Professional Documents
Culture Documents
Jaunajam
matematikui
4
2001-2003 metų
Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklos
užduotys ir jų sprendimai
Scanned by
Cloud Dandng
Danieliaus leidykla
Vilnius, 2003
U D K 51(076.1)
Ja712
Leidinio sudarytojai:
Antanas A P Y N I S
Eugenijus S T A N K U S
Juozas Š I N K Ū N A S
L e i d i n į r e c e n z a v o M a r y t ė S T R 1 Č K J E N Ė ir V i d m a n t a s P E K A R S K A S
Leidinį redagavo J o a n a P R I B U Š A U S K A I T Ė
UŽDUOČIŲ SPRENDIMAI 93
Stojamosios užduoties sprendimas 94
Pirmosios užduoties sprendimas 99
Antrosios užduoties sprendimas 102
Trečiosios užduoties sprendimas 109
Ketvirtosios užduoties sprendimas 115
Penktosios užduoties sprendimas 119
Šeštosios užduoties sprendimas 127
Septintosios užduoties sprendimas 133
Aštuntosios užduoties sprendimas 143
Baigiamosios užduoties atsakymai 148
PRATARMĖ
Antanas Apynis,
Eugenijus Stankus,
Juozas Šinkūnas
STOJAMOJI UŽDUOTIS
Antanas Apynis, Eugenijus Stankus (Vilniaus universitetas),
Juozas Šinkūnas (Vilniaus pedagoginis universitetas)
1. Suprastinkite reiškinį:
\a +
0,5Va.
įtylb - + lįfū + ^)2 Ja-- ^b + 2i)
^VŠ-10 λ/3 - 1
2. Įrodykite lygybę
V 3 - 1 V ^ T T
X+2y
• 3 3
_ i , .y. . . sin x + cos χ , . .
8. Apskaičiuokite —į—r ΐ , kai sinx + cosx = a .
( J - 3 ) a
1 1 Vertikalus brūkšnys
10 n Arka
100 ? Spiralė
1 000 A Lotoso žiedas
10 000 ( Pasvirusi nendrė
100 000 Žuvis
1 000 000 K Apstulbęs žmogus
1 pav.
kitaip.
1 α 10 ι 100 Ρ
2 β 20 κ 200 σ
ij
γ 30 λ 300 τ
4 δ 40 μ 400 υ
5 ε 50 ν 500 Φ
6 ς 60 ξ 600 Χ
7 ζ 70 ο 700 Ψ
8 η 80 π 800 ω
9 θ 90 9 900 *
2 pav.
4. Romėnų skaičiavimo sistema buvo kuriama nuo 500 m. pr. Kr. iki
100 m. po Kr., ji vartojama dar ir šiandien. Tiesa, daugiausia tik
dekoratyviniais tikslais, - puslapiams, knygų skyriams numeruoti ir pan.
Pagrindiniai romėniškieji skaitmenys pateikti 3 pav. Romėnų sistema
paremta grupavimo principu.
VIII = 8 000 0 0 0 ,
M I X D C X C I X = MIX DC X C IX = 1009 · 1000 + 699 = 1 009 699.
σΜβ = 2 0 0 - 1 0 000 + 2 = 2 0 0 0 0 0 2 * σ β Μ - 2 0 0 + 2 - 1 0 0 0 0 = 2 0 2 0 0 .
Žinoma, patogiau, kai tos poros surašytos tvarkingai. Turint tuščios
vietos arba daugiklio nulio simbolį ir susitarus, kad skaičiavimo
sistemos simboliai išdėstyti visada ta pačia tvarka, galima praleisti
pačius simbolius, o palikti tik j ų daugiklius. Taip gaunama pozicinė
skaičiavimo sistema. Mūsų naudojamuose skaičiuose taip ir yra.
Pavyzdžiui, skaičiuje
121 = 1-100 + 2 - 1 0 + 1 - 1
iš tikrųjų yra praleisti šimtų, dešimčių ir vienetų simboliai, o palikti tik
jų skaičiai (daugikliai).
Šiandien visas pasaulis naudoja indų-arabų skaičiavimo sistemą.
Tai dešimtainė pozicinė skaičiavimo sistema. Skaičiams užrašyti yra
dešimt pagrindinių simbolių: 0, 1 , 2 , 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Mūsų skaičiavimo
sistema yra kilusi iš Indijos. Apie 300 m. pr. Kr. indai naudojo mūsų
pagrindinių skaitmenų, išskyrus nulį, pirmtakus. Tiksli nulio išradimo
data nežinoma. Bet j i s greičiausiai atkeliavo į Indiją iš vėlyvojo
Babilono periodo per graikų pasaulį. Iš Indijos skaičiavimo sistema
pirmiausia išplito arabų kraštuose, vėliau - visoje Europoje ir pasaulyje.
6. Žmogus turi dešimt pirštų, taigi j i e ir buvo pirmoji skaičiavimo
priemonė. Dešimt vienetų buvo pakeičiama viena dešimtimi, dešimt
dešimčių - vienu šimtu, dešimt šimtų - vienu tūkstančiu ir t.t. Todėl
labiausiai paplitusi ir buvo dešimtainė skaičiavimo sistema. Nors būta ir
kitokių. Majų skaičiavimo sistema buvo dvidešimtainė, o babiloniečių
net šešiasdešimtame.
Mūsų laikais, kompiuterių amžiuje, aktualios pasidarė ir kitokios
skaičiavimo sistemos. Naudojama dvejetainė, aštuntainė, šešioliktainė ir
kai kurios kitos sistemos.
Dešimtainės sistemos simbolius mes gerai žinome, rc-tainės
pozicinės sistemos pagrindiniams skaitmenims užrašyti reikia n skirtingų
simbolių. Jei skaičiavimo sistemos pagrindas mažesnis už dešimt,
naudosime pirmuosius dešimtainės sistemos skaitmenis, o jei pagrindas
yra didesnis už dešimt, pridėsime keletą didžiųjų lotynų abėcėlės
raidžių. Be to, jei sistemos pagrindas nėra dešimt, prie skaičiaus
rašysime indeksą, žymintį sistemos, kurioje j i s užrašytas, pagrindą. Taigi
dvejetainėje sistemoje naudosime simbolius 0 ir 1, aštuntainėje - 0 , 1, 2,
3, 4, 5, 6, 7, o dvyliktainėje - 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, T, E. Septintainės
sistemos skaičių „dvylika" rašysime taip: 127.
Kaip skaičius, užrašytus vienokio pagrindo sistema, užrašyti kitokio
pagrindo sistema? Suprantant pozicinės skaičiavimo sistemos esmę,
situacija paaiškės panagrinėjus keletą pavyzdžių. Penketainės skaičia-
vimo sistemos skaičius 1 2 2 5 , užrašytas dešimtaine sistema, yra lygus 37,
122 5 = 1 - 5 2 + 2 - 5 + 2 = 3 7 ,
o dvyliktainis skaičius
1T12 1 2 = 1 - 1 2 3 + 1 0 - 1 2 2 + 1 - 1 2 + 2 = 3 1 8 2 .
Dešimtainės skaičių sistemos skaičių 132 užrašykime ketvirtaine
sistema. Kadangi
132 = 33 · 4 = (8 · 4 + 1) · 4 = ((2 - 4 ) · 4 + 1) • 4 =
= 2 · 4 3 + 1 · 4 = 2 - 4 3 + 0 - 4 2 + 1 · 41 + 0 · 4 ° ,
tai 132 = 2 0 1 0 4 .
+ 0 1 2 3 4 X 0 1 2 3 4
0 0 1 2 3 4 0 0 0 0 0 0
1 1 2 3 4 10 1 0 1 2 3 4
2 2 3 4 10 11 2 0 2 4 11 13
3 3 4 10 11 12 3 0 3 11 14 22
4 4 10 11 12 13 4 0 4 13 22 31
PIRMOJI UŽDUOTIS
3 4 4 7 47
1. Trupmenas —, —, — , — , — užrašykite vienetinių (egiptiečių)
R = M M M M D C C C L X X I I 1 , G = α"γΜγ'ρνδ ,
E= ίΠΠΙΙΙΙΙΙΙΙΙ, I= 482.
3. Keturženklio skaičiaus skaitmenų suma yra 10. Sukeitę pirmąjį ir
paskutinįjį skaitmenis vietomis, gausime naują 2 9 9 7 vienetais
didesnį skaičių. Jei sukeisime du vidurinius pradinio skaičiaus
skaitmenis, tai gautas skaičius bus 90 vienetų didesnis. Šio
paskutiniojo padidinto skaičiaus ir pradinio skaičiaus suma yra lygi
2558. Suraskite pradinį skaičių.
6. Išspręskite lygtis:
a) 23į2 = 43 Y ,
b) 37g = x5,
c) xn = 1000102.
4071 8 + 345 8
466g
6 4 6 2 5 1
7 5 7 3 7 3
A B C
1. KŪGIO PJŪVIAI
3 pav.
3 paveiksle:
M(x\ y) - apskritimo taškas, todėl
2 2 2
χ +y =r ;
M'(x'\ y') - elipsės taškas; aišku, kad
λ' , v-
/
cos a
)
2
Vcosa J
y2
1 = 1.
2 2 2
r r cos a
.2
4 pav.
Atskiru atveju tie taškai gali sutapti. Tada tiesė vadinama antrosios
eiles kreivės liestine tame taške. 4 paveiksle tiesė b yra antrosios eilės
kreivės liestinė taške P.
Aišku, antrosios eilės kreivė ir tiesė gali ir neturėti bendrų taškų
(4 paveiksle tiesė c).
Kad šie teiginiai teisingi, bent iš dalies įsitikinsime kitame skyrelyje.
4. KAI KURIOS ANTROSIOS EILĖS KREIVIŲ SAVYBĖS
a2 b2
y = mx + n.
