Bendrasis vidaus produktas (BVP)

Gross domestic product (GDP)

Visa šalies ekonomika susideda iš
daugybės atskirų ekonominių vienetų,
kuriuos klasifikuoti padeda Nacionalinių
sąskaitų sistema.
Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS)
– tai sistema, apibūdinanti pagrindinius
šalies ekonominio gyvenimo reiškinius:
gamybą, pajamas, vartojimą, taupymą ir
t.t.
 Bendrasis vidaus produktas (BVP) – visų
baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje
per tam tikrą laikotarpį (paprastai per
vienerius metus ) vertė, išreikšta rinkos
kaina.
 BVP – 1) srautas prekių ir paslaugų,
pagamintų per metus;
2) visuma baigtinių prekių ir paslaugų;
3) rinkos kainų suma.
 BVP – srautas prekių ir paslaugų, pagamintų per
metus.
 Atsargos – dydis, kuris matuojamas konkrečiam
laiko momentui (tam tikrai datai), pvz. kapitalas,
turtas, valstybės skola ir t.t
 Srautas – dydis, kuris matuojamas kiekiu per laiko
vienetą. Šis kiekybinis kintamasis fiksuoja ne
momentą, o procesą, pvz. BVP, investicijos,
valstybės pajamos ir išlaidos ir t.t
 BVP - baigtinių prekių ir paslaugų suma
 Baigtinis produktas – tai prekė ir
paslauga, skirta galutiniam vartojimui; ji
nenaudojama būsimam perpardavimui ar
tolimesniam perdirbimui.
 Tarpinis produktas – tai prekės ir
paslaugos, naudojamos gaminant kitas prekes
ir paslaugas, t.y. perkamos tolimesniam
perdirbimui arba būsimam perpardavimui.
 BVP - prekių ir paslaugų rinkos kainų
suma.
 Prekių ir paslaugų srautas, sukurtas per
metus,

BVP = QA ×PA +QB × PB + … QN ×PN

BVP skaičiavimo būdai.
1. BVP kaip pridėtinių verčių
suma (gamybos būdas)
Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos
pagamintos produkcijos vertės ir jos
gamybai pirktų tarpinių produktų vertės; tai
vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos
stadijoje.
 PIRKIMAI GALI BŪTI DVIEJŲ TIPŲ:
 galutinių vartotojų pirkimai

 tarpinių produktų, naudojamų jos

gamybos procese, pirkimai
Iš bendrųjų pajamų atėmę tarpinius
produktus, įsigytus iš kitų firmų,
gausime pridėtinę vertę.
BVP
Produktas
apimties
Pardavėjas
skaičiavimas
Pagaminto
( Lt )
Tarpinio Pridėtinė
( paslauga ) ( firma) produkto produkto vertė
kaina kaštai
Mediena Medkirčiai
( rąstai)
100 0 100

Medienos Transporto
paruošimas firma
180 100 80

Medžio Medienos
plokštės apdirbimo
420 180 240
firma

Baldai Baldų firma

800 420 380

1500 700 800

2. BVP kaip išlaidų suma
(išlaidų būdas)
 Pagal Nacionalinės sąskaitybos
sistemą (NSS) visi ekonominiai
vienetai skirstomi į keturis
sektorius:
 Namų ūkiai;

 Firmos (įmonės);

 Vyriausybės sektorius;

 Užsienio šalių subjektai.

