Dumblių sistematika

(dumblių skyriai, jų
charakteristikos, tipingi
atstovai ir jų reikšmė)
 L. W. Wilcox sistema (2000)
šiuo metu išskiriama 10 dumblių skyrių

Karalystė Bacteria Karalystė Chromista Karalystė Plantae

Sk. Cyanobacteria Sk. Ochrophyta Sk. Glaucophyta

(Cyanophyta)
Sk. Haptophyta Sk. Chlorophyta
Sk. Euglenophyta
Sk. Prochlorophyta Sk. Cryptophyta
Sk. Dinophyta
Sk. Rhodophyta
chloroplastus dengia chloroplastus
neturi branduolio, endoplazminis tinklas, dengia dvi
chloroplastų ir todėl iš viso juos membranos
dengia keturios (struktūra kaip
kitų organėlių; membranos;
augalų);
+ žiuželiai
Karalystė Bacteria

Sk. Cyanobacteria Sk. Prochlorophyta

(Cyanophyta)
turi fikobilinus neturi fikobilinų
turi chlorofilą a ir b
turi chlorofilą a
tilakoidai granulėse
tilakoidai pavieniai
 Sk. Cyanobacteria (Cyanophyta) - melsvabakterės

Priklauso apie 2000 rūšių;

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai, kolonijiniai ir daugialąsčiai mikroskopiniai
organizmai;
Anabaeana

Croococcus Oscillatoria

kokoidinė struktūra siūlinė struktūra

homocitinė heterocitinė
 Sk. Cyanobacteria (Cyanophyta)

šakotasiūlė daugiaeilė srtuktūra

Stigonema

specifiniai ląstelės požymiai:

neturi branduolio, chloroplastų ir kitų organėlių;
turi chlorofilą a, karotenoidų (apsaugo ląsteles nuo žalingų UV spindulių);
turi fikobilinų (fikocianino, alofikocianino), kurie suteikia melsvai žalsvą atspalvį;
pagrindinė atsarginė maisto medžiaga – cianėjų krakmolas (glikogeno tipo pilosacharidas);

neturi žiuželinių stadijų, juda formuodamos pseudovakuoles arba gleives

 Sk. Cyanobacteria (Cyanophyta)
melsvabakterės auga greitai, sugeba pasisavinti
aplinkoje esantį azotą ir fosforą;

praturtina vandenis ar dirvą azoto junginiai;

azoto ir fosforo perteklius kaupiasi ląstelėse ir taip

užtikina konkurencingumą su kitais dumbliais;

Dauginimasis:
ląstelių dalijimasis pusiau; fragmentacija;

hormogonėmis; akinėtėmis;
 Sk. Cyanobacteria (Cyanophyta)

Melsvabakterių išskiriamos toksinės medžiagos:

lipopolisacharidiniai endotoksinai (pasklinda ir toksiškai veikia
melsvabakterėms suirus) - sukelia karcinomą, lygiųjų raumenų spazmus;

hepatoksinai - sukelia kepenų cerozę, viduriavimą, anoreksiją;

neurotoksinai - sukelia raumenų

spazmus, dusulį, vėžines ligas,
kvėpavimo sutrikimus,
haliucinacijas;

dermotoksinai - sukelia odos

alergiją, bėrimus, niežulį;
 Sk. Cyanobacteria (Cyanophyta)

Dažniausiai vandens žydėjimą sukelia:

Anabaena flos-aquae Microcystis aeroginosa

(vandenkrėtis)

Aphanizomenon flos-aquae
(žvynakrėtis)
Melsvabakterių panaudojimas:

Arthrospira Nostoc (gleivėtis)

maisto papildai, kosmetika, vaistai

Karalystė Chromista

Sk. Ochrophyta Sk. Haptophyta Sk. Cryptophyta

(ochrofitai) (haptofitai) (kriptofitai)

neturi fikobilinų neturi fikobilinų turi fikobilinus,

kaupia krakmolą

heterokontiniai heterokontiniai heterokontiniai

žiuželiai žiuželiai + haptonema žiuželiai

endoplazminis tinklo turi specifinias

kanalas yra periferinėje ląstelės struktūras
citoplazmos dalyje ir
juosia visą ląstelės
citoplazmą
 Sk. Ochrophyta - ochrofitai
Priklauso 11 klasių dumbliai, vienas didžiausių
skyrių;

