k.
Spindulyje BD bus du taškai (M — atkarpoje BD ir Mi —
spindulyje DM i ), tokie, kad MD: MB=k ir MiD : MiB=k. Bet
koks apskritimo, nubrėžto ant atkarpos MMi, kaip ant skersmens,
taškas N turi tokią savybę: N D : N B = k . Šis apskritimas ir spin-
dulys BC gali turėti 0, 1, 2 bendrus taškus.
Jei k = l , tai išvedame atkarpos BD vidurio statmenį. Siuo at-
veju BC=CD.
106. Kadangi pagal sąlygą kvadrato, kurio kraštinė a, plotas
lygus plotui rombo, kurio įstrižainės di ir d2, tai a 2 = V2 di-d2.
Pagal sąlygą di/d2=ai/bi, kur ai, bi — duotosios atkarpos. Tada
 b)
107 pav.

d2=di-bi/ai ir a2 = 1I2 d2-bi/ai. Iš čia d\ = 2 a2-ai/bi; d^ =2 a2-b,/ai;

a - a, a-b,
; d,= ] / 2 a. d2 У 2a- a,
Jei C (107 pav., a) — bet koks apskritimo, nubrėžto ant atkar-
pos AB, kaip ant skersmens, taškas, tai A O - B O = C O ir Z l = Z2,
Z 3 = Z 4 . Kadangi Z l + Z 2 + Z 3 + Z 4 = 1 8 0 ° , tai Z1 + Z 4 = Z C =
= 90°. Pagal stačiojo trikampio aukštinės, išvestos iš stataus kam-
po viršūnės, savybę CD= ]/AD-BD.
Iš to išeina, kad, norint nubrėžti duotųjų atkarpų AD ir BD
vidurinę proporcingąją, reikia nubrėžti atkarpą AB = AD+DB, ant
jos, kaip ant skersmens, nubrėžti apskritimą ir išvesti DCZ AB.
Ketvirtosios proporcingosios duotosioms atkarpoms a, b, c
^x= brėžimo būdas parodytas 107 pav., b.
Pereisime prie atkarpų di ir d2 brėžimo. Cia nurodytais bū-
dais brėžiame atkarpas XI= ir X3 = 2 a, vėliau brė-
Di , X2= aj^
žiame atkarpas d i = ]/χ 3 ·Χι ir d 2 = Y χ3·χ2.
Rombo brėžimas pagal jo įstrižaines di ir d2 akivaizdus. Už-
davinys turi vienintelį sprendinį.
107. Kryžminiai kampai AMC ir BMCi lygūs (108 pav.). Bet
šie kampai yra įbrėžtiniai, todėl u A C = w B Q . Kadangi u C K M =
= OrCiLM = 180°, tai ^ A K M =
= 180° - w A C = 180° — wBCi =
= wBLM. Vadinasi, įbrėžtiniai
kampai A A i M ir BBjM yra
lygūs, ir todėl A A i IlBBi·
=wBLM. Vadinasi, įbrėžtiniai
tinkamas ir tada, kai taškai A ir
Ai yra vienoje tiesės CCi pu-
sėje. 108 pav.
 ς
109 pav. 110 pav.

108. a) Pažymėkime ZAOiO 2 = α (109 pav.). Tada ZBOiO2 =

= α (žr. [1], 715 užd.). Spindulys O I A statmenas liestinei AE,
ZOiAE = 90°, todėl ΖΑΕΟ, = 90°-α ir ZOAE = a. Analogiškai
jei ZABD=P, tai ir ZOiO 2 B = β. Centrinis kampas AOiB ly-
gus 2a, todėl įbrėžtinis kampas ADB lygus a. Dėl tos pačios
priežasties kampas ACB lygus β. Vadinasi, A A B D - A A B C ir
Z D A B = Z ABC. Ir todėl ADIlBC.
b) Iš trikampių ABD ir ABC panašumo:

c) Pagal panašių figūrų plotų santykio teoremą 4ΑΒΕ>·=^2, kur

ABC

k — panašumo koeficientas, k= .
J Laa ' AC
ABD _ AD-AB
ARC ~~ AB-BC '
nes ZDAB=ZABC. Todėl

109. Pagal 718 uždavinio (žr. [1]) įrodymą (kampas, kurio vir-
šūnė yra apskritimo viduje) Z A N M = 7 2 ( W A B I + ^CiC);
Z A M N = 1 M w B 1 B t v A C i ) . Bet w A B i = w BiB ir w A C i = w C C
Todėl Z A M N = Z A N M ir iš to A M = A N (110 pav.).
110. a) Tegul tiesių susikirtimo taškas yra apskritimo viduje
(111 pav., a). Išvesime O O I I A B , O O 2 I C D . Kadangi C O = O D ir
A O = O B , tai A C O D = A A O B ir jie lygiašoniai. Todėl C O 2 = O 2 D =
= A O I = O I B ; O O I = O O 2 . A F O O I = A F O O 2 , todėl F O I = F O 2 . Iš
to B F = D F ir todėl C F = A F .
b) Tegul dabar tiesių susikirtimo taškas yra apskritimo išorėje
(111 pav., b), B C = D F . A B O C = A D O F pagal tris kraštines, todėl
Z C B O = Z F D O . A B O D lygiašonis, todėl Z O B D = Z O D B . Va-
dinasi, Z C B D = Z F D B , todėl Z A B D = Z A D B ir A B = A D . Kadan-
g i A C = A B + B C , A F = A D + D F , t a i ir AC=AF.
 a) M
111 pav.

3 O

111. Sakykime BBi — apskritimo skersmuo (112 pav.); BB1-L

-L BD. ZBABi = 90°; A A i I B B b Todėl ^¾- = - ; AB 2 =BB r A 1 B;
AB 2
A 1 B = A D ; JĮJ- =BB1 — pastovus dydis duotajam apskritimui.
112. Statmenai B C išvesime O 1 M I ir O 2 M 2 (113 pav.). Išvesime
M2DIIOIO2. IŠ stačiojo trikampio M 1 M 2 D : M 1 M 2 < M 2 D = 0 1 0 . > .
Tik tada, kai B C | | O I 0 2 , keturkampis O I M I M 2 O 2 bus stačiakampis
ir M I M 2 = O i O 2 .
Atkarpa MiM 2 bus ilgiausia, kai BCllO1O2. Bet BC=2MiM 2 .
Iš to išplaukia, kad atkarpa BC bus ilgiausia tada, kai ji bus ly-
giagreti O1O2.
113. 1) Tegul ON = PM (114 pav.). Sujun- ę
kime N su D. Z P M O = Z M O D , nes MPllOD
. PM ON
ir QjvT = QQ-, nes O M = O D . Is to išplaukia,
kad A O M P - A ODN. Iš čia Z O N D = л

= Z OPM=90°. Vadinasi, taškas N yra ap-

skritime, kurio skersmuo OD.
2) Tegul N — apskritimo su skersmeniu D
OD taškas. A O D N = AOPM, nes šiuose sta- 114 pav.
čiuosiuose trikampiuose ZPMO=ZMOD. Todėl — = . Bet
OM=OD, todėl PM=ON.
Analogiškas teigimas teisingas ir spinduliams, kurie yra viršu-
tinėje pusplokštumėje AB atžvilgiu. Ieškomoji aibė yra dviejų
apskritimų, kurių centrai yra AB statmename skersmenyje, o spin-
duliai lygūs pusei duotojo apskritimo spindulio, taškai.
114. Iš taško A kaip centro spinduliu AB išvesime apskritimą
(115 pav.). Kadangi A C = A B , tai taškas C yra šiame apskritime.
Centrinis kampas ВАС lygus 60°, todėl v BC=60°. Kadangi kam-
pas ВМС lygus 30°, tai taškas M turi priklausyti apskritimui: kam-
pą ВМС atitinka lankas BC1 lygus 60°. Iš to A M = A B , Δ M A B
lygiašonis, Z ABM = Z AMB =17°. Z MBC = Z ABC - Z A B M =
= 60° - 17°=43°. Z BCM = 180° - ( Z CBM + Z BMC) = 180° - 43° -
- 3 0 ° = 107°; Z A C M = Z B C M - Z B C A = 107°-60°=47°; Z C A M =
= 180°- Z A C M - Z A M C = 180 ο -47°-47 ο =86°; ZBAM = 60° +
+ 86°= 146°.
Pastaba. Antras sprendimo būdas: kadangi A M = AC1 tai
ZACM=47°. Tada Z C A M = 86°; Z B A M = 146°; Z B C M = 107°.
115. Kadangi trikampio kampo ir jo priekampio pusiaukam-
pinės dalina tuos kampus pusiau, tai kampas tarp pusiaukampi-
nių statusis (lygus pusei ištiestinio kampo). Pusiaukampinė BO
statmena tiesei MN pagal sąlygą, todėl priekampio pusiaukampi-
nė, kuri taip pat statmena ВО, turi būti tiesėje MN (116 pav.).
Todėl viršūnės M ir N yra tiesėje, kurioje yra trikampio ABC
priekampio pusiaukampinė. Ta patį pakartojus kampų prie vir-
šūnių A ir C pusiaukampinėms, gausime, kad visos trys trikam-
pio MNP viršūnės yra tiesėse, kuriose yra trikampio ABC prie-
kampių pusiaukampinės.
Kadangi taškas N yra kampo CBO pusiaukampinėje BN1 tai
jis vienodai nutolęs nuo šio kampo kraštinių BD ir ВС. Iš kitos
pusės, N —kampo BCF pusiaukampinės CN taškas ir todėl vie-

N
f

i
1Л P
115 pav. 116 pav.
nodai nutolęs nuo šio kampo kraštinių
CB ir CF. Iš to išeina, kad taškas N vie-
nodai nutolęs nuo BD ir CF, ir todėl jis
yra kampo DAF pusiaukampinėje. Vadi-
nasi, trikampio ABC kampo A pusiaukam-
pinė yra spindulyje AN.
Atlikę tuos pačius veiksmus su taškais
M ir P, gausime, kad trikampio MNP vir-
šūnės yra tiesėse, kuriose yra trikampio
ABC pusiaukampinės.
a)
116. Apie trikampį ABC apibrėžkime
apskritimą (117 pav., a). Tegul tiesė AAi
kerta tą apskritimą taške A1. Remiantis
besikertančių stygų teorema, A A r AjA 1 =
AA1 _ BAį
CAI · BAI
A1C - A1Ai
Vadinasi,
AAAiC — ΔΒΑ1Α 1 ir gauname ZBA1AI =
= ZAICA (1). Iš A A A I C - A A B I H
išplaukia, kad Z AHBI = Z A I C A . Bet
ZBHAI = ZAHBI = Z A I C A (2). Iš (1) ir
(2): Z B H A I = I Z B A 1 A I . Iš to išplaukia,
kad trikampio HBA1 aukštinė BAI yra ir
pusiaukraštinė, HAI = AIA 1 . Vadinasi, taš-
kas A 1 simetriškas taškui H tiesės BC
atžvilgiu. Taigi taškas, simetriškas taš-
kui H tiesės BC atžvilgiu, yra ap-
skritime, apibrėžtame apie trikampį ABC.
Analogiškai uždavinio teiginį įrodome ir taškams B1 ir C1.
Išnagrinėjome atvejį, kai duotasis trikampis ABC smailusis
(taškas H yra trikampio viduje). Jei ABC — statusis trikampis,
tai įrodymas akivaizdus.
Dabar išnagrinėsime atvejį, kai trikampis ABC bukasis (117
pav., b). Tiesių, kuriose yra duotojo trikampio aukštinės, susikir-
timo tašką pažymėsime H. Sakykime, tiesė A H kerta apibrėžtą
apie trikampį ABC apskritimą taške A1. Įrodysime, kad taškai
A 1 ir H simetriški tiesės BC atžvilgiu. Tam Įrodysime, kad
ZAICAI = Z H C A I - Z A A 1 B = Z A C B ir Z B A I C = Z B A C , kaip
įbrėžtiniai kampai, besiremiantys į vieną ir tą patį lanką. Kadan-
gi A B L H C ir A A I J L B C , tai iš trikampio A A I C : Z A I A B +
+ Z B A C + Z A C A I = 90°; iš trikampio A C I C : Z C I C B + Z B C A +
+ ZCIAC=90°. Iš čia gauname Z A I A B + Z B A C + Z A C A I =
= Z C I C B + Z B C A + Z C I A C ; Z A I A B = Z C I C B . Kampas A 1 A C yra
trikampio A A 1 C priekampis, todėl Z A I A B + Z B A C = Z A A 1 C +
+ Z A 1 C A . Iš to išeina, kad Z A 1 C A + Z A C A , = ZAIABL t. y.
Z A I C A I = Z H C A I ir trikampio A 1 C H aukštinė C A I yra ir jo
pusiaukampinė. Iš čia gauname, kad A 1 A I = H A I — taškas A 1 si-
metriškas taškui H tiesės BC atžvilgiu.
Analogiškai įrodoma, kad ir taškai B1 ir C1 simetriški taš-
kui H atitinkamai tiesių AC ir AB atžvilgiu.
117. Apie trikampį ABC apibrėžkime apskritimą (118 pav.).
Pagal sąlygą ZABD=ZDBC. Z B C A = Z B E A , kaip įbrėžtiniai
AB
kampai, besiremiantys į lanką AB. Todėl ΔABE — ABCD, -g^ =
M
RP I'· OE-
RF- AB'BC (1). Kadangi Z A B D = Z D C E ir Z B D A =
BC — BD
= ZCDE, tai ΔABD ACDE;
_ AD-DC
JA D^ = ^DE- '
DE = (2).
BD
AB-BC AD-DC
Iš (1) atimkime (2): BE—DE= — BD

Bet BE-DE=BD, todėl BD2

= AB-BC-AD-DC.
118. Kadangi įbrėžtiniai kampai ABE ir CBE lygūs (119 pav.),
tai u A E = u E C , todėl centriniai kampai AOE ir COE lygūs,
A A O F = ЛСОБ pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų. Iš čia
Z O F A = Z OFC = 90°, nes šie kampai gretutiniai. Vadinasi, OE-L
-LAC, OEIlВН. Iš to išplaukia, kad priešiniai kampai HBE ir OEB
lygūs. Trikampis OBE lygiašonis, todėl ZOEB=ZOBE. Taigi,
ZOBE=ZHBE, t. y. BE — kampo OBH pusiaukampinė.
119. Sakykime X O X A ir X C > XB. Atidėkime X D = X A
(120 pav.). Kadangi įbrėžtiniai kampai ABC ir AXC remiasi į lan-
ką AC1 tai jie lygūs 60°. Trikampis ADX lygiakraštis, nes jis yra
lygiašonis ir jo kampas prie viršūnės lygus 60°. Todėl Z A D X =
= 60°. Vadinasi, ZADC = 120°, Z B X C = Z ВАС=60°. Iš to
Z A X B = 120°. Be to, A C = A B , tada А А В Х = Л А С О . Todėl CD =
= BX ir C X = C D + D X = B X + A X , ką ir reikėjo įrodyti.
120. Nubraižykime brėžinį, kaip parodyta 121 paveikslėlyje.
Z A D C = Z A D B + Z B D C = Į - V A B + Į W B C ; ZABIC= ZABIB +

+ ZBB 1 C= j u A B + : j w B C . Vadinasi, Z A D C = ZAB 1 C.

B
{/ ΰ\
t
. Χ Λ
W 1

118 pav. 120 pav.

 α
D E

121 pav. 122 pav. 123 pav.

ZADB= į-wAB, o ZAMD=90°, todėl ZCAD=90°-į-wAB.

ZBCBi = 90°, nes jis remiasi į apskritimo skersmenį, o Z A C B =
= ^wABr todėl ZACBi = 9 0 ° - 4 W A B . Iš to išplaukia, kad
ZACBi = ZCAD. Be to, trikampiai ACD ir ACBi turi bendrą
kraštinę AC. Todėl A A C D = A A C B b Iš to ABi=CD. Pagal Pita-
goro teoremą iš trikampio ABBi : BBj =AB 2 4-AB2 . Vadinasi,
BB2 =AB 2 +CD 2 , ką ir reikėjo Įrodyti.
121. Per tašką M išveskime EFllAB (122 pav.). Z B A M = ZAME r
todėl AE = EM. Z A B M = Z B M F , todėl BF=FM. Pažymėkime
Z M A E = a, Z M B C = p . ZMEDi = 2a ir Z M F C = 2 p — kaip tri-
kampių priekampiai. Z B F M = 180°—2β. Kadangi ZABC+
+ Z A D C = 180° ir ZABC=2p, tai Z A D C = 180°—2β. Kadangi
Z B A D + ZBCD=180° ir Z BAD = 2a, tai ZBCD = 180°-2a.
Z C F M = ZMDE = 2β. Vadinasi, A M C F - A M E D . Taškas M yra
kampo B pusiaukampinėje, todėl jis vienodai nutolęs nuo tiesių
BC ir BA. Be to, taškas M yra ir kampo A pusiaukampinėje, t. y.
vienodai nutolęs nuo tiesių BA ir AD. Iš to išplaukia, kad taš-
kas M yra vienodai nutolęs nuo tiesių BC ir AD. Tai reiškia,
kad trikampiai turi lygias aukštines, išvestas iš taško M. Vadi-
nasi, tie trikampiai lygūs (panašumo koeficientas k = l ) . Iš čia
CF=ED, EF=CD. Kadangi A E = E M ir BF=FM, tai E F = E M +
+MF=AE+BF=(AD+DE)+(ВС—FC)=AD+BC. Taigi CD=
= BC+AD.
122. Kadangi Str.= A P * B C . AB, tai pažymėjus A D = a , BC=b,
turėsime Str. = (a+b)-r (123 pav.). Pagal apibrėžtinio ketur-
kampio savybę B C + A D = A B + C D . Iš čia C D = a + b - 2 r . Ka-
dangi E D = A D - AE=a—b, tai pagal Pitagoro teoremą iš trikam-
pio CED : CD 2 =CE 2 +ED 2 ; ( a + b - 2 r ) 2 = (2r) 2 +(a-b) 2 ; 4 r ( a + b ) =
= 4ab; . Iš to išplaukia, kad Str. = ( a + b ) - r = ( a + b ) · ^pg =
= a b, ką ir reikėjo įrodyti.
6—155
81
 D
124 pav. 125 pav.

123. Atidėsime Z A B K = Z C B D (124 pav.). Z B A K = ZBDC kaip

įbrėžtiniai ir besiremiantys į lanką ВС. Vadinasi, AABK ~ ADBC
ir todėl = ^ ; AK= (1). Toliau Z C B K = Z C B D +
+ ZDBK ir Z A B D = Z A B K + Z D B K . Vadinasi, ZABD=ZCBK.
Z B C A = ZBDA kaip įbrėžtiniai ir besiremiantys į lanką AB. Iš to
RP RD RP ЛП
išeina, kad A B C K - A A B D ir todėl ^ = ; KC= (2).

Sudėjus (1) ir (2), gauname: A C = ABBpC + ; AC-BD = AB-

•DC+BC-AD. Ptolemėjo teorema įrodyta.
124. Pagal teoremą apie besikertančias stygas: PM-MQ =
=EM-MD, kur PQ — apibrėžto apskritimo skersmuo, einantis
per įbrėžto apskritimo centrą M (125 pav.). Jei OP = R, OM = d,
FM = r, tai P M = R - d , QM = R+d. Todėl PM-MQ = R 2 -d 2 ; R 2 -
FAl /1 \
— d 2 =BM-MD (1). Iš trikampio BMF : щ =sin I γ ZB j; B M =

= —Ą Г (2)-
sin [ j z B j

Įrodysime, kad MD = DA. Taškas D, esantis kampo B pusiau-

kampinėje, dalina lanką AC pusiau, todėl Z C A D = y ZB. M —
trikampio ABC pusiaukampinių susikirtimo taškas. Z A M D =
= Z M A B + Z A B M = 4 ( Z A + Z B ) , kaip trikampio ABM priekam-
pis. Z MAD = Z M A C + Z CAD=-į- ( Z A + ZB). Vadinasi, Z A M D =
= Z M A D ir todėl MD = AD. Jei AE — apibrėžto apskritimo skers-
muo, tai Z ADE=90°; AE = 2R ir kampas AED, įbrėžtinis ir besi-
remiantis į lanką AD, lygus '/2ZB. Todėl AD/AE=Sin (V 2 ZB).
Vadinasi, M D = 2 R sin ('/2ZB) (3). Įsta-
toma (2) ir (3) į (1): R 2 —d 2 =2 Rr; d 2 =
= R 2 - 2 Rr. Eulerio formulė įrodyta.
125. Trikampio ABC kraštinių vidurio
taškai A3, B3, C3 yra viename apskritime,
nes jie nėra vienoje tiesėje (126 pav.).
А1Сз = АСз kaip pusiaukraštinė, išvesta
iš stataus kampo viršūnės. A 3 B 3 =AC 3 kaip
trikampio ABC vidurio linija. Todėl
A 3 B 3 = A C 3 = A i C 3 ir C3B3IlAiA3. Vadina-
si, AiA 3 B 3 C 3 — lygiašonė trapecija ir apie 126 pav.
ją galima apibrėžti apskritimą (žr. [1], 708
(b) užd.). Iš to išplaukia, kad taškas Ai priklauso anksčiau nurody-
tam apskritimui. Analogiškai įrodome, kad taškai Bi ir Ci yra ta-
me pačiame apskritime. Išnagrinėkime apskritimą su skersmeniu
A 2 A 3 . A3B2IlCCi kaip trikampio BCH vidurio linija; A2B2IlAB kaip
trikampio ABH vidurio linija. CCi-LAB, todėl ZA 3 B 2 A 2 = 90°.
Vadinasi, taškas B2 priklauso apskritimui, kurio skersmuo A 2 A 3 .
Analogiškai įrodome, kad tam apskritimui priklauso taškai C3,
B3 ir C2. Kadangi tame apskritime yra taškai A 3 , B3, C3, tai jis su-
tampa su apskritimu, apie kurį buvo kalbėta pradžioje. Taigi, vi-
si 9 taškai yra viename apskritime — Eulerio apskritime.
Kadangi B 3 - A C vidurio taškas, O — apie trikampį ABC api-
brėžto apskritimo centras, tai OB3-LAC. Atkarpos BiB3 vidurio
statmens dalis bus trapecijos BiHOB3 vidurio linija. Vidurio stat-
muo atkarpą OH dalija pusiau. Taškas Oi — Eulerio apskritimo
centras.
Iš tikro A A 3 B 3 C 3 - A A B C (panašumo koeficientas lygus V2).
Trikampio ABC kraštinių vidurio statmenys yra trikampio A3B3C3
aukštinės. Todėl OB 3 =V 2 BH = B2H. Atkarpa OiB2 yra trikampio
HBO vidurio linija, todėl OiB 2 =V 2 BO. Jei OB = R, tai OiB 2 =V 2 R.
Kadangi OB 3 =B 2 H ir OB3IlB2H, tai OB3HB2 — lygiagretainis, ku-
riame Oi — įstrižainių susikirtimo taškas. Todėl B2Oi = OiB 3 =
=OiBi. Taigi, Oi — Eulerio apskritimo centras, o jo spindulys
lygus V2 R.
Pastabos. 1) Eulerio apskritimą dažnai vadina šio trikampio
devynių taškų apskritimu. Trikampis A3B3C3 vadinamas trikampio
ABC viduriniuoju trikampiu. Jo viršūnės diametraliai priešingos
trikampio A2B2C2 viršūnėms. Todėl kiekvienas iš šių dviejų tri-
kampių gaunamas pasukus kitą 180° kampu apie devynių taškų
apskritimo centrą. Be to, susikeičia vietomis ir šių trikampių or-
tocentrai (aukštinių susikirtimo taškai) H ir O (pažymėsime, kad
 A2B2IIAB, A2C2IiAC, B2C2||BC). Vadina-
si, devynių taškų apskritimo centras
yra atkarpos HO vidurys.
2) K. Fejerbachas įrodė, kad devy-
nių taškų apskritimas liečia įbrėžtą ap-
skritimą ir visus išoriškai įbrėžtus ap-
skritimus (t. y. apskritimus, liečian-
čius vieną trikampio kraštinę ir kitų
dviejų kraštinių tęsinius).
127 pav. 126. Nubraižykime brėžinį taip,
kaip parodyta 127 paveikslėlyje. Jei
nubraižysime apskritimą, kurio skersmuo AD, tai taškai K ir
H bus tame apskritime, nes Z D K A = Z DHA=90°. Iš to iš-
plaukia, kad Z A D H = ZAKH, kaip įbrėžtiniai ir besiremiantys
į tą patį lanką. Jei imtume apskritimą, kurio skersmuo CD, tai
taškai K ir M būtų tame apskritime, nes Z D K C = ZDMC=90°. Iš
to išeina, kad Z M K C = Z M D C kaip įbrėžtiniai ir besiremiantys
į tą patį lanką. Kadangi keturkampis ADCB įbrėžtinis, tai jame
Z D + Z B = 180°. Vadinasi, Z A D C = 180°-ZB. Jei imtume apskri-
timą, kurio skersmuo BD, tai taškai H ir M būtų tame apskritime,
nes ZDHB = Z DMB=90°. Vadinasi, keturkampyje HDMB Z D +
+ Z B = 180°, todėl Z H D M = 180°-ZB. Iš to išplaukia, kad
Z H D M = Z A D C , ir todėl Z A D H = Z M D C . Bet Z A D H = Z A K H
ir Z M D C = Z M K C . Vadinasi, kampai AKH ir MKC kryžminiai
ir taškas K yra tiesėje HM, Simpsono tiesėje.
Pastabos. 1) Ši tiesė vadinama Simpsono tiese škotų matema-
tiko Roberto Simpsono (1687—1768) garbei, bet iš tiesų ją atra-
do anglų matematikas Viljamas Volesas 1797 m.
i ) Taško, kuris yra apibrėžtame apskritime, Simpsono tiesė
dalija pusiau atkarpą, jungiančią šį tašką su ortocentru.
3) Dviejų apibrėžto apskritimo diametraliai priešingų taškų
Simpsono tiesės tarpusavyje statmenos ir susikerta devynių taš-
kų apskritime (žr. 125 užd.).
127. Pirmiausia išsiaiškinkime, kiek sprendinių gali turėti už-
davinys. 128 pav. a, b, c, d, e matyti, kad, priklausomai nuo ap-
skritimų tarpusavio padėties, uždavinys gali neturėti sprendinio
arba turėti 1, 2, 3, 4 sprendinius.
Kaip per duotąjį tašką išvesti liestinę duotajam apskritimui,
žinome (žr. [1], 673 užd.).
Jei apskritimai liečiasi iš išorės, tai viena iš bendrų liestinių
yra statmuo, išvestas per lietimosi tašką į atkarpą, jungiančią
tų apskritimų centrus.
 A β

128 pav.

