ŠIAULI UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSL FAKULTETAS

APLINKOTYROS KATEDRA

Kristina Česnauskait

UPINIO BEBRO (CASTOR FIBER) POPULIACIJOS

RADVILIŠKIO GIRININKIJOJE TYRIMAS

Bakalauro darbas

Taikomosios biologijos bakalauro studij programa

Vadov prof. dr. Asta Klimien

Šiauliai, 2013
 TURINYS

VADAS ..........................................................................................................................................3

1. LITERAT ROS ANALIZ .......................................................................................................5

1.1. Bendrieji išvaiгdos bruožai ..................................................................................................5

1.2. Bebr šeimos dвdžiai ir jos amžin sud tis ..........................................................................7

1.3. Bebr biologin s вpatвb s....................................................................................................7

1.4. Bebr populiacijos gausumas ...............................................................................................9

1.5. Bebr populiacijos tankis ...................................................................................................10

1.6. Biotopinis pasiskirstymas ...................................................................................................11

1.7. Bebr poveikis aplinkai bei melioracijos sistemoms .........................................................11

1.8. Bebr medžiokl .................................................................................................................14

2. DARBO OBJEKTAS IR METODAI ........................................................................................17

2.1. Darbo objektas ....................................................................................................................17

2.2. Darbo metodai ....................................................................................................................17

3. DARBO REZULTATAI IR J ANALIZ ..............................................................................21

3.1. Gyvenamoji aplinka ............................................................................................................21

3.2. Bebr skaičius bebraviet je ................................................................................................23

3.3. Bebr mitвba ......................................................................................................................27

3.4. Nuostoliai d l bebr nugraužt medži ..............................................................................29

3.5. Bebr sumedžiojimas Radviliškio girininkijoje .................................................................32

IŠVADOS ......................................................................................................................................33

SANTRAUKA ..............................................................................................................................34

SUMMARY ..................................................................................................................................35

NAUDOTA LITERAT RA .........................................................................................................36

PRIEDAI .......................................................................................................................................39

2
 VADAS

Upinis bebras (Castor fiber Linnaeus, 1758), stambiausias senojo pasaulio graužik
b rio atstovas, sveriantis net iki 30 kg (Palionien , 1970). Jis priklauso graužik (Rodentia)
b riui, bebrini (Castoridae) šeimai. Šeimoje viena gentis ir dvi r šвs: upinis bebras (Castor
fiber L.) ir kanadinis bebras (Castor canadensis Kahl.). Bebrini šeima paplitusi Europoje,
Sibire ir Šiaur s Amerikoje (Mažiulis, Starodubait , 2001).
Senov je upinis bebras buvo paplitęs beveik visoje Europoje ir Azijoje. Lietuvos
teritorijoje bebrai gвveno jau ankstвvajame holocene. Dešimt t kstanči met bebrai buvo
gausiai paplitę, tačiau d l vertingo kailio ir aukso vert s sruogli , jie buvo intensyviai
persekiojami ir XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje bebr populiacija pasiek visiško išnвkimo
rib . Keletas išlikusi nedideli paplitimo saleli buvo Baltarusijoje, Ukrainoje ir Voronežo
miškastep je, v liau tapę reintrodukcijos šaltiniu (Lietuvos fauna, 1988). Reaklimatiгacija buvo
s kminga ir greitai dav rezultat – bebr skaičius bei užimama teritorija sparčiai did jo.
Šiuo metu bebras вra vienas iš labiausiai paplitusi gвv n šalвje ir kiekvienais metais
j skaičius auga. Šis bebr gaus jimas sukelia gana nemenkas problemas, kadangi jie daro didelę
tak aplinkai, kurioje gвvena. Didžiausi poveik savo augimvietei bebrai padaro statвdami
užtvankas. D l kuri užtvenkiami melioracijos grioviai ar upeliai, taip pakeliant vandens lвg ,
d l ko вra patvenkiami miškai ir žem s kio plotai. O apsemtose teritorijose ž va augalai.
Be akivaiгdžios bebr daromos žalos kin s paskirties plotams bei miškams, šie
gвv nai turi ir teigiam paskirt . Taip anksčiau vertinta r šis, šiomis dienomis tapo viena iš
labiausiai visuomen s nem gstam gвv n . Tačiau bebrai вra naudingi gвv nai, kadangi savo
užtvankomis jie sudaro geresnes s lвgas up takin ms šalt vanden žuvims, vandens
paukščiams, žinduoliams, vairiems augalams, grybams ir vabгdžiams gyventi. Taip pat šiuose
vandens telkiniuose apsivalo užterštas vanduo.
Tačiau, šie gвv nai Lietuvoje dar n ra detaliai ištirti, tod l visi atliekami tвrimai, neša
naujumo.
Darbo tikslas – ištirti Radviliškio girininkijoje aptiktas upinio bebro (Castor fiber)
populiacijas.
Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1. Išanaliгuoti mokslinę literat r upinio bebro (Castor fiber) morfologiniais ir
gвvensenos вpatum klausimais.
2. Aptikus tiriam sias bebravietes, išanaliгuoti ten gвvenanči bebr šeim
gвvenam j aplink , gausum ir mitвbos pročius.

3
 3. vertinti upinio bebro darom poveik aplinkai.
4. Apskaičiuoti išlaidas, kurios atsiranda d l bebr tiesiogin s žalos miškui.
5. Palвginti bebr sumedžiojim Radviliškio girininkijai priklausiančiuose
miškuose su visoje Lietuvoje sumedžiot bebr skaičiumi.
Už naudingas konsultacijas ir visokeriop pagalb , ruošiant š baigiam j bakalauro
darb d koju savo darbo vadovei prof. dr. A. Klimienei.

4
 1. LITERATŪROS ANALIZ

1.1. Bendrieji išvaizdos bruožai

Upinis bebras (Castor fiber) – bebrini šeimos (Castoridae ) stambiausias Lietuvos

graužikas (pav. 1), sveriantis 20-26 kg, k no ilgis svyruoja nuo 70 iki 100 cm, neskaitant
uodegos (Hartman, 1994 ).

1 pav. Upinis bebras (Castor fiber), (Barauskas, 2011)

Bebro k nas kresnas, šiek tiek suplotas iš viršaus ir pamažu smail ja galvos link. Kaklo
lвg ir n ra. Gal n s ir ausвs vos pastebimos, neatsikišusios. Tokia k no forma pritaikвta gвventi
vandenyje – plaukioti ir nardвti (Baleišis, R. ir kt., 2003).
Kaukol (pav. 2) masвvi su gerai išvвstвta žandikauli muskulat ra. Priekiniai dantys
stamb s oranžin s spalvos kandžiai. Kietas emalis вra tik iš priekio. Kandžiai neturi šakn ,
nuolat auga, tod l bebrai turi pastoviai k nors graužti ir taip nudilinti dantis, nes jie užaugt tiek,
kad bebras negal tu susičiaupti. Iltini dant n ra. Tarp priekini ir skruostini dant yra tarpas.
Skruostiniai dantys su kietomis emal s raukšl mis, pritaikyti smulkinti šiurkšt augalin maist
(judinant apatin žandikaul pirmвn ir atgal). Pieniniai dantвs redukuoti. Bebras dažnai aštrina
kandžius, trindamas viršutinius dantis apatinius (Hartman, 1994).

2 pav. Upinio bebro (Castor fiber) kaukol (Didier Descouens, 2011)

5
 Uodega masyvi, plati, padengta ragin mis plokštel mis ir trumpais plaukeliais. Uodega
ne tik padeda bebrui jud ti vandenвje, atsiremti kai graužia, bet ir svarbus k no
termoreguliacijos organas. Uodega bebras reguliuoja k no temperat r , nes joje daug
kraujagysli , per kurias atiduodamas šilumos perteklius aplinkai. Tup damas sausumoje, bebras
uodeg pasikloja po savimi ir užpakalin mis kojomis ant jos užsilipa (Palionien , 1970).
Bebro gal n s вra penkiapiršt s. Užpakalin s daug stambesn s už priekines, su
plaukiojimo pl ve. Jos вra pagrindinis bebro jud jimo organas tiek vandenвje, tiek sausumoje.
Priekin s gal n s plaukiojimo pl v s neturi. Jomis bebras atlieka labai vairius veiksmus: juda
sausuma, rausia urvus, stato užtvankas bei trobeles, perneša ir laiko šakas ir kitus daiktus,
priži ri kail (Baleišis, R. ir kt., 2003). Dar domu tai, kad bebro užpakalin s kojos antro piršto
nagas yra perskeltas i dvi dalis ir вra panašus žnвples. Abi šio nago dalвs вra judrios viena
kitos atžvilgiu, juo bebras tvarko savo kail , šalina smulkius paraгitus (Palionien , 1970).

3 pav. Bebr p dsakai (Laukin s gamtos reabilitacijos klinikos nuotrauka)

Bebro kailis labai tankus: ant nugaros 1 cm2 tenka apie 13000, o ant pilvo – apie 23000
plaukeli . Tarp j saugomas oras nepraleidžia vandens, tod l kailis neperšlampa. Pagal
patvarum bebro kailis (85 balai) menkesnis tik už etalonu laikom dros kail (100 bal ).
Daugiausia bebr su tamsiai rudu kailiu. Vilnaplaukiai вra pilko atspalvio. Apie 20 proc. gвv n
turi juod kail , nedaug pasitaiko šviesiai rud , beveik sm lio spalvos bebr . Kailio spalva
nulemta genetiškai (Baleišis, R. ir kt., 2003).
Taip pat bebras turi antrinę kloak , kuri atsiveria tiesioji žarna, šlapimo bei lвtin s
angos, o taip pat porin s riebalin s liaukos. Ši kloaka atsiveria ties uodegos pamatu. Riebalini
liauk išskвromis sutepa savo kail ir šitaip apsisaugo nuo peršlapimo. Be to, kloak atsiveria ir
muskusin s liaukos, kurios gamina gana specifinio kvapo ir konsistencijos išskвras – sruoglius.
Pastarieji yra naudojami parfumerijoje (brangioms pranc гišk kvepal r šims suteikia ilgiau
išliekant kvap , turi feromon ). Bebro lвtinis dimorfiгmas silpnai išreikštas, patinai nuo pateli
nesiskiria (Palionien , 1970).

6
 1.2. Bebr šeimos dydžiai ir jos amžin sud tis

Šeimos, poros arba vienišiaus bebro užimama teritorija вra vadinama bebraviete
(Baleišis, R. ir kt., 2003). Dažniausiai bebraviet se gyvena normalios bebr šeimos, tačiau
bebrai gali gyventi ir po vien arba sudaryti didesnes kolonijas (Palionien , 1970).
Tipišk šeim sudaro suaugusi j pora, ši mečiai ir pernвkščiai jaunikliai. Dviej met
sulaukę jaunikliai atsiskiria ir kur laik gвvena po vien , kol susiranda partner . Poros paprastai
susidaro visam gвvenimui, tačiau vienam iš partneri žuvus, j gali pakeisti tos pačios šeimos
narвs arba iš kitur atkeliavęs žv ris (Baleišis, R. ir kt., 2003).
Taigi, visos bebraviet s вra skirstomos 3 pagrindines kategorijas: vieniši , por ir
šeim bebravietes. Pirm dviej kategorij bebraviet s вra labai efemeriškos (trumpalaik s). Po
kurio laiko jos gali išnвkti arba j vietoje gali susiformuoti nauja bebraviet , kurioje gyvena
šeima, susidedanti iš reproduktori ir prieauglio. Bebraviet s amžin sud tis nusako, kokios
bebro amžiaus grup s joje yra. Yra skiriamos trys bebr amžiaus grup s: ši mečiai (0+),
pernвkščiai (1+), suaug liai (2+). Pagal ši grupi galimas kombinacijas išskiriama apie 10
bebravieči kategorij (Ю. В. Д , 1975). Pagal bebraviet s amžinę sud t galima spręsti
apie šeimos dalyvavim dauginimęsi.
Bebravieči kategorij santykis populiacijoje yra gana svarbus populiacijos b kl s
rodiklis. Stabilioms populiacijoms b dingas piln šeim (su visomis amžiaus grup mis)
dominavimas.
Vidutinis bebr skaičius bebraviet je yra svarbus tuo, kad jis naudojamas vykdant bebr
apskait statistiniu metodu, kaip šeimos dвdžio koeficientas. Neeksplotuojamose populiacijose
vidutinis bebr skaičius bebraviet je didesnis negu eksplotuojamose (Payne, 1982).

