Tarptautin prekyba

pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis

tarp vairi ali pardavj, pirkj ir
tarpinink.
Tarptautinei prekybai yra bdingi du
pagrindiniai bruoai:
1. Ji vykdoma tarp dviej ar daugiau
valstybi.
2. Naudojamos vairios valiutos su joms
bdingais valiut kurs svyravimais.

Literatra:

Bernatonyt B. Tarptautin prekyba. Kaunas, 2007.

Paul T. McGrath. Tarptautins ekonomikos pagrindai.

Vilnius, 1999.

Grias R.A. Usienio ali ekonomika ir ekonomin

politika. Vilnius. 2005.

N.Balinas ir kiti. Mokjim balansas: teoriniai

pagrindai
Vilnius.2002.

ir

einamosios

sskaitos

deficitas.

alys eksportuoja ir importuoja.

Sulyginus eksport ir import gaunamas
prekybos balansas.
Daugiau eksporto balansas
aktyvus/teigiamas.
Daugiau importo balansas
pasyvus/neigiamas.
Tai, kas sudaro vienos alies import, yra kitos
alies eksportas.

Tarptautins prekybos ekonomins prielaidos :

1. Gamybos slyg (gamtini, klimatini, aprpinimo
itekliais) skirtingumas.
2. Skirtingi gamybos naumo lygiai.
3. Skoni, polinki, prioritet vairov.
4. Globalizacija. Tarptautins prekybos ir globalizacijos
padarinys tarptautinis darbo pasidalijimas.

Tarptautins prekybos nauda:

1. Konkurencija, takojanti kain majim.
2. Pagamint produkt gausumas ir vairov.
vairiausi ir skirting poreiki patenkinimas.
3. Masto ekonomija.
4. Darbo jgos specializacija, jos kvalifikacijos
augimas.

Kaip alys prekiauja?

Kodl vienos gamina ir parduoda vienus, o kitos
kitus produktus?
Pagrindins teorijos:
1. Absoliutus pranaumas
2. Santykinio/ lyginamojo pranaumo teorija.
3. Hekerio-Olino (Hechsher-Ohlin) modelis.
Leontjevo paradoksas
4. Produkto gyvavimo ciklo teorija.

Absoliutusis pranaumas
reikia, kad viena alis gali pagaminti produkto
vienet, sunaudodama maiau itekli, negu tai
gali padaryti kita alis.

Kelet ami gyvavusi klasikin lyginamojo

pranaumo teorija (Adam Smith, David
Ricard; 18 - 19 a.).
Santykinis/lyginamasis pranaumas tai
sugebjimas gaminti produkto vienet
maesniais alternatyviaisiais katais.
Teorija teigia:
visi laimi daugiausiai, kai kiekviena tauta specializuojasi tam
tikr produkt gamyboje;
ekonomins veiklos produktai juda tarp ali;
gamybos veiksniai yra fiksuoti geografine prasme.

Hekerio-Olino (Hechsher-Ohlin) modelis.

Hekerio-Olino modelio principas yra tas, kad
alis turi lyginamj pranaum tos preks
gamyboje, kurioje intensyviai vartojami
alies santykinai gauss itekliai.
Hekerio-Olino modeliu iaikinta, kodl alys
prekiauja tokiu bdu, koks yra susiformavs
ligi iol.

Leontjevas nustat, kad tam tikrais JAV istorijos

laikotarpiais buvo prieingai, t.y. JAV
eksportuodavo darbo imlias prekes ir
importuodavo kapitalo imlias prekes.
ie duomenys, danai vadinami ,,Leontjevo
paradoksu", pradjo daugel papildom studij,
nes buvo iekoma kit prekybos hipotezi.

Produkto gyvavimo ciklo teorija.

..

Produkto gyvavimo etapai :

1. Atsiranda nauj preki. Plintant prekei, tarkim,
Amerikos rinkoje atsiranda paklausa ir usienio
rinkose prasideda eksportas.
2. Palaipsniui pradedama gamyba tose ivystytose
alyse, kuriose gyventojai gali pirkti tas naujas
prekes. Tai vyksta parduodant licenzijas ar kuriant
JAV filialus. Dl to eksportas tas alis sumaja.