Nubraižykime liestines. Tegul Oi ir T1 — vieno apskritimo

centras ir spindulys, O2 ir r2 — kito apskritimo centras ir spindu-
lys ir ri>r 2 . Jei AB — bendra liestinė (129 pav.), tai O i A l A B ,
O2B-LAB. Išveskime O2CllAB. Tada O2C-LOiC ir O2C — apskriti-
mo, kurio spindulys O i C = O i A - A C = r i — r 2 , liestinė. Iš to išplau-
kia, kad liestinę galima nubrėžti taip: iš centro Oi brėžiame ap-
skritimą, kurio spindulys ri—r2. Per tašką O2 išvedame liestinę
O2C tam apskritimui (bendru atveju jų bus dvi). Akivaizdu, kad
AB — bendra liestinė. Antra liestinė braižoma lygiai taip pat.
Tegul duotieji apskritimai nesikerta (130 pav.). Jei AB — jų
bendra liestinė, išvesime OiCilAB. Tada OiC-LO2C ir OiC — ap-
skritimo, kurio spindulys 0 2 C = 0 2 B + B C = r i + r 2 ir centras O2,
liestinė. Vadinasi, liestines galima braižyti taip: iš centro O2 spin-
 131 pav. 132 pav.

duliu Г1+Г2 nubrėžiame apskritimą; per tašką Oi išvedame jam

liestinę OiC (bendru atveju jų bus dvi); išvedame O1AHO2C ir
per tašką A išvedame ABilOiC. Akivaizdu, kad nubrėžta tiesė
bus duotųjų apskritimų bendra liestinė.
128. Tarkime, kad uždavinys jau išspręstas ir p — ieškomoji
tiesė. Jei nubrėžtume apskritimą, kurio centras M ir spindulys
MN lygus P2Q2, tai jis lies tiesę p taške N (131 pav.). Ta tiesė
p taip pat lies apskritimą, kurio centras O ir spindulys lygus at-
stumui nuo O iki stygos AB lygios P1Q1.
Braižome taip: duotajame apskritime, kurio centras O, brai-
žome stygą A I B I = P I Q I , daliname ją pusiau (Ci) ir brėžiame ap-
skritimą, kurio spindulys OCi; iš taško M brėžiame apskritimą su
spinduliu MN=P 2 Qs; ankstesniajame uždavinyje išnagrinėtais bū-
dais išvedame bendras liestines nubraižytiems apskritimams (jų
gali būti ne daugiau kaip keturios). Šios liestinės ir bus ieško-
mosios tiesės. Įrodymas akivaizdus. Siūloma savarankiškai iš-
nagrinėti sprendinio priklausomybę nuo taško M padėties ir at-
karpu.PiQi ir P2Q2 ilgių.
129. Tarkime, kad dvi stygos AB ir CD eina per tašką M
(132 pav.) ir ОМ-LAB. Jei O N l C D , tai A M = M B ir CN=ND.
Iš trikampio OMB pagal Pitagoro teoremą: MB = V R 2 -OM 2 , o
iš trikampio OND : N D = V R 2 -ON 2 , kur R —duotojo apskriti-
mo spindulys. Iš trikampio ONM : ON < OM. Vadinasi, ND>MD,
t. y. CD>AB. Taigi, iš visų stygų, einančių per tašką M, mažes-
nė bus ta, kuri statmena spinduliui, einančiam per tašką M. Iš čia
ir šios stygos braižymo būdas.
130. a) Braižome kampą ABC, lygų duotajam kampui, ir at-
karpą AC, lygią duotajai kraštinei (133 pav., a, b). Du trikam-
pio ABC elementai — kraš-
tinė ir kampas — tenkina už-
davinio sąlygą. Apibrėšime
apie šį trikampį apskritimą
ir išvesime tiesę BiCil lygia-
grečią AC ir nutolusią nuo
jos atstumu, lygiu ieško-
mojo trikampio aukštinei.
Taškus Bi ir Ci sujungsime
su A ir C. Kadangi kampai
AB1C ir AC 1 C remiasi į tą
patį lanką kaip ir kampas β
ABC, tai visi jie tarpusavyje
lygūs. Trikampiai AB1C ir
ACiC tenkina uždavinio są-
lygą ( A A B i C = AAC 1 C).
Iš visų trikampių ABC su
pagrindu AC ir kampu B prie
viršūnės didžiausią aukštinę
turės tas trikampis, kuriam 133 pav.
teisinga lygybė AB = BC.
4. · Τ5ΤΛ DC a
Jei A C = a , BD=h, Z A B C = a< t a i t g (ZDBC)' h== —T"
-itST
Kai h < — — , uždavinys turi vieną sprendinį, o kai h > —
2tg - 2tg γ
nei vieno sprendinio.
b) Jei ABC — ieškomasis trikampis, kuriame A B + B C + A C =
= P , Z ABC=α — duotasis kampas, aukštinė, išvesta iš viršūnės
B, lygi h, tai nubraižysime, kaip parodyta 133, c paveiks-
lėlyje, A A i = A B , CBi = CB. Pagal trikampio priekampio savybę
Z A i B A = γ Z A 1 ZBiBC=-Tj ZC, kur A ir C — trikampio ABC

kampai. Tada ZAiBB, = Z A 1 B A + Z A B C + Z C B B 1 = γ ZA+

+ Z B + - į Z C = γ ( Z A + Z B + Z C ) + - ΖΒ = 9 0 ° + γ ZB.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išnagrinėta ankstesniajame užda-
vinyje, nubraižysime trikampį AiBBi pagal kampą prie viršūnės
90°+ γ ZB ir pagrindą AiBi = P su aukštine h (tokių trikampių
gali būti vienas arba nei vieno). Kraštinėms A1B ir B1B išvesime
vidurio statmenis iki jų susikirtimo su pagrindu AiB i taškuose
A ir C. Trikampis ABC — ieškomasis.
 P

134 pav. 135 pav.

131. Sujunkime taškus B ir O (134 pav.). Kadangi P B - k a m -

po P pusiaukampinė, tai u Q B = u B R ir OB — vidurio statmuo,
išvestas į QR, QMi = MiR. Todėl pusiaukraštinė PM eina per taš-
ką Mi. Kadangi P H l Q R 1 tai PHllOB ir galime surasti tašką P.
Sujungus P su M1 surasime tašką Mi. Išvedę Q R l O B per tašką
Mi, surasime taškus Q ir R. Sujungus tuos taškus su tašku P,
gausime trikampį PQR1 kuriame PHi — aukštinė, PBi — pusiau-
kampinė, PMi — pusiaukraštinė. Įrodymas, kad trikampis PQR
tenkina uždavinio sąlygą, akivaizdus.
Anksčiau buvo įrodyta (26 užd.), kad pusiaukampinės pagrin-
das yra tarp aukštinės ir pusiaukraštinės pagrindų.
Todėl uždavinys turi sprendinį esant ne bet kokiam taškų
H, B, M išsidėstymui apskritime.
Jei taškai H ir M yra viename pusapskritimyje tiesės BO at-
žvilgiu, tai uždavinys sprendinio neturi, kadangi PM ir BO su-
sikirs taške, esančiame apskritimo išorėje.
Jei taškai H ir M yra skirtinguose pusapskritimiuose tiesės
BO atžvilgiu, tai uždavinys turi vienintelį sprendinį.
Jei taškai M1 P1 H sutampa (lygiakraščio trikampio atvejis),
tai uždavinys turi be galo daug sprendinių ir brėžimas šiuo at-
veju akivaizdus.
Pastaba. Uždavinio sąlygoje apskritimas gali būti neduotas:
jį galima nubrėžti per tris duotuosius taškus.
132. Trikampio ABC aukštinės AAi, BBj1 CC1 dalina trikam-
pio AiBiCi kampus pusiau (135 pav.). Iš tikro: A A 1 B 1 C - A A B C ,
AC BC
nes jie turi bendrą kampą C ir = -GG- = cos C. Analogiškai
įrodome, kad A A 1 C I B - A A B C . Vadinasi, Z B 1 A I C = Z B A I C 1 =
= Z A , ir kadangi Z B A I A = Z C A I A = 9 0 ° , tai Z C I A I A = Z B I A I A 1
t. y. A A I dalina trikampio A I B I C 1 kampą C 1 A I B 1 pusiau. Toks
nagrinėjimas gali būti pakartotas ir aukštinėms BB1 bei CCI.
Iš čia braižymo būdas: pagal duotus taškus braižome trikampį
AiBiCi; apibrėžiame apie jį apskritimą; braižome kampų A l l B1,
Ci pusiaukampinės; per taškus Αι, Bi, Ci išvedame apskritimo
liestines, kurios kertasi poromis taškuose A, B, C.
Kadangi duotieji taškai nėra vienoje tiesėje, tai visada gali-
ma nubrėžti tik vieną trikampį AiBiCi. Visas tolesnis brėžimas
taip pat atliekamas vienareikšmiškai. Ieškomojo trikampio aukš-
tinės yra tose pačiose tiesėse, kuriose yra trikampio AiBiCi pu-
siaukampinės. Iš to išeina, kad taškų Ai, Bi, Ci padėtis apspren-
džia taško H — trikampio AiBiCi pusiaukampinių susikirtimo taš-
ko — padėtį.
Taigi, atlikti brėžiniai vienareikšmiškai apsprendžia taškų A,
B, C, H padėtį. Uždavinio sprendinių skaičius ne didesnis už tri-
jų taškų išsirinkimo iš keturių būdų skaičių, t. y. ne daugiau
keturių.
Uždavinys turi keturis sprendinius: sąlygą tenkina trikampiai
ABC, ABH, ACH, BCH.
Pastabos. 1) Apie trikampį apibrėžto apskritimo liestinės, iš-
vestos per to trikampio viršūnes, kerta tieses, kuriose yra prie-
šingos toms viršūnėms trikampio kraštinės,· taškuose, esančiuose
vienoje tiesėje.
2) Sprendime gauti trikampiai ABC, ABH, ACH, BCH turi
bendrą devynių taškų apskritimą (žr. 125 užd.).
3) Trikampių ABC, ABH, ACH, BCH Eulerio tiesės kertasi vie-
name taške.
4) Apie trikampius ABC, ABH, ACH, BCH apibrėžtų apskri-
timų centrai sudaro keturkampį, simetrišką keturkampiui HABC
(simetrijos centras yra šių trikampių devynių taškų apskritimo
centras). _ ^
133. Kadangi O N - O M = M N ir O P - O Q = OP, tai MN = QP
(136 pav.). Iš to išplaukia, kad šie vektoriai vienakrypčiai ir jų
ilgiai lygūs. MNPQ — lygiagretainis pagal pirmąjį lygiagretainio
požymį.
134. Ei, Fi, Gi, Hi — keturkampio ABCD kraštinių vidurio taš-
kai (137 pav.). Kadangi OE = 2 OEi ir OEi = 7 2 (OA+OB), tai OE =
F

136 pav.
H
137 pav.
= OA+OB. Analogiškai OF=2-OFi=OB+OC; 0 G = 2 0 G i = O C +
+OD; OH=2-OHi = OD+OA. Kadangi HE = O E - O H = O A +
+ O B — O D - O A = O B - O D = D B ir G F = O F - O G = O B + O C - O C -
- O D = O B - O D = DB, tai HE = GF ir pagal ankstesnįjį uždavinį
EFGH — lygiagretainis.
135. Vektorius a = H^ - = -=^- AB yra vienakryptis su vekto-
_ IABj I ABj j
riumi AB ir jo ilgis lygus vienam, nes |a|= „ · |AB| =1. Vek-
AC ltBI
torius b— ι vienakryptis su vektoriumi AC ir taip pat jo il-
gis lygus vienam (138 pav.). Pagal lygiagretainio taisyklę a + b =
= A D i ir kadangi ABi=ACi, tai ABiDiCi — rombas. Todėl A D i -
kampo A pusiaukampinė. Vadinasi, vektorius -4^- + nu-
|ABj |AC|

kreiptas išilgai kampo A pusiaukampinės. Kadangi a — b = a +

^ ^ >- ^ д Л,
+(—b), tai a — b=AD 2 ir ABiD2C2— rombas, vektorius — ——
|AB| jACj
nukreiptas išilgai priekampio, kurio viršūnė A, pusiaukampinės.
136. 1) Sakykime, kad taškai A, B, C yra vienoje tiesėje a
(139 pav.). Tada vektoriai AB ir AC kolinearūs, AB=n-AC. Bet
AB = O B - O A , A C = O C - O A . Vadinasi, O B - O A = n - (ОС—OA);
(n— 1) -OA+OB—n-0c=0. Pažymėkime n - l = k , m = - n , 1=1.
Tada: jei taškai A, B, C priklauso vienai tiesei, tai bet kuriam
taškui O galioja lygybė: k-OA+l-OB+m-OC=0, kur k + 1+
+ m = (n-1) + 1 + ( - n ) = 0.
2) Tegul dabar k-OA + l-OB+m-OC = 0 ir k + l + m = 0. Įro-
dysime, kad taškai A, B, C priklauso vienai tiesei.

q 3 c
139 pav.
 141 pav.

Kadangi tarp skaičių k, 1, m yra nelygių nuliui, tai imame

m = — 1. Tada k-OA+l-OB-OC=0 ir k + l = l . Iš čia O C =
= k · OA +1 · OB ir 1=1 —k. Todėl OC=k-OA +(1-k)-OB =
=k-OA+OB—k-OB; O C - O B = k ( O A - O B ) ; BC=k-BA. Vekto-
riai BC ir BA kolinearūs ir kadangi jie atidėti iš vieno ir to paties
taško B, tai jie yra vienoje tiesėje. Todėl ir taškai A, B, C yra
vienoje tiesėje.
137. MNPR — lygiagretainis (MN ir PR lygiagrečios A C ir
lygios pusei AC), todėl MG=GP, N G = G R (140 pav.). Kadangi
E yra vidurio taškas įstrižainės AC, G — atkarpos MP vidurio
taškas, F — įstrižainės BD vidurio taškas, tai О Е = ' А ( О А + О С ) ;
OG = 1A (OM+OP)= 1 A (1A ( O A + O B ) ) + 1 A (OC+OD) = VIĮOA+OB+

+ O C + O D ) ; OF=V2(OB+OD), kur O —bet kuris taškas.

Taigi, sudarysime sumą k-OE+1-OG + m-OF= 1 Ak(OA-FOC) +
+ 7 4 l(OA + OB + OC + OD) + V2m(OB + OD) = ('/2k + 1 AlJ-OA +
+ (VTL + ' A M ) · O B + ( 1 A k + 1 A i I J O C + ( V 4 I + 1 A m J - O D , k u r k, 1, m —
bet kokie skaičiai. Jei imtume k = —1A, 1=1, m = —1AR tai k + m +
+ 1=0 ir k-OE + l-OG+m-OF=0. Pagal ankstesnįjį uždavinį taš-
kai E, G, F yra vienoje tiesėje.
138. Pagal trikampio priekampio pusiaukampinės savybę
(141 pav.) (žr. [1], 619 užd.):
BA 1
и AB
A B ^ AB —f . .
kampui A : = jj^ •; BAi -CAi ir kadangi A A i = A B +
AB
+BAi 1 tai A A i = A B + д ^ -CAi;
 AB 1 AB AB
kampui B: CB 1 ~~ BC '
AB1 - BC
-CB1;
AC 1 AC AC
kampui C: BC ~~ BC '
AC 1 _ BC
-BC1.
1

Taškai Αι, Bi, Ci bus vienoje tiesėje, jei egzistuoja skaičiai

k, 1, m, visi kartu nelygūs nuliui, tokie, kad bet kokiam taškui
O tenkinama lygybė k · O A 1 + I-OBi+m·OCi = O (žr. 136 užd.).
• » -V -V /—> Д5 —> ч
Imkime tašką A. Tada k · A A 1 + 1 · AB1 + m · A C 1 = k [ A B + CAi +
AB AC

+ l — C B i + m ^ j -BQ. Visada rasime tokius skaičius a, S,γ, kad

CAi = a-BC, CBi = P-CA, BCi = Y-BA. Todėl k - A AΧ iP+ l ' A B—>
i +
+m-ACi— = k
> - A B + k - A R -α-BC+l-
—*• įAįRį - β - C
—>A + m - ~ ·γ·ΒΑ =
AC -> AR —*• AR —>•
= ( k - m ^ f -Y)-AB+k- ~ a - B C + l • į į -β-CA.

ΤΪ J-· · · , _ _ . . 2AC 0 4BC

Pavyzdziui, paėmę k=—2, 1=1, m = l , a = -Tg-, β=—^g-*
9BC —> —»• —>
Y = j ^ r , gauname: k + l + m = 0 , k· A A i + I - A B i + m - A C i = ( — 2 —

- 2 ) · A B + ( - 4 ) · B C + ( - 4 ) · C A = - 4 (AB+BC+CA) = -4-O=(λ
Vadinasi, taškai A1, B1, Ci yra vieno-
je tiesėje.
139. Sakykime, G yra trikampio pu-
siaukraštinių susikirtimo taškas, H — aukš-
tinių susikirtimo taškas, O — apibrėžto
apskritimo centras, A 1 , B1, C 1 —pusiau-
kraštinių pagrindai, A2, B2, C2 — trikam-
pio ABC aukštinių pagrindai (142 pav.).
Pasinaudoję trikampio pusiaukraštinių
savybėmis ir vektorių kolinearumu, gau-
142 pav. J , ,. , _

name lygybes: G A = - 2 G A 1 , G B = — 2GBI,

GC=-2GCB Išvesime vidurio statmenis OALL OBI, O C I . Kadangi

taškas G yra pusiaukraštinių susikirtimo taškas, tai G A + G B =

= - G C arba iš čia GAI + GBI+GCI = 0. Iš kitos pusės, GAI =

= GO+OAI, GBI=GO+OBI, GCI = G O + O C I . Sudėkime tas tris

lygybes: 0= 3-GO+(OA!+ObI+OQ). Iš čia GO=-VA(OAI+

+ΟΒ,+OC,) (1). Kadangi G A = G H + H A , GB=GH+HB, GC =

92
= GH+НС, tai, sudėję šias tris lygybes, gausime: 0 = 3 GH +
+ H A + H B + H C . Iš čia GH = - Vs(HA+HB+HC) (2).
Trikampio AiBiCi kraštinės yra trikampio ABC vidurinės li-
nijos (toks trikampis vadinamas viduriniuoju), todėl AABC —
~ A A i B i C i . Kadangi AiCi=V 2 AC, tai bet kurių dviejų atitinka-
mų atkarpų ilgių santykis bus lygus 1 :2. H — trikampio ABC
ortocentras, O — trikampio AiBiCi ortocentras, todėl Η Α = 2 · Ο Α ι ,
ΗΒ=2·ΟΒι, HC = 2-OCi. Vadinasi, Η Α = - 2 · Ο Α , Η Β = - 2 · Ο Β ι ,
HC=-2-OCi. Įstatysime šias reikšmes į (2) lygybę: GH=

2
= / 3 ( 0 A i + 0 B , + 0 Č i ) .

Atsižvelgdami į (1) lygybę, gauname: GH=2/3(—3-GO) =

— — 2-GO. Iš to išeina, kad taškai O, H ir G yra vienoje tiesėje ir
G H = 2 · GO.
Pastabos. 1) Trikampio ABC pusiaukraštinių susikirtimo taš-
kas G vadinamas to trikampio centroidu. Trikampis A2B2C2, kur
A2, B2, C2 — trikampio ABC aukštinių pagrindai, vadinamas tri-
kampio ABC ortotrikampiu.
Smailiojo trikampio ortocentras yra ir apskritimo, įbrėžto
į jo ortotrikampį, centras.
2) Keturkampis BAiBiCi yra lygiagretainis, todėl BBi dalija
AiCi pusiau. Vadinasi, trikampio AiBiCi pusiaukraštinės yra tri-
kampio ABC pusiaukraštinėse ir abu trikampiai turi vieną ir tą
patį centroidą G.
3) Apskritimo, apibrėžto apie vidurinįjį trikampį, spindulys
lygus pusei apskritimo, apibrėžto apie pradinį trikampį, spindu-
lio.
4) Tiesė, kurioje yra ortocentras, centroidas ir apie bet ko-
kį trikampį apibrėžto apskritimo centras, vadinama to trikam-
pio Eulerio tiese.
140. Pasirinksime vektorius BC ir AD. Jų koordinatės BC {x3—
-x 2 ; y3—y2}i A D { X 4 - X I ; y4-yi}·

1) Jei ABCD — lygiagretainis, tai BC=AD. Iš čia X 3 - X 2 =

= X 4 - X I , X 1 + X 3 = X 2 + X 4 ir y 3 - y 2 = y 4 - y i , y i + y 3 = y 2 +y 4 . (1).
2) Sakykime, kad lygybės (1) tenkinamos. Tada x 3 — X 2 = X 4 - X I
ir y 3 - y 2 = y 4 - y i (2).
Vektorių BC—AD skirtumas bus vektorius, kurio koordina-
tės lygios {(x3 x2) — ( X 4 - X I ) ; (y3 y2) — (yt-yi)}, t. y. {0; 0}.
 C J б

143 pav.

Todėl BC-AD==O, BC=AD. Iš čia BC=AD ir BCliAD, t. y.

