I.

PIRMINIS KRATO APGYVENDINIMAS

1. GAMTINES SLYGOS. Tinkamos slygos monms nuolat apsigyventi dabartinje Lietuvos teritorijoje susidar tik vlyvajame paleolite, t.y. XI-X tkstantmetyje pr. Kr. Iki tol Lietuv, kaip ir vis iaurs Europ, deng ledynai, kurie tirpo netolygiai ir pamau, net kelis tkstanius met, trauksi iaur. Vieno i toki atilim metu, kuris vadinamas aleriodo laikotarpiu, apie X tkstantmet pr. Kr., atklydo pirmieji negauss iaurs elni mediotoj breliai. IX tkstantmetyje pr. Kr. ledynas vl kiek pasislinko ir klimatas dar kart atalo. Pamau, tirpstant ledynui, lygiagreiai jo pakraiui, Europoje formavosi tundros, stepi ir miko juostos. Pabaltijyje klimatas taip pat darsi vis drgnesnis ir iltesnis: tundrastep virto pelkta tundra, inyko sniegynuose galj igyventi mamutai, m augti berai ir puys. Paleolito pabaigoje Pabaltijy paplito miko tundra, o Nemuno ir Vyslos vidurupyje - mikas ir tundra arba parko tundra. ioje didiulje teritorijoje klajojo pavieniai iaurs elni mediotojai, kurie, ypa vasaros metu, atklysdavo ir dabartins Lietuvos teritorij. Pirmieji Ryt Pabaltijo gyventojai i teritorij atjo dvejomis kryptimis: vieni, tuometinio glavandenio Baltijos eero, kurio krantai buvo daug labiau iaur nei dabar, pakraiu i pietvakari, kiti i piet, dabartini Lenkijos ir Baltarusijos teritorij. Tai vlyvojo paleolito kultr gyventojai, atsek paskui klajojusias iaurs elni kaimenes. Ateiviai i pietvakari puss (dabartins Danijos, iaurs Vokietijos ir iaurs Lenkijos teritorijos) vadinami Pabaltijo Madleno grups vardu. ie mai mediotoj breliai sikurdavo trumpalaikse, nedidelse stovyklavietse auktose tuometini upi terasose. Pabaltijo Madleno kultros stovyklaviei Lietuvoje inoma apie 40. iai kultrai bdingi titnaginiai plats strli antgaliai su siaura, smailia tvara, retuuotais geroje pusje pakraiais, plats ir trumpi gremtukai, kaulo ir rago dirbiniai (kapliai, eberklai, peikenos). Jie skiriasi nuo to paties laikotarpio Svidr kultros dirbini, kuriuos paliko kiti iaurs elni mediotojai, atj i piet. Svidr kultros stovyklaviets irgi trumpalaiks, bet jos kiek didesns ir ten randami kitaip pagaminti dirbiniai. Lietuvoje yra apie 60 ios kultros stovykl. ios kultros mons naudojo irgi titnaginius, bet kiek ilgesnius karklo lapo pavidalo strli antgalius, siaurus ir ilgus gremtukus, dvigalius skaldytinius ir dirbinius i ilg skeli. J dirbiniams bdingas blogosios puss retuavimas. Dalis ateivi mediotoj visam laikui pasiliko dabartins Lietuvos teritorijoje. Paleolito pabaigoje Madleno ir Svidr kultra supanajo. Lietuvoje kol kas tyrinta tik keletas io laikotarpio stovyklaviei (Mergeerio 8-ta, Maksimoni 1-ma, Skaruli ir keletas kit), nesurasti ir io laikotarpio kapai.