 Namų ūkiai – ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai,
šeimos ir nekomercinės organizacijos ( profsąjungos,
labdaros bei mėgėjų sporto draugijos, ligoninės ir pan.)
 Firmos – ūkinis vienetas, kuris vykdo ekonominę veiklą,
turi ekonominį savarankiškumą priimdamas sprendimą ką,
kaip ir kiek produkto ar paslaugos gaminti, kur, kam ir kokia
kaina savo produkciją parduoti.
 Valstybės sektorius – ekonomikos sektorius, apimantis
įvairaus valstybinio lygio ( centrinės bei vietinės valdžios
institucijų ) nuosavybę bei valstybinį vartojimą.
 Užsienio šalių subjektai – tai šalies ekonominiai ryšiai
su užsienio valstybėmis.
Ekonomikos sistemos
 Ekonomikos sistema, susidedanti iš namų ūkio
ir firmų, vadinama uždaros privačios
ekonomikos sistema (arba rinkos ekonomika)
(pure private economic system)
 Ekonomikos sistema, susidedanti iš namų ūkio,
firmų ir vyriausybės sektoriaus, vadinama
uždaros mišrios ekonomikos sistema (closed
mixed economic system)
 Ekonomikos sistema, susidedanti iš visų
keturių ekonomikos sektorių, vadinama
atvirosios ekonomikos sistema (open economic
system).
Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip
galutinė įvairios paskirties prekių paklausa

Namų ūkio vartojimo išlaidos –C(consumption) –

vartotojų piniginių išlaidų baigtinėms prekėms bei
paslaugoms pirkti suma.
 Ilgalaikio vartojimo prekės ( baldai, automobiliai,
buitinė technika ir pan.);
 Trumpalaikio vartojimo prekės ( maistas, drabužiai
ir pan.);
 Paslaugos ( bankų paslaugos, juridinės
paslaugos, kirpyklų paslaugos ir pan.)
Investicijos – I (investment) – tai
firmų išlaidos realiam kapitalui
įsigyti.

 Investicinės išlaidos yra:

 Firmų išlaidos mašinoms, įrenginiams,
staklėms, gamybiniams pastatams ir pan.,
 Gyvenamųjų namų statybos išlaidos;
 Atsargų pokyčiai (teigiami ir neigiami)
Bendrosios privačios vidaus
investicijos (Firmų)
 Bendrosios privačios vidaus investicijos
( I g )gross investment skirstomos į :
 Atstatomąsias investicijas
( amortizaciją ) – De (deprecition)arba
( I atst..) – investicijos, skirtos nusidėvėjusiojo
realaus kapitalo atstatymui; šių investicijų
finansavimo šaltinis yra amortizacijos
fondas.
 Grynąsias investicijas ( neto investicijas,
net investment ) - In – investicijos, skirtos
realaus kapitalo išplėtimui ( didina firmos
gamybinį pajėgumą ); šių investicijų
finansavimo šaltinis yra firmos pelnas ir
banko paskolos.

Ig = In + De
Vyriausybės prekių ir paslaugų
pirkimas - G (government
spending)
 Centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos
baigtinėms prekėms bei paslaugoms;
 Centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos
darbo jėgai įsigyti ir naudoti;
 Centrinės ir vietinės valdžios institucijų
išlaidosvyriausybės objektų statybai ir plėtimui;
 Centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos
skirtos specialioms programoms ir pan.
 Jei bendrosios privačios investicijos viršija
atstatomasias investicijas Ig > De , tai šalies
ekonomika yra pakilimo fazėje, nes In > 0.
 Jei bendrosios privačios investicijos
mažesnės už atstatomąsias investicijas
Ig < De, tai šalies ekonomika yra nuosmukio
fazėje, nes In < 0.
 Į vyriausybės pirkimus neįskaičiuojami
transferiniai mokėjimai (transferai)
 Tp( goverment transfer payments)- tai visi
vyriausybės mokėjimai asmenims, šeimoms
ir organizacijoms, teikiami be jokio prekinio
ekvivalento (pašalpos, kompensacijos,
sodros išmokos, pensijos ir pan. )
 Prekių ir paslaugų grynasis eksportas Xn -
X(E)- M(Z) – tai šalies eksporto ir importo
skirtumas.
 Eksportas – X - tai prekės ir paslaugos,
pagamintos šalyje, bet parduotos užsienyje.
 Importas – M - tai prekės ir paslaugos,
pagamintos užsienyje ir nupirktos naudoti
kitoje šalyje.
 BVP kaip išlaidų suma
 Susumavus visų keturių
ekonomikos sektorių išlaidas
apskaičiuojamas BVP atvirosios
ekonomikos sąlygomis.
 BVP = C + I + G + (X-M)
 BVP =Y (yield – derlius, pajamos,
įplaukos)
 Y = C + I + G + (X-M)
 (X-M) =Xn, NX – grynasis eksportas
BVP atskirose sistemose
 BVP (Y) = C + I – uždaroje privačioje

