1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

Dstomas dalykas: Finansin apskaita

(Paskait konspektas)

Paruo dstytoja

Gen Giliauskien

Vilnius 2002
1

1 tema. Bendra buhalterins apskaitos charakteristika.

Apskaitos istorin apvalga. mons visuomet skaiiuodavo, taiau apskaita, kaip mes j
dabar suvokiame, atsirado daugiau kaip 1 tkstant met prie ms er. Tai slygojo moni
poreikis inoti ko ir kiek jie turi, kiek ileidia ir kiek udirba pajam. mones, mokanius darb,
vadino ratininkais, idininkais ,vliau ekonomais, kvediais, sskaitininkais. ie mons i kit
isiskyr tuo, kad mokjo skaityti,s kaiiuotimi ir burti. Jie priklaus privilegijuotajam arba
vidutiniajam visuomens luomui.
Apskaitos knygas sudar 10-12 metr ilgio papiruso juostos
susuktos ritinl. Vystantis amatams ir prekybai, atsirado apskaitinink kontoros, ir manoma, kad
jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni apskaiiuodavo operacijas susijusias su plaukomis, kiti su ilaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami darbai.
lugus Romos imperijai V a. pabaigoje suletjo gamybini jg vystymas , sustojo amat
pltojimas. Tai slygojo ir apskaitos ssting. Net iki XIII a. apskaita buvo tvarkoma tik
vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi emvaldiai, bei tvarkant valstybs id. Smulki
gamyba isiversdavo be apskaitinink, amatininkai ir pirkliai j tvarkydavo patys, vliau darb
patikdavo savo monoms. Tik gerokai vliau iam darbui imta samdyti profesionalius
apskaitininkus. Vliau atsirado apskaitos darbuotoj artels, kuri nariai atlikdavo vairi apskaitos
darb usakymus. iuo laikotarpiu dar nebuvo viening apskaitos taisykli kiekvienas
apskaitininkas savo darb dirbdavo remdamasis savo patirtimi ir nuovoka .
"Kiekvienas, - ra Lukas Paiolis, - knygas tvarko savo nuoira, keikdamas savo
pirmtakus, tarsi jie nebt mokj palaikyti reikiamos tvarkos".
Vidurami pabaigoje susikr specialios apskaitinink mokyklos. Italijoje atsirado net
buhalteri akademijos, kurios suvienijo apskaitos darbuotojus bei gyn j teises. i profesij imta
labai vertinti.
Apie XIV a. vidur atsiranda dvejybin (italikoji) apskaitos sistema. kini fakt
registravimo technika i veikl trauk daugel isilavinusi moni, kuri daugum sudar
matematikai.
1494 metais inomas matematikas italas Lukas Paiolis pirm kart dvejybin apskaitos
sistem paskelb savo knygoje "Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius
visuma". Italikoji apskaitos sistema turjo labai didel poveik apskaitos pltojimuisi. Dvejybin
apskaita pradta naudoti manufaktrose gaminamos produkcijos savikainai apskaiiuoti, buvo
ileista daug apskaitos vadovli vairiomis kalbomis .
Iki iol niekas nieko gudresnio nesugalvojo. Dvejybin ra skmingai taikome ir iandien.
Tiesa 1870 m.garsus rus apskaitininkas F.Ezerskis sukr trejybin apskaitos form, pagal kuri
buvo galima vertinti kiekvienos kins operacijos tak galutiniams mons veiklos rezultatams,
taiau ji buvo labai sudtinga ir plaiau nebuvo naudojama.
Vliau apskaitininkai imoko skaiiuoti peln, lygindami su savikaina.
Buhalterins apskaitos duomenis imta sisteminti ne tik moni, bet ir valstybi mastu. Per
buhalterins apskaitos raidos laikotarp susidar tam tikros valstybi grups, kuriose finansin
apskaita tam tikrais bruoais gana smarkiai skyrsi nuo t pai apskaitos bar kitose alyse. Dl
etnini (ypa kalbos) , geografini, istorini bei skirtingo finansins apskaitos ir atskaitomybs
reglamentavimo, susiformavo tam tikri apskaitos modeliai pvz., anglosaks, kontinentins Europos
modelis, Lotyn Amerikos apskaitos modelis, Irano modelis ir paskutinis - postkomunistini ali
apskaitos modelis.
Lietuva pasirinko kontinentins Europos model. Tai susij su Lietuvos siekiais tapti
Europos Sjungos nare. is modelis atitinka bendrosios finansins apskaitos reikalavimus. iam
modeliui bdinga orientacija bank ir kit finansini institicij, kuri lyginamasis svoris moni
nuosavybje bna gana didelis, bendrajai finansinei apskaitai keliamus reikalavimus. Valdia pagal
vairius poreikius sukonkretina bendrosios finansins apskaitos tvarkym monje. Tai ypa
bdinga Belgijai, Pranczijai, ir Vokietijai. i valstybi apskaita atitinka mokesi sistemos,
statistikos ir kit valstybini institucij reikalavimus apskaitos informacijai. model taiko visos
Europos Sjungos nars.
2

Apskaitos sistemos. Buhalterins apskaitos metodika pagrsta dvejybine apskaitos sistema.

Jai bdinga balanso sudarymas, dvejybinio rao taikymas, sintetini (grupini) ir analitini
(individuali) sskait naudojimas, kapitalo ir kins veiklos rezultat sistemin apskaita ir kt.
Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statyme nurodyta, kad visos mons ir
organizacijos buhalterin apskait tvarko dvejybine sistema, idkyrus tas, kurioms leidiama
naudoti supaprastint apskait. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pareigojo visas individualias
(personalines) mones, kines bendrijas ir kitas juridinio asmens statuso neturinias mones tvarkyti
apskait pagal tokius principus: mons, kurios nra pridtins verts mokesio moktojos ir kurios
neturi ir prajusiais metais neturjo samdom darbuotoj, tvarkydamos apskait naudoja paprastj
ra, kitos dvejybin.
Dvejybins apskaitos sistemos palyginim su paprastja sistema iliustruoja emiau pateikta
lentel:
Dvejybin apskaitos sistema
Paprastoji apskaitos sistema
1. Sudaromas buhalterinis balansas
1. Buhalterinis balansas nesudaromas
2. Pirminiai duomenys grupuojami ir 2. Pirminiai duomenys grupuojami ir
kaupiami
buhalterinse
sskaitose, kaupiami nenaudojant dvejybinio rao
naudojant dvejybin ra
3.Pildomi sintetins ir analitins apskaitos 3. Pildomi tik sintetins apskaitos registrai
registrai
4.kins veiklos rezultatai nustatomi 4.kins veiklos rezultatai nustatomi
sskait sistemoje
papildomais skaiiavimais.
5. Sudaroma finansin atskaitomyb
5.Finansin atskaitomyb nesudaroma
Apskaitininko profesijos samprata. Apskait monse tvarko specialistai, kurie vadinami
buhalteriais arba bendresniu terminu apskaitininkais. Specialistai atliekantys pagalbinius
apskaitos darbus priimta vadinti sskaitininkais. Tarptautins apskaitinink federacijos. Etikos
komitetas yra prims ir paskelbs special Profesionali apskaitinink etikos kodeks. iame
kodekse deklaruojami apskaitinink profesijos fundamentiniai principai:
* garbingumas apskaitininkui draudiama savo profesinje veikloje vadovautis
iankstinmis nuostatomis, galiniomis pakenkti nealikam apskaitoje atspindim dalyk
vertinimui;
* profesin kompetencija pirmiausia reikia, kad apskaitos darbuotojas turi profesionaliai
atlkti savo pareigas. Etikos kodeksas reikalauja, kad apskaitininkai atsisakyt atlikti darbus,
kuriems atlikti nra tinkamai profesionaliai pasiruo;
* patikimumas ir konfidencialumas kiekvienas apskaitos darbuotojas privalo grietai
ilaikyti komercines paslaptis, iskyrus tuos atvejus, kai paskelbti i informacij yra tiesiogin jo
pareiga;
* profesinis elgesys apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenkt savo
reputacijai ir vieai nuomonei apie jo atstovaujam profesij;
* speciali standart laikymasis apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti
vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais .t.y. , nepriklausomai nuo klient ar darbdavi
nurodym, apskaitos darbuotojai turi likti siningi jie negali atlikti veiksm, kuriais nusiengt
objektyvumui arba kurie paeist apskaitinink profesin nepriklausomyb.
Ne veltui buhalteri herbe ,vaizduojaniame vis moni veikl nuvieiani saul,
prieasi ir paskmi priklausomyb ireikianias svarstykles , apskaitos aminyb
simbolizuojai Bernulio kreiv visiems laikams rtas prancz mokslininko ano Batisto
Diumar apskaitinink kis: Mokslas Siningumas - Nepriklausomyb.
Nepriklausomi apskaitininkai, kurie atlieka tikrinimus, nepriklausomai nuo tikrinamj
moni yra vadinami auditoriais, o j veikla auditiniu patikrinimu. Perskait audito ivad
mons gali nusprsti pirkti ar nepirkti tos mons ileidiamas akcijas nebijodami apgauls, taiau

auditoriai nepataria kok versl verta ar neverta investuoti las arba kokiai monei reikia suteikti
paskolas, tai makleri ir kredit skirstytoj misija.
Apskaitinink pareiga tiksliai atsipdti kin padt, auditoriaus priederm nealikai
vertinti ar mons apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis visuotinai pripaintais Bendraisiais
apskaitos principais.
2 tema. Apskaitos esm ir paskirtis.
Apskaitos esm ir paskirtis. Buhalterin apskaita yra informacins sistemos dalis , teikianti
informacij apie mons kin ir finansin veikl. Ji pateikia kiekybin informacij ir isiskiria tuo,
kad paprastai apdoroja duomenis, ireiktus piniginiais matais. Be to, apskaita pateikia ir
papildomus duomenis nepinigine iraika. kini operacij pagrindu yra sudaromos finansins
ataskaitos.Taigi pagrindinis buhalterins apskaitos udavinys teikti informacij mons finansinei
bklei vertinti.
Apskaita tai nenutrkstamo kini ir finansini operacij registravimo, klasifikavimo,
apibendrinimo ir analizs procesas. Jos paskirtis yra laiku ir tiksliai parengti informacij ir teikti
j tiksliam adresatui. Informacija vartotojui turi bti ne tik tiksli ir teisinga, bet aktuali ir naudinga.
Apskaita neturi bti tvarkoma tik apskaitai. Apskaitininkai informuoja valdytojus apie tai , kaip
pasikeiia valdomojo objekto bkl po to, kai buvo priimtas vienas ar kitas finansinis sprendimas.
Laisvosios rinkos alyse plaiai paplits terminas, kad apskaita yra verslo kalba. Tai
teisinga nuostata, nes neturdami duomen apie apie verslo skm ar turt, kuriuo disponuoja
mon, tos mons darbuotojai paprasiausiai nesusikalbt. mons vadovai nesusinekt su j
savininkais, pirkjais su tiekjais. Taiau specialistai puikiausiai gali susikalbti universalia
apskaitos kalba, kuri visk ireikia visuotiniu pinig matu. io mato pagrindu visus duomenis ir
formuoja apskaitininkai, ir teikia inias apie mons turt, jo savininkus, turto panaudojimo
efektyvum arba patirtus nuostolius.
Labai danai susidaro parodoksali situacija: apskaitininkai, kurie tik apdoroja duomenis bei
informacij, beveik nesusimsto kad j darbo rezultatas - tai valdymui naudinga apskaitin
informacija.
Finansinse ataskaitose pateikiami apibendrinti ir tam tikru bdu susiteminti duomenys apie
mons kin finansin veikl tam tikru periodu. J sudarymo tikslas suteikti vie, aiki ir
suprantam finansin informacij ioriniams vartotojams apie turt, kuriuo disponuoja mon,
nurodyti kam priklauso tas turtas ,informuoti kok peln ar nuostol patyr per tam tikr laikotarp ir
pan.
Apskaita vykdoma kiekvienoje monje, be to vairiais tikslais. Sakoma, be geros apskaitos
sistemos verslininkai yra akli, o j veikla bt panai adatos iekojim ieno kupetoje.
Apskaitos rys. Skiriamos dvi apskaitos rys finansin ir valdymo apskaita.
Finansin apskaita apima finansini operacij ir kit vyki registravim, analiz bei
apibendrinim. Finansin apskaita tvarkoma pagal Bendruosius apskaitos principus. Finansin
apskaita susijusi su finansini ataskait rengimu vidiniams ir ioriniams vartotojams ir ji yra vieai
skelbiama.
Valdymo apskaita pateikia informacija gaminamos produkcijos ir teikiam paslaug
savikainai apskaiiuoti ir gamybos (produkcijos bei paslaug) planavimui bei kontrolei. Valdymo
apskaita yra konfidenciali.Ji neteikiama ioriniams vartotojams.
Matavimai apskaitoje .Apskaitoje naudojami natriniai ,darbo ir piniginiai matai.
Natriniai matai skirti kinms operacijoms ir procesams ilgiui, triui ir svoriui
apibdinti: tai vienetai, poros,ilgio matai: centimetrai,metrai ir t.t., trio matai: kub.m, ltr. ir t.t. ,
svorio matai: gramai., kilogramai., tonos ir pan. Natriniai matai daniausiai naudojami
apskaiiuojant prekines materialisias vertybes pagal j r, pavadinim ir kiek. .Jie jas apibdina
ne tik kiekybikai , bet ir pavaizduoja kokybikai. Natriniai matai yra seniausi kins apskaitos
4

matai, naudoti Lietuvoje. i mat trkumas negalima apibdinti skirtingo pobdio apskaitos
duomen pvz, .negalima sudti trio ir ploto, svorio ir ilgio mat.
Sudtingiems reikiniams apibdinti naudojami ivestiniai matai. Jie parodo kiekybin
charakteristik, gaut skaiiavimo bdu i dviej ar keli mato vienet pvz.: elektros energijos
matas - kilovatvalands, transporto darb matas - tonkilometriai ir t.t.
Darbo matai- naudojami sunaudoto darbo laiko kiekiui apskaityti. ie matai naudojami
darbo umokesiui, darbo naumui, idirbio normoms apskaiiuoti ir pan. Jie ireikiami darbo
dienomis ,valandomis, minutmis. Darbo matai derinami su natriniais ir piniginiais matais.
Apskaitai jie svarbs, taiau panaudojami ribotai, nes dl darbo ri vairumo ne visus juos galime
apibendrinti.
Piniginiai matai. LR buhalterins apskaitos pagrind statymo 6 str. teigia, kad visuotinio
ekvivalento funkcij finansinje apskaitoje atlieka pinigai. Piniginiai matai ia naudojami kartu su
natriniais ir darbo matais. Jais ireikiami kini reikini proces ir operacij apibendrinantys
rodikliai, todl j naudojimo sfera yra labai plati .Apibendrinantis piniginis matas naudojamas
beveik visiems kins veiklos rodikliams
apskaiiuoti (gaminio savikainai, darbo
umokesiui,pelnui,realizuotai produkcijai).Taiau reikia atkreipti dmes tai, kad visk
apibendrinant pinigais galime netekti vertingos informacijos apie kin veikl.
Apskaitos informacija ir jos vartotojai. Kiekvienas mogus, kaip socialin btyb, suranda
savo viet visuomenje tik gaudamas atitinkam informacij.
XX amius laikomas informacijos ini arba ini era. Informacija Vakar alyse tapo
ketvirtuoju bei dominuojaniu veiksniu (inome, kad pagrindiniai gamybos veiksniai yra gamtos
itekliai, darbo jga ir kapitalas). Rinkos ekonomikos santykiams leiamam reikm turi informacija
apie kio subjekto veikl takojanius vidinius bei iorinius faktorius
Informacija - tai tikrovs atspindjimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas
perteikiama praneant, teikiant ini t.y.informuojant. Tai inios, praneimai ar duomenys apie
aplinkin pasaul, jame vykstanius procesus. ios inios gali bti perduodamos, apdorojamos ir
saugomos. Pats odis informacija (lotyniko odio informatio, kuris reikia iaikinimas,
praneimas).
Verslas, kaip viena i visuomens veiklos srii, turi iskirtin reikm, todl btina
deramai vertinti kini-komercini proces metu atsirandanios informacijos teikiam naud,
mokti deramai j formuoti, kaupti, apdoroti bei panaudoti praktinje veikloje. Tai viena
svarbiausi skmingo verslo pltojimo slyg.
Versle, apskaitin informacija sudaro didiausi informacijos dal manoma, kad apie 70
procent visos naudojamos informacijos. Neturint reikiamos informacijos yra nesivaizduojama
efektyvi bei kvalifikuota vadybin veikla, kurios didiul dal sudaro finansini ir investicin
spendim primimas, kuris savo ruotu remiasi patikima informacija.
kiniuose procesuose apskaita teikia informacij apie valdomo objekto bsen kiekvienu
laiko momentu .Apskaita ir sukuria informacin tam tikros mons veiklos model, kuriuo
remdamiesi, nenaudodami dideli materialini bei darbo snaud, valdytojai gali i anksto nusakyti
svarbiausius tiriamojo objekto prieastinius ryius bei galimus veiklos rezultatus. Pats apskaitos
apibrimas nusako, kad apskaita kaupia informacija registruodama kines bei finansines
operacijas, klasifikuoja, apibendrina ir analizuoja jas.
Taigi apskaitine informacija vadinami i patikimo altinio gauti ir tinkamai ufiksuoti
apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba kurie gali bti naudingi valdytojams
ateityje.
Apskaitos informacijos vartotojus galime suskirstyti vidinius, iorinius.
Vidiniai informacijos vartotojai yra mons savininkai, stebtoj taryba, valdyb nariai,
mons administracija ir vadybininkai bei apskaitos darbuotojai (pastaruosius domina mons
perspektyva, kad galt bti garantuoti dl darbo vietos ,ar darbo umokesio).
Ioriniai informacijos vartotojai yra bankai ir kiti kreditoriai, tiekjai ir valdios institucijos.
Kreditoriai paskolin monei pinig, stebi mons finansins bkls pasikeitimus, ypa
kruopsiai analizuoja mons padt prie suteikiant kreditus. Tiekjai, kaip ir bankai domisi, ar
5

mon gavusi prekes skolon sugebs u jas atsiskaityti, kitaip tariant juo domina mons mokumas.
Pirkjus domina mons veikla ir jos perspektyvos, nes disponuodami atatinkamomis iniomis jie
gali prognozuoti kain pasikeitimus.
vairias valdios institucijas mon domina, kaip vairi mokesi objektas. Mokesi
sistemos tvarkytojai nuodugniai susipain su moni parengt finansini ataskait duomenimis,
gali daryti ivadas apie mokesi sistemos racionalum ir galim jos tobulinim. Pvz., valstybins
statistikos institucijos pasitelkiant iuos duomenis vertina bendr kio bkl, prognozuoja galim
kain dinamika ir infliacijos tempus bei j tak kio pltojimui, pskaiiuoja svarbius valstybs
valdymui rodiklius , kaip bendrj nacionalin produkt ir pan.
Kitiems apskaitos informacijos vartotojams galima priskirti Vertybin popieri komisij ir
maklerius. Makleriai prekiauja akcini bendrovi vertybiniais popieriais, jie kruopsiai susipasta
su t moni veiklos rezultatais, kad galt numatyti koki dividend galima tiktis i vienos ar
kitos mons akcij. Vertybin popieri komisija priiri, kad visos mons vertybini popieri
biroje prekiaujanios savo vertybiniais popieriais, pateikt potencialiems pirkjams savo
finansines ataskaitas, i kuri sprendiama apie mons skm dabar ir galim skm ateityje.
inoma ,visa su mone susijusi informacija labai domina tos mons konkurentus. Jie
brangiai sumokt, kad galt detaliai susipainti su mons pelningum lemianiai veiksniais, jos
kainomis, jos tiekjais, pirkjais bei numatomomis perpektyvomis.
Vidin apskaita yra konfidenciali ir jos vieai platinti negalima. Finansin atskaitomyb yra
viea ir sudaryta taip, kad ioriniai vartotojai gaut reikaling informacij, bet bt isaugomi
duomenys, galintys bti komercine paslaptimi.
3 tema. Apskaitos reglamentavimas Lietuvoje.
Apskaitos reglamentavimas. Vadybins apskaitos metodik mons pasirenka
savarankikai, atsivelgdamos gamybins-kins veiklos ypatumus. ios apskaitos jokie valdios
norminiai aktai nereglamentuoja.
Finansins apskaitos tvark Lietuvoje reglamentuoja 1992m birelio 18d. Piimtas. LR
Buhalterins apskaitos pagrind statymas ir kiti postatyminiai aktai.
Praktins apskaitos vedimo aspektu reikmingiausiu galima laikyti Lietyvos Respublikos
Vyriausybs 1993 10 27d. Nutarim Nr.804 Dl moni, turini juridinio asmens teises, metins
finansins atskaitomybs. Jame ne tik smulkiai aptartas metins finansins atskaitomybs turinys
bei sukonkretinta jos rengimo ir dkelbimo tvarka, bet ir pirm kart nustatyta pajam ir snaud
pripainimo apskaitoje tvarka.
Buhalterins apskaitos statymo 3 str. teigia, kad Bendr metodin vadovavim
buhalterinei apskaitai pagal Lietuvos Respublikos statymus , tarptautinius apskaitos standartus ir
Europos Sjungos direktyvas vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausyb
Reglamentuoti finansin apskait btina todl, kad bt laikomasi tam tikr bendr
nuostat, kaip apskaitoje ir atskaitomybje atspindti moni turt, nuosavyb bei kitus veiklos
rezultatus. Kitaip akcininkai neinos kuri mon tikslinga investuoti. Verslas neino sien.
Daugeliui ypa stambi akcinink nesvarbu kokioje valstybje esanias mones investuoti, svarbu
gaunama nauda. Todl vairi ali Vyriausybs yra suiteresuotos, kad apskaitos, ypa
atskaitomybs sistema, bt palyginamos tarpusavyje. Todl bendrosius finansins apskaitos ir
atskaitomybs rodiklius derina ne tik skirtingos vienos alies mons, bet ir vairios valstybs. Tam
priimami visoms valstybms priimtini iuo klausimu bendri dokumentai.Juos ir panagrinsime.
Tarptautiniai apskaitos standartai. Laikui bgant mintos taisykls, kuriomis vadovavosi
vairi ali apskaitininkai, m stabdyti ekonomikos vystymsi, nes atsirad skirtumai ne tik
neskatino, bet ir trukd plsti transnacionalines korporacijas, taigi ir tarptautin darbo pasidalijim.
Jau 1911m. Briusejyje buvo kurta tarptautin apskaitinink asociacija. Ji i karto pradjo
nagrinti ne tik praktinius apskaitos vedimo klausimus, bet ir daugel teorini problem.
1973m birelio 29d. Londone buvo kurtas Tarptautinis apskaitos standart komitetas. Tai
nepriklausoma organizacija. io komiteto tikslas - kurti ir skelbti Tarptautinius apskaitos standartus
6