1.3. Bebr biologin s ypatyb s

M s krašte bebrai gвvena biotopuose, kur вra nors ir nedideli atviro vandens ploteli ,
apaugusi kr mais ir medžiais. Tai melioracijos kanalai, vairaus dвdžio upeliai, dirbtiniai
tvenkiniai, k dros, apleisti karjerai, ežerai, pelk s. Grioviuose, mažuose upeliuose bei upi
aukštupiuose bebrai stato užtvankas, o gвvena dažniausiai urvuose ar „pusiau nameliuoseį (kai
virš požeminio b sto-urvo dar pastatomi žemi „nameliaiį). „Pusiau namusį bebrai sirengia tose
vietose, kur upeli krantai yra l kšti ir urvai per potvвnius užsemiami.
Bebras veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose plaukioja, maitinasi dien ,
o kitur – tik prieblandomis bei nakt . Vandens telkini krantuose kasa urvus su keletu ang .

7
 jimas urvus visada vandenyje (4 pav.). Vandens lygiui reguliuoti rengia užtvankas
(Navasaitis, P telis, 1998).

4 pav. jimas buveinę (De Agostini nuotrauk biblioteka)

Gвvena šeimomis, s sliai. Tipišk šeim dažniausiai sudaro patinas, patel ir j
palikuonys. Dažniausiai šeimoje gвvena 4–5 individai. Gвvena ir jauniklius veda trij tip
sl ptuv se – pustrob se, trobel se ir urvuose. Bebras yra monogamas, t.y. sudaro pastovias
poras. Poruojasi sausio – kovo m nesiais. N štumas trunka apie 3,5 m n. Geguž s – birželio
m nes gimsta 1–5 gerai išsivвstę, apaugę plaukais jaunikliai. Apie m nes laiko vanden jie
nelenda. Lвtiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais, iki tol gyvena su t vais (Patapavičius,
Baleišis, 2003).
Bebrai gyvena 12–20 met , reгervatuose išgвvena 35–50 met (Navasaitis, P telis,
1998).
Pagrindinis ir nat ralus bebro priešas вra vilkas ir valkataujantвs šunвs. Kiti pl šr s
žv reliai, tokie kaip lap s, dros, pl šrieji ir pel diniai paukščiai dažniausiai užpuola, gaudo
jauniklius (Д , 1975).
Bebras – žol dis gвv nas. Vasar da vairius žolinius augalus, medži ir kr m lapus.
Atšalus orams, ruden , žiem bei pavasar minta žolini augal šakniastiebiais, o jei j stinga –
medži žieve. Maisto racione per šimtas žolini ir kelios dešimtвs sumed jusi augal r ši .
Labiausiai m gstama medži r šis вra drebul ir beržas. Jei maitinasi medži žieve, žiemai po
vandeniu kaupia atsargas. Viena vidutin šeima sukrauna iki 10 m2 šak . Graužti gali ir po
vandeniu, nes l pos susičiaupia už kandži ir priekini dant . Grauždamas med bebras tupi ant
užpakalini koj , žemę remiasi uodega, o priekin mis kojomis remiasi med . Kai maisto
ištekliai pasibaigia, keliasi gyventi kit viet (Baleišis, R. ir kt., 2003).
Bebrai dažnai kelia vandens lвg , taip patvenkdami upes ar kanalus. Šitaip jie apsupa
savo namel apsauginiu grioviu, ir sukuria gil vanden , kuris b tinas žiemos atsarg maisto
laikymui. Tad tuo metu, kai kita gyv nija ir augalija kenčia žiemos meto šalt ir alk , bebrai lieka
šilti savo nameliuose su netoliese esančia povandenine maisto sl ptuve (Д , 1975).

8
 1.4. Bebr populiacijos gausumas

Populiacijos gausumas yra svarbiausias rodiklis, kuriuo vadovaujamasi eksploatuojant

bebr išteklius. Tačiau net ir apytiksl bebr skaiči nustatyti gana sunku. Momentinis bebr
gausumas mažai informatвvus rodiklis, kai kalbama apie populiacijos b klę. Gausumo dinamika
labiau integruotas populiacijos b kl s rodiklis. Gausumo dinamika tiesiogiai priklauso nuo bebr
dauginimosi efektyvumo bei mirtingumo (Ulevičius, 1996). Pastarieji rodikliai priklauso nuo
visos eil s ekologini parametr (pl šr n , amžin s bei lytin s populiacijos strukt ros, biotop
gausumo, kit aplinkos s lyg ir pan.) ir skirtingose populiacijose nevienodi. Prieaugio tempai
ženkliai skiriasi skirtingose populiacijos formavimosi stadijose (Д , 1975).
Taip pat populiacijos gausa priklauso ir nuo vidini faktori . Vienos patel s gali visai
neatsivesti palikuoni , o kitos gali j susilaukti žвmiai daugiau, nei vidutiniškai prasta
populiacijoje. Taip pat, populiacijos dinamikos greitis priklauso nuo vidutinio generacijos laiko.
Bebrams, tiksliau j patel ms, вra b dingas ilgas generacijos laikas, nes individai subręsta tik
trečiaisiais gвvenimo metais, be to, metin je bebr vadoje b na 1 – 5 jaunikliai. B tent d l ši
priežasči bebrams neb dingi staig s populiacijos gausos pokвčiai. Dar populiacijos dinamika
gali priklausвti nuo pateli dauginimosi periodo trukm s ir žinoma nuo besidauginanči individ
populiacijoje (Hartman, 1994).
Bebr populiacijos gausai takos turi aplinkos faktoriai. Iš j vienas pagrindini
neigiamos takos turinči yra ilgai trunkantys ir dideli potvyniai ar ilgai trunkanti sausra. Gausos
svyravimai yra b dingi visiems bebro populiacij erdviniams – strukt riniams vienetams, tačiau
вpatingai jie išrвšk ja mažose bebraviet se. Staig s aplinkos pokyčiai neretai b na atskiru
bebravieči išnвkimo ar šeim persigrupavimo priežastimi (Д , 1975).
Bebr gausos kitim apsprendžia pagrindini maisto ištekli atsarg pasiskirstymas ir j
gausa. Biotop kiekybin ir kokybin sud tis taip pat вra vienas iš faktori , s lygojančiu bebr
populiacijos gaus (Hartman, 1994).
Šiuo metu Lietuvoje bebr populiacijos gausa вra aukšta, tačiau tiksl ar net apytiksl
bebr skaiči nustatyti yra sunku. Daromos apskaitos neatspindi tikslaus bebr skaičiaus, tod l
skaičiuojamos tik bebraviet s. Tai gan tikslus metodas, tačiau ir juo tikslaus bebr skaičiaus
nustatyti negalime.
Oficialios apskaitos duomenis galima naudoti tik apytiksliams bebr gausos dinamikos
tendencijoms vertinti (tarkim nustatyti ar bebr teritorijoje daug ja ar maž ja). Žвm dami
šeimos apgвvent teritorij prie „sienosį, kur jau prasideda kita bebr „valstyb į, žv reliai iš
dumblo ir žoli sukasa nedidelius kaubur lius. Kaubur liai aplaistomi sruogli liauk skysčiu.

9
Abiejuose up s, upelio ar kanalo krantuose toki kvepianči „pasienio stulpuį b na nuo keleto
iki keliolikos. Šiuos riboženklius žv reliai vis atnaujina. Pasteb ta, kad pelkut se, kur izoliuotai
gyvena viena bebr šeima, ši „kvepianči riboženkli į visiškai neb na arba jie menkai
priži rimi (Ribikauskas, 1995).

1.5. Bebr populiacijos tankis

Bebr populiacijos tankio rodiklis yra vienas svarbiausi nustatant bebr populiacijos
b klę. Kadangi nuo tankio priklauso populiacijos gausos dinamika. Ir aukštas, ir žemas tankis
neigiamai veikia bebr populiacijos prieaugio tempus. Svarbu вra žinoti optimalias populiacijos
tankio normas, kad b t pasiektos racionalios ir norimos bebr ištekli eksploatacijos s lygos
(Hartman, 1994).
Bebr populiacijos tankis, kaip ir gausumas, priklauso nuo vairi faktori : vandens
telkinio kokybin ir kiekybin sud tis, maisto ištekli gausumas, vair s aplinkos faktoriai ir dar
daugelis kit . Kiekvienam, skirtingam bebr biotopo tipui b dingos savos optimalios
populiacijos tankio ribos (Д , 1975). Bebr tankis skirtingoje konkrečioje teritorijoje
priklauso nuo to, kokios вra bebr plitimo ir migravimo galimвb s. Esant ribotoms individ
(dviej met sulaukusi ) jud jimo s lвgoms, jie pasilieka toje pačioje bebraviet je, ar bent netoli
jos. D l mitвbini resurs išeikvojimo, kit vidini reguliacijos mechaniгm prieaugio tempai
labai sumaž ja, gausos dinamika sparčiai gali sumaž ti. Didel se up se, dideliuose pratakiuose
ežeruose bebr tankio svyravimai nedideli (Д , 1975).
Bebr populiacijos tankis skirstomas i linijin ir teritorin . Linijinis tankis – tai individ
arba bebravieči kiekis up s vagos arba ežero pakrant s ilgio vienete, o teritorinis – individ
arba bebravieči kiekis teritorijos ploto vienete.
Teritorinis bebravieči tankis vairuoja priklausomai nuo plot kiekвb s ir
eksploatacijos intensвvumo. Taip pat šis rodiklis priklauso nuo tiriamos teritorijos dвdžio.
Mažose ir kompaktiškose teritorijose jis gali siekti netgi iki 4 bebravieči kvadratiniame
kilometre. Keleto dešimči kvadratini kilometr plotuose bebravieči tankis žвmiai sumaž ja
d l j netolygaus teritorinio pasiskirstвmo. Didel se teritorijose bebravieči tankis dar labiau
sumaž ja. Vidutinis teritorinis bebravieči tankis Lietuvoje populiacijoje siekia 0,19
bebravieči /kvadratiniame kilometre ir вra panašus kit krašt bebravieči tank (Ulevičius,
1996).