 BVP (Y) = C + I + G – uždaroje

mišrioje

 BVP (Y) = C + I + G + Xn - atviroje

3.BVP kaip suma pajamų.
 Kapitalo nusidėvėjimo išlaidos arba
amortizacija - De.
 Netiesioginiai verslo mokesčiai - Ti
(taxes indirect)– mokesčiai,kuriuos vyriausybė
uždeda prekėms ir paslaugoms. Šiuos mokesčius
firmos gaminamai produkcijai nustato vyriausybė,
todėl jie įtraukiami į gamybos kaštus ir jų dydžiu
padidėja pagamintos prekės rinkos kaina. Šie
mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį,
pardavimo mokestį, turto ir licenzijų mokesčius,
akcizus, muitus ir t.t
 Kompensacijos darbuotojams
(darbo apmokėjimas ir socialiniai
įnašai) – W (wages)- išmokos darbuotojams už
jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą. Į šią
pajamų grupę įtraukiami ir firmų savininkų įnašai į
valstybinius bei privačius draudimo, medicinos
aptarnavimo ir kitus socialinius fondus, kurių lėšos
panaudojamos darbo jėgai atstatyti.
 Renta ( nuomos mokestis ) – R (rent) - tai
žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės
pajamos.
 Grynosios palūkanos – i(interests) – tai
pinigų skolinimosi ir paskolinimo kaina.
 Pelnas – П (profit) – tai įvairių verslo organizavimo formų
firmų ( individualių, partnerinių ir akcinių bendrovių ) pelnas.
Pelnas gali būti skirstomas į individualų pelną ir bendrovių pelną.
 Individualių ir partnerinių firmų pelnas tiesiogiai atitenka
savininkamams.
 Akcinių bendrovių pelnas suskyla į kelias dalis:
 Paskirstytąjį pelną, t.y. pelno dalį, išmokamą akcijų savininkams
kaip dividendai;
 Akcinės bendrovės pelno mokesčius;
 Nepaskirstytąjį pelną – tai likusi pelno dalis, sumokėjus pelno
mokesčius ir dividendus, iš karto arba po tam tikro laiko
investuojama į realųjų kapitalą.
Pelno paskirstymo tvarka

IĮ ir partn. įmonių pelnas

Pelnas Pelno mokestis
AB pelnas
Likusi dalis
Dividendai Nepaskirst. pel.
 BVP = W + R + i + П + De + Ti

 Taigi BVP, apskaičiuojant pajamų metodu,

rinkos kainomis yra per metus gautų
kompensacijų darbuotojams, palūkanų,
rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių
mokesčių suma

 Suma išlaidų = BVP = suma pajamų

 Tačiau jei vyriausybė teikia subsidijas iš
valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar
paslaugoms, tai tų subsidijų suma atimama iš
netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra
įskaitomos į pajamas, bet nėra pagaminto
produkto kainos dalis.
 BVP = W + R + i + П + De + Ti –Ttr
 Išlaidų metodo požiūriu, BVP – tai visų išlaidų,
reikalingų visoms rinkoje esančioms prekėms
išpirkti.
 Pajamų metodo požiūriu, BVP – tai visų
pajamų, gautų arba sukurtų gamybos procese,
suma
 IŠLAIDOS PREKĖMS IR PASLAUGOMS =
PINIGINĖS PAJAMOS, GAMINANT PREKES
IR PALSAUGAS
Nominalusis ir realusis BVP
 Nominalusis BVP – visų baigtinių prekių ir
paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką, suma,
apskaičiuota faktinių(einamųjų)
metų( veikusiomis)kainomis
 NBVP1 = ( QA × PA )1 + ( QB × PB ) 1+ … + ( QN ×
PN )1
 NBVP1 - nominalusis BVP einamaisiais metais,
Lt;
 ( QA × PA )1… - A prekės kiekis ( vnt.)
padaugintas iš A prekės kainos ( Lt ) ( faktiniais)
einamaisiais metais.
Realusis BVP – visų baigtinių prekių ir paslaugų,
pagamintų per tam tikrą laiką, suma, apskaičiuota
bazinių metų kainomis.