2. MEZOLITAS. Mezolite (VIII-V tkstantmetis pr. Kr.) visoje iaurs Europoje labai keitsi klimatas ir gamta. Laikotarpio pradioje Baltijos jroje buvusio udaro glavandenio eero vietoje, prasigrauus vandenynui, susidar sriavanden Joldijos jra. VII-VI tkstantmetyje pr. Kr., toliau tirpstant ledynams, jos vietoje vl atsirado glavandenis taip vadinamas Ancyliaus eeras, kuris mezolito pabaigoje, kada vidutin metin temperatra buvo jau net 2-3C auktesn u dabartin ir susidar Danijos ssiauriai, vl virto sria Litorinos jra. Btent iuo laikotarpiu pradjo formuotis Kuri Nerija ir marios, spygliuoi mikus pakeit lapuoi mikai. Pasitrauk iaurs elniai ir paplito iltesn klimat mgstantys mik vrys: briediai, elniai, ernai ir kt. Su tokiais dideliais klimato kitimais siejasi ir Mezolito kultros 1. Kundos tolimesnis krato apgyvendinimas, nauj kultr plitimas. 2. Nemuno (pagal R.Rimantien) Mezolito pradioje dar gyvavo epipaleolitin kultra, kuriai bdingi beveik nepakit paleolitiniai dirbiniai. Ankstyvojo mezolito stovyklavietse pasirodo kaulo ir rago dirbiniai (eberklai, durklai ir pan.). Jie aptinkami Maglemozs kultros stovyklavietse, kuriose gyveno mons atj Pabaltij pietiniu Joldijos jros ar Ancyliaus eero pakraiu. VII-IV tkstantmetyje pr. Kr. dabartinje Lietuvos pietinje, Baltarusijos vakarinje ir buv. Rytprsi teritorijoje susidar savita mezolitin Nemuno kultra. Tai pirmoji vietin kultra, tolimesn vlyvojo paleolito kultr tsa. Mezolito Nemuno kultros paminkl daug, radiniai juose vietins kilms, gana vienodi. Bdingiausi - smulks, titnaginiai episvidriniai lancetiniai strli antgaliai, gremtukai ir rtukai, tveriamieji kirveliai ir kt. iaurs Lietuvoje ir beveik visame likusiame Ryt Pabaltijyje gyveno mezolitins Kundos kultros mons, kurie paliko jiems itin bdingus kaulo, rago ir titnago dirbinius. Riba tarp mintos Nemuno ir Kundos kultr beveik sutapo su Nemuno ir Neries upmis. Pagrindinis mezolito gyventoj verslas - mediokl ir vejyba. Medioklje naudota lankai su strlmis, ietys. Ypa iam laikotarpiui bdingi mai titnaginiai dirbiniai, vadinamieji mikrolitai ir sudtiniai rankiai su statomais maais titnaginiais amenliais. vejyboje, kuri tapo itin svarbiu verslu, naudota ne tik kabliukai ar eberklai, bet ir tinklai, buiai, utvaros, luotai. mons apsistodavo stovyklavietse, kur gyvendavo 1-4 didels eimos. Patogiose vietose, arti vandens kurtose stovyklose buvo gyvenama ilgesn laik, jos jau buvo didesns (Jonionys, Patuva, em. Kanikai). Apie dabartinje Lietuvos teritorijoje mezolito laikotarpiu gyvenusius mones daugiau suinota i pastarj met tyrinjim Birulio eero Spigino rage (Teli raj.) surast kap. Kape, kuris datuojamas apie 5520 m. pr. Kr., buvo palaidotas vyras, papuotas pragrtais briedio ir erno dant kabuiais. Kap duobs negilios, juose pripilta raudonos ochros. Didelis mezolito ir neolito laikotarpio kapinynas yra tyrintas Onegos eero Elni saloje, o turtingiausias mezolito kapas Pabaltijyje rastas Zvejniekuose (Latvija). dvigub vyro ir 6-7 met vaiko kap dta net 340 vri dant-kabui. Antropologai mano, kad pirmieji mezolito Birulio baseine gyven mons buvo europidai ir priklaus masyviam Vidurio Europos antropologiniam tipui. Palyginti su dabartiniais monmis, jie buvo nesmulks, neaukto ar vidutinio gio.

II. PIRMIEJI SSLUS LIETUVOS GYVENTOJAI

Neolite (IV-III tkstantmetis pr. Kr.) klimatas tapo dar iltesnis. iemos velnios ir gana iltos, vasaros ilgesns nei dabar, mikuose daugyb vri, o upse ir eeruose gausu uv. Ryt Pabaltijyje iplito ilum mgstantys augalai: liepos, uolai, lazdynai, guobos, berai, agaro rieutai. moni gyvenimas tampa pastovesnis, gyvenama ssliau, nuolatinse gyvenvietse, o ne laikinose stovyklavietse. Tokios gyvenviets didesns, daniausiai aptinkamos prie sekli eer ar lagn pakrani, jos danai isidst grupmis: inomiausios prie Birulio eero (Teli raj.), Kretuono eero (venioni raj.) basein ir prie ventosios eero Baltijos pajryje. Neolite mons imoko lipdyti ir degti puodus, tobulai apdirbti akmens dirbinius: akmuo griamas, gludinamas ir kitaip apdirbamas, pradjo gyventi ne palapini tipo, bet keturkampiuose stulpins konstrukcijos pastatuose, pamau pereidami prie gamybinio kio. 1. ANKSTYVASIS NEOLITAS. Ankstyvajame neolite (IV-III tkstantmeio pradia pr. Kr.) pietinje Lietuvoje, buv. Rytprsiuose, iaurs ryt Lenkijoje ir didiojoje Baltarusijos dalyje, kaip rodo tyrintos gyvenviets ir ten rasti radiniai, toliau be pertrkio gyvavo Nemuno kultra. Neolite atsiranda nauj jos bruo ir