3. Nauji usienio gamintojai, prisotin savo rinkas ima

eksportuoti trei al ir ten sudaro konkurencij
Amerikos eksportuotojams.
4. Kai usienio gamintojai pasiekia toki gamybos
apimt, kai manoma gauti gamybos masto
ekonomij, jie pradeda konkuruoti su Amerika
vidaus rinkoje. Taigi didja importas Amerik.
5. Panaiu ciklu gamyba ima plisti ir treiojo pasaulio
alyse .
i teorija didel dmes skiria ali konkurencini
pranaum analizei.

Tarptautins prekybos politika

Laisvoji prekyba suvarymais neribojama prekyba
tarp ali. Skatina abipus nauding darbo
pasidalijim
Protekcionizmas tokia valstybs vykdoma
ekonomin politika, kuria siekiama apsaugoti, remti
ar kitaip padti (proteguoti) alies kio subjektus,
konkuruojant su usienio gamintojais, verslininkais.
Naudojama norint padaryti alies k nepriklausom
nuo kit, norint iugdyti tam tikras ekonomikos
akas.

Protekcionistins politikos priemons

(valstybs savo gamintoj palaikymo bdai):
1. Mokesiai (muitai)
2. Pirkimo politika
3. Dempingo politika
4. Embargas
5. aliav kain diferenciacija
6. Kit valstybi moni veiklos draudimas
7. Subsidijos gamintojams (tiesiogins,
netiesiogins)
8. Sanitarins normos
9. Importo kvotos

1. Mokesiai: valstyb siekdama palaikyti savo

gamintojus apdeda importuojamas prekes muitais.
Taip saviems gamintojams sudaromos geresns slygos
sitvirtinti valstybs rinkoje.
Tokie valstybs veiksmai turi ir trkum: ir kitos valstybs
veda muitus taip padariusios valstybs gamintoj
atvilgiu, suprastja konkurencija ir tuo padarinyje
prastja ar neauga preki kokyb.
Dabar ES yra vedusi muitus pietini valstybi, o ypa
Kinijos prekes. Muitais siekiama apsaugoti ES rink nuo
pigesni ir nekokybik pietini valstybi preki.
Muitai skirstomi importo, tranzito ir eksporto.

Muitai: autonomiki, konversiniai (keli valstybi),

importo, eksporto, tranzito, fiskaliniai, protekciniai,
bendrieji, diferencijuoti, diskriminaciniai.
Importo muitas taikomas importuojant prekes i kit valstybi. iuo
metu ES, o taip pat ir Lietuvoje importo muitais daniausiai
apmokestinami tekstils gaminiai ir avalyn, importuojama
daugiausiai i Kinijos ir kit valstybi. Muitas skaiiuojamas nuo
kiekvienos preks muitins verts.
Tranzito muitas taikomas per al perveamoms prekms
(skirtoms ne tos alies rinkai). iuo metu tranzito muit praktikai
niekas nerenka. Buvo populiarus feodalinse valstybse.
Eksporto muitas taikomas eksportuojant prekes. Daniausiai jie
taikomi iveamoms aliavoms. Valstybs, siekdamos utikrinti,
kad vidaus gamintojai turt pigesni aliav, apmokestina
muitais eksportuojamas aliavas.

Muitus pateisinantys argumentai:

Nauj ak apsauga.
Strategini ak apsauga (karo atveju
aprpinimas strategikai svarbiais itekliais).
Vietins gamybos konkurencingumo
stiprinimas.
Nedarbo mainimas.
Apsisaugojimas nuo pigios darbo jgos.
Prabangos preki importo apribojimas.

Neigiamas muit poveikis alies ekonomikai:

Stabdo ekonomikos vystymsi, tarptautin
prekyb (atsakomosios protekcionistins
priemons; muit karai).
Didina vartotoj sumokam mokesi dal.
Netiesiogiai griauna alies eksport
(eksportuojamosios produkcijos gamybai gali
bti naudojamos importuojamos detals ar
aliavos).

2. Pirkimo politika.
Valstybinms staigoms vykdant vieuosius
pirkimus nurodo, usienio gamintoj prekms
taikyti kain koeficientus.
Pvz.: Jei pirkimo koeficientas 2, tai vietinio
gamintojo prekms pasilyt kain reikia dalinti
i 2 ar usienio gamintoj preki kaina padauginti
i 2 ir tik tada lyginti kainas.