ABCD — lygiagretainis.
141. Kadangi А С : С В = Я, tai AC=^-CB (1) (143 pav.). Taš-
ko C koordinates pažymėkime (xo; yo). Tada AC{xo—xi; yo—yi}f
CB{x2 —xo; y2—Уо}. Vektoriaus λ-CB koordinatės bus {λ (x2—x0);
Я(у2—yo)}. Iš (1) lygybės gauname: x0 —χι = λ(χ2 —x0) ir yo—yi=
л, 4 χι+λχ2- νι+λγ2
= Я(у 2 -у 0 ); Xo = -1+λ
T T T ' ·' Уо=
1 + λ ·
142. Bi(χ4; y4), B2(xs; ys), Вз(х6; Уб) — trikampio kraštinių vi
dūrio taškai (144 pav.), todėl jų koordinatės lygios:
Х2 + Х3 . У2+УЗ . Xi+Хз . „ т __ У1+УЗ . „ Xi+ X2
X4= 2 у4 = 2
X5 = 2 t JУ5
0 = 2 Xe= 2 '
_ У1+У: . Pusiaukraštinių susikirtimo taškas M(xo; yo) dalina
У6 2
kiekvieną pusiaukraštinę santykiu 2:1, imant nuo viršūnės. Pasi
naudosime ankstesniojo uždavinio rezultatais: A i M : MBi = 2;
Xo+X3 У»+У^J
Х1 + 2--+Т—3 , , yi + 2 -
Х1+Х2+Х3 _ У1+У2+У3
X0= • Уо =
~~ 3
1 +2 3 1+2
Taško M koordinatės: M / Х1+Х2 + Х3 . yi +У2+Уз\
Iv 3 ' 3 J-
Pastaba. Įsitikinkite, kad rezultatai nesikeis, jei paimsite ne
taškų Ai ir Bi porą, o kitas taškų poras: A 2 ir B2, A 3 ir B3.
BD AB
143. Kadangi AD — pusiaukampinė (145 pav.), taijjg = ^ ·
Kraštinių AB ir AC ilgius rasime pagal atstumo tarp dviejų taškų
formulę: AB = V (0 + 3)2 + (4-0) 2 = 5; A C = l / ( 3 + 3)2 + (0-0) 2 = 6.
Gauname BD Panaudoję 141 uždavinio rezultatus, randame
DC
taško D (xo; yo) koordinates:
0+7Γ.3 4+Y-O
Xo= • = π;
>+τ !+T
 146 pav.

144. Nubraižome koordinačių sistemą, kaip parodyta 146 pa-

veikslėlyje. Tada taškų A, B ir C koordinatės bus A(0; y),
B(x; 0), C(xii yi). Kadangi taškas D yra AB vidurio taškas, tai
jo koordinatės Df4-; γ ) · Kadangi AC=9, tai 9 = "Kxf + ( y i - y ) 2 (1)
BC= 12, todėl 1 2 = | / ( x i - x ) 2 + y 2 (2)
CO
OP =2. Taigi (žr. 141 užd.)

x, + 2- У1+2·
0= ; xi = - x ; 0 = y,=-y.
3 3
Šias reikšmes įstatykime į (1) ir (2) lygybes: 81 = x 2 +4y 2 ;
144=4x 2 +y 2 . Sudėkime šias lygybes: 225 = 5x 2 +5y 2 ; x 2 +y 2 =45
ir kadangi A B = "|/x2+y2, tai AB = 3 cm.
145. Iš pradžių rasime masių mi ir т з sunkio centro koordina-
tes (147 pav.). Pagal Archimedo sverto taisyklę nų - A i A 4 =
= m3-A4A3, kur A 4 — masių mi ir m3 sunkio centras. = —.
Л4А3 nil
Taško A 4 koordinačių (x4; y4) radimui naudosimės 141 uždavinio
rezultatais:
m3 П13
χ, + — -X3 πΐιχι+тзхз У1+ Ii УЗ miyi + т з у з
X4=
m3 mi+шз y.i= mi + тз
1 +

Taškus Ai ir A 3 pakeisime tašku A4, suteikiant jam masę n ų +

+m 3 . Trijų masių sunkio suradimą mes pervedėm į dviejų ma-
sių— m2 ir mH-m3 — sunkio centro suradimą.
Sakykime, Asfxsl ys) — ieškomasis sunkio centras. Pagal sver-
to taisyklę:
m 2 -A 2 A 5 =(mi+m 3 )A 5 A 4 ; A 2 A 5 = '"1^.,"'*'A5A4. Panaudoję 141 už-
davinio rezultatus, randame:
mi+mj
X2+• • Xi
1112X2+ (mi+тз)-X4 —
X 5 =- in, + m3 mi+m2+m3
 тгхг + (mi + тз)-Ш1Х| + тзХз
Ш1+Ш3 _ пцх1+т2х2+тзхз. Analogiškai ys=
Ш1+т2+тз mi+ma+ms
= ""д'^д^щ" 3 7 3 · Taigi trijų masių sunkio centro koordinatės
/miXi + m2X2+m3X3 . m,yi+ m2y; + m3y3\
I1 mi+m2+iii3 ' Ш1+т2+тз J
146. a) Suma M A + M B bus mažiausia tada, kai taškas M yra
atkarpoje AB (įrodykite tai). Taško M koordinatės yra (x; 0),
nes taškas M yra OX ašyje (148 pav., a). B C = 4 - 2 = 2 ; A C = 8;
A N = 3 . Δ ABC — Δ ANM, todėl ^ = Ν Μ = = Τ· Vadinasi- x==

= OM = O N + N M = 2 + į- = 2 - J ; M ( 2 -§-; O

b) Atidėsime tašką A1, simetrišką taškui A ašies OX atžvil-

giu (148 pav., b). Kadangi A M = A i M , tai suma A M + M B bus
mažiausia tada, kai ir suma A i M + M B bus mažiausia. Pastaroji
bus mažiausia, kai taškas M priklausys atkarpai AiB. Δ A i D B —
~ A A i C M , t o d ė l ^ = į j § ; M C = 4 . Vadinasi, OM = C M - C O = 2 ;
M(2; 0).
147. a) Tegul M0(xo; yo) — taškas, esantis tiesėje, aprašytoje duo-
tąja lygtimi. Parašysime atkarpos M1M2, kur M 1 J x o - A ; y0 — B),
M 2 (xo+A; yo+B), vidurio statmens lygtį. Tegul taškas M(x; y)
yra tame statmenyje 1 (149 pav.). Tada M M i = M M 2 , M M j = M M 2 .
Bet MM2 = (xo-A-x)2+(yo—B-y)2; MM2 = ( x 0 + A - x ) 2 +
+ ( y o + B - y ) 2 . Vadinasi, ( x 0 - A - x ) 2 + ( y 0 - B - y ) 2 = ( x 0 + A - x ) 2 +
+ (уо+В —y)2. Pertvarkysime šią lygtį: (x 0 —A—χ) 2 —(xo+A—
-X)2 = (Yo+B-y)2-(yo-B-y)2;
(Xo-A-X+Xo+A-X) - ( X 0 - A - χ - X 0 - A + x ) = (y0+B-y+y0-
-B-y)-(yo+B-y-yo+B+y);
A x + By = Ax 0 +By 0 . Pažymėsi-
me A x 0 + B y 0 = - C . Tada Ax +
+ By+ C = О — tiesės lygtis pa-
sirinktoje koordinačių sistemo-
je. Pastebėsime, kad A ir B nė-
ra lygūs O vienu metu, nes,
jei A = B = O, tai Mi = M 2 ir at-
karpa, kuriai išvedamas vidu-
149 pav,
rio statmuo, neegzistuoja.
b) Kadangi stačiakampėje koordinačių sistemoje apskritimo
su spinduliu r ir centru taške O(xol yo) lygtis turi tokį pavidalą:
(x—Xo)2+(y—yo)2 = r2, tai ji neturi nario, į kurį įeina χ ir y san-
dauga. O kadangi duotoji lygtis turi narį xy, tai ji negali būti
apskritimo lygtimi.
Duotoji lygtis taip pat neturi nario y2, kuris turi būti apskriti-
mo lygtyje, kas rodo, kad duotoji lygtis nėra apskritimo lygtis.
Pastebėsime, kad duotąją lygtį galima užrašyti taip: y = x —
—-^-(x=/=0). Jos apibrėžimo ir reikšmių sritys neribotos. Tai dar
vienas patvirtinimas, kad tai — ne apskritimo lygtis.
148. Kadangi ( x - l ) 2 + ( y - 2 ) 2 = 4; x 2 +y 2 —2x- 4 y = — 1 ir
X- - y = l , tai χ = 1 — 2y. Vadinasi, (1 — 2y — I)2 + ( y — 2)2 = 4;
y· (5y —4) = 0. Iš čia yi = 0; y2 = 4/s ir X1 = I. x2 = —3/s. Taigi, apskri-
( 3 4\
timų susikirtimo taškų koordinatės A (1; 0), Bl — — > — I, jų

bendros stygos ilgis A B = γ j i + -|.J2 + ( ± ) 2 = ί Χ Α .

149. a) Tegul α + β+γ^=0. Pasirinkime koordinačių sistemą,
kaip parodyta 150 paveikslėlyje (taškas C gali būti tiesėje AB). Taš-
kų koordinatės: A(0; yi). B(0; y2), С(хь 0). Tarkime, kad taškas
M(x; y) priklauso ieškomajai aibei. Tada AM 2 = x 2 +(y—yi) 2 ;
BM2 = x 2 +(y—y 2 ) 2 ; CM 2 =(x —xi) 2 +y 2 ; α· АМ 2 +|3-ВМ 2 +у-СМ 2 =
= αχ2+α(Υ-Υ,)2+βχ2+β·(Υ-Υ2)2+γ(χ-χι)2+γΥ2=(α+β+γ)·
a 2
YXi ay ι + Руг y +Py 2 - -TX2
α+β + ν
• Х + У 2 - 2 • у + α+β+γ
= (α+β+Υ)·
α+β+ν
X-
Υχι V\2 ay ι±βΥ2.\
+ βγ2 2 + Κ+3γ1+γχ 2 ί YXi
α + β + γ/ α + β+γ !τ I α+β+γ 1\α+ β + γ
2 V
«У1 + βΥ2
α+β+γ
= R, kur R -— pastovus skaičius. ( χ— JXI
α+β+γ) +
аУ1 + βγ2 R ау? +РУ1 +TX2 (YXi)2 (αΥ, + βΥ2)2
+ У α+β+γ j α+β+γ (α+β+γ) 2 1 (α + β + γ)3 ' (α + β+γ) 3

Dešinė šios lygybės pusė gali būti:

1) lygi nuliui. Kvadratų suma lygi nuliui tada, kai kiekvienas
7—155
97
sumos narys lygus nuliui. Vadinasi, x = ц β'+ γ I у = . Iš-
vada: uždavinio sąlygą tenkina tik vienas taškas M, turįs šias
koordinates.
2) mažesnė už nulį. Kadangi kairė lygybės pusė negali būli
neigiama, tai ši lygtis sprendinių neturi ir todėl ieškomoji aibė
tuščia.
3) didesnė už nulį. Pažymėsime ją R2. Tada (χ— α ^β' + γ )" +

+(V— j2 = R i ·— apskritimo su spinduliu Ri ir centra

taške ( J g ^ , - ¾ ¾ ) lygti,
b) Tegul α + β + γ = 0. Taigi, α·ΑΜ 2 + β·ΒΜ 2 +γ·ΟΜ 2 = (α +
+ β + γ)-(χ 2 + у2) - 2γχι·χ - ( 2 α Υ , + 2 β Υ 2 ^ + ( α Υ 2 + βΥ2+ΥΧ?) =
= - 2γχιχ- (2ay, + 2β Υζ ) Υ + (ау 2 + β γ 2 + γχ \ ) =•-R; (2γχι) · χ +
+ (2ау, + 2β Υί ) · у = R + (ayf + β Υ 2 + γχ 2 ).
Jei α = β = γ = 0, tai 0-x + 0-y=0, t. y. ieškomoji aibė — visa
plokštuma (R = O).
Jei koeficientai prie χ ir y lygūs nuliui, o dešinioji lygties
pusė nelygi nuliui, tai lygtis neturi sprendinių ir ieškomoji taš-
kų aibė tuščia.
Kitais atvejais turime a x + b y = c pavidalo lygtį ir ieškomoji
aibė — tiesė.
150. Pasirinksime koordinačių sistemą taip, kad ašis OY su-
taptų su tiese a, o taškas A priklausytų ašiai OX (151 pav.).
A M j l = X j + y 2 ; A M 2 = ( x - x i ) 2 + y 2 . Kadangi A M i - A M = k, k > 0 ,
tai (x 2 + y 2 )-((x—x,) 2 +y 2 )=k 2 . Kadangi yi/y=AM,/AM, tai

У 1 = Й г У i r ( x i + Ш y 2 .')-((x-xi) 2 +y 2 ) = k2 · Iš čia, kai y = O, at-

sižvelgę į tai, kad x i > x (taškui Mi tolstant nuo taško O, taškas
M artės prie taško A, pasilikdamas spindulyje AMi, nes sandau-
ga A M i - A M pastovi), gauname: χ 2 -(x—Xi) 2 =k 2 ; x r ( x i — x ) =
= k; x = x i — — . Iš to išeina, kad jei taškas Mi sutaps su tašku O,
tai jam atitinkamas taškas bus ašies OX taškas B su koordinatė-
m i s ( x i - £ ; O').
Sakykime, Oi — atkarpos AB vidurys.
2 Taško Oi abscisė lygi
XA+XB _ XL+XL-K/XI 2XT —K .
2~ 2 ~ 2xi
Įrodysime, kad trikampis ABM statusis. АВ 2 =(хд — хв)2 =
= (χι — χι -fk/xi )2 = k2/x2; AM2=(x-xi)2+y2; BM2=(x-xi +
+k/x,) 2 +y 2 . Užtenka parodyti, kad AM 2 +BM 2 = AB2. Turime
( x - x i ) 2 + y 2 + ( x - x i + k / x , ) 2 + y 2 = 2y 2 +2 ( χ - χ Ο 2 +^^ + ^ =

= 2 (y2 + (X-X1)2) + + k4=2 AM2+ ^ ^ + ^ =

1 xI Xl xI

= 2 ( AM2+ + ~ =2 ( A M 2 + į f - - к ) + iJ- Kadangi

AMZAM 1 = tai A M = AM 1 - ; AM 2 = AM 1 -AM- ^ =

Xl Xl Xl

Iš to išeina, kad A M 2 + B M 2 = ^ =AB 2 1

Xi xi

Z AMB=90° ir teiginys įrodytas.

Vadinasi, taškas M yra apskritime su centru O1 ir spinduliu
k ( 2x2 —k\2 ι
r='/?AB=^- . Užrašysime šio apskritimo lygtį: I x - —j '
k2
+ y 2 = — I š šio apskritimo reikia išmesti tašką A: kadangi
4xi
A M = J Ę , tai su jokiu M1 atkarpos A M ilgis negali būti lygus
nuliui. Taškas A nepriklauso ieškomajai aibei (nors ir priklau-
so apskritimui).
Į apskritimo lygtį įeina duotasis teigiamas skaičius k ir X1 —
atstumas nuo taško A iki tiesės a. Uždavinys turi sprendinį su
bet kokiais X1 (X1 > 0 ) ir k.
151. Įvesime koordinačių sistemą, kaip H
parodyta 152 paveiksle. Pažymėsime taš-
kų Mi (X1; yi), O1 (x0; y0), M (x; y) koor- Mfxli/! a
X.
dinates. Jei taškas Mi yra apskritime su m * )
centru Oi ir spinduliu R, tai ( X 1 - X 0 ) + Iy1 —
2

X
-yo) 2 = R2. Kadangi OM=It-OM l l tai vek- 6 Qt 0
K(X1)O)
toriaus OM (ir taško M) koordinatės ly-
gios {kxu kyi}. Jei k-OO i = OO2, tai taš- 151 pav.
ko O2 koordinatės lygios (kxo; kyo). Paro-
dysime, kad taškas M priklauso apskriti-
mui su centru O2 ir spinduliu k-R.
(x-kxo) 2 + (y - ky0)2 = (kx! - kx0)2 +
+ (kyi-ky 0 ) 2 = k2 ( X i - X 0 ) 2 + k 2 (yi-yo) 2 =
= k2((xi - X 0 ) 2 + ( у , - y o ) 2 ) = k 2 -R 2 = (k-R)2.
Iš to išeina, kad ieškomoji aibė — apskri- O
timas su spinduliu k • R. 152 p a v .
 Pastaba. Lygybė OM=k-OMi aprašo figūrą, centrinei pana-
šią į duotąjį apskritimą (žr. [1], 146 p.). Iš čia gauname, kad
ieškomoji aibė — apskritimas su spinduliu k-R.
152. a) Pasirinksime koordinačių sistemą taip, kad taškas O
būtų atkarpos AB vidurys (153 pav.). Tada A M 2 = ( x + X i ) 2 + y 2 ;
B M 2 = ( x - x i ) 2 + y 2 . Kadangi AM2=Ic2-BM21 tai (x+Xi) 2 +y 2 =
1 4-k-
=k 2 ·(x-xi) 2 -!-k 2 -y 2 . Pagal sąlygą k>O ir k ^ l . (χ-!- ^ J 7 xi) 2 +

+ Y 2 = ( S S * < { X + J ^ X F + У Н Ш - A PSKRITIMO SU

/ l+k2 \ 2kxi
centru Oi ( — ^ z p x I ' 0I ir spinduliu lygtis. Bet kuris šio
apskritimo taškas turi sąlygoje nurodytas savybes.
b) Pasinaudosime a) dalies brėžiniu. Apskritimo, einančio per
taškus A ir B, centras Os yra atkarpos AB vidurio statmenyje,
todėl jo koordinatės (0; yi). 0 2 A 2 = X| + y 2 . Pagal tai, kas buvo

pasakyta a) dalyje, O i A 2 = ^Xi — j į j j χ ι )"— ( 1 ¾ )"> =

= ( X i j" + y 2 . Apskaičiuosime sumą: 0 i A 2 + 0 ; A 2 = x 2 + y i - j -

Kadangi 0 i A 2 + 0 2 A 2 = 0 2 0 2 , tai pagal teoremą, atvirkštinę

Pitagoro teoremai, trikampis AOiO 2 statusis ir OiA-LO 2 A, ką ir
reikėjo įrodyti.
153. Pažymėsime kvadrato kraštinę a. Tada NM=MQ=a;
N A = A P = į- a; BQ = Γ a; PB = į- a (154 pav.). SAABM =

= 4- A M - B M Sinu= -į j/ a 2_|_^ a J 2 • "j/ a 2 + Į_L a )2 -Sinrx =

=5 a2 sina. Iš kitos pusės, SABM = SMNPQ-SMNA-SAPB-SMQB =

5 i / "T"
= jr; a2. Vadinasi, sina= L·— ; a=45°.
154. Pažymėsime ZCOD=a (155 pav.). Tada ZAOB = «,
Z COB = Z AOD = 180° - a. SODC = Į OC • OD sina; SOAB =

= 4 OA-OB sina: S O E C = ~ OB-OC sin A; S O A D = ~ OA-OD sina.

Vadinasi, SODC-SOAB = SOBC-SOAD (1). Pagal sąlygą SOBC-SOAD =

= (SODC)2 (2). Iš (1) ir (2): SOAB = SODC. Vadinasi, SABC = SDBC ir ka-
dangi šių trikampių pagrindas BC yra bendras, tai ir jų aukš-
tinės, išvestos į pagrindą ВС, yra lygios, t. y. ADllBC. Todėl
 β
Ai-XllO) о B(X11O)
а А
153 pav. 154 pav. I55 pav.

A B C D — trapecija. Jei šiame keturkampyje įstrižainės dalina

viena kitą pusiau, tai SBOC = SAOD, ir todėl AD=BC ir ABCD — ly-
giagretainis.
155. a) Tegul ABCD — iškilasis keturkampis (156 pav., a).
SABC= Į A C - H I < 4 - AC-BE; SADC= Į AC-II2^ Į AC-DE. Todėl

SABCD= S A B C + S A D C < - Į AC-BD (I). Įrodysime, kad AC ·BD=SCAB ·

• CD-bBC · AD (2) (Ptolemėjaus nelygybė). Atidėsime A B i = "ĮJ ;

ACR=-^Į; ADI = XQ- Tada _

AC
Į Į -
AB L
, +,τ
t. Y . Л л τ>Γ·
Δ A BC — Л
A Aл Cr^I Bτ I ir
i BC
panašumo koeficientas A B ' A C . Todėl BiCi =
AB-AC . Analogiškai
CD BD
CIDI =
AC-AD ir B l D l -AB-AD
BiDi^BiCi+CiDi pagal trikampio
BD BC CD
nelygybę, todėl AB-AD - AB-AC 'Padauginsime šią ne-
AC-AD'·
lygybę A B - A C - A D : B D - A C ^ B C - A D + C D - A B .
Dabar grįšime prie (I) nelygybės:
SABCD< - J A L C - B D ^ Γ (BC-AD+CD-AB) arba S < Γ (ac+bd).
b) Tegul dabar ABCD — neįskilasis keturkampis (156 pav., b)
SABC= 4 A C - h i < Γ A C-BE; SADC= -J A C - H 2 ^ ~ AC-DE.

8—155
 Turime nolygybes su teigiamais nariais, todėl SABCD^ RR AC-

• (ΒΠ Ι)Π) = тг AC-BD.

Siūlome patikrinti, ar šiuo atveju tenkinama nelygybė (2) iš
a) dalies.
1 A l A
156. S A A . B = — A B - A A r s i n — ; S A A 1 C = - A C - A A I -sin-^!

SABC= ТУ-AB · AC · sinA (157 pav.). Vadinasi, AB-AC-sinA =

A A
= A B - A A i - s i n - j + A C · A A i - s i n ' 2 * arba b-c-sinA = AAi (b +
• \ · A . . b-c-sinA
+ c) sin -J ; A A i = —
(b+c)-sin - j
A A
Iš algebros kurso žinome, kad sinA=2 sin γ -cos — , todėl
2bccos — A7
AA1= 2 .

b+c
157. Kadangi keturkampis įbrėžtinis (158 pav.), tai ZA+
+ Z C = Z B + Z D = 180°; ZC=180°-ZA; ZD=180°-ZB;
cos (180°—α) = — cosa. Pagal kosinusų teoremą iš trikampio ABC:
AC 2 = a 2 +b 2 —2 ab cosB (1);Я2_1_К2
iš trikampio
r 2_ r l 2
ADC : AC 2 = c 2 +d 2 +
+ 2 cd cosB. Iš čia cosB= J^+cd) Iš trikamPIO ABD :
BD2 = a 2 + d 2 - 2 ad acosA (3). Iš trikampio CBD : BD2 = b 2 +c 2 +
24.j2_v,2 «2
+ 2 be cosA. cosA= įad+bc) W · 1 M 1 ) i r (3). atsižvelgiant į (2)
• (4): AC
ir А 2 = a2N+ ,b12 —
O 2nab,a 2 +b 2 —c2—D^
2 a2cd +^bT
2cd+abc2+abd2
rt ; BD2 =
2(ab+cd)

= a2
2+1 d2 —2
o ad
j a2+d2—b2 —c2
2(ad+bc)
a2bc + d2bc + b2ad + c2ad
ad+bc
Vadinasi,
A C = л f a 2 c d + b 2 c d + abc2 + abd2 . B Į ) — \ f a2bc + d2bc + b2ad + c ; ad _
У ab + cd ' У ad+bc
158. Iš trikampio ABC (159 pav.): A C 2 = a 2 + b 2 - 2 ab cosB; iš
trikampio ADC: A C 2 = c 2 + d 2 - 2 cd cosD. Z B + Z D = 1 8 0 ° ; cosD=
a 2 + b2 c2 ęį2
=—cosB. Vadinasi, cosB=' n, . , ..—
2(ab+cd)
; Sin2B = I - C o s 2 B = 1—
/a2_j_į,2 c2 jj2l2 I
4(ab+cd)2— · SABCD=SABC+SADC= -rj (ab+cd) sinB; 4S- A BCD =

=(ab+cd) 2 ·Sin 2 B= (ab+cd) 2 -(;i- ^ g į g ^ ) - T (4(ab+cd) 2 -

 A
B
Λ

r
A ь C D
157 pav. 158 pav. 159 pav.

