Fiskalin politika.

Fiskalins politikos tikslai ir

gyvendinimo problemos
Diskretin ir nediskretin fiskalin politika
(savaiminiai stabilizatoriai, tikslinio
naudojimo svertai).
Fiskalins politikos priemons.
Mokesiai. Lafero kreiv.
Gyventoj mokesiai.
Juridini asmen mokesiai.
Valstybs biudetas ir jo rys.

Valstybs fiskalin politika realizuojama keiiant

mokesius bei biudeto ilaidas, taip veikiant
bendrj paklaus:
Jei mokesiai mainami ir/ar ilaidos
didinamos, auga bendroji paklausa ir BVP;
Jei mokesiai didinami ir/ar ilaidos
mainamos, bendroji paklausa ir BVP
maja.

Keisdama mokesius ar ilaidas, vyriausyb keiia

visumin paklaus ir gali paalinti ar sumainti
recesin ar infliacin tarpsnius.
Fiskaline politika siekiama:
sumainti nedarb,
suaktyvinti ekonomik (ekspansin politika),
sumainti infliacij (restrikcin politika).

Fiskalin politika - visuma priemoni,

kuriomis vyriausyb siekia paveikti
visumin paklaus, kad bt sumainti
cikliniai svyravimai ir isaugotas visikas
uimtumas nespartinant infliacijos
temp.

Pagrindins fiskalins politikos priemons:

mokesiai (apmokestinimo normos bei
slygos),
vyriausybs pirkimai, vyriausybs ilaidos
transferinms imokoms (visi vyriausybs
mokjimai asmenims, eimoms ir organizacijoms
teikiami be jokio preki arba paslaug ekvivalento).
ios priemons lemia biudeto ilaidas (j struktr)
Didiausia dalis fiskalins politikos yra mokesi
koregavimas

Fiskalins politikos gyvendinimo problemos

Laiko problema
Politins problemos

Diskretin ir nediskretin fiskalin politika

Diskretin fiskalin politika - tai vyriausybs
smoningai vykdomas mokesi ir ilaid keitimas,
siekiant paveikti realij nacionalini pajam apimt,
uimtum ir kontroliuoti infliacij.
Nediskretin fiskalin politika - tai savaime veikiani
biudeto politikos priemoni sistema, kuri padidina
bendrj paklaus kai ekonomika patiria nuosmuk,
ir pristabdo bendrosios paklausos augim kai
ekonomika kyla.

Mokestis valstybs nustatyta pinig suma,

kuri turi sumokti fizinis ar juridinis
asmuo nuo savo veiklos rezultat arba
atlikt ar tik norim atlikti veiksm.

Lafero kreiv: mokestini pajam priklausomyb nuo

mokesio tarifo
T (mokestins pajamos)

Mokesi tarifas

Mokesi rys:
Progresiniai mokesiai
Regresiniai mokesiai
Proporciniai mokesiai

Progresiniai mokesiai mokesiai, kurie

didjant pajamoms, gaunant didesn peln,
turint ar sigyjant vertingesn turt didja.
Regresiniai mokesiai mokesiai, kurie
didjant pajamoms, gaunant didesn peln,
turint ar gyjant vertingesn turt maja.
Proporciniai mokesiai mokesiai, imami
proporcingai nuo gaunam pajam, pelno,
turimo ar gyjamo turto, nepriklausomai nuo
jo verts.
Tiesioginiai
Netiesioginiai

Gyventoj mokesiai
Gyventoj pajam mokestis
Mokesi skaiiuokls: http://www.tax.lt

Paveldimo turto mokestis

Pridtins verts mokestis
Privalomojo sveikatos draudimo mokos
Valstybinio socialinio draudimo mokos
ems mokestis
Akcizai
Nekilnojamojo turto mokestis

Juridiniai asmenys, priklausomai nuo j vykdomos veiklos, moka iuos

mokesius:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.

Akcizai
Atsiskaitymai nuo pajam pagal LR keli prieiros ir pltros programas finansavimo
Atsiskaitymai nuo pajam pagal LR mik statym
Papildomas baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridtins izogliukozs gamybos kvotos vienkartinio
isipirkimo mokestis
Gyventoj pajam mokestis (Fiksuoto dydio pajam mokestis u verslo liudijim, 15 ir 24 proc. Tarifo gyv.
Pajam mokesiai)
mokos garantin fond
moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis
Konsulinis mokestis
Pertekliaus mokestis cukraus pramonje
Loterij ir azartini loim mokestis
Mokestis u pramonins nuosavybs objekt registravim
Mokestis u aplinkos terim
Mokestis u valstybs turto naudojim pasitikjimo teise
Mokestis u valstybinius gamtos iteklius
Muitai
Naftos ir duj itekli mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis
Gamybos mokestis cukraus sektoriuje
Pelno mokestis
Pridtins verts mokestis
Privalomojo sveikatos draudimo mokos
Socialinis mokestis
Valstybs rinkliava
Valstybinio socialinio draudimo mokos
ems mokestis

Akciz tarifai
Akcizais yra apmokestinamos ios preks, kaip jos apibrtos io
statymo 3 straipsnyje:
1) etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai;
2) apdorotas tabakas;
3) energiniai produktai;
4) elektros energija.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomi tokie akciz tarifai:

Energetiniams produktams (u 1000 litr produkto):

varikli benzinui:
beviniam 1500 lit;
turiniam vino 2000 lit.
ibalui 1140 lit;
gazoliams (dyzeliniams degalams) 947 Lt (2009m. - 1140);
ildymui skirtiems gazoliams 73 lit;
skystajam kurui (mazutams), 52 lit (u ton);
naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams 1050 lit
(u ton).

Valstybs biudetas - tai valstybs pinigini

pajam ir ilaid per tam tikr laikotarp
planas.
Biudeto pajamas sudaro:
1. Mokestins pajamos
2. Nemokestins pajamos
Biudeto ilaidos skirstomos 2 poiriais:
1. Pagal ekonomini ilaid elementus
2. Pagal Vyriausybs funkcijas

Biudeto tipai:
1. Jeigu valstybs pajamos lygios jos ilaidoms,
biudetas yra subalansuotas.
2. Jei valstybs ilaidos didesns negu pajamos biudetas yra deficitinis. Deficitinis valstybs
biudetas gali bti ciklinis ir struktrinis.
3. Jei valstybs ilaidos maesns u gaunamas
pajamas - biudetas yra perteklinis.

Valstybs skola - tai vyriausybs, savivaldybi,

valstybs socialins apsaugos fond ir su jais
susijusi subjekt, turini teis skolintis,
prisiimt, bet dar nevykdyt sipareigojim
konsoliduota suma.
Nepainioti biudeto deficito ir valstybs skolos.
Daugiau apie valstybs skol: http://www.2g.lt/

Deficito ir skolos nata:

Stabdo investavim.
Sukelia nat mokti palkanas usienieiams.
Papildoma apmokestinimo nata veria vengti
mokesi mokjimo, todl maja ekonomikos
efektyvumas.
Veda prie pajam perskirstymo.
Gali sukelti infliacij.
Nacionalin skola maitina pati save.

Fiskalins politikos sprendimai skirtingais

pusiausvyros susidarymo atvejais:
Pusiausvyros susidarymo ant PNP linijos
atveju.
Recesijos atotrkio atveju.
Infliacijos atotrkio atveju.

Recesijos atotrkis ir jo mainimas

Infliacijos atotrkis ir jo mainimas