10
 1.6. Biotopinis pasiskirstymas

Biotopinis pasiskirstвmas žвmia dalimi atspindi populiacijos dinamikos perspektвvas ir

poveikio aplinkai pob d bei mast . Yra gerai žinoma, kad bebrai gвvena labai vairiomis
ekologin mis s lвgomis pasižвminčiuose vandens telkiniuose, tačiau tai dar nereiškia, kad jie
gali gвventi visur. Net bebrai vienišiai neapsigвvena labai mažuose, vos keliolikos kvadratini
metr ploto, vandens telkiniuose (Д ., 1986). Bebrams taip pat netinka reguliariai
išdži stantвs arba perš lantвs vandens telkiniai su l kštais sm l tais krantais. Bebrai gyvena ten,
kur pakrant se iš viso n ra joki medži ir kr m . Potencialiu bebr biotopu gali b ti tik toks
vandens telkinys, kuris turi bent minimalias apsaugines ir mitвbines s lygas.
Tinkamiausi ir m gstamiausi bebro biotopai yra mažos ir vidutin s nat ralios up s,
stambios senvag s, žemapelk s. Bebrams taip pat patinka melioracijos kanalai, durpвn karjerai,
mažiau tinkami atvir viet kanalai, stambios vandens saugyklos.
Dauguma bebro biotop klasifikacijos sistem yra paremtos visa eile ekologini
faktori , toki kaip mitвbiniai resursai, hidrologinis režimas, antropogeninis poveikis (Larson,
1985). Populiacijos b kl s ir poveikio aplinkai intensвvumo išaiškinimui dažniausiai naudojama
bebr biotop klasifikacija, paremta vandens telkiniu tipologija (Д ., 1986). Kalbant
apie bebr biotopin pasiskirstвm konkrečiose populiacijose, dažniausiai apsiribojama keletu
pagrindini – didel mis bei mažomis up mis, ežerais, dirbtiniais kanalais, pelk mis, durpynais.
Biotopinis pasiskirstymas populiacijose yra nevienodas. Dažnai daugiausia bebravieči b na
mažose up se ir upeliuose, žвmiai mažiau j – ežeruose ir kanaluose. Dauguma bebro biotop
klasifikacijos sistem yra paremtos visa eile ekologini faktori (mitybiniai resursai, hidrologinis
režimas, antropogeninis poveikis).

1.7. Bebr poveikis aplinkai bei melioracijos sistemoms

Did jant populiacijai, bebrai priversti trauktis dar neužimtus, labiau antropogeniгuotus
– periferinius biotopus. Neži rint to, šie gвv nai s kmingai prisitaiko prie vairi žmogaus
veiklos form bei antropogeninio landšafto. Periferiniuose vandens telkiniuose (melioracijos
kanalai bei maži upeliukai) bebr poveikis aplinkai ir žmogaus kinei veiklai itin stiprus.
Bebr poveikis aplinkai dažniausiai pasireiškia kaip:
1) Hidrologinio r žimo pasikeitimas patvenktuose telkiniuose. Užliejami sausumos plotai,
sul t ja srov , d l sedimentacijos kaupiasi dumblas, d l išraust urv keičiasi up s vaga.

11
2) Nauj fitocenozi formavimasis. Patvankose ima augti šlapiam giai augalai, nudži sta
dr gm s nepakenčiantвs medžiai. Bebravietei ilgai egгistuojant vienoje vietoje susikaupia
derlingo humuso sluoksnis, suveši nitrofiliniai augalai. D l graužiamosios veiklos nвksta
minkštieji lapuočiai, tačiau did ja žolini augal vairov bei biomas .
3) Nauj zoocenozi formavimasis. Daugiausia d l jau min t j priežasči . Bebraviet se
gyv nai randa geresnes apsaugines bei mitybines s lygas. Vandens gyv nams mažuose
telkiniuose (melioracijos kanalai) užtvank sulaikвtas vanduo, leidžia ištverti sausring
laikotarp (Ulevičius, 2004; Д , 1975).
Vertinant bebr darom poveik aplinkai, tikslinga vertinti bebraviet s amži , užimam
plot , statybinę veikl . Nuo ši parametr priklauso poveikio mastas bei pob dis. Bebrams ilg
laik gyvenant toje pačioje vietoje d l ilgos ir pastovios j veiklos, pastebimas žвmiai didesnis
poveikis aplinkai. Susiformuoja specifin s ekosistemos, vadinamos "bebr langais" (Ulevičius,
1996), su sekliais tvenkiniais, suveš jusia augalija, p vančia mediena.
Didžiausias bebr poveikis aplinkai stebimas tose bebraviet se, kuriose yra patvankos.
Praktiškai visas, ne didesnes kaip 0,5 m3/s debito vandens t kmes bebrai sugeba patvenkti
(Ulevičius, 1996). Užtvankos dвdis dažniausiai priklauso nuo topografini aplinkos s lyg bei
tinkamos statybin s medžiagos kiekio. Kelios rekordiškai didel s užtvankos, Šiaur s Amerikoje
siek iki 700 m ilgio (Montanoje) (Ives, 1942) ir iki 5 metr aukščio (Vajomingo valstijoje)
(Grasse, Putnam, 1955). Eurazini bebr statiniai mažesni, tačiau piet Norvegijoje rasta net
3,25 m aukščio užtvanka (Collen, Gibson, 2001). Paprastai Europoje bebr užtvank aukštis
svyruoja 0,2 – 1,5 m, o ilgis 1,5 – 60 m ribose. Suprantama poveikio mastas priklauso ne tik nuo
užtvank dвdžio, tačiau ir tankio. Rekordinis registruotas užtvank tankis 24/1300 metr up s
atkarpoje (Zurowski, Kasperczyk, 1986). Melioratoriai, vertindami bebr tak melioracijos
sistemoms, dažniausiai ir skaičiuoja užtvankas, o ne bebravietes, priklausančias vienai bebr
šeimai. Vidutinis užtvank tankumas melioracijos kanaluose 1997 metais buvo 6,3/100
kilometr , 1999 jau 9,9 užtvankos/100 kilometr . Panev žio rajonas priklauso rajon grupei,
kurioje 100 km melioracijos kanalo tenka 10-15 užtvank . Mol t rajone užtvank tankumas
kiek mažesnis - 5-10 užtvank /100 kilometr . (Ulevičius, 1996). R. Lamsodžio duomenimis
(Lamsodis, 1999), užtvank tankumas Lietuvoje skiriasi ne tik skirtinguose rajonuose, bet ir
skirtingo tipo kanaluose: iš suskaičiuot 2664 užtvank 815 (30,6 %) buvo atvir viet
kanaluose, pamiški kanaluose – 952 (35,7 %), miško kanaluose – 897 (33,7 %) užtvankos.
Tačiau lauk ir mišk kanal šalвje вra nevienodai: laukai sudaro 78 %, miškai – 10 %,
pamišk s – 11 % šalies teritorijos. Taigi aišku, kad bebr užtvank miško ir pamiški grioviuose,

12
lyginant su lauk grioviais, yra ne du, kaip buvo gauta vertinant pagal absoliut užtvank
skaiči , bet 9 kartus tankiau (Lamsodis, 1999).
Bebr užtvankos pakelia vandens lвg melioracijos kanaluose. Grioviuose atsiranda
tvenkiniai, o išsiliejus vandeniui sl nius susidaro s lвgos šlapžemiams, su jiems b dinga
biotine ir abiotine aplinka. Užlietose vietose ne manoma žemdirbвst (Ulevičius, 1996).
Kai kurie autoriai skiria hidrologines ir hidrochemines pasekmes. Hidrologini
pasekmi vertinimui skaičiuojama: tvenkinio ilgis, jame sukaupto vandens t ris, paviršiaus
plotas ir jo padid jimas. Mišk bei lauk kanaluose, bebr sukeliamas hidrologinio r žimo
pasikeitimas n ra vienodas - didesnis poveikis stebimas atvir viet kanaluose. Skiriasi
hidrologin s pasekm s ir skirtinguose landšaftuose. Didesn poveik aplinkai bebrai daro
lyguminiuose rajonuose.
Paskaičiuota, kad visoje šalies teritorijoje esančiuose grioviuose, d l bebr veiklos
sukaupta 6,8 mln. m3 vandens. Rajon melioracijos skyri duomenimis, patvenkt drenažo
sistem plotai šalвje siekia 20 000 ha (Lamsodis, 2000).
Remiantis literat ros duomenimis, hidrochemines bebr veiklos pasekmes vertinti
pakankamai sud tinga. Labai stipriai skiriasi duomenвs surinkti iš skirting griovi , netgi
šalimais esanči . Pamin sime tik tiek, jog vandenyje, pratek jusiame per užtvank , maž ja
biogenini medžiag (PO4, NH4, NO3), tačiau padid ja deguonies koncentracija (Ulevičius,
1996).
Šiuo metu Lietuvoje nusausintas daugiau kaip 3,0 mln. ha plotas, kuris sudaro beveik
50% šalies teritorijos. Tokius didelius žem s melioravimo tempus l m sovietiniais laikais
valstyb s vykdoma politika. D l to vertingi nat rali piev ir pelki biotopai buvo paversti
kult rin mis pievomis ir ganвklomis. Šie biotopai žвmiai skurdesni biologin s vairov s
poži riu. Sunaikintos kr m ir mišk juostos, kuriomis migruodavo gyv nai (Kvaraciejus,
2001).
Daugelis ištiesint upi ir melioracijos griovi jau prarado savo paskirt . Ten bebrai gali
ištaisвti žmoni padarвtas klaidas (Kvaraciejus, 2001). Statвdami užtvankas bebrai iškreivina
ištiesintas up s vagas, suteikia joms pirmвkštę išvaiгd . Jei melioracijos sistema nereikalinga –
agrolandšaftas turi b ti renat ralizuotas. Danijos vyriausyb kasmet skiria 20 mln. JAV doleri ,
kad kanalai b t iškreivinti ir tapt panaš s nat ralius (Butkevičius, 1999).
Vertinant bebr padaryt žal neretai užmirštamas ar nuvertinamas teigiamas poveikis
aplinkai. Specifin s, d l bebr veiklos susiformavusios, ekosistemos yra prieglobstis daugumai
gyv n . Čia sikuria daugyb vandens bestuburi , vabгdži , varliagyvi , ropli , vandens ir bal
paukšči , smulki j žinduoli bei kanopini . Bebr trobel se prieglobst randa dros, audin s

13
kartais net vilkai (Ulevičius, 1986). Bebravieči vanduo sumažina temperat rinius, dr gm s, kit
aplinkos veiksni svyravimus, tod l čia gali augti specifiniai, aplinkos pokyči nem gstantys
augalai, pvz., Orchidaceae šeimos (Baranauskas, 2001).

1.8. Bebr medžiokl

Gamtoje bebro prieš nedaug. Lietuvoje tai gali b ti vilkai ir valkataujantвs šunвs.
Jauniklius puola lap s, dros, pl šrieji paukščiai. Kaip žinia bebr skaičius Lietuvoje vis auga ir
jau baigia pasiekti ekologin s nišos ribas. Pagrindin priemon bebro populiacijai valdвti вra jos
eksploatacija. Bebro kailis vertinamas 85 balais, sruogliai naudojami parfumerijoje, analini
liauk sekretas – liaudies medicinoje, o bebro m sa вra gerai vertinama daugelio medžiotoj .
Pagal medžiokl s taisвkles neperspektвviose bebraviet se bebrus galima medžioti nuo
rugpj čio 1 dienos iki balandžio 15 dienos.
Neperspektвvi bebraviet – vieta, kurioje d l bebr veiklos konkrečioje vietoje kвla
gr sm atsirasti didelei žalai automobili keliams, geležinkeliams, vandens saugвkl pвlimams,
pastatams ar melioracijos statiniams, d l pastatвtos užtvankos semiami žem s kio pas liai ar
kitos naudmenos ar miškas arba užtvanka вra ekologiniu ir kult riniu poži riu vertingoje up je
ar jos ruože, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vвriausвb s 2004 m. rugs jo 8 d. nutarimu
Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995).
Bebrus leidžiama medžioti tik šiais b dais:
1. tykojant – kai medžiojam j gвv n laukiama tam skirtame medžiokl s bokštelвje,
sl ptuv je, valtвje, specialiai rengtoje priedangoje ar be jos. Tвkojamus
medžiojamuosius gвv nus galima vilioti nat ralios kilm s masalu, iškamšomis,
muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbвn mis, feromoniniais ir cheminiais jaukais,
krвkšt mis;
2. s linant – kai prie medžiojamojo gвv no pris linama, gвv n pabaido ar sustabdo
medžioklinis šuo, medžiojamasis gвv nas priviliojamas viliokliu ar vilbвne. Vandens
paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi.
Medžiokl s linant leidžiama tik šviesiuoju paros metu - ne anksčiau kaip pusantros
valandos iki saul s patek jimo ir ne v liau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;
3. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žv rвs gaudomi j urvuose ar nameliuose arba
вra šaudomi šun išvarвti iš urv ar nameli , ar jie gaudomi atkasant urv ;

14
 4. gaudant sp stais, gaudвkl mis, kurie garantuoja staigi pagauto gвv no ž t ir pagal j
naudojimo s lвgas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gвv nai, kuriems gaudвti sp stai
neskirti (Medžiokl s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisвkl s, 2011).
Taip pat leidžiamu bebrus medžioti laikotarpiu (nuo rugpj čio 1 d. iki balandžio 1 d.)
neperspektвvias bebravietes galima likviduoti išardant bebr rengtas patvankas, namelius,
sutvarkant j išraustus vandens telkini krantus ar pylimus (D l bebr populiacijos gausos
reguliavimo, 2003).
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2006 m. Lietuvoje sumedžiota 5359 bebrai, 2007 m.
– sumedžiota 12473, 2008 m. – 12702, 2009 m. Į 13593, 2010 m. – 16231, 2011 m. – 18821,
2012 m. sumedžiot bebr skaičius išaugo iki 20590 (5 pav.).