 RBVP12 = QA1 × PA 2 + QB1 × PB 2+ … + QN1 × PN 2

 RBVP1 2 - realusis BVP 1- aisiais metais, kai

baziniai metai 2 – ieji metaiLt;
 QA1 × PA 2… - A prekės kiekis ( vnt.) 1-
aisiais metais padaugintas iš A prekės kainos 2
– aisiais metais ( Lt ). 2 – ieji metai baziniai
metai.
 BVP veikusiomis kainomis, mln. litų

80000
71001,4
70000
62440,2
60000 56771,9
51948,4
50000 45848,448562,9

Mln. litų 40000

30000

20000

10000

0
2000 2001 2002 2003 2004 2005
Metai
Bendras vidaus produktas
 Bendro vidaus produkto dalis

90
76,6 78,1 79,2
80 73,6
71,4
70
60 Valstybės
sektorius
Procentai

50
40 Privatus
28,6 sektorius
30 26,4
23,4 21,9 20,8
20
10
0
2000 2001 2002 2003 2004
Metai
 Veikusiomis kainomis, litais

25000

Bendras vidaus produktas vienam gyventojui

20795
20000
18173.9
16436.1
14974.6
15000 13949.6
L ita i

13101.4

10000

5000

0
2000 2001 2002 2003 2004 2005

Metai
 (Palyginti su ankstesniais metais, procentais)

Šalis 2000 2001 m. 2002 2003 m. 2004 m. 2005 m.

m. m.

Prancūz 4,1 2,1 1,2 0,8 2,3 1,4

ija
Jungtinė 4,0 2,2 2,0 2,5 3,1 1,8
Karalyst
ė

Vokietija 3,2 1,2 0,1 -0,2 1,6 1,9

Švedija 4,2 1,1 2,0 1,7 3,7 2,7

Airija 9,2 6,2 6,1 4,4 4,5 4,7

Lietuva 3,9 6,4 6,8 10,5 7,0 7,5

Kainų lygio kitimui apskaičiuoti dažniausiai
naudojami šie indeksai:

 BVP defliatorius;
 VKI (CPI) – vartojimo kainų indeksas.
 Pramonės produkcijos gamintojų
pardavimo kainų indeksas;
 Statybos indeksas;
 Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų
indeksas.
 BVP defliatorius arba BVP kainų indeksas
– rodiklis, parodantis vidutinišką visų šalies
prekių ir paslaugų kainų kitimą.
Nominalusis BVP
 BVP defl. = -------------------- × 100%
Realusis BVP
 Vartojimo prekių kainų indeksas CPI ( VKI
) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir
paslaugų kainų lygis, apskaičiuojamas
lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo
vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo
krepšelio vertinę išraišką atskirais
laikotarpiais.
 Vartojimo kainų indeksas(VKI)
(CPI)

