You are on page 1of 4

Gyvūnai

1) Apibūdinkite parazitinių kirmelių reikšmę gamtai ir žmogui (3 taškai).


2) Apibūdinkite sliekų reikšmę gamtai ir žmogui (3 taškai)
3) Apibūdinkite hidros, planarijos ir kaspinuočio vystymasį.
4) Apibūdinkite hidros, planarijos, askaridės ir kaspinuočio kūno dangas ir jūdėjimą.
Hidros judėjimas: juda kulversciuodama

5) Apibūdinkite hidros, planarijos, askaridės ir kaspinuočio mitybą, prisitaikymą gyventi tam tikroje
aplinkoje.

6) Apibūdinkite nariuotakojų reikšmę gamtai ir žmogui (3 taškai)


Gamtai:
1) Reguliuoja populiacijos gausuma
2) Skraidantieji vabzdžiai apdulkina augalus
3) F
Žmogui:
1) vartojami maistui
2)

7) Paaiškinkite askaridės dauginimosi ciklą (3taškai)


Apvaliosios kirmėlės būna skirstalytės (iš išorinių lytinių požymių galima atskirti patinus
nuo patelių), partenogeninės (vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių) ir hermafroditinės
(vyriškoji ir moteriškoji sistema yra viename organizme, bet apvaisinimas paprastai būna
kryžminis). Vystymasis tiesioginis.

8) Nurodykite pagrindinius askaridėmis užsikrėtimo kelius(2 taškai)


Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per dirvožemiu suterštas rankas, valgant
nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių
vandenį. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti
musės, tarakonai. Askaridoze žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai
užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių
kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia
lauke. Ypatingai pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis yra tręšiamas žmonių
išmatomis.

9) Apibūdinkite parazitinių kirmelių vystymosi ypatumus, susietus su jų gyvenimo būdu (3 taškai)


Askaridžiu vystymosi ciklas vyksta keičiant šeimininkus. Galutinio šeimininko organizme
visada parazituoja tik askaridoze sergantis žmogus. suaugusios siurbikės, tarpinio
šeimininko – lervinės siurbikių stadijos. Galutiniai šeimininkai (žmonės, laukiniai ir
naminiai žinduoliai, mintantys žuvimi) su išmatomis į aplinką išskiria parazito kiaušinėlius.
Kad parazito vystymasis vyktų toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį. Kiaušinėliams
patekus į vandenį juos praryja moliuskai, tarpiniai parazitų šeimininkai. Žinoma daugiau
kaip 100 rūšių moliuskų, kurie gali būti šio parazito tarpiniai šeimininkai. Moliusko
organizme iš kiaušinėlio išsilaisvina lerva, kuri per 4–6 mėnesius virsta cerkarija – lerva,
turinčia uodegėlę ir pasižyminti dideliu skvarbumu. Šios lervos išeina iš moliusko
organizmo, patenka į vandenį ir per odą bei žiaunas aktyviai prasiskverbia į gėlavandenių
žuvų organizmą, antrą tarpinį parazito šeimininką. Žuvų odoje, raumenyse bei kituose
organuose susidaro cistos – 0,24–0,34 mm skersmens, plika akimi nematomos pūslelės,
kuriose per 6 savaites subręsta invazinės lervos, galinčios užkrėsti galutinius šeimininkus.

10) Paaiškinkite tarpinių ir galutinių šeimininkų vaidmenys (3taškai)


Natūraliai gyvybinis kirmėlių ciklas vyksta tarp žiurkių (galutiniai šeimininkai) ir sraigių, šliužų (tarpiniai šeimininkai).
Suaugusios Angiostrongylus cantonensis arba žiurkių plaučių kirmėlės gyvena žiurkių plaučių arterijose. Subrendusios
kirmėlių patelės yra 36 mm, patinėliai – 26 mm ilgio. Viena apvaisinta patelė kasdien išskiria apie 15 tūkst. kiaušinėlių,
iš kurių išsirita 1-os stadijos (0,1mm dydžio) lervos. Jos iš plaučių arterijų migruoja į kapiliarus, patenka į plaučių
alveoles, bronchus, juda trachėja iki ryklės, o nurijus patenka į žarnyną, su išmatomis į aplinką. Patekusios ant žemės
1–os stadijos lervos (L1) įsiskverbia arba yra praryjamos tarpinių šeimininkų (sraigių, šliužų). Per du mėnesius tarpinio
šeimininko organizme jos virsta 3-os stadijos lervomis (L3), kuriomis jau gali užsikrėsti žiurkės, transportiniai
šeimininkai (krabai, varlės, gyvatės, driežai ir kt.) bei žmogus. Kai sraigę praryja žiurkė, 3-os stadijos lervos keliauja į
smegenis, kur tampa jaunomis suaugusiomis kirmėlėmis. Užaugusios iki 12 mm ilgio jos migruoja į plaučių arterijas, kur
lytiškai subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Ciklas kartojasi.