Iš antros lygties y įrašę į pirmą lygtį ir pertvarkę, gauname kvad-
ratinę lygtį
(a2m2 + b2)x2 + la2mnx + a2(n2-b2) = 0.
Jei D - šios lygties diskriminantas, tai
— = a2b2(b2+(a2m2-n2)).
4
Lygties sprendinių skaičius (du, vienas (du sutapę), nė vieno) pri-
klauso nuo D ženklo, todėl ir elipsės (antrosios eilės kreivės) bei tiesės
bendrų taškų gali būti du, vienas (du sutapę), nė vieno.
Tarkime, kad gauta kvadratinė lygtis turi du skirtingus sprendinius
jq ir xi. Tada tiesė elipsėje iškerta stygą M\(x\\y\),
M j ( ¾ ' yi)·* y\ ' y i gaunami iš sistemos antros lygties, vietoj χ įrašius
r
xį ir * 2 ·
Pritaikę Vieto teoremą, randame stygos M\Mi vidurio taško
Λ/(χ; y) abscisę:
2
1, N am
2- am+b
Jo ordinatė
1 l b2
y = -(y\ + V2) = +Χΐ) + η = - Ύ— T n .
2 2 a m + b
b2
Iš to gauname: y = — = — χ . Tai pirmojo laipsnio lygtis.
a m
Sakykime, nagrinėjame elipsės ir lygiagrečiųjų .tiesių susikirtimo
taškus, taigi ir lygiagrečiųjų stygų vidurio taškus, t.y. m nekeičiame,
keičiame tik n. Tada gauta pirmojo laipsnio lygtis nusako tiesę. Taigi
įrodėme šitokią elipsės savybę: elipsės lygiagrečiųjų stygų vidurio taškai
yra vienoje tiesėje (5 pav.). (Ar tai teisinga stygoms, lygiagrečioms su
ašimi Oy, kurių lygčių negalima užrašyti y-mx + n pavidalu?) Ta tiesė
vadinama elipsės skersmeniu, j o s ir elipsės susikirtimo taškai (/Vj ir
N t ) - skersmens galais.
skersmuo
5 pav.
ANTROJI UŽDUOTIS
6 pav.
2
9. Sudarykite parabolės y = ax liestinės taške M(x0; y0),
y Q = a x l , lygtį.
* K
ι b il r
B imu 0
J
R imu
b r
B nni O
J o 1I B I m m
R llll
d) Rudokas negali būti baltaplaukis, nes baltaplaukis - Juodviršis,
todėl išbraukiame langelį Rb. Trečioje eilutėje lieka vienintelis langelis
Rj. Vadinai, dailininkas Rudokas-juodaplaukis.
b r
B i H H l i i i
0
J 0 • Ι
R 0 l l f c
A B A&B A v B A 3 B A~B -, A
t t t t t t n
t n n t n n n
n t n t t n t
n n n n t t t
a)
3/12 4/14 2/?
10
b)
4. Sudarykite:
a) iš taisyklingo aštuonkampio su taisyklinga aštuonkampe skyle
(1 pav.), padaliję j į į 8 lygias dalis - aštuonkampę žvaigždę su
taisyklinga aštuonkampe skyle.
1 pav. 2 pav.
9. Nustatykite, ar teiginys
P&5)DC]~[-i(4D5)&(CV-,Ą]
yra tautologija, ar prieštara, ar išpildomas.
χ - Γ'
2) / ( / " ' ( * ) ) = 2 + I = χ , kai χ e [ - 1 ; 7 ] .
2 y
2 pavyzdys. Funkcija
(x, kai χ - racionalusis [0; 1] taškas,
ĮI - x, kai χ - iracionalusis [0; I ] taškas,
y
π
2 ^
0
——— π
2
c)
<π!2
b) d)
pav.
/ ( 4 ) = / 0 ) ^ / ( 0 = 1 arba / ( - 1 ] = 2 i r / ( 1 ] = 1 .
/(x) = 3 + λΙ-χ2 + 4 x - 4 .
Ši funkcija yra apibrėžta vieninteliame taške x = 2 ir jos reikšmė
šiame taške lygi 3. Atvirkštinė funkcija f ~ \ x ) taip pat apibrėžta
viename taške χ = 3 ir jos reikšmė šiame taške lygi 2.
5 pavyzdys. Raskime, su kokiomis a reikšmėmis funkcija
y = χ + ax + 1, χ e [ - 1 ; 5]
turi atvirkštinę.
Šios funkcijos grafikas yra parabolė, kurios viršūnės abscisė lygi
t
?· — < - 2 a r c t g χ < π
v 1 + x2 J
= -tg2arctgx,
2x
cos arcsin
1 + x2 J
2x
1+ χ 2tg(arctgx)
/ α λ2 l-tg2(arctgx)
2x
2
I+ χ y
2x - 2x
ii I, 2 I--V2'
2x 2x
Į χ2-11 χ2-1
Kadangi χ e (-co; - 1), tai
2x 2x
x 2 -1 x 2 -1
2x λ
Taigi tg arcsin — = t g ( - π - 2arctgx) irtodėl
l \+χ J
2χ
a r c s i n — — - = - π - 2arctg χ , kai χ e (-co; - 1 ) .
1+ χ
KETVIRTOJI UŽDUOTIS
χ+ 2 χ- 2
1. Patikrinkite, ar /'(x) = , x e ( l ; + °o), ir g(x) =
l-x x+l
χ e (-co; - 1 ) , yra atvirkštinės funkcijos.
2
6. Raskite / " ' ( χ ) , j e i / ( * ) = — — , xe(0;l).
2x
7. Su kuriomis a reikšmėmis funkcija f\x) = ax2 + 4x + 5,
χ e [ - 2 ; 1], turi atvirkštinę funkciją.
8. [rodykite tapatybę
l-x2
arccos l·^ - 2arctgx = 0 , χ e [0; + «>).
\ + x2
i+ r 2
9. Įrodykite tapatybę
l-x 3π
arctgx + arctg = , χ e (-00; - 1),
1+ χ 4
(4; -3)
1 pav.
χ
Pastaba. Tiesinės lygties su dviem nežinomaisiais narys su lygiu
nuliui koeficientu paprastai praleidžiamas (nerašomas). Taigi lygtis
0-X + 3-y = 6 užrašoma tiesiog 3 y = 6 arba y = 2 , o lygtis
2-1- + 0 - ^ = 8 keičiama lygtimi 2x = 8 , arba χ = 4 .
2. Tiesinės nelygybės su dviem nežinomaisiais ir jų sistemos.
Nelygybė su dviem nežinomaisiais, tarkime, χ ir y, vadinama tiesine
nelygybe, jeigu j ą galima užrašyti kuriuo nors iš šių būdų: ax + by <c,
ax + by < c, ax + by> c, ax + by > c. Bet kurios tiesinės nelygybės su
dviem nežinomaisiais sprendinių aibės geometrinis vaizdas (grafikas)
stačiakampėje Dekarto koordinačių sistemoje yra pusplokštumė. Jos
kraštas - tiesė L, kurios lygtis yra ax + by = c. Turėtume atkreipti
dėmesį į tai, kad pusplokštumės kraštas - tiesė L - priklauso tiesinės
nelygybės ax + by < c (ax + by >c) sprendinių aibės grafikui. Griežtos
tiesinės nelygybės ax + by<c (ax + by>c) sprendinių aibės grafikui
tiesė L nepriklauso.
Apibendrindami suformuluosime tokią tiesinės nelygybės
ax + by < c (ax + by> c) sprendinių aibės (pažymėkime j ą X) grafinio
vaizdavimo schemą. Iš pradžių brėžiame tiesę Z,, kurios lygtis
ax + by = c. Paskui pasirenkame bet kurį tašką, tarkime, ( x 0 ; j v 0 ) šalia
tiesės L (žr. 3 pav.). Jei axq + by() < c , tai aibė X yra pusplokštumė (su
kraštu - tiese L), kurioje yra taškas ( x 0 ; j > o ) · J e ' a x Q + b y ( ) > c , tai
renkamės priešingąją pusplokštumę.
Kai nelygybė yra griežta ( a x + by<c arba ax + by>c), jos
sprendinių aibės grafinio vaizdavimo schema tokia pati. Tik šiuo atveju
prie grafiko neprijungiame pusplokštumės krašto (tiesės L).
3 pavyzdys. Pavaizduokime grafiškai tiesinių nelygybių
3x + 4y < 1 2 ir 4 x - 3 . y > 0 sprendinių aibes.
Sprendimas. Tiesinės nelygybės 3x + 4 j > < 1 2 sprendinių aibė yra
pusplokštumė, kurios kraštas yra tiesė, einanti per taškus (4; 0) ir (0; 3 ) .
Pusplokštumei nustatyti (testuoti) tinka koordinačių pradžios taškas
( 0 ; 0 ) . Jo koordinatės tenkina nelygybę 3x + 4>> < 1 2 , todėl darome
išvadą, jog tiesinės nelygybės 3x + 4y < 12 sprendinių aibės grafikas yra
pusplokštumė, kurioje yra koordinačių sistemos pradžios taškas (4 pav.
ši pusplokštumė subrūkšniuota).
Kitos tiesinės nelygybės ( 4 x - 3 ^ > 0 ) sprendinių aibę grafiškai
vaizduojame panašiai (žr. 5 pav.). Iš pradžių brėžiame tiesę L, kurios
lygtis 4x -3_y = 0 . Ji eina per taškus (0; 0) ir (3; 4 ) . Pusplokštumei
testuoti koordinačių pradžia netinka, todėl renkamės kitą tašką - (0; 4 ) ,
nesantį tiesėje L. Kadangi 4 • 0 - 3 · 4 < 0 , tai darome išvadą, j o g tiesinės
nelygybės 4x - 3y > 0 sprendiniai užpildo priešingą taško (0; 4)
atžvilgiu pusplokštumę (5 pav. ji subrūkšniuota). Krašto tiesė L grafikui
nepriklauso, todėl j ą nubrėšime punktyrine linija.