 Vartotojų kainų indeksas apima daugiau kaip 800

(2004 m.) pavadinimų vartojimo prekes ir paslaugas
(prekės ir paslaugos reprezentantės), kurios
sugrupuotos į 12 pagrindinių grupių pagal tarptautinę
klasifikaciją. Kainų palyginimui baziniu laikotarpiu
imami 2000 m. duomenys. Mažmeninės kainos
registruojamos 10 apskričių ir 9 rajonų centruose.
Maisto produktų kainos tiriamos dar 9 kaimo
vietovėse. Kainos registruojamos apie 2700 visų
nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos
įmonių.
 VKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis, jis yra
pagrindinis instrumentas pensijoms, darbo
užmokesčiui, pašalpoms indeksuoti
kompensuojant kainų padidėjimą.Jis
naudojamas įvairiems rodikliams
perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis,
analitiniams ir prognozavimo tikslams.
 Vartotojo krepšelis einamaisiais
metais
VKI = -------------------------------- × 100
Vartotojo krepšelis
baziniais metais
 BVP defliatorius ir vartojimo prekių kainų indeksas
pateikia skirtingą informaciją apie bendrąjį kainų lygį
šalyje. Tarp šių rodiklių yra šie 3 pagrindiniai
skirtumai:
 BVP defl. rodo visų gaminamų prekių ir paslaugų
kainas , o CPI indeksas – tik prekių ir paslaugų, kurias
įsigyja pirkėjai;
 BVP defl. įvertina tik toje šalyje gaminamas prekes ir
paslaugas. Kadangi importuojamos prekės nedidina
BNP, tai jos neatsispindi ir defliatoriuje. Vartojimo
prekių pagamintų užsienyje ir skirtų vartoti kitose
šalyse kainų padidėjimas atsispindės CPI indekse;
 CPI indeksas skaičiuojamas pastoviam prekių rinkiniui
(krepšeliui), o nustatant BNP defl. prekių rinkinys
keičiasi, priklausomai nuo BNP sudėties.
Pagrindiniai nacionalinių pajamų
rodikliai
 Nacionalinės sąskaitybos sistemoje (NSS)
iškyla problemos: kaip apskaičiuoti šalies
gamybos apimtį – ar remiantis geografine
šalies teritorija, ar atsižvelgiant į šalies
rezidentų ekonominę veiklą. Todėl yra
iškiriamas BNP ir BVP.
 Bendrasis vidaus produktas
(BVP)(tėvyninis) – tai prekių ir paslaugų
srauto apskaitos metodas, kai skaičiuojama
sukurta vertė visų gamybos veiksnių tam
tikroje, griežtai apibrėžtoje teritorijoje, t.y.
tėvyninis, konkrečios šalies produktas,
nesvarbu ar jis sukurtas savo šalies piliečių
ar užsieniečių, svarbu, kad jis yra sukurtas
toje šalyje.
 Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) –
tai prekių ir paslaugų srauto apskaitos
metodas, kai atsižvelgiama ne į šalies
geografinę teritorija, bet į pilietybę ir
nuosavybę, t.y. bendras nacionalinis
produktas, apskaičiuojamas, susumuojant
visų šalies piliečių pajamas, nesvarbu, kur jos
būtų gaunamos – savo šalyje, ar užsienyje.
Neįskaičiuojami savo šalyje gauti užsienio
piliečių rezultatai.
 Atviros ekonomikos sąlygomis dalis pajamų sudaro
vadinamuosius gamybos veiksnių grynųjų pajamų
srautus (NIF)
 NIF = IFd – IFf

 IFd - šalies piliečių gamybos veiksnių pajamų,

gaunamų užsienyje, suma, Lt
 IF – užsienio piliečių gamybos veiksnių pajamų,
f
gaunamų konkrečioje šalyje, suma,Lt
 Įvertinę grynąsias gamybos veiksnių pajamas,
apskaičiuojamas BNP

 BNP = BVP + NIF

 Grynasis nacionalinis produktas (GNP) –
bendrojo vidaus produkto apimtis, sumažinta
amortizacija.
 Apskaičiuojant BVP pajamų metodu, mes
priskyrėme vieną elementą, kuris griežtai kalbant
nėra pajamos, o suvartoto kapitalo padengimas.
Šis elementas yra amortizacija. Apskaičiuojant
grynąjį vidaus produktą, išreikštą rinkos
kainomis, kyla ta problema, kad amortizacijos
dydis, apskaičiuojamas gana netiksliai. Dėl to
dažniau naudojamas BVP rodiklis.
 GVP = BVP - De ;