1 pav. Smailiadugnis puodas. IV tkstantmeio pr. Kr. pabaiga. Keramika. D=20,5 cm, H=19 cm. ventoji

dirbini tip, prastja daikt formos, pasirodo pirmoji keramika. Lipdytos puodyns storu, smailu dugnu, beveik staiomis sienelmis, molyje daug augalini ir grsto granito priemai. Toki puod auktis paprastai didesnis u plot, o virutin dalis kartais puota apvali ar trikampi duobui eilutmis. Taip pat bdingi episvidriniai, lancetiniai, trapeciniai strli antgaliai, tveriamieji kirveliai ir kt. titnago dirbiniai. Mezolito tradicij tsa Nemuno kultroje pastebima ir vlyvojo neolito paminkluose. Beveik visi neolito dirbiniai turi savo mezolito prototipus, o naujieji dirbini tipai tebra reti. Neolitin Nemuno kultra apm vis Nemuno vidurup, auktup bei plotus tarp Nemuno ir Pripets. Siaurinje Lietuvoje (Pajryje ir Ryt Lietuvoje), Latvijoje, Estijoje ir iaurs vakar Baltarusijoje taip pat be pertrkio rutuliojosi mezolitin Kundos kultra (pavadinimas pagal savo metu geriausiai itirt radimviet iaurs ryt Estijoje), kuri irgi gauna tik neolitui bding bruo ir toliau archeolog jau vadinama Narvos kultra (Lietuvoje jai priskiriamos gyvenviets Kretuono eero baseine, ventojoje ir kitur). Jai, kaip ir iki tol, itin bdingi gauss kaulo ir rago dirbiniai (ietigaliai, strli antgaliai, eberklai, durklai, peikenos) ir palyginti negauss, nevairs titnago dirbiniai. Narvos kultros mons lipd dideles puodynes smailiu, storu dugnu, kuri molio masje daug grst sraigi kriaukli. Toki