— (a2 + b 2--C 2 - d 2 ) 2 ) =

- a 2 - b 2 + c 2 + d2) = - ((a+b) 2 — (c-d) 2 )· ( ( c + d ) 2 - (a-b) 2 ); S2AliCD =

"16(a+b + c - d ) ( a + b - c + d) (c + d + a - b ) (c + d - a + b ) . Pažy-
1 . , , , , ,, ~ j a+b+c—d , a + b—c + d
mesime γ ( a + b + c + d ) =p. Tada =p-d; ^ =p-c;
c+d+a—b , c+d—a+b
—o = P-b; r = =P-a.
Todėl SABCD= ( p - a ) · ( p - b ) - ( p - c ) · (p-d).
Pastabos. 1) Įrodytoji formulė vadinama Brachmaguptos (mū-
sų eros VII amžiaus Indijos matematikas) formule. Jei gautojoje
formulėje imtume d = O, tai gautume Horono formulę trikampio
plotui skaičiuoti: 5=|/^ρ(ρ—a) (p —b) (p—c),
2) Jei keturkampis su kraštinėmis a, b, c, d įbrėžtas į vieną
apskritimą ir apibrėžtas apie kitą, tai jo plotas apskaičiuojamas
iš formulės: S=]/ a bed.
159. Braižysime taip, kaip parodyta 160 paveikslėlyje. Oi —
apibrėžto apskritimo centras, O — įbrėžto apskritimo centras. Iš
pradžių įrodysime, kad ABi=BiO. Pagal trikampio priekampio
savybę Z AOBi = Z BAO + Z ABO =
= - Į ( Z A + Z B ) . ZOAB,= ZOAC +

+ Z C A B i = į - Z A + Z C B B , = -į- ( Z A +
+ ZB). Iš to išplaukia, kad ΔAOBi
lygiašonis, AB i =BiO (1).
Dabar apskaičiuosime atkarpos BN
ilgį. B N + A F = R B + A R = A B — pagal
liestinių, išvestų iš vieno taško, savy-
bę. CN + CF=AB + BC+AC —AB—
— (BN + AF) = a + b — c. Bet CN = CF, to-
dėl C N = - į - ( a + b — c ) . BN = B C -
 - C N = a — ~ ( a + b - c ) = y (a + c - b ) = p - b , kur p = γ (a + b + c).
Tarkime, kad trikampio ABC kraštinės sudaro aritmetinę
β
pro-
gresiją: tegul a < b < c , ~ = b ; a + c = 2b. Tada p = - b, BN =

= p — b = - j b = AM. Kampai BiBC ir BjAC įbrėžtiniai ir remiasi

į lanką BiC, todėl jie lygūs. Kadangi OiBi — atkarpos AC vidu-
rio statmuo, tai statieji trikampiai OBN ir AB1M lygūs. Iš čia:
OB=ABi (2). Iš (1) ir (2): OB = OBi. Trikampis BB1Oj lygiašonis,
todėl pusiaukraštinė OOj yra ir aukštinė, t. y. OOilBBi.
Dabar įrodysime atvirkštinį teiginį: jei OOi IBBi, tai trikam-
pio ABC kraštinės sudaro aritmetinę progresiją. Kadangi trikam-
pis BBiOi lygiašonis ir ΟΟι-LBBi, tai BO=OB b Anksčiau buvo
įrodyta, kad ABi=OBi = OB; ZBiBC=BiAC. Todėl ΔOBN =
= Δ A B i M (pagal įžambinę ir smailųjį kampą). Iš čia B N = A M .
Vadinasi, B N = γ b ir kadangi BN = p - b , tai p = γ b, t. y. t ^ = b.
Iš to išplaukia, kad trikampio kraštinės sudaro aritmetinę progre-
siją.
160. Nesunku pastebėti, kad S A B C D = S A B M N (161 pav.). Trikam-
pis DFC statusis, FE=DE=EC=3. Todėl trikampis BFE lygiašo-
FM
nis, ZBEF=a. Todėl ZEFC=2a. Iš trikampio EFMigp-=cos2a;
F M = 3 cos 2α. B M = B F + F M = 3 + 3 cos 2α=3 (1+cos 2a) = 6cos2o.
Iš trikampio BEM, pažymėjus EM= γ NM=-Jh, pagal Pitagoro
teoremą randame: h )2=(BE)2— (BM)2. Iš trikampio BEF pagal

sinusu t e o r e m ą — = — ; BE = = 6 cosa. Todėl -į-h2=

^sm(180 — 2a) sina sma

= (6 cosa)2 — (6 cos2a)2; h2 = 36 sin22a; h=6 sin 2a. SABCD = A B - B M =

=72 sina cos3a.
161. Iš trikampio BCN (162 pav.): BN=BC-cosP; iš trikampio
ВАМ : BM=AB cos β. Kadangi trikampiai MBN ir ABC turi bend-
rą kampą B, tai Δ M B N - A A B C 1 be to, panašumo koeficientas
lygus cosp (kadangi trikampis smailusis, tai cosp>0). Todėl
MN=AC-Cosp (1) ir Z B M N = ZBAC. Jei BD — apibrėžto ap-
skritimo liestinė, tai ZDBC=ZCAB, nes jie abu lygūs pusei lan-
ko ВС. Vadinasi, ZDBC= ZBMN r ir todėl MN L I BD. Kadangi D B l
l O B , tai ir M N l O B . Todėl SMONB = S M B N + S M O N ; S = S M O N B =
= γΜΝ·ΒΟ. Jei OBi — atkarpos AC vidurio statmuo, tai
 161 pav. 162 pav.

ZAOBi = β, nes ZABC=TT ^AB 1 C. Kadangi AM, : OMi=tgP, tai

AMi = OMitgpl AC = 2AMi = 20MitgP. S = į MN-BO=-jOBi-

• AC · cosp. Iš čia AC = ΟΒ^θ5β . Kadangi AM, = OA 3Ϊηβ, tai ~ =

= δίηβ; O A = ^ - i r kadangi OB1 = OA1 tai A C = ; AC2=

= 4 S tgP, AC = 2J^iTT^.
162. Tegul O — apibrėžto apie trikampį ABC apskritimo cent-
ras (163 pav.). Išvesime O L l AC, O M l В С . Kadangi LM — tri-
kampio ABC vidurio linija, LMllAB1 OL||BP, OMllAHi, tai
AH AR AR
AABH,~AMOL. Todel7^1 = Bet ™ =2. Vadinasi, AHi =
= 2 - O M (1). Iš trikampio AHM : HM=|/l 2 —h 2 . Iš to išeina,
kad HN=NM=T - "j/1 2 —h 2 . Iš trikampio AHN : A N =-į-Kl 2 + 3 h2.
.J -
Δ A H M = Δ M i M N r nes jie statieji ir
ZANM=ZM1NM; HN = NM1 todėl
MM1 = A H = h , NM1 = AN. Pažymėsime
OB = OM1 = R. Tada O M = O M 1 - M M 1 =
= R - h . Iš trikampio OBM : OB 2 -
— OM2 = BM2; 2Rh — h2 = BM2 (2).
Pagal stygų savybę: AN-NM 1 =
=' BN · NC; BN = MB - NM = BM -

- γ VI2-h2; NC=NM+MC=BM +

+ į- Vl2-h2, todėl i (I2+3h2) = ( B M -

- ~ Vi2-h2) -(BM+ -į- vI2-h2); -į- ( l 2 + 3 h 2 ) = B M 2 - ~ (I 2 -h 2 );

BM 2 = γ (l 2 +h 2 ). Įstatysime į (2): 2Rh-h 2 = -į-(l2 + h2); R = .

I2—h2
Kadangi O M = R - h , tai O M = - ^ - . Įstatysime į ( l ) : A H i =
_ I2—h3
- 2h 1
163. Kadangi dešimtkampis taisyklingas, tai Z A O B = · 360° =
= 36° (164 pav.). AO = BO, todėl ZOAB = ZOBA=72°, AC —
pusiaukampinė, todėl Z ВАС= 1 Z OAC=36°. Vadinasi, AC =
=OC, Z ACB = 72°. Todėl AC=AB.
a) Kadangi trikampių ABC ir OAB kampai lygūs 72°, 72°, 36°,
tai tie trikampiai panašūs.
b) Jau įrodėme, kad AB = AC=OC. Pažymėsime AO = BO = R,
A B = A C = OC=X. Iš trikampių ABC ir ABO panašumo: ^ = дц ;

^ - = - 1 X 2 + R x — R 2 = O; X 1 , 2 = - R ± R > / y ; x>0, X = I Į Z I R .
R x x 2 2
Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad skaičius I-ii—1 apibūdina
,,auksinį pjūvį" — atkarpos dalijimas viduriniu ir kraštutiniu
santykiu.
164. Pagal ankstesnįjį uždavinį taisyklingo dešimtkampio,
įbrėžto į apskritimą spinduliu R, kraštinė lygi i _ ž p i R . Apskai-
čiuosime AK (165 pav.). K C = O C = B C = γ . Iš trikampio AOC :
A C = Y R 2 + Щ = Ϊ 1 R. Todėl AK = A C - K C = I - A R - γ =
= 1 5 ~ ] R. Teiginys įrodytas.
165. Penkiakampio vidinių kampų suma lygi 540°, todėl kiek-
vienas penkiakampio kampas lygus 108° (166 pav.). Trikampis
A i A 4 A 5 lygiašonis, todėl Z A i = Z A 4 = 36°. Vadinasi, ZMA 4 C =
= Z A s A 4 C - ZA 5 A 4 M=72°. Todėl Z A 2 A 3 A 4 + Z A 1 A 4 A 3 = 180° ir,
vadinasi, AiA4IlA2A3, AC — lygiašonės trapecijos AiA 2 A 3 A 4 vi-
durio linija. Šios trapecijos įstrižainės yra lygios, todėl lygiagre-
tainis ABCM yra rombas ir jo įstrižainės statmenos, AC-LBM.
А А В С = Л А М С , įbrėžtų į šiuos trikampius apskritimų centrai
O1 ir O yra atkarpoje BM. O i O 2 = OO2, iš to išplaukia, kad taš-
kai O ir O i simetriški tiesės AC atžvilgiu. Įrodysime, kad taškas
O yra apie penkiakampį apibrėžto apskritimo centras. AA 5 = A2B
ir iš trikampio AA2B : Z AA2B=108°, Z A 2 A B = Z A2BA = 36°;
Z CAA 2 = Z A 4 Ai A 2 = 72°, todėl Z CAB = Z CAA 2 - Z BAA2=36°.
 A

165 pav. 166 pav.

Vadinasi, Z ABM=54° ir Z A M C = 108°, Z M A C = Z MCA = 36°.

Jei О — į trikampį AMC įbrėžto apskritimo centras, tai taškas O
yra atkarpos BM ir kampo A pusiaukampinės sankirtoje. Todėl
trikampyje AOC : Z O A C = Z O C A = 18°, ZAOC=144° (1).
Apie penkiakampį apibrėžto apskritimo centrą pažymėsime
O1. Tada Z A i O 1 A 2 = ZA 2 O 1 A 3 = ZA 3 O 1 A 4 = 72° ir ZAO 1 A 2 =
= Z A 3 0 1 C = 36° (trikampiai AiO 1 A 2 ir A 3 O 1 A 4 lygiašoniai). To-
dėl ZAO 1 C== Z A O 1 A 2 + Z A 2 O 1 A 3 + Z A 3 0 1 C=36°+72°+36° =
= 144° (2). Sulyginę (1) ir (2), gauname, kad taškai O ir O1 sutam-
pa. Taigi, įbrėžto į trikampį ABC ir apibrėžto apie penkiakampį
apskritimų centrai simetriški tiesės AC atžvilgiu.
166. Pasinaudodami 163 ir 164 uždaviniais, nubraižysime atkar-
pą AK (žr. paveikslėlį prie 164 uždavinio), lygią taisyklingo de-
šimtkampio, įbrėžto į duotąjį apskritimą, kraštinei. Sios atkarpos
ilgiu skriestuvu pažymėsime apskritime taškus ir juos sujungsi-
me. Akivaizdu, kad gautasis daugiakampis taisyklingas.
167. Pasinaudosime ankstesniuoju uždaviniu ir į duotąjį ap-
skritimą įbrėšime taisyklingą dešimtkampį. Sujungus kas antrą
gautąsias viršūnes, gausime penkiakampį, kurio kraštinės ir kam-
pai lygūs (įrodymas akivaizdus). Uždavinys išspręstas.
168. Jei sujungsime penkiakampės žvaigždės, įbrėžtos į duo-
tąjį apskritimą, viršūnes, tai gausime taisyklingą penkiakampį,
įbrėžtą į šį apskritimą. Iš čia išplaukia braižymo būdas: naudo-
jantis ankstesniuoju uždaviniu, braižome taisyklingą penkiakam-
pį; kas antrą viršūnę sujungiame stygomis. Gautojo neiškilojo
daugiakampio kampai, kaip įbrėžtiniai ir besiremiantys į lygius
lankus, bus lygūs. Minėtosios stygos lygios tarpusavyje, nes jos
atkerta lygius lankus (po 144°).
169. Tegul AB=a n — taisyklingo n-kampio kraštinė (167 pav.;,
ON = r — įbrėžto į jį apskritimo spindulys. Kadangi SAOB=-BA-

-ON=-TRA N -r, tai S d a u g i a k . = n - S A O B = -Y an-n-r (1). Dabar apskai-

čiuosime tą patį plotą kitu būdu: padalinsime daugiakampį į tri-
kampius, sujungdami tašką M su daugiakampio viršūnėmis. Ta-
da S I = Γ A B - O i M = J a n - O i M , S 2 = j B C - O 2 M = J a N - O 2 M i r 1.1.

Sn = - j DA ·O n M = γ a n ·O n M. Todėl Sdaugiak. = Si+S 2 +S 3 +. . . +

+ S n = 4"an· ( 0 i M + 0 2 M + . . .+OnM) (2). Iš (1) ir (2) : 0 , Μ + 0 2 Μ +

+ . . .+O n M = n-r, ką ir reikėjo įrodyti.
170. Tegul Ai, Bi, Ci — trikampio ABC kraštinių vidurio taškai,
A2, Bs, C2 — jo aukštinių pagrindai (168 pav.). Pagal 125 uždavinį,
šie šeši taškai yra Eulerio apskritime. Pagal sąlygą ZB = 2Z A,
Z C = 2 Z B , todėl Z A + Z B + Z C = - Į - Z B ; Z A = ~ ; ZB = 2 - - ^ ;

Z C = 4 - -j— . Taisyklingo septynkampio kampas lygus 180 —-

180°
= 5 - - y - . BiCi— trikampio ABC vidurio linija, todėl ZACiBi =

= ZB = 2 - ~ . Vadinasi, ZC2CiBi = 1 8 0 ° - 2 - - ^ = 5- — ; B,C,=

= BAi = AiC. Stačiajame trikampyje BC2C : C2Ai — apibrėžto ap-
skritimo spindulys; C 2 A i = B A i = A i C . Todėl BiCi = C 2 A b AiB i —
trikampio ABC vidurio linija, todėl AiBi IlCiC2 ir BiCiCiA i — ly-
giašonė trapecija. Iš to išeina, kad ZCiC 2 Ai = ZC2CiBi = 5· ~ ~ ;
1 PiO0 1 ΡΛ°
ZC 2 CIAI= Z B A C = - - . Kadangi trikampyje AICIC 2 ZCI= ~ ,

180° 180°
ZC 2 =5--J- , tai ZC ~—. Vadinasi, trikampis A I C I C : lygia-
2 AICI=
šonis, CIC2 = AIC2. — trikampio A B C vidurio linija, todėl
AICI
Z C I A I B I = Z A I B I C (1). Jei kampai, įbrėžti į Eulerio apskritimą,
yra lygūs, tai lygios ir stygos, į kurias remiasi tie kampai. Tada
iš (1) išeina: AiB 2 =BiCi. ZB 1 AiC= Z A B C = 2 - ; ZAiCB 2 =

= 180°- ZACB = 1 0 8 ° - 4 - ~ =3- Kadangi AiC = A-B = AiB2

(trikampis CBB2 statusis), tai trikampis AiCB2 — lygiašonis ir to-
180° 180°
dėl ZCAiB 2 = - ^ - . Vadinasi, ZC 2 AiB 2 = 5- - y - ir kadangi kam-
 A
167 pav. 168 pav.

pas A2A1B2, įbrėžtas į Eulerio apskritimą, lygus tai styga

A2B2 lygi AiB2. Iš to išplaukia, kad trikampis AiB2A2 lygiašonis
180'
ir ΖΑιΒ 2 Α 2 = 5·
7 '
Taigi, mes įrodėme, kad B1C1 = CiC2 = C2Ai = AiB2 = B2A2;
Ш)о
ZBiCiC 2 = ZCiC i Ai = ZC 2 A 1 B 2 = ΖΑ,Β 2 Α 2 = 5· . Iš to išplau-
7
kia, kad taškai Bb Ci, C2, Ai, B2, A 2 yra tai-
syklingo septynkampio (įbrėžto į Eulerio ap-

(
skritimą) šešios viršūnės.
171. Kadangi AiBi = R/3, AB = R V ^ (169
pav.), tai AB+AiBi = R(l/2+1^3)^3,1462 R.
Pusapskritimio ilgis lygus .nR~ 3,1416 R. Tai- л ά -
gi, su tikslumu iki 0,01 R : аз I a 4 = JtR.
172. Pasinaudosime brėžiniu iš uždavinio 169 pav.
sąlygos. Iš trikampio AOD : Z AOD = 30°,
AD = T O D = - į R ; AO = ^ P - Todėl A B = ^ 3 + 2 · R. Iš trikam-

pio ABC : AC = J/ ( ^ + ? r ) 2 + ( 6 R)2 = J 1 ^ Sl+4/3« 6,2834 R (1).

Apskritimo ilgis lygus C = 2nR«6,2832 R (2). Iš (1) ir (2) gauna-
me uždavinio teiginį.
173. Pasinaudosime brėžiniu iš uždavinio sąlygos. Tegul AC =
= 2Ri, OC = R2, OE = R3. Apskaičiuosime duotosios figūros plotą.
S'=Si-2S 2 +S 3 , kur Si = -į- nR2; 2S2 = nR2; S 3 = į "R?; S1 =
1 2
=T~2
( R - 2 R 2 + R 2 ) . Kadangi R 2 = R 3 - 2 R b tai Ri = j (R 3 -Rj); JI =
1
= j nTf( Rt 2W- 2 -'fT -( R 3I-W
R 2 )W
2 +„R
1^2 )I . =VJ4 rt(R2+R3)2. Dabar apskaičiuosi-
me skritulio, kurio skersmuo EF, plotą. EF=R2+R3l R4=-EF;

S " = \ л (R2 + R3)2. Taigi, S1 = S", ką ir reikėjo įrodyti.

174. a) Skritulio kraštas — apskritimas. OA=R 2 , OB = R;.
Szied0 =nR| — irtR2, = π (R2 —R2); SSknt. = nR2. Kadangi Sžiedo =
= Ssknt.,tai R2 = R 2 - R 2 ; R = y R2__ p 2 . Braižome R ilgio atkarpą
(170 pav., a). Apskritimo su spinduliu R ilgis yra 2nR, ieškomo-
sios atkarpos ilgis 2π·ΟΑ.
b) Spusskrit.= "į" J t R 2 ; Sskrlt. = Л R 2 ir kadangi Spusskrit- = Sskrtt,,

tai R = i y ^ R i . Apskritimo ilgis C=2jtR = jt |/2Ri. Atkarpą У 2Ri

brėžiame taip, kaip parodyta 170b paveikslėlyje.
c) Kadangi Ssekt. = j Ssknt., tai Ssekt.= "^rcR2; Ssknt, = JtR2; nR2 =

= ^nR 2 ; Braižome atkarpą j/Ж, (170 pav., c) (žr. b) da-

lį), po to ir atkarpą Ri γ 6. Toliau akivaizdu.
175. Taškai A ir B, duotojo judesio atvaizduojami vienas į ki
tą, gali būti simetriški atkarpos AB vidurio taško O arba tos
atkarpos vidurio statmens 1 atžvilgiu (centrinė ir ašinė simetri-
ja) (171 pav.). Du taškai nepilnai apibūdina duotąjį judesį: mes ne-
galime numatyti, į kokį tašką bus atvaizduotas taškas C, nesan-
tis tiesėje AB. Jei C bus atvaizduojamas į Ci, tai duotasis jude-
sys — ašinė simetrija, jei į C2, tai — centrinė simetrija. Vadinasi,
trijų taškų atvaizdis pilnai apibūdina judesį (žr. [1], 1155 užd.).
176. Ankstesniajame uždavinyje buvo pasakyta, kad trijų taš-
kų atvaizdis vienareikšmiškai apibūdina judesį. Todėl, norint api-
brėžti plokštumos atvaizdį
į save, reikia išnagrinėti

K A
trečiojo taško C atvaizdį.
Neapribojant nagrinėji-
mo bendrumo, tašką C pa-
rinksime taip, kad AC =
Vb ^C C1
172 pav.
A1 1 Ci
= AB ir ZBAC=QO0 (172
pav.). Tada AB=IAiB h a A,
AC = A i Ci, BC = BiCi ir
kadangi trikampiai ABC
ir AjBiCi lygūs, tai egzis-
tuoja uždėjimas (t. y. jude-
ш в c.
ш
173 pav.
sys), kai taškai A, B, C at-
vaizduojami atitinkamai į
Ω C D- C
taškus Ai, Bi, Ci. Toks
judesys yra vienintelis. Ta-
čiau taškas C gali būti at-
vaizduojamas į tašką C2. A' E d A, T1 b
Tada taip pat egzistuos 174 pav.
vienintelis judesys, kuriuo
taškai A, B, C bus atvaizduojami atitinkamai į taškus Ai, Bi, C2.
Taigi, egzistuoja tik du judesiai, kuriais taškai A ir B yra at-
vaizduojami atitinkamai į taškus Ai ir Bi.
177. Pagal sąlygą A C = A I C I , B D = B I D , , Z A O B = Z A I O I B I
(173 pav.). Kadangi įstrižainės dalina viena kitą pusiau, tai AO =
= A 1 O B B O = B I O , . Iš to išplaukia, kad A A O B = ΔΑ1Ο1Β1 pagal
dvi kraštines ir kampą tarp jų. Todėl egzistuoja judesys, kuriuo
taškai A, O, B atvaizduojami atitinkamai į taškus AI, OI, BI. Šiuo
judesiu atkarpa BD atvaizduojama į atkarpą BID1 (ilgis išlieka ne-
pakitęs), o atkarpa AC — į A1C1. Taškas C atvaizduojamas į taš-
ką C ] , o D — į D 1 . Vadinasi, egzistuoja judesys, kuriuo A B C D
atvaizduojamas į A 1 B I C 1 D I ir iš to išplaukia, kad lygiagretainiai
lygūs.
178. Atidėsime AE = D C , A I E I = D 1 C I , išvesime C E ir C 1 E ,
(174 pav.). Trikampiai ВСЕ ir B 1 C I E 1 lygūs pagal tris kraštines, to-
dėl egzistuoja vienintelis judesys, kuriuo vienas trikampis atvaiz-
duojamas į kitą ([1], 1156 užd.). Be to, BA bus atvaizduojama į
B1Ai. Trikampiai ACD ir A,CiD, lygūs pagal tris kraštines ir nu-
rodytu judesiu, kai A C atvaizduojama į A I C I , pirmasis iš jų at-
vaizduojamas į antrąjį. Iš to išplaukia, kad trapecija A B C D at-
vaizduojama į trapeciją A 1 B 1 C 1 D 1 ir todėl jos lygios.
179. Tegul A B = AIB1, A C = A I C 1 , Z B - Z C = ZBI-ZC 1 , A H Z
-LBC, AIH1ZB1C1 (175 pav.). Nubraižysime duotųjų trikampių
 с ς
175 pav. 176 pav.