(TAS), propaguoti j taikym pasaulyje. Jo veiklai vadovauja Taryba, kuri sudaro ne daugiau kaip
13 ali ir 4 tarptautini organizacij, suinteresuot finansine atskaitomybe, atstovai. Dabar jis
vienija daugiau kaip 100 didiausi apskaitinink organizacij i daugiau nei 80 pasaulio valstybi.
Rengiamiems Tarptautiniams apskaitos standartams keliami dideli reikalavimai, kad kiekviena
valstyb, vesdama apskait, jais galt vadovautis. Jie yra tik rekomendacinio pobdio, taiau vis
ali apskaitininkai , dirbdami, vadovaujasi iais standartais. Pagal nagrinjam klausim pobd
standartus galima suskirstyti ias grupes:
- metodologiniai standartai;
- metins finansins atskaitomybs turin ir form reglamentuojantys standartai;
- susivienijim ir j struktrini padalini bei kontrahent veiklos apskait
reglamentuojantys standartai;
-pajam ir snaud pripainimo apskaitoje standartai;
- vairi veiklos ri standartai;
- apskaitos hiperinfliacijos slygomis standartai;
- standartai, skirti socialins politikos ir vyriausybins pagalbos klausimams;
- finansini institucij veiklos apskait reglamentuojantys standartai.
Tarptautiniai apskaitos standartai, kuriais pagrstos kiekvienos laisvosios rinkos alies
apskaitos taisykls, tai ne grieti ir tiksls nurodymai, kaip atlikti konkreias apskaitos procedras.
Kiekviena valstyb savo nuoira, atsivelgdama nacionalinius ypatumus bei konkreias laiko ir
ekonomikos bkls slygas, sukonkretina Tarptautinius apskaitos standartus - derina juos su savo
interesais. ie standartai - ne vien kart visiems laikams priimtos taisykls. Jie nuolat tobulinami ir
papildomi.
Kuriant Tarptautinius apskaitos standartus, dalyvauja vairios verslinink bei pramonink
asociacijos, finasinink draugijos, mokslininkai, apskaitos paslaugas teikianios mons,
vyriausybins institucijos. Didels tarptautins apskaitinink korporacijos labai suinteresuotos
Tarptautini apskaitos standart kokybe. Jos turi darbuotoj, galini sprsti iuos klausimus.
Standartai tiesioginio pelno neatnea, todl darb gali atlikti tik labai galingos ir turtingos
apskaitos firmos. Tarptautini apskaitos standart komiteto nari nuomone Tarptautini apskaitos
standart pripainimas ilgainiui taps labai reikmingas. Pagers finansins atskaitomybs kokyb,
padids ataskait palyginimo galimybs bei finansins atskaitomybs patikimumas ir naudingumas
visame pasaulyje.
Europos Sjungos valstybi apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais
apskaitos standartais ,bet ir dar vienu svarbiu dokumentu - Europos Sjungos direktyvomis,
reglamentuojaniomis buhalterins apskaitos tvarkymo klausimus t ali monse. Europos
Sjungos direktyvos savo nari-ali atskaitomybei kelia jau ne tiek rekomendacinio ( kaip
TAS"ai), kiek direktyvinio pobdio reikalavimus. Europos Sjungos nari monms privaloma
laikytis ios Sjungos nustatyt finansins atskaitomybs parengimo taisykli, kurios idstytos
specialiuose norminiuose aktuose Europos Sjungos direktyvose.
Svarbiausia apskaitos darbuotojams yra 4 ESD "Tam tikro tipo kompanij metin
atskaitomyb". Joje gana detaliai nustatyta metins finansins atskaitomybs form sudtis, aptarta
j parengimo ir tikrinimo tvarka.
Atuntoje ESD aptariami finansins apskaitos vedimo bei metins
finansins
atskaitomybs parengimo kokybs tikrinimo klausimai. Ji vadinasi "Dl galiojim suteikimo
asmenims, atsakingiems u apskaitos dokument privalom audit".

4.Apskaitos principai ir reikalavimai.Apskaitos politika, apskaitos objektai ir verslo

organizavimo formos.
Apskaitos principai ir reikalavimai. Rinkos ekonomikos alyse finansin apskaita yra
tvarkoma remiantis visuotinai pripaintais principais. Jie paprastai vadinami bendraisiais apskaitos
7

principais. Tai apskaitos taisykls, kuri laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame
pasaulyje. Patys bendriausi apskaitos principai ivardinti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir
Europos Sjuingos ketvirtojoje direktyvoje, tai mons tsiamos veiklos, kaupimo , apskaitos
pastovumo ir atsargumo principai. mons tsiamos veiklos, kaupimo ir apskaitos pastovumo
principai deklaruojami ir Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statyme.
Remiantis bendraisiais apskaitos principais ir valdios patvirtintais norminiais aktais yra
vykdoma mons apskaitos politika.
Apskaitos politika tai apskaitos tvarkymo taisykls. mon j laikosi tvarkydama einamj
sskait, kurios pagrindu rengiamos metin ir tarpin finansin atskaitomyb. Apskaitos politika
numato pastov mons elges pasirenkant alternatyvius informacijos atspindjimo apskaitoje ir
atskaitomybje bdus.
Bendrieji apskaitos principai nenustato kaip mon turi tvarkyti apskait. Kiekvienas
apskaitininkas turi teis pasirinkti racionaliausius apskaitos tvarkymo bdus. Bendrieji apskaitos
principai nustato tik paius bendriausius reikalavimus, kuri btina laikytis, formuojant
atskaitomybs informacij. Svarbu nepaeisti i keturi kertini princip. O apskaitos princip yra
daugiau. Be bendrj apskaitos princip panagrinsime ir kitus rekomenduotinus.
mons principas. is principas reikalauja, kad savinink investuotas mon turtas
apskaitoje bt atskirtas nuo j asmeninio turto. io reikalavimo esm yra ta, kad esant
neatskirtam turtui jo savininkas negalt tiksliai vertinti veiklos pajam ir ilaid, nes neinot
kiek ileido eimos poreikiams ir kiek verslui. odiu - neturt tikslios informacijos apie savo
versl, jo pelningum.
mons tsiamos veiklos principas tai bendrasis apskaitos principas. Jis reikia prielaid,
jog mons veikla trunka neribot laik, neina bankroto link ir nra kokios kitokios priestiessties,
dl kurios reikt nutraukti veikl. Apskaitos praktikoje tsiamos veiklos principas reikia, kad
mons turimas turtas turi bti vertintas faktine to turto sigijimo savikaina, aiku, atspindint ir to
turto nusidevjim.
Periodikumo principas. Jo esm yra ta, kad veikla yra suskirstoma tam tikrus periodus,
kuri pabaigoje pateikiama ataskaitin informacija apie mons turim turt bei jo pasikeitimus per
ataskaitin laikotarp ,bei gaunamas pajamas ir patirtas snaudas. mons veiklos dalijimas tam
tikrus laikotarpius (periodus) yra logikas, kadangi savininkai naud i mons turi gauti
periodikai, o nelaukti neapibrtos ateities. Be to kiekvienas savininkas nori palyginti savo verslo
skm su tokio pat ar panaaus verslo skme.
Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra finansiniai metai, kurie nebtinai turi sutapti su
kalendoriniais metais. Taip yra sezonins veiklos monse. Kiekviena mon, atsivelgiant veiklos
intensyvum, pati gali pasirinkti met pradi ir pabaig. Pvz., ems kio monms tikslingiausia
metus baigti rugsjo mn. pabaigoje , o naujus finansinius metus pradti spalio 1 d.
Finansini met pradi ir pabaig tikslinga pasirinkti vadovaujantis nuostata, kad
skiriamoji riba turt sutapti su emiausiu mons veiklos taku, jeigu mons veikla tolygi finansiniai metai turi sutapti su kalendoriniais metais.
Apskaitos pastovumo principas. Tai bendrasis apskaitos principas. Danai kaitaliojant
apskaitos metodik, paruotos finansins atskaitomybs rodikliai, bt netiksls pagrinti arba
pabloginti, kadangi jie bt tiesiog nelygintini , nes tie rodikliai vienais metais bt apskaiiuoti
pagal vien metodik, kitais pagal kit.
Pagal princip, apskaitos metodika turi ilikti stabili gana ilgai apie 3-5 metus. Pvz. ir
Lietuvos Vyriausybs norminiai aktai numato, kad pervesti mones nuo pilnos iki sutrumpintos
atskaitomybs formos pildymo (arba atvirkiai) galima tik treiaisiais metais po to , kai pasikeiia
aplinkybs, slygojanios pervedim. Taiau pastovumo principas netrukdo monms taikyti
naujus apskaitos bdus, jeigu perjimas prie j yra pagrstas ir racionalus.
Atsargumo principas. is bendrasis apskaitos principas reikalauja, kad apskaitininkas bt
apdairus ir atsargiai vertint visus mons veiklos rezultatus, kad rodikliai nebt pagrinti, nors
to pageidauja mons valdytojas ar kuris nors i savinink. iuo atveju apskaitininkai turt
prisiminti profesnio elgesio nuostat objektyvum.
8

Atsargumo principas reikalauja, kad apskaitininkai apskaitoje ir atskaitomybje

atspinddami mons veiklos rezultatus turi vadovautis tokiomis nuostatomis:
* jeigu galima pasirinkti, tai turto vertinimui reikia pasirinkti t bd, kuriuo vertinto turto
kaina bus maiausia, darant prielaid, kad mon laiku padengs visas skolas ir atsargiai vertins
sklol monei apmokjim;
* udirbtas per tam tikr laikotarp pajamas apskaitoje pripainti tik tas, kuri udirbimu
neabejojama ir apmokjimo tikimyb yra gana didel, tai reikt, kad reikia sudaryti pakankamus
atidjimus visoms abejotinoms pirkj skoloms padengti;
*apskaiiuojant, per ataskaitin laikotarp patirtas snaudas, nesumainti j sumos.
Piniginio kainojimo principas. io principo esm yra ta, kad visas mons turtas ir jos
veiklos rezultatai apskaitoje ir finansinje atskaitomybje bt kainoti pinigais. Savininkams,
pasibaigus finansiniams metams, nerpi, kiek jie pasiuvo pvz., kostium, nes jie nesirengia devti
deimt kostium ikart, - jie tikisi gauti pinig, taigi jais ir reikia ireikti per ataskaitin laikotarp
udirbt peln.
inoma ne visk galima ireikti pinigais, pvz., jais neimatuosi peizao groio, kuris matosi
pro namo lang, taiau parduodant nam pirkjas moks ne tik u namo vert, bet ir u peiza.
Jeigu natriniai matai padeda geriau ireikti mons finansins atskaitomybs rodiklius juos
reikias vartoti.
Kaupimo principas. Tai bendrasis apskaitos principas. Jis reikalauja, kad kiniai faktai
apskaitoje bt registruojami jau vyk: udirbamos pajamos turi bti registruojamos tada kai jos
udirbamos, o jas udirbant patirtos snaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinig
gavimo ar imokjimo.
Norint imokti gerai suprasti apskaitos informacij, pirmiausia reikia imokti skirti svokas
: pajamos, plaukos, snaudos ir ilaidos.
Duomen kaupimo principas numato, kad pajamos laikomos udirbtos tada, kai produkcija
yra isista tiekjui, o paslaugos suteiktos ,nesvarbu ar pirkjai sumokjo u tai ar ne. Pinigai ar
kitas turtas gauti u pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas arba sumokti avansu vadinami
plaukomis.
plaukos negali bti pajamomis, kol preks ar paslaugos neperduodamos pirkjui arba kol
neiraomi t preki ar paslaug pardavimo-pirkimo fakt teisinantys dokumentai. Labai
akivaizdus besikaupiani pajam pvyzdys yra nuomos pajamos. Jeigu u nuom kas mnes
udirbama 100 Lt., tai metams pasibaigus apskaitininkai fiksuos ,kad udirbo1200 Lt pajam i
nuomos, nepriklausomai nuo to ar nuomininkas sumokjo ar ne. Jei u nuom nebuvo sumokta,
tada atsiranda nuomininko skola monei , o pats faktas, kad patalpomis buvo naudojamasi jau vyko.
Buityje danai pajamomis laikomi gauti pinigai. Todl apskaitoje nurodytas pajam
pripainimo bdas yra svarbus apskaitos tvarkymo pagrindas..
Patirtomis snaudomis laikoma sunaudotas turtas bei suteikt paslaug ar sipareigojim
tiekjams ilaidos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio udirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas
turtas, ileistas neudirbant ataskaitinio laikotarpio pajam, vadinamas ilaidomis.
Apskaitos tvarkymas kaupimo principu yra komplikuotas ir reikalauja auktos apskaitinink
kvalifikacijos. Kur kas paprasiau bt pajamas registruoti tada, kai gaunami pinigai, o snaudas
kai pinigai ileidiami. Tokia apskaitos vedimo tvarka vadinama pinig principu pagrsta apskaita.
iuo principu leista tvarkyti apskait tik monms neturinioms juridinio asmens teisi.
Palyginimo principas. is principas reikalauja, kad per ataskaitin laikotarp udirbtos
pajamos bt palyginamos su ias pajamas udirbant patirtomis snaudomis. is principas
sukonkretina snaud svok apskaitoje. Savo veikloje mon nuolat daro ilaidas, taiau dar
nereikia, kad visos ilaidos prisideda prie ataskaitinio laikotarpio pajam (pelno) udirbimo. Pvz.,
mon i anksto sausio mn. sumokjo 600 Lt nuomos mokest u 6 mnesius. Apskaiiuojant
sausio mn.udirbt peln snaudoms bus priskirtas tik sausio mn.nuomos mokestis 100 Lt. Taigi
reikia skirti pajamas nuo plauk, snaudas nuo ilaid.
Apskaitos objektai ir verslo organizavimo formos. Apskaitos objektas yra mons turtas ir
nuosavyb. Sunku apibrti, kaip apskaitininkai suvokia mon. mon apskaitininkui gali reikti
9

10

parduotuv, gamykl, pavien gamintoj. Svarbu, kad i struktra egzistuot nepriklausomai nuo
kit t.y. bt savarankika., ir kad apskaitininkai atskirt mon nuo j supanio pasaulio turto ir
nuosavybs prasme.
Tarkime, Jonas steig automobili remonto dirbtuv. Suprantama, kad turt, kur jis skyr
iam verslui, reiks atskirti nuo to turto, kur Jonas vartoja eimos poreikiams tenkinti.Jeigu Jonas
to nepadarys, jis visikai nesiorientuos ar skmingai vyksta verslas, neinos kiek turto sunaudoja
pajamoms udirbti, o kiek savo eimos poreikiams tenkinti. Valstyb neinos kaip Jono eim reikia
apmokestinti: vienokius mokesius moks Jonas nuo dirbtuvs duodamo pelno, kitus mokesius
moks Jono mona nuo atlyginimo u darb, atliekam, sakykime, alia esanioje duonos
parduotuvje. Taigi apskaitos prasme susiduriame su dviem monmis:
1 mon tai Jono automobili remonto dirbtuv;
2 mon- tai dirbtuvs savininko ,Jono eima (nam kis);
Yra ir treioji mon - parduotuv, kurioje dirba Jono mona, tik mes neinome, kas jos
eimininkas.
Gali bti ir taip, kad Jonas su snumi nutars kurti automobili atsargini dali parduotuv.
Taigi tursime dar vien mon, kurios turt, joje patirtas snaudas ir gaunamas pajamas taip pat
reiks apskaiiuoti atskirai.
Visos mons yra skirstomos pagal tam tikrus poymius. Apsiribosime tik tais poymiais,
kurie bdingi apskaitai.
Pagal dyd mones galima bt suskirstyti maas ir dideles. Toks skirstymas svarbus tuo,
kad valdios institucijos remia maas mones, suteikdamos joms mokesi lengvatas. Be to tai turi
reikm apskaitai: maose monse dirba ne daug apskaitos darbuotoj, o kartais savininkas pats
tvarko apskait arba naudojasi kit moni paslaugomis. ia apskaita daniausiai tvarkoma
rankomis, maai kompiuterizuota.
Pagal veiklos pobd bna paslaugas teikianios, prekybos, perdirbimo ir mirios mons.
Pagal tiksl pelno siekianios ir pelno nesiekianios mons.
moni apskaitos organizavimui, svarbiausiais moni skirstymas pagal verslo organizavimo
formas. Lietuvos Respublikos moni statymas numato tokias moni ris:
-individuali (personalin) mon , tikroji kin bendrija, komanditin (pasitikjimo) kin
bendrija*;
-akcins bendrovs ir udarosios akcins bendrovs ir specialios paskirties bendrovs;
-investicins bendrovs, kooperatins bendrovs, ems kio bendrovs;
-valstybs ir savivaldybs mons;
-vieosios staigos (pagal savo teisin prigimt tai yra privataus kapitalo ne pelno
organizacija turinti pagrindinius mons bruous).
*) paymtos mons yra visikos (pilnos) atsakomybs mons t.y. mons savininkas u
veiklos padarinius atsako visu savu turtu, taip pat ir asmeniniu. Kitos mons yra ribotos turtins
atsakomybs t.y. mons yra juridiniai asmenys su atskira nuo steigj turto nuosavybe.
Toliau pateikiama lentel, kurioje nurodyti verslo organizavimo form privalumai ir
trkumai:

moni tipai
Individualioji
(personalin mon)

Privalumai
1.Paprasta steigimo procedra;
2.Sprendim priima pats savininkas
(paprasta organizacija);
3.Udarbis, kaip savininko asmenins
pajamos apmokestinami vien kart;

10

Trkumai
1.Neribota atsakomyb
(savininkas rizikuoja netekti
asmenini pajam);
2.Ribotos galimybs skolintis
kapital veiklai plsti;
3.Verslas baigiasi savininkui
mirus (nors gali perimti ir
paveldtojai)

11
kin bendrija

1.Susijung bendrij partneriai sutelkia

didesnes las;
2.Partneriai-tai naujos djos ir talentai
verslui organizuoti;
3.Valdymo atsakomyb padidja, esant
keliems savininkams;
4.Udarbiai apmokestinami tik vien kart
kaip partneri asmenins pajamos.

Akcin bendrov

1.Ribota bendrasavinink atsakomyb;

2.Perleidimo paprastumas,.nes akcininkai
gali stoti ir pasitraukti i AB kada
nori,.parduodami arba pirkdami jos akcijas;
3.Pakankamai daug finansinio kapitalo
didinimo galimybi,;pardavinjant akcijas;
4.Lyginant su kitomis verslo organizacija
yra daug didesn ir sudtingesn, todl gali
samdyti profesionalius vadybininkus;
5.Neterminuota veikla, nes mirus bendrovs
akcininkui, jos akcij dalis atitenka
paveldtojui;
6.J kurti gali daugelis moni,
susjungdami savo turt vien mon,
gydami akcijas .(Akcija yra vertybinis
poperius, suteikiantis jos turtojui teis
balsuoti,gauti tam tikr bendrovs pelno
dal,vadinamj dividend,taip pat
leidiantis pretenduoti bendrovs turto dal
j likviduojant).

Udaroji
bendrov

1.Ribota bendrasavinink atsakomyb;

2.Bendrovs nari nuosavyb(akcijos)
perduodamos kitam asmeniui bendrovs
nari nustatyta tvarka;
3.Veikla neribojama.

akcin

1.Neribota atsakomyb;
bendrasavininkai rizikuoja netekti
asmenini pajam;
2.Palyginti su individualia
nuosavybe,;sudtingesn
organizacija,;atsiranda tarpusavio
konflikt pavojus dl bendrijos
valdymo;,tai gresia jos
egzistavimui;
3.Maesns kapitalo didinimo
galimybs ,nes kapitalas, kuriuo
naudojasi bendrija yra ribotas ir
priklauso nuo bendrijos pajam,
jos nari turto bei galimybi
skolintis;
4.bendrija likviduojasi arba
reorganizuojasi,
mirus vienam i partneri.
1.steigti AB sunku dl
biurokratini klii ir daug
kainuoja:didels juridins
steigimo ilaidos
2.Daug sudtingesnis valdymas
3.Vadybininkai kartais gali
ignoruoti akcinink interesus ir
pltoti versl neetikais
metodais,nes AB esant juridiniu
vienetu,vadybininkai gali ivengti
asmenins atsakomybs u savo
veiksmus
4...Dvigubai apmokestinami
dividendai: vien kart kaip
bendrovs pajamos, antr kart
kaip akcininko asmenins
pajamos.

1.Sudtingesnis valdymas.
2 Dvigubai apmokestinami
dividendai : vien kart kaip
bendrovs pajamos,antr kart
kaip akcininko asmenins
pajamos;
3.Apribotas skolinti turto
panaudojimas

Atvirosios akcins bendrovs (AB) skiriasi nuo udarosios akcins bendrovs (UAB) tuo,
kad, pastarosios akcij cirkuliacijos sfera yra udara jomis neprekiaujama vertybini popieri
birose ir vienas savininkas kitam savo akcijas paprastai parduoda susitars asmenikai. UAB
akcininkas gali bti ir vienas asmuo, tuo valstyb skatina versl, nes j, nebijodami nesekms
atveju prarasti vis savo turt, sitraukia daugiau moni.
Akcininkais gali bti tik fiziniai tiek ir juridiniai asmenys. Viena bendrov gali pirkti kitos
bendrovs ileidiamas akcijas.
5 tema.Turto ir nuosavybs esm apskaitoje.