4 pav. 5 pav.
P\ h
2 1,5
K2 2,8 2,5
K?, 2,5 2
y 2,5-y
2- x- y χ + y- 0,5 y
Išlaidas šiam planui įvykdyti (pažymėkime z ) galima apskaičiuoti
pagal formulę
z = 2 0 0 0 * + 1500 (1 - x) + 2 8 0 0 ^ + 2 500 (2,5 - y) +
+ 2 500 (2 - * - y) + 2 000(x + y- 0,5) = 1 1 7 5 0 - 200;;.
PENKTOJI UŽDUOTIS
1. Plokštumoje pavaizduokite taškų (x; y), tenkinančių tiesines
nelygybes 2x - y > - 4 , x + 2y <0 ir χ < 3 , aibę X.
A D2 £3
B\ 0,8 0,8 1
m 2 = C 2 7 = 2925,
w?3 = C 2 9 = 36 54.
Taigi m = 8879 (būdų).
2. Kartotiniai junginiai
k\\-k2 \-...-kn\
Geras kartotinio kėlinio pavyzdys yra skirtingi karoliai, sudaryti iš
tų pačių karoliukų.
Kad suprastume, kokie junginiai vadinami kartotiniais deriniais,
išspręskime tokį uždavinį.
1 2 3 4 5
1111 0 1111 0 0 0
1 0 1 0 1 0 1 0 1111
11 0 11 0 1 1 0 11 0
P ( 8 , 5 - l ) = ^ = 1 2 - 1 M 0 - 9 = 495.
8!·4! 1·2•3•4
Jonuko kramtomosios gumos plytelių rinkinį vadiname kartotiniu
deriniu iš 5 (rūšių arba tipų) po 8 (plyteles).
Kartotiniais deriniais iš n tipų elementų po m elementų (n e N ,
m e N) vadinami tokie m elementų, kurių kiekvienas gali būti bet kurio
iš tų n tipų, rinkiniai, besiskiriantys bent vieno tipo elementų skaičiumi.
(Elementų tvarka nesvarbi.)
Pavyzdžiui, deriniai iš 3 tipų a, b ir c po 5
(a, a, a, b, b), (a, b, b, a, a), (a, b, a, b, a)
laikomi lygiais, nes juose yra trys a tipo elementai, du b tipo elementai, c
tipo elementų nėra.
Derinys (a, a, b, b, c) nesutampa nė su vienu iš užrašytų, nes jame
yra du a tipo elementai, du b tipo elementai ir vienas c tipo elementas,
bet jis sutampa su deriniais
(a, c, b, b, a), (c, b, b, a, a), (b, b, c, a, a).
Kartotinių derinių iš n tipų po m elementų skaičius, žymimas C™ ,
apskaičiuojamas šitaip:
- (ffl + ( , - l ) ) ! =
" m!(n-1)!
Sprendžiant užduotis, kai m ir n nedideli skaičiai, patogu naudotis
kodavimu, kaip parodyta pavyzdyje.
įsidėmėtina. Kartotinio derinio iš n tipų po m elementų kodas yra m,
n - 1 tipo kartotinis kėlinys ( m vienetų ir n - 1 nulių). Taigi kartotinių
derinių iš n tipų po m elementų skaičius yra lygus m, n-1 tipo kartotinių
kėlinių skaičiui.
5 pavyzdys. Kiek intervale (10; 1000) yra natūraliųjų skaičių, kurių
ne vienas skaitmuo nelygus nuliui?
/>(3,1,·,2,2)=(3 + 1+ 1+ 1+ 2 + 2 ) ! = ^ = 151200.
3!·1!·1Μ!·2!·2! 3!·2!·2!
7 pavyzdys. Kiek neneigiamų sveikųjų sprendinių (sprendinių,
kurių komponentės sveikieji neneigiami skaičiai) turi lygtis
X\ + X2 + Χ3 + *4 + Xį + Xį + Χη = 5 ?
P(5,6) = - ^ = - ^ = 462.
5! 6! 5!6!
Atsakymas. Lygtis turi 462 neneigiamus sveikuosius sprendinius.
3. Polinominė formulė
Kai a\ ir a2 bet kokie realieji skaičiai, m - natūralusis skaičius,
m > 2 , tai teisinga formulė
m
ι , „V"C r>k k m-k
= 2^ ma \a2
(α,+α2) .
k=0
vadinama Niutono binomo formule*\
Ši formulė gali būti apibendrinta ir didesniam dėmenų skaičiui.
Pavyzdžiui, panagrinėkime atvejį, kai m = 3 , dėmenų skaičius - taip pat
3. Tuomet teisinga formulė (vadinamapolinominė for-mule)
(x + y + z)2 = YjP(khk2,ki)xkxyklzkl ;
/fc|>0, k2>0. kį>0
k\ +A'2 +A'3 =3
čia sumuojama pagal tokius neneigiamus sveikuosius skaičius, kurių
suma lygi 3.
Bendruoju atveju polinominė formulė tokia:
^ ^ 2 = 1 - 1 + 1 - 2 + 2-1 + 2 - 2 = 9 .
k\<2, i'2<2
k\sN, k2eN
(i3į + a2 + ... + an)m = ^P(khk2,...,kn)ai· k\ - nak 2
2
Α·|>0,.... kn>ū
k\+k2+...+kn=m
čia m ir n natūralieji skaičiai, n> 2 , m> 2 , o a\, a2, ···, an bet kurie
realieji skaičiai.
Kai n = 2 , ši formulė tampa Niutono binomo formule:
k k m k
m a" i "•a
2 ~
yt, >0, k2> 0 k=0
+^2 =m
Iš tikrųjų, jei £|>0, k2>0 ir k\+k2=m, tai k2=m-
Pažymėję k\ = k , gauname
{k + {m-k))\ m\
P(k],k2) = P(k,m-k) = •Ch
k\-{m-k)\ k\(m-k)\
8 pavyzdys. Užrašykime reiškinį
(x + y + z)3= X P{kx,k2,ki)xkyklzki
k\>Q, k2>0,kį>0
k\ +k2 +A'3 = 3
k\ 3 0 0 2 2 1 1 0 0 1
k2 0 3 0 1 0 2 0 1 2 1
h 0 0 3 0 1 0 2 2 1 1
= Ρ(0,2,1)=(0 + 2 + ')! = 3
0!·2!·1!
(x + y + ζ γ =
τ Λ Λ Λ i 'y o J
= χ + yJ + s J + 3 ( x y + xy- +x z + xz + y z + yz ) + 6xyz.
ŠEŠTOJI UŽDUOTIS
(3k4i
7. TIKIMYBIŲ TEORIJOS PRADMENYS
Pranas Survila
(Vilniaus pedagoginis universitetas)
1. Į V Y K I O T I K I M Y B Ė S R A D I M A S I Š R E I Š K I A N T JĮ
ELEMENTARIAISIAIS ĮVYKIAIS
P(A) = ^ .
n
Joje mą - įvykį A sudarančių elementariųjų įvykių (baigčių)
skaičius.
Formulės paprastumas apgaulingas - ir gana paprastų eksperimentų
atvejais surasti skaičius n ir m A nelengva. Tai matyti iš pateikiamų
pavyzdžių.
1 pavyzdys. Simetrinė moneta metama 6 kartus kiekvieną kartą
pažymint, kaip ji atvirto, [vykis A - „herbas atvirto 3 kartus".
Apskaičiuokime P(A).
Sprendimas. Eksperimento baigtis (baigties kodas) - šešių raidžių
rinkinys
a bc d ef ,
iš kurių kiekviena paimta iš aibės {.y, h} (s - skaičius, h - herbas).
Tokių rinkinių skaičių n randame pagal daugybos taisyklę
n = 2 · 2 · 2 · 2 · 2 · 2 = 26 = 6 4 .
[vykis „herbas atvirs 3 kartus", kai moneta metama 6 kartus, įvyks,
jei sekoje a b c d e f bus trys raidės h. Raidė h gali būti įrašyta į bet
kurių trijų raidžių iš šešių vietas. Taigi tokių sekų yra tiek, kiek bus aibės
\u, b, c, J , u, / } poaibių (derinių) po 3 elementus, t. y. m A = Q . Todėl
2 64 16
Ne visų eksperimentų baigtys yra vienodai galimos. Kartais baigčių
tikimybes galima apskaičiuoti išreiškus tas baigtis klasikinio bandymo,
t. y. modifikuoto bandymo su vienodai galimomis baigtimis, baigtimis.
Kaip tai daroma, iliustruoja pavyzdys.
2 pavyzdys. Metamos 4 vienodos monetos. Registruojama, kuria
puse jos atvirto. Apskaičiuokime įvykio A - „herbu atvirto ne mažiau
monetų negu skaičiumi", tikimybę
Baigties kodas - dviejų skaičių poros (k, A-k) k = 0, 1, 2, 3, 4 ; čia
k - monetų atvirtusių herbu, skaičius, A-k - monetų, atvirtusių skai-
čiumi, skaičius. Tuomet
£ = {(0, 4 ) , ( 1 , 3 ) , (2, 2), (3,1), (4, 0 ) } .
Norėdami rasti baigčių tikimybes, mintyse sunumeruokime
monetas. Šitaip monetas „paverčiame" skirtingomis, ir eksperimentas
(modifikuotas) tampa klasikiniu - su vienodai galimomis baigtimis. Jo
baigčių kodai yra raidžių ketvertai (a b c d), kurių kiekviena gali įgyti
reikšmes s, h . To eksperimento (mintinio) baigčių aibė yra
E'= {(a b c d) t a, b, c, d e {s, h}};
šitoks aibės žymėjimas, reiškia rinkinių (a b c d) aibę, kai kiekvienas
rinkinio elementas gali būti bet kuris aibės{ s, h} elementas. Jos baigčių
skaičius n\ = 2 4 = 16.