atvaizdus, simetriškus tiesių A H ir AiHi atžvilgiu. Gausime tri-

kampius AB1C1 irA1Bjc;.. KadangiZABC 1 = ISO 0 -ZB, ZAC 1 B =
= ZC, ZAiBiC; = 180°-ZB,, Z A 1 C j B i = Z C b t a i Z C 1 A B = Z B ' ' -
- Z C , Z C j A i B i = Z B i - Z C i , ir dėl to Z C 1 A B = ZCį AiB b AC1 =
= A C = A i C i = A i C i . Todėl AABC 1 = AAiBiCi pagal dvi krašti-
nes ir kampą tarp jų. Iš to išeina, kad egzistuoja judesys, kuriuo
vienas iš šių trikampių atvaizduojamas į kitą. Šis judesys yra vie-
nintelis ([1], 1155 užd.) ir atvaizduoja tiesės C1B atkarpą BC į
tiesės CjBi atkarpą BiCi. Vadinasi, šiuo judesiu trikampis ABC
atvaizduojamas į trikampį AiBiCi ir todėl šie trikampiai tarpu-
savyje lygūs.
180. Tegul O — lygiagretainio ABCD įstrižainių susikirtimo
taškas (176 pav.). Pirmiausia įrodysime, kad bet kurią atkarpą,
kurios galai yra lygiagretainio kraštinėse ir kuri eina per tašką
O, taškas O dalina pusiau. Jei B2D2 tokia atkarpa, tai kadangi
A O B 2 C = A O D 2 A (AO = OC, Z B 2 C O = Z D 2 A O , ZB 2 OC= ZD 2 OA),
tai B 2 O=OD 2 .
Dabar, naudojant lygiagretųjį postūmį ir Talio teoremą, ne-
sunku parodyti, kad bet kurios atkarpos, kurios galai yra lygia-
gretainio ABCD kraštinėse BC ir AD, vidurys yra tiesėje, einan-
čioje per tašką O ir lygiagrečioje kraštinei ВС.
Iš to išeina, kad lygiagretainio AiB1C1Di įstrižainės BiDi vi-
durys turi būti toje tiesėje.
Analogiškai mąstydami, gauname, kad lygiagretainio AiB1CiDi
įstrižainė A1C1 turi būti tiesėje, einančioje per tašką O ir lygia-
grečioje kraštinei AB.
Šių įstrižainių susikirtimo taškas turi priklausyti ir vienai, u-
kitai iš šių tiesių. Bet šios tiesės turi tik vieną bendrą tašką — O.
Todėl duotųjų lygiagretainių įstrižainių susikirtimo taškai su-
tampa.
181. Jei duotieji apskritimai su centrais Oi ir O2 neturi taš-
kų, simetriškų duotosios tiesės 1 atžvilgiu, tai uždavinys sprendi-
nių neturi.
Tarkime, kad apskritimas su centru O3 simetriškas tiesės 1 at-
žvilgiu duotajam apskritimui su centru Oi, kerta duotąjį apskriti-
mą su centru O2 taškuose A 1 ir Ai (177
pav.). Randame tiesės 1 atžvilgiu simet-
riškus jiems taškus A ir Ai. Braižome
lygiakraščius trikampius ABA', ABiA'*,
AiCAį, AiCiAj 1 tenkinančius uždavi-
nio sąlygą. Kadangi du apskritimai (su
centrais O2 ir Оз) gali neturėti bendrų
taškų, turėti vieną, du arba be galo
daug (sutapti) bendrų taškų, tai užda-
vinys gali neturėti sprendinio, turėti
du, keturis arba be galo daug spren-
dinių.
182. Tegul taškas M yra kraštinėje
OB (178 pav.). Nubraižysime tiesę, si- 177 pav.
metrišką tiesei OA taško M atžvilgiu.
Tiesėje OA atidėsime du taškus C ir
D ir surasime taškus Ci ir Di, simetriš-
kus jiems taško M atžvilgiu. Kadangi
O — tiesių OA ir OB bendras taškas,
tai jam atitinkantis taškas yra tiesių
CiDi ir OB susikirtime (tiesė OB yra at-
vaizduojama pati į save, nes joje yra
simetrijos centras). Iš to išeina, kad
MOi = OM. 178 pav.
Uždavinys visada turi vienintelį
sprendinį.
183. Jei AB —ieškomoji atkarpa, tai AC=CB (179 pav.). Si-
metrija taško C atžvilgiu taškai A ir B atvaizduojami vienas į ki
tą. Tiesė CF, CF-LAB, yra atkarpos AB simetrijos ašis. Kadan-
gi AD=CD, CE = BE (OD-L AC, OiElВС) ir AC=BC, tai CD=
= CE. Pagal Talio teoremą OF = FOi. Iš čia ir braižymo būdas
daliname atkarpą OOi pusiau; išvedame tiesę per taškus C ir F,
per tašką C išvedame A B l C F . Analogiškai per tašką Ci gali-
ma išvesti AiBi l C i F . Nesunku
įrodyti, kad taškai C ir Ci da-
lija atitinkamai atkarpas AB ir
AiBi pusiau.
Kadangi pagal uždavinio są-
lygą duotieji apskritimai kerta-
si, tai OOi yra daugiau už nu-
lį ir mažiau už tų apskritimų
spindulių sumą. 179 pav.
 &
g, Di С D

4 δ л
181 pav.

Visi nurodyti brėžiniai atliekami vienareikšmiškai (sąlygoje

reikalaujama nubrėžti atkarpą, kurios vidurys sutaps su vienu iš
apskritimų susikirtimo taškų), todėl uždavinys turi vieninteli
sprendinį esant bet kokiems apskritimų spinduliams.
184. Atidedame tašką Mi, simetrišką taškui M (trikampio ABC
pusiaukraštinių susikirtimo taškui) taško Ai (kraštinės BC vidu-
rio) atžvilgiu (180 pav.). Sujungiame jį su taškais B ir C. MMi =
= 2/з AA,, M C = % CCi. Kadangi MAi = A , M i ir B A i = A i C , tai
MBMiC — lygiagretainis. Todėl MiC = BM = 2/3 BBb Pirmiausia
braižome trikampį MMiC pagal tris kraštines. Taškas A simetriš-
kas taškui Mi taško M atžvilgiu, o taškas B — taškui C taško Ai
(atkarpos MMi vidurio) atžvilgiu. Trikampis ABC nubraižytas.
Įrodymas akivaizdus. Ar turės uždavinys sprendinį, priklausys
nuo to, ar galėsime nubraižyti trikampį MMiC pagal tris krašti-
nes, kiekviena iš kurių lygi 2/з vienos iš duotųjų atkarpų.
Įrodysime, kad iš pusiaukraštinių visada galima sudaryti tri-
kampį. Kadangi A A i l BBi, CCi — pusiaukraštinės, tai A A i =
= V2 ( A B + A C ) = V 2 ( A B - C A ) ; BBi = V2 (BC+BA) = 72 (ВС-AB);
CCi = V 2 (CA+ CB) = V2 (CA-BC). Vadinasi, A A 1 + B B i + C C i = 0
ir egzistuoja trikampis, kurio kraštinės lygios AAi, BBi, CCĮ. To-
dėl visada galima nubrėžti trikampį, kurio kraštinės lygios 2/з
šių pusiaukraštinių ilgio.
Iš to išeina, kad duotasis uždavinys visada turi vienintelį
sprendinį.
185. Jei ABCD — trapecija, kurios kraštinės lygios duotosioms
atkarpoms, tai lygiagrečiuoju postūmiu vektoriumi AB ji bus
atvaizduojama į trapeciją BBiCiDi (181 pav.). Yra žinomos tri-
kampio BCDi trys kraštinės: BC ir BDi — duotosios atkarpos, o
C D i = A B - C D , kur AB ir CD — taip pat duotos. Iš čia ir braižy-
mo būdas: braižome trikampį BCDi; atidedame DiD=AB; brai-
žome ADllBDi ir ABIlCD. ABCD — ieškomoji trapecija.
 Nesunku įrodyti, kad nubrėžta trapecija tenkina uždavi_nio są-
lygą·
Jei didžiausios iš duotųjų keturių atkarpos ilgis didesnis arba
lygus kitų trijų atkarpų ilgių sumai, tai uždavinys sprendinio ne-
turi. Uždavinys neturės sprendinio ir tuo atveju, kai d uotųjų
atkarpų ilgiai lygūs tarpusavyje.
Pažymėsime AB=a, CD = b, BC=c, AD=d, BD=m.
Pagal kosinusų teoremą:
iš AABD: d 2 = a 2 + m 2 - 2 am cos ZABD;
iš ACDB: c 2 = b 2 + m 2 - 2 bm cos ZCDB.
Kadangi ZABD=ZCDB, COS Z A B D = - c o ^ z CDB =
_ b2+ m- - c·' . a2+ m2— d2 _ Ы+ ir,2 - c2 _
~ 2bm ' tai 2am 2bm '
a 2 b+bm 2 -bd 2 =ab 2 +am 2 -ac 2 ; m = Т / а Ж ~ № ~ a b ' + ac " -
r a—b
Jei pašaknio reiškinys teigiamas ir atkarpoms a, d, rn ir b,
c, m tenkinama trikampio nelygybė, tai uždavinys turi vienintelį
sprendinį.
Pastaba. Uždavinio sąlygoje nenurodyta, kurios iš duotųjų at-
karpų yra pagrindai, o kurios — šoninės kraštinės. Todėl reikia
išnagrinėti šešis rinkinius po tris atkarpas kiekviename:
1) a, b, j d — c į;
2) a, c |d —b|;
3) a, d, i c—b I;
4) b, c, j d —a I;
5) b, d, I c —a I;
6) c, d, I b —a j.
Jei trys atkarpos kuriame nors rinkinyje gali būti trikampio
kraštinėmis (joms tenkinama trikampio nelygybė), tai trapeciją
su tokiomis kraštinėmis nubrėžti galima.
186. Tegul ABCD — ieškomasis lygiagretainis (182 pav.). Nau-
—>-

dosime postūmį vektoriumi AB. Tada tiesės c ir d bus atvaizduo-

jamos į Ci ir di, lygiagretainis ABCD -— į BBiCiC. Taškas D yra
tiesėje d, todėl jis turi būti atvaizduojamas į tašką tiesėje di. O
taškas C yra tiesėje c. Vadinasi, taškas D atvaizduojamas į tie-
sių c ir di susikirtimo tašką. Iš čia ir braižymo būdas: braižome
—>

tieses Ci ir di (lygiagretus postūmis vektoriumi AB); per tiesių

c ir di susikirtimo tašką išvedame CDIlAB. ABCD — ieškomasis
lygiagretainis: taškai C ir D yra atitinkamai tiesėse c ir d. CD =
= AB, CDlIAB. Jei taškai A ir B yra vienoje iš duotųjų tiesių, tai
uždavinys sprendinio neturi.
 187. Tarkime, kad ABCD — ieškomasis kvadratas (183 pav.).
Atlikime šio kvadrato ir duotosios tiesės 1 posūkį apie tašką A
90° kampu. Tada kvadratas bus atvaizduojamas į kvadratą
ADCiDi1 o tiesė 1 — į tiesę XD (įsitikinkite, kad XD11). Taškas
B tiesėje 1 bus atvaizduojamas į tašką tiesėje XD, ir kadangi
ZBAD=90°, tai tuo tašku bus taškas D, priklausantis duotajam
apskritimui. Pagal tai galima nubraižyti kvadrato kraštinę AD,
vadinasi, ir visą kvadratą. Brėžimas: tiesėje 1 atidedame bet ko-
kius du taškus, sujungiame juos su tašku A ir pasukame šias dvi
atkarpas apie tašką A 90°; per atkarpų galus išvedame tiesę, ku-
ri kerta apskritimą taške D; turėdami kraštinę AD, braižome
kvadratą ABCD. Tai, kad taškas B bus tiesėje 1, išplaukia iš to,
kad, atlikus posūkį apie A 90° kampu, tiesė XD sutaps su 1, o jo-
je esantis taškas D bus atvaizduojamas į tašką B, nes Z D A B =
= 90°.
Kadangi pasukus duotąją tiesę apie tašką A 90° kampu taš-
kas B pereina į tašką D, esantį apskritime, tai tiesė XD ir apskri-
timas turi turėti bendrų taškų. Priešingu atveju uždavinys spren-
dinio neturi.
Kadangi tiesė ir apskritimas gali turėti 0, 1 arba 2 bendrus
taškus, tai priklausomai nuo duotųjų elementų išsidėstymo už-
davinys turės 0, 1 arba 2 sprendinius.
188. Per duotąsias prasilenkiančias tieses išvesime lygiagre-
čias plokštumas α ir β (184 pav.). Šių prasilenkiančių tiesių bend-
ro statmens ilgį (atstumas tarp α ir β) pažymėsime h, M N = h .
Tegul MO = NO. Per tašką O išvesime plokštumą γ, lygiagrečią
plokštumoms α ir β. Lengvai įrodoma (stačiųjų trikampių lygu-
mas pagal smailųjį kampą ir statinį), kad atkarpų, kurių galai
yra plokštumose α ir β, vidurio taškai yra plokštumoje γ. Jei
P — atkarpos, kurios ilgis d ir galai yra tiesėse a ir b, vidurys,
tai P O l M N ( M N 1 β, β||γ). Tegul ai — tiesės a projekcija plokš-
tumoje β, AiB — atkarpos AB projekcija toje plokštumoje. Tada
taškas Q bus taško P projekcija, AiQ = QB. Kadangi A i B =
= V ^ A B 2 - A A 2 = ]/ d 2 -h 2 , tai d ilgio atkarpos, kurių galai tiesė-
se a ir b, turės lygias projekcijas plokštumoje β (arba a). Todėl
atstumai nuo šių projekcijų vidurio taškų iki taško N lygūs (sta-
čiajame trikampyje AiNB A i Q = Q B = NQ). Kadangi PO = QN1
tai visų d ilgio atkarpų, kurių galai yra tiesėse a ir b, vidurio
taškai yra vienoje plokštumoje ir vienodai nutolę nuo taško O
toje plokštumoje. Iš to išplaukia, kad šių atkarpų vidurio taškai
yra apskritime su centru O ir spinduliu — \ d2 —h2. Jei d = h, tai
ieškomoji aibė •— taškas O. Įsitikinkite, kad kiekvienas šio ap-
skritimo taškas yra kurios nors ilgio d atkarpos su galais duoto-
siose tiesėse vidurys. Kai d<h, uždavinys sprendinių neturi.
189. Tegul MNPQ — vienas iš keturkampių, tenkinančių už-
davinio sąlygą (185 pav.). Tada AS||MN, AS||PQ; vadinasi, MNl|
IlPQ. Analogiškai BCllMQ ir BC||NP, todėl MQllNP. Vadinasi,
MNPQ — lygiagretainis. Pažymėsime tetraedro briauną a, MB =
= x. Tada SM = a - x . Kadangi Z ABS= ZBSC=60°, tai MN = MB =
= x , QM = S M = a - χ . Todėl M N + M Q = a ir lygiagretainio MNPQ
perimetras lygus 2a. Kadangi MNPQ — vienas iš tokių ketur-
kampių, tai ir kitų keturkampių, tenkinančių uždavinio sąlygą,
perimetras lygus 2a, t. y. visi jie turi vienodą perimetrą.
190. Pasinaudosime ankstesniojo uždavinio paveikslėliu, laiky-
dami, kad taškai M, N, P, Q yra atitinkamų tetraedro briaunų
vidurio taškai. MQ — trikampio SBC vidurio linija, todėl MQlI
IlBC ir M Q = 4"ВС. Analogiškai NPllBC ir NP = ^-BC. Iš to iš-
eina, kad MNPQ — lygiagretainis ir todėl PM 2 +NQ 2 = 2(MN2 +
+MQ 2 ) = 2(^-BCH AS2 j. Iš čia gauname, kad BC 2 +AS 2 =
= 2(PM 2 +NQ 2 ), ką ir reikėjo įrodyti.
191. Trikampio ABC aukštinės statmenos atitinkamoms šio tri-
kampio vidurio linijoms. Pasukus trikampį CAiBi apie tiesę
AiBi1 viršūnė C atsidurs plokštumoje, statmenoje plokštumai ABC
 ir tiesei AiBi (186 pav., a). Tas pat at-
sitiks ir pasukus trikampius BAiCi ir
ABiCi apie AiCi ir BiCi. Šių trijų plokš-
tumų susikirtimas yra tiesė 1, kuri taip
pat statmena plokštumai ABC. Tegul
einanti per tašką B plokštuma, statme-
na AiCi1 kerta AiCi taške H, tiesė 1
kerta plokštumą ABC taške D — trikam-
pio ABC aukštinių susikirtimo taške.
Trikampis AiBiCi yra tetraedrų, su vir-
šūnėmis tiesėje 1, projekcija. Šios vir-
šūnės projektuojasi į tašką D. Iš šių
tetraedrų išsirinksime tą, kurio iškloti-
186 pav. nė yra trikampis ABC. Iš taško Ai spin-
duliu AiB padarysime atžymą tiesėje 1.
Gautas taškas E ir bus tetraedro viršūnė: ΔΒΑιΗ = ΔΕΑιΗ (pa-
gal įžambinę ir statinį), Z B A i H = ZEAiH. Todėl AAiBCi =
= AAiECi (pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų). Analogiškai
ABiCAi=ABiEAi, ABiACi=ABiEC b Iš čia išeina, kad trikam-
pis ABC — tetraedro išklotinė.
Išnagrinėjome atvejį, kai trikampis ABC — smailusis.
Jei išklotinėje būtų bukasis kampas, tai prie kiekvienos tet-
raedro viršūnės būtų plokščias bukasis kampas, kas neįmanoma
(priešingu atveju visų tetraedro plokščiųjų kampų suma būtų
didesnė už 720°, o kadangi kiekvienos tetraedro sienos plokščių-
jų kampų sumą lygi 180°, tai visų plokščiųjų kampų suma lygi
720° — gavome prieštaravimą). Taigi, iš bukojo trikampio nu-
rodytu būdu suklijuoti tetraedro negalima.
Analogiškai nagrinėjame, kai trikampis ABC — statusis — gau-
name, kad ir šiuo atveju suklijuoti tetraedro negalima.
Pastaba. Plokščiųjų kampų prie briaunainio viršūnės suma ma-
žesnė už 360° (žr. [2], 57 p.). Ši sąlyga 186, b paveikslėlyje pa-
rodytai tetraedro viršūnei S yra tenkinama, nes α + β + γ = 180°.
Jei vienas iš trikampio ABC kampų, pavyzdžiui, y, statusis, tai
α + β = γ ir negauname trisienio kampo. Negausime trisienio kam-
po ir kai y >90°, nes tada γ > α + β . Taigi, sąlyga, kad α, β, y —
smailieji kampai, ir yra ta sąlyga, kurią tenkinant iš bet kokio
trikampio nurodytu būdu galėsime suklijuoti tetraedrą.
192. Išvesime ADZBC ir per AD plokštumą a, statmeną BC
(187 pav.). Nurodytų sąlygoje statmenų pagrindai yra plokštu-
moje a: jei F — vieno iš statmenų plokštumai β, einančiai per
BC ir DF, pagrindas, tai DF yra plokštumoje β ir BC Z DF, ir ka-
dangi BC Z a, tai DF yra plokštumoje a. Kampas AFD statusis,
todėl taškas F yra apskritime su skersmeniu AD. Taškas A ne-
priklauso šiam apskritimui, kadangi jis ne statmens pagrindas.
Taigi, ieškomoji aibė — apskritimas su skersmeniu AD, AD_LBC,
be taško A, esantis plokštumoje, statmenoje ВС.
193. Tegul O — trikampio ABC aukštinių susikirtimo taškas
ir SO — tetraedro aukštinė (188 pav.). Kadangi OAi -LВС, OCi-L
-L AB, OBi-LAC, tai pagal teoremą apie tris statmenis SAi-LВС,
SCi-LAB, SBi-LAC; AS-LBC, B S l A C , C S l A B . Išvesime tetraed-
ro aukštinę per viršūnę A. Kadangi AS-LBC, tai ir AS projekcija
į plokštumą SBC bus statmena ВС. Bet SAi -L ВС. Iš to išeina,
kad SAi — AS projekcija plokštumoje SBC ir todėl taškas A
projektuojasi į SAi. Lygiai taip pat įrodome, kad šios tetraedro
aukštinės pagrindas yra trikampio SBC aukštinėje CC2. Vadinasi,
Oi — sienos SBC aukštinių susikirtimo taškas ir tetraedro aukš-
tinė AOi eina per tą tašką. Analogiškai uždavinio teiginys įro-
domas ir aukštinėms, einančioms per tetraedro viršūnes B ir C.
194. Kadangi tetraedro aukštinė CO eina per sienos OAB
aukštinių susikirtimo tašką O, tai pagal ankstesnįjį uždavinį, jei
OOI — tetraedro aukštinė, tai OI — sienos ABC aukštinių su-
sikirtimo taškas (189 pav.). SOAB = 4 " А Б · O C I ; S A B C = - J A B - C C I ;
1 v 2 2
So 1 AB = Y A B - O I C I . I š č i a O C I = J G SOAB; C C I = - ^ G SABC; O I C I =
2
= AB SO 1 AB (1). Kadangi O C l O B ir O C l O A , tai OC statmena
plokštumai OAB ir todėl C O l O C i . Vadinasi, OOj — aukštinė,
išvesta iš stataus trikampio COCi viršūnės prie stačiojo kampo,
ir todėl—į = ^ L . ; OC 2 =CCi-OiCi (2). Įstatysime (1) į (2):

SOAB=SABC-SO1AB. IŠ to išeina, kad SOAB=VASABC-S 0 I AB, ką ir rei-

kėjo įrodyti.
 195. Pažymėsime A O = a , BO = b, CO = c (190 pav.). SABO=

= T AB - " SBCO= 4 be; SCAO=Γ ac; S2ABO +S2BCO +S 2CAO = {(a2b2+

+ b 2 c 2 +A 2 c 2 ) (1). Bet S A B O = Y AB-h; A B = V A 2 T B 2 . T o d ė l y a b =
1 ab
= Y h Y a 2 +b 2 ; h=-. Pagal ankstesnįjį uždavinį ZCOF = 90°,
" У а? + Ъ2
todėl CF 2 =OF 2 +OC 2 ; CF= j/ ab
2 2 V a2b2 + a2c2 + b2c2
a2+ b2 V a2+b2