11

12

Turto esm apskaitoje. Apskaitoje turtu yra vadinami turintys vert ekonominiai itekliai ir
skolos monei , i kuri ji gauna arba ateityje tikisi gauti naudos.
Ekonominiai itekliai yra viskas, kas naudojama mons veikloje.Taiau tik tie ekonominiai
itekliai yra apskaitomi, kurie turi konkret savinink ir kuriuos mon gyja sumokdama pinigus
arba ikeisdama j kit turt.
Be brangi daikt automobili, gara turtui yra priskiriamos mons sandlyje laikomos
preks, aliavos, pagaminta produkcija, banko sskaitoje ir mons kasoje esantys pinigai bei
vairios skolos monei. Kodl skolos monei laikomos turtu? Todl, kad po tam tikro laiko jos virs
pinigais ar kitu turtu (gali virsti ir nuostoliu,j eigu nepavyks iiekoti ar skolininkas taps nemokus).
Turtas privalo turti savinink, bet nebtinai turto savininku turi bti mon, kurioje turtas
laikomas. Dalis turto gali bti ir skolinta.( Apskaita skol u gyt turt traktuoja kaip turt, o
ininieri, darbinink, apskaitinink vertina tik per jo darbo umokesio ilaidas, kurios tampa
snaudomis tam tikro laikotarpio pajamoms udirbti.)
Pagal naudojimo laik turtas skirstomas ilgalaik ir trumpalaik;
Pagal pinigin iraik pinigin ir nepinigin;
Pagal materialin iraik - materialusis ir nematerialusis;
Pagal turto paskirt em, pastatai ir statiniai, rengimai, mainos, atsargos, skolos monei,
pinigai;
Pagal ubaigtumo laipsn aliavos,nebaigta gamyba,gatava produkcija.
Ilgalaikis turtas tai toks turtas, kur mon sigyja, siekdama gauti naudos. Jo naudojimo
laikas ilgesnis negu vieneri metai. sigijimo savikaina perkeliama produkcijos ar paslaug
savikain dalimis, proporcingai naudojimo laikui.Ilgalaikis turtas kiekvienai monei yra svarbus
kaip jos stabilumo garantas.
Metinje finansinje atskaitomybje ilgalaikis turtas yra suskirstytas penkias dideles
grupes: formavimo savikain, nematerialj ilgalaik turt, ilgalaik finansin turt ir po vienneri
met gautinas sumas. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu kuriant mon arba
pltojant jau steigtos mons veikl. Nematerialusis turtas neturi materialios substancijos.
Nematerialusis turtas iskirtas todl, kad bt parodyta, kiek mon turi teisi ir kit panai
privilegij suteikianio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati mon. Nematerialiajam
turtui yra priskiriamas ir mons geras vardas, kur apskaitininkai vadina prestiu. Patentai ir
licencijos visada iduodamos konkreios mons vardu be teiss juos perparduoti.Nematerialiajam
turtui priskiriamos ir kompiuterins programos bei preki enklai.Apskaitoje laikomasi nuostatos,
kad nematerialusis turtas atsiranda tada, kai u j sumokama. Ilgalaikis finansinis turtas yra iskirtas
atskir grup todl, kad atskirai bt parodytas mons turtas, susijs su dalyvavimu kitose
monse.Jo dydis ir vert nedaug priklauso nuo paios mons veiklos. i turto grup daniausiai
bna susijusi su gerokai didesne rizika nei materialusis ilgalaikis turtas.Norint j vertinti, reikia
gerai ianalizuoti rmoni, kurias dtas is turtas, finansin padt. is turtas atspindi mons
teises ir privilegijas kit moni atvilgiu. Jos atsiranda sigijus kit moni akcij ar vekseli.
Trumpalaikis turtas tai toks turtas, kur mon visikai sunaudoja per vien kins veiklos
cikl (tarnauja iki 1m). Trumpalaikis turtas parduotos produkcijos savikain per vien ataskaitin
laikotarp skaiiuojamas visa, produkcijai pagaminti (arba prekms pirkti) sunaudota verte.
Metinje finansinje atskaitomybje trumpalaikis turtas suskirstytas keturias grupes:
atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti
indliai, gryni pinigai sskaitoje ir kasoje. Nelikvidiausias trumpalaikis turtas yra atsargos, o
likvidiausias pinigai.
kins veiklos ciklas. Tai laiko tarpas, per kur nuosekliai vyksta kins operacijos. kins
veiklos pradiai reikalingi pinigai ekonominiams itekliams sigyti. Apsirpinus itekliais, vykdoma
gamyba (paslaug teikimas). Sukurtus produktus ar paslaugas reikia parduoti. Pardavus gaunami
pinigai. Ir ciklas kartojasi i pradi.
Pinig apyvartos cikl galima pavaizduoti tokia shema:
12

13

PINIGAI
Produkcijos bei paslaug
pardavimas

Ekonomini itekli
veiklai,sigijimas
GAMYBA

Nuosavybs esm apskaitoje. Nuosavyb tai interes visuma turt. Nuosavybs svoka
apskaitoje susijusi su turto investavimu moni altinius t.y. apibdina kas kiek djo turto
mon. Turtas niekur nedingsta ir i niekur neatsiranda, jis tik keiia pavidal ir savininkus.
Steigiant mon pradin turt deda steigjai Jiems priklausys ir mons veiklos rezultatas.
Savinink nuosavyb didina pelnas ir savinink netas turtas. Maina nuostoliai ir mons turto
imimas (pvz., dividend imokjimas). Turtas visada lygus nuosavybei. Turto ir nuosavybs
sry ireikia apskaitos lygyb Turtas=Nuosavyb. mons savininkai gali disponuoti ir skolintu
turtu, kur vliau reiks grinti skolintojui. Skolintoj nuosavyb suvokiame kaip pasiskolint
materialj turt (pinigine iraika), u kur reiks atsilyginti tai pat materialiuoju turtu, daniausiai
pinigais. Tada lygybs svoka galima praplsti:
TURTAS=Savinink nuosavyb+Skolinta nuosavyb.
lygyb pagrsta dviem poiriais tas paias vertybes, kuriomis mon disponuoja.
Apskaitos lygyb primena monet kurios vienoje pusje nurodyta pinig suma, o kitoje pusje
valstyb, kuriai i moneta priklauso. Kiekviena monetos pus atskirai bevert.Turtas be
nuosavybs, o nuosavyb be turto egzistuoti taip pat negali.
Savinink nuosavyb sudtis:
Akcinis kapitalas (paprastos ir privilegijuotos akcijos) + kapitalo padidjimas (papildomas
kapitalas, akcij priedai, perkainojimo rezervas, nepaskirstytas pelnas, rezervai) - kapitalo sumajimas (nuostolis, nepareikalautas mokti kapitalas)
Akcij priedas yra lygus skirtumui tarp ileist akcij nominaliosios verts ir faktins j
pardavimo kainos.
Perkainojimo rezervas suformuojamas perkainojant materialj ilgalaik turt ir ilgalaik
finansin turt.
Rezervus sudaro tiek statymu numatyti,tiek paios mons savivinink nuoira sudaryti
rezervai: ankstesniais, ir atsakaitiniais metais udirbtas grynasis pelnas Nepaskirstyti rezervai
sudaromi konkretiems mons ilgalaikiams tikslams (gamybos pltrai).
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) tai ankstesniais bei ataskaitiniais metais udirbtas, dar
nepaskirstytas pelnas, arba nekompensuotas (nepadengtas) nuostolis.
Skolintoj nuosavyb pagal skol padengimo trukm skirstoma ilgalaikius ir
trumpalaikius sipareigojimus. Tai ilgalaiks skolos, trumpalaiks skolos, sukauptos snaudos (tai
mons patirtos bet dar neapmoktos snaudos u kurias numatoma atsiskaityti ateinaniais
laikotarpiais (moktinos palkanos, nuoma ir pan), ateinanio laikotarpio pajamos (tai
besikaupianios i anksto apmoktos taiau iki atsakaitinio laikotarpio pabaigos neudirbtos
pajamos (avansu gautas nuomos mokestis, palkanos, draudimo pajamos).
Visus mons sipareigojimus galima bt suskirstyti piniginius ir nepiniginius. Piniginis
skirstymas daromas todl, kad visus sipareigojimus
beveik visuomet galima padengti
universaliausia preke pinigais, atliekaniais rinkoje visuotin main funkcij
Pelno udirbimo taka fundamentinei apskaitos lygybei. Paprasiausiai udirbamo pelno ir
turto pasikeitimo ryys pasireikia tuomet, kai pajam udirbimas sutampa su pinig plaukomis, o
snaud patyrimas su pinig ar kito turto ileidimu. iuo atveju, norint nustatyti savininko
nuosavybs padidjim, pakanka nustatyti, kiek per ataskaitin laikotarp padidjo mons turtas.
Tai atliksime paprastu skaiiavimu:
Turto suma laikotarpio Turto pakitimas = Turto suma laikotarpio
13

14

Pradioje

(padidjimas ar
Sumajimas)

pabaigoje

arba, bendroji fundamentins apskaitos lygybs forma, atsivelgiant turto pasikeitim:

Turto suma laikotarpio Turto suma laikotarpio=Turto pakitimas=Savinink
Pabaigoje
pradioje
(padidjimas,
nuosavybs
sumajimas)
pakitimas
arba, kai vyksta savinink turto imimas asmeninms reikmms arba djimas:
Turto suma - Turto suma + Turto i- - Savinin- =Savinink nuosavybs pakilaik.pabaig. laik.prad.
mimai
k djimai timas(pelnas ar nuostolis)
arba, bendroji fundamentins apskaitos lygybs forma, atsivelgiant mons veiklos
rezultatus:
+Pajamos
Turtas = Nuosavyb + { - Snaudos
Suma, kuria udirbtos pajamos virija jas udirbant patirtas snaudas, vadinama pelnu ir yra
sudtini savinink nuosavybs dalis. Prieingu atveju (snaudoms virijant pajamas) mon patirt
nuostol, kuris ne tik maint bendr turto sum, bet ir savinink nuosavyb.
Pelno udirbime dalyvauja dviej ri kainos: t,kuri mon sumoka tiekjui ir ta, kura
paiai monei moka pirkjai.i kain skirtumas ir leidia udirbti monei peln.Kaina, u kuri
mon perka prekes i tiekj paios mons-pirkjos atvilgiu yra savikaina
6 tema.kini operacij taka apskaitos lygybei.
kiniai vykiai ir kins operacijos .Kiekvienos mons kin veikl sudaro vairs kiniai
faktai :aliav pirkimas, mokesi mokjimas, produkcijos pardavimas, nuostoliai dl stichini
nelaimi ir pan. ie faktai skirstomi kinius vykius ir kines operacijas.
kiniais vykiais laikomi nuo mons nepriklausomi kiniai faktai, kurie pakeiia mons
turto ir nuosavybs apimt bei struktr. Tai nuostoliai dl stichini nelaimi, mediag
sumajimas dl natralios netekties (nubyrjimas, nudiuvimas ir pan.).
kinmis operacijomis laikoma tikslinga mons personalo veikla, siekinat konkrei i
anksto numatyt tiksl, keiiant mons nuosavybs ir struktros apimt ar sudt.
I i
apibrim matome, kad kiniai vykiai ir kins operacijos turi bendr bruo keiia mons
turto nuosavybs apimt ir sudt. Taiau po pasikeitimo apskaitos lygyb ilieka.
Jeigu turtas ir nuosavyb nesikeis, apskaitininkai neturs neturs ko fiksuoti. Apskaitos
knygose bei urnaluose nefiksuojamas sutarties sudarymas, ketinimo protokol pasiraymas,
kadangi po i veiksm mons turtas ir nuosavyb nesikeiia.
kini operacij taka personalins mons turtui ir nuosavybei. Personalins mons
savininko turtas yra atskirtas nuo mons turto. Bet ios mons savininkas gali ne tik investuoti
savo mon, bet ir iimti j savo asmeninms reikmms. Tai nelaikoma snaudomis, o tik maina
savininko nuosavyb ir turt. Turto ir nuosavybs lentel rodo, kad pvz., J.Jonaitis yra vienas
investuotojas mon. Jam vienam priklauso kapitalas ir gautas pelnas arba nuostolis.
mons turtas Skolintoj nuosavyb = Savininko nuosavyb (Kapitalas)
Dabar panagrinsime pavyzdzdiu:
J.Jonaiio P laikotarpio pradioje turjo turto u 10000 Lt., o pabaigoje u 12000 Lt., ir
jeigu per ataskaitin laikotarp mon nem paskol, o jos savininkas nedjo ir neim atatinkamo
turto tai galima sakyti , kad turtas udirbo 2000 Lt (12000-10000).
Jeigu per t laikotarp savininkas bt nes mons kas 1500Lt. , tai reikt, kad
udirbta pelno ne 2000 Lt., o 500 Lt., nes 1500 Lt. turtas padidjo ne dl mons veiklos, bet dl
14

15

to, kad papildomai ne savininkas. O jeigu bt atviriai, savininkas bt ims savo reikmms
500 Lt (P savininkas gali imti savo eimos reikmms pinigus nieko nemokdamas u juos, tik
pasiymdamas) tai reikt, kad mon udirbo ne 2000 Lt. , bet 2500 Lt. (12000-10000+500) Lt.
kini operacij taka akcins bendrovs turtui ir nuosavybei. Akcins bendrovs
savinink nuosavyb sudaro akcij savinink nuosavyb. Esant iai verslo organizavimo formai,
bus truput kitaip parodomos akcinink investicijos mon, be to, nebus imim. Palyginus
pajamas su snaudomis, galima sprsti apie mons veiklos efektyvum. Jeigu pajamos virija
snaudas, gaunamas pelnas, o jei atvirkiai nuostolis.
Jeigu bendrov dirbo pelningai tai dal pelno gali skirti akcininkams (savininkams) kaip
atlyginim u j investuot turt. Toks imokjimas vadinamas dividendais. Kita dalis pelno gali
bti palikta bendrovje jos veiklai pltoti. Neidalintas akcininkams (savininkams) pelnas
vadinamas nepaskirstytuoju pelnu.
Apskaitos lygyb akcinje bendrovje bt:
Turtas = Nuosavyb + Pajamos - Snaudos
simintina:
*finansin apskaita pateikia duomen ioriniams mons informacijos vartotojams,o vidin
apskaita tos mons vadybininkams ir administracijai;
*visi mons kiniai faktai skirstomi mons darbuotoj smoningai vykdomas kines
operacijas ir nepaisant j valios vykstanius kinius vykius.
*kiniai faktai apskaitoje registruojami tik tada, kai jie daro koki nors tak mons turtui,
sipareigojimams arba j struktrai bei savinink nuosavybs dydiui ar jos struktrai;
*Fundamentin apskaitos lygyb nepaeidiama nesvarbu kiek vyksta kini fakt jeigu
teisingai operacijos registruotos apskaitoje;
*turtas skirtas perparduoti, perkamas,o naudotinas mons viduje sigijamas;
*prekes sudaro i kontrahent pirktos perparduoti skirtos vertybs bei monje pagaminti
produktai, materialins vertybs produkcija ir tretiems asmenims suteiktos paslaugos;
*pirktas turtas parduodamas, o sigytas perleidiamas;
*tik vadovaujantis duomen kaupimo ir pajam bei snaud palyginimo principais parengta
finansin atskaitomyb atspindi tikr moni veiklos bkl.
*tik turintys savinink ekonominiai itekliai laikomi turtu (priklauso kam nors nuosavybs
teise);
*turtas, kuriuo disponuoja mon skirstomas ilgalaik ir trumpalaik.
*turtas gali bti ne tik materialusis
bet ir nematerialusis , neapiuopiamas
(prestias,licencijos.preki enklai ir t.t.) taiau svarbus monei;
*mons turtas gali priklausyti jos savininkams arba tretiesiems asmenims dl mons
sipareigojim pastariesiems;
*suma, kuria udirbtos pajamos virija patirtas snaudas,vadinama udirbtu pelnu ir yra
sudtin savinink nuosavybs dalis. Jeigu snaudos virija pajamas mon patiria nuostol,dl
kurio sumaja ne tik bendra turto suma, bet ir savinink nuosavyb.
7 tema. Balansas ir kini operacij taka balansui.
Balansins lygybs charakteristika. Buhalterinis balansas
yra svarbi finansins
atskaitomybs dalis. odis balansas pranczikai belanca reikia svarstykles tai dviej
tarpusavyje susijusi rodikli visuma, kuri bendros sumos turi bti lygios.
Buhalterinis balansas tai mons ekonominiai itekliai, ireikti pinigais, dvejopai
sugrupuoti pagal turto sudt ir turto altinius tam tikrai datai.Balanse nurodoma kokiu turtu
disponuoja mon ir kam tas turtas priklauso. Balansas susideda ir dviej dali. Turto dalyje
nurodoma turto sudtis, o savinink nuosavybs ir sipareigojim dalyje nuosavybs rodikliai
arba atsakoma klausim kam tas turtas priklauso, nes ir labai didel turt valdanti mon gali bti
prasiskolinusi.
15

16

Turto rodikli dydio bendroji suma turi bti lygi nuosavybs ir sipareigojim rodikli
dydio bendrajai sumai.
Balanse turtas ir nuosavyb suskirstyti pagal ris. Smulkiausia (nedaloma) sudtin balanso
dalis straipsniai. Dl patogumo vienariai balanso straipsniai jungiami grupes, o pastarosios
skyrius.
Balansas ireikiamas lygybe Turtas = Nuosavyb .
Buhalterinis balansas sudaromas pagal sskait duomenis u mnes, ketvirt, pusmet,
metus.
Balans rys. Pagal mons veiklos etapus yra sudaromi pradinis, baigiamasis arba
likvidacinis balansas.
Pradinis balansas yra sudaromas steigus mon, arba pradjus dvejybin ra.
Baigiamasis balansas sudaromas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal
sskait duomenis, kurie parodo turto, kapitalo ir sipareigojim pokyius ir nustatomas i objekt
dydis laikotarpio pabaigoje .iame balanse pateikiami ir prajusi met pabaigos duomenys
Likvidacinis balansas sudaromas likviduojant mon. Jis parodo turimus iteklius
likviduojamo laikotarpio pradioje.
Balanso rodikli paaikinimas.
Turtas:
A.Ilgalaikis turtas apima grup straipsni, kurie atspindi ilgalaik turt, naudojam monje
daugiau nei vienerius metus. is turtas snaudas skaitomas j nudvint ar amortizuojant. Tarkime,
kad laikotarpio pradiai monje turjo ilgalaikio turto 10000 Lt. Per ataskaitin laikotarp mon
turto nesigijo ir neperleido, taiau mons ilgalaikis turtas sumajo iki 9500 Lt. Skirtumas 500 Lt.
susidar dl to, kad dalis materialiojo ilgalaikio turto per ataskaitin laikotarp buvo nudevta ir
skaityta snaudas.
A.I.Formavimo savikain sudaro ilaidos skirtos monei plsti ir reorganizuoti. ios
ilaidos yra kapitalizuotos t.y.pripaintos turtu .ios ilaidos slygoja ilgalaik pajam udirbim,
todl j negalima laikyti vieno ataskaitinio laikotarpio snaudomis.Todl ilaidos padarytos monei
pertvarkyti laikomos ne snaudomis, bet ilaidomis, padarytomis sigijant ilgalaik turt
formavimo savikain.Vliau formavimo savikaina proporcingai per nustatyt laikotarp (dabar per
tris metus) perkialama lygiomis dalimis mons veiklos snaudas.
A.II.Nemterialusis turtas tai materialios substancijos neturintis turtas, suteikiantis monei
pirmum prie kitas mones, vykdant tam tikr veikl. io turto sigijimas turi bti patvirtintas
dokumentais. Nematerialj turt sudaro patentai, licencijos, preki enklai, kompiuterins
programos, mons prestias ir pan. Nematerialiajam turtui galima priskirti ir iankstinius
apmokjimus tiekjams u ateityje gautinas prekes iuo atveju mon gyja nematerialj turt
tiekj sipareigojimus pateikti tam tikras prekes.Taiau is turtas yra labai svarbus, todl balanse
jis yra iskirtas atskirus straipsnius. (A.V. ir B.II.).
A.III.Ilgalaikis materialusis turtas yra ilgalaikis turtas, turintis materiali substancij.Tai
pastatai, rengimai, mainos t.y. visi apiuopiami ilgo naudojimo daiktai. is turtas nesunaudojamas
udirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas, bet naudojamas ilgai, laipsnikai j nudvint ir
tolygiai perkeliant nudvtj dal mons veiklos snaudas. Pvz, mons ilgalaik materialj turt
met pradiai sudaro: pastatai ir automobiliai. Pastatai numatomi eksploatuoti 20met ,
automobiliai -3metus Pastato sigijimo savikaina 140000 Lt., automobilio- 60000 Lt. Mnesin j
nusidevjimo norma bt -pastato 140000:20:12=583,33 Lt., transporto priemones
60000:3:12=1666,66 Lt. Metin pastato nusidevjimo norma bus 583,33x12 lygi 6999,96 Lt,
transporto priemons 20000 Lt. Taigi, bendra metin nusidevjimo suma bt 26999,96 Lt. ia
suma ilgalaikis materialusis turtas bus maesnis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jeigu pradin
vert 200000 Lt, tai ataskaitini met pabaigoje turto likutin vert - 173000,04 Lt.
A.IV.Ilgalaikis finansinis turtas tai turtas, susijs su mons teismis kitas mones, pvz.,
galt bti kit moni akcijos ar vekseliai.
A.V.Po vieneri met gautinos sumos reikia kit asmen siskolinimus bei
sipareigojimus monei, kurie bus padengti vliau nei po vieneri met. Tai sudtin nematerialiojo
16