3. Dempingo politika.
Valstyb subsidijuoja vietini gamintoj gaminamas prekes
ir todl gamintojas jas gali pardavinti dempingo
kainomis. Jei vietinis gamintojas parduoda prek usienio
rinkoje, tai valstyb jam primoka ir taip pakelia vietini
gamintoj konkurencingum.
Tai nustaiusios kitos valstybs veda taip engianiosios
valstybs prekms antidempingo muitus.
Toki politik plaiai taik tarpukario Vokietija. Dabar
valstybs subsidijuoja daniausiai tas kio akas, kurios
dl didesns darbo jgos kainos isivystaniuose
valstybse enkliai sumat, o gal net ir prapult. Tai
ems kis, gavybos pramon.

4. Embargas draudimas importuoti arba

eksportuoti nustatytas prekes i nurodytos
valstybs, visos prekybos ar kit tarptautini santyki
ribojimas ar net visikas draudimas (pavyzdiui, laiv ar
lktuv primimo blokavimas). Tai traktuojama kaip
atsakomoji priemon prie kitos valstybs veiksmus.
Geriausiai inomi embargo pavyzdiai yra: JAV paskelbtas
embargas Kubai; paskelbtas embargas Irakui Sadamo
Huseino valdymo metu.
Embargo paskelbimo prieastys gali bti:
Politins (totalitarinis valdymas), karins agresijos klimas
ar terorizmo rmimas, kai kuri radioaktyvi mediag
siekimas, prekyba narkotikais ir pan.

5. aliav kain diferenciacija.

Valstyb eksportuojamoms aliavoms taiko kitus kainius.
Dabar toki politik veda Rusija.
6. Kit valstybi moni veiklos draudimas.
Valstybs draudia usienio valstybi moni veikl savo
valstybse.
Anglijai udraudus veioti kitose valstybse pagamintas prekes
ne tose valstybse registruotais laivais, bankrutavo Olandijos
laivybos pramon.
iuo metu Persijos lankos valstybs ir Rusija draudia
investicijas savo gavybos pramon.
Kitos valstybs irgi daugiau ar maiau draudia investicijas kai
kurias savo kio sritis, kurios daugiausiai yra nacionalizuotos,
suvalstybintos (kontrolin akcij paket bendrovse valdo
valstyb).

7. Subsidijos alies gamintojams.

Tiesiogins ir netiesiogins (mugi, parod
finansavimas).
8. Sanitarins normos.
9. Importo kvota vyriausybs nustatyta
didiausia leidiama produkcijos importo
apimtis.

Globalizacija panaikino laiko, atstumo skirtumus,

ekonominiais ryiais susaist valstybes, leido
sigalti tarptautinms korporacijoms, kuri
biudetai danai virija netgi maj valstybi
BVP.
Kontroliuojami didiuliai finansiniai itekliai leidia
daryti tak ne tik ekonominiam, bet ir politiniam
alies gyvenimui.

Lietuvos bendradarbiavimo su tarptautinmis

ekonominmis organizacijomis tikslas kuo
palankesns tarptautins prekybos slygos
alies verslui.
Naryst Pasaulinje prekybos organizacijoje
(PPO)
Siekis tapti Ekonominio bendradarbiavimo
ir pltros organizacijos nare (EBPO)
Baltijos jros valstybi tarybos (BJVT)
Ekonominio bendradarbiavimo darbo grup
(EBDG)

Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

didelio skaiiaus valstybi susitarimas, kurio
tikslas sumainti muitus, panaikinti kitus
usienio prekybos apribojimus.
tarptautin prekybos organizacija, nustatanti
taisykles ir sprendianti prekybinius konfliktus
tarp j stojusi ali, kurios visos yra pasira
apie 30 sutari.
Lietuva PPO nar nuo 2001 m.
iuo metu PPO nars yra 149 valstybs.

 PPO valdoma konsensuso principu visi nariai

diskusij metu turi sutarti dl bendro poirio.
is principas skiriasi nuo daugelyje kit
tarptautini organizacij taikomo balsavimo.
Manoma, jog taip priimami geresni
sprendimai, taiau tai ilgiau utrunka.