Turėsime:
( 0 , 4 ) = (5, I , I , I ) , M 4) = - Į ;
16
4
(1, 3) = {(h s s s), (s h s s), {s s h s), (s s s h)}, P(l, 3) = — ;
16
(2, 2) = {(5 s h h), (s h s h), (h s s h), (h s h s), (h h s s), (s h h 5)},
1-2-3-4-5
Įvykis A - „3 užbraukti skaičiai sutapo su tiražo penketuko
skaičiais" - „3 skaičiai parinkti iš tiražo penkių skaičių ir du skaičiai
parinkti iš į tiražą nepatekusių 35 skaičių". Pagal daugybos taisyklę
i i 35-34
mA = c į •C į 5 = 10 = 5950.
Taigi
5 9 5 0
P(A) = ~ 0,009.
658008
Pastaba-klausimas. Ar verta pirkti tokios loterijos bilietą jei
tikimybė laimėti (mažiausiąprizą) tokia maža?
2. Į V Y K I Ų A L G E B R A IR J O S T A I K Y M A S
SKAIČIUOJANT ĮVYKIŲ TIKIMYBES
P(B,A)=P<B)P<A,B\ P ( A f B ) = P
^ P ( B / A
\
P(A) P(B)
vadinamas Bajeso formulėmis arba hipotezių tikrinimo formulėmis.
Trijų įvykių A, B,C, kai A Φ 0 ir A f] B Φ 0 , sankirtos tikimybę
Įima apskaičiuoti pagal formulę
P{r\r2h}
=- · - =— .
28 3 28
Analogiškai skaičiuodami, turėsime
Galutinai gauname
1 _3_ J_ I 35 + 15 + 5 + 1 5 6 _2
' ' ~ 4 + 28 + 28 + 140 ~ 140 ~ 140 ~ 5 '
5 pavyzdys (pilnosios tikimybės formulės ir Bajeso formulės
taikymo iliustravimas). Yra dvi vienodos dėžutės, kuriose sudėti vienodo
svorio rutuliai. Vienoje iš jų yra 3 balti ir 4 juodi rutuliukai, o kitoje - 5
balti ir 5 juodi. Žmogus atsitiktinai renkasi sunkesnę dėžutę su tikimybe
P(H0 = | , P(H2) =j .
Sąlyginės tikimybės
P{A!Hx) =y P(A/H2) = I .
A A
Todėl P(HX/A) = = -A, P(H2/A) =^ - = - .
70 70
TIKIMYBIŲ TEORIJOS PRADMENYS
Pažymys 10 9 8
1 1 1
P Lietuvių kalba
2 4 4
1 1 1
(tikimybės) Matematika
3 3 3
Toliau
{ X = 1 7 } = ( { 7 } = 9 } Π {Tm =81 ) U ( { 7 } = 8 } Π {Tm = 9}),
todėl
P(X = 17) = P(Tį = 9) · P(Tm = 8) + P(TĮ = 8) · P(Tt = 9 ) =
- I I I I - _ L _ L - I
~ 4 3 4 3 ~ 12 12 ~ 6 '
Kadangi { X = 18} = ({T, = 10} Π {Tm = 8 } ) U ( { 7 ) = 9 } Π
Π {Tm = 9 } ) U ( { T / = 8} Π {Tm = 1 0 } ) , todėl
P{X = 1 8 ) = P(T, = 1 0 ) · P(T„, = 8 ) + P (T, = 9 ) • P(Tm = 9 ) +
+ P(T/ = 8 ) · P{Tm = 1 0 ) = - - + - · - + - · - = - .
' 2 3 4 3 4 3 3
Analogiškai
{X = 19J = {{T, = 1 0 } Π {Tm = 9 } ) U ( {Tį = 9 } Π {Tm = 1 0 } ) .
Tuomet
P(X = 19) = ;
X reikšmės 16 17 18 19 20
1 1 1 1 1
Tikimybės Pį
12 6 3 4 6
2 2
+ (X 4 -EX) p 4 + (X 5 -EX) p 5 =i-į] ~ +
12
65
+ - ·- =•
48'
SEPTINTOJI UŽDUOTIS
xk x
\ x2 x
3 Xą x
5
Pk P\ P2 P3 P\ PS
yk y\ yi y3 y\ ys
1\ 13 14 15
Algirdas Nagelė
(Vilniaus universitetas)
1. K O M P L E K S I N I A I S K A I Č I A I IR V E I K S M A I SU J A I S
Matematikoje jau seniai kilo būtinybė praplėsti realiųjų skaičių aibę,
kad joje tilptų visų algebrinių lygčių šaknys. Jei su realiaisiais skaičiais
atliekame sudėties, atimties, daugybos ar dalybos iš nelygaus nuliui
skaičiaus veiksmus, tai gauname taip pat realiuosius skaičius. Tačiau
j
žinome, kad kvadratinė lygtis ax + bx + c = 0 , a φ 0 ir a, b, c e R, kai
/2=-l.
1 pavyzdys. Raskime kompleksinių skaičių z i = 2 + 3/ ir
z2 = - 1 - 6 / sumą ir sandaugą.
Sprendimas. Pagal (3) formulę
Γ, + z 2 = ( 2 + 3/) + ( - 1 - 6 / ) = 2 - 1 + / ( 3 - 6 ) = 1 - 3 / .
Šių skaičių sandaugą gausime formaliai sudauginę dvinarius 2 + 3 / ,
- 1 - 6 / ir pasirėmę (5) formule:
-z2 = ( 2 + 3 / ) ( - 1 - 6 / ) = - 2 - 1 2 / - 3 / - 1 8 / 2 =16-15/.
Kompleksiniai skaičiai χ + iy ir x-iy, kurie vienas nuo kito skiria-
si tik menamosios dalies ženklu, vadinami jungtiniais kompleksiniais
skaičiais. Skaičiaus z = χ + iy jungtinis žymimas : = x-iy.
Lengvai randame, kad z + ž = 2x yra realusis skaičius, o
z •z =χ +y - realusis neneigiamas skaičius.
Dviejų kompleksinių skaičių zx =x\+iy\ ir z2 =χ +
2 Ψ2 skirtumas
yra toks kompleksinis skaičius ξ = χ + iy, kad z2 + 2 = \· Iš čia
z
~ ~ - 2 2 2 2 ' K '
•i +y\ x
t +yf
2 pavyzdys. Raskime kompleksinių skaičių z į = 3 — 2/ ir
ΖΊ
z2 = 8 + 3/ skirtumą z2 -z\ bei dalmenį — .
2i
2. K O M P L E K S I N I Ų S K A I Č I Ų G E O M E T R I N I S V A I Z D A V I M A S .
M O D U L I S IR A R G U M E N T A S
Žinome, kad tarp realiųjų skaičių ir tiesės taškų aibių galioja abi-
pusė vienareikšmė atitiktis. Kadangi kompleksinis skaičius z = x + iy
apibrėžiamas imant du realiuosius skaičius χ ir y, tai tą skaičių patogu
vaizduoti plokštumos tašku arba vektoriumi su koordinatėmis χ ir y.
Kiekvienam plokštumos taškui (1 pav.) (x; y) priskiriamas kompleksinis
skaičius z - x + iy. Taigi tarp kompleksinių skaičių ir plokštumos taškų
yra abipus vienareikšmė atitiktis. Visi skaičiai vaizduojami
abscisių ašies, vadinamos realiąja, o skaičiai
: = 0 +iy - ordinačių arba menamosios ašies
taškais (1 pav.).
Apibrėžimas. Bet kurio plokštumos
taško (x; y) atstumas iki koordinačių
pradžios (arba vektoriaus (x; y) ilgis)
vadinamas kompleksinio skaičiaus moduliu
ir žymimas \ z\ =r : pav.
Realiojo skaičiaus
r =\ z |=| χ + iy
z = χ + /0
l-i x2+y2 (8)
modulis sutampa su j o absoliutiniu
didumu:
I r |=| χ + /01=
Jungtinių skaičių z = x + iy ir ž -iy moduliai yra lygūs, t.y.
π, kai χ < 0, y = 0 .
Jungtinių kompleksinių skaičių pagrindinė argumento reikšmė
skiriasi tik ženklu
arg z = - arg z .
3 pavyzdys. Apskaičiuokime z modulį ir pagrindinę argumento
reikšmę, kai
I) - = 3 - 3/; 2): = -4 i.
Sprendimas. 1. Skaičiaus r = 3 - 3 i modulį r apskaičiuojame
naudodamiesi (8) formule:
/· = | 3 - 3 / 1 = λ/9 + 9 = 3 Λ / 2 .
Kadangi skaičius z = 3 - 3 / yra ketvirtajame ketvirtyje (2 pav.), tai
iš (10) formulės išplaukia, kad
-3 , π
<Ρθ = arg z = arctg—- = -arctg 1 = - - .
3 4
-*-x
\ o
\χ
Φ o = —;
-4 i
3 pav.
φ = Arg z = - — + Ink, k e Z.
2· I ^ |=| 4/1= 41 i |= 4 .
Iš (11) išplaukia, kad
(žr. 3 pav.).
užrašyti šitaip:
z = r(coscp + 7 sin φ); (12)
čia r yra z modulis, o φ - bet kuris (gali būti ir cp 0 ) j o argumentas. Šis
kompleksinio skaičiaus užrašas yra vadinamas j o trigonometrine forma.
Daugeliu atvejų trigonometrinė kompleksinio skaičiaus forma yra
patogesnė už algebrinę.
Pasinaudodami (12) formule lengvai randame, kad
-į • z 2 = '"ι (coscpj + / sin (pj ) - r 2 (cos(p 2 + / s i n φ 2 ) = ^ ^
= '"ι - ^ ( c o s ^ ] + cp 2 ) + /sin((p, + φ 2 ) ) .
Vadinasi, dauginant du kompleksinius skaičius, j ų modulius reikia
sudauginti, o argumentus sudėti.