17

turto dalis, kuri dl savo reikmingumo ikelta atskir straipsn, bet neparodoma nematerialiojo
turto (A.II.) straipsniuose. Pvz., mon ilgalaikn skolon sigijo preki u 10000 Lt. siskolinim
sipareigojo padengti per du metus. Taigi specifiniu turtu Ilgalaikis pirkj siskolinimasmon
naudosis ilgiau nei vienerius metus nuo ataskaitini met pabaigos.
B.Trumpalaikis turtas atspindi trumpiau nei vienerius metus naudojam turt. J sudaro
atsargos (aliavos, perparduoti skirtos preks, pagaminta bet neparduota produkcija, nebaigta
gaminti produkcija, pinigai ir skolos monei).
B.I.Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys. Jungia grup straipsni, atspindini aliavas,
komplektavimo gaminius, prekes skirtas perparduoti ,iankstinius mokjimus tretiesiems
asmenims,,nebaigtus gaminius, pagamint produkcij, ilgalaik turt skirt perparduoti taip pat
nebaigtas vykdyti sutartis..
B.II.Per vienerius metus gautinos sumos reikia klient (debitin siskolinim) ir treij
asmen skolas monei, graintinas per artimiausius po ataskaitinio laikotarpio metus, taip pat ir
savinink siskolinimus, susijusius su dar neapmokta u turim kapital suma. Tai sudtin
nematerialiojo turto dalis, kuri dl savo reikmingumo iskiriama atskir straipsn, taiau
nenurodoma Nematerialiojo turto (A,II) straipsniuose.
B.III. Investicijos ir terminuoti indliai apima vairias trumpalaikes investicijas kitas
mones, terminuotus indlius banke bei kitose kredito institucijose, supirktas nuosavas mons
akcijas. iuo turtu disponuojama ne ilgiau kaip vienerius metus, todl jis fiksuojamas Trumpalaikio
turto skyriuje.
B.IV.Grynieji pinigai sskaitoje ir kasoje. iame straipsnyje parodomi pinigai ataskaitinio
laikotarpio pradioje.
C.Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinanio laikotarpio snaudos. iame straipsnyje
parodoma mons udirbtos bet dar klient neapmoktos tolygiai besikaupiani pajam sumos.
iame straipsnyje fiksuojamos ir apmoktos ateinanio laikotarpio besikaupianios snaudos.
Sukaupt pajam pavyzdys galt bti treij asmen, kurie i mons nuomojo patalpas, bet u
nuom dar neapmokjo, siskolinimas.
Savinink nuosavyb ir sipareigojimai:
A.Kapitalas ir rezervai apima grup straipsni, nusakani mons kapital, rezervus,
nepaskirstyt peln arba nepadengt nuostol.
A.I.Kapitalas. Straipsnis rodo mons kapitalo nominaliojo kapitalo dyd, kuris reikia
mons nuosav itekli dyd, skirt gamybinei-komercinei veiklai pltoti. is dydis gali
keistis.Gali bti didinamas i rezerv ir pelno, bei ileist akcij nominalios verts padidjimo, o
mainamas nuostoli suma.
A.II. Akcij priedai gaunami dl padidjusios akcij kainos vir j nominalios verts, kai
akcijos parduodamos.
A.III. Perkainojimo rezervas atspindi materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervo
sum. Perkainojant, padidja bendra nuosavybs suma.
A.IV. Rezervai. Akcins bendrovs bei valstybinio kapitalo mons i pelno sudaro
privalomj rezervo fond, kuris naudojamas nuostoliams atlyginti. Akcinse bendrovse dar yra
sudaromas kapitalo rezervo fondas. Jis formuojamas i pelnui nepriskirt l.ias las sudaro
bendrovs nauj akcij bei obligacij emisijos pardavimo kainos ir j nominalios verts
skirtumas.ios los naudojamos bendrovs nuoira. Gali bti sudaromi ir kiti rezervai.
Individualiose (personalinse)monse ir bendrijose kapitalas fondus bei rezervus
neskirstomas.
A.V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Tai pelno dalis, likusi po jo paskirstymo
dividendams imokti, rezervams ir fondams sudaryti.
B. Finansavimas (dotacijos,subsidijos) apima mons gaut i valstybs dotacij, subsidij,
labdaros ir kit dovan sumas. Tai negrintinai skirtos pinig sumos.
C. Atidjimai ir atidtieji mokesiai apima grup straipsni, atspindini ateityje daromoms
ilaidoms atidtas sumas, jeigu jos susijusios su ataskaitinio laikotarpio pajam udirbimu.
17

18

C.I. sipareigojim ir reikalavim padengimo atidjimai atspindi formuojamus atidjimus

bsimiesiems sipareigojimams, skoloms padengti. Tai gali bti atidjimai atostoginiams mokti,
pensijoms ir kt.
C.II. Atidti mokesiai tai mokesi, kuri mokjim valdia atideda vlesniam laikui,
sumos.
D. Moktinos sumos ir sipareigojimai apima trumpalaikes ir ilgalaikes mons skolas.
D.I. Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai straipsnis, kuriame
pateikiamos vliau nei po vieneri met padengtinos sumos.
D.II. Per vienerius metus moktinos sumos ir sipareigojimai apima trumpalaikes skolas
prekybos ir kitokias skolas: atlyginim skola, skola mokesiams , skolos akcininmkams u
dividendus.
E.Sukauptos snaudos ir ateinanio laikotarpio pajamos skyrius, kuriame pateikiamos
patirtos, bet dar neapmoktos snaudos. Jame taip pat nurodytos treij asmen jau apmoktos
sumos u paslaugas, kurias mon numato teikti ateityje.
kini operacij taka balansui. monje nuolat vyksta nuolatiniai turto ir nuosavybs
(kapitalo ir sipareigojim) dydio ar sudties pasikeitimai ,kurie sukelia kines operacijas.
Prisiminkime, kad vyksta kiniai vykiai, kurie nepriklauso nuo mons valios ir kurie turi takos
turto apimiai ir struktrai, pvz., nubyrjimai, nudiuvimai t.y. dl natralios netekties. kins
operacijos tai tikslinga mons darbuotoj veikla, siekiant konkrei tiksl, keiiant mons turt ir
nuosavyb. kins operacijos labai vairios. Pagal poveik turtui ir nuosavybei jos skirstomos
keturis tipus:
1.Operacijos, dl kuri vyksta turto pakitimai (vienos ries turtas didja,o kitos maja)
Pvz., banko sskait gauti pinigai 4000 Lt i pirkj. Po ios operacijos padaugs pinig ir
sumas pirkj skolos monei.
2.Operacijos,dl kuri vyksta nuosavybs pasikeitimai (padidja vienos ries nuosavyb,o
kitos ries sumaja). Pvz., trumpalaiks banko paskolos lomis apmoktas 2000 Lt siskolinimas
tiekjams. Po ios operacijos sumas siskolinimas tiekjams, taiau padidja trumpalaik skola
bankui. (tai vyksta naudojantis banko teikiama trumpalaike paskola faktoringu, kai bankas perima
skol ir j pats apmoka).
3.Operacijos,dl kuri padidja tuo pat metu ir turtas ir nuosavyb. Pvz., atsiskaitomj
sskait banke gauta 10000 Lt. trumpalaik banko paskola. Po ios operacijos padidjo pinigai
atsiskaitomoje sskaitoje i padidjo trumpalaikiai sipareigojimai bankui.
4.Operacijos po kuri tuo pat metu sumaja ir turtas ir nuosavyb, pvz.i
atsiskaitomosios sskaitos apmokta skola tiekjams 700 Lt. Po ios operacijos sumajo pinigai ir
sumajo skola tiekjams.

Oper.tipas
1
2
3
4

kini operacij tipai pagal poveik turtui ir nuosavybei

Turto pak Nuos.pakit Operacij turinys
+
Kasoje gauti pinigai i pirkj
+
Padidintas stat.kapitalas i pelno
rezervo
+
+
Kasoje gauta trumpalaik banko
paskola
I a/s grinta banko paskola

Rezultatai
+pinigai kasoje
-pirkj siskol.
+ statinis kapit.
-prival.pelno
+pinigai kasoje
+trump.bank.pask
-pinigai a/s
-bank.pasko

Balansin apskaitos lygyb (turtas lygus nuosavybei) slygoja tai ,kad kiekviena kin
operacija sukelia du vienodo dydio pakitimus. Vienu atveju dl to keiiasi tiktai turto arba
18

19

nuosavybs struktra ( 1 ir 2 operac), kitu atveju ir turto ir nuosavybs struktra: didja - 3

operacija arba maja -4 operacija Po tos paios operacijos turtas negali sumati, o nuosavyb
padidti.
kini operacij poveikis turtui ir nuosavybei siejamas balansu - 1 tipo operacijos keiia
tik atskir balanso turto straipsni dyd, 2 tipo operacijos tik atskit nuosavybs ir sipareigojim
straipsni dyd didjimo ir majimo linkme.Balanso turto bei nuosavybs ir sipareigojim
bendrj sum lygyb ilieka bet po kurio tipo operacijos.
8 tema. Apskaitos procesas ir jo organizavmas ir dvejybinis raas.
Pagal nuosavybs form mons yra suskirstytos kelet ri. Mes tai nagrinjome
inome, kad vieni reikalavimai yra monms neturinioms juridinio asmens statuso ir visai kitokie
nuosavybs santykiai sieja moni turini juridinio asmens teises, savininkus. moni apskaitos
skirtum pirmiausia slygoja nuosavybs form vairov. Akcini bendrovi turtas padalijamas
bendrovs nariams akcininkams, kuriais tampama sigijus bendrovs akcij, o visikos turtins
atsakomybs monse turtas priklauso vienam ar bendrosios jungtins nuosavybs teise keliems
fiziniams asmenims (bendrijose), o valstybinse monse turtas nuosavybs teise priklauso
valstybei.
mons, turinios juridinio asmens teises apskait tvarko kaupimo principu naudojant
dvejybin ra. Akcins bendrovs finansin atskaitomyb privalo skelbti vieai.Udarosios
akcins bendrovs vieai skelbti finansin atskaitomyb neprivalo. mons neturinios juridinio
asmens statuso finansins atskaitomybes nerengia, apskait tvarko pinig plauk ir imok
pagrindu, paprastuoju rau.
Buhalterins apskaitos sskaitos ir dvejybinis raas. Kiekvienos mons veikl sudaro
daugyb kini fakt ir kini operacij. Apskatininkai privalo registruoti visus faktus, keiianius
mons turto ar nuosavybs apimt bei struktr. Kiekvienas kinis faktas, susijs su turto ar
nuosavybs pasikeitimu, turi bti uregistruotas valdios nustatyta tvarka ir privalo atsispindti
metinje finansinje atskaitomybje, taip pat turi bti pateiktas mons valdytojams.
Jeigu sudarintume tik balans tai po kiekvienos operacijos balans reikt koreguoti.
Operacij monse per dien bna labai daug. Todl, norint turti tiksli informacij, po kiekvienos
operacijos balans ir pelno (nuostolio) ataskait reikt perdaryti. Bet tai bt neefektyvus ir
painus darbas. i problema lengvai isprsta kiekvienai turto ar nuosavybs riai skiriant atskirus
popieriaus lapus. ie lapai vadinami registrais. Juose kaupiama informacija apie atatinkamos turto
ar nuosavybs ries pasikeitimus per tam tikr laikotarp. Apskaitininkai iuos registrus vadina
sskaitomis. iuos registrus galime pildyti nebtinai popieriuje galima saugoti ir kitose
informacijos laikmenose, pvz., kompiuteryje.
Duomenys sskaitas registruojami i pirmini dokument, todl sskaitose darant raus
pravartu rayti ne tik besikeiianias turto ar nuosavybs sumas, bet ir paymti i koki pirmini
dokument jos atkeliamos, nurodoma operacijos suma ir atlikimo data. ios informacijos reikia, kad
prireikus galima bt lengvai nustatyti pirmin dokument ir pasitikrinti ar teisingai atspindtas
vienas ar kitas kinis faktas. Pasirinkdamas kini fakt atspindjimo apskaitoje bd,
apskaitininkas vadovaujasi optimalumo principu. Svarbiausia, kad kikevienas faktas bt tinkamai
dokumentuotas. Nedokumentuotos operacijos apskaitoje negali bti naudojamos.
Toliau susipainsime su sskait struktra ir duomnen atspindjimo jose tvark. Tuo tikslu
panagrinkime pinig kitim sskaitoje. Turtas ir nuosavyb gali keistis dvejopai - padidti arba
sumati. Pakeitimus ufiksuosime stulpelyje:
PINIGAI
Data

Pinig
imokos

plaukos
19

arba Suma litais

20

Pinig likutis vasario 1d.

Vasario 5d.
Vasario 8d.
Vasario 10d.
Vasario 15d.
Vasario 20d.
Vasario 28d.
Pinig likutis vasario 28d.

1200
1800
2000
1000
500
300
600
3600

Gauta
Gauta
Imokta
Gauta
Imokta
imokta

Lentelje matome pini pasikeitimus per mnes. Taiau apskaiiuoti gautus ir ileistus
pinigus iuo bdu nelengva , kai kini operacij kad j per mnes bna keli imtai. Reikt
lentel patobulinti t.y. sumos stulpel padalinti dvi dalis ir vien rayti tik gautas sumas, o kit
tik imoktas sumas:
PINIGAI
Data
Pinig likutis vasario 1d.
Vasario 5d.
Vasario 8d.
Vasario 10d.
Vasario 15d,
Vasario 20d.
Vasario 28d,
I viso
Likutis vasario 28d.

Gauta

Imokta
1200

1800
2000
1000
500
300
600
1900

4300
3600

I lentels matyti, kad per laikotarp plauk 4300Lt., ileista 1900 Lt. Skirtumas tarp gaut
ir ileist pinig (4300-1900) rodo, kad pinig padaugjo 2400 Lt. Matome, kad lentel teikia
daugiau informacijos negu ankstesnioji , o ir darbo jai upildyti reikiai tiek pan.
Aptartos lentels gali bti sskaitomis ,taiau jose trksta informacijos .Todl apskaitininkai
naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius registrus. Antroji lentel nerodo, koks pinig
likutis kiekvienos dienos pabaigoje, o ie duomenys yra labai svarbs, nes reikia stebti kaip
keiiasi pinig, svarbiausios atsiskaitymo priemons, kiekis. Tuo tikslu lentel papildysime dar
viena skiltimi:

Data
Pinig likutis vasario
1d.
Vasario 5d.
Vasario 8d.
Vasario 10d
Vasario 15d,
Vasario 20d.
Vasario 28d.
I viso
Likutis vasario 28d.

PINIGAI
Gauta

Imokta

1800
2000
1000
500
4300

300
600
1900

Likutis
1200
3000
5000
4000
4500
4200
3600
3600

20

21

Tokios formos lentel jau galima vadinti sskaita. I taip idstyt duomen galime be vargo
nustatyti pinig bkl ir j pasikeitimus kiekvienu momentu. Tokioje sskaitoje patogu atymti
turto ar nuosavybs ri pasikeitimus. Skiltys gauta ir imokta gali bti pavadintos
plaukos ir ilaidos, padidjimu ar sumajimu. Kadangi visas turtas ir nuosavyb
apibendrinama vienoje atskaitomybs formoje balanse, tai ir ias skiltis tikslinga vardinti
vienodai. Todl skiltis, esanti kairje sskaitos pusje,vadinama debetu (lotynikai -skola),o
deinje pusje esant skiltis vadinama kreditu (lotynikai-. paskola). Tada debeto skiltyje esani
skaii suma vadiname debeto apyvarta, o kredito skiltyje esani skaii sum vadiname kredito
apyvarta.
Buhalterinje apskaitoje jau seniai sskait debetas ir kreditas naudojamas nevienodai.
Turto ir snaud sskait debete registruojami objekto padidjimai.o kredite sumajimai.
Nuosavybs ir pajam apskaitos sskaitose prieingai kreditas reikia padidjim ,o debetas
sumajim.
Mokomiesiems tikslams naudojama supaprastinta T formos sskaita - lktuvlis:
D
Pavadinimas
K
Kairioji ssk.pus
Deinioji ssk.pus
Debeto apyvarta
Kredito apyvarta
___________ Likutis____________
Kiekviena sskaita turi savo pavadinim. j reikia rayti likut (italikai saldo), tik
reikia inoti kuri pus. Istorikai susiklost ra taisykls ir j reikia laikytis.
D
Turto sskaita
K
Likutis laik.pradiai
Debeto apyvarta
Kredito apyvarta
Likutis laik.pabaig.

D Nuosavybs sskaita K
Likutis laik. pradiai
Debeto apyvarta Kredito apyvarta
Likutis laik.pabaig.

Visas ias schemas reikia gerai inagrinti ir sidmti, kadangi tai yra apskaitos pagrindas.
Kaip matome turto, snaud, nuosavybs ir pajam likuiai raomi skirtingose sskait dalyse.
Sskait debeto likuiai atitinka balanso turto ,o kredito likuiai balanso nuosavybs
straipsnius. Toks likui raymo bdas palengvina balanso sudarym ir padeda kontroliuoti
apskaitos ra teisingum. Apskaitininkas turi mokti teisingai apskaiiuoti likuius sskaitose.
Turto ir snaud sskaitose likuiai apskaiiuojami pagal formul:
Lgd = Lpd + Ad Ak , kur Lgd - galutinis debeto likutis
Lpd pradinis debeto likutis
Ad debeto apyvarta, Ak kredito apyvarta
Nuosavybs ir pajam sskaitose likuiai apskaiiuojami pagal toki formul:
Lgk = Lpk + Ak Ad
simintina: *Likuiai Turto ir snaud, Nuosavybs ir Pajam sskaitose apskaiiuojami
skirtingai.
* Skaiiuojant debeto ir kredito apyvartas pradiniai likuiai nepridedami.
*Turto ir snaud sskait apskaitos objekt padidjimai registruojami i sskait
debete.
*Turto ir snaud sskait apskaitos objekt sumajimai fiksuojami i sskait kredite.
*Nuosavybs ir mons sipareigojim bei pajam sskait apskaitos objekt padidjimai
fiksuojami i sskait kredite.
*Nuosavybs ir mons sipareigojim bei pajam sskait apskaitos objekt sumajimas
fiksuojamas i sskait debete.
Dvejybinis raas. Sskait korespondencij taisykl. Dvejybinio rao esm yra ta, kad
kiekviena vykusi kin operacija uraoma tokia pat suma skirting sskait debete ir kredite.
Teigiama, kad dvejybinis raas atsirado 1340m.Genujoje ir i io miesto paplito po vis Italij.
21

22

fakt patvirtina ir iki ms dien ilik knygos. Kaip pamenate 1494m. Venecijoje pirmasis vieai
apie tai paskelb italas matematikas Lukas Paiolis.
Kiekvieno kinio fakto atspindjimas vienos sskaitos debete ir tuo paiu metu kitos
kredite vadinamas dvejybiniu ra, o sskait derinys kai viena sskaita debituojama, o kita
kredituojama, vadinamas sskait korespondencija. Pvz., gaunant 1000 Lt i atsiskaitomos
sskaitos mons kas raoma kasos sskaitos debete 1000 Lt ir atsiskaitomosios sskaitos kredite
1000 Lt. Registruojamas dvigubas raas todl ,kad kiekviena kin operacija vertinama dviem
atvilgiais. I pateikto pavyzdio matyti, kad vienos sskaitos debetas susiejamas su kitos sskaitos
kreditu, ios sskaitos tampa korespondencinmis.Sskait korespondencijos taisykl
D
Padidjimas

Turtas
K
Sumajimas

D
Nuosavyb
K
Sumajimas
Padidjimas

D
Snaudos K
D
Pajamos
K
Padidjimas
Sumajimas
Sumajimas
Padidjimas
Sskait korespondencijos sudarymas yra vienas i svarbiausi buhalterins apskaitos
darb. is darbas lemia visos apskaitos kokyb, todl apskaitininkas turi bti labai kvalifikuotas.
Prie darant sskait korespondencijas btina inagrinti kines operacija tokia tvarka:
1. Kokius turto ,snaud, pajam ar nuosavybs straipsnius (apskaitos objektus) paveikia
operacija.
2. Kokioje sskaitoje ir kurioje jos dalyje D ar K reikia parodyti kiekvieno objekto pakitim
(padidjim ar sumajim). Reikiamos sskaitos parenkamos i sskait plano.
3. Urayti debetuojam ir kredituojam sskait ir operacij sum.
simintina. Balansinje apskaitos lygybje (turtas =nuosavyb) kiekviena kin operacija
sukelia du vienodo dydio pakitimus, taiau pati balansin lygyb visais atvejais ilieka. Nustaius
kini operacij pakitimus galima teisingai formuoti sskait korespondencij. Turto ir snaud
sskait likuiai gali bti tik debetiniai (negali mon sunaudoti turto daugiau negu jo turi), o
nuosavybs ir pajam sskait likuiai gali bti tik kreditiniai (nebna nuosavybs neigiamosar
maesns u 0).
Buhalterins apskaitos sskaitos. Apskaitos informacijos vartotojams reikalingos skirtingos
inios. Ioriniams vartotojams, taip pat mons valdymo darbuotojams reikia apibendrinanios
informacijos apie mons finansin bkl ir veiklos rezultatus. Toki informacija pateikiama
balanse ir kitose ataskaitose. mons valdymo darbuotojams prireikia isamesni ini apie turimus
iteklius, j priklausomyb ir naudojim. Skirtingo detalumo informacijai gauti buhalterinje
apskaitoje naudojamos dvejopos sskaitos: sintetins ir analitins.
Sintetinse sskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus t.y.
surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybs pajam ir snaud ris. Duomenys iose sskaitose
pateikiami tiktai pinigine iraika. Sintetins sskaitos yra sudarytos i dviej arba trij
numeri.Pvz., 120 sskaita. em ir pastatai yra sintetin sskaita.
Analitins sskaitos pateikia isamius ir konkreius duomenis apie objekt t.y. smulkiai
iskaidytus pagal kiekvieno turto, nuosavybs, pajam ir snaud r. ios sskaitos detalizuoja
sintetines sskaitas. Pvz., 1201 sskaita. Pastatai bus laikoma subsskaita, o 12010 sskaita.
Administracijos pastatas bus analitin sskaita.
Subsskaitos - tai tarpin grandis tarp sintetini ir analitini sskait.
Analitinse sskaitose yra pateikiama daugiau duomen negu sintetinse. ia naudojami ne
tik piniginiai, bet ir natriniai ir darbo matai. Daromi raai duomen altiniams nurodyti ir
operacijos turiniui apibdinti.
Sintetini sskait skirstymas subsskaitas yra slygikas, kadangi vienoje monje ta pati
sskaita gali bti sintetin kitoje analitin.
Aanalitins apskaitos duomenims apibendrinti naudojami analitini sskait apyvartos
iniaraiai. Jie sudaromi atskirai pagal sintetines sskaitas, turinias analitini sskait. Analitini
sskait iniaraiai bna suminiai ir kiekiniai- suminiai.
22