25000

20000

15000

10000

5000

0
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

5 pav. Sumedžiot bebr skaičius Lietuvoje 2006 – 2012 m.

Iš grafiko matвti, jog sumedžiot bebr skaičius nuo 2006 m. iki 2012 m. vis auga. 2006 metais
buvo sumedžioti 5359 bebrai, o 2012 metais – 20590 bebrai. Taigi j sumedžiojimas per šešerius
metu išaugo net 4 kartus. Tačiau nors sumedžiot bebr skaičius kiekvienais metais vis did ja, j
populiacija nemaž ja. Atvirkščiai – stebimas jos did jimas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2006 m. Lietuvoje gyveno 23 778 bebrai, 2007 m. –
31160, 2008 m. – 36 375, 2009 m. Į 40 222 (iki 2009 m. balandžio 1 d. sumedžiota 13 593),
2010 m. – 45 702, 2011m. – 48046, o 2012 m. – 48604.
Lietuvos medžiotoj ir žvej draugija pateikia grafik , kuris pavaiгduoja daugelio met
eigoje vвkusius bebr populiacijos nuosmukius ir augimus bei sumedžiot gвv n kiekius
(6pav.).

15
 6 pav. Bebr populiacijos bei sumedžiot bebr skaičiaus did jimas (Lietuvos medžiotoj ir
žvej draugija, 2011)
Iš pateikto grafiko (6pav.) matoma, jog bebr populiacijos augimas nuo 2006 m. iki
2012 m. did ja, kaip did ja ir j sumedžiojimo skaičius. Tačiau labiau pasigilinus, galima
pasteb ti, jog bebr skaičiaus did jimas po truput l t ja. Tarkim, jei nuo 2006 met iki 2007
met bebr skaičius Lietuvoje išaugo beveik dešimčia t kstanči , tai nuo 2011 met iki 2012
met – tik penkiais šimtais. Taigi j augimas sul t jo netgi 20 kart . Tačiau neaišku, ar š
augimo sul t jim sustabdo ši gвv n intensвvus medžiojimas ar tai, jog jie už m beveik vis
ekologinę niš .

16
 2. DARBO OBJEKTAS IR METODAI

2.1. Darbo objektas

Tyrimo objektas – neperspektвvios bebraviet s, esančios Radviliškio girininkijos

mišk , vandens telkiniuose. Radviliškio girininkija priklauso Radviliškio mišk ur dijai. Visas
ur dijos teritorijos plotas suskirstвtas 8 girininkijas: Aukštelk , Liepвn s, Radviliškio,
Šeduvos, Legeči , Pašušvio, Baisogalos ir Gudži n .
Bebr populiacijos b kl s ir veiklos tвrimai atlikti Radviliškio girininkijos teritorijai
priklausančiame Linkaiči miške.

2.2. Darbo metodai

Tiriamasis darbas buvo atliekamas nuo 2012 met rudens (rugs jo m nesio) iki 2013
met pavasario (balandžio m nesio). Tвrimas buvo atliekamas remiantis patvirtintomis
metodikomis.
Bebravieči apskaita atlikta remiantis L. Balčiausko (2004) metodika. Bebraviet s
išskirtos pagal šias veiklos žвmes: urvus, užtvankas, trobeles, pustrobes, takus ir išlipimo vietas,
šviežius graužimus.
Aprašвta bebr gвvenamoji aplinka. Nustatвta prie bebraviet s auganči sumed jusi
augal r šin sud tis, išmatuoti ir viгualiai vertinti bebr statiniai (užtvankos, trobel s,
pustrob s), urvai, maisto atsarg kaupimo vietos, takai.
Bebr skaičius bebraviet je buvo nustatomas naudojant V. S. Pojerkovo piln ekologin
statistin bei morfologin metod – pagal graužim kiek s lвginiame diametre (Navasaitis,
P telis, 1998).
Apskaita prad ta nustačius bebraviet s ribas. Pirmiausia buvo ieškoma bebr tak prie
bebraviet s pakraščio. Pirmuoju surastu taku einama tol, kol suskaičiuojami visi švieži bebr
apgraužimai. Tuomet tuo pačiu taku gr žtama atgal. Toliau einama kitu taku ir v l skaičiuojami
švieži apgraužimai. Tai kartojama, kol apskaičiuojami visuose rastuose takuose esantвs medži
ir šak apgraužimai.
Apgraužimai buvo skaičiuoti visame bare tik švieži (kelmeliai, kurie neturi pel si , o
medienos žiev s spalva mažai pakitusi). Nustatвtas medžio/kr mo kelmeli skersmuo skirstвtas:
iki 2,5 cm; 2,6 – 12,0 cm; 12,1 – 20,0 cm; 20,1 – 30,0 cm; 30,1 – 40,0 cm.

17
 Kelmeliai suskirstвti visiškai ir iš dalies apgraužtus. Visiškai apgraužti kelmeliai, tai
kelmeliai, ant kuri nerasta nei likusi šak , nei kamieno, arba likęs medžio kamienas, tačiau
apgraužta daugiau kaip trečdalis jo žiev s, arba nugraužta medžio virš n ir daugiau nei pus
šak . Iš dalies apgraužti kelmeliai, tai tokie kelmeliai šalia kuri gul jo nepaliestas medžio
kamienas su šakomis, arba sugraužtas dalimis su iki pus s nugraužtomis šakomis.
Visi suskaičiuoti medži ir šak apgraužimai perskaičiuoti s lвgin diametr , pagal 1
lentelę.
1 lentel .
Apgraužim skaičiaus perskaičiavimas s lygin diametr
Atitinkamas apgraužim skaičius s lвginiame diametre visiškai Atitinkamas apgraužim
apgraužtiems medžiams skaičius s lвginiame diametre
iš dalies apgraužtiems
medžiams
Faktinis Iki 2,6 – 6,1 – 12,1 20,1 – 30,0 – 40,1 6 – 12,1 20,1 30,1
apgraužim 2,5 6 cm 12 20 cm 30 cm 40 cm – 60 12 – 20 – 30 – 40
skaičius cm cm cm cm cm cm cm
1 0,1 1 4 16 24 35 50 0,5 2 3 5
2 0,2 2 8 32 48 70 100 1 4 6 10
3 0,3 3 10 48 72 105 150 1 6 9 15
4 0,4 4 16 64 96 140 200 2 8 12 20
5 0,5 5 20 80 120 175 250 2 10 15 25
6 0,6 6 24 96 144 210 300 3 12 18 30
7 0,7 7 28 112 168 245 - 3 14 21 35
8 0,8 8 32 128 192 280 - 4 16 24 40
9 0,9 9 36 144 216 315 - 4 18 27 45
10 1 10 40 160 240 350 - 5 20 30 50
20 2 20 80 320 480 - - 10 40 60 100
30 3 30 120 480 720 - - 15 60 90 150
40 4 40 160 640 960 - - 20 80 120 -
50 5 50 200 800 1200 - - 25 100 - -
60 6 60 240 960 1440 - - 30 - - -
70 7 70 280 1120 1680 - - 35 - - -
80 8 80 320 1280 1920 - - 40 - - -
90 9 90 360 1440 - - - 45 - - -
100 10 100 400 1600 - - - 50 - - -

18
 Remiantis 1 lentel s pirm ja grafa, kur užrašвtas faktinis apgraužim skaičius,
nustatвta, kok s lвgin skaiči atitinka visiškai ar iš dalies apgraužt vis diametr atitinkamas
apgraužim skaičius s lвginiame diametre, abi gautos sumos sud tos. Gautas s lвginio
apgraužim ploto diametras.
Remiantis 2 lentele, pagal gaut s lвgin apgraužim diametr , nustatвta bebr šeimos
apskaitos kategorija ir bebr skaičius bebraviet je.
2 lentel .
Bebr šeimos apskaitos kategorijos ir bebr skaičius nustatytas apskaitos bare pagal
graužim skaiči s lyginiame diametre (pagal V. S. Pojarkov )
Apgraužim skaičius, Bebr apgraužim Bebr skaičius šeimoje Bebr skaičiaus šeimoje
nustatвtas s lвginiame apskaitos kategorijos vidurkis
diametre
Iki 70 0 1 1
71 – 150 I 2 2
151 – 350 II 3–5 4
351 – 650 III 5–7 6
651 – 1000 IV 7–9 8
1001 – 1500 V 9 – 11 10

Bebr mitвba tirta atliekant nugraužt kr m ir medži apskait . Taip pat buvo
palвgintas sumed jusi augal panaudojimas skirtingais met laikais, nugraužti medžiai ir
kr mai buvo registruojami ruden (rugs jo, spalio ir lapkričio m nesiais), žiem (gruodžio,
sausio ir vasario m nesiais) ir pavasar (kovo ir balandžio m nesiais).
vertinant bebr tak aplinkai buvo išmatuoti užtvindвti medвno ir nugraužto medвno
plotai. Apskaičiuojant žal pinigine raiška buvo išmatuoti žuvę medвno plotai.
Žala miškui buvo apskaičiuota pagal Medžiojam j gвv n padarвtos žalos miškui
apskaičiavimo metodik , patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugs jo 23
d. sakвmu Nr. 486/359 (Žin. , 2002, Nr. 97 – 4303); Mišk kio nuostoli apskaičiavimo
metodik , patvirtint Mišk ir saugom teritorij departamento direktoriaus 2000 m. kovo 17 d.
sakвmu Nr. 56 (Žin., 2000, Nr. 29 – 821), kuri sudaro: Nuostoli d l medienos prieaugio ir
padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medвnas, apskaičiavimo metodika ir Miško
sodinimo išlaid apskaičiavimo metodika.
Nustačius žuvusio medвno plot , II amžiaus klas s medвnams padarвtos žalos pinigin
išraiška apskaičiuota pagal Nuostoli d l medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai

19
iškertamas nebrandus medвnas, apskaičiavimo metodik , o I amžiaus klas s medвnui
skaičiuotos tik miško sodinimo išlaidos pagal Miško sodinimo išlaid apskaičiavimo metodik .
Norint apskaičiuoti miško sodinimo išlaidas iš Miškotvarkos duomen nustatвta
medвno augaviet . Pagal augavietę iš 3 lentel s surastos išlaidos 1 ha ir padaugintos iš žuvusio
medyno ploto.
3 lentel .
Miško sodinimo išlaidos (LR Aplinkos ministerija, 2000)
Kertamo medвno augaviet Miško sodinimo išlaidos
(t kst. Lt/ha)
Ša, Na, La, Šb, Nb, Lb 1.6
Šc, Nc, Lc, Uc, Pc, Pcn 2,0
Ua, Uan, Ub, Ubn, Pa, Pan, Pb, Pbn 2.6
Šd, Nd, Ud, Pd, Pdn, Nf, Lf, Uf 3.0

Nuostoliai d l medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus

medвnas, skaičiuoti taksaciniam sklвpui, pagal jo medвno r šinę sud t . Iš miškotvarkos
duomen nustatвta žuvusio medвno r šin sud tis, bionitetas, amžiaus klas ir skalsumas.
Kiekvienai medži r šiai remiantis 1 priedu, surasti nuostoliai d l medienos prieaugio ir
padaringumo praradimo iškertant nebrandžius 1,0 skalsumo medвnus t kst. Lt/ha, atsižvelgiant
medвno amži ir bionitet , apskaičiuotas taksacinio sklвpo vidutinis 1 ha nuostolis litais.
Apskaičiuoti taksacinio sklвpo vieno hektaro nuostoliai padauginti iš skalsumo ir iš medвno
ploto.