SABC= γ AB-CF=Y y a 2 b 2 +a 2 c 2 +b 2 c 2 (2). Iš (1) ir (2): S 2ABO

+S 2
Bco + S £ A O = S ^ B C - k 3 i r reikėjo įrodyti.
196. Kadangi taškai A, B, C, D nėra vienoje plokštumoje, tai
jokie trys iš jų nėra vienoje tiesėje. Braižome tetraedrą su vir-
šūnėmis duotuosiuose taškuose (191 pav.). Bet kurį iš šių taškų
galime laikyti tetraedro viršūne. Jei A — tetraedro viršūnė, A O —
aukštinė, per A O vidurį išvesime plokštumą, lygiagrečią tetraed-
ro pagrindui. Nesunku pastebėti, kad duotieji keturi taškai vie-
nodai nutolę nuo tos plokštumos. Galima išvesti dar tris plokš-
tumas su tokiomis savybėmis, laikant tetraedro viršūnėmis taš-
kus В, С. ir D. Briaunos AD ir ВС, AC ir BD, AB ir CD yra prasi-
lenkiančios tiesėse. Kiekvienai iš šių porų išvesime jų bendrą stat-
menį ir per jo vidurį išvesime plokštumą,
lygiagrečią plokštumoms, kuriose yra tos
tiesės ir lygiagrečiosioms tarpusavyje.
Gausime dar tris plokštumas, nuo kurių
vienodai nutolę duotieji taškai.
Taigi, uždavinio sąlygą tenkina septy-
nios plokštumos.
197. Duotosios tiesės ir dvisienio kam-
po sienų susikirtimo taškus pažymėsime
M ir N (192 pav.). Per atkarpos M N vidu-
rį D išvesime plokštumą, statmeną dvisie-
nio kampo briaunai (ji bus statmena ir
dvisienio kampo sienoms).
Taškų M ir N projekcijas į šią plokš-
tumą pažymėsime Mi, Ni, o taško D pro-
jekcijas į duotojo dvisienio kampo sie-
nas — E ir F.
Kampas EAF — šio dvisienio kampo
tiesinis kampas. Kampas DME — kam-
pas tarp tiesės M N ir plokštumos α, o
191 pav. kampas DNF — kampas tarp šios tiesės
ir plokštumos β. Kadangi N D = D M
ir ZNDNI = Z M D M B tai ANDN J =
= A M D M B Todėl NN I = MMI ir
N I D = MID.
1) Jei ZDME=ZDNF, tai
ADME=ADNF. Tada D E = D F ir
ME = NF. Iš to išeina, kad AD —
kampo EAF pusiaukampinė ir
A M M I E = A N N I F . Vadinasi, EM,=
= F N I . O kadangi A E = A F ( A D — pu-
siaukampinė), tai AMI = ANI. Bet
AMI lygus taško M atstumui iki dvi-
sienio kampo briaunos, o A N I — taš-
ko N atstumui iki tos briaunos. Iš
to išeina, kad taškai M ir N vieno-
dai nutolę nuo dvisienio kampo
briaunos.
2) Dabar sakykime, kad taškai M
ir N vienodai nutolę nuo dvisienio
kampo briaunos. Tada AMI = ANi,
trikampis M I A N I lygiašonis ir pu-
siaukraštinė AD yra ir kampo M i A N i
pusiaukampinė. Todėl DE=DF,
AMDE=ANDF. IŠ čia gauname:
Z D M E = Z D N F , t. y. tiesė M N su-
daro lygius kampus su dvisienio
kampo sienomis.
Teiginys įrodytas.
198. Pjūvis, einantis per viršūnes
A, Bi, Di, yra lygiakraštis trikampis
(193 pav.). Jei kertančioji plokštuma 193 pav.
lygiagreti vienai iš kubo sienų, tai
pjūvis bus kvadratas. Pjūviai BA i C i ir D i AC — lygiakraščiai tri-
kampiai, kurių plokštumos lygiagrečios, nes AiC i IlAC ir AiBlICDi.
Išvesime plokštumą, lygiagrečią šiems pjūviams ir vienodai nu-
tolusią nuo jų. Gausime šešiakampį MNPQRS. Jo kraštinės ly-
gios tarpusavyje, nes kiekviena jų lygi pusei kubo sienos įstri-
žainės. Visi šio šešiakampio kampai lygūs 120°, nes šių kampų
kraštinės lygiagrečios lygiakraščio trikampio BA i Ci kraštinėms.
Iš to išplaukia, kad šis šešiakampis taisyklingasis.
Kubas turi šešias sienas, todėl pjūvis negali turėti daugiau
kaip šešių kraštinių. Bet koks penkiakampis pjūvis turės dvi Iy-
9-155
121
 giagrečias kraštines, todėl jis negalės
būti taisyklingas penkiakampis.
199. Tegul MN — tiesė, einanti per
kubo centrą, AB = a, BM=x, OM=z,
MC = a — χ (194 pav.). Kadangi AO =
= BO=CO = DO — kubo įstrižainių pu-
sės, tai A O = a ^ 3 . Pažymėsime
Z AOM = φ, Z BOM = α, ZCOM=P,
ZDOM = V-
Jei AAi — atstumas nuo viršūnės
A iki tiesės MN, tai iš trikampio AOAi : AAi = AO-sincp. Analo-
giškai atstumai nuo viršūnių B, C, D iki tiesės MN atitinkamai ly-
gūs: BBi = BO sina, CCi = CO-sinp, DDi=DO-SinY- Kadangi O —ku-
bo simetrijos centras, tai atstumai nuo viršūnių A11 B1, C1, D1 iki
MN atitinkamai lygūs CCi, DDi, A A b BBi. Todėl atstumų nuo vir-
šūnių iki MN kvadratų suma bus lygi 2 A A 2 + 2 BB?+2 C C ; +
+ 2 DD2 = 2 AO2-(sin2a +sin 2 β+ S i n 2 Y + sin2<p). Iš trikampio ABM:
AM 2 = AB 2 + BM2 = a 2 + χ2. Iš trikampio DCM: DM2 = DC 2 +CM 2 =
= a2 + (a-x) 2 . Trikampiams AOM, BOM, COM, DOM pritaikysi-
me kosinusų teoremą ir iš gautų lygybių rasime kampų kosinusus:
— a2 + 4Z2 — 4x2 3a2 + 4Z2 —4x2
coscp = 77= ; COsa= "7= ;
4а к 3 Z 4a ^ 3 Z
D — a2 + 4Z2 + 8ax — 4x2 - 5 a 2 + 4Z2 + 8ax-4x 2 T. ,
««β = T= ; COSY=
Г 7= . Kadangi
δ
4aV3 Z 4a^3 Z
sin26 = 1 — cos26, tai 2 AO2·(sin2a+sin2p+sin2Y+sin2<p) = 2 AO2-
// /3a2 + 4Z2—4x2 \2\ . ( . - a 2 + 4Z2 + 8ax-4x 2 \2\
•((!-(-ΙΓΤΓΤ)) + !1 4a^Z JJ +

1 fl / ~ 5a2 + 4Z2 + 8ax —4x2 \2\ /'. _ ( - a 2 + 4Z 2 -4x 2 \ 2 V\ ;

I
" I 4aVz Z /ГЛ 1 4a/3 z J ))
= 1/32Z2 (224a2Z2 — 36a4 —64Z4—64x4—160a2x2+128x2Z2 + 96a3x—
— 128axZ2+ 128ax3). ,
3 a2
Iš trikampio OBM pagal kosinusų teoremą: Z 2 =—j-+x 2 —

-a|/Зx·cos(ZOBM). Bet cos (ZOBM) = - ¾ - = l//"3. Todėl Z2 =

= 3Да2 + х 2 -ах; Z4 = 9/16a4 + x4 + 5/2a2x2-3/2a3x-2ax3. Vadinasi,
2AAJ + 2BBj + 2CC2 +2DD 2 = 1/32-Z2-(168a4 +224a2x2 - 224a3x -
— 36a4 — 36a4—64x4 — 160a2x2 + 96a?x + 128ax3 - 64x4 - 160a2x2 +
+ 96a2x2 + 128x4 - 128ax3 + 96a3x - 96a3x - 128ax3 + 128a2x2 +
+ 128ax3) = 5 ^ · · (96a4 +128a2x2 — 128a3x) = 4^- · (3/4a2 + x 2 - a x ) =
= 4a2.
 Skaičiavimai atlikti tiesei, kertančiai kubo briaunas. Jie iš-
lieka teisingi ir tuo atveju, kai tiesė kerta kubo sienas (įsitikin-
kite tuo).
Kadangi duotajam kubui ši suma pastovi, tai ji nepriklauso
nuo MN padėties.
Pastabos. 1) Jei α, β, γ — kampai, kuriuos sudaro bet kokia
tiesė su trimis paporiui statmenomis tiesėmis, tai cos 2 a+cos 2 p+
+COs 2 Y=I. Jei imtume plokštumą, statmeną tiesei MN, tai kubo
briaunų projekcijų į šią plokštumą kvadratų suma būtų lygi
4a 2 (sin 2 a+sin^+sin 2 Y)=4a 2 (3— (cos 2 a+cos^+cos 2 y))=8a 2 .
2) Nagrinėti atvejį, kai tiesė M N kerta, pavyzdžiui, sieną
ABCD taške M, galima žemiau aprašytu būdu.
Pasirinkti tokią koordinačių sistemą, kad kubo viršūnė D su-
taptų su koordinačių pradžia. Taško M koordinatės (x; y); kubo
centro — O (a/2; a/2; a/2). Pažymėti kampus tarp АО, ВО, СО,
DO ir M N α, β, γ, δ; Αι, Bi, Ci, Di — statmenų, nuleistų iš vir-
šūnių A, В, C, D į MN, pagrindai. Tada AA21 +BB 2 + C C j + D D 2 =
= 3a2/4(sin2ct + Sin2P + sin2v + sin26) = 3a2/4(4 - (cos2a + cos2P +
+ Cos 2 V+ cos26)); AM 2 = (a—x) 2 +y 2 ; BM2 = ( a - x ) 2 + (a-y) 2 ; CM2 =
= x 2 + (a-y) 2 ; DM2 = X 2 +y 2 ; 4-OM 2 =3a 2 +4x 2 +4y 2 —4ax-4ay.
Pagal kosinusų teoremą iš Δ A O M (ZAOM=180° — a) apskai-
čiuoti cosa, iš Δ Β Ο Μ — cosp, iš A C O M — cosy, iš ZDOM —
cosft ir įsitikinti, kad cos 2 a+ cos2p +Cos 2 Y+ cos26 = 4/3. Atsi-
žvelgti į tai, kad O — kubo simetrijos centras.
200. Perpjausime kubą plokštuma, einančia per priešingų sie-
nų įstrižaines, ir parodysime, kaip pusę kubo padalinti į tris
lygius tetraedrus. Tetraedrų AiACD, AiDiCCi, AiD i CD pagrin-
dai — lygūs statieji lygiašoniai trikampiai, o aukštinės lygios ku-
bo briaunai ir eina per pagrindų viršūnes prie smailiųjų kampų
(195 pav.). Todėl šie tetraedrai yra lygūs. Antrą kubo pusę taip
pat galima padalinti į tris lygius tetraedrus. Vadinasi, mes pa-
dalinome kubą į šešis lygius tetraedrus.
201. Tegul voras yra taške P, o mu-
sė— taške C i (196 pav., a). Perpjausime
kubą per briauną A A i ir išnagrinėsime jo
šoninio paviršiaus išklotinę. Kelias iš P į
Ci — atkarpa PCi (196 pav., b). Voras ga-
li judėti taip: iš taško P į gretimos briau-
nos A A i tašką K (arba Ki), nutolusį nuo
Di (atitinkamai B i ) per ketvirtį briaunos
ilgio, o iš šio taško į Ci. Jei kubo briauna
lygi a, tai kelio ilgis a 7 . Voras gali
judėti ir taip (196 pav., a): iš taško P į 195 pav.
 a)
196 pav.

tašką F (arba Fi), o iš F į Ci (sienai AiBiCiDi ir AAiDiD pa-

skirstome vienoje plokštumoje; nubrėžiame atkarpą PCi, kuri
kerta AiDi taške F) ir kelio ilgis a * 13 .
Kelias iš P į Ci bus trumpiausias, jei išklotinėje bus vaizduo-
jamas tiesios linijos atkarpa.
Trumpiausias kelias iš P į Ci: iš taško P į tašką F (arba Fij,
AiF: F D i = I : 2, o iš šio taško į Ci.
202. Pažymėsime duotojo kubo briauną a. Išvesime plokštumą,
statmeną kubo įstrižainei, ir suprojektuosime į ją kubą (197 pav.).
aY 2
Jo projekcija bus taisyklingasis šešiakampis su kraštine f <i —• ·

Iš tikro kubo įstrižainė lygi a y 3, todėl kampo tarp įstrižai-

nės ir greta esančios briaunos kosinusas lygus 1— = - . Iš
3, γ o yo
to išeina, kad kampo tarp briaunos ir plokštumos, statmenos įstri-
žainei, kosinusas lygus 1- VT
Ι ° šešiakampio kraš-
yž)
a YT
tinė lygi
Y У
Į šį šešiakampį MNPQRS įbrėšime kvadratą MiPiQiSi, kaip
parodyta 197 paveikslėlyje. Apskaičiuosime to , kvadrato
a]A2
kraštinę. Pažymėsime N M i = x . Tada MMi=-- r — — x. Iš trikam-
V «

kY'3 —
pio NMINI : NIMI -γ-. Todėl M i P i = X V 3 (1). Galima užrašyti
ir kitaip: M i S i = M i M 2 + M 2 S i . Trikampis MMIM 2 lygiakraštis,
MIM =MIM, ir M2SI=MS. Todėl MISI= —x+ =
2
У o [ o
2a Y 2
= ^ - X (2). Iš (1) ir ( 2 ) : x V ^ 3 = 2 - ^ -χ; χ= -p=
V 3(1 + Y 3)

124
 9 a i/'~2~
Vadinasi, MiPi = ρ - ρ = · Palyginsime MiPi su kubo briauna:
M,P, _ 2 V Y „-
— = V 2 (V 3—1)>1; M i P i > a . Jei išpjautume kubo
dalį, kuri projektuojasi į kvadratą M1P1Q1S1, tai pro gautą angą
pralįstų šiek tiek didesnių matmenų kubas nei duotasis (MiPi>a).
Jei kvadratinio pjūvio ašį nukreiptume pagal kubo įstrižai-
nę, tai šešios kubo briaunos, besiprojektuojančios į taisyklingą
šešiakampį, nebus paliestos ir kubas nesuskils į atskiras dalis.
203. Trikampio ASB plotas lygus: S = 4"AB-SL. Jei AB = a,
2S
SL=h, tai a = γ (198 pav.). KOi — trikampio OSL vidurio li-

nija, todėl OiK = - į h. Q L = a ^23 - s Уh3 ; OK = KL = -J-OL = I L

2hi ;
LLi = 2QL = 2 S V 3 ; LiK = LLi - K L = Щ 1 . Kadangi Δ SLi L ~ Δ O 2 L 1 K,

tai — = ¾ ; K0 2 = | - h ; OiO2=KO2-KOi = \ h. PQ-trikampio

SFC vidurio linija, P Q = γ FC= γ. M N - trapecijos AFCB vi-

durinė linija, todėl M N = γ . ASLIL~ AO2L1K1 todėlĮ^= ;

LIO2= h; 0 2 S = L , S - L I 0 2 = 4 - h. AESLi ~ ARSO2, todėl =

^ ^ EL]
so., ; RO2=I^S ; RT=2-RO 2 = Tj^ S . Ieškomasis pjūvio plotas lygus
dviejų trapecijų plotų sumai (įrodykite, kad MPQN ir PRTQ —
trapecijos).
2S 3S ffi S_
h+ h h h+2hh 25
Spj—SMPQN+SPRTQ= —2— ' ~2 ^ 2— ' T = T 6 S ·
 204. Pirmiausia padėsime tetraedrą pagrindu į dėžutės dugną.
TadaSO= 1,ir jei A S = A B = z,tai A D = z [ / 3 ; AO=-=-AD = L ^
J _ 2 3 3
(199 pav.). Iš trikampio AOS: z = L ® . Dabar rasime tokią tetra-
edro padėtį kube, kad šio taisyklingo tetraedro briauna būtų di-
džiausia.
Apie kubą apibrėšime sferą, kurios spindulys SOi = -L^ · Mūsų
tetraedras, esantis kube, bus ir sferoje. Jo briauna bus didžiau-
sia, jei tetraedras bus įbrėžtas į sferą. Surasime tokio_tetraedro
briauną. Pažymėsime AB = x. Tada A O = I L i ; S O = x X ^ ; OOi =
O O
= S O - S O 1 = ^ L i T - J I J . Iš trikampio AOOi : A O = O O 2 + A O 2 ;
2

- / 2 ; AB=AS=/2T S O = ^
mažiau už sferos skersmenį — kubo įstrižainę. Parodysime, kad
tetraedro pagrindas — trikampis ABC — yra ne tik sferos viduje,
bet ir kubo viduje. Stačiuosiuose trikampiuose SSiA, SSiB, SSiC at-
karpos AO, BO, CO yra statmenys, išvesti iš viršūnės prie sta-
taus kampo į įžambinę. Todėl SO statmena plokštumai ABC. O
kadangi A B = B C = A C = L 2~ ir AS=BS = C S = V 2, tai tetraedras
SABC turi didžiausią iš visų galimų briauną ir yra duotajame
kube.
205. Šių dviejų taisyklingų tetraedrų briaunos yra kubo sie-
nų įstrižainės, todėl jų susikirtimo taškai — kvadratų centrai
(200 pav.). Atstumai tarp kvadratų, esančių gretimose sienose,
centrų lygūs pusei kubo sienos įstrižainės, todėl M P = M Q = M R =
= MS = NP = NQ = N R = N S = PQ = QR =
= RS = SP. Jei kubo briauna lygi a, tai S
M P = ^y - . Gautasis briaunainis apribotas 6
aštuoniais lygiakraščiais trikampiais, kiek-
vienoje viršūnėje yra keturių trikampių 5 2 7
viršūnės. Iš to išplaukia, kad gavome
taisyklingą oktaedrą. m
j
Pastaba. Rekomenduojame įsitikinti, 4
kad oktaedro briaunos yra plokštumų, ku-
riose yra atitinkamos tetraedrų sienos,
sankirtos tiesių atkarpos.
206. Kad būtų paprasčiau, vietoje kubų
braižome kvadratus (201 pav.). Pasirink- 201 pav.
sime vieną stačiakampio gretasienio sieną
ir surasime patį mažiausią kubą, esantį prie šios sienos (jų yra
baigtinis skaičius, todėl toks egzistuoja). Tegul tai bus kubas 1.
Dedant aplink šį kubą paporiui skirtingus kubus, priklausomai
nuo stačiakampio gretasienio matmenų ir kubo 1 padėties, gau-
sime situaciją, kai negalėsime nieko padėti juostoje 8 prie sta-
čiakampio gretasienio briaunos (kubas 1 — mažiausias) arba ne-
galėsime užpildyti kubais erdvės 7 (kitaip būtų dar vienas ku-
bas su briauna, lygia kubo 2 briaunai). Kadangi ši siena negali
būti uždengta kubais, tai iš šių kubų negalima sudėti ir stačia-
kampio gretasienio. Pažymėsime, kad uždavinio sprendimui sta-
čiakampio gretasienio matmenys įtakos neturi.
207. Suprojektuosime duotąją laužtę į tris kubo briaunas, ei-
nančias per vieną viršūnę. Kadangi bet kokia plokštuma, lygia-
greti kubo sienoms, kerta laužtę ne daugiau kaip viename taš-
ke, tai laužtės atkarpų projekcijos kiekvienoje kubo briaunoje
neturės bendrų vidinių taškų. Jei pažymėsime laužtės i-tosios
atkarpos, turinčios ilgį Ilr projekcijų ilgius xi, yi, Z1, o laužtės at-
karpų skaičių n, tai x i + x 2 + . . . + x n < 1, У1+У2+.. . + У п < 1, Z1 +
+ Z 2 + . . . - f z„ < 1 .
Sakykime, AB = I1, A2B2 = Xi, A3B3 = yi, A4B4 = Z1 (202 pav., a).
Kadangi kiekviena trikampio kraštinė yra mažesnė už kitų dvie-
jų sumą, tai A1B1 <A,K+BiK==xi+yi, A B < A M + B M = A1B1 +
+A 4 B 4 <x 1 +yi+z 1 . Todėl laužtės ilgis L = l i + 1 2 + . . . + l n < ( x i +
+ X 2 + . . .+Xn) + ( y i + y 2 + · . .+y n ) + (Z1 +Z2 + .. .+zn)< 1 + 1 + 1=3;
L < 3 . Dabar nubraižysime tenkinančią uždavinio sąlygą laužtę,
kurios ilgis kiek galima mažiau skiriasi nuo 3 cm.
Laužtės ABB1Ci ilgis yra 3 cm (202 pav., b). Jei pasirinksime
M1NIIIBBI ir taškus M ir N tiesėje M 1 N 1 arti prie M 1 ir N 1 , tai
 Da C

aA-JM
A3 Bi
ι I
1
0) M 7C
A** -¾
a) b)
202 pav.

laužtės AMNCi, tenkinančios uždavinio sąlygą, ilgis, kai Mi->B,

Ni-^-Bi1 M-»Mi, N->N1, artės prie 3 cm.
208. Suprojektuosime duotąjį briaunainį į plokštumą, nestat-
meną nei vienai jo sienai. Tada visos sienos susiprojektuos į dau-
giakampius. Briaunainio briaunos, besiprojektuojančios į daugia-
kampio kraštines, esančias projekcijos kraštuose, dalina briau-
nainį į dvi dalis. Išnagrinėsime vienos iš šių dalių projekciją į
mūsų parinktą plokštumą. Pažymėsime ni, П2, . . . , Пк — tos da-
lies sienų briaunų skaičius, Bi — tos dalies vidinių viršūnių skai-
čius, B1 — projekcijos krašto viršūnių skaičius. Daugiakampių,
į kuriuos padalintas projekcijos daugiakampis, kampų suma iš
vienos pusės lygi π (m — 2)+π (¾—2)+.. .+π ( ¾ - 2 ) , o iš ki-
tos — π (B1—2)+2 πΒι. Vadinasi, ( η ι + η 2 + . . . + n k ) - 2 k = B ' - 2 +
+2Βι. Užrašius analogišką lygybę antrajai briaunainio daliai ir
sudėjus abi lygybes, gausime 2B —2P+2G=4, kur B-—viršūnių
skaičius, P — briaunų skaičius, G — sienų skaičius. Iš čia B —
— P+G=2.
209. Taisyklingas dodekaedras sudarytas iš dvylikos taisyklin-
gų penkiakampių, prie kiekvienos viršūnės yra trys penkiakam-
piai. Dvisieniai kampai tarp plokštumų, kuriose yra gretimi pen-
kiakampiai, lygūs tarpusavyje. Todėl atstumai tarp penkiakampių
taškų (jų centrų), vienodai nutolusių nuo dvisienio kampo briau-
nos, lygūs tarpusavyje, t. y. O O i = O i O 2 = O O 2 = O 2 O 3 ir 1.1. (203
pav.). Kiekvienas penkiakampis turi penkis gretimus penkiakam-
pius, vadinasi, į viršūnę' O (arba į bet kurią kitą) sueina penkios
atkarpos ir penki lygiakraščiai trikampiai. Kadangi viršūnių bus
tiek, kiek dodekaedras turi sienų, t. y. dvylika, tai naujasis briau-
nainis, kurį mes braižome, turės dvylika vir-
šūnių, prie kiekvienos iš jų bus po penkis
lygiakraščius trikampius. Gauname taisyklin-
gąjį ikosaedrą. Taisyklingasis dodekaedras
turi simetrijos centrą, kuris bus ir ikosaedro
simetrijos centras.
210. Taisyklingasis ikosaedras sudarytas
iš dvidešimties taisyklingųjų trikampių. Prie
kiekvienos viršūnės yra po penkis trikam-
pius (204 pav.). Gretimų trikampių centrai
yra vienodai nutolę nuo jų bendros krašti-
nės ir kadangi dvisieniai kampai, sudaryti
iš plokštumų, kuriose yra tie trikampiai, ly-
gūs, tai atstumai tarp gretimų trikampių
centrų lygūs tarpusavyje. Sujungus atkarpo-
mis ikosaedro sienų, turinčių bendrą briau-
ną, centrus, gausime briaunainį, turintį tiek
viršūnių, kiek ikosaedras turi sienų, t. y. dvi-
dešimt. Prie kiekvienos viršūnės bus trys ly-
gūs taisyklingieji penkiakampiai. Vadinasi,
gauname taisyklingąjį dodekaedrą. Ikosaedro simetrijos centras
yra ir dodekaedro simetrijos centras.
Tiesė vadinama duotosios figūros n-tojo laipsnio sukimosi
2π
ašimi, jei pasukus figūrą kampu ~ , ji atvaizduojama pati į
save. Tiesės, einančios per ikosaedro viršūnių poras (ir jo si-
metrijos centrą), yra 5-tojo laipsnio simetrijos ašys (tokių ašių
yra šešios). Sukant ikosaedrą apie tokią tiesę, sienų centrai (pen-
kiakampio viršūnės) bus atvaizduojami vienas į kitą, todėl šie
penkiakampiai — plokščiosios figūros.
Pastabos. 1) Dviejų paskutinių uždavinių brėžiniai yra tik
fragmentiški, tačiau juos nesunku papildyti.
2) Briaunainiai, gaunami vienas iš kito dviejuose paskuti-
niuose uždaviniuose nurodytu būdu, vadinami dualiniais. Vadi-
nasi, mes įrodėme, kad taisyklingi dodekaedras ir ikosaedras vie-
nas kitam dualiniai. Rekomenduojama įsitikinti, kad kubas ir
oktaedras taip pat vienas kitam dualiniai.
3) Kiekvienam taisyklingam daugiasieniui egzistuoja apibrėž-
ta sfera (eina per visas jo viršūnes) ir įbrėžta sfera (liečia visas
jo sienas) (įrodymui išvesti per sienų centrus statmenis joms,
išnagrinėti pjūvį, einantį per dviejų gretimų sienų centrus ir jų
bendros briaunos vidurį, ir parodyti, kad visi šie statmenys turi
bendrą tašką). Sių sferų centras ir bus daugiasienio simetrijos
centras.
 211. Išvesime CDllAB. Kampas tarp
tiesių AB ir SC lygus kampui tarp
SC ir CD, t. y. φ (205 pav.). Apskai-
čiuosime φ. Kadangi ZBAC =
= Z ACD=60°, tai išvedus AD Z CD,
gauname: ZCAD=30°. Todėl CD =

= - A C = — a . Iš ACAS : CS = a|/~2.