23

Suminiai iniaraiai sudaromi i analitini sskait, kuriose naudojami piniginiai matai

duomenims apibendrinti. Juose atspindimos Atsiskaitym, Pinig ir kitos analitins sskaitos.
Kiekiniai suminiai iniaraiai naudojami materialini vertybi, apskaitom natriniais ir
piniginiais matais, analits apskaitos rodikliams surayti. iuose iniaraiuose materialini
vertybi likuiai, pajamos ir ilaidos parodomi natrine ir pinigine iraika.
Analitini sskait iniaraiai atlieka kontrolin funkcij. Analitini sskait apyvartos
iniaraiai sutikrinami su sintetine apskaita: pradiniai likuiai, debeto ir kredito apyvartos,
galutiniai likuiai turi sutapti. Analitini sskait iniaraiai pateikia informacij, kuri yra
naudinga vidiniams informacijos vartotojams. Kompiuterizavus apskait matematin bei login
kontrol atliekama kompiuteriu automatikai.Todl mint iniarai sudarinti nereikia.
Sintetins ir analitins apskaitos sskait tarpusavio ryys.
*Atidarant analitines sskaitas pradiniai likuiai raomi toje sskait pusje,kurioje buvo
raytas pradinis likutis sintetinje sskaitoje.
*Jeigu debetuojama sintetin sskaita, tai raant kines operacijas ,debetuojamos ir jai
iplsti atidarytos atatinkamos analitins sskaitos.
*Jeigu kredituojama sintetin sskaita tai raant kines operacijas sskaitose, kredituojamos
jai iplsti atidarytos atatinkamos analitins sskaitos.
*Analitini sskait ra suma yra lygi rao sumai atatinkamoje sintetinje sskaitoje.
Mnesio pabaigoje sintetinse ir analitinse sskaitose apskaiiuojamos apyvartos ir
galutiniai likuiai.Taiau reikalingi ir apibendrinantys duomenys.Tam naudojami sintetini sskait
apyvartos iniaraiai.
9 tema. Sskait planas.
Sskait plano struktra. Kiekvienai monei yra svarbu ne tik uregistruoti visus kinkius
faktus, bet ir pateikti juos atskaitomybje tam tikru bdu susisteminus. Padrikas kini operacij
sraas informacijos neteikt. O informacija yra reikalinga konkreiu momentu. Todl visa
apskaitos informacija turi bti susisteminta pagal tam tikrus poymius.
Duomen grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei sudary ti, kadangi balanse ir pelno
(nuostolio) ataskaitoje visa apskaitos informacija yra sugrupuota pagal valdios norminiuose
aktuose nustatytus poymius.
Apskaitos duomenys yra sisteminami t.y. jungiami vienares tam tikras grupes
buhalterins apskaitos sskaitose. Kiekvienos mons apskaitininkas parengia vis toje monje
naudojam sskait sra, kuris yra vadinamas sskait planu. Visos sskaitos dar yra
jungiamos tam tikras vienares grupes. Toki vienari sskait grupi sraas vadinamas
sskait plano struktra.
1993m.gruodio 16d. LR finans ministerija nutarimu Nr.91 paskelb pavyzdin sskait
plan. Jis yra neprivalomas, taiau mons rengdamos individualius planus orientuojasi plan.
Sskait planas kiekvienoje monje turi bti iplstas ir detalizuotas, vedama tiek sskait, kiek
reikia kokybikai konkreios mons apskaitos informacijai formuoti.
Pavyzdinis sskait planas suskirstytas klases. Pirmoje ir antroje sskait plano klasse
sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja mon:
Pirmoje klasje ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas;
Antroje- visas mons inioje esantis trumpalaikis turtas;
Treiosios ir ketvirtosios klasi sskaitose parodoma, kam priklauso pirmosios ir antrosios
klasi sskaitose uregistruotas turtas, jose atspindima savinink nuosavyb, mons skolos ir
sipareigojimai tretiesiems asmenims;Treioji klas mons sipareigojimai savininkams (kapitalas,
rezervai ir atidjimai bei nepaskirstytas mons veiklos rezultatas pelnas arba nuostolis ir ilgalaiks
skolos biudetui, atsiradusios dl to, kad valdia ilgiau nei vieneriems metams atideda mokesi
mokjimo termin.Ketvirtoje klasje mons ilgalaiks ir trumpalaiks skolos bei sipareigojimai
tretiesiems asmenims.
23

24

Penktosios ir etosios klasi sskaitos skirtos pajamoms ir snaudoms registruoti:

penktojoje fiksuojamos visos per tam tikr ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos, o etotoje
klasje ias pajamas udirbant patirtos snaudos.
Danai pasitaiko, kad apskaitininkai apskaito monje esant turt arba mons
sipareigojimus, kurie neturi tiesioginmio ryio su mons turtu bei nuosavybe. Pvz., jei mon
ustatys bankui jai priklausant pastat ,dl to nepasikeis mons turtas ir nuosavyb, taiau
informacija apie ustatymo fakt yra labai reikminga investitoriui arba kreditoriui. Taip pat ir
paiai monei svarbu inoti, kok turt ustat ir kam ustat.Taiau pastato keitimas negali bti
atspindtas nei balanso Turto, nei balanso Nuosavybs dalyse. Tokiems faktams registruoti yra
naudojama nulins klass sskaitos, dar vadinamos ubalansinmis sskaitomis. ios klass
sskaitose apskaitytas turtas neatsispindi pagrindinse finansins atskaitomybs formose.
Pavyzdinio sskait plano struktra
2 klas
3 klas
4 klas

1 klas
Ilgalaikis turtas
TURTAS =

Trumpalaikis
turtas

Nuosavas
Kapitalas
NOSAVAS
KAPITALAS

5 klas

6 klas

Skolos
ir
sipareigojimai

Pajamos

Snaudos

+ SKOLOS

+ PAJAMOS

- SNAUDOS

Pastaba: Pavyzdinis sskait planas pateiktas

pagrindai ir kituose buhalterins apskaitos vadovliuose.

G.Kalinsko Buhalterins apskaitos

10 tema. Apskaitos proceso nuoseklumas ir kini operacij fiksavimas

dokumentuose.

Apskaitos proceso nuoseklumas .Buhalterin apskaita yra atliekama tam tikra tvarka ir
nuosekliai. Reikia laikytis tam tikr apribojim ir nuostat. Jie buvo idstyti bendruose apskaitos
principuose. Taiau kiekvienas principas turi bti gyvendintas, kitaip jis apskritai prarast prasm.
Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaiiuoti mons veiklos duomenis, kad bt patenkinti vairi
apskaitos duomen vartojimo poreikiai, btina vesti tam tikr tvark.ios tvarkos privalo laikytis
visose buhalterins apskaitos duomen formavimo stadijose.Apskaitos duomen fiksavimo tvarka
visose j formavimo stadijose nuo pirmini dokument suraymo iki atskaitomybs sudarymo
vadinama buhalterins apskaitos organizavimu.
Kiekvienoje monje turi bti sudarytas individualus sskait planas, nustatytas vairi
buhalterins apskaitos procedr eilikumas, tiksliai reglamentuota kokie darbuotojai ir kokius
darbus privalo atlikti.
Buhalterins apskaitos duomen judjimo ciklas yra udaras: prasideda kini fakt (kini
operacij) identifikavimu, j fiksavimu pirminiuose apskaitos dokumentuose, kini fakt
grupavimu ir registravimu registruose-urnaluose ir sskaitose, inventorizavimas ir jo rezultat
fiksavimas, sskait koregavimai ir sukoreguot sskait apyvart bei likui apskaiiavimas,
finansins atskaitomybs rengimas,sskait (pajam ir snaud) udarymas, sskait parengimas
naujam ataskaitiniam laikotarpiui,kini fakt, operacij identifikavimas
kini operacij fiksavimas pirminiuose apskaitos dokumentuose.kiniai faktai ir kins
operacijos apskaitoje fiksuojami tik remiantis pirminiais apskaitos dokumentais.Apskaitos
dokumetai yra ra apie kines operacijas apskaitos registrus pagrindas ir ratikas vykdytos
kins operacijos ir teiss j vykdyti liudijimas. Atliktas kines operacijas, iskyrus
telekomunikacini paslaug teikim masiniams vartotojams, mons pagrindia specialiais
apskaitos dokumentais. Operacijos, kurioms pagrsti pagal Vyriausybs nustatyt tvark
nereikalaujama naudoti speciali apskaitos dokument, skaitant ir telekomunikacij paslaug
teikim masiniams vartotojams, pagrindiamos pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais. Jie
suraomi ranka ar techninmis priemonmis aikiai ir skaitomai.Dokumentai suraomi kins
operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.Tai pradin buhalterins apskaitos stadija.

24

25

kini operacij forminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu. Dokumentuose

esantys rodikliai vadinami rekvizitais. Dokumentai turi privalomuosius ir privalomus papildomus
rekvizitus.
Privalomieji rekvizitai skiriami visiems apskaitos dokumentams, o privalomieji papildomi
papildomi tik specialiems apskaitos dokumentams.
Jei dokumentas neturi koki nors privalom rekvizit, jis praranda juridin rodomj gali
ir negali bti naudojamas, kaip pagrindas raams apskaitos registre. Ypating juridin gali turi
specialios paskirties dokumentai: kasos pajam orderis, sskaita-faktra, PVM sskaita-faktra,
ems kio produkcijos kvitai, kvitai gryniems atsiskaitymams u vietoje suteiktas paslaugas
(forma10) ir kasos aparato iduodami kvitai.Tai grietos apskaitos dokumentai, turintys serijas ir
numerius.
Speciali apskaitos dokument sra, privalomus papildomus rekvizitus, gaminimo ,
platinimo bei naudojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Apskaitos dokument
juridin gali reglamentuoja LR Buhalterins apskaitos pagrind statymo 10 str., o kini
operacij fiksavim 9 str. Dokument sraas ir rekvizitai prireikus gali bti keiiami.

Buhalterio atmintin
Apskaitos dokument juridin galia:
Privalomi rekvizitai:

1.mons, suraiusios apskaitos duokment, pavadinimas;

2.Apskaitos duokumento pavadinimas;
3.Apskaitos dokumento suraymo data (metai, mnuo, diena);
4.kins operacijos turinys;
5.kins operacijos matavimo rodikliai (vienetai, metrai,kilogramai ir pan.);
6.kins operacijos kiekin ir pinigin iraika;
7.Atlikusi kin operacij ir atsaking u jos atlikim bei teising forminimas
asmen pareigos, vardai, pavards, paraai;
Papildomai privalomi rekvizitai fizinio asmens iraomame apskaitos dokumente:

8.Fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
25

26

Kasos aparato kvito juridin galia

Privalomi rekvizitai:

1.mons kodas;
2.PVM moktojo kodas;
3.Unikalus kasos aparato numeris;
4.Preks (paslaugos) pavadinimas arba kodas;
5.Preks (paslaugos) kaina;
6.Visa sumokta suma iskiriant PVM sum;
7.Kasos aparato kvito idavimo data;
8.Kasos aparato kvito eils numeris.
PVM sskaitos-faktros juridin galia
Privalomi ir privalomi papildomi rekvizitai:

1.PVM sskaitos-faktros serija ir numeris;

2.PVM sskaitos-faktros suraymo data;
3.Preks (paslaugos) pardavjo mons pavadinimas, mons kodas, PVM moktojo
kodas, mons adresas, rejestro numeris;
4.Preks (paslaugos) pirkjo mons pavadinimas ir mons kodas;
5.kins operacijos turinys:
preks (paslaugos) pavadinimas;
matavimo rodikliai;
preks (paslaugos) kiekin iraika;
preks (paslaugos) kaina;
preks (paslaugos) pinigin iraika;
PVM tarifas ir PVM suma.
6.Preks (paslaugos) pardavimo mons asmen, atlikusi kin operacij ir atsaking
u jos atlikim bei teising forminim, pareigos, vardai, pavards, paraai;
7.Unikalus kasos aparato numeris;
8.Kasos aparato kvito eils numeris ir idavimo data.
Pastaba: 7 ir 8 punktas privalomas, kai atsiskaitoma grynais pinigais.
Dokument tvarkymas ir skirstymas. iuo metu Lietuvoje naudojami suvienodinti
(vienodos formos ir turinio) dokumentai. kins operacijos iais dokumentais forminamos
vairiose monse ir organizacijose. Tai pajam ir ilaid orderiai, mokjimo pavedimai, sskaitosfaktros, ir t.t. Visi dokumentai pildomi aikiai raalu, ranka arba kompiuteriu. Pinigini
dokument eki, kasos pajam orderi , ilaid orderi ir mokjimo pavadim taisyti ir
trinti negalima.
Visi dokumentai buhalterijai pristatomi nustatytais terminais, kuriuos nustato mons
vyriausiasis finansininkas. Jis sudaro dokument apyvartos grafik. Jame nurodoma, kas, kada ir
kok dokument privalo sudaryti: kas ir kam turi pateikti, kas dokument tikrina ir priima, kas
apdoroja, kas pildo buhalterins apskaitos registrus ir kas atsako u dokumento isaugojim.
Dokument apyvartos grafik turi inoti visi mons darbuotojai, kurie sudaro pirminius
dokumentus,. Tai sandlininkai, padalini vadovai, kasininkai ir kiti atsakingi asmenys.
Visi dokumentai patenka buhalterij. Apskaitininkai atidiai juos patikrina formaliai: ar
teisingai upildyti visi rekvizitai, ar dokumentas netrintas, ar yra nepaaikinam taisym. Btina
sistikinti operacijos reikalingumu. Po to tikrinama aritmetikai: ar teisingi skaiiavimai, bendros
sumos, procentai ir kt.
26

27

Netiksliai arba netinkamai sudarytis dokumentu reikia grinti, kad siuntjas juos patikrint,
papildyt arba sudaryt i naujo. Labai svarbu patikrinti dokument galiojimo terminus, pvz.: iki
kokios dienos galioja galiojimas. Apskaitininkui, forminaniam dokumentus apie mediag i
sandlio idavim pagal galiojim kitos organizacijos atstovui, btina sitikinti, ar galiotasis
asmuo tikrai yra tas asmuo (reikia patikrinti pass ir i jo raus galiojime, sutikrinti jo parao
pavyzd pase su parau galiojime, paso priregistravim ir t.t)
Patikrinti dokumentai taksuojami. Taksavimas yra dokumente parodytos operacijos kiekins
iraikos vertinimas pinigais, jei to nebuvo raant dokument. Taksuoti dokumentai grupuojami ir
i j duomenys perraomi apskaitos registrus. U dokumente esanius netikslumus, prast kokyb
ir operacijos teistum atsako asmenys sudar ir pasira dokument.
Todl mons vadovas turi patvirtinti asmen, turini teis pasirayti pirminius
dokumentus, sra ir j para pavyzdius. Visi dokumentai turi bti pasiraomi asmenikai. LR
Buhalterins apskaitos pagrind statyme yra numatyta, kad u dokument sduraymo teisingum ir
tikrum atsako asmenys, raiusieji ir pasiraiusieji dokumentus.
Dokument skirstymas. Jie grupuojami pagal tam tikrus poymius: paskirt, turinio apimt,
sudarymo bd, sudarymo viet ir pan. Buhalterini dokument skirstym galima bt pateikti
suvestinje lentelje:
Buhalteriniai

dokumentai

Pagal paskirt
Tvarkomieji

Vykdomieji
pateisinamieji

sakymmai,usakymai

Sskaitosfaktr.,
aktai

Buhaltterinio
forminimo

Ilaid,
savik.
lentels

Kombinuotieji

Specialieji
apskaitos
dokumentai

Specia
lieji-

Pagal
apimt
Pirminiai

Spec.
apsk
.dok

ekiai,
KIO.
KPO

turinio
Suvestiniai

Avan
apys.,
Nura
aktai

Pagal sudarymo
bd
Kaupia
Vienmieji
kartiniai

KPO,
KIO

Pagal
sudarymo viet
Vidin- Ioniai
riniai

Limitins
kortels,
iniaraiai

Paskyros,
Pajam
aktai

Pagal apskaitos
pozicij skaii
Vienos Daugiaui
eilunegu
ts
vienos
eiluts

Ssk.faktr,
kvitai

KPO,
KIO

Vataatis,
aktas

Tvarkomaisiais dokumentais nurodoma atlikti tam tikr kin operacij, tai sakymai,
usakymai ir kt. iuos dokumentus pasirao mons vadovas ir vyr.finansininkas.
Vykdomuosius pateisinamus dokumentus pasirao asmenys, vykd vadovo ar
vyr.finansininko pasirayt sakym. Pagal iuos dokumentus daromi raai sskaitose, tai primimo
perdavimo aktai, sskaitos-faktros, PVM sskaitos-faktros ir kt.
Buhalterinio forminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai. Tai netiesiogini ilaid
paskirstymo, savikainos kalkuliavimo ir kitos lentels.
Kombinuotais ir specialiais buhalteriniais dokumentais forminamas nurodymas vykdyti
operacij ir jos faktinis vykdymas. Tai specialieji apskaitos dokumentais: B,PG.PM,PS,PS
ir kiti.
Pirminiuose dokumentuose forminamos operacijos. Tai ekiai, kasos pajam orderiai, kasos
ilaid orderiai ir kt.
Suvestiniai dokumentai sudaromi keli vienari pirmini dokument pagrindu, grupuojant
ir apibendrinant j rodiklius, tai avansins apyskaitos, nuraymo aktai ir kt.
vienkartinius dokumentus raoma viena arba kelios operacijos ir jie tuoj pat atiduodami
buhalterij, tai mokjimo pavedimai, kasos ilaid orderiai,banko ekiai,kasos pajam orderiai,
mokjimo reiukalavimai ir kt.
kaupiamuosius dokumentus raomos vienars operacijos, vykusios per tam tikr laik,
daniausiai per mnes.Rezultatai apskaiiuojami raius paskutin operacij, tai limitins kortels,
mediag sunaudojimo iniaraiai ir kt.
27

28

Vidiniai dokumentai suaromi paioje monje, tai paskyros, mediag primimo aktai,
mediag nuraymo aktai, reprezentacini ilaid nuraymo aktai ir kt.
Iorinius dokumentus mon gauna i kit moni.Tai sskaitos-faktros, vairs kvitai,
darb primimo aktai ir kt.ie dokumentai daniausiai bna tvirtinami anspaudu.
Vienos eiluts dokumente parodoma vienos ries mediag gavimas ar idavimas, pinig
mokjimas ar imokjimas. Tai kasos pajam ir ilaid orderiai.
Daugiau nei vienos eiluts dokumente yra keletas skaitini pozicij, pvz., vataratyje
ufiksuojamas mediag perklimas mons viduje, akte ivardinamos kelios mediag rys ir pan.
Pagal pildymo bd dokumentai skirstomi upildytus ranka ir techninmis priemonmis.
11 tema. Apskaitos registrai, klaid taisymas apskaitos registruose.
Apskaitos registr esm ir klasifikavimas. raams buhalterinje apskaitoje daryti
naudojami specialios formos blankai vadinami apskaitos registrais. Jie gali bti standartiniai arba
laisvos formos. raai juose daromi i pirmini dokument. Juose apskaitos informacija
grupuojama, kaupiama, sisteminama ir apibendrinama chronologine, sistemine arba kombinuota
tvarka.
Visus apskaitos registrus galima sugrupuoti pagal ivaizd (kortels, lapai, knygos), pagal
ra pobd (chronologiniai, sisteminiai, kombinuoti), pagal duomen detalumo ris (sintetiniaivairs urnalai, analitiniai- apskaitos kortels, sandlio apskaitos knyga ir mirs - iniaraiai ir
urnalai-orderiai), pagal struktr tai dvipusiai, vienpusiai,daugiaskiliai, likutiniai ir achmatiniai.
iuo metu daugiausiai paplit achmatiniai registrai, nes jie gerokai sumaina darb apimt ir
garantuoja ra teisingum, kadangi juose vienu rau raomas suma ir sskaitos debete ir kitos
sskaitos kredite. io registro pagrindu yra sukurta dauguma buhalterini kompiuterini program.
Operacij raymas apskaitos registrus atsakingas ir svarbus apskaitos darbuotoj darbas.
Specialieji apskaitos urnalai. Finans ministerija patvirtino tipinius finansins apskaitos
registrus. Jie papildyti specialiais urnalais. Kiekvienas specialusis urnalas pradedamas pildyti nuo
pirmojo lapo, raant jame visus mons rekvizitus ir urnalo puslapi skaii. Specialiuosius
urnalus sudaro Bendrasis urnalas, Pirkim skolon urnalas, Pardavim skolon urnalas, Parduot
preki savikainos urnalas, Pinig gavimo urnalas, Pinig mokjimo urnalas, Tiesiogini
gamybos ilaid apskaitos urnalas, Netiesiogini gamybos ilaid apskaitos urnalas.
Kiekvienas specialus apskaitos urnalas skirtas tik vienos ries operacijoms. Jis pildomas
remiantis pirminiais dokumentais. Sukaupta apskaitos informacija specialiuose apskaitos
urnaluose mnesiui pasibaigus keliama Didij knyg.
Apskaitos form esm. kini operacij apskaitai organizuoti yra labai svarbios jos formos.
Buhalterins apskaitos forma vadinama tam tikra registr naudojimo sistema, nuo kurios priklauso
apskaitos ra nuoseklumas ir bdai.
iuo metu Lietuvoje apskaita tvarkoma naudojant urnalin-orderin ir kompiuterizuotos
informacijos apdorojimo technologijas.
Kompiuterizuotos informacijos apdorojimas. Norint kompiuterizuoti apskait, reikia
pakankamai inoti kompiuterius bei buhalterin apskait. Siloma daug vairi program,
automatizuojani atskiras apskaitos sritis. Daniausiai tai atsiskaitym, darbo umokesio ir kitos
programos. Geriausiai, kai pati mon automatizuoja apskait, kadangi automatizuota apskaitos
sistema sukurta konkreiai monei atitnka jos poreikius bei specifik. Jei mon perka sukurt
apskaitos kompiuterizavimo sistem, prie j pasirenkant apskaitininkui reikia inoti, kokie mons
apskaitos barai imliausi darbui, ar firma, pagaminusi sistem, gali profesionaliai ir laiku atsakyti
visus vartotojo klausimus, ar yra smulkus sistemos apraymas.(Daniausiai detalaus sistemos
apraymo jos krjai nepateikia). Kompiuterizuotos apskaitos programos, kurios apima visas
apskaitos sritis, vadinamos kompleksinmis.
Apskait kompiuterizuoti pradedama nuo informacinio modelio, kurio pagrindinis elementas
yra pirminis dokumentas, sudarymo. Informacija kompiuter vedama i pirmini dokument .
28

