Būdingos reakcijos:

1. Nukleofilinio prijungimo prie karbonilgrupės

2. Reakcijos prie α-anglies atomo
3. Oksidacijos-redukcijos reakcijos

Karbonilgrupės aktyvumas reakcijose su nukleofilais priklauso nuo šių faktorių:

1. C atomo dalinio teigiamo krūvio δ+ dydis priklauso

nuo su juo susijungusių grupių elektroninių efektų:
elektronų akceptorinės grupės didina C atomo dalinį
teigiamą krūvį ir didina karbonilgrupės reaktingumą,
elektronų donorinės grupės mažina teigiamą krūvį ir
mažina reaktingumą
2. C atomo prieinamumo (erdvinių trukdžių)
Didėjant pakaito prie karbonilinio C atomo apimčiai, C atomas tampa sunkiau prieinamas nukleofilams, dėl ko
reaktingumas mažėja:

Rūgščioje terpėje karbonilgrupės aktyvumas padidėja

dėl deguonies atomo protonizacijos:

3. Terpės rūgštinių-bazinių savybių

Nukleofilinio prisijungimo prie karbonilgrupės reakcijos

Nukleofilinio prisijungimo reakcijose

aldehidai yra reaktingesni, negu ketonai.
Bendra proceso schema atrodo taip:

Nukleofilinio prisijungimo reakcijos

Metalų hidridų (LiH, NaH, LiAlH4, NaBH4)

jungimasis (redukcija)

Jungiantis metalų hidridams prie aldehidų ir ketonų,

susidaro alkoholiai (nukleofilas – hidridanijonas):

Vandens prijungimas

Aldehidai ir ketonai prijungia vanden į, sudarydami hidratus:

Kai aldehidų molekulėje α -padėtyje yra elektronų akceptorinė grupė, susidaro patvarūs hidratai:
Alkoholių prijungimas

Aldehidai ir ketonai (lengviau rūgščioje terpėje) prijungia alkoholio molekulę – susidaro hemiacetaliai (hemiketaliai), kurie,
reaguodami dar su viena alkoholio molekule (tik rūgščioje terpėje), virsta acetaliais (ketaliais):

Vandenilio cianido prijungimas

Jungiantis vandenilio cianidui prie aldehidų ir ketonų,

susidaro hidroksinitrilai. Hidroksinitrilai (arba
cianhidrinai) lengvai virsta hidroksir ūgštimis, aminais,
aminorūgštimis.

Nukleofilinio prijungimo prie karbonilgrupės reakcijos, kurias lydi eliminavimas (reakcijos su N-nukleofilais)

N-nukleofilams reaguojant su aldehidais ir

ketonais, pirmiausiai susidaro nukleofilinio
prijungimo prie C=O grup ės produktai,
vėliau atskyla vanduo (E reakcija):

Amoniako bei pirminių aminų

prijungimas

Jungiantis amoniakui (NH3) bei pirminiams aminams (R–NH2) susidaro iminai:

Hidroksilamino prijungimas

Jungiantis hidroksilaminui (HO–NH2) susidaro oksimai:

Hidrazino bei jo darini ų prijungimas

Jungiantis hidrazinui (H 2N–NH2) ir jo dariniams

(R–NHNH2) susidaro hidrazonai:
Oksidacijos-redukcijos reakcijos (tik aldehidams)

Disproporcijos, dismutacijos, Kanicaro

(Cannizzaro) reakcija

Metanalis bei kiti aldehidai, neturintys α-padėtyse

H atomų, veikiami koncentruotų šarmų tirpalų,
dismutuojasi, t.y., viena aldehido molekulė oksiduojasi į rūgšt į, o kita redukuojasi į alkoholį:

Aldehidų atpažinimo reakcijos

Tai oksidacijos šarminėje terpėje silpnais oksidatoriais

reakcijos:

1. Sidabrinio veidrodžio reakcija (Tolenso testas).

Reaguodami su sidabro oksido amoniakiniu tirpalu,
aldehidai redukuoja vienvalentį sidabrą į laisvą, o
jis, išsiskyręs ant mėgintuvėlio sienelių,
sudaro sidabrinį veidrodį: (aldehidai –
reduktoriai)
2. Reakcija su dvivalenčio vario hidroksidu bei
kompleksiniais Cu (II) junginiais (Felingo testas). Šildomi su dvivalenčio vario hidroksido bei kompleksinių vario
junginių šarminiais tirpalais,
aldehidai redukuoja varį iki
vienvalenčio ir susidaro raudonos
vienvalenčio vario oksido
nuosėdos:
Metanalis redukuoja varį iš vario hidroksido į laisvą metalą, kuris išsiskiria ant mėgintuvėlio sienelių (varinis
veidrodis):

Enolizacija ir ketoenolinė tautomerija

Judrus protonas atskilęs gali jungtis

prie C=O grupės O atomo – susidaro
nesotusis alkoholis su hidroksigrupe
prie dvigubojo ryšio – enolis. Toks
procesas vadinamas enolizacija. Toks
reiškinys vadinamas tautomerija (šiuo
atveju tai ketoenolinė tautomerija), o tos formos –
tautomerinėmis.

Ketoenolinė tautomerija

Enolinės formos dalis padidėja, kai ją stabilizuoja

konjugacija bei vandeniliniai ryšiai. Pvz., 2,4-pentandiono
enolinė forma dėl konjugacijos ir vandenilinio ryšio yra
dominuojanti:

Aldolinis prisijungimas

Aldehidai ir ketonai, turintys α -padėtyse H

atomus, katalizuojami praskiestų šarmų, gali jungtis tarpusavyje:

Aldolinė kondensacija

Šildomas aldolis lengvai atskelia vandenį ir

virsta nesočiuoju aldehidu. Griežtesnėmis reakcijos sąlygomis jungiantis dviems aldehido molekulėmis iš karto atskyla
vanduo − gaunamas nesotusis aldehidas, todėl tokia reakcija vadinama aldoline kondensacija.

Reakcijos su halogenais (haloforminė reakcija)

Aldehidus ir ketonus veikiant halogenais, susidaro trihalogenmetilkarboniliniai junginiai, kurie, veikiami šarmų, virsta
atitinkamais haloformais (chloroformu, jodoformu, bromoformu). Haloforminėje reakcijoje dalyvauja aldehidai ir ketonai,
turintys savo struktūroje acetilgrupę, o taip pat alkoholiai, kurie gali oksiduotis į junginius su šia grupe.