Pagrindiniai principai
alis negali teikti nepelnytos pirmenybs vienam usienio
prekybos partneriui prie kit. Ji taip pat negali
diskriminuoti usienio preki bei paslaug.
Prekyba turi keistis link didesns prekybos laisvs, naikinant
mokestinius ir kitokius barjerus.
Prekybos procesai turi bti numatomi, visiems partneriams
inant, jog vairs prekybos barjerai nebus ikelti staiga ir
dirbtinai.
Prekyba turi keistis link didesns konkurencijos
Prekyba turi bti priderinta prie prasiau isivysiusi ali,
paliekant joms ilgesnius pereinamus periodus, daugiau
lankstumo ir kai kurias privilegijas.

1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos

ekonominio bendradarbiavimo organizacijos,
vienijusios Europos alis bendram tikslui
atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriaut
ekonomik, buvo kurta
Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacija (EBPO).
EBPO centrin bstin yra Paryiuje.
iuo metu 30 nari.

EBPO daniausiai yra apibdinama kaip turting

valstybi klubas, dalyvavimas kuriame valstybei
suteikia presti, didina jos tak tarptautinje
bendruomenje. Kitas populiarus EBPO apibdinimas
pasaulinis idj generatorius.
Oficialus Lietuvos pareikimas dl siekio tapti EBPO nare
2002 m. Ekonominiu aspektu naryst EBPO
demonstruot, kad Lietuvoje yra vykdoma tarptautinius
standartus atitinkanti ekonomin politika, sukurta
atitinkama verslo aplinka.
Tai slygot, pirmiausia, didesn investicij ir kapitalo
sraut pritraukim, palankesni skolinimosi reiting
galimyb, kas ilgalaikje perspektyvoje utikrint
palankesnes verslo pltros slygas bei efektyvesn fiskalins
politikos vykdym.

iuo metu Lietuva yra pilnateis dalyv:

EBPO Region pltros ir uimtumo vystymo programoje;
EBPO Jav sertifikavimo schemose; EBPO daugiamei oli
ir aliejini kultr sertifikavimo schemose.
Lietuvai yra suteiktas stebtojos statusas:
Konkurencijos komitete; OECD Tarybos kurtoje Branduolin
senergetikosagentros
Branduolins
teiss
komitete;
Tarptautini investicij ir daugiaali moni komiteto darbe,
susijusiame su EBPO Deklaracija dl tarptautini investicij ir
daugiaali moni veiklos. Investicij komiteto veikloje.
Lietuva yra pateikusi praym stebtojos statuso gauti:
Prekybos komitete; Fiskalini reikal komitete; vietimo
komitete; Darbo grupje dl konvencijos dl kovos su usienio
pareign papirkinjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Baltijos Jros Valstybi Taryba buvo kurta 1992 m. kovo 6

d. Kopenhagoje, kuomet Danijos ir Vokietijos iniciatyva
susirink 10-ties Baltijos jros valstybi usienio reikal
ministrai bei Europos Komisijos atstovai nusprend,
pasikeitus regiono politiniam emlapiui, iekoti nauj
partnerysts ir bendradarbiavimo ryi regione.
BJVT i pradi atliko regioninio politinio forumo funkcij.
Taiau intensyvjant regioniniam bendradarbiavimui ioje
organizacijoje vliau buvo kurtos trys darbo grups
Ekonominio bendradarbiavimo darbo grup (EBDG),
Paramos demokratinms institucijoms ir Branduolinio
saugumo grup.
Lietuva BJVT laiko reikmingu regioniniu forumu.

Usienio valiutos paklausa ir

pasila

Tarptautinje rinkoje naudojamos vairios

nacionalins valiutos, kurios skiriasi viena
nuo kitos ne tik forma, pavadinimais, bet ir
perkamja galia.
Valiuta vadinami tie patys nacionaliniai pinigai,
naudojami tarptautiniams atsiskaitymams.
Rinka, kurioje vyksta vairi valiut mainai
vadinama valiut rinka.