29

Uraytas ir juridikai teisingai formintas dokumentas yra vienintelis vykdytos finansins kins
operacijos pagrindas.
Visi pirminiai dokumentai yra apibrta rodikli visuma, kuri naudojama apskaitoje ir
valdyme. Teisingai idsius rodiklius pirminio dokumento formoje, darbuotojams nesunku greitai
atlikti pavest darb, iskirti reikiam informacij i nereikming skaii. Suformavus pirmin
dokument utikrinamas vieningas, patikimas informacijos fiksavimas visuose suvestiniuose
dokumentuose. gijus praktinio darbo kompiuteriu gdi, naudojantis vestais piminiais
dokumentais, galima formuoti finansines ataskaitas.
Naudojant kompiuterizuotas sistemas, vedus bet koki operacij, galima pamatyti jos
sskait korespondencij. Sskait likuiai automatikai perkeliami Didij knyg. Ilaikoma
fundamentin apskaitos lygyb.
Svarbiausias kompiuterizavimo privalumas gerokai sutrumpja suvestini dokument
ruoimo ciklas, informacin baz, sukurta suformavus pirminius dokumentus, teikia reikaling ir
patikim informacij visiems suinteresuotiems vartotojams, padidja skaiiuojam rodikli
tikslumas.
diegus kompiuterizuotas sistemas, kompiuteris apskaitininko darb padaro naesn, gerja
informacijos patikimumas, sutvarkoma ratvedyba, paspartinama dokument apyvarta. Todl
apskaitos darbuotojai gali daugiau laiko skirti ekonominei analizei ir prognozavimui.
urnalin orderin apskaitos forma. urnalins-orderins apskaitos formos pagrindinis
principas kredito principas. urnalas orderis sudarytas kaip achmatin lentel, kurioje
registruojamos kiekvienos sskaitos kreditins operacijos, nurodant koresponduojanias
debetuojamas sskaitas. Naujai parengtuose urnaluose-orderiuose nenurodomos debetuojamos
sskaitos.
Mnesiui pasibaigus kiekvieno urnalo-orderio raai susumuojami ir raomi Didij
knyg arba Sintetini sskait apyvartos iniarat. sintetini sskait apyvartos iniarat
keliamos bendros kredito sumos i urnal-orderi, o debeto sumos surenkamos i vairi urnalorderi.
iuo metu mons urnalin-orderin apskaitos forma sujungiama su kompiuterizuota
apskaitos forma. Apskaitos darbuotojai urnal-orderi formas pritaiko savo mons poreikiams ir
finansins atskaitomybs reikalavimams. urnalai orderiai yra pritaikyti prie dabar galiojani
atskaitomybs form.
urnalins-orderins buhalterins apskaitos formos
Dokumentai
Analitins apskaitos kortels ir
atskir sskait iniaraiai

Kaupiamieji ir grupuojamieji
iniaraiai
urnalai-orderiai (daugelio sskait
Analitinei ir sintetinei apskaitai)
Didioji knyga
Balansas

29

30

Klaid taisymas apskaitos registruose. Klaidos apskaitoje neivengiamos. J pasitaiko ir

apskaitos registruose. Plaiausiai paplit klaid taisymo bdai yra korektros ,papildomo rao ir
storno.
Korektros bdas naudojams taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybs sudarymo.
Neteisingai raytas skaiius ar tekstas perbraukiami vienu brkniu, kad juos galima bt
perskaityti, o vir itaisyto raomas teisingas skaiius arba tekstas. Itaisyta klaida aptariama tekstu
Itaisytu tikti. alia itaisyto teksto ar skaiiaus turi bti juos paraiusij asmen paraai ir
taisymo data. Taip klaidas taisyti reikalauja LR Buhalterins apskaitos statymas.
Papildomas raas daromas pastebjus, kad buvo raytas maesnis skaiius negu turjo
bti. Suraoma skirtumo dydio papildoma sskait korespondencija, kurios pagrindu didinami
iraai atatinkam sskait registruose. Itaisymas atspindi ne t ataskaitn laikotarp kada buvo
padaryta klaida, o t, kada ji buvo itaisyta.
Storno arba raudojo storno bdu taisomos raytos ne tas sskaitas arba per didels sumos.
Buvusi neteisinga sskait korespondencija arba suma panaikinama uraant toki pat
korespondencij neigiamais skaiiais ir kartu suraoma reikima teisingos sumos sskait
korespondencija teigiamais skaiiais. Neigiamus skaiius btina rayti raudona spalva. Raudnai
paraytos sumos ne pridedamos, o atimamos ( i ia ir kilo raudonojo storno pavadinimas.
12 tema. moni kins veiklos apskaita.
Inventorizacijos esm. Inventorizacija tai bdas faktiniams turto likuiams nustatyti ir
jiems palyginti su apskaitos rodikliais. odis inventorizacija kils i lotyniko odio
inventorium , reikianio sra, apra. Lyginant faktinius materialini vertybi duomenis su
apskaitiniais duomenimis, siekiama nustatyti materialini vertybi (turto) trkum arba pertekl.
Inventorizacija atliekama tokiais atvejais:
1) keiiantis materialiai atsakingam asmeniui;
2) dl vagysi, apiplim, piktybiko kenkimo;
3) perkainojant atskiras materialini vertybi grupes;
4) po stichins nelaims, gaisro, audros;
5) monei bankrutuojant;
6) darant audit, teismo, tardymo institucij reikalavimu;
7) keiiantis nuosavybs formai.
Inventorizacijos eiga ir forminimo tvarka. Inventorizacija priklausomai nuo
ivardint atvej gali bti planin ir netikta. Planin gali bti atliekama pagal i anksto sudaryt
plan, netiktai gali bti inventorizuojami pinigai kasoje.
Buhalterins apskaitos pagrind statymo 17 straipsnyje nurodyta, kad inventorizavimo tvark
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Inventorizacija monse yra privaloma. U
inventorizacijos organizavim ir atlikim atsako mons vadovas. Vyr finansininkas teikia tik
metodin pagalb ir atsako u inventorizacijos rezultat teising vertinim apskaitoje.
Inventorizacijai atlikti mons vadovas sakymu turi sudaryti inventorizacin komisij (
skiria pirminink ir narius), nurodyti inventorizacijos pradi ir pabaig bei inventorizacijos
rezultat iforminimo tvark. Materialiai atsakingi asmenys inventorizuojant turi dalyvauti, bet
inventorizacin komisij neieina.
Inventorizuojant rasti materialini vertybi likuiai suraomi inventorizavimo apraus
pagal vertybi laikymo vietas ir atsakingus u ias vertybes asmenis. Inventorizavus ilgalaik turt,
raai daromi Ilgalaikio turto inventorizavimo aprae. Inventorizuotos preks ir mediagins
vertybs raomos Preki ir mediagini vertybi inventorizavimo apra. Suraius faktinius
rodiklius, raomi apskaitos rodikliai. Vertybi pertekliaus (kai j rasta daugiau) ar trkumo (kai j
rasta maiau) apskaiiavimas lyginant su raais buhalteriniuose apskaitos registruose, vadinanmas
inventorizavimo rezultatu. Perteklius arba trkumas turi bti raytas Inventorizavimo rezultat
iniarat. Inventorizavimo metu rast trkum leidiama nurayti:
30

31

1) natralaus sumajimo norm ribose gamybos ilaidas;

2) virijant natralaus sumajimo norm kalt asmen sskait;
3) nesant kalt asmen mons sskait (nuostolius).
Grietai draudiama i anksto nurainti vertybes pagal natral sumajim. Tai galima
daryti tik po inventorizavimo ir iaikinus trkum. Rastas perteklius turi bti registruotas. Rastas
ataskaitini met gamybos produkcijos perteklius laikomas neregistruotu, jis registruojamas
paprastu buhalteriniu rau. Ankstesnij met perteklius patenka Pelno (nuostolio) sskait.
Pertekli ir trkum, atsiradus sukeitus apskaitoje atskir vertybi ris, galima uskaityti
tam paiam inventorizavimo laikotarpiui , jei u jas atsakingas tas pats asmuo, kai sutampa
vertybi pavadinimas ir kiekis.
Piniginio kainojimo principas. kainojimas tai vis kini operacij vertinis
imatavimas, kuris ireikiamas piniginiu matu. kainojimas daniausiai naudojamas mons turtui
apibdinti vertine iraika . kainojant turt, jo kiekis natriniais vienetais dauginamas i atitinkam
kain.
kainojimo formul yra tokia:
V= q x k , kur
V apskaitos objekto vertin iraika;
q - apskaitos objekto kiekis;
k - vieno apskaitos objekto vieneto kaina.
Vienas i svarbiausi kainojimo princip yra realumas. Realus kainojimas kai turto
vertin iraika atitinka jo sigijimo ar pagaminimo individualias ilaidas. kainojimo realum
atspindi faktin savikaina.
Lietuvos valstybje turto kainojimas yra reguliuojamas statymais.
Buhalterins apskaitos pagrind statymo 16 straipsnis nurodo: mons ilgalaikis turtas
apskaitoje kainojamas ir rodomas sigijimo verte, o balanse likutine verte ( sigijimo vert minus
nusidevjimas ).
inome, kad ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kur mon sigijo gaminti produkcijai, teikti
paslaugoms, nuomai ar administraciniams tikslams, ir kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri
metai. Ilgalaikio materialiojo turto vertinimo pagrindas visada turi bti jo faktin sigijimo
savikaina (be PVM), kuri sudaro visos ilaidos patirtos sigyjant turt:
Ilgalaikio materialiojo turto sigijimo savikainos stuktra
Pirkimo kaina

Ilgalaikio materialiojo
turto savikaina

vairios papildomos
ilaidos

Pradin materialiojo
turto vert
Fiksuojama apskaitoje

Priklausomai nuo ilgalaikio

turto paskirties:
-vairs mokesiai;
-pakrovimo-ikrovimo ilaidos;
- transportavimo ilaidos;
- kitos su ilgalaikio turto sigijimu
susijusios ilaidos.
Materialiojo ilgalaikio turto nusidevjimo apskaita. Ilgalaikis materialusis turtas mons
veikloje dalyvauja ilgai. Jis gyjamas, siekiant udirbti pajamas. Taiau is turtas naudojamas
fizikai dvisi. Apskaitai yra svarbu, koki jo dal traukti ataskaitinio laikotarpio snaudas. Norint
nustatyti, kiek per ataskaitin laikotarp ilgalaikis turtas nusidvi, reikia inoti:
1) pradin vert (sigijimo savikain);
2) likvidacin vert ( vert kurios nereikia nudevti);
31

32

3) nudevtin vert ( pradin vert minus likvidacin vert);

4) naudojimo laik, kuris nustatomas atsivelgiant turto bkl, bsimas
eksploatavimo slygas ir kitus veiksnius.
Lietuvoje yra valdios nustatyti nusidevjimo (amortizacijos) ekonominiai normatyvai,
kuriuose nurodytas maksimalus ir minimalus ilgalaikio turto naudojimo laikas.
Ilgalaikio turto nusidevjimo esm apskaitoje
Ilgalaikio
turto sigijimo
savikaina

Pirm
Antrj
Treij
Paskutinij
met
met
met ir t.t.
met nusidevjimo
nusidev- nusidev- nusidevsuma
jimo suma jimo suma vjimo suma
Snaudos, patirtos ataskaitinio laikotarpio pajamoms
udirbti

Apskaitininkas, nordamas parodyti, kiek per ataskaitin laikotarp nusidevjo tam tikro
ilgalaikio turto, turi atlikti toki sskait korespondencij: kredituoti atatinkam Materialiojo turto
nusidevjimo sskait ir debetuoti Materialiojo ilgalaikio turto nusidevjimo snaud sskait.
Materialiojo ilgalaikio turto nudevta suma kaupiama Nusidevjimo sskaitoje. Joje nudvima
suma kaupiama vis turto naudojimo laik. i sskaita i esms yra turto sskaita, taiau turinti
prieing negu turto sskaitos likut nusidevjimas kaupiamas kredito pusje. sskaita dar
vadinama kontrarine turto sskaita. Kadangi nusidevjimo sskaita turi neprast turto sskaitoms
likut, joje ufiksuota suma maina materialiojo turto pradin vert.
Nudevta ilgalaikio turto dalis atvaizduojama dar vienoje sskaitoje Nusidevjimo
snaudos, nes nudevta ilgalaikio turto dalis turi bti skaiiuota atitinkamo laikotarpio snaudas ir
palyginta su to laikotarpio udirbtomis pajamomis. Nusidevjimo snaud sskaita, kaip ir visos
snaud sskaitos , turi debetin likut.
Atsarg ir pagamintos produkcijos kainojimas. Atsargos tai mons turimos
materialiosios vertybs, kurias ji tikisi panaudoti produkcijai gaminti. Jos priklauso trumpalaikiam
turtui.
Priklausomai nuo mons veiklos pobdio atsargos gali bti vairios: aliavos,statybins
mediagos, kuras, atsargins detals ir pan.
Buhalterins apskaitos pagrind statymo 16 straipsnyje sakoma, kad atsargos apskaitoje
kainojamos pagal sigijimo vert. Ta pati vert ilieka iki j sunaudojimo, gaminant produkcij,
momento.
sskait sigijimo vert eina kaina sskaitoje-faktroje. Ji vadinama pirkimo kaina (be
PVM). Atsarg sigijimas susijs su papildomomis ilaidomis: muito mokesiais, transportu,
draudimu ir kt., kurios skaitomos pirkt preki savikain.
sigijant tiek ilgalaik, tiek trumpalaik turt, jo sigijimo savikain netraukiamos
bendrosios ir admninistracins snaudos.
Sunaudotoms aliavoms bei mediagoms kainoti, turto vertinimo metins finansins
atskaitomybs taisyklse kaip pagrindinis, silomas FIFO bdas, numatantis, kad pirmiausia turi
bti sunaudotos anksiau sigytos ar pagamintos atsargos.
Dar galima naudoti LIFO, vidutini, konkrei kain ir kitus kainojimo bdus. LIFO bdas
yra toks, kai daroma prielaida, kad pirmiausia sunaudojamos ar parduodamos vliausiai pirktos
atsargos. Naudojant iuos bdus, btina sekti kiekvienos sigijam materialini vertybi partijos
sigijimo kainas.
Savo monje pagaminta produkcija per metus kainojama planine kaina, kuri met gale
koreguojama iki faktins kainos. Kuriuo bdu kainoti sunaudotas materialisias vertybes, turi
nusprsti mons vyriausiasis finansininkas, tai suderins su mons vadovu. kainojimas lems
mons finansin rezultat.
32

33

Gamybos ilaid apskaita. Gamybos ilaid apskaita priskiriama valdymo apskaitai.

Lietuvoje valdia valdymo apskaitos nereglamentuoja, mons savarankikai pasirenka valdymo
(vidin) apskaitos sitem.
Norint geriau painti gamybos ilaidas jas btina klasifikuoti pagal poymius, tada galima
visapusikiau painti tiriam objekt. Gamybos ilaid klasifikavim galima pateikti tokia schema:
ILAIDOS
Pagal gamybos
apimties tak
ilaid sumai

Pagal reikmingum

Pagal priskyrimo produkcijos savikainai

bd

Pastoviosios

Pagrindins

Tiesiogins

Kintamosios

Pridtins

Netiesiogins

Tiesiogiai
Netiesiogiai
Vienas paprasiausi ir svarbiausi yra ilaid skirstymas pagal gamybos apimties tak
pastovisias ir kintmsias.
Pastoviosios ilaidos tai ilaidos, kuri kitimas tiesiogiai nepriklauso nuo gamybos
apimties pasikeitimo.Tai ilaidos, kuri didioji dalis skirta gamybai aptarnauti , o ne tiesiogiai
produktams gaminti. Rykiausias i ilaid pavyzdys administracijos ilaidos.
Kintamosios ilaidos - tai tokios ilaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagamintos
produkcijos kiekio, tai aliavos, mediagos, tiesiogiai su gamyba susijusios darbo umokesio
ilaidos ir kt.
Pagal reikmingum visos gamybos ilaidos skirstomos pagrindines ir pridtines.
Pagrindinms priskiriamos ilaidos, sudaranios gaminamos produkcijos pagrind,- tai
aliavos bei tiesiogiai dalyvaujani gaminant konkreius gaminius darbuotoj darbo umokestis.
Visos kitos ilaidos vadinamos pridtinmis. Pvz., bald gamyboje ilaidos medienai ir
darbo umokesiui priskiriamos pagrindinms ilaidoms, o ilaidos lakui pridtinms ilaidoms.
Gamybos ilaidos pagal priskyrim produkcijos savikainai yra skirstomos tiesiogines ir
netiesiogines.
Tiesiogins gamybos ilaidos yra tos, kurias galima tiesiogiai priskirti gaminamos
produkcijos, atliekam darb ar teikiam paslaug savikainai. Jos paprastai susideda i tiesiogini
mediag ir aliav ilaid bei ilaid tiesioginiam darbui.
Netiesioginms gamybos ilaidoms priklauso tos, kuri nemanoma tiesiogiai priskirti
konkreiai produkcijai. Tarp gaminam produkt jos paskirstomos tam tikrais specialiais
skaiiavimais: produkcijos savikainos kalkuliavimu. Kaip pavyzd galima paminti cecho
virininko atlyginim, kurio dyd paskirstyti konkreiai kiekvieno gaminio savikainai i tikrj
nerealu, kai tame paiame ceche gaminama ne tik stalai, bet ir, pavyzdiui kds. Tokiais atvejais
pasinaudojama kokia nors baze, kuria remiantis netiesiogins ilaidos bt priskiriamos vienam ar
kitam gaminiui, pvz. proporcingai pagrindini gamybos darbinink darbo umokesio sumai ir pan.
Veiklos ilaidas galima iskirti atskirai. Joms priklauso bendrosios ir administracins bei
produkcijos pardavimo ilaidos. ios ilaidos pagal dabar galiojani pajam ir snaud
pripainimo tvark atskiriems gamybos objektams nepriskiriamos ir prie gamini savikainos
33

34

nepriskaiiuojamos. Veiklos ilaid suma, sukaupta per ataskaitin laikotarp, pasibaigus

laikotarpiui nuraoma pelno (nuostolio) sskait.
Tiesiogins, netiesiogins ir veiklos ilaidos apskaitomos atsikirose sintetinse sskaitose.
J apskaitai sskait plane skirtos 6 klass sskaitos.
Savikainos kalkuliavimo esm. Labai svarbus gamybins veiklos ekonominis rodiklis yra
pagamintos produkcijos savikaina. Savikaina parodo, kiek paiai monei kainuoja produkcijos
gamyba (savikaina sau kainuoja). Paprastai yra skaiiuojama pagaminto produkcijos vieneto
savikaina. Norint apskaiiuoti konkreios produkcijos vieneto savikain, reikia inoti gamybos
ilaidas, tenkanias tam tikram objektui (tiesiogines ir netiesiogines) ir gautos produkcijos kiek.
Netiesiogins ilaidos yra paskirstomos pagal objektus. Savikaina kalkuliuojama imant duomenis i
analitini sskait, kurios pildomos atskiriems objektams, pvz. spintoms, stalams. kdms ir t.t.
I sskait irinkus visas ilaidas ir gaut produkcij, kalkuliuojama pagamintos
produkcijos vieneto savikaina. Ji nustatoma visas ilaidas padalijus i pagamintos produkcijos
kiekio natriniais matais. Tai pats paprasiausias savikainos nustatymo bdas.
Per metus pagaminta produkcija kas mnes kainojama planine kaina, kuri nustatoma i
anksto, atsivelgiant ankstesni met produkt faktin savikain, j pakoregavus.
Apskaiiavus faktin produkcijos savikain, ji palyginama su planine savikaina. Susidars
skirtumas apskaitomas papildomu buhalteriniu rau, jei faktin savikaina didesn u planin. Jei
atvirkiai, - daromas raas raudonojo storno bdu. Susidar koregavimo skirtumai raomi tas
sskaitas, kuriose produkcija buvo apskaitoma, kredituojant gamybos ilaid apskaitos sskaitas.
Skirtumus raius gamybos ilaid sskaitas, ios sskaitos usidaro, likuio nelieka.
Nebaigtos gamybos vert nustatoma tiesiogiai pagal atitinkamos analitins sskaitos
duomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos. Ataskaitinis laikotarpis tai toks laiko
tarpas, kuriam pasibaigus apskaiiuojamas mons veiklos rezultatas pelnas arba nuostolis.
Atatskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Kai mons ataskaitinis laikotarpis nesutampa su
kalendoriniais metais, sakoma, kad ji veikia finansiniais metais.
Apskaitininkas turi vertinti kiekvien kin operacij pagal tai, kaip ji susijusi su
ataskaitiniu laikotarpiu. Tam padeda duomen kaupimo ir palyginamumo principai.
Pajam ir snaud pripainimas. Palyginamumo principas yra glaudiai susijs su
kaupimo principu. Duomen kaupimo principas teigia, kad pajamos turi bti registruojamos
tuomet, kai jos udirbamos, nepriklausomai nuo pinig gavimo laiko.Visos pajamos ir snaudos
pripastamos tik pagal juridikai galiojanius dokumentus. Snaudos pripastamos atsivelgiant
tai, kurio laikotarpio pajamoms udirbti buvo sunaudotas turtas, nekreipiant dmesio ilaidas.
Apskaitininkai, taikydami duomen kaupimo bei pajam ir snaud palyginimo principus,
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susiduria su btinybe tiksliai vertinti udirbtas pajamas bei tam
patirtas snaudas. is lyginimas technikai atliekamas koreguojaniaisiais raais, ubaigiant
apskaitos cikl.
13 tema. Apskaitos ciklo ubaigimas.
Apskaitos proceso nuoseklumas. Apskaitos proces pagal sskaitybos procedr atlikim
galima suskirstyti tris dalis:
1. Sskaitybos procedros atliekamos vis ataskaitin laikotarp;
2. Sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
3. Sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pradioje.
kins operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentais, po to jos
fiksuojamos urnaluose ir pasibaigus mnesiui kini operacij duomenys perkeliami sskaitas.
ios sskaitybos procedros atliekamos per vis ataskaitin laikotarp.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai kuri sskait duomenys koreguojami parengiant
darbin atskaitomybs lentel, udaromos ataskaitinio laikotarpio sskaitos ir parengiama finansin
atskaitomyb. ios sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
34

35

Naujo ataskaitinio laikotarpio veiklos apskaitai atidaromos anksiau udarytos sskaitos.

ios sskaitybos procedros atliekamos ataskaitinio laikotarpio pradioje.
Su pirma sskaitybos procedr dalimi esame susipain ankstesnse temose, toliau
nagrinsime antr ir trei dalis.
Darbin atskaitomybs lentel. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra parengiama finansin
atskaitomyb. Tai sudtingas darbas, kuriam reikia daug buhalterini ini ir patyrimo. Labai
svarbu itaisyti anksiau nepastebtas klaidas, pasitikrinti ar teisingai apskaiiuoti likuiai
sskaitose, ar nepaeista apskaitos lygyb. Tam naudojama darbin atskaitomybs lentel. Tai
daugiaskilt lentel, kurioje sukaupiama daug detalios informacijos finansinms ataskaitoms
parengti. Darbins lentels struktra bt tokia:
Sskait
pavadinimai
ir
Nr.

