Uždavinių sprendimas pagal reakcijos lygtį

c(tirpalo1) c(tirpalo2)

ρ(tirpalo1) Reakcijos lygtis ρ(tirpalo2)

V(tirpalo1) V(tirpalo2)
n(medžiagos1) n(medžiagos2)

m(tirpalo1) m(medžiagos1) m(medžiagos2) m(tirpalo2)

ω(tirpalo1) M(medžiagos1) M(medžiagos2) ω(tirpalo2)

V – tirpalo tūris (mL, cm3, L, m3 ar kitais vienetais). Kiekvienas rodyklių trikampis reiškia, kad galime bet kurį jam priklausantį dydį rasti panaudodami
ρ – tirpalo tankis (g/mL, g/cm3, kg/L ar kitais proporciją. Pvz:
vienetais).
m – masė (g, kg, t ar kitais vienetais). Duota: Duota: Duota:
ω – masės dalis (% ar be vienetų). tirpalo tūris V(tirpalo) = 150 mL medžiagos masė m(medž.) = 220 g medžiagos masė m(medž.) = 220 g
n – molių skaičius (mol). tirpalo tankis ρ = 1,23 g/mL medžiagos molinė masė M = 44 g/mol medžiagos masės dalis tirpale ω = 16%
M – molinė masė (g/mol). Rasti: tirpalo masę m(tirpalo). Rasti: medžiagos molių skaičių n(medž.) Rasti: tirpalo masę m(tirpalo)
c – molinė koncentracija (mol/L). Proporcija: Proporcija: Proporcija:
1 ml – 1,23 g (panaudojame tankį) 1 mol – 44 g (panaudojame molinę masę) 220 g – 16% (panaudojame medž. masės dalį)
medžiaga2 – medžiaga, kurios kažkokį dydį reikia
150 ml – x g x mol – 220 g x g – 100%
apskaičiuoti.
x = 184,5 g x = 5 mol x = 1375 g = 1,375 kg
medžiaga1 – medžiaga, kurios duomenys duoti.
m(medž) = 184,5 g n(medž) = 5 mol. m(tirpalo) = 1,375 kg.
Pagal ją pradedame skaičiavimus.

Medžiagos2 molių skaičių n(medž2) pagal reakcijos lygtį (nesvarbu, ar ji reaguoja ar susidaro) iš medžiagos1 molių skaičiaus galime rasti taip pat, panaudodami
proporciją. Pvz.:
Reakcija: 4NH3 + 5O2 → 4NO + 6H2O
Duota: n(NH3) = 0,6 mol
Rasti: n(O2) sureagavusio, n(NO) susidariusio, n(H2O) susidariusio.
Proporcijos:
4NH3 – 5O2 4NH3 – 4NO 4NH3 – 6H2O
0,6 mol NH3 – x mol O2 0,6 mol NH3 – x mol NO 0,6 mol NH3 – x mol H2O
x = 0,75 mol x = 0,6 mol x = 0,9 mol
n(O2) = 0,75 mol n(NO) = 0,6 mol n(H2O) = 0,9 mol

Kaip matome, antru atveju net nebuvo ką skaičiuoti. Pagal reakcijos lygtį iš 4 NH3 molekulių susidaro 4 NO molekulės. Vadinasi iš bet kokio NH3 kiekio (molių) susidarys tiek
pat NO. Apskaičiavus antros medžiagos molius, galime trečią skaičiuoti pagal bet kurią iš pirmų dviejų. Pavyzdžiui, kai gavome O2 ar NO molius, galėjome H2O skaičiuoti ir
pagal juos.
Biologija&chemija
 Molekuliniai junginiai Joniniai junginiai

RŪGŠTYS BAZĖS
Jonizacija: Disociacija:
HA → H+ + A- OKSIDAI* Me(OH)x → Mex+ + xOH-