Iš trikampio CSD : cosqp = ^ = У—i ;

(p = arccos!^ii. Dabar apskaičiuosime
205 pav.
atstumą tarp tiesių AB ir SC. Kadan-
gi ABllCD ir CD yra plokštumoje
CSD, tai atstumas tarp AB ir CD ly-
gus atstumui tarp AB ir plokštumos
CSD. Išvesime AF Z SD. Tai ir bus
ieškomasis atstumas (įrodykite). Iš
trikampio A C D : A D = a J į l . Iš tri-

kampio ASD : SD= Dviem bu-

dais skaičiuojant trikampio ASD
plotą, gauname: AS-AD=AF-SD. Iš
AS-AD -./-T
cia A F = —α i / j
SD γ Ί
212. Iš_trikampio ACE (206 pav.):
АЕ=а_уз^ Iš trikampio ABD : AD =
= a 2JL. Išvesime DFllBC; DF=a;
207 pav.
DFZEC (ВС Z EC). E F = E C - F C =
= aV 2 aV 6 Kadangi AE2 = 3a2,
—2— Iš trikampio EDF : ED= _ 9

AD2 = ED 2 =-^a 2 , tai AE 2 =AD 2 +ED 2 ir pagal teoremą, atvirkšti-

nę Pitagoro teoremai, trikampis ADE statusis. Dabar surasime
kampą tarp plokštumų ABC ir ADE. Šios plokštumos kertasi tie-
sėje AK, kur K — tiesių DE ir BC susikirtimo taškas. BD — tri-
kampio ECK vidurio linija, todėl KC = 2a. Iš trikampio ACK pa-
gal kosinusų teoremą gauname: AK=a]/3. Vadinasi, trikampis
ACK statusis, Z CAK=90°. Todėl ieškomasis kampas tarp plokš-
tumų ABC ir ADE yra kampas CAE. Iš trikampio ACE : coscp =
AC
AE arccos
iK 3
 213. Pasirinksime vektorius a, b, c, kaip parodyta 207 paveiks-
lėlyje, ir per juos išvesime stačiakampio gretasienio įstrižaines.
BD1 = - b - f a + c ; DB, = - c + b + a ; A Q = b + c + a ; CA1=-c—b+
+ a. Tada B D 2 = ? + ! ? + ? - 2 a b - 2 b c +2a cT DB2 =a2+?+?—
- 2 b с —2a Γ+2a b; AC2 = ? + ? + ? + 2a b + 2a c + 2b "c; C A i =

= a2+b2+ c2+ 2b c—2a c—2a b. Sudėsime šias keturias lygybes:

BD 2 + DB12 + A C 2 +CA21 = 4a 2 +4b 2 + 4c2. Kadangi vektoriaus kvad-
ratas lygus jo ilgio kvadratui, tai BD2 + D B 2 +AC 2 +CA 2 1 = BD 2 +

+DB21 + A C 2 + C A 2 =4AA 2 +4AB 2 +4AD 2 = (AA 2 +BB2 +CC2 +

+DD 2 ) + (AB 2 +DC 2 +D!C 2 + A 1 B 2 ) + (AD 2 +BC 2 +B!C 2 + A 1 D 2 ) ,
tą ir reikėjo įrodyti.
214. Pirmas būdas. Pažymėsime krentančius ir atsispindėjusius
spindulius DA, AB, ВС, CE (208 pav., a) Atsižvelgsime į tai, kad
atspindžio kampas lygus kritimo kampui ir kad krentantis ir at-
sispindėjęs spindulys bei statmuo plokštumai, išvestas iš spin-
dulio kritimo taško, yra vienoje plokštumoje.
Jei krentantis spindulys DA lygiagretus vienai iš sienų, tai
ir atsispindėjęs spindulys bus lygiagretus tai sienai ir mes gau-
sime šio uždavinio planimetrinį atvejį, išnagrinėtą [1] (72 psL).
Bendru atveju tegul AD 1 =AB 1 ir CE1=CB2. Tada DD1 = BB1 ir
EE1=BB2. Todėl, jei M — BC vidurys ir M 1 — AB vidurys, tai
B2M=TrCE ir M 1 B 1 = - D A (*). Pažymėsime OB 1 = X1 OB 2 =

b)
208 pav.
= y , AiA=Z^ Tada MiBi = M,B+BBi = γ A B - y (1); B2M = B2B +

+ B M = x + y B C (2). Statieji trikampiai B i AiB ir B2BCi panašūs,

BB AB
todėl gfci = "BŪj = m ' m>°- Statieji trikampiai AAiB ir CCiB

taip pat panašūs ir todėl = ^ ^ = m. Vadinasi, = — ;

C i C = - ^ A 1 A = ^ z ; B2C1= y; A 1 B i = - I n x . Todėl BC = BB2 +

+B^i+ QC=-X*+^ y+ jfz (3); AB=AA1+A1B1+BiB=-z-

— mx+y. (4). Įstatysime (4) ir (3) į (1) ir (2) : M 1 B 1 = - Y l m x +

+ y + z ) ; B 2 M= ^-(χ+ γ Υ + "ΠΤ z). Iš to išeina, kad M i B i = - m B 2 M .

Iš čia, įskaitant (*): vektoriai CE ir DA kolinearūs ir priešingų
krypčių. _
Antras būdas. Taikysime koordinačių metodą. Jei p {x; y;
z} — spindulio, krentančio į koordinatinę plokštumą YOZ, vekto-
rius, o pi {xi; yi; Z1J — atsispindėjusio spindulio vektorius (tar-
kime, kad IpI = Ipi I), tai Xi = - X, yi = y, Z i =Z (208 pav., b). Tai
lengva įrodyti, atsižvelgiant į tai, kad (p+pO-Li ir (P 1 -P)IIi. Iš
pirmos sąlygos gauname: (x+xO · 1 + (y+yi)-0 + (z+zi)-0 = 0,
>. . y
t. y. Xj = - X . Iš sąlygos {xi —x; yi—y; Z i -ζ}||{1; 0; 0} gauname
y i = y , Z1=Z. Analogiškai gauname krentančio ir atsispindėjusio
spindulio vektorių koordinačių sąryšius ir kitoms koordinatinėms
plokštumoms.
Koordinačių sistemą pasirinkime taip, kad duotojo tetraedro
viršūnės turėtų koordinates: O (0; 0; 0), A (a; 0; 0), B (0; b;
0), C (0; 0; c). Tegul p {x; y; z} — krentančio spindulio vek-
torius. Po atspindžio nuo sienos OBC, OBCJL i, gausime vektorių
P1 {—x; y; z}. Toliau, po atspindžio nuo sienos OAC, O A C i - j ,
gausime vektorių p2 {—x; —y; z}. Ir pagaliau po šio vektoriaus
atspindžio nuo sienos OAB, OAB J_ h, gauname atsispindėjusio
spindulio vektorių p3 { —x; —y; —z}. (Laikome, kad |p| =
e-
= IpiI = Ipn = IpsI)- Taigi, p 3 = - p .
Pastaba. Antrą budą rekomendavo autoriui L. Atanasianas.
132
 215. Atidėsime AC = l.Tada iš trikampio ACD : A D = C D

iš trikampio ACB : A B = - ; CB = I l l 1 jei C D l A D 1 C B l A B (209

pav.) Iš trikampio ABD pagal kosinusų teoremą: BD2=4- + 4 —

1 T/9- V'— 1
— 2·— · Lf- • L-Z ; BD= — . Iš trikampio BCD pagal teoremą,
atvirkščią Pitagoro teoremai, gauname, kad Z CDB = 90°. Iš to išei-
na, kad CDllAE, Z C A E = ZACD = 45°. Jei imtume spindulį AE b
statmeną plokštumai ABD, tai akivaizdu, kad ZCAEi = 135°.
Pastaba. Reikėtų įrodyti tą faktą, kad taško C projekcija į
plokštumą ABD sutampa su tašku D: teigti, kad taško C projek-
cija nėra tiesėje BD, nubrėžti atitinkamą brėžinį.
216. Jei tetraedro ABCD aukštinės kertasi taške H, tai at-
karpa DH statmena plokštumai ABC. Todėl D H l B C (210 pav.).
Analogiškai ir A H l ВС. Vadinasi, plokštuma DAH statmena BC
ir todėl briaunos AD ir BC statmenos tarpusavyje.
Atvirkščiai, tegul priešingos tetraedro briaunos paporiui stat-
menos. Per briauną AD išvesime plokštumą, statmeną ВС. Įrody-
sime, kad tetraedro aukštinės, išvestos iš viršūnių A ir D, yra
toje plokštumoje. Tegul briauna BC kerta tą plokštumą taške K.
Trikampio ADK aukštinė DDi statmena BC ir AK. Iš to išeina,
kad DDi — tetraedro aukštinė. Vadinasi, bet kurios dvi tetraedro
aukštinės kertasi. O todėl ir visos ketu-
rios tetraedro aukštinės kertasi viename
taške.
Iš tikrųjų, jei kažkiek tiesių turi tokią
savybę, kad bet kurios dvi iš jų kertasi,
tai arba visos jos eina per vieną bendrą
tašką, arba visos yra vienoje plokštumo-
je. Įrodysime tai. Jei tiesės eina per bend-
rą tašką, tai teiginys įrodytas. Sakykime,
kad tiesės ai, a2l аз neturi bendro taško.
Per tieses ai ir a2 išvesime plokštumą α
(tai galima atlikti). Tiesė аз ir α turi du
bendrus taškus — susikirtimo su ai ir su
a2 taškus. Todėl аз yra plokštumoje a. Bet
kokia kita tiesė a4 taip pat yra toje plokš-
tumoje, kadangi ji su kiekviena iš tiesių
ai, a2, аз turi bendrą tašką. Tarp šių trijų
taškų atsiras bent du skirtingi (priešingu
atveju tiesės а !( a2l аз kirstųsi viename 210 pav.
taške, kas prieštarauja mūsų teiginiui). Todėl tiesė a4 su plokš-
tuma α turi turėti mažiausiai du bendrus taškus, ir todėl turi
būti plokštumoje a.
Jokios trys tetraedro aukštinės nėra vienoje plokštumoje, ka-
dangi priešingu atveju trys tetraedro briaunos bus statmenos tai
plokštumai, t. y. tarpusavyje lygiagrečios, ko negali būti.
Taigi, tetraedro aukštinės paporiui susikerta, bet jokios trys
iš jų nėra vienoje plokštumoje. Pagal ankstesnįjį įrodymą, visos
jos eina per vieną bendrą tašką.
Pastaba. Tetraedras, kurio aukštinės kertasi viename taške,
vadinamas ortocentrišku. Rekomenduojame įrodyti, kad būtina
ir pakankama ortocentriškumo sąlyga, be įrodytos, yra: 1) viena
tetraedro aukštinė eina per pagrindo aukštinių susikirtimo taš-
ką; 2) prasilenkiančių briaunų kvadratų sumos lygios; 3) atkar-
pos, jungiančios prasilenkiančių briaunų vidurius, lygios; 4) prie-
šingų dvisienių kampų kosinusų sandaugos lygios; 5) kampai
tarp priešingų briaunų lygūs.

217. Tegul vektorius OD sudaro lygius kampus su vektoriais

OA, OB, OC (211 pav.). Pagal sąlygą O A = O B = OC. Įrodysime,
kad vektorius OD statmenas vektoriams AB ir AC. Pagal ska-
liarinės sandaugos apibrėžimą: OA-OD=OA-OD-cos (OA OD);
OB-OD=OB-OD-cos (OB^OD); OC-OD = OC-OD-cos (OC^OD).
Iš čia OA-OD = OB-OD = OC-OD. Kadangi AB=-OA+OB;
A C = —OA+OC, tai A B - O D = - O A - O D + O B - O D = 0 ; AC-OD =
= - O A - O D + O C - O D = O. Iš to išeina, kad OD statmenas plokš-
tumai ABC.
218. Pasirinksime vektorius, kaip parodyta 212 paveikslėlyje.
Iš uždavinio sąlygos: OA-OB=OB-OC=OC-OA = 0. AB =
= — OA+OB; ВС=—OB+OC; AC=-OA+OC; AM=-OA+
+ O M ; B M = - O B + O M ; C M = - O C + O M . Iš to, įskaitant tai,
kad OM statmenas plokštumai ABC, gauname: AM-BC = ( - O A +
+ O M ) · ( — 0 в + 0 с ) = 0; CM-AB= ( - O C + O M ) · ( —OA+OB) = 0;
BM-AC = ( - O B + O M ) - ( - O A + OC) = 0. Vadinasi, M — trikam-
pio aukštinių susikirtimo taškas.
 Pastaba. Kadangi O A l O B ir O A l ОС,
tai OA statmena plokštumai OBC1 t. y. tetra-
edro aukštinė. Taškas O — trikampio BOC
aukštinių susikirtimo taškas. Remiantis 193
uždavinio įrodymu, jei OM — tetraedro
aukštinė, tai M — trikampio ABC aukštinių
susikirtimo taškas.
219. Nubraižysime tetraedrą, kurio šoni- 211 pav.
nės briaunos — duotosios stygos. Papildysime
šį tetraedrą iki stačiakampio gretasienio.
Gretasienio įstrižainės vidurys yra jo si-
metrijos centras. Keturios šio gretasienio vir-
šūnės — duotųjų stygų galai — pagal sąly-
gą priklauso sferai. Simetriški jiems sferos A
centro atžvilgiu taškai priklauso tai sferai.
Kadangi pagal tris briaunas prie vienos vir-
šūnės galima nubrėžti tik vieną stačiakampį
gretasienį, o apie jį apibrėžti tik vieną sfe-
rą, tai duotosios sferos centras sutampa su
gretasienio įstrižainės viduriu. Duotųjų sty-
gų kvadratų suma pagal stačiakampio greta-
sienio savybę, lygi jo įstrižainės, kuri yra ir
sferos skersmuo, kvadratui. Iš to išeina, kad
stygų ilgių kvadratų suma yra pastovus dy-
dis ir nepriklauso nuo tų stygų padėties.
220. Per rutulio centrą išvesime plokštu-
mą, statmeną duotajai tiesei. Ji kirs rutulį
skritulyje su centru O, o tiesę — taške A
(213 pav.). Plokštumos, išvestos per duotą-
ją tiesę ir kertančios rutulį, kerta mūsų iš-
vestą plokštumą tiesėse, einančiose per taš-
ką A ir kertančiose skritulį. Jei A N — viena iš tokių tiesių, tai
NM — skritulio, gauto kertant rutulį plokštuma, skersmuo. Jei
K — stygos NM vidurys, tai O K l AK. Iš to išeina, kad K — ap-
skritimo su skersmeniu OA taškas. Jei AC ir AB — apskritimo
su centru O liestinės, tai nesunku įsitikinti, kad lanko BOC taš-
kai sudaro ieškomąją aibę. Taigi, visų pjūvių, gautų kertant ru-
tulį plokštumomis, išvestomis per tiesę, nekertančią rutulio, cent-
rų aibė yra apskritimo, kurio skersmuo lygus atstumui nuo duo-
tosios plokštumos iki rutulio centro, o plokštuma, kurioje у м
apskritimas, statmena duotajai tiesei, lankas. Sis lankas yra rutii
Iio viduje.
 221. Jei α, β, γ — kampai, kuriuos sudaro bet kokia tiesė
su trimis paporiui statmenomis tiesėmis, tai cos 2 a+cos^+cos 2 Y=
= 1. Iš tikrųjų šie kampai lygūs kampams, kuriuos sudaro sta-
čiakampio gretasienio įstrižainė su trimis jo briaunomis, išeinan-
čiomis iš įstrižainės galo. Tolesnis įrodymas akivaizdus.
Tegul S — taškas, per kurį galima išvesti tris paporiui stat-
menas sferos Kestines (214 pav.). Jei O — sferos centras, tai
Z S A O = Z S B O = Z S C O = 9 0 ° . Pažymėsime Z A S O = Ci; Ζ Β 5 0 = β ;
Z C S O = Y ; A O = B O = C O = R. Nesunku pastebėti, kad A S = B S =

= CS ir α = β = γ . Iš to išeina, kad 3 cos2a = l; cos2a=-g-; — = 1 —

— sin2 a = l - ( | £ j 2 = I - JJ-. IŠ čia S O = R]^6 . Taigi, taškai

S, tenkinantys uždavinio sąlygą, vienodai nutolę nuo duotosios
sferos centro. Iš to išplaukia, kad ieškomoji aibė — sfera su
spinduliu r ^ e įr centru taške O.
222. Tegul hi — tetraedro aukštinė, išvesta į sieną, kurios
plotas SI, — aukštinė, išvesta į sieną, kurios plotas S2, ir 1.1.
R — įbrėžtinio rutulio spindulys. Laikydami įbrėžtinio rutulio
centrą O viršūne, padalinsime duotąjį tetraedrą į keturis tetraed-
rus, turinčius bendrą viršūnę O. Sių tetraedrų pagrindai — duo-
tojo tetraedro sienos. Tada tetraedro tūris V = ~ S j R + ^ S 2 R +

+ Γ S 3 R + Γ S4R (šių tetraedrų aukštinės lygios įbrėžtinio rutulio

spinduliui). Taip pat galioja ir šios lygybės: hi-Si = 3V, Ii2-S2 =
= 3V,ha-S3 = 3V,h 4 .S 4 = 3 V . T o d e l ^ + | + £ = ¾ + Ш +

4- S3R . S4R _SiR + S;R + S3R -f S4R _ 3S1R + 3 S2R + 3 S3R + 3 S1R ^
S3h3 + S4h4 3V — V ~~
V 1 T" t ·· • T j l J l I l I l 1
= Y = I . Is to išeina, k a d , - + Б Г + ^ + К Г " ·

223. Tegul A O i = r i , BO2 = r2, D 0 3 = r 3 ir r3 — mažesniojo rutu-

lio spindulys. Tada 0 i 0 2 = ri + r2, 0 i 0 3 = n + r 3 , 0 2 0 3 = r 2 + r3,
CO1 = Ti-T 2 , MOi = ri —r3, N O 2 = T 2 - r 3 (215 pav.). Iš trikampio
OiO2C : CO2 = V7 (r 1 + r2)2 - (r 1 - r2)2 = 2 V rū7. Iš to išeina, kad ir
M N = 2 K n r 2 . Iš trikampio OiO 3 M : M O 3 = ] / ( n + r 3 ) 2 - ( n - r 3 ) 2 =
= 2]/nr 3 . Iš trikampio O 2 O 3 N: O 3 N = l / ( r 2 + r 3 ) 2 - ( r 2 - r 3 ) 2 =
= 2 K r 1 T 3 . Kadangi JvlO 3 + O 3 N = MN, tai 2 YIvF3+2 V ivr^=
=2V^riT 2 ; V r 3 (Vn-+ V'T2J = K i v r 2 ; r3-(l/n+/72")2=η·τ2;
ΓΙ · Γ2

гз= TTT=—TT=TT . Tai — minimalus mažiausio iš trijų besiliečian-

136
 214 pav. 215 pav. 216 pav.

čių rutulių, turinčių bendrą lietimosi plokštumą, spindulys. Vadi-

nasi, гз^ , .-- Гг .—,..,— nelygybė, kuriai galioj ant, tenkinama
t V n+ V г»Γ
uždavinio sąlyga.
Pastabos. 1) Mažiausia spindulio r3 reikšmė atitinka tokią
rutulių padėtį, kai liečiamoji plokštuma liečia juos taškuose A,
B, D, esančiuose vienoje tiesėje.
2) Jei rutulių spinduliai n, r2, r3 lygūs tarpusavyje, tai egzis-
tuoja dvi juos liečiančios lygiagrečios plokštumos.
224. Suprojektuosime visą konstrukciją į plokštumą, ant ku-
rios yra rutuliai su spinduliu R ir centrais Οι, O2, O3, O4 (216
pav.). Spindulio r rutuliai tenkins uždavinio sąlygą, jei rutulys
su centru O 5 projektuosis į skritulį su spinduliu A O s = B O s = C O s .
Kadangi trikampis О1О2О4 lygiakraštis, Z A O I B = 60°, tai A B =
= B C = A C = R . Lygiakraštis trikampis A B C įbrėžtas į apskritimą

su centru Os, todėl r = R '-LiL.

3
225. Jei A O 2 = R (217 pav.), tai trikampis OiO2O3 — lygiakraš-
tis, OiO2 = 2R, 0 2 s = r | / 3 T 0 0 2 = 4 ° 2 S = ^x^- • 7 e s u l M C = m l -
kūgio aukštinė (218 pav.), LP=y, BN=X 0 . Tada NC = B C - B N =
= O2O-BN=2^A-X0. ANCM-ANTL, t o d ė l į f = ^ ; ^ =

Iš čia y = V—3
^—i 1 . Kadangi DO
2RV 3

— trapecijos NCPL vidurio linija, tai D O = . Į2R/3_ v j .

10—155
137
 e L

O1 V /
V0
Jf
v , r.
N
217 pav. 218 pav.

DO ru
FD . A^ -A
A D O M ~ ADFO2, todėl QM
OoF - ^ · ГО=
(λ— 1) -R R ' г и

= -L . (ЩУТ _ X o V O2D = O 2 O - D O 2RVT __ \

\ 3 --γ— — — - у - λ ( - χ - x °j·
Pažymėsime N C = - L L l - L - X 0 = r. Iš trikampio O 2 DFiO 2 D 2 =

= O 2 F 2 IFD 2 ; r j2 = R 2 + - L r2. Iš čia 3(λ-2)τ2-

- 4 R l / 3 ( X - l ) r + >.R2 = 0 (*).
1) Jei λφ2, tai D = 48R2^ — I) 2 —12(λ—2)XR 2 =4R 2 (^ 2 —18λ+
+ 12); 9 λ 2 - 1 8 λ + 1 2 > Ρ , kai XsR, nes DĮ = 36—48=- 12<Q,
r 2 = 3(λ— l ) ± 2 R y 9λ2 — 18λ +12~ _ 2 γ 3 ( λ - 1 ) ± F 9 λ 2 - 18λ+12 ρ
6(λ—2) 3(λ —2)

Nagrinėjant nelygybę 0 A < r < 0 0 2 ; 2r ^ 3 —R < r < 2 R ^ 3 , 2 ^ 3 _

3 3 3
_ Į < 2 У з ( Х - 1 ) ± ^ 9 λ 2 - ιβλ+12 < g / T įsitikiname, kad ji tenkinama
3(λ—2) 3

tik kai r = 2 ^ 3 ( λ - ΐ ) - /9λ2-ΐ8λ+12 . R

3(λ—2)
2) Jei λ = 2, tai iš (* -4Rl/.3~r + 2R2=0; r = r ^L.
6
226. Prizmė ABCAiBiCi ir tetraedras AiABC turi lygias aukš-
tines ir pagrindus, todėl VA 1 ABC=- V (I)1 kur V —duotosios
prizmės tūris (219 pav.). Tetraedrai AAiPQ ir AAiBC turi lygias
aukštines, todėl jų tūriai sutinka taip kaip jų pagrindų plotai. Ka-
dangi A A i P Q ~ AAiBC (PQ — vidurio linija), tai PQ=-^BC ir
VAA.PQ : VAA 1 BC=I : 4 (2). Vadinasi, VAPQCB=3V A A ,PQ. Iš (1) ir

(2) : VAA1PQ = V; VAPQCB = 3· - Į V = — V. Atlikę tuos pačius

veiksmus tetraedrams AiAPQ ir A I A B I C I , gauname: V A , P Q C , B , =
1 _ ]ι
= - r V. Tada briaunainio PQC1CBB1 turis lygus V— 4 į V —
1 1 5
Į- V— —, V = — V. Iš to išeina, kad prizmės dalių tūriai sutinka
1 1 1 5
kaip — . - j . y- : yr (arba 3 : 3 : 1 : 5 ) .
Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad uždavinys išspręstas neatsi-
žvelgiant į tai, kad prizmė taisyklinga.
227. Papildysime tetraedrą iki gretasienio (220 pav.). Per tet-
raedro briaunas išvesime plokštumas, lygiagrečias priešingoms
briaunoms. Tetraedro sienų plokštumos atkerta nuo gretasienio
keturis tetraedrus. Akivaizdu, kad kiekvieno iš jų tūris lygus -g-
gretasienio tūrio. Iš to išeina, kad duotojo tetraedro tūris lygus
V—4· γ V = — V, kur V — gretasienio tūris. Kadangi kampas tarp
SB ir AC lygus φ, o atstumas tarp jų c, SB = b, AC = a, tai BD =
= c ir B D — gretasienio aukštinė, Z AOF = φ. Vadinasi, SAFCE =
= -Į- AC-EFsincp= AC · SBsin<P=-n-absintp. Iš to išplaukia, kad

gretasienio tūris lygus V = -j-abcsin<p. O todėl duotojo tetraedro

tūris lygus y V = j abcsincp.