 GVP = C + In + G + Xn ;

 GVP = C + In + G + ( X – M ) ;
 Nacionalinės pajamos – tai visų gamybos
veiksnių, dalyvaujančių tam tikrų metų
bendrojo vidaus produkto gamybos procese,
gaunamų pajamų suma (nacionalinės
pajamos apskaičiuotos gamybos veiksnių
kainomis).
 NP = GVP – Ti ;

 NP = BVP - De - Ti ;

 NP =W+R+i+ П
 Asmeninės pajamos (personal income) – tai
pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki
jiems sumokant asmeninius mokesčius. Asmeninės
pajamos skiriasi nuo nacionalinių (uždirbtų) pajamų,
nes dalis darbu uždirbtų pajamų (įnašai į socialinio
draudimo fondą, akcinių bendrovių pelno mokesčiai
bei nepaskirstytas jų pelnas) nepatenka namų ūkiams;
o dalis, nesanti jų darbo rezultatai, pavyzdžiui,
transferiniai mokėjimai, patenka namų ūkiams. Jis gali
būti ir didesnis ir mažesnis už uždirbtas pajamas
AP = NP - mokėjimai į SODRA ir kitus
specialius fondus
- akcinių bendrovių pelno
mokesčiai
- nepaskirstytas akcinių
bendrovių pelnas
+ transferiniai išmokėjimai namų
ūkiams
Asmenines pajamas padidina gaunami
dividendai ir asmenų gautos palūkanos
 Disponuojamos pajamos (disposable
personal income) – tai šeimų arba individų
pajamos, likusios atskaičius jų asmeninius
mokesčius ( pajamų, turto bei paveldėjimo
mokesčius).
 DP (YD) = AP – asmeniniai (tiesioginiai)
mokesčiai; YD = Y – T
 DP (YD) = C + S
 Kobo ir Duglaso gamybos funkcija
 Nacionalinių pajamų paskirstymą lemia kapitalo
įnašas, kuriant NP ir darbo įnašas
 Y= f (K,L) = AKα×L1-α α = 0,3, 1-α = 0,7
 α+ ß = 1
 A – pastovus dydis, pokytis dėl
technologinės pažangos
 K – kapitalas
 L - darbas
 α ir ß koeficientai rodo produkcijos elastingumą
kapitalo ir darbo pokyčiams
Į BVP NEĮSKAIČIUOJAMA
 Perpardavimui skirtų naujų produktų
skaičiavimas, turto perpardavimo (tuomet
būtų dvigubas tos pačios kainos
skaičiavimas)
 Pagamintos, bet dar neparduotos prekės,
kurios dar neįgijusios rinkos kainos
(vertės).Bet į BVP pagamintos ir
nerealizuotos prekės vertė pateks tuo atveju,
jeigu dėl to padidės gamybinių atsargų bei
nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis
(tiek kiek padidės)
 Neproduktyvieji sandoriai (kai prekės ar
paslaugos įsigijimas nepadidina baigtinių
prekių ir paslaugų apimties)
1) transferiniai mokėjimai iš biudžeto (soc.
parama, išmokos, pašalpos)
2) privatūs transferai (privati parama
asmenims ir šeimoms)
3) finansiniai sandoriai
Sandoriai su vertybiniais popieriais, tai tik
nuosavybės titulo pakeitimas
 Buities darbo rezultatai
 Žemės ūkio produkcija, pagaminta namuose ir
neįgijusi rinkos kainos
 Nelegalių sandorių, šešėlinės arba
neapskaitomos ekonomikos veiklos rezultatai
 Kai prekės ir paslaugos neįgyja rinkos kainos,
tuomet skaičiuojami kaštai (kultūros
darbuotojų, švietimo, teismų valstybės valdymo
aparato ir kt. Teikiamos paslaugos negali būti
įvertintos tiesiogiai pinigine išraiška. Jos
įskaičiuojamos netiesiogiai kaip išlaidų suma
panaudotų paslaugų trūkumui.
Veiksniai, mažinantys BVP apimtį
 Prekės ir paslaugos, sukuriamos ne rinkos
ūkyje
 Šešėlinės ekonmikos veiklos rezultatai
 Didėjančio laisvalaikio teigiamas poveikis
 Kokybiniai prekių ir paslaugų vartojimo
pokyčiai (BVP yra kiekybinis, o ne
kokybinis rodiklis, jis neatspindi kokybinių
pokyčių, kartu ir materialinės gerovės
kilimo
Veiksniai, didinantys sukurto produkto apimtį, bet
nekeliantys visuomenės gerovės