11) Apibūdinkite parazitinių kirmelių biologinį vaidmenį (2taškai)

1) Reguliuoja populiacijos gausuma


2)

12) Paaiškinkite kokiais būdais galima užsikrėsti parazitinėmis kirmėlėmis (3 taškai)


1) Nesilaikant tanku higienos
2) per paviršinį sluoksnį, tai yra, dirvą, kuriame parazitiniai kirminai paliko savo
brandžius kiaušinius;
3) per kontaktą su užsikrėtusiais naminiais ar laukiniais gyvūnais, paukščiais ar
vandens fauna;
4) per užterštą maistą, kuris nebuvo pakankamai termiškai apdorotas;
5) daugelis helminto kiaušinių patenka į atvirus rezervuarus, vandens telkinius
6) kai kuriais atvejais užkietėjęs ar kraujui būdingas vabzdys gali sukelti infekciją.
7) Susilietimas su vandeniu. Atviruose rezervuaruose yra daugybė kirminų rūšių.

13) Nurodykite priemones, apsaugančias nuo užsikrėtimo parazitinėmis kirmėlėmis (3 taškai)


1. Tinkama higiena
2. tinkamai apdorojant maistą
3. Saugoti maista nuo musiu tarakonu žiurkiu.
14) Paaiškinkite, kodėl parazitinės kirmėlės pasižymi didelių vislumu (2taškai)

15) Apibūdinkite slieko ir dėlės jūdėjimą, kūno dangas, mitybą, vystymasį, prisitaikymą
gyventi tam tikroje aplinkoje.

JUDĖJIMAS: Sliekas juda naudodamas apskritus ir išilginius raumenis, taip pat šerius, vadinamus
sąnariais. Sliekas gali išstumti kūną iš savo kūno, kad galėtų patraukti aplink jį esančią dirvą.
Siekdamas judėti į priekį, kirminas, naudodamasis savo kojomis, įtvirtina kūno priekinę dalį ir
sutraukia išilginius raumenis, kad sutrumpintų kūną.
Dėlės juda naudodamosi išilginiais ir apskritais raumenimis, modifikuodami judesį peristaltikos
būdu, savaeigę jėgą pakaitomis susitraukinėdami ir prailgindami kūno dalis. Jie naudoja savo
užpakalinius ir priekinius čiulptukus kad jie galėtų progresuoti kilpomis ar įsitaisymu, kaip
geometrinių kandžių vikšrai. Užpakalinis galas pritvirtintas prie pagrindo, o priekinis galas
peristaltiškai iškyla į priekį apskritais raumenimis, kol jis liečiasi žemyn, kiek tik gali pasiekti, ir
priekinis galas yra pritvirtintas. Tada užpakalinis galas atleidžiamas, išilginių raumenų ištemptas į
priekį ir vėl pritvirtinamas; tada atleidžiamas priekinis galas ir ciklas kartojasi.

Kūnas yra padalintas į segmentus.


KŪNO DANGOS:

Tai primena žiedus.


MITYBA: Sliekai minta dirvožemyje esančiomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip negyvi
lapai ir smulkios dirvožemio dalelės, kurios virškinamos žarnyne. Kai kurios dėlių rūšys
(hematophagus) minta krauju. Kitos rūšys minta ardančiais kūnais ir atviromis varliagyvių, roplių,
žuvų ir net žinduolių žaizdomis.
VYSTYMASIS: vystosi embriono stadijose
PRISITAIKYMAS:

16) Apibūdinkite vėžio, dafnijos, voro ir erkės jūdėjimą, kūno dangas ir vystymąsi.

17) Paaiškinkite, kaip galima apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų (3taškai)
Prieš einant i miškus naudoti purškalus nuo vabzdžiu , rekomenduojami šviesi rūbai , po
miško patikrinti save bei mainius gyvunus , skiepytis

18) Apibūdinkite vėžiagyvių biologinė reikšmę (3 taškai)

19) Daugelis mažesnių vėžiagyvių


gali perdirbti maistines medžiagas, o
didesni vėžiagyviai gali būti maisto
šaltinis stambiems vandens
žinduoliams. Sausumos vėžiagyviai
taip pat turi ekologinę reikšmę kaip
negyvų organizmų skaidytojai.

20) Apibūdinkite vėžio, dafnijos, voro ir erkės mitybą, prisitaikymą gyventi tam tikroje
aplinkoje.

21) Apibūdinkite žiogo, dusios, grambuolio, bitės, skruzdelės, drugio ir uodo jūdėjimą, kūno
dangas ir vystymasį.

22) Apibūdinkite žiogo, dusios, grambuolio, bitės, skruzdelės, drugio, uodo mitybą ir
prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje.

23) Apibūdinkite vabzdžių reikšmę žmogui, nurodykite pagrindinius panaudojimo būdus


(3taškai)
Naudojama medicinoje , maistui ,

24) Paaiškinkite bitininkystės reikšmę žmogui (3taškai)


Maitas , kai kuriems gal pragyvenimo šaltinis , gražu moko žmones būti ramiems nuolankiems ,
kartais tai buna terapija.

25) Nurodykite, kokie dar bestuburiai gyvūnai yra veisiami, panaudojami patys ar jų
produktai (3taškai)

26) Apibūdinkite voragyvių biologinę reikšmę (3taškai)


Reguliuoja popuiliacijos gausuma

27) Palyginkite vabzdžių pilno ir nepilno kitimo vystymasį (4 taškai)

You might also like