Ieškodami dalmens, skaitiklį ir vardiklį dauginame iš vardiklio
jungtinio skaičiaus ir atlikę veiksmus gauname:
r, =|z, H - 1 - / V 3 | = V ( - 1 ) 2 + ( - 3 ) 2 = V 4 = 2 ;
r2 =| z 2 |=| 1 - / 1 = Vl + ( - 1 ) 2 = V2 -
Skaičius Z] = -1-i-v/3 yra trečiajame ketvirtyje, todėl (pagal (10)
(—λ/3) pr π 2π
tormulę) φ į = a r g Z | = arctg ^ ^ — π = arctgv3 - π = — -π =•
Analogiškai
(-1) , π
Φ 2 = arg z 2 = arctg—j— = -arctgl = - —,
v l 4 J l 4JJ
Šių skaičių sandaugą ir dalmenį skaičiuojame pagal (13) ir (14)
formules:
f f 2π 2π
— 1 +1· sin
· f
π
-1 ' - 2 •2-yfl cos π11
I 1 3 4 J 1 3 ,4jJ
z=•
2 1
2 (M
l-I
mentas
-VJ
1 ->/3 π .
φ 9 = arctg - p = a r c t g — = — (pirmas ketvirtis);
V3 3 6
skaičiaus z 3 = - 1 + / modulis Į z 3 |= λ/2 , o argumentas
1 π 3π ^ . . . ,
φ3 = arctg 1- π = - — + π = — (antras ketvirtis).
(-1) 4 4
H*2l 1-2
Todėl I z !=
7T
τι κ 3π _Π
arg z = φ į + φ 2 - φ 3 = - - + - - -
12
o skaičiaus z trigonometrinė išraiška yra
\ \
Ibi 1 \π 11π 11π
cos - + 1 sin cos- zsin-
~\2 12 J J 12 12
/ 8 = / 4 . / 4 = M = i.
Matome, kad skaičiuojant vis aukštesnius / laipsnius periodiškai
kartojasi tos pačios reikšmės: z; - 1 ; - / , 1. Taigi
1, kai n = 4£,
z, kai n = 4k + \,
(16)
- 1 , kai « = 4£ + 2,
- z , kai » = 4 £ + 3; A: e N.
2 būdas. Skaičių z užrašome trigonometrine forma:
forma: | z |= + 1 2 = λ/2 ,
12
( - 1 + /)' 2 = λ/2 i c o s — + /sin 3π 2 6 ( c o s 9 n + /sin97i) =
4 4
p = \ r,
p "=r,
arba (18)
a = cpol2ht
Ι«α = Φο + 2λπ, k e Z
φο + 2bt φο + 2 ht (19)
cos + /' sin
arba
φ () + 2 kit φη + 2 kn
w
k = ' f r \ cos — + / sin — (19a)
η η
k = 0,1,... —
Imdami k = 0 , 1 , . . . , ( « - 1 ) , gausime η skirtingų šaknies reikšmių
(jei r * 0 ) , nes kiekvienu atveju trigonometrinių funkcijų argumentai
skirtingi. Kai k - n , gausime tokią pat šaknies reikšmę kaip ir atveju
k = 0 (reikšmės pradeda kartotis). Šios (19) formule išreikštos šaknies
reikšmės geometriškai yra taisyklingojo «-kampio, įbrėžto į apskritimą,
viršūnės. Šio apskritimo centras yra taške (0; 0), o spindulys lygus v r .
8 pavyzdys. Raskime visas šaknų y i ir 1/8Ϊ reikšmes ir jas
pavaizduokime geometriškai.
7Γ 71
Sprendimas. Kadangi i = 1 · Į cos — + i sin — tai pagal (19a) formu-
— + 2 kit — + 2 kn
τr 2 2
lę v / = cos— h i sin - k = 0,1, 2. Iš čia gauname tokias
3
šaknies v/ reikšmes:
π . π λ/3 /
Wn = COS h / SI η — = h—
6 6 2 2
5π . 5π VJ
Η'| = c o s — + /sin — 2 - + 2—
3π . 3π
wj = cos — + ι sin — = - / .
2 2
Geometriškai jos pavaizduotos 5a pav.
Dabar apskaičiuokime į / 8 1 :
0 + 2 kn . . 0 + 2/bt
y š l = ^81(cos0 + isin0) = cos + *sin
k = 0,1,2,3.
Pagal šią formulę:
w 0 = 3(cos 0 + i sin θ) = 3 ,
π . . π.
W| = 3 cos— + /sin— = 3 / ,
v. 2 2.
w 2 = 3(cosn + /sin7i) = - 3 ,
J 3π . . 3π^
w 3 = 3 cos — +-/ s i n — = - 3 1 .
V 2 2 j
Visos keturios šaknies w τ reikšmės pavaizduotos 5b pav.
w, =3/
w 2 = -z
5a pav. 5b pav.
a· — yn ±b = 0 y"+1 = 0 (b*0).
a
Vadinasi, reikia mokėti spręsti dvinares lygtis y" + 1 = 0 ir
y" -1=0.
-16 = 0; / - 1 = 0.
AŠTUNTOJI UŽDUOTIS
5 + 2/ 3-4/
2. Atlikite veiksmus (3 - 4/) · 2/ +
2-5/ 4 + 3/
1 Λ/3
4. Užrašykite kompleksinį skaičių z = trigonometrine
6. Apskaičiuokite / 6 + / 1 6 + / 2 6 + / 3 6 + / 4 6 + / 5 6 .
7. Apskaičiuokite
8. Išspręskite lygtį χ 4 + 7 x 2 + 1 0 = 0 .
9. Raskite šaknies λ / - 16 reikšmių aibę ir pavaizduokite ją
geometriškai.
1. Kadangi
2. Kadangi
— a _ *400 _ | g j . seiiundžių.
a a 15 3
35 + 40
2
Ats.: 1 8 - sek.
3
x 2 - 5 , 5 * + 6 > 0,
λ:2 + 0 , 5 x - 3 > 0 .
Gauname
χ < 1,5 arba χ > 4,
χ <-2 arba χ > 1,5.
Taigi arba χ < - 2 , arba χ = 1,5, arba χ > 4 . Toliau nagrinėkime
duotąją sistemą.
y = -1 , y-3, 7 = -1 ,
y = 3,
-1 arba 3 7 arba
= -3; = -3; χ=- χ = -7.
χ - 2 x+6
Ats.:
8. Kadangi
sin 3 χ + c o s J χ = (sinx + c o s x ) (sin z χ - sin χ cos χ + c o s z χ) =
= (sinx + c o s x ) ( l - sin χ cos χ),
ο sin χ + c o s x = a , tai
sin 3 χ + c o s J χ = 6/(1 - sin χ c o s x ) .
Kita vertus, iš lygybės
2 2
(sin χ + cos χ) =a
a2 - 1
gauname, kad sin χ cos χ = . Todėl
a - ] α(3 - a ) Λ , , 2
sin x + cos x = a — - = -0,5α(α - 3 ) .
Taigi
-1 -5 2
sin x + cos χ -0,5a(a -3)
-0,5.
(α - 3)α (α -3)α
ζ
Λ is.: - 0 , 5 .
9. Sakykime S0ED = S . Pagal sąlygą AO :OE = 2 : 1 , todėl
S 2S ir S
AOB ~ OBE OBE = ·
Δ CEF ~ Δ AED, todėl ^
1 C'£ 3 . .
=
= —; FE = — OE.Taigi
3 OE ED 2 2
3s 3
$BEF=^ OBE = - • Kita vertus,
3 3
$DEF = 2 5 , 0 5 £ F C Kadan §'
• _ I ς. 1 3 3
* B EC DBE --
5 + 11 ir S BEC = S BEF >EFC - - - S ,
4 4
1 1 3 3 2
tai - 5 + - = 5 , t . y . 5 = - = 0,4.
2 4 4 4 5
A/s.: 0,4.
10. Kadangi piramidė yra taisyklingoji, tai visos šoninės sienos yra
lygūs lygiašoniai statieji trikampiai. Taigi
ZBDE = 45° ir
BE = DE = - \ čia a-
2
piramidės pagrindo kraštinės ilgis. Be to,
Al7 = °J* , OE
AE ,ΛΓ = —
' AE
AC = .
2 3 6
Iš stataus trikampio DOE:
2 s2 2 2
Γ<Λ3Ϊ ,2
UJ l 6 J
,2 a o.
+ h , t. y. — = — + h .
4 12 2 pav.
Iš čia
α= W6 .
*2λ/3 , 1 6h2-S
F =— /2 =
3 4 3 4 2
A t s , ^ h \
2
PIRMOSIOS UŽDUOTIES SPRENDIMAS
1 - - - + - - - + - + - •
4 ~ 2 4 ~ 3 4 6 '
1 - 1 1 - L - l 1 !_•
5 ~ 2 5 10 2 4 20'
4__\_ J_ _\_ l J_.
11 " 4 11 44 ~ 3 33 '
J L - i 1- _L-1 1 _L _L J _ .
17 ~ 3 17 51 ~ 4 9 34 68 153'
1Z-1 1 J L - 1 i l l
60 ~ 2 4 30 ~ 2 6 10 60 '
2. Užpildome lentelę.
Indų-ara-
bų skai- Romėnų skaičiavimo Graikų Egiptiečių skaičiavimo
čiavimo sistema skaičiavimo sistema
sistema sistema
4873 MMMMDCCCLXXII δ'ωογ AAAA????????Π
I ηηηηηηιιι
XCCXIX
aMatO
4. 9 9 = 4 9 - 2 + 1 = ( 2 4 - 2 + 1)2 + 1 = ( ( 1 2 - 2 ) 2 + 1)2 + 1 =
= l-26+l-2 5 + 1 - 2 + 1 = 11000112,
99 = 1 9 - 5 + 4 = (3- 5 + 4)5 + 4 = 3 · 5 2 + 4 · 5 + 4 = 3 4 4 5 ,
9 9 = 1 2 - 8 + 3 = (1-8 + 4)8 + 3 = 1 - 8 2 + 4 - 8 + 3 = 1 4 3 g ,
99 = 8 1 2 + 3 = 83,2·
5. 1001012 = 1 - 2 5 + 1 - 2 2 + 1 = 3 2 + 4 + 1 = 37,
7 3 0 l 8 = 7 - 8 3 + 3 - 8 2 + 1 = 3 5 8 4 + 192 + 1 = 3 7 7 7 ,
3 4 E 0 ! į 2 = 3 - 1 2 4 + 4 - 1 2 3 + 1 1 - 1 2 2 + 1 = 6 2 2 0 8 + 6 9 1 2 + 1584 + 1 =
= 70705.