Bedeguonės Deguoninės Rūgštiniai Baziniai Hidroksidai Molekulinės

rūgštys rūgštys oksidai oksidai bazės
HCl HNO3 N2O5 Na2O NaOH NH3
Stiprios

HBr H2SO4 SO3 K2O H2O KOH Aminai

HI HClO4 Cl2O7 CaO Ca(OH)2
H2O
MgO Mg(OH)2
HF H2CO3 CO2 BaO Ba(OH)2
Silpnos

H2S H2SO3 SO2

H2Se H3PO4 P 2O 5

H2SO4 + 2NaOH → Na2SO4 + 2H2O CO2 + NaOH → NaHCO3

CO2 + 2NaOH → Na2CO3 + H2O

H2SO4 + Na2O → Na2SO4 + H2O CO2 + CaO → CaCO3

Visose pateiktose reakcijose vyksta neutralizacija. Susidaro joninis junginys – druska ir kai kuriais atvejais –
vanduo. Amoniakas vandenyje nepilnai jonizuojasi: NH3 + H2O → NH4+ + OH- Reakcija su rūgštimis:
H2SO4 + 2NH3 → (NH4)2SO4
* Dar yra dvi oksidų grupės: amfoteriniai (kurie pasižymi ir rūgštinėmis ir bazinėmis savybėmis pvz. Al2O3, ZnO)
ir indiferentiniai (kurie neturi nei tokių, nei tokių savybių pvz. CO, NO, N2O).
https://www.facebook.com/biochemija/
 RŪGŠČIŲ, HIDROKSIDŲ IR OKSIDŲ REAKCIJOS
Rūgščių su hidroksidais
O O O
S O S O S O - K+
K+
O H O O
O O- H O O- H O
K+ H K+ H
H O H O H O
K+ H H H
H2SO4 + KOH → KHSO4 + H2O H2SO4 + 2KOH → K2SO4 + 2H2O
Rūgštinių oksidų su vandeniu Rūgštinių oksidų su baziniais oksidais Bazinių oksidų su vandeniu
O O O O H K+ O H
K+ O
S O S O S O S O- K+ O 2- K+ O
O O H H
O H O H O 2- K+ O K+
O K2O + H2O → 2KOH
K+ O
-
H H K +

SO3 + H2O → H2SO4 SO3 + K2O→ K2SO4

Rūgštinių oksidų su hidroksidais Bazinių oksidų su rūgštimis

O O O
O O
S O - K+ S O - K+ S O
S O S O - K+
O
O O
O
O
O - K+ O H + O
O K+
- K O- H
K+ H K +

H H H O 2-
H O
O- H O H K+
SO3 + KOH → KHSO4 SO3 + 2KOH → K2SO4 + H2O K2O + H2SO4 → K2SO4 + H2O

https://www.facebook.com/biochemija/
 AMFOTERINIŲ OKSIDŲ IR HIDROKSIDŲ REAKCIJOS
Aliuminio Al(OH)3 ir cinko Zn(OH)2 hidroksidai yra kovalentiniai junginiai, kuriuose metalai turi tuščių orbitalių, į kurias gali
„priimti“ laisvas elektronų poras iš hidroksido jono OH-. Susidaro jonai Al(OH)4- ir Zn(OH)4-.
Al(OH)3(k) + NaOH(aq) → Na[Al(OH)4](aq) (1)
Al2O3 reakciją su NaOH galima interpretuoti taip:
Pirmiausia kaip bazinis oksidas jis reaguoja su H2O ir susidaro hidroksidas kaip ir pvz. CaO:
Al2O3(k) + 3H2O(s) → 2Al(OH)3(k) (2)
Tada aliuminio hidroksidas reaguoja su NaOH, kaip (1) lygtyje. Sudedam lygtis ir išbraukiame abiejose pusėse esantį Al(OH)3:
Al2O3(k) + 3H2O(s) → 2Al(OH)3(k)
2Al(OH)3(k) + 2NaOH(aq) → 2Na[Al(OH)4](aq)
-------------------------------------------------------------------------------
Al2O3(k) + 3H2O(s) + 2NaOH(s) → 2Na[Al(OH)4](aq) (3)
Su cinko oksidu reakcija vyktų analogiškai.