 Prekės ir paslaugos, kurias gaminant

teršiama aplinka (oras, vanduo, ar
dirvožemis), didėja triukšmas bei
sergamumas
 Prekės ir paslaugos, kurių vartojimas
tiesiogiai žalingas žmogui (nikotinas,
alkoholis ir kt.)
 1972 m. Prof. V.Nordhausas (W.Nordhaus) ir
Dž. Tobinas (J. Tobin)
pateikė naują rodiklį, kurį pavadino grynąja
ekonomine gerove, kuris patikslina bendrąjį
nacionalinį produktą
 NEW (grynoji ekonominė gerovė) patikslinta
BNP apimtis, apimanti vartojimą ir investicijas.
 Skaičiuojant susidurta su dideliais
prieštaravimais
 Dėl sudėtingų skaičiavimų labiau priimtini yra
BVP ir BNP
NEW apima:
 Prekes ir paslaugas, realizuojamas ne per
rinką
 Legalios, teisėtos šešėlinės ekonomikos
rezultatus
 Didėjančio laisvalaikio poveikį

 Kokybinius prekių ir paslaugų pokyčius

 MINUSUOJAMA ŽALINGŲ ŽMOGUI

PREKIŲ IR PASLAUGŲ VARTOJIMĄ
Lentelėje pateikta bendrojo vidaus produkto apimtis A,
B ir C šalyse. Bendrojo vidaus produkto apimtis ()

METAI A šalis B šalis C šalis

1 100,1 91,9 90,7
2 102,4 95,9 96,7
3 100,0 100,0 100,0
4 99,0 104,2 100,1
5 99,8 109,6 98,7
6 103,5 110,8 98,6
7 105,8 114,8 102,3
8 109,6 120,2 104,0
 raskite metinį gamybos augimo lygį
kiekvienoje šalyje ir pavaizduokite jį grafiškai;
 kiek procentų išaugo gamyba kiekvienoje
šalyje per visą duotą laikotarpį ir kurios šalies
ekonomika vystosi sparčiausiai
 Pateikti duomenys apie bendrąjį
nacionalinį produktą (BVP). X metais jis
sudarė 1598 mln. dolerių, po dešimties
metų – 3993 mln. dolerių. Rasti BVP
padidėjimą per IO metų. Rasti, kiek
realiai padidėjo BVP, jeigu kainų ir
paslaugų indeksas sudarė 200 proc., t.
y. padidėjo 2 kartus.
 Pavaizduoti diagrama.
Metai Prekės Prekės Nominal Realus Kainų
kainaLt Kiekis us BVP BVP indeksas
Vnt. Lt Lt

1 6 11

2 7 12

3 8 13

4 9 14

5 10 15
Lentelėje pateikti duomenys apie kainų indeksus, gamybos apimtis.
Rasti nominalųjį ir realųjį BVP

Metai Gamyba Prekės Nominalus Realus Kainų

Vnt. kaina BVP BVP indeksas
Lt Lt Lt

1 10 20 95

2 12 98

3 12 100

4 15 104

5 18 110