6. a) 2 - 1 2 + 3 = 4 x + 3 , χ = 6 ;
b) 3 7 8 = 3 - 8 + 7 = 31 = 6 - 5 + 1 = ( 1 - 5 + 1)5 + 1 =
= 1 - 5 2 + 1 - 5 + 1 = 1 1 1 5 , x = 111;
c) X|2 = 1 0 0 0 1 0 2 , 1 0 0 0 1 0 2 = 1 - 2 5 + 1 · 2 = 3 4 = 2 · 12 + 10 = 2 T 1 2 ,
χ = 2T.
Ats.: a) 6, b) 111, c) 2 T .
7. Sudarykime aštuntainės sistemos sudėties ir daugybos lenteles.
+ 0 1 2 3 4 5 6 7
0 0 1 2 3 4 5 6 7
1 1 2 3 4 5 6 7 10
2 f 2 3 4 5 6 7 10 11
3 3 4 5 6 7 10 11 12
4 4 5 6 7 10 11 12 13
5 5 6 7 10 11 12 13 14
6 6 7 10 11 12 13 14 15
7 7 10 11 12 13 14 15 16
X 0 1 2 3 4 5 6 7
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 0 1 2 3 4 5 6 7
2 0 2 4 6 10 12 14 16
3 0 3 6 11 14 17 22 25
4 0 4 10 14 20 24 30 34
5 0 5 12 17 24 31 36 43
6 0 6 14 22 30 36 44 52
7 0 7 16 25 34 43 52 61
8. A Is.: a) 4 4 5 6 8 , 1 3 0 0 8 ; b) 11336g, 4 3 1 2 3 2 s .
10. Ats
12 8 12 4 10 2 9 1
13 9 13 5 11 3 11 3
14 10 14 6 14 6 13 5
15 11 15 7 15 7 15 7
B D
\
\
)
i
a) b)
1 pav.
a) b)
2 pav.
i /
\ \
/
/)
y
a) b)
6 pav.
7 pav.
2 Λ n m l
m + 4 an = U, n = .
4a
Vadinasi, parabolės y = ax~ liestinės lygtis yra
?
m
y = mx •
4a
Kadangi lygtis tiesės ir parabolės bendro taško abscisėms rasti šiuo
atveju yra (žr. 7 uždavinį)
4a2X() - 4amx(j + a2 = 0,
m m m
tai*o= — - yo=<*· — , t.y. lietimosi taškas yra
2a V 2a ~4a
i M
m m
2a 4a
(
m m 2\
10. Sakykime, taško A koordinatės yra . Tada liestinės lygtis
2a" 4a
2
111
vra y = mx (žr. 9 uždavinį).
4a
Taško N koordinatės yra lygčių sistemos
m, 2
y = mx •
χ= 0
? λ
m'
sprendinys, t.y. N 0;
Tada
f 1\ I + m'
m
4a 4a 4a
NF =
2 f
m m + m
0-
4a 4a 4a
AF =.
(čia pritaikėme atstumo tarp dviejų taškų formulę).
Kadangi NF = AF, tai Δ AFN - lygiašonis,
ZFAN = /1FNA. Tada lygūs ir lankeliais pažymėti kampai
(remiamės lygiagrečiųjų tiesių ir j ų kirstinės sudarytų kampų
savybėmis).
2. METRAS.
3.
„Barzdaskučio paradoksas".
I galimybė: barzdaskutys skutasi pats, tuomet jis priklauso tiems
gyventojams, kurių (remiantis skelbimu) jis negali skusti, taigi,
barzdaskutys negali pats skustis. Gavome prieštarą.
II galimybė: barzdaskutį skuta kas nors kitas, tuomet barzdaskutys
priklauso tiems gyventojams, kurie nesiskuta patys. Skelbime sakoma,
kad barzdaskutys skuta visus, kas nesiskuta pats, todėl j i s turi pats
skustis. Gavome prieštarą.
Matyt, kad šio barzdaskučio negali skusti niekas!
t t t t t t t
t t n n n n n
t n t t n t n
n t t t t t t
t n n t n t n
n t n n n t t
n n t t n t t
n n n t n t t
UŽDUOČIŲ SPRENDIMAI
1. a)
b)
2. a) b)
c)
6. Šio triuko esmė tokia: nurodytas skirtumas turi skaitinę šaknį, lygią
L). Kai jums sakomi skaičiai, jūs juos mintyse turite sudėti,
kiekvieną kartą imdami tik liekaną moduliu 9. Kai bus pasakytas
paskutinis skaičius, jūs iš 9 atimate savo gautąjį rezultatą ir
sužinote, koks skaičius buvo išbrauktas. (Jei jūsų gautas rezultatas
lygus 9, tai buvo išbrauktas skaičius 9.)
8. Jei keliautojas sakė teisybę, j į turėjo praleisti į salą, bet kad j o
teiginys taptų teisybe - reikia pakarti keliautoją, bet kariama tik
sumelavus.
Jei keliautojo teiginys - melas, j į reikia pakarti pagal įstatymą
bet pakorus išaiškėtų, kad keliautojas sakė teisybę, o tuomet j į
reikia praleisti į salą.
Matome, kad abiem atvejais reikia atlikti vienas kitam priešta-
raujančius veiksmus, kas yra neįvykdoma. Gavome paradoksą.
I
A B C A&.B {A8LB)-D C A=>B -n(A 3 B)
t t t t t t n
t t n t n t n
t n t n t n t
n t t n t t n
t n n n t n t
n t n n t t n
n n t n t t n
n n n n t t n
II
^B C v —,Β -i(A 3 B) &( C v -,Β) I~II
n t n n
n n n t
t t t t
n t n n
t t t t
n n n n
t t n n
t t n n
I II
a b c a&b (α & Λ) 3 c b&c (i&c)3<3
t t t t t t t
t t n t n n t
t n l n t n t
n t t n t t
t n n n t n t
n t n n t n t
n n t n t n t
n n n n t n t
III Q
l&ll CI&C (a&c)z>b I&IblII
t t t t
n n t t
t t n
n n t t
t n t t
t n t t
t n t t
t n t t
Matome, kad Q nėra tautologija, be to, išskirtosios lentelėje
reikšmės rodo, kad kai I ir II yra teisingi teiginiai (tik tokios j ų
reikšmės atitinka uždavinio sąlygą), III gali ir nebūti teisingas (žr.
trečiąją lentelės eilutę), todėl darome išvadą, kad, išvykstant iš
stoties traukiniams A ir C, traukinys B gali išvykti, bet nebūtinai.
„ lv. . N 2x + 3
2. Pavyzdziui, j { x ) =
5x - 2
/ ( 1 ) = 2 , tai . / ~ 1 (—2) = —3 ; / 1 ( 2 ) = 1.
+ X2=i, X 2
= l ^ x = ±Jl~y : χ = - J - — — . Sukeitę χ ir
y v y y
vietomis, turime , χ € (0; 1). Taigi
/-"(*) = - J — , *e(0;l).
- χ
Toliau pateikiame y ·, x e ( - c o ; 0 ) ir _y = •
I+ χ
χ e (0; 1), grafikus.
7 1
s
1 1
1 / y = x
' /
/
U
/ 1 -
X
-1 /
/
/
/
-i" 1-x
/
X
x 2 +1
lygybės y : gauname χ = y±Jy2 - 1 , _y € (1; + 00). Mums
2x
tinka tik reikšmė su ženklu - . Atvirkštinė funkcija
2
r \ x ) = χ - V x - 1 , x e (1; + 00).
τ
7. Funkcija y = a x + 4 x + 5 (parabolė, kai α * 0 ) bus monotoninė ir
2 2 a -1 . . a +2 .
- < - 2 arba - - > 1 < 0 arba < 0
a a j a a
(θ < α < 1 arba - 2 < α < θ).
Kai a = 0 , f ( x ) = 4 x + 5 yra tiesinė funkcija, turinti atvirkštinę.
2
Taigi» f ( x ) = ax
Taigi* + 4 x + 5 , χ e [ - 2 ; ! ] turės atvirkštinę, kai
a e [ - 2 ; 1].
8. [rodysime, kad
„2
1—X
arccos — = 2 a r c t g r , χ e [0; + c o ) .
1+ χ
•x2 , , _ l-x2
Kai χ e [0; + oo), tai - 1 < — < 1 ir 0 < arccos —< π , o
1 + χ 1+ χ
π
0 < arctgx < — , 0 < 2arctgx < π .
1 + x2
π π l-x
arctg χ + — = arctg .