Bandoma- Koregasis
vimas
balansas
D
K
D K
2
3
4
5

Koreguotas
bandomasis
balansas

Pelno
ataskaitos
sskaitos

Balanso
sskaitos

D
6

D
8

D
10

K
7

K
9

K
11

i lentel yra pagalbin, sujungianti operacij ra apskait su finansinmis ataskaitomis. Ji

nra privalomas apskaitos registras.
1 skiltyje suraomos visos monje naudojamos sskaitos ir j numeriai. J likuiai
pateikiami tam tikra tvarka, kad bt lengviau orientuotis informacijoje. Pirmiausia ilgalaikio turto
sskaitos, su j nusidevjim atspindiniomis sskaitomis, emiau - trumpalaikio turto sskaitos. Po
j raomos sskaitos, atspindinios mons siskolinimus. emiau suraomos savinink nuosavyb
atspindinios sskaitos ir skolintoj nuosavyb atspindinios sskaitos. i sskait grup ubaigia
Nepaskirstytojo pelno (nuostolio) sskaita, o po pastarosiomis koreguojamos sskaitos.
2-3 skiltyse suraomos bandomj balans sudarani sskait debeto ir kredito likuiai. Jei
klaid nra D ir K sumos sutampa, tada pereinama prie koregavimo.
4-5 koregavim skiltyse atliekamas sskait likui patikslinimas atsaskaitiniam
laikotarpiui pasibaigus. i procedra vadinama sskait koregavimu. Koreguojamieji raai
registruojami Bendrajame urnale. ie raai reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro tak
daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir snaudoms. iuos raus galima suskirstyti
tokias grupes:
1) Ilgalaikio turto nusidevjimo sskaita;
2) Apmokt, bet dar neudirbt pajam apskaita;
3) Udirbt, bet dar neapmokt (sukaupt) pajam apskaita;
4) Patirt, bet dar neapmokt (sukaupt) snaud apskaita;
5) Apmokt, bet dar nepatirt (ateinani laikotarpi) snaud apskaita.
Koreguojani ra gali bti ir daugiau.
Trumpai ias grupes aptarsime.
1. Jau inoma ilgalaikio turto nusidevjimo suma.Ilgalaikis turtas naudojamas pajamoms
udirbti ne vien, bet kelis ataskaitinius laikotarpius. Reikia tiksliai nustatyti, kokia dalis turto bus
sunaudota pajamoms udirbti per ataskaitini laikotarp. Sakykim sigytas pastatas u 100000 lt.Jo
naudingo eksploatavimo laikas 15 met. Kiekvienais metais reiks skaiiuoti snaudas 6666,6 Lt.,
t.y. 555,55 Lt. per mnes.
2. mon su klientais sudaro sutartis vairiems darbams atlikti, pvz., remonto, nuomos,
draudimo , apsaugos. U iuos darbus monei gali bti apmokama i anksto. Todl pajamos dar
neudirbtos , t.y. ateinanio laikotarpio pajamos.Pvz., u nuom monei sumokta i anksto u tris
35

36

mnesius 1800 Lt. i sum apskaitininkas turs paskirstyti tolygiai kiekvienas mnesiui po 600 Lt.
pajam ( D Neudirbtos pajamos 600Lt, K Pajamos 600Lt).Koregavimas sausio 31d.
3. Pasitaiko atvej, kai mons pateikia prekes arba suteikia paslaugas, o vliau apmoka u
jas.Jei tokios paslaugos ilgalaiks, reikia koreguoti. Pvz. mon pagal sutart sutar, kad X monei
balandio ir gegus mnesiais remontuos rengimus. U darbus bus sumokta gegus mnesyje
2600 Lt. Nors balandio mnesyje mokjim nebuvo, mons apskaitininkas turs atlikti
koregavim ir uregistruoti balandio mnesio pajamas ir klient siskolinim. D Klient skola
1300, K Pajamos 1300 Lt Gegus mnesyje teks daryti tok ra: D Pinigai 2600 Lt., K Pajamos
1300Lt, K Klient skola 1300Lt
4.i koreguojani ra grup fiksuoja atvejus, kai mon patiria snaudas iuo ataskaitiniu
laikotarpiu, o pinigai u jas bus imokami tik ateinaniais laikotarpiais. Tai palkanos bankui u
paskol, priskaiiuoti, bet neimokti atlyginimai, mokesiai valstybei. Pvz., mon gavo paskol 3
mnesiams 30000Lt su 10 procent metini palkan. Bendra palkan suma u 90 dien 740 Lt
(30000x0,1: 365)90 )
Daromas koreguojantysis raas, kuriuo sukauptos palkanos registruojamos kaip
ataslaitinio laikotarpio palkan snaudos: D palkan snaudos 247 Lt K Moktinos palkanos
247 Lt.
5.Iankstiniai mokjimai u nuom, draudim,atsarg sigijim kiekvieno ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje taip pat reikia pripainti snaudomis. Tarkime, mon gruodio 31d. i anksto
sumokjo draudimo kompanijai u transporto priemoni draudim visiems metams 3000 Lt.i
operacija bus fiksuojama D I anksto sumoktos sumos 3000Lt
K Pinigai 3000 Lt Sausio 31d. reikia uregistruoti 1/12 ios sumos 250 Lt. Koreguojamtysis raas
bus: D Draudimo snaudos 250L:t, K I anksto sumoktas draudimas 250Lt. Taip apskaitininkai
turs kiekvien mnes rayti 250 Lt draudimo snaudas.
Bandomasis balansas. Jis sudaromas, norint sitikinti, ar nebuvo padaryta aritmetini klaid
, ar visi duomenys i Bendrojo urnalo teisingai perkelti sskaitas. Bendra bandomojo balanso
skilties suma turi bti lygi bendrai kredito stulpelio sumai.
Koregavimai. ios skilties debeto ir kredito stulpelius raomos su koregavimais susijusios
sumos. Koreguojamos tik pajamos su snaudomis. Todl koregavim metu atsiradusios naujos
sskaitos raomos i karto po tiesiogiai pajamas ir snaudas atspindiniomis sskaitomis. i skilt
sumos raomos, atsivelgiant sskait korespondencij. Naujai rayt sskait debetiniai likuiai
raomi koreguoto bandomojo balanso debeto stulpel, kreditiniai kredito.
Koreguotas bandomasis balansas. Jis jungia Bandomojo balanso ir Koregavim skiltyse
esanias sumas. Jos apskaiiuojamos pagal tokias taisykles:
*jeigu Bandomajame balanse ir Koregavim skiltyse abi sumos raytos debete, tai jos
sudedamos ir raomos Koreguoto bandomojo balanso debeto stulpel;
*jeigu Bandomajame balanse ir Koregavim skiltyse sumos raytos kredite, tai jos
sudedamos ir raomos Koreguojamo balanso kredito stulpel;
*jeigu Bandomojo balanso skiltyje suma rayta debeto skilt, o Koregavim skiltyje
kredito stulpel ir atvirkiai, tai sumos atimamos viena ir kitos ir priklausomai nuo susidariusio
likuio skirtumas Koreguotame balanse raomas debeto arba kredito stulpel;
*jeigu sskaita turi sum tik Bandomajame balanse arba tik koregavim skiltyje, tai ji
tiesiog perkeliama Koreguoto bandomojo balanso atitinkam debeto ir kredito stulpel.
Bendra koreguoto bandomojo balanso debeto suma turi bti lygi bendrai kredito sumai,
kitaip tariant turi bti nepaeista apskaitos lygyb.
Pavyzdys.
36

37

UAB Beras 200Xm. gruodio 31d. Bandomasis balansas

Sskaitos
27 Pinigai
22 I anksto apmoktas draudimas
20
Prekybins atsargos
12
rengimai
12..08 rengim nusidevjimas
45
Skola tiekjams
49 Neudirbtos pajamos
30 Paprastosios akcijos
50
Udirbtos pajamos
61
Reklamos snaudos
61 Kanceliarins snaudos
60 Darbo umokesio snaudos
I viso

Debetas
56000
8400
3080
30240

Kreditas

1120
5600
53200
42840
36400
2240
2800
36400
139160

139160

Debetas

Kreditas

Bendrasis urnalas
200X m.gruodio 31d. Koreguojantieji raai
Turinys
1.Gruodio mn.tenka 1680 Lt draudimo suma
Draudimo snaudos
I anksto apmoktas draudimas
2.Gruodiomn.mon sunaudojo atsarg u 2080Lt
Prekybini atsarg snaudos
Prekybins atsargos
3.rengim nusidevjimas 550 lt
rengim nusidevjimo snaudos
rengim nusidevjimas
4.mon atliko darb klientams u 40000 Lt,u
iuos darbus klientai buvo sumokj i anksto
Neudirbtos pajamos
Udirbtos pajamos
5.Gruodio 31d. Treiadienis, 8000 Lt atyginimas
bus imoktas penktadien
Darbo umokesio snaudos
Moktini atlyginimai

1680
1680
2080
2080
550
550
40000
40000
8000
8000

200X m. Gruodio 31d. Koreguoto bandomojo balanso sudarymas

Bandomasis
Koregavimai
Koreg.band.balansas
balansas
Sskaitos
Debetas Kreditas
Debetas Kreditas Debeta Kreditas
s
Pinigai
56000
56000
I anksto apmoktas 8400
1)1680 6720
darudimas
Prekybins atsargos
3080
2)2080 1000
rengimai
30240
30240
37

38

reng.nusidevjimas
Skola tiekjams
Neudibtos pajamos
Paprastosios akcijos
Udirbtos pajamos
Reklamos snaudos
Kanceliar.snaudos
Darboumok.snaudos
I viso
Draudimo snaudos
Prekyb.atsarg sn.
reng.nusid.snaudos
Moktini atlyginimai
I viso

1120
5600
53200

3) 550
4)
40000

42840
36400
2240
2800
36400
139160

1670
5600
13200
42840
76400

4)40000

5)8000

2240
2800
44400

1)1680
2)2080
3)550

1680
2080
550

139160

52310

5)8000
52310

117570

8000
147710

Koreguotame bandomajame balanse parodyti galutiniai apskaiiuoti vis sskait likuiai.

Jie gali bti perkelti Pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso skiltis.
Pelno (nuostolio) ataskaitos sskait skiltis perkeliami vis pajam ir snaud sskait
likuiai. Debeto skiltyje suraomi snaud sskait likuiai, kredito pajam sskait likuiai.
Jeigu debeto ir kredito stulpeli bendros sumos bt lygios, reikt kad mon negavo nei
pelno nei nuostolio.
Jeigu debeto stulpelio bendra suma didesn u kredito stulpelio bendr sum, reikia, kad
mon patyr daugiau snaud negu udirbo pajam t.y. gavo nuostol.
Jeigu kredito stulpelio bendra suma didesn u debeto stulpelio bendr sum, reikia, kad
mon daugiau udirbo pajam negu patyr snaud t.y. mon gavo peln.
Suma, kurios trksta, kad debeto ir kredito bendrosios sumos bt lygios, parodo pelno arba
nuostolio dyd. i suma raoma Pelno ataskaitos debeto ar kredito stulpel tam, kad bt
sulygintos debeto ir kredito bendrosios sumos t.y. kad nepaeista apskaitos lygyb. i suma taip pat
raoma Balanso sskait skilt. Taip darbin atskaitomybs lentel baigiama pildyti. Jos
duomenimis gali naudotis ir apskaitininkai ir mons valdymo personalas.
Balanso sskaitos skiltis upildoma tam, kad galima bt nustatyti mons turt ir jo
priklausomyb. i skilt i koreguoto balanso yra perkeliami visi turto ir nuosavybs sskait
likuiai. Turto sskait likuiai suraomi debeto stulpelyje, nuosavybs kredito stulpelyje.
Jeigu paaikja, kad turto suma (debetas) yra didesn u nuosavybs sum (kreditas), tai tas
skirtumas mons udirbto pelno suma. Gautas pelnas parodomas Balanso skilties kredito
stulpelyje.
Jeigu turto suma maesn u nuosavybs sum, reikia - dalis turto buvo prarasta ir mon
dirbo nuostolingai. Pelno ataskaitoje nustatyta nuostolio suma atitiks trkstam sum. Jei patirtas
nuostolis, tai jis parodomas Balanso sskait skilties debeto stulpelyje. raytas pelnas arba
nuostolis sulygina debeto ir kredito stulpeli sumas.
UAB Beras 200xm. gruodio 31d. Darbin atskaitomybs lentel
Sskaitos

Band.balans
D
K

Pinigai
I anks.drau
Atsargos
rengimai

56000

8400
3080
30240

Koregavimai
D
K
1680
2080

Kor.band.bal
D
K

Pelno at.ssk
D
K

Balanso ssk
D
K

56000

56000

6720
1000

6720
1000

30240

30240

38

39

Nusidevj
Skola tiekj
Neud.pajam
Papr.akcijos
Udirbt.paj.
Reklam.sn.
Kancel.sn
Darbo um.s.
I viso
Draudimo sn
Atsarg.sn.
Nusidevj
Darbo umok
I viso

550

1120
5600
53200
42840
36400

139160

1670
5600
13200
42840

13200
42840

40000
40000

76400

76400

2240

2240

2800

2800

8000

44400

44400

1680
2080
550

1680

1680

2080

2080

550

550

2240
2800
36400

1670
5600

139160

8000

52310

52310

8000
147710

147710

8000
53750
22650

76400

93960

71310
22650

Darbins atskaitomybs lentels panaudojimas finansins atskaitomybs sudarymui. i

lentel yra pagalbin, padedanti patikslinti sskait likui ir koreguojanij ra teisingum.
Apskaitininkai, sudarydami finansin atskaitomyb, gali naudotis darbins atskaitomybs lentels
duomenimis. Ji sujungia sskaitas ir finansins atskaitomybs formas. pelno (nuostolio) ataskait
ir balans.
Pelno ataskaita rengiama vadovaujantis duomenimis, ufiksuotais darbins atskaitomybs
lentels Pelno ataskait skiltyje. pelno ataskait patenka pajamos ir snaudos. Neudirbtos
pajamos ataskaioje neparodomos. mon gali turti vairi ri pajam. Todl Pelno ataskaitoje jos
gali bti parodytos taip:
*pajamos u parduotas prekes;
*pajamos u atliktas palaugas;
*kitos veiklos pajamos;
*finansins veiklos pajamos.
emiau pelno ataskaitoje parodomos visos snaudos. Jos imamos i darbins atskaitomybs
lentels. Pelno ataskaitos sskait debeto skilties snaudos gali bti parodytos taip: parduot preki
savikaina, veiklos snaudos, kitos veiklos snaudos ir finansins veiklos snaudos.
Skirtumas tarp pajam ir snaud parodo mons peln prie aomokestinim arba nuostol.
Pelnas apmokestinamas nustatytu tarifu. Apskaiiuotas (bet nesumoktas) pelno mokestis Pelno
ataskaitoje rodomas atskitoje eilutje ir tuo paiu, balanse kaip moktinas pelno mokestis.
Pagaliau Pelno ataskaitoje apskaiiuojamas grynasis ataskaitini met pelnas (nuostolis)
paskirstymui.
Grynojo pelno suma naudojama rengiant kit atskaitomybs form Pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskai. Joje nepaskirstytas pelnas apskaiiuojamas prie ankstesniais laikotarpiais
udirbto ir nepaskirstyto pelno sumos pridedant ataskaitiniais metais udirbtj grynj peln.
Ankstesnio laikotarpio nepaskirstyto pelno suma imama i darbins atskaitomybs lentels Balanso
sskait kredito stulpelio.
Toliau ioje Pelno paskirstymo ataskaitoje yra registruojamas akcinink susirinkimo metu
paskirstytas ir patvirtintas pelno paskirstymas: statymo numatytus rezervus, dividendams, kitiems
paskirstytiniems rezervams ir pan. io paskirstymo rezultato darbinje atskaitomybs lentelje nra.
Vliausiai i darbins atskaitomybs lentels yra parengiamas balansas. Tam naudojami
duomenys, parodyti ios lentels Balanso sskait skiltyje. Perraant duomenis balans, reikia juos
atitinkamai sugrupuoti pagal balanso formos reikalavimus. Galutins balanso sumos nesutampa su
darbins lentels Balanso skilties galutinmis sumomis. Taip yra dl to, kad ilgalaikis turtas balanse
parodytas likutine verte ( t.y. sigijimo vert minus sukaupto nusidevjimo suma). Nusidevjimo
sskait kreditins likui sumos nepatenka balanso nuosavybs dal, nes negali kam nors
priklausyti turtas, kurio jau nra (fizikai nusidevjo).
39

40

Darbins atskaitomybs lentels ir balanso eilui pavadinimai nebtinai turi sutapti.

Darbinje atskaitomybs lentelje suraomos sskaitos, o balanse pateikiami apibendrinti j
duomenys. Pavyzdiui, darbinje atskaitomybs lentelje parodytas moktinas pelno mokestis ir kiti
mokesiai valstybs biudetui. Balanse mokesi suma bus parodoma vienoje eilutje mokesi
skola. Finansinei atskaitomybei tokios informacijos pakanka, nes visiems jos vartotojams nebtina
inoti u k konkreiai yra skola valstybs biudetui.

UAB Beras
200X m. Pelno (nuostolio) ataskaita
PAJAMOS
Pajamos u atliktas paslaugas
SNAUDOS
Parduot preki savikaina
Veiklos pelnas
Veiklos snaudos
Tame tarpe: reklamos
kanceliarins snaudos
darbo umokesio snaudos
draudimo snaudos
rengim nusidevjimo snaudos
I viso veiklos snaud
Bendrasis pelnas
Pelno mokestis 15%
Grynasis pelnas

76400
2080
74320
51670
2240
2800
44400
1680
550
51670
22650
3397,5
19252,5

Pastaba. Finansins atskaitomyb yra pateikiama sveikais skaiiais, todl gauti 50 cnt, gali
bti apvalinami iki lito arba atmesti. Mes pelno mokest apvalinsime iki t.y. 3398 Lt , o grynj
peln centus atmesime t.y. 19252 Lt.
Toliau i turim duomen sudarysime balans.
UAB Beras
200X m. gruodio 31d.
.

BALANS AS
TURTAS
Ilgalaikis turtas i viso

28570
40

41

rengimai (likutin vert)

Trumpaklaikis turtas i viso
t.t.Pinigai
I anksto apmoktas draudimas
Atsargos
TURTAS I VISO
NUOSAVYB
Savinink nuosavyb i viso
t.t.Paprastosios akcijos
Nepaskirstytas ataskaitini met pelnas
Skolintoj nuosavyb i viso
t.t. skola tiekjams
skola valstybs biudetui
moktini atlyginimai
Ateinanio laikotarpio pajamos(neudirbtos pajamos)
NUOSAVYB I VISO

28570
63720
56000
6720
1000
92290
92290
42840
19252
16998
5600
3398
8000
13200
92290

Pajam ir snaud sskait udarymas. Pajam ir snaud sskaitos naudojamos tik vieno
apskaitinio laikotarpio pajamoms bei snaudoms apskaityti, todl jos dar kartais vadinamos
tranzitinmis sskaitomis. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Pajam ir Snaud sskaitos
udaromos. is procesas yra labai svarbus. Kad udaryti mintas sskaitas reikalinga papildoma
tranzitin sskaita Pajam ir snaud suvestin. ioje sskaitoje apskaiiuojamas ataskaitinio
laikotarpio mons veiklos rezultatas pelnas arba nuostolis, kuris vliau perraomas
Nepaskirstyto pelno sskait.
Pajam sskaitos udaromos debetuojant udirbt pajam sskaitas, o kredituojant Pajam
ir snaud suvestin. Pavyzdiui, pajam likutis laikotarpio pabaigoje 1000 Lt. Udarant i
sskait atliekamas raas : D pajamos 1000 Lt
K Pajam ir snaud suvestin 1000 lt
Snaud sskait likuiai udaromi atliekant ra: (Snaud likutis 500 Lt,)
D Pajam snaud suvestin
500 Lt
K Snaud sskaitos
500 Lt
Po nurodut operacij pajam ir snaud sskaitos usidaro, j likutis 0, o Pajam ir
snaud suvestin po nurodyt operacij atrodo taip:
D Pajam ir snaud suvestin K
1)1000 Lt.
2) 500 Lt

D Nepaskirstytas pelnas K
3) 500 Lt

Likutis 500 Lt
3) 500 Lt
Likutis 0

balans

Likutis 0

Msu nagrinto pavyzdio UAB Beras sskait udarymas:

D Savikaina K
D Reklamos snaudosK
D Kanceliarins snaudosK
L.2080
L.2240
L.2800
1)2080
1)2240
1)2800
0,00

0,00

0,00

0,00

41

0,00

0,00

42

D Darbo umokesio snaudosK D Draudimo snaudosK

L.44400Lt
L.1680 Lt
1)44400Lt
1)1680Lt
0,00
0,00
0,00
0,00
D Pelno mokesio sn.K
1)3397,5Lt

D Nusidevjimo sskaita,K
L.550Lt
1)550Lt
0,00
0,00

D Paslaug pajamos K
L.76400 Lt
2) 76400Lt
0,00
0,00

3397,5 Lt
D Pajam snaud suvestinK
1)53750 Lt
2)76400Lt
3)3397,5Lt
4)19252,5Lt

D Nepaskirstytas pelnasK
4) 19252,50Lt
balans

Udarantieji raai turi bti registruoti Bendrajame urnale:

Data
Turinys
Debetas
Gruodio
1)Udaromos snaud sskaitos
57147,5
31d.
Pajam snaud suvestin
Parduot preki savikaina
Kanceliarins snaudos
Darbo umokesio snaudos
Draudimo snaudos
rengim nusidevjimo snaudos
Pelno mokesio snaudos
Reklamos snaudos
2) Udaromos pajam sskaitos
Pajam snaud suvestin
76400
Paslaug pajamos
3)Udaroma pajam ir snaud suvestin
19252,5
Pajam snaud suvestin
Nepaskirstytas pelnas

Kreditas
2080
2800
44400
1680
550
3397,5
2240
76400

19252,5

14.tema.Finansins atskaitomybs sudtis.