Pagrindiniai skyriaus požymiai:

tilakoidai išsidėstę chloroplasto lamėlese po tris;

chlorofilas a, c1, c2 ir c3, karotenoidai;

ląstelėse kaupiama atsarginė medžiaga –

chrizolaminarinas (tirpus polisacharidas);

du heterokontiniai ir du heteromorfiniai
žiuželiai;
 Kl. Bacillariophyceae - titnagdumblainiai
Priklauso apie 12 000 rūšių (paplitę įvairiuose vandenyse planktone ir
bentose, t.p. žemos temperatūros zonose bei sausumoje);

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai ir kolonijiniai dumbliai;
kokoidinė gniužulo struktūra, sienelė inkrustuota siliciu;

Melosira Asterionella (žvaigždūnė) Diatoma (dvikiautė)

 Kl. Bacillariophyceae - titnagdumblainiai

SPEC. POŽYMIS: ląstelę dengia specifinis tvirtas apvalkalas šarvelis –

FRUSTULĖ;

turi chlorofilą a ir c, ksantofilų (rusvos spalvos fukoksantinas

nustelbia chlorofilą ir sutekia chloroplastui rusvą atspalvį);
 dauginasi
nelytiškai
(ląstelių
dalijimuisi
pusiau) ir
lytiškai
(oogamijos
ir izogamijos
būdais)

valtelė
 Kl. Bacillariophyceae - titnagdumblainiai

titnagdumbliai yra ir autotrofiniai ir heterotrofiniai

dumbliai, pirminės organinės medžiagos producentai;

titnagdumbliai labai
tinkami
bioindikatoriai,
tinkami ekologinei
paviršių vandenų
būklei įvertinti;

Nitzschia
 Kl. Chrysophyceae - auksadumblainiai
Priklauso apie 1 000 rūšių (paplitę daugiausiai gėluose vandenyse,
planktone ir bentose);

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai, daugialąsčiai kolonijiniai dumbliai;
būdingi visi morfologiniai gniužulų tipai;

Chrysocapsa Rhizochrysis Phaeothamnion

palmelinė struktūra ameboidinė struktūra šakotasiūlė struktūra

 Kl. Chrysophyceae -
auksadumblainiai

SPEC. Požymis:
ląstelę dengia arba
plazminė membrana,
arba siliciu inkrustuoti
žvyneliai ar
celiuliozinė sienelė -
lorika;

ląstelėje esantis fermentas

rūgštinė fosfotazė leidžia
pasisavinti organinį fosforą,
kuris yra neprieinamas
kitiems;
 turi chlorofilą a ir c,
ksantofilų (rusvos
spalvos fukoksantinas ir
violoksantinas nustelbia
chlorofilą ir sutekia
chloroplastui rusvą,
gelsvą atspalvį);

dauginasi nelytiškai
(įvairias sporas
formuoja) ir lytiškai
(hologamijos ir
izogamijos būdais)
 Maitindamiesi
heterotrofiškai
auksadumbliai ne tik
apsirūpina būtinomis
maisto medžiagomis,
bet ir sunaikina kitus
dumblius bei
bakterijas,
konkuruojančiais su
jais.

Dinobryon (dinobris)
 Kl. Xanthophyceae - gelsvadumblainiai
Priklauso apie 600 rūšių (paplitę daugiausiai gėluose vandenyse (planktone)
bei drėgnoje dirvoje, mėgsta rūgštų ir neutralų substratą);

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai, daugialąsčiai ir kolonijiniai dumbliai;
būdingi visi morfologiniai gniužulų tipai;

Heterochloris Tribonema Botrydium

monadinė struktūra siūlinė struktūra sifoninė struktūra

 Kl. Xanthophyceae - gelsvadumblainiai

SPEC. požymiai:
ląstelę dengia
sienelė, kuri gali
būti inkrustuota
arba silicio
dioksidu, arba
kalcio karbonatu,
arba geležies
druskomis;
Vaucheria (gaurūnė)

turi chlorofilą a ir c, karotenoidų (svarbiausi

beta karotenas ir vaušeriaksantinas);
dauginasi nelytiškai (įvairias
sporas formuoja, t.p.
fragmentacija ir dalijimusi) ir
lytiškai (hologamijos,
heterogamijos ir izogamijos
būdais)
 Kl. Phaeophyceae - rudadumblainiai
Priklauso apie 2 000 rūšių (paplitę dažniausiai sūriuose vandenyse, bentose
litoralės ir sublitoralės zonose);