Viena valiuta sigyjama usienio valiut rinkoje

keiiant joje nacionalines valiutas rinkos
nustatytu santykiu, vadinamu valiutos kursu.
Valiutos kursas
nacionalinio piniginio vieneto kaina, ireikta
kitos alies piniginiais vienetais (netiesioginis
kotiravimas) arba nacionalins valiutos kiekis,
reikalingas vienam usienio piniginiam vienetui
sigyti (tiesioginis kotiravimas).
Kotiravimas- tai kain, kuriomis vykdomi biros
sandoriai, fiksavimas ir vieas skelbimas

Tarp nacionalins ir usienio valiutos

kurs yra atvirktin priklausomyb: jei
usienio valiutos kursas kyla, tai
nacionalins krinta.
Jei 1994 m. u 1 JAV doler buvo mokami 4
Lt, o iandien 2,65 Lt , tai reikia, kad
lito kursas dolerio atvilgiu pakilo, o
dolerio kursas lito atvilgiu smuko.

Jeigu nacionalin valiut rinka pagrsta

svyruojanio valiut kurso sistema, tai
valiut kursus nustato rinkos
pusiausvyra.
Pusiausvyra konkreios usienio
valiutos rinkoje bus pasiekta esant
tokiam nacionalins valiutos kursui, kai
reikalaujamas usienio valiutos kiekis
bus lygus silomam kiekiui.

Konkreios usienio valiutos paklausa

priklauso nuo preki ir paslaug importo i
ios alies bei poreikio sigyti turto ioje
usienio alyje.
Usienio valiutos pasil sukuria tie patys
usieniei formuojami veiksniai jeigu
usienieiai nori sigyti ms alies preki ir
paslaug arba investuoti al, jie silo savo
valiut mainais nacionalin alies valiut .

Nacionalins valiutos kursui pakilus, importuojamos

preks pinga, taiau eksportuojama produkcija usienio
vartotojui brangsta, nes pabrangus eksportuojanios
alies valiutai, jam tenka u t pai prek mokti
daugiau savo alies pinig.
Ir atvirkiai, nukritus nacionalins valiutos kursui,
importuojamos preks brangsta, taiau eksportas
usienio vartotojui atpinga.
Tai reikia, kad atpigus importuojamoms prekms, dids
importins produkcijos paklausa.
Eksporto pabrangimas reikia, jog paklausa usienyje
mas.

Fiksuotas ir lankstus valiutos kursas

Tarptautini ekonomini santyki pltot sukr ir pasaulin
valiut sistem. Tai valiutini santyki organizavimo forma,
kuri atsirado pltojantis pasauliniam kiui ir buvo teisinta
tarptautiniais susitarimais.
Svarbiausia valiut sistemos charakteristika valiut kurs
nustatymo bdas. alys paios nustato nacionalins valiutos
kurso sistem.

Valiutos kurso sistema - nurodyta valiutos kurso

nustatymo tvarka.
Dvi kratutins valiut kurs sistemos:
lanksti ir fiksuoto valiutos kurso.

Lankstus arba laisvai plaukiojantis

(svyruojantis) valiutos kursas tai valiutos
kursas, kuris nustatomas valiut rinkoje ir kuris
keiiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ir
pasilos pokyi.
Valiutos kurs ioje rinkoje nustato rinkos pusiausvyra.
Pusiausvyra konkreios usienio valiutos rinkoje bus
pasiekta esant tokiam nacionalins valiutos kursui, kai
reikalaujamas usienio valiutos kiekis bus lygus
silomam kiekiui.

Pavyzdiui,
Jei Lenkij padids preki importas, daugiau
ivyks turist usien (pvz. JAV), pagauss
tarnybini komandiruoi ir pan., bet nedids
preki eksportas ir t.t. , tai Lenkijoje dids
doleri paklausa ir zlotas atpigs.
Atpigs amerikieiams lenk preks, dids
lenkik preki eksportas, dids doleri
pasila ir valiut keitimo kursas gr pradin
padt.

Galimas ir prieingas atvejis.