Finansins atskaitomybs esm, reikm ir jai keliami reikalavimai. Finansin
atskaitomyb tai dokument rinkinys, kuriame pateikiama apskaitin informacija, apibdinant
mons finansin bkl tam tikrai datai, tai yra baigiamasis apskaitos etapas.Atskaitomyb
reikalinga mons valdymui, analizei, kontrolei savininkams ir valstybei.
Duomenys pateikti finansinje atskaitomybje turi bti suformuluoti vadovaujantis
bendraisiais apskaitos principais: mons tsiamos veiklos, periodikumo, apskaitos pastovumo,
atsargumo (apdairumo), piniginio kainojimo, duomen kaupimo ir snaud palyginimo principais.
(Gerai siminkite iuos principus ir pakartokite juos). Prie sudarant metin atskaitomyb, turi bti
atlikta metin inventorizacija. U neteising duomen pateikim atskaitomybje atsako mons
vadovas ir vyriausiasis finansininkas. (yra baudiami pagal statym).
Upildant finansins atskaitomybs formas, btina laikytis toki reikalavim:
*suprantamumo;
*tinkamumo;
42

43

*patikimumo;
*pilnumo;
*savalaikikumo.
Finansin atskaitomyb turi bti parengta taip, kad j suprast visi vartotojai, ne tik
specialistai. Kiekvienos ataskaitos rodikliai turi bti detaliai iaikinti, taiau neatskleidiant
mons komercins paslapties.
Tinkamumas reikalauja, kad atskaotomyb sduomenys bt naudingi vartotojui, kad jis
galt vertinti, palyginti ir ianalizavus praeities ir dabarties vykius priimti racionalius
sprendimus.
Atskaitomyb turi bti patikima ir, teisinga ir tiksliai atspindti mons bkl. Joje negali
bti klaid. Draudami bet kokie skol ir turto priraymai, pelno bei snaud ikraipymai.Joje turi
bti atspindtos visos kins operacijos, vykusios per ataskaitin laikotarp ir turjusios takos turto
ir nuosavybs pakitimamas.
Pilnumo reikalavimu reikia vadovautis rengiant metin finansin atskaitomyb. Europos
Sjingos direktyvose, numataniose finansins atskaitomybs parengimo ir jos paskelbimo tvark,
labai grietai reglamentuojama, kurie ataskait straipsniai turi bti atspindti, o kuriuos galima
praleisti, pvz., mons rengianios sutrumpint finansin atskaitomyb.
Savalaikikumas tai finansini ataskait pateikimas laiku. Jo esm yra ta, kad vartotojams
vertingiausia laiku gauta informacija. Pavluota informacija yra nesvarbi arba turi ma praktin
reikm. Atskaitomybs pateikimo terminus reglamentuoja valstybins institucijos.
moni atskaitomybs skirstymas. Atskaitomyb galima sugrupuoti pagal vairius
poymius. Literatroje pateikiami tokie grupavimo poymiai:
*pagal paskirt;
*pagal turin ir periodikum;
*pagal skelbimo pobd;
*pagal apimt.
Pagal paskirt atskaitomyb gali bti suskirstyta finansin, mokestin , statistin ir
specialiosios paskirties. Finansinei atskaitomybei skirtas ms visas laikas ir jos ypatumai
pasireikia per kitus poymius apie kuriuos kalbsime vliau.
Mokestin atskaitomyb mons rengia ir pateikia vairioms mokesius kontroliuojanioms
institucijoms: Valstybinei mokesi inspekcijai, valstybinei socialinio draudimo fondo tarybai ir kt.
ioje atskaitomybje yra ivardinti ne visi, o tik apmokestinamieji mons veiklos rezultatai.
Pvz.finansinje atskaitomybje veiklos rezultat apmokestinimas ireikiamas viena
pelno(nuostolio) ataskaitos eilute Pelno mokestis ir finansins atskaitomybs vartotojams to
utenka, nes jie nesigilina mons veiklos apmokestinimo rezultatus. Mokesi mokjim
kontroliuojanioms institucijoms mon privalo pateikti vis informacij apie tai, kokiomis
slygomis ir kodl bendroje finansinje apskaitoje ivestas rezultatas (pelnas ar nuostolis) skiriasi
nuo to paties laikotarpio apmokestinamo rezultato.Tai atliekama mokestinje atskaitomybje.
Dabar Lietuvoje mons, eturinios juridinio asmens teisi pildo tik mokestin atskaitomyb.
Statistika reikalauja, kad greta finansins atskaitomybs bt pateikiama speciali
atskaitomyb. J gali rengti ir ne buhalterijos darbuotojai. i atskaitomyb pateikiama ne tik
pinigine iraika, bet ir natiiniais mato vienetais.
Specialios paskirties atskaitomyb apima plat ataskait spektr. Pirmiausia atatinkama
informacija aprpinamas mons personalas. iose ataskaitose pateikiami valdymo apskaitos
duomenys.
Pagal turin ir periodikum atskaitomyb bna metin, ketvirtin, mnesin, dekadin ir
neperiodin.
Metin finansin atskaitomyb apima vis mons veikl per ataskaitinius, finansinius
metus( nepainioti su kalendoriniais). Metai yra ilgas laikas, todl mons paios rengia tarpines
ataskaitas. mons, kompiuterizavusios apskait, lengvai gali parengti atskaitomybs ataskaitas u
savait, dekad ar mnes.
43

44

Pagal skelbimo pobd atskaitomyb skirstoma privalom ir neprivalom vieai skelbti

atskaitomyb. Vieas skalbimas nereikia, kad mons privalo spaudoje skelbti visas atskaitomybs
formas.
mons administracija turi sudaryti slygas prie akcinink susirinkim supaindinti
savininkus su upildytomis atskaitomybs formomis, to reikalauja LR akcini bendrovi statymas.
Pagal apimt atskaitomyb skirstoma pilnj ir sutrumpintj.
Toks skirstymas priklauso nuo to, ar mon turi juridinio asmens teises, ar neturi, didel ji
ar maa. Maos mons apskaitai tvarkyti negali bti skirta labai daug pinig, todl joms leidiama
rengti sutrumpint metin finansin atskaitomyb. Tam yra patvirtintos sutrumpintos metins
atskaitomybs ir pilnos atskaitomybs pagrindins formos: balansas, pelno(nuostolio) ataskaita ir
kitos formos.
Finansins atskaitomybs sudtis. Sudarant finansin atskaitomyb mons privalo laikytis
galiojani statym ir kit postatymini akt.
Buhalterins apskaitos pagrind statymo 13 sraipsnis ir Tarptautiniai apskaitos standartais
nurodo toki metins finansins atskaitomybs sudt:
1) balansas;
2) pelno (nuostolio) ataskaita;
3) pelno (nuostolio) paskirtstymo ataskaita;
4) pinig sraut ataskaita;
5) paaikinamasis ratas.
Balansas apibdina vis mons turt ir kam tas turtas priklauso. (Pakartokite tem apie
balans);

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie mons turto naudojimo

efektyvum, jos ataskaitinio laikotarpio kininkavimo rezultatas. Pelno (nuostolio) ataskait sudaro
tokie rodikliai:
pajamos, kurias imon udirbo per nurodyt laikotarp;
snaudos, patirtos mons pajamoms udirbti;
gautas rezultatas (pelnas) arba nuostolis.
Gautas rezultatas atspindi fundamentins apskaitos lygybs dal:
Pelnas (nuostolis)= Pajamos snaudos
Apskaiiavus kininkavimo rezultat (peln ar nuostol) , mon turi atsiskaityti su valstybe,
sumokdama jai mokesius. Po atskaitym mokesiams fundamentins apskaitos lygybs dalis
atrodo:
Grynasis ataskaitini met pelnas=
Pelnas pie apmokestinim Ataskaitini met pelno mokestis
Ataskaitini met pelno mokestis tai moktina valstybs biudet suma, apskaiiuojama
pagal juridini asmen pelno mokesio statym bei kitus juridinius dokumentus, reguliuojanius
pelno mokesio apskaiiavim.
Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais udirbto pelno suma parodoma
balanse, kaip sudtin savinink nuosavybs dalis. Jei mon per ataskaitin (per ataskaitinius)
laikitarpius patiria nuostol, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi bti nurodyta i koki
altini, is nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei
ankstesniais laikotarpiais udirbto nepaskirstytojo pelno. Pelnas turi bti paskirstytas. Per
ataskaitin laikotarp udirbt peln mons savininkai gali naudoti vairiems tikslamas, kurie yra
numatyti LR akcini bendrovi statyme. is pelno paskirstymas atspindimas pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskaitoje, kuri susieja pelno (nuostolio) ataskait ir balans.
44

45

Pinig sraut ataskaitoje fiksuojama informacija apie pinig plaukas ir ilaidas per
ataskaitin laikotarp. i ataskaita parodo, ar mon udirbo pakankamai pinig , kad bt galima
palaikyti ir pltoti versl, ilaikyti ir didinti gamybinius pajgumus bei imokti dividendus, ir
grinti skolas.
I ios ataskaitos galima suinoti, kaip ir dl koki priesi per ataskaitin laikotarp
keitsi pinig, kuriais disponuoja mon, suma. Pagal pinig sraut ataskaitos bkl galima vertinti
mons mokum ataskaitiniu ir ateinaniu laikotarpiu, suinoti pinig altinius bei j panaudojim
per ataskaitin laikotarp. Tokia informacija vartotojams yra btina, nes tvarkant apskait duomen
kaupimo principu, pajamos ir snaudos registruojamos tada, kai jos udirbamos arba patiriamos,
neatsivelgiant pinig gavimo ir ileidimo laik. Todl ataskaitini met pabaigoje apskaiiuotas
grynasis pelnas (nuostolis) neatspindi monje turim pinig sumos padidjimo (sumajimo).
Ataskaitos, susijusios su pinig sraut judjimu, yra sudtingos. Joms upildyti ir gerai
suvokti reikia turti aukt kvalifikacij ir daug papildom ini. ios ataskaitos isamiai bus
nagrinjamos kitame kurse.
Ataskaitose gauta informacija turi bti palyginama su prajusiais ataskaitiniais laikotarpiais.
Gauti duomenys reikalingi finansinei analizei, mons veiklos prognozavimui bei planavimui.
Kievien ataskait savo paraais tvirtina mons vadovas ir vyriausiasis finansininkas.
Metin finansin atskaitomyb ir pelno paskirstymas turi bti patvirtintas visuotinio
akcinink susirinkimo.
Anksiau mintose ataskaitose neufiksuot informacij mons pateikia paaikinamajame
rate. is ratas yra sudtingos struktros. Jis sudarytas i trij dokument:
1) laisva forma teikiam paym;
2) grietai reglamentuotos struktros ir sudties paym;
3) laisvos formos pastab apie paymose nurodytus duomenis.
Paaikinamajame rate galima aikiai ir tiksliai, detaliai paaikinti tam tikrus rodiklius,
ufiksuotus kitose ataskaitose. Pildant paaikinamj rat reikia bti atsargiems neatskleisti
mons komercini paslapi.
14.1. Metins finansins atskaitomybs sudtis
Metin finansin atskaitomyb

ATASKAITOS

PAAIKINAMASIS

RATAS

Bendrosios pastabos

Balansas

Paymos su pastabomis

Pelno(nuostolio)ataskaita
Pelno(nuostolio)paskirstymo

ataskaita
Pastabos

Pinig sraut ataskaita

14.2.Atskaitomyb
D Turto sskaitaK D Nuosavybs sskaitaK D Snaud sskaitosK D Pajam sskaitosK
Likutis

Likutis

Likutis
45

Likutis

46

Balansas

Pelno(nuostolio)ataskaita

14.3.Veiklos rezultat atspindjimas pelno (nuostolio) ataskaitoje

Pajamos

Snaudos
Parduotos produkcijos
ilaidos
Veiklos snaudos

Bendrasis pelnas

Grynasis pelnas
15 tema. Metins finansins atskaitomybs rodikli analizs pagrindai.
Finansins atskaitomybs duomenys suteikia daug vertingos informacijos apie mon. Pvz.,
savininkai visada domisi verslo eiga ir jiems labai svarbi finansini ataskait informacija,
vadybininkai domisi mons kapitalo bei turto didinimu, dividend mokjimu ir pan. Mokesi
inspekcija nori gauti ini apie mons gaunamas pajamas, peln arba nuostolius, domisi, ar
teisingos finansins ataskaitos. Investorius ir kreditorius domina konkreios mons finansins
ataskaitos dl galimo investavimo ar kredito jai suteikimo.
Finansins ataskaitos yra finansins analizs altinis, todl naudojantis ia informacij
reikt gerai suvokti finansini ataskait tarpusavio ry, kadangi kiekvienas atskaitomybs rodiklis
gali bti traktuojamas savaip, kartais net labai skirtingai. Todl metin atskaitomyb reikia skaityti
ne kaip literatos krin, bet nagrinjant.
Kiekviena finansin ataskaita pateikia informacij apie mon vis kitu aspektu.
Balansas pateikia dvejopai sugrupuot informacij: pagal turto sudt ir nuosavyb tam
tikrai datai, kainot pinigais. Turtas ir nuosavyb tarpusavyje yra susij fundamantine apskaitos
lygybe:
Turtas=Nuosavyb
Deinioji lygybs pus literatroje apibdinama kaip kapitalo svoka.
Balansas rodo, kiek mon turi turto ir kam tas turtas priklauso tam tikrai datai. Pajam
ataskaita detalizuoja nepaskirstyto pelno ataskaitos rodiklius ir teikia informacij apie gaut peln
ar nuostol.Balanso duomenys pateikiami tam tikrai datai, o pelno (nuostolio) ataskaitoje duomenys
pateikiami per tam tikr laikotarp. Pinig sraut ataskaita paaikina balanso pakitimus lyginant
tam tikro periodo pabaig su jos pradia.
Kreditorius labiausiai domina du esminiai veiksniai:
- turto, vertinto ekspert, rinkos kaina (t.y. kiek galima gauti pardavus turt);
- laikotarpis, per kur mon galt turim turt paversti pinigais.
46

47

Tai labai svarbs rodikliai, nes nuo to, kaip greitai turtas gali bti paverstas pinigais,
priklauso ne tik galimyb grinti kreditus, bei ir galimyb reinvestuoti turt pltojant ar atnaujinant
veikl. Galimybs paversti turt pinigais laipsnis vadinamas likvidumu.
Pastebime, kad ir balanse turtas pateikiamas likvidumo didjimo tvarka: pradioje
suraomas maiau likvidus, po to labiau likvidus. Pvz.. nematerialaus turto apskritai nemanoma
parduoti, juk presti arba gytas teises galima parduoti tik kartu su visa mone. Toliau suraomas
materialusis ilgalaikis turtas: pradioje maiausiai likvidus em, pastatai ir kt. Vliau pateikiamas
trumpalaikis turtas, kuris kur kas greiiau gali bti paverstas pinigais jis taipogi pateikiamas
likvidumo tvarka: nuo aliav iki grynj pinig. Taigi , buhalterinis balansas svarbus mons
finansinei bklei vertinti mons finansin bkl apibdina mons mokumas (likvidumas). Tai
sugebjimas laiku apmokti savo skolas, nuo to priklauso mons reputacija ir prestias. Labiausiai
paplits mokumo nustatymo bdas yra tam tikr koeficient skaiiavimas. (Koeficientas tai
dalmuo, gaunamas dalijant vien skaii i kito). mons likvidumui nustatyti daniausiai
skaiiuojami du koeficientai:
1.Bendras mokumo(likvidumo) koeficientas tai trumpalaikio turto ir trumpalaiki skol
santykis.Jo reikm turt bti didesn u vienet. Jis apibdina mons mokum.
2.Likvidumo (greito padengimo) koeficientas tai lengvai realizuojamo trumpalaikio turto
santykis su trumpalaikmis skolomis.Kitaip tariant i trumpalaikio turto iminusuojamos atsargos ir
gautas rezultatas dalijamas i trumpalaikio turto.Atsargos yra maiausiai likvidus trumpalaikis
turtas, nes joms paversti pinigais reikia laiko. Greito likvidumo koeficientas neturt bti maesnis
u vienet. is koeficientas yra tikslesnis mokumo rodiklis.
Jeigu nurodyt koeficient reikms smarkiai viryt vienet pvz., bt 24 ir 3, tai reikt,
kad bendras mons mokumas yra geras, taiau mon neefektyviai naudoja savo iteklius. iuo
atveju ji perdaug turi trumpalaikio turto, ypa atsarg. Esant, greito mokumo koeficientui 3 mon
bt pajgi apmokti savo skolas.
Dar labai svarbus rodiklis yra apyvartinis kapitalas, dar vadinamas dirbaniu
kapitalu.Paprasiausias io rodiklio apskaiiavimas bt:
Trumpalaikio turto,
kuriuo disponuoja mon,suma

Trumpalaiks moktinos
sumos ir trumpalaikiai
=
sipareigojimai

Apyvartinis
kapitalas

is rodiklis rodo, ar balanso sudarymo dien mon turjo pakankamai likvidaus turto
trumpalaikiams sipareigojimams padengti. is rodiklis daugiausiai naudojamas norint vertinti
bankrutuojanios mons atsiskaitymo su skolininkais galimybes, kai jau nebetaikomas mons
tsiamos veiklos principas.
iuo bdu apskaiiuotas apyvartinio kapitalo rodiklis yra neinformatyvus valdymo
sprendim primimo poiriu. Juk nordami padidinti apyvartinio kapitalo rodikl turtume didinti
trumpalaik turt, bet io turto neturi bti daugiau negu reikalauja mons veiklos poreikiai, kitaip
is turtas reikt l aldym ir su tuo susijusius praradimus dl neudirbt pajam. Trumpalaiki
moktin sum ir trumpalaiki sipareigojim sskaita nepagerinsi mons finansins bkls, tuo
,kad u nepradelstas prekybines skolas nereikia mokti palkan.
Apyvartinis kapitalas gali bti apskaiiuojamas i pastovaus kapitalo (pastovus kapitalas
yra mons savinink nuosavybs ir ilgalaiki sipareigojim suma) atmus ilgalaikio turto, kuriuo
disponuoja mon, sum:
Pastovus kapitalas Ilgalaikis turtas= Apyvartinis kapitalas
Apskaiiuojant apyvartin kapital tiek pirmuoju tiek antruoju bdu gautume aritmetin
rezultat vienod, taiau ekonomin i rodikli reikm skiriasi. Antru bdu apskaiiuotas
apyvartinio kapitalo rodiklis apytikriai ireikia savinink nuosavybs dal, skirt trumpalaikiam
mons turtui formuoti ir is rodiklis yra informatyvesnis u pirmj, nes sutelkia valdytoj dmes
47

48

savinink nuosavyb. O nuosavyb savininkai gali didinti papildomai ileisdami akcij arba
ilgalaiki paskol, kurias racionaliai panaudojus ,galima tiktis didelio pelno bei mainti
neracionaliai naudojam ilgalaik turt, o tai dideli rezervai efektyvumui didinti.
Akcininkams svarbiausias yra pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklis grynasis ataskaitini
met pelnas paskirstymui, nes tik ia suma jie gali laisvai disponuoti: isidalyti dividendais ar
reinvestuoti gamybos pltojim. mons valdymo personalui ne maiau svarbus yra bendrojo
pelno rodiklis.
Bendrojo pelno rodiklis apskaiiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajam ir parduot
preki savikainos. Skirtumas rodo udirbt peln arba patirt nuostol absoliuiais dydiais.
Svarbiausi yra trys pelningumo rodikliai:
1.Pardavim pelningumo rodiklis arba mara;
2.Turto pelningumo rodiklis, arba gros rodiklis;
3.Akcinio kapitali(nuosavybs), arba gros rodiklis.
Pelningumo rodiklis arba mara nustatoma bendrojo pelno pagrindu ir apskaiiuojamas taip:
Bendrasis pelnas
Pardavimai ir paslaugos
is rodiklis parodo, ar yra pakankamas skirtumas tarp pardavim ir bendrosios apimties t.y.
j kiekio, kain ir savikainos, ir ar ne per brangiai kainuoja produkcijos gamyba ar teikiamos
paslaugos.
Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek pelno udirbo turimas turtas ir ar efektyviai
panaudojamas turtas.Jis apskaiiuojamas:
Grynasis ataskaitini met pelnas paskirstymui
Visas turtas
Akcinio kapitalo pelningumas tai svarbiausias pelningumo rodiklis. Jis parodo akcins
nuosavybs gra, ar yra pakankamas akcinink nuosavybs udirbtas pelnas. Jis apskaiiuojamas:
Grynasis ataskaitini met pelnas paskirstymui
Kapitalas ir rezervai
rodikl plaiai taiko akcininkai, lygindami gaunam peln su gra, gautina i kit
potenciali l investavimo form.
Nurodytus santykinius finansinius rodiklius galima apskaiiuoti vairiai interpretuojant, pvz.
skaityklyje vietoj pelno galima naudoti pinig sraut ataskaitos rodiklius.
ie rodikliai yra universals, papildydami vienas kit, jie padeda verslininkui atlikti
finansin analiz, pagrsti verslo strategij ir parengti verslo prognozes ir planus.
I balanso galime nustatyti ir kitus mons finansins bkls rodiklius, tiksliai vertinti
mons finansin bkl. Taiau jame atsispindi tik dalis valdynmui reikalingos informacijos.
Detalesnes inias pateikia kiti atskaitomybs dokumentai ir apskaitos registrai.
Literatra
1. Dauderis H. Finans apskaita, 1 ,2 V.,Mintis,1993.
2. Kalinskas G. Buhalterins apskaitos pagrindai. V.,1997.
3. Kvedarait V.Pelningumo analiz ir prognozavimas.V.,1996.
4. Valuis K.Apskaitos metodika. V., 1999.
5. Ivanauskai A. Apskaitos pagrindai.V.,1998.
6. Raiuvien I.Apskaitos pagring uduotys.v.,1999.
7. LR Buhalterins apskaitos pagrind statymas ir kiti postatyminiai aktai.

48