Morfologiniai požymiai:
daugialąsčiai dumbliai, nuo kelių mm iki 30-60 metrų;
būdingi visi daugialąsčiai morfologiniai gniužulų tipai;

Ectocarpus (karpasiūlis) Fucus (guveinis)

Scytosiphon
įvairiasiūlė struktūra audininė struktūra
siūlinė struktūra
 Kl. Phaeophyceae - rudadumblainiai

specifiniai ląstelės požymiai:

ląstelę gaubia celiuliozinė
sienelė, kurios išorinį
sluoksnį dengia algino
rūgštis ir druskos (brinki
medžiaga, sauganti
dumblius nuo išdžiūvimo);

turi chlorofilą a ir c, įvairių

ksantofilų (rusvos spalvos
fukoksantinas nustelbia
chlorofilą ir sutekia
chloroplastui rudą atspalvį);
dauginasi nelytiškai (gniužulo dalimis ar propagulomis) ir
lytiškai (visų tipų gametogamijos būdais)

kai kurie
rudadumbliai
kaupia jodą
(Laminaria) ir tai
gali sudaryti 0,3 %
šviežios biomasės;

Laminaria
 Kl. Phaeophyceae - rudadumblainiai
Rudadumblainių panaudojimas:
Alginantai (gaminami iš algino rūgšties) naudojami kaip
natūralūs standikliai (E400-E404) gaminant emulsijas ar
suspensijas, maisto pramonėje, kosmetikoje, farmacijoje;

Laminaria japonica
 Maistas (Japonijoje 10 % maisto raciono
sudaro rudadumbliai)

Tofu ir rudadumblių salotos

Medicinoje ir Fukoidanas
farmacijoje (augliuose sukelia
vėžio prevencijai vėžinių ląstelių
ir gydymui apoptozę)

Fucus vesiculosus
Fucus vesiculosus
 Karalystė Chromista

Sk. Ochrophyta Sk. Haptophyta Sk. Cryptophyta

neturi fikobilinų neturi fikobilinų turi fikobilinus,

kaupia krakmolą
heterokontiniai
žiuželiai heterokontiniai heterokontiniai
žiuželiai + haptonema žiuželiai
endoplazminis tinklo
kanalas yra periferinėje turi specifinias
citoplazmos dalyje ir
juosia visą ląstelės ląstelės struktūras
citoplazmą
 Sk. Haptophyta - haptofitai
Priklauso 400 rūšių (paplitę jūrose ir vandenynuose (fitoplanktone);

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai, daugialąsčiai ir kolonijiniai dumbliai;
dažniausiai – monadinis gniužulo tipas;

būdingas greitas dauginimasis (kartais du kart per dieną), sukelia

vandens žydėjimą;

Emiliana
 Sk. Haptophyta - haptofitai

Būdingi ląstelės požymiai:

endoplazminis tinklo kanalas yra
periferinėje citoplazmos dalyje ir
juosia visą ląstelės citoplazmą;

turi specifinę ląstelės išaugą – haptonemą;

turi chlorofilą a ir c, įvairių karotenoidų

(svarbiausias rusvos spalvos fukoksantinas
nustelbia chlorofilą ir sutekia chloroplastui
rudą atspalvį);

dauginasi dažniausiai ląstelių dalijimuisi pusiau;

 Sk. Cryptophyta - kriptofitai
Priklauso 300 rūšių (paplitę jūrose ir gėluose vandenyse (planktone));

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai monadinio giužulo tipo dumbliai;

pavasarį ir rudenį vystymosi pikas – organinės medžiagos

pirminiai producentai;
pakantūs žemai temperatūrai ir staigiems druskingumo pokyčiams;
mėgstami zooplanktono, nes yra smulkūs ir turi riebalų rūgščių;

Cryptomonas Chilomonas
 Sk. Cryptophyta - kriptofitai
Būdingi ląstelės požymiai:
priekinės ląstelės galas įstrižai nupjautas;

pilvelinėje pusėje yra ryklė;

turi specifinę organėlę – nukleomorfą;

turi chlorofilą a ir c, įvairių karotenoidų ir

fikobilinai, kaupia krakmolą;

turi žiuželius, ląstelę dengia tvirtas apvalkalas

periplastas;

dauginasi dažniausiai ląstelių dalijimuisi pusiau;

Rhodomonas
Karalystė Plantae
 Sk. Dinophyta - dinofitai
Priklauso 4000 rūšių (dauguma paplitę sūriuose vandenyse (planktone));