4 2 1+ x
,, . . , . 1—X [7t
Kai χ e (-oo; - 1), tai e (-co; - 1). Taigi arctg χ e ; —
1+x I 2 4
/
l-x 71711 71 7t 1—X
ir arctg — ; , todėl arctgx + — ir arctg
1 + x " 1 4 2 1+ x
reikšmės priklauso intervalui ^--jjOJ. Apskaičiavę šių abiejų
tg arctg χ + t g - j , _χ
• = ctg acrtg -
1 » , π 1 + JC
t — tg arctg χ tg-
4
x+ l 1
- — = 1 — , * e -1) ·
ι- x
1 +x
2x
10. Kai χ e [ - 1 ; 1], tai € [ - 1 ; l ] , tada
1+ χ
π 2x π . π π π „ π
- — < arcsin — < — ir — < a r c t g x < - — < 2arctgx < —
2 1+ x 2 2 4 4 2 2
π π
Taigi abiejų lygybės pusių reikšmės priklauso intervalui
2; 2
Apskaičiuosime j ų sinusus (sinx šiame intervale yra monotoninė
funkcija!):
/
2x
sin arcsin = sin(2arctg χ ) , χ € [ - 1 ; 1].
v \ + x2 J
• • 2tga . 2x 2x
Kadangi sin 2 a = , tai •. Taigi
+ tg2a \ +x A
1+ χ
2x
arcsin- 2arctg χ , χ e [—1; 1].
1+ χ
PENKTOSIOS UŽDUOTIES SPRENDIMAS
1. Pirmiausia brėžiame tiesinių lygčių 2x-y = -4, x + 2y = 0 ir
x = 3 sprendinių aibių grafikus. Gauname tris tieses (1 pav. j o s
pažymėtos atitinkamai L į , L 2 ir L 3 ) . Po to nustatome nelygybių
y •
4 pav.
vX2l x 22 X 23J
4.1. Pagal uždavinio sąlygą plano komponentės xy yra
neneigiami skaičiai (nebūtinai sveikieji) ir turi tenkinti šias lygybes:
jc, ι + x2\ = 30,
X|2 + *22 = 30,
X I3 + ¾ = 3 0 '
x, į + X|2 + X|3 = 40,
x2\ + x 22 + x 23 =
Tegu x = xį|, y = *i2· Tada x2i=30-x, X2 2 = 3 0 - ^ ,
x 1 3 =40-x-y, x22=x + y-\0- Taigi ieškomąjį paskirstymo
planą galima užrašyti taip:
χ y 40 - χ - y
(1)
v30 - χ 30-y x + y- 10
Remdamiesi šia plano matrica ir duotąja sąlygoje lentele, ap-
skaičiuojame bendrąsias išlaidas benzinui pirkti ir nugabenti į de-
galines (pažymėkime j a s z):
χ+ > 10,
* X
6 pav.
Taigi sprendžiamojo uždavinio matematinis modelis yra toks:
x + y< 40,
x + y> 10,
min ( 8 1 , 5 - 0 , 1 5 * - 0 , 3 , v ) , kai (2)
χ < 30, y < 30,
χ > 0, y > 0.
4.2. Optimalaus planavimo uždavinį (2) sprendžiame grafiniu
būdu (žr. 6 pav.) ir randame dvi ieškomojo plano optimalias
komponentes: χ = 10 ir y = 3 0 . Šias komponentes įrašome į (1)
matricą ir gauname optimalųjį benzino pirkimo ir paskirstymo
degalinėms planą.
Ί0 30 0^
Ats.:
20 0 30,
x + y >10,
max (81,5 - 0,15x - 0 , 3 y ) , kai (2)
χ < 30, y < 30,
χ > 0, y > 0.
Taikant grafinį metodą patogu naudotis tuo pačiu 6 paveikslu.
Gautume χ = 10, y = 0 ir ieškomąjį planą
Ί0 0 30^
20 30 0 ;
J o įvykdymo kaina (pažymėkime j ą z m a x ) yra
y •
V3
Ζ,,Χν 1 : 2 , 5 ) L /
(1;2)Y\ 7
\\ /(2:1.5)
0
/
/(1:0)
V2;0)
\
7 pav.
τ2 200 90 16
Ištekliai 1400 990
Tegu χ yra planuojamas pirmo tipo namų, o y - antro tipo namų
skaičius. Tada pora (x\y) yra bendrasis namų statybos planas.
Pagal sąlygą gauname tokią apribojimų sistemą:
lOOx + 200y <1400,
11 Ox + 90y < 990,
χ > 0, y > 0.
Butų skaičius z randamas pagal formulę z = 12x + I6y.
Taigi namų statybos optimalaus planavimo uždavinio matema-
tinis modelis yra toks:
χ+ < 1 4,
max (12x + 16y), kai į 1 lx + 9 y < 99, (3)
χ > 0, y > 0.
Šį uždavinį sprendžiame grafiškai (žr. 8 pav.). Lygio tiesių
kryptys tokios kaip tiesės z = 0 , kurios lygtis yra 12x + 16y = 0 .
8 pav.
/«(10,2) = c į ° · C į = 1 1 - 7 8 = 858,
m ( 8 , 4 ) = C į • C į = 165-715 = 117975,
m ( 7 , 5 ) = C į · C į = 330 · 1287 = 4 2 4 7 1 0 .
Susumavę šiuos skaičius gauname 559286.
m3 = l M 0 - 9 - C j =27720.
Gauname m = 4 6 2 0 0 .
Λ/s.: Pagal seimo nutarimą 5 žmonių komisiją galima sudaryti
46200 skirtingais būdais.
60 1·2·3·4·5·6
Užpildyta kortelė laiminga - „keturi skaičiai iš tiražo šešetuko
ir du skaičiai iš 54 skaičių, neįeinančių į tiražą", arba „5 skaičiai iš
tiražo šešetuko ir 1 skaičius iš 54 skaičių, nepatekusių į tiražą", arba
„6 skaičiai iš tiražo šešetuko".
Pagal sudėties ir daugybos taisykles, gauname
m = C ^ · C 2 4 + Cg · C j 4 + Cg = 15 • + 6 · 54 + 1 = 21790 .
21790
Santykis * 0,00044.
50063860
4!-4! 1-2-3-4
Lygties xį + x 2 + Χ3 + x 4 + x 5 = 5 neneigiamų sveikimų
sprendinių skaičius
P(5,4) = ^ = ^ 1 ^ = .26.
5!-4! 1-2-3-4
Nelygybės χ į + x2 + x3 + X4 + x$ < 5 neneigiamų sveikųjų
sprendinių skaičius
1 + 5 + 15 + 35 + 70 + 126 = 2 5 2 .
Ats.: 252.
= č , 5 = / ' ( 5 , 3 - l ) = — = — = 21.
W |
1 V ' 5!-2! 1 ·2
Analogiškai
—5 . r \ 10! 10-9-8-7-6
m2 =P(5,6-1) = = = 252,
0 v 7 5!-5! 1-2-3-4-5
W 3 =Č45=P(5,4-1) = - ^ = - ^ = 56.
5!-3! 1-2-3
Taigi m = 21 + 252 + 56 = 329.
Ats.: Algis dovaną gali sukomplektuoti 329 skirtingais būdais.
9. Polinominė formulė
j k
(x + y + z f = £ P(i, j, k)x'y z .
/>0, j>0,k>0
i+j+k=9
3,,3,3
Taigi koeficientas prie χ y' z yra
Ą 9 3
Koeficientas prie χ y~z yra
5 3 1
Koeficientas prie x~ y z yra
P ( 5 , 3 , 1 ) = — — — = 504 .
{x + y + t + z)3 = x3 + y3 + t3 + z3 +
F ( C ) =
Ats.: P(A) = j , = j •
_
28 7
{jb} = {j\b\, j\b2, j2bį, j2b2, j3b\ ,j3b2, jĄbhj4b2},
/ > { / / , ) =8- = 2- .
28 7
ι -iii _ ί ί , j: i
- 1.-1-21
4 1
{žb} = {žxb\, žxb1,Z2b\^hbl} > P{žb} = — = ~.
28 /
5 = { i f , i i , M } , , ( , ) = P{žž} + + />{įį} = ± +1 + ± = 1.
C = {jb,žb, bb},
, ( C ) = />{./i} + ,{iZ>} + , ( ½ } = f + 7 + į =
Λ / λ : P(A) = — , , ( 5 ) = - , ,(C) = — .
7 14 28
,(<0 = 1 = 1, ,(«d)
= P(n) • P(d) = 1 • I = I ,
6 3 6 6 9
2 2
2 _ 1 _4_
, (nnrf) = , ( « ) - , ( « ) · , (d) = ^r i- iJ — i 2 '
U, 6 ~ , 3 , 3 27'
2Ϋ
P(nnnd) = ,(«) •,(/?) •,(«) •,(d) =
3 ~ 81
Analogiškai gauname
'2Ϋ 1 16
P(nnnnd)•
3 243
ί, 5
2 Y 1 _ 32
P(nmmn) =
3 J '3 ~ 243 '
Patikriname, ar elementariųjų įvykių (apskaičiuotųjų)
tikimybių suma lygi 1.
1 2 4 8 16 32 81 + 54 + 36 + 24 + 1 6 + 32 _ 243 _ {
3+ 9 + 27 + 81 + 243 + 243 ~~
243 ~ 243 ~
1 2 4 19
Kadangi A = {d, nd, nnd} , tai P(A) = - + — + — = —.
b 3 9 27 27
Iš to, kad B = [d, nd, nnd, nnnd, nnnnd} = E \ \nnnnn), išplaukia
I 3J 243 243
Kadangi C = {d, nnd, nnnnd, nnnnn}, todėl
P(C) = P(d) + P(nnd) + P(nnnnd) + P(nnnnn) =
1 4 16 32 _ 8 1 + 3 6 + 16 + 3 2 _ 165 55 •
~ 3 + 27
243 + 243 _
+ 243 "" 243 ~ 8 1 '
io 7r i
Ats.: P(A) = — , P(B) = — , P ( C ) = — .
27 243 81
P(g g g) = C\ -(0,6) 1 - ( 0 , 4 ) 2 = 0 , 2 8 8 ;
A/s.: w 0,334.