ALIUMINIO IR CINKO REAKCIJA SU ŠARMAIS

Panašiai galima paaiškinti Al ir Zn reakcijas su šarmais. Al ir Zn nevadinami amfoteriniais, nes tai oksidacijos-redukcijos reakcijos,
bet jos susijusios su šiomis. Abu metalai yra pakankamai aktyvūs, kad reaguotų su vandeniu. Bet jų paviršiuje susidariusi apsauginė
plėvelė (aliuminiui – Al2O3, cinkui – kiek sudėtingesnė) apsaugo nuo tolimesnės reakcijos. Bet plėvelės yra amfoterinės ir tirpsta
šarmuose, susidarant minėtiems kompleksiniams jonams. Todėl metalas atidengiamas.
Pirmiausia sakome, kad Al reaguoja su vandeniu kaip Na, Ca ir kiti aktyvūs metalai:
2Al(k) + 6H2O(s) → 2Al(OH)3(k) + 3H2(d) (4)
Tada Al(OH)3 reaguoja su šarmu, pagal (1) lygtį. Sudedam reakcijų lygtis ir išbraukiam tai, kas kartojasi:
2Al(k) + 6H2O(s) → 2Al(OH)3(k) + 3H2(d)
2Al(OH)3(k) + 2NaOH(aq) → 2Na[Al(OH)4](aq)
--------------------------------------------------------------------------
2Al(k) + 6H2O(s) + 2NaOH(aq) → 2Na[Al(OH)4](aq) + 3H2(d) (5)
Su cinku reakcija vyktų analogiškai.
Biologija&Chemija
 RŪGŠČIŲ REAKCIJOS
RŪGŠTYS tirpaluose jonizuojasi: HA → H+ + A-
Todėl visas reakcijas galima suskirstyti į H+ (protono) ir A- (anijono) reakcijas

A- reakcijos
H+ reakcijos

Redukcijos Rūgščių – bazių Nuosėdų susidarymo Oksidacijos-redukcijos

2H+ + 2e- → H2(d) (neutralizacijos) Me+ + A- → MeA(k) Redukcijos Oksidacijos
H+ + :B- → HB H+ + AOn- + xe- → AOm + H2O
Anijonai su metalų jonais gali Kai kurie anijonai5 gali
H+ iš aktyvesnių metalų (Mg, H+ prisijungia prie bazių: sudaryti netirpią druską, Kai kurie anijonai yra geri atiduoti elektronus
Al, Zn, Fe ir kt.)1 gali atimti OH-, O2-, NH3. kuri iškris į nuosėdas (žr. oksidatoriai2 (NO3-, SO42-), stipriems oksidatoriams
elektronus ir virsti H2. Arba prie silpnų r. anijonų: druskų tirpumų lentelę). todėl gali prisijungti elektronus
CO32- , S2-, F- ir kt.
net ir tada, kai H+ to padaryti
2H+ + Fe → Fe2+ + H2 negali3. Dažniausiai susidaro
2H2SO4 + Fe → FeSO4 + H2 oksidai4.
Ag+ + Cl- → AgCl(k)
H+ + OH- → H2O AgNO3 + HCl → AgCl(k) + HNO3
HCl + NaOH → NaCl + H2O
SO42- + Ba2+ → BaSO4(k)
2H+ + CaO → Ca2+ + H2O H2SO4 + BaCl2 → BaSO4(k) + 2HCl
CaO + 2HNO3 → Ca(NO3)2 + H2O
H+ + F- → HF 2NO3- + 3Cu + 8H+ → 3Cu2+ + 2NO + 4H2O
HCl + NaF → HF + NaCl 8HNO3(prask.) + 3Cu → 3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O
2H+ + CO32- → CO2 + H2O
4HNO3(konc.) + Cu → Cu2+ + 2NO3- + 2NO2 + 2H2O
H2SO4 + Na2CO3 → CO2 + H2O + Na2SO4
4HNO3(konc.) + Cu → Cu(NO3)2 + 2NO2 + 2H2O
H+ + NH3 → NH4+
HNO3 + NH3 → NH4NO3 2H2SO4 (konc.) + Cu → SO2 + CuSO4 + 2H2O