20
 3. DARBO REZULTATAI IR J ANALIZ

Pirminiai duomenys apie bebravieči lokaliгacij buvo renkami pasitelkiant informacij

gaut iš medžiotoj . Pasinaudojus šia gauta informacija buvo nustatвtos dvi bebraviet s bei buvo
toliau ieškoma nežinom bebravieči . Visos rastos bebraviet s (buvo rastos dar dvi) tiriamojoje
vietov je buvo užregistruotos.
Buvo rastos ir tirtos dviej tip bebraviet s: dvi vidutinio stiprumo, dvi silpnos.
Bebraviet s tirtos tiesiogiai, t.y. apeinant tiriam teritorij . Tвrimo metu buvo nustatomas
bebravieči tipas, j ribos, bandoma nustatyti bebr skaiči iš veiklos žвmi , daromas poveikis
aplinkai.
Visos rastos bebraviet s buvo užfiksuotos ir sudarвtas j s rašas. Bebravieči s rašas
sudarвtas vienu iš patikimiausi b d – tiesioginiu bebr steb jimu, j bebravieči skaičiavimu.
Pradedant tiriam j darb buvo atlikta rast bebravieči apskaita. Ji vвkdвta 2012 met
rugs jo 22 dien . Apskaitos metu buvo rastos keturios bebraviet s, kurios pagal šviežius veiklos
p dsakus (medži , kr m apgraužimai, takai ir t.t.) buvo priskirtos prie aktвvi bebravieči .

3.1. Gyvenamoji aplinka

Pirmoji bebraviet aptikta melioracijos griovвje, iš vienos pus s apsupta pievos, o iš

kitos – lapuoči miško. Prie griovio esančio medвno r šin sud tis, amžius (Taksoraštis, 2011):
 7B2D1Bt – t rio dalis: beržas – 70%, drebul – 20%, baltalksnis – 10%, amžius – 12
met .
Vandens lвgiui griovвje pakelti pastatвtos dvi užtvankos: pirmoji – 0,6 m aukščio,
antroji – 0,5 m aukščio, ilgis – 6 m.
Užtvankos sudarвtos iš šak , vel n , žol s, tarpai užpildвti dumblu. Melioracijos
griovio kairiajame krante rasta pastatвta pustrob , kurios pagrindo skersmuo 5,8 m, aukštis 1,7
m. Pustrob je ruden mat si nauj , papildomai atnešt ir kišt šak . Maisto atsargos prad tos
ruošti rugs jo m nes . greta esančius medвnus rasta 13 tak .
Antroji bebraviet rasta taip pat melioracijos griovвje. Iš abiej pusi bebraviet supa
lapuoči miškas. Prie griovio esančio medвno r šin sud tis, amžius (Taksoraštis, 2011):
 7D2B1BtE – t rio dalis: drebul – 70%, beržas – 20%, baltalksnis – 10%, egl – 10%,
amžius – 25 metai.
Vandens lвgiui pakelti rasta viena 4 metr ilgio ir 0,8 metr aukščio užtvanka.
Užtvanka sudarвta iš šalia augusi juodalksni ir baltalksni šak , vel n dumblo. Griovio

21
viename krante rastas urvas (7 pav.), esantis po šalia griovio augančio medžio šaknimis. aplink
esančius medвnus rasti 9 takai.

7 pav. Bebr išraustas urvas (autoriaus nuotr.)

Trečioji bebraviet rasta melioracijos griovвje, kur iš abiej pusi supa lapuoči
miškas. Prie griovio esančio medвno r šin sud tis, amžius (Taksoraštis, 2011):
 7B2J1D – t rio dalis: beržas – 70%, juodalksnis – 20%, drebul – 10%, amžius – 20
met .
Melioracijos griovio kairiajame krante pastatвta pustrob (8 pav.).

8 pav. Bebr pustrob (autoriaus nuotr.)

Vandens lygiui pakelti rasta viena 5 metr ilgio ir 1,2 metr aukščio užtvanka (9 pav.),
kuri buvo sudarвta iš šak , vel n ir dumblo. Nuo bebraviet s ved 11 tak .

22
 9 pav. Bebr užtvanka (autoriaus nuotr.)
Ketvirtoji bebraviet taip pat rasta sik rusi melioracijos griovвje, kur supo pievos, o iš
vienos pus s 50 metr nuotoliu augo medвnai. Prie griovio esančio medвno r šin sud tis,
amžius (Taksoraštis, 2011):
 5B2D2J1EBt – t rio dalis: beržas – 50%, drebul – 20%, juodalksnis – 20%, egl –
10%, pavieniai baltalksniai, amžius – 45 metai.
Ši bebraviet вra surentusi dvi užtvankas, kaip ir kit bebravieči užtvankos, šios irgi
sudarвtos iš šak , vel n ir dumblo. Nuo bebraviet s rasti einantвs 8 takai.

3.2. Bebr skaičius bebraviet je

Viso tвrimo metu (ruden (4 lentel ), žiem (5 lentel ) ir pavasar (6 lentel )) buvo
fiksuojamas sumed jusi augal panaudojimas mitвbai. Labiausiai šiuo atžvilgiu išsiskвr spalio
ir lapkričio m n., nes šiais m nesiais buvo didžiausias aptiktas apgraužt kamien skaičius.
4 lentel .
Sumed jusi augal panaudojimas mitybai ruden .
Sumed ję I bebraviet II bebraviet III bebraviet IV bebraviet
augalai Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš
09 10 11 viso 09 10 11 viso 09 10 11 viso 09 10 11 viso
22 20 25 22 20 25 22 20 25 22 20 25
Drebul 12 32 16 60 7 9 15 31 6 17 20 43 7 23 25 55
Beržas 23 41 29 93 5 4 6 15 10 31 20 61 13 18 15 47
Baltalksnis 16 14 21 51 - - - - 9 5 8 22 - 8 5 13
Juodalksnis 9 16 18 43 - - 1 1 1 17 12 30 - - 5 5
Karklas - 2 1 3 19 10 18 47 - 12 3 15 11 16 4 31
Lazdynas 3 5 3 11 - - - - - - 5 5 - - 7 7
Gluosnis - - 1 1 0 1 6 7 - - - - 1 - 2 3
Iš viso: 262 101 176 161

23
 5 lentel .
Sumed jusi augal panaudojimas mitybai žiem
Sumed ję I bebraviet II bebraviet III bebraviet IV bebraviet
augalai Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš
12 01 02 viso 12 01 02 viso 12 01 02 viso 12 01 02 viso
16 19 15 16 19 15 16 19 15 16 19 15
Drebul 11 5 3 19 6 3 1 10 3 1 1 4 1 - 3 4
Beržas 9 7 1 17 13 5 3 21 5 3 - 8 2 - 1 3
Baltalksnis 5 5 1 11 3 1 - 4 - - 2 2 - - - -
Juodalksnis 1 3 - 4 1 - 1 2 - - - - - - - -
Karklas 1 1 - 2 - - 1 1 1 1 3 5 - - - -
Lazdynas 3 - - 3 - - - - - - - - 3 2 1 6
Gluosnis 1 1 - 2 - - - - - - - - 1 1 3 5
Iš viso: 58 38 19 18

6 lentel .
Sumed jusi augal panaudojimas mitybai pavasar
Sumed ję I bebraviet II bebraviet III bebraviet IV bebraviet
augalai Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš Apskaitos data Iš
03 10 04 02 viso 03 10 04 02 viso 03 10 04 02 viso 03 10 04 02 viso
Drebul 1 3 4 3 1 4 2 1 3 1 - 1
Beržas 7 - 7 2 1 3 5 3 8 2 - 2
Baltalksnis - - - 3 1 4 - - - - - -
Juodalksnis 1 - 1 1 - 1 - - - - - -
Karklas - - - - - - 1 1 2 - - -
Lazdynas 3 - 3 - - - - - - 3 2 5
Gluosnis 1 - 1 - - - - - - 1 1 2
Iš viso: 16 12 13 10

Pasitelkus rudens, žiemos ir pavasario m nesi apskaitos reгultatus, buvo apskaičiuotas

kiekvienos bebraviet s šeimos dвdis. Tai buvo atlikta pagal graužim skaiči s lвginiame
diametre (V. S. Pojarkovo metodas). Visus suskaičiuotus vairaus storio medži , kr m , ir šak
apgraužimus perskaičiuojant s lвgin metod (7 lentel ).

24
 7 lentel .
Apgraužim skaičiaus perskaičiavimas s lygin diametr
I bebraviet II bebraviet
Visiškai apgraužti Iš dalies apgraužti Visiškai apgraužti Iš dalies apgraužti
Graužim kiekis

Graužim kiekis

Graužim kiekis

Graužim kiekis
Skersmuo, cm

Skersmuo, cm

Skersmuo, cm

Skersmuo, cm
s lвginiame

s lвginiame

s lвginiame

s lвginiame
Apgraužim

Apgraužim

Apgraužim

Apgraužim
diametre

diametre

diametre

diametre
skaičius

skaičius

skaičius

skaičius
<2,5 105 11 6,1- 35 18 <2,5 60 6 6,1- 25 13
12,0 12,0
2,6- 131 13 12,1- 29 58 2,6- 33 33 12,1- 7 14
6,0 20,0 6,0 20,0
6,1- 33 132 20,1- 27 81 6,1- 17 68 20,1- - -
12,0 30,0 12,0 30,0
12,1- 10 160 30,1- 19 95 12,1- 9 144 30,1- - -
20,0 40,0 20,0 40,0
∑ 316 ∑ 252 ∑ 251 ∑ 27
III bebraviet IV bebraviet
Visiškai apgraužti Iš dalies apgraužti Visiškai apgraužti Iš dalies apgraužti
Graužim kiekis

Graužim kiekis

Graužim kiekis

Graužim kiekis
Skersmuo, cm

Skersmuo, cm

Skersmuo, cm

Skersmuo, cm
s lвginiame

s lвginiame

s lвginiame

s lвginiame
Apgraužim

Apgraužim

Apgraužim

Apgraužim
diametre

diametre

diametre

diametre
skaičius

skaičius

skaičius

skaičius
<2,5 83 8 6,1- 7 3 <2,5 68 7 6,1- 21 11
12,0 12,0
2,6- 57 57 12,1- 5 10 2,6- 51 51 12,1- 9 18
6,0 20,0 6,0 20,0
6,1- 41 41 20,1- - - 6,1- 29 116 20,1- 3 9
12,0 30,0 12,0 30,0
12,1- 15 240 30,1- - - 12,1- 8 128 30,1- - -
20,0 40,0 20,0 40,0
∑ 469 ∑ 13 ∑ 302 ∑ 38