PUOĄ, p(hh)=p(b\)-nh\h)Ą\~,
P( bxblh) = P( b,) · P(b2 I ft,) · P( /31 bxb2) = i . · I • I = - Į - ,
Ąf]A2r\A2f]AĄ=(Ąę]A2f]A3)f]AĄ. (1)
Tuomet pasinaudoję formule P(A f| B) = P(A) • P (B \ A) , gauname
P{A{ N A2 N A3 N A4 >=P(A1 N A2 N A3 ) • P(A4 M, N A2 N A3 ) .(2)
Kadangi ALF)A2F)A3= (A, Π Α2)ΠΑ3, tai
P(AT ΠΑ2ΠΑ3) = Ρ(ΑΙΠΑ2)· P(A3 I ΑΧ Π A2) (3)
Galų gale
Ρ(ΑΙΠΑ2) = Ρ(Α,)·Ρ(Α2ΙΑ1). (4)
Nuosekliai įrašę (4) išraišką į (3), po to gautą išraišką į (2), gausime
Ρ(ΑΙΠΑ2ΠΑ3ΠΑ4) =
= Ρ(ΑΛ)·P(A2 \Ą)·P(A3 \AX n A2)·P(A4 μ , n A2 n A3).
Todėl
E (X + Y) =
= (x, + > ' , ) < / n + (X[ + 7 2 ) 9 1 2 + O l + 73)913 + (*1 + 74)914 +
+ ( * 2 + 7 l ) 9 2 1 + ( ^ 2 + 7 2 ) 9 2 2 + ( * 2 + 7 3 ) 9 2 3 + (·*2 + 7 4 ) 9 2 4 +
+ ( χ 4 + 71 )941 + ( χ 4 + 7 2 ) 9 4 2 + ( χ 4 + 7 3 ) 9 4 3 + ( x 4 + 7 4 ) 9 4 4 +
+ ( χ 5 + 7 1 ) 9 5 1 + 0*5 + 7 2 ) 9 5 2 + ( x 5 + 7 3 ) 9 5 3 + ( * 5 + 7 4 ) 9 5 4 ·
+ *2(921 + 9 2 2 +923 + 9 2 4 ) +
+ •^3(931 + 9 3 2 + 9 3 3 + 9 3 4 ) +
+ x4 ( 9 4 1 + 9 4 2 + 9 4 3 + 9 4 4 ) +
+ x 5 ( 9 5 l + 9 5 2 +<?53 + 9 5 4 ) ] +
+ 3 ^ ( 9 1 2 + 9 2 2 + 9 3 2 + 9 42 + 9 5 2 ) +
+ ^ 3 ( 9 1 3 + 9 2 3 + <733 + 9 4 3 + 9 5 3 ) +
+ ^ 4 ( 9 1 4 + 924 + 9 3 4 + 9 4 4 +954)]·
Pastebime, j o g
9/1 + 9 / 2 + 9 / 3 + 9 / 4 =P(X + Y = *i +yi) + P(X + Y = Xi +y2) +
+ P(X + Y = X J + Y 3 ) + P(X + Y = XJ+Y4) =
= P{X = X I } = P I ,
nes dydis F įgyja tik reikšmes )'i, y > ' 3 , y4· Čia / = 1 , 2 , 3 , 4 , 5 .
Analogiškai
91./ +92 j +93 j + 9 4 . / +95 j =
= P(X + Y = x , + y j ) + P(X + Y = x2 + y j ) +
+ P(X + Y = χ 2 + y,) + P(X + Y = XĄ + y j ) +
+ P(X + Y = x5 +yj) = P(Y = y j ) = qj, ) = 1,2,3,4,
nes d y d i s X į g y j a tik reikšmes X\,X2, X3, XĄ, X$ • įrašę gautas
reikšmes į (5) formulę, gauname
E {X+Y) = {xxpx +x2p2 +X2P2 +*4P4+X5P5) +
EY
+(y\9\ + y 292 +>'393 +^494) = tx+ -
E = {(1,-3),(1,-2),(1,-1),(1, 1),(1,2),(1,3),
(2, - 3 ) , (2, - 2 ) , (2, - 1 ) , (2, 1), (2, 2), (2, 3),
( 3 , - 3 ) , ( 3 , - 2 ) , ( 3 , - 1 ) , (3, 1), ( 3 , 2 ) , ( 3 , 3 ) ,
( 4 , - 3 ) , ( 4 , - 2 ) , ( 4 , - 1 ) , (4, 1), ( 4 , 2 ) , ( 4 , 3),
( 5 , - 3 ) , ( 5 , - 2 ) , ( 5 , - 1 ) , (5, 1), ( 5 , 2 ) , ( 5 , 3 ) ,
(6, - 3 ) , (6, - 2 ) , (6, - 1 ) , (6, 1), (6, 2), (6, 3 ) } .
Baigčių skaičius 36. Visos baigtys vienodai galimos.
Atsitiktinio dydžio Xreikšmės: - 2 , - 1 , 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9.
Šių reikšmių tikimybės yra:
P{X = - 2 } = P{\, - 3 ) = — ,
36
= / > ( 5 , 3 ) + />(6, 2 ) = ^ ,
36
/>{X=9 = . ( 6 , 3 ) = -
Pk 1 2 3 3 4 5 5 4 3 3 2 1
36 36 36 36 36 36 36 36 36 36 36 36
EX= — ( - 2 + ( - 1 ) · 2 + 0 · 3 + 1 · 3 + 2 · 4 + 3 · 5 + 4 · 5 + .
36
+ 5-4 + 6-3 + 7-3 + 8-2 + 9 1 ) = -
Apskaičiuojame dispersiją:
f
( 2 2 2
1
DX= — - 2o - - + - 1
,
-
7'
-
n L
• 2 + 0 — •3 +
f, 7^
1 - - •3 +
36 l 2J 2 ; V 2 J l 2 J
2—I -4 + 3 - •5 +
f 4, 7) , (r
•5+5
7A
— •4 +
2 , 2J l 2J
2
7^ „ ^ 7Ί
2 , r 7 f fft 7^ 1
2
•3 + 7 — •3 + 8 2 + 9 —
2; 2J l 2 J l 2;
1
(121 + 162 + 147 + 75 + 36 + 5 + 5 + 36 + 75 + 147 +
4-36
9I_
+ 162 + 121) =
12'
-I6y = - 3 2 => y = 2.
Iš pirmosios lygties
3x = 12 => χ = 4.
Ats.: (4; 2).
2. 6/-8/2 + (5 + 2 0 ( 2 + 5/) (3-4/)(4-3/)
( 2 - 5 / ) ( 2 + 5/) (4 + 3 / ) ( 4 - 3 / )
10 + 4/ + 25/ - 10 12-16/-9/-12
6/ + 8 +
4 + 25 16 + 9
5π
Ats.: j z 1= 2 ; φ = — + 2kn , k e Z .
6
4. Skaičiaus z = x + /y trigonometrinė forma yra
z = r(coscp + /' sin φ ) , kur r =į z |, o φ - kompleksinio skaičiaus
vienas iš argumentų (gali būti ir φ 0 ) . Duotojo skaičiaus modulis
Λ/3 · 2 p- π 2π
cpn = arctg π = arctgV3 - π = π= .
υ 2·I 3 3
\
Ν . . ( 2π^ 2π . . 2π
5 = 1· f cosf 2 π + / sin = c o s — - 1 sin —
I 1 3 1 3 j 3 3
2π . 2π
Λ/λ·..· z = cos /sin—.
3 3
5. Žinoma, kad
nes c o s 9 0 ° = 0 , o sin90° = 1.
Ats.: 2i.
6. Kadangi
1, kai n = Ak,
/', kai n = Ak + 1,
- 1, kai n = Ak + 2,
- /, kai n = Ak + 3, k e TV,
tai musų atveju bus
/ 6 + / 16 + / 26 + / 36 + / 46 + / 56
- 1 + 1 = -2,
- - 1 0 = - - + - 2 2
4 2 2
-2-2=-5.
2 2
2
Randame, kad j/į = - 5 , y2 = - 2 . Kadangi χ = y , tai
Λ/.ν.: ± / V Š ; ± /λ/2 .
wk
« H y
čia (po - pagrindinė kompleksinio skaičiaus z argumento reikšmė,
/ • = M , fc = 0,1, 2 , . . . , ( « - 1).
Užrašome skaičių -16 trigonometrine forma, t.y.
- 16 = I6(COS(K + 2 kn) + /sin (π + 2kn)). Tada
f
: 2 cos (2k + 1)—+ / sin (2k
V 4
+1)—
4
čia k = 0,1,2,3.
kai k = 1, = 2 = Λ/2 ( - 1 + / ) ,
2 ' 2 /
λ/2 .λ/2
kai £ = 2 , h>2 = 2 = λ/2 ( - 1 - / ) ,
Λ/2 .Λ/2
kai k = 3 , w 3 = 2 = λ/2 (1 - z).
2 ' 2
Norėdami pavaizduoti šias reikš-
mes, t. y. WQ,W\, m'2 ir w3, geo- y·
metriškai, r plokštumoje brėžiame w h
apskritimą su centru koordinačių pra-
džioje ir spinduliu r = i[\6= 2 (žr.
pav.). Į nubrėžtą apskritimą [brėžiame 12
taisyklingą keturkampį (kvadratą), ku-
w 2-i _
rio viršūnės ir bus mūsų šaknies reikš-
mių geometrinis vaizdas.
©
10. P a ž y m i m e x = 3 j — y = — y . Tada
27 3
1
2 7 x J + 1 = 27 · — · y J + 1 = y 3 + 1 = 0 .
27 -
5π .s n. 5π 1_ Λ/3 1
kai k = 2 , = c o s
κ ζ' sin~ = ~ ' ~~ = — (l ~ 'V3 )·
~ +''
3
1 ± /λ/3
Λ/ί.: — ir
3
BAIGIAMOSIOS UŽDUOTIES ATSAKYMAI
1 2 3 4
123 2 20 3π Lina - Druskininkuose,
(145244)6 — - « 0,6833
180 4 Rita - Utenoje,
Monika - Rokiškyje