Jei JAV ymiai daugiau importuot Lenkik preki, negu
eksportuot, ir tokiu bdu gerokai padidina doleri pasil
Lenkijoje, susidaryt doleri pasilos perteklius, dolerio
kaina matu, zlotas pabrangt.
Tokiu atveju amerikieiams lenkikos preks pabrangt, o
lenkams JAV preks atpigt. Tuomet amerikietikos preks
utvindyt Lenkijos rink ir doleri perteklius inykt, nes
Lenkijos eksportas sumat.
Pusiausvyra ir zloto kursas lanksiai kinta, t.y. vyriausyb
nesikia valiut rink. Toks idealus pusiausvyros
susiformavimas manomas, kai nra jokiu suvarym
usienio prekyboje, ir lenkikos preks gali laisvai
konkuruoti pasaulinje preki rinkoje.

Esant lanksiam (laisvai

plaukiojaniam) valiut kursui,
Vyriausyb nesikia valiut rink.
Taiau, jeigu alis turi pastov
mokjim balanso deficit, ji
priversta atpiginti savo valiut, t.y. j
devalvuoti.

Fiksuotas valiutos kursas reikia valiut pariteto

(santykio) nustatym grieta proporcija arba
leidiamas neymus jo svyravimas.
kurs nustato ir jo pastovum utikrina pinig
politik vykdanios valstybs institucijos.
Nacionalins valiutos keitimo kurs paprastai fiksuoja
alys, kuri usienio prekybos apimtis yra maa,
silpni tarptautiniai ekonominiai ryiai, nacionalin
valiuta nepatenka tarptautin valiut rink.
"Pririimui " daniausiai naudojamos isivysiusi ali
valiutos: JAV doleris, euras ir kt.

Lietuvos lito kursas fiksuotas bazins valiutos

euro atvilgiu.
Fiksuotas lito kursas leidia be jokios rizikos
sudaryti ilgalaikes sutartis, garantuoja tam tikr
nacionalins valiutos stabilum.
Taiau tai tik stabilumo regimyb. Jis nra
stabilus, nes ir toliau kyla kainos.
Yra manani, jog Lietuvai, vykdaniai savarankik biudeto ir
dalinai pinig politik, dar palyginti silpnai integruotai
pasaulin kio sistem, tinkamesnis ne fiksuotas, bet lankstus
nacionalins valiutos kursas.

Aukso standarto sistema

Prie Pirmj pasaulin kar ir kur laik tarp dviej
pasaulini kar daugelis ali laiksi aukso standarto.
Aukso standarto sistema buvo pagrsta iais principais:
1) piniginio vieneto atitiktis nustatytam aukso kiekiui;
2) popierini pinig keitimas auks;
3) pinig kiekio atitiktis aukso kiekiui, tai reik, kad
popieriniai pinigai padengti auksu.
Cirkuliavo auksins monetos, o popieriniai pinigai buvo
konvertuojami auks. Dolerio vert buvo prilyginama
tam tikram aukso kiekiui - apytikriai 1/20 uncijos.
Panaiai ir D.Britanijos svaro sterlingo - 1/4 uncijos.

Aukso standartas veik kaip savaiminis

valiut kurs reguliavimo mechanizmas.

Aukso standarto sistema pati palaikydavo

pastov valiut kurs be jokio paalinio
sikiimo.
Aukso standarto sistema veik nuo XIX a.
pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo. i sistema
lugo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo
nutrauktas laisvas popierini pinig keitimas
auks.
Aukso standarto sistemoje auksas vaidino
pasaulini pinig vaidmen ir susidars alies
prekybinio balanso deficitas turjo bti
padengtas auksu.

Dauguma pasaulio ali yra pasirinkusios

laisvj valiutos kurso reim.
iuo atveju leidiama valiut kursams svyruoti
pagal valiut paklausos ir pasilos pokyius.
ioje sistemoje valiuta nuvertja arba jos vert
didja, bet nedevalvuojama ar revalvuojama
kaip fiksuoto ar reguliuojamo valiut kurso
atveju.
Taiau svyruojantys valiut kursai turi trkum.

Praktikoje naudojamos kompromisins sistemos, kai

centrinis alies bankas veikia valiut kursus norima
linkme supirkdamos ar parduodamos atitinkamas
valiutas.
Valiut kurs leidiamos svyravimo ribos gali bti
didesns, o reikalui esant valiuta gali bti laipsnikai
devalvuojama ar revalvuojama.
Sistema, kurioje galimas laipsnikas revalvavimas ar
revalvavimas, dar vadinama liauianio valiut
kurso palaikymo sistema.