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai įvairių geometrinių formų monadinio giužulo tipo
dumbliai;
apie 60 rūšių išskiria toksines medžiagas, sukeliančias masinę
jūros gyvūnų žūtį;

pasižymi bioliumeniscencija (ląstelėje yra

struktūros – kibirkštys, susidariusios iš
Goldžio komplekso pūslelių ir susitelkusios
periferinėje ląstelių dalyje. Medžiaga –
liuciferinas);

sukelia vandens žydėjimą, vadinamą

raudonuoju potvyniu;
specifiniai ląstelės požymiai:
chlorofilas a, c1 ir c2,

specifinis apvalkalas - teka

atsarginės medžiagos:
krakmolas ir riebalai;

dauginasi nelytiniu būdu (ląstelių dalijimuisi pusiau ir sporomis)

bei lytiškai (izogamijos, heterogamijos) būdu;
 Dinofitų rūšių įvairovė

Peridinium (peridinis)

Dinophysis

Ceratium (ragadumblis)
 Sk. Rhodophyta - raudondumbliai
Priklauso 10 000 rūšių (paplitę jūrose (bentose) ar švariuose upeliuose);

Morfologiniai požymiai:
daugialąsčiai makroskopiniai dumbliai (iki 6 m);

Specifiniai ląstelės požymiai:

chlorofilas a ir d, fikobilinai, floridėjų krakmolas;
sienelė yra celiuliozinė pektininė, išorinis sluoksnis sudarytas iš
pektinų, turinčių daug hidroksigrupių;
turi kamštines jungtis;
būdinga fotoaklimatizacija;
dauginasi nelytiniu būdu (fragmentacija ir sporomis) bei lytiškai
(oogamijos) būdu;
 Raudondumblių rūšių įvairovė

Bangia atropurpurea (purpurinė bangija) Lemanea (nerūnė)

Batrachospermum (varliaikris) Furcellaria (banguolis)

 Raudondumblių panaudojimas
Ekstrahuojamas agaras iš ląstelių sienelėse
esančių filokoloidinių medžiagų;

ekstrahuojama karageninas

kosmetikoje, farmacijoje, ir
mikrobiologijoje kaip stabilizatoriai

Furcellaria

Porphyra
 Sk. Chlorophyta - žaliadumbliai
Priklauso 20 000 rūšių (plačiai paplitę įvairiuose ekosistemose);

Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai, kolonijiniai ir daugialąsčiai visų morfologinių
gniužulų tipų dumbliai;

Specifiniai ląstelės požymiai:

chlorofilas a ir b, pigmentas liuteinas, krakmolas ir riebalai;

sienelė yra dvisluoksnė, sudaryta iš mikrogijų ir pektino;

charakteringas požymis – žiuželio pamatinių kūnelių skaičius;

dauginasi nelytiniu būdu (fragmentacija ir sporomis) bei lytiškai (oogamijos,

izogamijos) būdu;
Žaliadumblių rūšių įvairovė

Ulothrix

Cladophora (maurarykštė)

dvyniečiai
Chara
 Žaliadumblių panaudojimas

Sukaupiantys daug lipidų

žaliadumbliai naudojami
kaip alternatyvus
atsinaujinantis energijos
šaltinis;

Naudojami kiap modeliniai bei indikatoriniai organizmai stebint

vandens telkinių kokybės pokyčius;

Naudojami maisto ir
farmacijos pramonėje;

Naudojami kaip natūralūs

maisto dažikliai;
Biodyzelino gamybos sistema iš mikrodumblių
Dumblių panaudojimas biokuro gamybai. Dumblių energetikos integracija
į pastatus
 Aklumo
gydymas

Chlamydomonas – valkčiadumblis
orientuotis į šviesos šaltinius
 Sk. Euglenophyta - eugledumbliai
Priklauso 1000 rūšių (daugiausia paplitę gėluose vandenyse
(planktone ir bentose);
Morfologiniai požymiai:
vienaląsčiai įvairios geometrinės formos monadinio giužulo tipo
dumbliai;
Specifiniai ląstelės požymiai:

chlorofilas a ir b, kaupia paraamiliną,

specifinis apvalkalas – pelikulė, kelias rūšis dengia

minėralinė lorika;

priekiniame ląstelė gale turi ryklę;

dauginasi nelytiniu būdu (skildami pusiau);

Euglena
Ačiū už dėmesį