228. Kadangi D E = E C , tai B E —trikampio B C D pusiaukrašti-
nė (221 pav.). Ji dalina šį trikampį į dvi lygiaplotes dalis,
SBDE = SBCE. D U tetraedrai, kurių pagrindai yra šie trikampiai,
turi lygias aukštines: A O — atstumas nuo viršūnės A iki plokštu-
mos, kurioje yra šie trikampiai. Iš to išeina, kad šių tetraedrų tū-
riai lygūs.
 222 pav. 223 pav.

229. Pjūvis AOC dalina duotąją piramidę į du lygio tūrio

tetraedrus: O A B C ir O A D C (222 pav.). Kadangi taškas F yra O C
vidurys, tai pagal ankstesnįjį uždavinį piramidės O A B F tūris ly-
gus pusei piramidės O A B C tūrio, t. y. jis lygus Γ duotosios pi-
ramidės O A B C D tūrio. Piramidėje O A C D pjūvis A E F eina per
sienos O C D vidurio liniją. Kadangi S O E F : Socn=I : 4, tai tetraed-
rų O A E F ir O A D C tūriai taip pat sutinka kaip 1 : 4. Vadinasi,

tetraedro OAEF tūris sudaro ~ tetraedro OADC arba Γ pira-

midės O A B C D tūrio. Todėl piramidės O A E F B tūris sudaro γ r

, 1 3 , 3 5
+ -g- = -g- duotosios piramidės tūrio. Likusią dalį sudaro 1 — γ = — ·
Iš to išeina, kad pjūvis AEFB dalina duotosios piramidės tūrį į da-
lis, kurios sutinka kaip γ '. — arba 3 : 5.
230. Kadangi m[|n, tai tiesė m lygiagreti plokštumai, kurioje
yra tiesės n ir k, t. y. trikampio ABD plokštumai (223 pav.). To-
dėl tetraedro CABD aukštinė nepriklauso nuo viršūnės C padė-
ties tiesėje m. Kadangi trikampio ABD viršūnė D yra tiesėje n,
n||k, tai trikampio ABD plotas nepriklauso nuo taško D padėties
tiesėse n. Taigi, tetraedro ABCD tūris nepriklauso nuo taškų C
ir D pasirinkimo.
231. Kadangi BF = DE= ~ cm, tai DiE = A F = L A . cm (224 pav.).
Atstumas tarp prasilenkiančių tiesių AF ir DiE lygus atstumui
tarp lygiagrečių plokštumų — kubo šoninių sienų, kuriose yra
tos tiesės, t. y. lygus 1. Išvesime AiNllDiE. Z A A i N = ZBAF ir
Z A i N A = ZAFB, ir kadangi Z A A i N + Z A i N A = 9 0 ° , tai ir
Z M A N + Z M N A = 90°. Todėl A F Z A , N . Iš to išeina, kad kam-
pas tarp tiesių AF ir DiE statusis. Pagal 227 uždavinį Vtetr.=
= Γ abcsincp. Todėl tetraedro ADIEF

tūris lygus - j · IŲl • -I -sin 90° =

=~(cm3).
232. Pjūvio viduje pasirinksime taš-
ką O ir sujungsime jį su briaunainio
viršūnėmis (225 pav.). Siuo atveju dau-
giasienis suskils į piramides, kurių pa-
grindai — daugiasienio šoninės sienos
arba jo pagrindai. Sakykime, OLAD —
vienas iš tokių tetraedrų, kurio pagrin-
das — daugiasienio trikampio šoninė
siena (jei šoninė siena trapecija ar ly-
giagretainis, tai dalijame ją įstrižaine
į du trikampius). Atidėsime OLi = OL
ir sujungsime Li su A ir D. Kadangi taš-
kas L yra vienoje iš lygiagrečių plokš-
tumų, taškai A ir D — kitoje, o taškas
O — vidurio pjūvyje, tai taškas Li yra
toje pačioje plokštumoje, kur ir taškai
A, D.
Sakykime, N M — daugiakampio,
gauto perkirtus daugiasienį plokštuma,
lygiagrečia pagrindo plokštumoms ir
vienodai nutolusia nuo jų, kraštinė.
Pažymėsime S N M O = S. Tada SADL1 = 4S (panašių figūrų plotai
1 4
sutinka kaip kraštinių kvadratai). V L 1 A D L = - J ^ S - H = J SH;

VODAL 1 = -1j -4S- —

H = j2
S - H . Vadinasi, VOLAD = 4
-J S - H - - J9 S-H =
2
= j S-H. Dabar sumuojant visų piramidžių, kurių pagrindai yra
šoninėse sienose, tūrius ir, iškeliant prieš skliaustus bendrą dau-
2

giklį - j H , skliaustuose gausime vidurio pjūvio S3 plotą.

Apskaičiuosime viso briaunainio tūrį: V = - j S i - j + -|-S2-Tr-(-

+ 4 S 3 -H= ~ ( S I + S 2 + 4 S 3 ) .
Pastabos. 1) Gautoji formulė vadinama Simpsono formule.
2) Briaunainis1 kuris minimas šio uždavinio sąlygoje, vadina-
mas prizmatoidu arba trapecoidu.
3) Iš gautos formulės galima išvesti formulę nup j autinės pira-
midės tūriui skaičiuoti.
 233. Kertame cilindrus plokštumomis, lygiagrečiomis abiejų
cilindrų ašių plokštumai. Pažymėsime χ — atstumą nuc cilindrų
ašių susikirtimo taško iki kertančiosios plokštumos (226 pav.).
Gautas pjūvis bus kvadratas, kurio kraštinė lygi AB = 2· \> 1 — x2.
Kvadrato plotas S(x) = 4(l—x2). Pagal pagrindinę tūrių skaičiavi-
ь
mo formulę V = J S(x) dx, iškaitydami, kad kertančiąsias plokš-
tumas galima išvesti ir virš cilindrų ašių ir po jomis, gauname:
V = 2· J 4 (1-х 2 ) dx = 8 - ( x -3γ x x 3Mo
)|{,= 3y (cm3).
234. Pasinaudosime kūgio ašiniu pjuviu (227 pav.). O A = R ,
a
a R 1 + sin γ
ZCSB = γ . Tada SO= — γ - ; SB=R- Z ; BC=SB-tg- =

l+sin γ i į
= R. Kūgio tūris lygus: V = T TtBC 2 -SB= — nR2.
Ct ^ O
COSY
α \3 / a \3
1+sin γ 1 1 + sin —
—— . Tūris bus mažiausias, kai funkcija y = — -L
α a α α
cos2 —-SinTT cos2—-sin —

turės mažiausią reikšmę. Apskaičiuosime tą reikšmę.

/ <z \2 1 a. a Į a\3 / al a l a
3^1+- sin — j •— Cos 3 Ysin——^ 1 + sin—j 2COST·—sin2—+ —cos3—
У a a
cos 1 — - sin2 т у

( a \2 Į a a I а \f a aW
1 + sin — · 3 cos 2 — sin — — 1+sin — — 2 sin2 — + cos 2 — 11

a a
2 cos 3 — · sin2 —

Pagal uždavinį -ту— smailusis kampas, todėl l+sin-rj-=/=0. Vadi-

nasi, y' = O, jei 3 c o s 2 · sin-^—^l+sin γ j —2sin2T7+ cos 2 ^-j= 0.
Pažymėsime sin γ =t. 3(1 — t2)-t —(1+t) • ( —2t 2 +l—t 2 )= 0; padalin-
sime iš 1+t (/=0): t = γ . Praeidama šį tašką, išvestinė keičia
ženklą iš minuso į pliusą. Iš to išeina, kad tai — minimumo taš-
, . « 1 . 1
kas. sin Y = Y ; α = 2 arcsin γ .
235. Tegul SB = H; BC = r; OA = R; SC=I (228 pav.). Tada
V k = γπΓ 2 Η; V r = y n R 3 ; S pav . к- = пг1+яг2; Ssf. = 4nR2. Todėl
 227 pav. 228 pav.

r-(l + r)
Kadangi SSBC = SOSC+SOBC, tai H·r =
4R2

. π , H-r , . T. , .. . , , V fr r2H Γ Η·Γ_Γ(1+Γ)_

= 1-R + R - r ; — = l + r . Is to įsema, kad y - = —3 = ^ 2 - — = - ^ r - -
Spavk-

Ssf-
236. AB = BC = a; Z A O B = ZBOC=a (229 pav.). Gautojo su-
kimosi kūno tūris lygus cilindro su pagrindo spinduliu OM ir
aukštine BC ir dviejų kūgių su pagrindo spinduliais OE ir aukš-
tinėmis EF tūrių skirtumui. Iš trikampio OBM : OM=BM- ctg — =

= į ctg γ ; V 0 = π · OM2 · BC=π • y Ctg2-J · a = γ · ctg2 -f .

Sukant apie ašį atkarpa AB „nupiešia" žiedą, kurio spinduliai
OM ir OE (230 pav.). OE = IzOM 2 -EM 2 = ] / — ctg2 ~ -_ aaγ
2 — 4
= ; 2Vk = 2 - - U o E 2 - E F = 4 r c · 3 - ^ - - яа3 cosα
12 ' I
4sin2 — sm^
Sukimosikuno turis lygus: V = V c — 2 V k = — - C t g 2 - K - - —ла·* •
4 2 12
cosa O i 2 ?
3-ctg —-
12

237. Iš trikampio OCE (231 pav.): CE = R-cosa; AC = 2CE =

= 2Rcosa; iš trikampio ACD : DC = AC-Sina = 2Rsina-cosa; AD =
= AC-cosa = 2Rcos2a. BD = A B - AD = 2R—2Rcos2a=2Rsin2a. Pa-

229 pav. 230 pav. 231 pav

gal rutulio nuopjovos tūrio formulę V n =Jth 2 (R—yhj=nBD 2 ·

• f R — j BD^ = n4R2sin4a R—yR-sin 2 aj = 4nR3sin4a· (l— —sin2aj .

Kūgio, gauto sukant apie AB trikampį ACD, tūris lygus Vk =
1 1 8
= -y JtCD 2 -AD=- n4R2sin2acos2a · 2Rcos2a= γ nR3sin2acos4a.
Kūno, gauto sukant apie AB figūrą ACB, tūris lygus Vi =
= Vn+Vk=4rtR3-Sin2CT- ^sin2a-^l—g-sin2aj + y c o s 4 a j = 4,tR3sin2a·

• |sin2a+-y cos2aj. Pagal sąlygą toks pat tūris ir kūno, gauto su-

kant apie AB stygos AC atkirstą nuopjovą, t. y. Vi = + Vrut.. Is

i 2 \ 1
čia 2 sin2a f sin 2 a+y cos2a j = — . Pažymėsime cos2a=t. Ta-
da 2(1 —t)-f 1— t + ~ ( 2 t - l ) ) = γ ; t 2 = 4-, Kadangi t > 0 , tai
t = j/-i- ; cos2».= • Kampas α smailusis, todėl cosa= \ /γ .
238. Kadangi pagal sąlygą tetraedro aukštinės kertasi viena-
me taške, tai (žr. 216 uždavinį) priešingos tetraedro briaunos stat-
menos. Todėl plokštumoje a, einančioje per briauną CD ir stat-
menoje briaunai AB, yra piramidės aukštinė, išvesta iš viršūnės
D (232 pav.). Iš to išeina, kad ir taškas H yra toje plokštumoje
a. Plokštuma β, einanti per briaunos AB vidurį K ir statmena tai
briaunai, lygiagreti plokštumai a. Plokštumoje β yra taškas O,
nes jis vienodai nutolęs nuo viršūnių A ir B. Plokštumos α ir β
simetriškos plokštumos v. kuri joms lygiagreti ir vienodai nuo
jų nutolusi, atžvilgiu. Kadangi briaunos CD vidurys L yra plokš-
tumoje a, K e β, tai atkarpos KL vidurys yra plokštumų α ir β
simetrijos centras, {rodysime, kad tas vidurys yra taškas G, apie
kurį kalbama uždavinio sąlygoje. AL — trikampio ADC pusiau-
kraštinė. Tiesės BG ir AL susikerta taške Mi. Įrodysime, kad
Mi •— trikampio ADC pusiaukraštinių susikirtimo taškas. Kadan-
gi KG = GL1 tai BG= ~ (BK+BL)=-į- B A + y BL. Vektoriai BG

ir BMi kolinearūs, todėl BMi = k BG= -į- -BA+ į- -BL. Vektoriai

AMi ir AL taip pat kolinearūs, todėl Α Μ ι = μ · Α ί . Iš čia — B A +

+BMi = μ· (~BA+BL); ( ~ l + į - ) -BA+ į BL=-μΒΑ+μΒί.

k k 2
Kadangi —1+ ~ = — μ i r ~ =μ, tai μ = Todėl taškas Mi da-
 с
D
B
•ν1

с
А А

3 В
232 pav. 233 pav.

Iina pusiaukraštinę AL santykiu 2:1, skaičiuojant nuo viršūnės

A. Vadinasi, Mi — sienos ADC pusiaukraštinių susikirtimo taškas.
Taip pat nagrinėjant plokštumas α ir β visoms briaunoms, gauna-
me, kad G — atkarpų, jungiančių tetraedro viršūnes su priešingų
sienų pusiaukraštinių susikirtimo taškais, susikirtimo taškas ir taš-
kai H ir O simetriški taško G atžvilgiu, t. y. jie yra vienoje tiesė-
je su G ir HG = GO (KHLO — lygiagretainis).
Pastabos. 1) Rekomenduojame išnagrinėti ir kitus šio uždavi-
nio sprendimo būdus.
Papildysime tetraedrą iki gretasienio, kaip parodyta 233 pa-
veikslėlyje. Kadangi ABCD — ortocentriškas tetraedras (žr. 216
uždavinį), tai visos gretasienio briaunos tarpusavyje lygios. Tri-
kampiai AiBjO ir ABH simetriški taško G atžvilgiu, nes AAiBiB —
lygiagretainis ir AiO statmena plokštumai ACD (taškai Ai ir O
vienodai nutolę nuo taškų A, C, D) ir todėl lygiagreti tetraedro
aukštinei, išvestai iš viršūnės B į plokštumą ACD, AiOllBH. Dėl
tos pačios priežasties ir OBi ||AH.
2) Atkarpos, jungiančios tetraedro viršūnes su priešingų vir-
šūnėms sienų pusiaukraštinių susikirtimo taškais, kertasi viena-
me taške — tetraedro svorio centre — ir dalijasi jame santykiu
3:1, skaičiuojant nuo viršūnės. Tame pačiame taške kertasi at-
karpos, jungiančios priešingų briaunų vidurius, ir dalijasi jame
pusiau.
Šį teiginį galima įrodyti pagal schemą: patalpinti tetraedro
viršūnėse lygius svorius, iš pradžių rasti trijų svorių svorio cent-
rą, o po to — visos sistemos svorio centrą.
3) Ortocentriškam tetraedrui teisinga lygybė: OM2=4R2—3d2,
kur O — apibrėžtos sferos centras, M — aukštinių susikirtimo
taškas, R — apibrėžtos sferos spindulys, d — atstumas tarp tet-
raedro priešingų briaunų vidurio taškų.
 239. [1] (140 psl.) apibrėžta centri-
nė panašumo transformacija arba ho-
motetija su centru O ir koeficientu k.
Koeficientas k gali būti ir neigiamas
skaičius. Šiuo atveju M1 bus toks taš-
kas, kad OM1 = I k IOM ir spinduliai
OM1 ir OM priešingų krypčių (centrinė
simetrija — homotetija su k = — 1).
Tegul H — duotojo tetraedro aukštinių susikirtimo taškas,
O — apibrėžtos sferos centras, G — atkarpų, jungiančių tetraedro
viršūnes su priešingų sienų pusiaukraštinių susikirtimo taškais,
susikirtimo taškas (234 pav.). Iš ankstesniojo uždavinio HG=GO.
Tetraedro sienų pusiaukraštinių susikirtimo taškai yra tetraedro,
homotetiško duotajam (homotetijos centras G ir koeficientas k =
1
= — 3 ), viršūnės. Taškas O atvaizduojamas į tašką O1, esantį

tiesėje GH, GOi== y GO. Vadinasi, HO1 = y HO ir taškas O atvaiz-

duojamas į tašką O1, esant homotetijai su centru H ir koeficien-
1
tu k— y . šia homotetija tetraedro viršūnės atvaizduojamos į są-
lygoje nurodytus taškus, esančius tetraedro aukštinėse.
Taigi, tetraedro aukštinių pagrindai ir taškai, kurie dalina
kiekvieną atkarpą, jungiančią tetraedro viršūnes su jo aukštinių
susikirtimo taškais, santykiu 2:1, skaitant nuo viršūnės, yra sfe-
roje su spinduliu y R ir centru O. Cia O —apibrėžtos apie tetra-
edrą sferos centras. Kadangi duotasis tetraedras ortocentriškas
(žr. 216 uždavinį), tai tetraedro sienų aukštinių susikirtimo taš-
kai yra to tetraedro aukštinių pagrindai.
Dabar įrodysime, kad tie keturi taškai yra toje pačioje sfe-
roje. Pažymėkime O1 — apie vieną iš sienų apibrėžto apskritimo
centrą, H1 — tos sienos aukštinių susikirtimo tašką, G1 — pusiau-
kraštinių susikirtimo tašką. Taškai H1 ir O1 yra taškų H ir O pro-
jekcijos į tos sienos plokštumą. Taškas G1 dalina atkarpą O1H1
santykiu 1 : 2. O1'—taško O1 projekcija į tos sienos plokštumą,
G1O1==OjH1. Iš to išeina, kad taškas O1 vienodai nutolęs nuo taš-
kų H1 ir G1. Teiginys įrodytas.
Pastaba. Pateiksime šio uždavinio sprendimą nenaudojant ho-
motetijos, pasiūlytą L. Atanasiano.
Tegul A 1 A 2 AsA 4 — duotasis tetraedras, H — aukštinių A 1 H b
A i H 2 , A 3 H 3 , A 4 H 4 susikirtimo taškas, O — apibrėžtos sferos cent-
ras, G —atkarpų A1G1, A2G2, A3G3, A4G4 susikirtimo taškas, kur
G1, Gi, G3, G4 — atitinkamų sienų pusiaukraštinių susikirtimo taš-
kai, o taškai Di, D2, D3, D4 tokie, kad taškas Di dalina atkarpą
AiH santykiu 2 : 1 .
Išnagrinėsime sferą Ω su spinduliu y R, kur R — apie tetraed-
rą apibrėžtos sferos su centru taške M spindulys, apibrėžiamas
lygybe G M = - — GO. Taškas M y r a tiesėje GO, t. y. Eulerio tie-
sėje (žr. 238 uždavinį). Įrodysime, kad visi taškai Gi, Hi, Di, kur
i = l , 2, 3, 4 yra sferoje Ω.
Pagal 238 uždavinį taškas G — atkarpos HO vidurys, todėl
H M = H G + G M = y H O - j G O = y H O - y H O = y HO. Taigi 1 GM=

= - j GO, H M = į НО (1).
1) Įrodysime, kad taškai Gi, G2, G3, G4 yra sferoje Ω. Turime:
GGi = - ^ r G A i , GG2 = - y G A 2 , G G 3 = - y G A 3 , G G 4 = - ^ - G A 4 . Iš

čia įskaitant (1), gauname: MGi = G G i - G M = — y (GAi —GO) =

= — у ЭА1, t. y. MGi=-L-OAi= -y R. Analogiškai gauname: MG2 =

=MG 3 = MG 4 = j R. Taigi, taškai Gi, G2, G3, G4 yra sferoje Ω.

2) Įrodysime, kad taškai Hi, H2, H3, H4 yra toje pačioje sfe-
roje Ω. Jei M 1 — taško M projekcija į sieną A 2 A 3 A 4 , tai
Δ Μ Μ ' Μ ι = AMM 1 Gi pagal du statinius, todėl MHi = MGi, t. y.
taškas Hi yra toje sferoje. Analogiškai įrodome, kad ir taškai H2,
H3, H4 yra sferoje Ω.
3) Įrodysime, kad taškai Di, D2, D3, D4 yra sferoje Ω. Pagal
uždavinio sąlygą HDi= y H A i . Įskaitant (1), gauname: MDi =

= H D i - H M = y H A i - y HO = y OAi, t. y. M D i = - į - R . Iš to
išeina, kad taškas Di yra sferoje Ω. Analogiškai įrodome, kad ir
taškai D2, D3, D4 yra toje pačioje sferoje.
LITERATŪRA

1. Atanasianas L. ir kt. Geometrija VII—IX kl.— K., Šviesa, 1991.

2. Atanasianas L. ir kt. Geometrija X—XII kl.— K., Šviesa, 1993.
3. Шарыгин H. Задачи по геометрии, планиметрия,—M., «Наука», 1982.
4. Шарыгин H. Задачи по геометрии, стереометрия.— M., «Наука», 1984.
5. Прасолов В., Шарыгин H. Задачи по стереометрии.— M., «Наука», 1989.
6. Прасолов B. Задачи по планиметрии, части 1 и 2.— M., «Просвещение»,
1991.
7. Коксетер Г., Грейтцер С. Новые встречи с геометрией.— M., «Наука», 1978.
8. Шклярский А• и др. Избранные задачи и теоремы элементарной матема-
тики, части 2 и 3.—-M., Издательство технико-теоретической литературы,
1952, 1954.
TURINYS

1. Pratarmė 3
2. Įvadas 5

PLANIMETRIJA 7

I. Geometrijos pradinės žinios 7

II. Trikampiai 7
III—IV. Lygiagrečios tiesės. Trikampio kraštinių ir kampų prie-
klausos 8
V. Keturkampiai 10
VI. Plotai H
VII. Panašieji trikampiai 13
VIII. Apskritimas 16
IX. Vektoriai 18
X. Koordinačių metodas 19
XI. Trikampio kraštinių ir kampų prieklausos. Vektorių skalia-
rinė sandauga 20
XII. Apskritimo ilgis ir skritulio plotas 21
XIII. Judesiai 23

STEREOMETRIJA 25
SPRENDIMAI 30

Literatūra 148
Valentinas Matiuchinas
GEOMETRIJOS SUNKESNI UŽDAVINIAI

SL 1086. 1995 05 20. Tir. 5000 egz. Užs. 155.

Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras,
Geležinio Vilko g. 12, 2600 Vilnius.
Spausdino Poligrafinių paslaugų įmonė, Strazdelio 1.