Karalystė: Gyvūnai

Tipas: Duobagyviai
Atstovas: hidra
Sandara:
 spindulinė simetrija (jos dėka hidra gali
vienodai pasiekti į visas puses ir taip
pagauti grobį iš visų pusių);
 kūnas iš dviejų ląstelių sluoksnių-
ektodermos (išorinio) ir entodermos
(vidinio), nesudaro audinių;
 turi virškinamąją (gastralinę) ertmę;
 kūno forma: panaši į maišelį, 5-7mm ilgio;
 viename gale yra burna (vienintelė kūno
anga), apsupta čiuptuvų (jais hidra prisitraukia prie burnos grobį ir jį praryja, juose yra dilgiųjų
ląstelių), o kitame gale- ,,padas‘‘- juo hidra prisitvirtina prie paviršių.
 Hidros kūno sienelės sandara:
Ektodermoje yra epitelinių ląstelių (apsaugo), epitelinių-raumeninių ląstelių, raumeninių
skaidulų, nervinių ląstelių (sudaro nervinį raizginį), dilgiųjų ląstelių (padeda pagauti grobį ir
apsisaugoti), tarpinių ląstelių (padeda atstatyti prarastas ir sužalotas kūno dalis).
Entodermoje yra virškinamųjų (dalyvauja virškinant maistą), liaukinių (gamina fermentus),
raumeninių, nervinių ląstelių bei raumeninių skaidulų (padeda judėti).
Judėjimas: hidra mažai judri, tačiau gali judėti:
 kulversčiuodama (susitraukiant ektodermoje esančioms
raumeninėms skaiduloms);
 čiuoždama savo pagrindu.
Dauginimasis:
 nelytinis (pumpuravimasis);
 lytinis: susiliejus gametoms įvyksta apvaisinimas.
Nelytiniu būdu hidros dauginasi palankiomis sąlygomis, o lytiniu-
nepalankiomis sąlygomis.
Vienos hidros yra skirtalytės, o kitos- hermafroditai.
Vystymasis: tiesioginis (kiaušinėlis ir suaugėlis);
Hidra gyvenimo pradžioje sudaryta iš vienos ląstelės- kiaušinio.
Vystymasis iš pradžių vyksta kiaušidėje, po to gemalas
apsidengia kietu apsauginiu dangalu, kuris nunyksta, kai susidaro
palankios aplinkos sąlygos.
Mityba: hidra-plėšrus gyvūnas(grobuonis), minta mažesniais organizmais(pvz., dafnijomis,
vėžiukais)
 Mitybai svarbios dilgiosios ląstelės(padeda pagauti grobį);
 Virškinimas vyksta gastralinėj ertmėj ir ląstelių viduje;
 Gastralinėj ertmėj maistas yra susmulkinamas;
 Virškinamosios ląstelės turi kelis žiuželius, kurie nuolat juda ir
stumia susmulkintą maistą prie ląstelių arba gali išleisti
pseudopodijas(kaip ameba) ir pagriebti jomis maistą, kuris
suvirškinamas virškinamosiose vakuolėse, o nesuvirškintos
liekanos pašalinamos pro burną.
Prisitaikymas: gyvena ežeruose, upeliuose arba tvenkiniuose, kur švarus, skaidrus vanduo, ant
vandens augalų stiebų ir yra prisitaikę:
 Turi dilgiąsias ląsteles (jomis apsigina);
 Regeneracija (prarastų ar sužalotų kūno
dalių ataugimas- dėka tarpinių ląstelių);
 Padas- juo prisitvirtina prie paviršių;
 Čiuptuvai (aukai-maistui sugauti);
 Reagavimas į dirgiklius – prisilietimą, temperatūros pakitimą, vandenyje atsiradusias
įvairias ištirpusias medžiagas ir kt.;
 Spindulinė simetrija (čiuptuvai aplink visą burnos ertmę, todėl gali pagauti auką iš bet
kurios pusės).
Reikšmė gamtai: ekosistemose mitybos grandinių dalis (minta pirmuonimis ir bakterijomis,
dafnijomis, ciklopais).