1 Metalų aktyvumų eilėje esantys į kairę nuo H.

2Cl- + MnO2 + 4H+ → Cl2 + Mn2+ + 2H2O
2 Nitrato jonas NO3- gali būti oksidatorius bet kokiomis sąlygomis. Sulfato jonas SO42- - tik koncentruotoje sieros rūgštyje.
Taip pat oksidatoriais būna perchlotato, chlorato ir pan. jonai. 4HCl + MnO2 → Cl2 + MnCl2 + 2H2O
3 Reakcijos vyksta su pasyvesniais metalais (kurie yra į dešinę nuo H metalų aktyvumo eilėje), arba su nemetalais.
4 Susidaro oksidai arba rūgštys su mažesnio oksidacijos laipsnio pagrindiniu elementu. Arba kiti junginiai. Azoto rūgštis SO32- + Cl2 + H2O → SO42- + 2Cl- + 2H+
HNO3 gali redukuotis iki NO2, NO, N2, NH4+ ir kt. Priklauso nuo sąlygų, bet tai jau atskira tema. H2SO3 + Cl2 + H2O → H2SO4 + 2HCl
5 Oksiduojasi anijonai, kurie turi mažesnius už aukščiausią oksidacijos laipsnį: visi –idai (išskyrus F-), -itai ir pan. Susidaro
vieninės medžiagos arba aukštesnio oskidacijos laipsnio rūgštys ar kiti junginiai.
 Elektrolizės reakcijos lygčių rašymas
Katodas (-) Anodas (+)
Redukcija Oksidacija

I Elektrodo rūšis Nesvarbu Inertinis Tirpus

Au, Pt, Hg, Rh, C(grafitas) Kiti metalai (Me)

II Elektrolitas Lydalas Tirpalas Lydalas Tirpalas Nesvarbu

KatAn(s)* KatAn(aq)* KatAn(s)* KatAn(aq)*

III Jonai
Nesvarbu Kat už H** Kat tarp Kat iki Al** Nesvarbu Paprasti F-, OH- ir Nesvarbu
elektrolite
Al-H** anijonai deguoninių r.
Cl-, Br-, I-, anijonai
S2-... SO42-, NO3-,
Abi reakcijos CO32-, PO43-...
konkuruoja***

Reakcijos ant Katn+ + ne- → Kat 2H2O + 2e- → H2 + 2OH- Ann- - ne- → An 2H2O - 4e- → O2 + 4H+ Me - ne- → Men+
elektrodo Kai katijonas yra H+ : Kai anijonas yra OH- :
puslygtė 2H+ +2e- → H2 2OH- - 4e- → O2 + 2H+

Pavyzdys: parašykite bario nitrato tirpalo elektrolizės bendrąją lygtį, kai naudojami sidabro elektrodai (grynai atsitiktinai išriedėjo ).
Reakcija ant katodo: elektrodas – nesvarbu, elektrolitas – tirpalas, katijonas – Ba2+ - Ba aktyvesnis už Al, tai vyks tik reakcija: 2H2O(s) + 2e- → H2(d) + OH-(aq)
Reakcija ant anodo: elektrodas – ne inertinis – tirpus, Me - Ag, elektrolitas – nesvarbu, tai vyks tik reakcija: Ag(k) - e- → Ag+(aq)
Suminė joninė lygtis: 2H2O(s) + 2Ag(k) → H2(d) + OH-(aq) + 2Ag+(aq)
Bendroji reakcijos lygtis: 2H2O(s) + 2Ag(k) → H2(d) + 2AgOH(k). AgOH linkęs iš karto dehidratuotis ir virsti į Ag2O(k) + H2O(s), tad lygtis virsta į:
2Ag(k) + H2O(s) → H2(d) + Ag2O(k)

* Kat – katijonas, An – Anijonas.

**Metalų įtampos eilėje
*** Vyksta tuo pačiu metu dvi reakcijos. Skiriasi metalas ir H2. Produktų santykį galima keisti reguliuojant reakcijos sąlygas.
Biologija&Chemija