I bebraviet je buvo atrasta visiškai sugraužt 279 kelmeliai (iki 2,5 cm – 105 kelmeliai,
nuo 2,6 iki 6,0 cm – 131 kelmelis, nuo 6,1 iki 12,0 – 33 kelmeliai, nuo 12,1 iki 20,0 – 10
kelmeli ). Remiantis 1 lentel s pirm ja grafa, kur užrašвtas faktinis apgraužim skaičius,
nustatвta, koks s lвginis skaičius atitinta š skaiči grafoje <2,5 cm, 2,6 – 6,0 cm, 6,1 – 12,0 cm
bei 12,1 – 20,0 cm. Gauti, faktinius apgraužim skaičius atitinkantвs, s lвginiai skaičiai: 11, 13,
132 ir 160. Taip pat apskaičiuoti iš dalies apgraužt kelmeli skaiči atitinkantвs s lвginiai
skaičiai. Pirmiausia I bebraviet je buvo aptikti iš dalies apgraužti 110 kelmeli (nuo 6,1 iki 12,0
cm – 35 kelmeliai, nuo 12,1 iki 20,0 cm – 29 kelmeliai, nuo 20,1 iki 30,0 cm – 27 kelmeliai, o
nuo 30,1 iki 40,0 – 19 kelmeli ). Šiuos duomenis perskaičiavus s lвginius skaičius (remiantis 1
lentele), gauti skaičiai: 18, 58, 81 ir 95. Tuomet susumavus visiškai apgraužt vis diametr

25
atitinkamus apgraužim skaičius s lвginiame diametre gauta 316 ir iš dalies apgraužt – 252.
Abi gautas sumas sud jus, gautas s lвginis apgraužim ploto diametras – 568. Remiantis 2
lentele nustatyta, kad pagal 568 s lвginius apgraužimus šeima priklauso III-jai bebr šeimos
kategorijai, tad pačioje šeimoje вra vidutiniškai 6 bebrai.
II bebraviet je buvo surasta visiškai sugraužt 119 kelmeli (iki 2,5 cm – 60 kelmeli ,
nuo 2,6 iki 6,0 cm – 33 kelmeliai, nuo 6,1 iki 12,0 – 17 kelmeli , nuo 12,1 iki 20,0 – 9
kelmeliai). Remiantis 1 lentel s pirm ja grafa, kur užrašвtas faktinis apgraužim skaičius,
nustatвta, koks s lвginis skaičius atitinta atitinka š skaiči grafoje <2,5 cm, 2,6 – 6,0 cm, 6,1 –
12,0 cm bei 12,1 – 20,0 cm. Gauti, faktinius apgraužim skaičius atitinkantвs, s lвginiai skaičiai:
6, 33, 68 ir 144. Taip pat apskaičiuoti iš dalies apgraužt kelmeli skaiči atitinkantвs s lвginiai
skaičiai. Pirmiausia II bebraviet je buvo aptikti iš dalies apgraužti 32 kelmeliai (nuo 6,1 iki 12,0
cm – 25 kelmeliai, nuo 12,1 iki 20,0 cm – 14 kelmeli ). Šiuos duomenis perskaičiavus
s lвginius skaičius (remiantis 1 lentele), gauti skaičiai: 13, 14. Tuomet susumavus visiškai
apgraužt vis diametr atitinkamus apgraužim skaičius s lвginiame diametre gauta 119 ir iš
dalies apgraužt – 27. Abi gautas sumas sud jus, gautas s lвginis apgraužim ploto diametras –
278. Remiantis 2 lentele nustatyta, kad pagal 278 s lвginius apgraužimus šeima priklauso II-jai
bebr šeimos kategorijai, tad pačioje šeimoje вra vidutiniškai 4 bebrai.
III bebraviet je rasta visiškai sugraužt 196 kelmeliai (iki 2,5 cm – 83 kelmeliai, nuo
2,6 iki 6,0 cm – 57 kelmeliai, nuo 6,1 iki 12,0 – 41 kelmelis, nuo 12,1 iki 20,0 – 15 kelmeli ).
Remiantis 1 lentel s pirm ja grafa, kur užrašвtas faktinis apgraužim skaičius, nustatвta, koks
s lвginis skaičius atitinta atitinka š skaiči grafoje <2,5 cm, 2,6 – 6,0 cm, 6,1 – 12,0 cm bei 12,1
– 20,0 cm. Gauti faktinius apgraužim skaičius atitinkantвs s lвginiai skaičiai: 8, 57, 164 ir 240.
Taip pat apskaičiuoti iš dalies apgraužt kelmeli skaiči atitinkantвs s lвginiai skaičiai.
Pirmiausia III bebraviet je buvo aptikti iš dalies apgraužti 12 kelmeli (nuo 6,1 iki 12,0 cm – 7
kelmeliai, nuo 12,1 iki 20,0 cm – 5 kelmeliai). Šiuos duomenis perskaičiavus s lвginius
skaičius (remiantis 1 lentele), gauti skaičiai: 3 ir 10. Tuomet susumavus visiškai apgraužt vis
diametr atitinkamus apgraužim skaičius s lвginiame diametre gauta 469 ir iš dalies apgraužt
– 13. Abi gautas sumas sud jus, gautas s lвginis apgraužim ploto diametras – 482. Remiantis 2
lentele nustatyta, kad pagal 482 s lвginius apgraužimus šeima priklauso III-jai bebr šeimos
kategorijai, tad pačioje šeimoje вra vidutiniškai 6 bebrai.
IV bebraviet je buvo atrasta visiškai sugraužt 156 kelmeli (iki 2,5 cm – 68 kelmeliai,
nuo 2,6 iki 6,0 cm – 51 kelmeliai, nuo 6,1 iki 12,0 – 29 kelmeliai, nuo 12,1 iki 20,0 – 8
kelmeliai). Remiantis 1 lentel s pirm ja grafa, kur užrašвtas faktinis apgraužim skaičius,
nustatвta, koks s lвginis skaičius atitinta atitinka š skaiči grafoje <2,5 cm, 2,6 – 6,0 cm, 6,1 –

26
12,0 cm bei 12,1 – 20,0 cm. Gauti faktinius apgraužim skaičius atitinkantвs s lвginiai skaičiai:
7, 51, 116 ir 128. Taip pat apskaičiuoti iš dalies apgraužt kelmeli skaiči atitinkantвs
s lвginiai skaičiai. Pirmiausia IV bebraviet je buvo aptikti iš dalies apgraužti 36 kelmeliai (nuo
6,1 iki 12,0 cm – 21 kelmelis, nuo 12,1 iki 20,0 cm – 9 kelmeliai, nuo 20,1 iki 30,0 cm – 5
kelmeliai). Šiuos duomenis perskaičiavus s lвginius skaičius (remiantis 1 lentele), gauti
skaičiai: 11, 18 ir 9. Tuomet susumavus visiškai apgraužt vis diametr atitinkamus
apgraužim skaičius s lвginiame diametre gauta 302 ir iš dalies apgraužt – 38. Abi gautas
sumas sud jus, gautas s lвginis apgraužim ploto diametras – 340. Remiantis 2 lentele nustatyta,
kad pagal 340 s lвginius apgraužimus šeima priklauso II-jai bebr šeimos kategorijai, tad
pačioje šeimoje вra vidutiniškai 4 bebrai.

3.3. Bebr mityba

Tвrimo metu buvo atlikta apskaita, kurios d ka buvo vertinamas bebr sumed jusi
augal panaudojimas mitвbai ruden , žiem ir pavasar (8 lentel ).
8 lentel .
Sumed jusi augal panaudojimas mitybai viso tyrimo metu.
Sumed ję I bebraviet II bebraviet III bebraviet IV bebraviet
augalai
Drebul 83 45 50 60
Beržas 117 39 77 52
Baltalksnis 62 8 24 13
Juodalksnis 48 4 30 5
Karklas 5 48 22 31
Lazdynas 17 - 5 18
Gluosnis 4 7 - 10
Iš viso: 336 151 208 189

Medžiai ir kr mai buvo registruojami prie melioracijos griovio, mitвbin je sausumos

гonoje, kurioje buvo rasti bebr išminti takai. Iš viso buvo užregistruoti 879 šviežiai apgraužti ir
panaudoti sumed ję augalai. Pirmoje bebraviet je buvo rasti 336, antroje – 151, trečioje – 208, o
ketvirtoje bebraviet je – 189 panaudoti sumed ję augalai. Visi panaudoti medžiai bei kr mai
buvo lapuočiai.
Pagal gautus duomenis buvo apskaičiuota kokius sumed jusius augalus bebrai dažniau
pasirenka mitybai (10 pav.).

27
 35%
30%
25%
20%
15%
10% %
5%
0%

10 pav. Viso tвrimo metu mitвbai naudoti sumed ję augalai

Pagal gaut grafik (10 pav.) ženkliai išsiskiria drebul s ir beržo vartojimas. Šiuos
sumed jusius augalus bebrai dažniausiai rankasi mitвbai. Susumavus vis bebr sunaudot
augal kiek buvo gauti reгultatai, kad daugiausia mitвbai šie gвv nai renkasi berž (32%) arba
drebulę (27%), vidutiniškai graužti augalai buvo: baltalksnis (12%), karklas (11%) ir juodalksnis
(10%), o mažiausiai bebrai mitвbai naudojo laгdвn (5%) ir gluosn (3%).
Taip pat išanaliгavus gautus mitвbos apskaitos duomenis, paaišk jo, jog bebrai atskirais
met laikais skirtingai naudoja sumed jusius augalus (11 pav.).

5%
15%
Ruduo

Žiema

Pavasaris
80%

11 pav. Sumed jusi augal panaudojimas mitвbai atskirais met laikais

Iš grafiko (11 pav.) matвti, kad didžioji dalis sumed jusi augal sunaudota rudens
m nesiais, net 80%, žiem sunaudot augal kiekis siek tik 15%, o pavasar – 5%.
Gauti duomenвs rodo, kad bebrai pasiruošiant žiemojimo periodui kaupia maisto
atsargas, kurias at jus šalčiams ir naudoja. Tod l rudens periodu augal panaudojimo kiekis toks
aukštas. O šaltuoju met laiku, jie b tent minta sukauptomis atsargomis, tod l apgraužim
skaičius вra вpatingai žemas. Taip pat galima pasteb ti, jog šiltesn mis žiemos dienomis bebrai
išlenda iš urv ar trobeli ir papildomai maitinasi, neliesdami žiemos atsarg .

28
 Taip pat, verta pamin ti, jog tвrimo metu, buvo ne prastai šaltas pavasaris, kai vis kovo
m nes ir balandžio pradžioje temperat ra naktimis laik si žemiau -10°C, o kartais nukrisdavo ir
žemiau, buvo pasteb ta, kad bebrai mažiau išlipdavo ant kranto pasimaitinti papildomai, nei
žiem .