puod auktis beveik lygus j ploiui. Danai randama ir pailg laivelio formos, o vliau ir apskrit dubenli, kuriuos naudojo kaip ibintus. Narvos kultra, apmusi tok didel plot, nebuvo vienalyt. Lietuvoje iskiriamos dvi jos sritys: iaurs ryt ( rytus nuo ventosios ups, Merkio ir Neries tarpupis) ir pietvakari ( vakarus nuo Vidurio Lietuvos emumos). Taigi jau iuo metu atsiranda nedideli kultriniai skirtumai tarp Ryt ir Vakar Lietuvos, kurie dar labiau ryks vlyvajame neolite ir metal epochoje. Dar iki XX a. septintojo deimtmeio archeologinje ir istorinje literatroje vyravo nuomon, kad neolite, iki indoeuropiei pasirodymo, Lietuvoje gyveno fino-ugrai, kurie paliko jiems bding sukin duobelin keramik ir apie 30 hidronim visoje Lietuvoje. Dabar, ityrus kelet nauj, dideli neolito gyvenviei, paaikjo, kad to meto Lietuvos kultrin situacija buvo kiek kitokia. Finougrai buvo tik negausi ateivi banga, jie nepadar lemiamos takos Lietuvos gyventojams. Finougriki vietovardiai ymi greiiau prekybos kelius ir vietas, kur keliaujanios maos ateivi grupels sikurdavo maose stovyklavietse. Sukins duobelins keramikos kultros mons i iaurs ryt Baltijos link pajudjo III tkstantmetyje pr. Kr. Tai visai nauji, seniesiems Ryt Ankstyvojo neolito kultros Pabaltyje Pabaltijo neolito gyventojams negiminiki ateiviai. J (pagal R. Rimantien) 1. Narvos kultra palikti dirbiniai, ypa keramika (puodai smailiadugniai 2. Nemuno kultra ir apvaliadugniai, kuri visas pavirius dengtas tankiais ukui spaudais) visai kitokie. Ateiviai visikai sigali dabartinje Estijoje, bet iki iaurs vakar Lietuvos atjo tik nedidels fino-ugr grupels. ia jos galjo sikurti kiek ilgiau (tyrintos stovyklaviets: Jaros 6-ta, Anyki raj., Kretuono 1A, vitinio Pakruojo raj.), bet ilgainiui ie svetimi, negauss ateiviai susiliejo su senaisiais gyventojais. Pietinje Lietuvoje, kur vyravo Nemuno kultra, fino-ugrai didesns takos neturjo. Paskutinij deimtmei archeologiniai tyrimai (Birulio eero, Kretuono eero baseinai, ventoji) dav daug duomen apie senj neolito Lietuvos gyventoj k ir visuomen. Savo nuolatinse gyvenvietse jie sikurdavo alia vandens, danai prie eero ir upelio santakos. Ten statsi stulpins konstrukcijos, plaius, emus, apie 5-6 x 6-8 m dydio, keturkampius, dvilaiiu stogu namus (ventoji). Pagrindinis verslas ir toliau buvo mediokl, vejyba ir augalinio maisto rinkimas. Mediokls ir vejybos rankiai tapo vis vairesni ir tobulesni: imokta i medio skaptuoti luotus, i liepos karn vyti virves, i sil megzti tinklus. Gyvenvietse laikyta ne tik jau anksiau prijaukint un, bet ir vienas kitas galvijas, smulki raguoi. ventosios 6-osios gyvenviets tyrimai pateik daug nauj duomen apie vidurinio neolito pabaigos (apie 2600 m. pr. Kr.) ems kio pradi Lietuvoje. Gyvenvietje tarp daugybs Narvos kultros puod uki, vairi

2 pav. Dubenlis-viestuvas. III tkstantmeio pr. Kr. vidurys. Keramika. Narvos kultra. T=22 cm, H=7 cm. ventoji

medini ir kaulini kls ranki surasti 3 mediniai rankiniai arklai, padaryti i aptayt, lenkt uosio ak. Jie 63,55,44 cm ilgio, kotai aptayti, o kaplio pavidalo arklo galva apie 17 x 6,5 cm dydio. Tok arkl, usinrs dir, trauk mogus. Jie naudoti vagoms varinti, o dirvonams plti vartoti akmeniniai, maai apdirbti kapliai. ventojoje rasta sor grups augal, iek tiek kviei. Javus, matyt, dar raudavo rankomis, o kuldavo mediniais kulstais ir grsdavo medinse piestose. ventj tyrinjanios archeologs R. Rimantiens nuomone, iuo laikotarpiu emdirbiai idegt em dirbdavo nekeisdami jos vietos. Pastovi lydimin emdirbyst buvo nepraktika ir, matyt, greitai j pakeit primityvi dvilauk sistema (vienas i naudot plot metams paliekamas pdymuoti). Tai patvirtina ventosios gyvenvietje rastos tik dirvonams bdingos piktols. Pastovus gyvenimas, gausesnis ir geresnis maistas leido sukurti tuo laiku aukt kultr. Lietuvoje iuo metu pasirodo pirmosios gintaro dirbtuvs (ventosios 23 gyvenviet), i kuri papuoalai pasiekdavo net dabartins Suomijos ir Rusijos teritorijas. Apdirbtas gintaras, gintaro karoliai ir amuletai, vaizduojantys mones ir vris, buvo mainomi atvetin titnag. Gintaro papuoalais domjosi finougrai, ir jie j main savo skalno dirbinius. III tkstantmeiu pr. Kr. datuojami du dideli gintaro lobiai, rasti Juodkrantje ir Palangoje. Senieji europieiai garbino Gamtos viepat, Gamtos valdov. IV tkstantmeiu pr. Kr. datuojamas dviej metr aukio medinis ventosios stabas - dievybs atvaizdas su iskaptuotu mogaus veidu. Rastos ir trys apeigins lazdos su idrota brieds galva. Birulio eere, Donkalnio saloje, madaug III tkstantmetyje pr. Kr. buvo alkaviet su auk idiniu ir kapinynu (rasta 14 kap). Viename kape palaidotas ynys - 25 met vyras. Prie jo palaidota moteris, kapai upilti raudona ochra, yniui ant galvos udtas vrinys i briedio ir erno dant, vri dantimis udengtos ynio akys, burna, nervs, ausys. Alkaviet Birulio eero saloje naudota net apie 2000 met. Archeologiniai duomenys, negausi antropologin mediaga rodo, kad senieji Lietuvos gyventojai, priklaus Nemuno ir Narvos kultroms, buvo gana giminingi ir artimi.