3.4. Nuostoliai d l bebr nugraužt medži

Remiantis Nuostoli d l medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas

nebrandus medвnas bei Miško sodinimo išlaid apskaičiavimo metodika, apskaičiuota koki
piniginę žal visuose keturiose bebraviet se grauždami medžius ir kr mus padaro bebrai.
Jaunuolyno (miško želdiniai ir ž liniai iki 20 met ) pažeidimo atveju (I bebraviet )
likusi gвvвbing medeli skaičiaus nepakanka medвnui suformuoti. Tad laikoma, jog medвnas
вra žuvęs ir žalos pinigin išraiška apskaičiuota pagal Nuostoli d l medienos prieaugio ir
padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medвnas ir Miško sodinimo apskaičiavimo
metodik .
Pasinaudojus miškotvarkos duomenimis (Taksoraštis, 2011), nustatвta, kad I
bebraviet s r šin sud tis – 7B2D1Bt (t rio dalis: beržas – 70%, drebul – 20%, baltalksnis –
10%), amžius – 12 met , skalsumas – 0,9, bonitetas – I, augaviet – Ld. Šiuo atveju medienos
prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai (9 lentel ), iškertant vien hektar nebrandaus
medвno, apskaičiuojami kiekvienai medвno r šiai atskirai, pagal jos procentinę dal medвne
padauginami iš skalsumo ir žuvusio medвno ploto, kuris вra 0,14 ha. Amžiaus klas – II.
9 lentel
Medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai, I bebraviet s bebrams
nugraužus medžius
Žuvusio % Nuostoliai d l medienos Nuostoliai 0,14 ha plote, Lt
jaunuolвno r šin prieaugio ir padaringumo
sud tis praradimo, Lt/ha
Beržas 70 3100 273
Drebul 20 900 23
Baltalksnis 10 100 2
Iš viso - 298

Remiantis 1 priedu, I boniteto, II amžiaus klas s beržo 1 ha nuostolius d l medienos

prieaugio ir padaringumo praradimo 3100 Lt dauginami iš 0,9 skalsumo, 70% (beržo procentin s
dalies medвne) ir žuvusio medвno ploto 0,14 ha, gaunamas 273 lit nuostolis. Atitinkamai
skaičiuojant drebul s ir baltalksnio praradimo nuostolius gaunama, jog drebul s praradimo

29
nuostolis siekia 23 litus, o baltalksnio – 2 litus. Iš viso nuostoliai d l medienos prieauglio ir
padaringumo praradimo siekia 293 litus.
Remiantis 3 lentele Ld augaviet s miško sodinimo išlaidas – 3000 Lt/ha padauginus iš
žuvusio medвno ploto 0,14 ha, gaunama, jog miškui padarвta žala – 420 Lt.
Sud jus nuostolius d l medienos prieauglio ir padaringumo praradimo (293 Lt) ir miško
sodinimo išlaidas (420 Lt) I bebraviet s bebr padarвta žala miškui, nugraužus medžius, siek
713 Lt.
II bebraviet s r šin sud tis – 7D2B1BtE (t rio dalis: drebul – 70%, beržas – 20%,
baltalksnis – 10%, pavien s), amžius – 25 metai, skalsumas – 0,9, bonitetas – I, augaviet – Ld.
Šiuo atveju medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai (10 lentel ), iškertant vien
hektar nebrandaus medвno, taip pat apskaičiuojami kiekvienai medвno r šiai atskirai, pagal jos
procentinę dal medвne padauginami iš skalsumo ir žuvusio medyno ploto, kuris yra 0,21 ha.
Amžiaus klas – III.
10 lentel
Medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai, II bebraviet s bebrams
nugraužus medžius
Žuvusio % Nuostoliai d l medienos Nuostoliai 0,21 ha plote, Lt
jaunuolвno r šin prieaugio ir padaringumo
sud tis praradimo, Lt/ha
Drebul 70 900 119
Beržas 20 3300 125
Baltalksnis 10 0 0
Iš viso - 244

Remiantis 3 lentele Ld augaviet s miško sodinimo išlaidas – 3000 Lt/ha padauginus iš

žuvusio medвno ploto 0,21 ha, gaunama, jog miškui padarвta žala – 630 Lt.
Sud jus nuostolius d l medienos prieauglio ir padaringumo praradimo (244 Lt) ir miško
sodinimo išlaidas (630 Lt) I bebraviet s bebr padarвta žala miškui, nugraužus medžius, siek
874 Lt.
III bebraviet s r šin sud tis – 7B2J1D (t rio dalis: beržas – 70%, juodalksnis – 20%,
drebul – 10%), amžius – 20 met . Amžiaus klas – III. skalsumas – 0,7, bonitetas – I, augaviet
– Ld. Šiuo atveju medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai (11 lentel ), iškertant
vien hektar nebrandaus medвno, taip pat apskaičiuojami kiekvienai medвno r šiai atskirai,
pagal jos procentinę dal medвne padauginami iš skalsumo ir žuvusio medyno ploto, kuris yra
0,17 ha.

30
 11 lentel
Medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai, III bebraviet s bebrams
nugraužus medžius
Žuvusio % Nuostoliai d l medienos Nuostoliai 0,21 ha plote, Lt
jaunuolвno r šin prieaugio ir padaringumo
sud tis praradimo, Lt/ha
Beržas 70 3300 275
juodalksnis 20 1200 29
Drebul 10 900 11
Iš viso - 315

Remiantis 3 lentele Ld augaviet s miško sodinimo išlaidas – 3000 Lt/ha padauginus iš

žuvusio medвno ploto 0,17 ha, gaunama, jog miškui padarвta žala – 510 Lt.
Sud jus nuostolius d l medienos prieauglio ir padaringumo praradimo (315 Lt) ir miško
sodinimo išlaidas (510 Lt) I bebraviet s bebr padarвta žala miškui, nugraužus medžius, siek
825 Lt.
IV bebraviet s r šin sud tis – 5B2D2J1EBt (t rio dalis: beržas – 50%, drebul – 20%,
juodalksnis – 20%, egl – 10%, pavieniai baltalksniai), amžius – 45 metai. Amžiaus klas – IV.
skalsumas – 0,6, bonitetas – I, augaviet – Ld. Šiuo atveju medienos prieaugio ir padaringumo
praradimo nuostoliai (12 lentel ), iškertant vien hektar nebrandaus medвno, taip pat
apskaičiuojami kiekvienai medвno r šiai atskirai, pagal jos procentinę dal medвne padauginami
iš skalsumo ir žuvusio medyno ploto, kuris yra 0,23 ha.
12 lentel
Medienos prieaugio ir padaringumo praradimo nuostoliai, IV bebraviet s bebrams
nugraužus medžius
Žuvusio % Nuostoliai d l medienos Nuostoliai 0,21 ha plote, Lt
jaunuolвno r šin prieaugio ir padaringumo
sud tis praradimo, Lt/ha
Beržas 50 3000 207
Drebul 20 400 11
juodalksnis 20 1000 28
Egl 10 9100 126
Iš viso - 372

Remiantis 3 lentele Ld augaviet s miško sodinimo išlaidas – 3000 Lt/ha padauginus iš

žuvusio medвno ploto 0,23 ha, gaunama, jog miškui padarвta žala – 690 Lt.

31
 Sud jus nuostolius d l medienos prieauglio ir padaringumo praradimo (372 Lt) ir miško
sodinimo išlaidas (690 Lt) I bebraviet s bebr padarвta žala miškui, nugraužus medžius, siek
1062 Lt.
Sud jus visuose keturiuose bebraviet se gвvenanči bebr nugraužt medži
nuostolius, suma siekia – 3474 Lt.

3.5. Bebr sumedžiojimas Radviliškio girininkijoje

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2012 metais buvo sumedžioti 20590

bebrai (Žv ri ir paukšči , sumedžiot iki 2012 m. balandžio 15 d., apskaita), o Radviliškio
girininkijai priklausančiuose miško plotuose, tais pačiais metais, buvo sumedžioti tik 29 bebrai
(Radviliškio medžiotoj b relis „Kiršinasį, žv ri ir paukšči , sumedžiot iki 2012 m. balandžio 15
d., apskaita). Tad Radviliškio girininkijoje sumedžiot bebr skaičius Lietuvos mastu sudaro vos
0,2%.

32
 IŠVADOS

1. Tвrimo metu rastos keturios bebraviet s, kurios buvo sik rusios melioracijos grioviuose,
kuri pakrant se gausu žolini augal , lapuoči medži ir kr m .
2. Nustatвtas bebr šeimos dвdis visose bebraviet se. Pirmoje bebraviet je gвvena
vidutiniškai šeši bebrai, antroje – keturi, trečioje – šeši ir ketvirtoje – keturi bebrai.
3. Atlikus nugraužt sumed jusi augal (medži ir kr m ) apskait , nustatвti pagrindiniai
bebr mitвboje naudojami augalai: beržas (32%), drebul (27%), baltalksnis (12%). O
palвginus bebr maitinim si sumed jusiais augalais skirtingais met laikais, nustatвta,
kad net 80% vis mitвbai panaudot sumed jusi augal buvo ruden .
4. Apskaičiuotos išlaidos tiesioginei bebr daromai žalai (nugraužiant medžius) padengti.
Sud jus visuose keturiuose bebraviet se gвvenanči bebr nugraužt medži nuostolius,
suma siekia – 3474 Lt.
5. Radviliškio girininkijoje sumedžiot bebr skaičius Lietuvos mastu sudaro vos 0,2%.

33
 Upinio bebro (Castor fiber) populiacijos Radviliškio girininkijoje tyrimas

Kristina Česnauskait

SANTRAUKA

Šiuo metu bebras вra vienas iš labiausiai paplitusi gвv n šalвje ir kiekvienais metais
j skaičius auga. Šis bebr gaus jimas sukelia gana nemenkas problemas, kadangi jie daro didelę
tak aplinkai, kurioje gвvena. Ankstesni tвrimai parod , jog bebrai dažniausiai apsigвvena
melioracijos grioviuose, arba nesrauniuose upeliuose, nedidel dalis sikuria ežer pakrant se
(Ulevičius, 1996; Bukelskis, Ulevičius, 2006).
Šio tiriamojo darbo tikslas buvo vertinti Radviliškio girininkijoje aptiktas upinio bebro
(Castor fiber) populiacijas. Tyrimas atliktas 2012 – 2013 metais.
Tвrimo pradžioje buvo aptiktos keturios bebraviet s, esančios melioracijos grioviuose.
Ši bebravieči gausai nustatвti buvo atlikta bebravieči apskaita.
Suskaičiavus vairaus storio medži ir kr m bei j šak apgraužimus, nustatвtas bebr
šeimos dвdis kiekvienoje bebraviet je. Nustatвta, jog pirmoje bebraviet je buvo apsigвvenę 6
bebrai, antroje – 4, trečioje – 6 ir ketvirtoje – 4 bebrai.
Kadangi bebr mitвba buvo vertinama, atliekant nugraužt sumed jusi augal
apskait , rudens, žiemos ir pavasario m nesiais, nustatвta, jog net 80% vis mitвbai panaudot
sumed jusi augal buvo ruden , o pagrindiniai mitвbai panaudoti augalai buvo: beržas (32%),
drebul (27%), baltalksnis (12%).
Tyrimo metu remiantis Nuostoli d l medienos prieaugio ir padaringumo praradimo,
kai iškertamas nebrandus medвnas bei Miško sodinimo išlaid apskaičiavimo metodika,
apskaičiuota koki piniginę žal grauždami medžius ir kr mus padaro bebrai. Sud jus visuose
keturiuose bebraviet se gвvenanči bebr sukeltus nuostolius, suma siekia – 3474 Lt.
Taip pat remiantis Aplinkos ministerijos Žv ri ir paukšči , sumedžiot iki 2012 m.
balandžio 15 d., apskaita ir Radviliškio medžiotoj b relio „Kiršinasį, žv ri ir paukšči ,
sumedžiot iki 2012 m. balandžio 15 d., apskaita, nustatвta, kad Radviliškio girininkijoje sumedžiot
bebr skaičius Lietuvos mastu sudaro vos 0,2%.

34
 Study of Eurasian Beaver (Castor fiber) Population in Radviliškis Forestry

Kristina Česnauskait

SUMMARY

Beaver is one of the most common animals in the country, and every year the
number grows. This increment of beavers causing quite considerable problems because they
have a significant impact on the environment in which they live. Previous studies have shown
that beavers usually accommodate in drainage ditches or not rapid creeks, and small part of these
animals are living bв lakes (Ulevičius, 1996; Bukelskis, Ulevičius, 2006).
The aim of this research was to evaluate the detected Eurasian beaver (Castor fiber)
population in Radviliškis district. The studв аas accomplished in the year of 2012 - 2013.
In the beginning of this study was found four beavers lodges in the drainage
ditches.
After counting the gnawing of the branches of the trees (bushes) of various
thickness, the size of the beaver family was set in each lodge. It was found that in the first
explored lodge there were 6 beavers, in the second lodge – four, in third – six, and in fourth
lodge there were four beavers.
Due to the fact, that the nutrition of the beavers was evaluated, while carrying out
the record of the gnawed trees and bushes in autumn, winter, and spring, it was found out, that
the main ligneous plants in the nutrition were birch (32%), chills (27% ) gray alder (12%),
different seasons of the year, it turn out, that 80% of all used ligneous plants were in autumn.
Also there was research on the direct influence to the environment, when the
beavers gnaw the trees. In accordance with the calculating method of the hunted animals harm
for the forest, was found out that combining all for lodges, beavers caused damage amounting to
3474 LTL.
There аas research based on number of hunted beavers in Radviliškis district too.
In accordance with the Ministry of Environment counting of animals and birds, hunted until
2012 April 15., and Radviliškis hunters club ąKiršinas” counted hunted beavers until 2012 April
15., there аas found out that hunters in the Radviliškis district caught just 0,2% beavers
compared by all caught beavers in Lithuania.

35
 NAUDOTA LITERATŪRA

1. Balčiauskas, L., Trakimas, G., Juškaitis, R., Ulevičius, A., Balčiauskien , L. (1999).
Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Antras papildytas leidimas. Vilnius:
Akstis.
2. Balčiauskas L. (2004). Sausumos ekosistemų tyrimo metodai. I dalis. Gвv n apskaitos.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
3. Baleišis, R., Bukelskis, E., Brukas, A., Paltanavičius, S., Tomaši nas, V., Tijušas, E.,
Ulevičius, A. (2003). Didžioji Lietuvos medžioklės knyga. I tomas. Vilnius: Nacionalin
knyga.
4. Baranauskas K., 2001. Iš bebr verta mokytis ne tik medžius kirsti. Lietuvos rytas, rugs.
28 Nr. 227: 14.
5. Laukin s gamtos reabilitacijos klinikos nuotrauka. Bebrų pėdsakai (3 pav.). [ži r ta 2013
sausio 12d.]. http://www.wild-life-rehab.com/Education-Beaver.htm
6. Bukelskis, E., Ulevičius, A. (2006). Bebr apgвvendintos buvein s ir kit žv reli
skaičius jose. Girios, 8, p. 32 -33.
7. Bukelskis, E., Ulevičius, A. (2006). Bebr populiacijos b kl Lietuvoje. Girios, 1, p. 18 –
19.
8. Butkevičius Z. (1999). Bebr gyvenimas tampa vis sunkesnis. Lietuvos rytas, vas. 26,
Nr.46: 9.
9. Collen. P., Gibson, R. J. (2001). The general ecology of beavers (Castor spp.), as related
to their influence on stream ecosystems and riparian habitats, and the subsequent effects
on fish – a review. Reviews in fish biology and fisheries. Vol: 10. P. 439 – 461.
10. Hartman, G. (1994). Ekological studies of a reintroduced beaver population. Sveriges
Lantbruksuniv., Inst. for Viltekologi.
11. Ives, R. L. (1942) The beaver – meadow complex. Journal of Geomorphology, Vol: 5, p.
191–203.
12. De Agostini nuotrauk biblioteka. ėjimas buveinę (4pav.). [ži r ta 2013 sausio 12 d.].
(http://ferrebeekeeper.wordpress.com/2011/06/13/the-beaver/)
13. Janulaitis, M., Ulevičius, A. (2006). Smulkiųjų žinduolių gausa ir vairovė bebrų
trobelėse. Mokslas gamtos moksl fakultete 2006: mokslin s konferencijos pranešim
medžiaga (Vilnius, 2006 m. lapkričio 23 – 24 d.). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,
p. 258 – 259.

36
14. Kvaraciejus A. (2001). Nusausintų žemių renatūralizacijos procesų tyrimai. Daktaro
disertacijos santrauka: p. 2 – 28.
15. Lamsodis, R., 2000. Beaver Castor fiber and the consequences of their activities in
drainage channels. In: Proceedings of the 2nd European Beaver Symposium. 2001,
Bialowieza,
16. Lamsodis R. (2000). Bebr išplitimo melioracijos grioviuose reгultatai. Vandens ūkio
inžinerija. Mokslo tiriamieji darbai Nr. 13(35), p. 9 – 16 .
17. Lamsodis R. (2000). Priemonių bebrų sukeltai melioracijos sistemų patvankai reguliuoti
tyrimai. Tarptautin konferencija: Melioracija ir kraštotvarka. p. 71 – 74.
18. Larson, J.S., Gunson, J.R. (1981). Status of the beaver in North America. Acta-zool.
Fennika, Vol: 174, p, 91 – 93.
19. LR Aplinkos ministerija, 2003. D l bebr populiacijos gausos reguliavimo. sakвmas Nr.
265. Valstybės žinios, Nr. 55-2467.
20. LR Aplinkos ministerija, 2000. D l mišk kio nuostoli apskaičiavimo metodik
patvirtinimo. sakвmas Nr. 56. Valstybės žinios, Nr.: 29 – 821.
21. LR Aplinkos ministerija, 2002. D l medžiojam j gyv n padarвtos žalos žem s kio
Pas liams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo. sakвmas Nr. 486/359.
Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr.110-3988.
22. LR Aplinkos ministerija, 2012. Miško savininko elementorius. 2 patikslintas leidimas.
Vilnius.
23. Medžiojamųjų žvėrių apskaita, 2006. LR Aplinkos ministerija. [ži r ta 2013 kovo 23 d.].
http://www.am.lt/VI/index.php#a/5352
24. Medžiojamųjų žvėrių apskaita, 2012. LR Aplinkos ministerija. [ži r ta 2013 kovo 23 d.].
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=12267
25. Navasaitis, A., P telis, K. (1998). Medžioklė. Kaunas: Lutut .
26. Payne, N. F. (1982). Colony size, age and sex structure of Newfoundland beaver. The
Journal of Wildlife Management. Vol. 46, No. 3, p. 655 – 661.
27. Palionien , A. (1970). Upinis bebras. Vilnius: Mintis.
28. Paltanavičius, R., Baleišis, R. (2003). Teorinio medžioklės egzamino bilietų konspektai.
Vilnius.
29. Ribikauskas, V. (1995). Bebrai. Tėviškės žinios. Kovo 9, p.4
30. Taksoraštis (2011). V. . Radviliškio mišk ur dija.
31. Ulevičius, A. Bebro populiacijos būklės aiškinimas penkiuose rajonuose bei
rekomandacijų apsaugai ir naudojimui parengimas. Mokslin ataskaita. Vilnius.

37
32. Ulevičius, A., Juškaitis, R. (2005). Lietuvos žinduolių pėdsakai ir kitos žymės. Kaunas :
Lutut .
33. Upinis bebras (Castor fiber) (Barauskas Romualdas, 2011). (1 pav.). [ži r ta sausio 12
d.].
http://www.naturephoto.lt/img/photos/original/zinduoliai/04963_20110503_2015335318.
jpg
34. Upinio bebro (Castor fiber) kaukol (Didier Descouens, 2011). (2 pav.). [ži r ta sausio
12 d.].
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/69/Castor_canadensis_MHNT.OST.3.jpg
35. Zurowski. W., Kasperczyk B. (1986). Charakteristics of a European beaver population in
the Suwalki Lakeland. Acta Theriologica. Vol:24, p. 311 – 325.
36. Žvėrių ir paukščių, sumedžiotų iki 2012 m. balandžio 15 d., apskaita, 2012. LR Aplinkos
ministerija. [ži r ta 2013 kovo 26 d.]. http://ааа.am.lt/VI/article.php3?article_id=12266
37. Д , Ю. В. (1975). Ъ ч С С .
38. С (1995). О ч
ч .

38
 PRIEDAI
1 priedas
Medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant nebrandžius 1,0 skalsumo medвnus, t kst.
Lt/ha
Medyno Bonitetas
amžiaus I a. I II III IV V V a.
klas
Pušis
II 4,6 3,6 2.8 2.0 1.4 0.9 0.5
III 5,6 4,5 3.5 2.5 1.8 1.2 0.7
IV 6,3 5,2 4.1 3.1 2.2 1.4 0.9
V 6,6 5,6 4.5 3.5 2.5 1.7 1.1
VI 6,4 5,6 4.7 3.7 2.8 1.9 1.2
VII 5,8 5,2 4.5 3.7 2.8 2.0 1.4
VIII 4,7 4,4 3.9 3.3 2.6 2.0 1.3
IX 3,2 3,2 2.9 2.5 2.1 1.6 1.1
X 1,3 1,3 1.3 1.1 0.9 0.7 0.5
Egl
II - 7.3 5.4 3.7 2.3 - -
III - 8.6 6.7 4.7 2.9 - -
IV - 9.1 7.5 5.5 3.5 - -
V - 8.6 7.5 5.7 3.8 - -
VI - 7.3 6.7 5.3 3.7 - -
VII - 5.2 4.9 4.1 2.9 - -
VIII - 2.1 2.1 1.7 1.3 - -
žuolas
II 4.7 3.8 3.2 2.5 - - -
III 6.0 4.9 4.2 3.3 - - -
IV 7.4 6.0 5.3 4.2 - - -
V 8.6 7.1 6.4 5.2 - - -
VI 9.4 7.9 7.4 6.2 - - -
VII 9.5 8.4 8.2 7.1 - - -
VIII 8.8 8.3 8.5 7.5 - - -

39
 IX 7.5 7.7 8.3 7.4 - - -
X 6.1 6.3 7.2 6.5 - - -
XI 4.6 4.3 5.1 4.7 - - -
XII 2.0 1.8 2.0 1.9 - - -
Uosis
II 4.1 3.2 2.3 1.6 - - -
III 4.9 4.0 2.9 2.0 - - -
IV 5.4 4.6 3.5 2.5 - - -
V 5.7 5.0 4.0 2.9 - - -
VI 5.8 5.3 4.3 3.2 - - -
VII 5.6 5.3 4.4 3.4 - - -
VIII 5.0 4.9 4.2 3.3 - - -
IX 3.7 3.9 3.4 2.7 - - -
X 1.6 1.7 1.5 1.2 - - -
Beržas
II 4.2 3.1 2.2 1.5 0.9 0.5 -
III 4.5 3.3 2.4 1.6 1.0 0.5 -
IV 4.0 3.0 2.1 1.4 0.9 0.5 -
V 2.9 2.1 1.5 1.0 0.6 0.3 -
VI 1.1 0.8 0.6 0.4 0.3 0.2 -
Drebul
II 1.2 0.9 0.7 0.5 0.3 0.2 -
III 1.1 0.9 0.7 0.5 0.3 0.2 -
IV 0.5 0.4 0.3 0.2 0.2 0.1 -
Juodalksnis
II 1.5 1.1 0.8 0.4 - - -
III 1.5 1.2 0.8 0.4 - - -
IV 1.2 1.0 0.7 0.4 - - -
V 0.7 0.6 0.3 0.2 - - -
VI 0.2 0.1 0.1 0.0 - - -
Baltalksnis
II 0.1 0.1 0.1 0.0 - - -
III 0.0 0.0 0.0 0.0 - - -

40
 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM

Patvirtinu, kad teikiamas bakalauro baigiamasis darbas (pavadinimas)

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitoje mokslo ir studij institucijoje;
3. Nenaudojau šaltini , kurie n ra nurodвti darbe, ir pateikiu vis panaudotos literat ros s raš .

(data) (autoriaus vardas ir pavardė, parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVI KALBOS

TAISYKLINGUM ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvi kalbos taisвklingum atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas ir pavardė, parašas)

41