Virvelins keramikos Ryt Europoje: 1. Pamari kultra, 2. Jos takos zona, 3. Fatjanovo kultra, 4. Padnieprs kultra (pagal R. Rimantien)

2. INDOEUROPIEI ATJIMAS. BALT SUSIDARYMAS. Baltai yra grup indoeuropiei geni (taut), gyvenusi ar tebegyvenani pietryius ir rytus nuo Baltijos jros. J kalba sudaro atskir indoeuropiei kalbos ak (balt" termin pirm kart pavartojo vokiei kalbininkas G. H. F. Neselmanas 1845 m. knygoje Senoji Prs kalba", nusiirjs Baltijos jros pavadinim). Balt formavimosi pradia Pabaltijyje sutampa su virvelins keramikos ir laivini kovos kirvi kultros sigaljimu. J vlyvajame neolite (III II tkstantmetis pr. Kr.) Pabaltij atne i piet ir pietvakari atjusios indoeuropiei gentys. Virvelins keramikos kultra pavadinta pagal jai bding virveli spaudais puot keramik, akmeninius laivinius kovos kirvius ir laidosen suriestoje padtyje. Dalis ios kultros gyventoj susimai su senaisiais Lietuvos gyventojais ir i io miinio formavosi baltai. Kas buvo ie ateiviai, i kur ir kodl jie atjo, kaip jie paveik sensias vietineskultras - tebesiginijama. Kalbininkai mano, kad j protvyn, greiiausiai, buvokakur Vidurio bei Pietryi Europoje ir Azijos srityse apie Kaspijos jr.Ankstyvoji virvelins keramikos kultra apm milinik plot: nuo Reino ikiVolgos ir nuo Alpi iki Baltijos. Archeolog ir antropolog manymu, ta kultranevienalyt. Ateiviai buvo karingi gyvuli augintojai ir i dalies emdirbiai. Kalbosduomenys rodo, kad jie buvo prisijaukin karves, avis, okas, arklius ir unis, vertsibitininkyste, mokjo auginti kai kuriuos javus, ypa kvieius ir mieius.

3 pav. Laivinis kovos kirvis (Fatjanovo tipas). II tkstantmeio pr. Kr. pradia. Akmuo, L=21,9 cm. Pietryi Lietuva

Pabaltijyje buvo bent dvi virvelins keramikos kultros bangos. Pirmoji maesn ir nepaliko ryki pdsak. Antroji buvo kiek galingesn, ir ji persvr sensias kultras. Daugiau toki ateivi ir rykesn taka pastebima tik Nemuno emupyje ir Pajryje, kur apie III tkstantmet pr. Kr. susiformavo (artimiausia Pabaltijyje bendrajam virvelins keramikos modeliui) Pamari kultra. Jai bdinga ne tik virvels, egluts ornamentu puoti plokiadugniai, profiliuoti, vairi form indai, bet ir nauj form gludinto akmens dirbiniai: baltiki laiviniai kovos kirviai, gyvatgalviai kapliai ir kt. i kultra ryki Pajryje, kur tarsi ugo senuosius gyventojus, perimdama visus j anksiau naudotus mediokls ir vejybos rankius, papuoalus, amuletus. Senieji verslai tebebuvo labai svarbs, bet Pamari kultros gyventojams svarbesn buvo emdirbyst. ymesns tyrintos io laikotarpio gyvenviets yra vakar Lietuvoje (Nida, ventoji, arnel, Birulio eero baseinas). Virvelins keramikos kultros taka pastebima ir Narvos kultros pietvakarinje teritorijoje (arnel, Donkalnis, ventoji). Virvelins keramikos kultros atsekamos ir kituose plotuose, kurie taip pat buvo apgyvendinti protobalt. Tai Fatjanovo kultra, apmusi vis Volgos auktup iki Maskvos, ir Padnieprs kultra - abipus Dniepro ir jo intak. Ryt ir iaurs Lietuvoje ateivi virvelinink buvo ymiai maiau ir j taka daug menkesn. ios kultros gyvenviets aptinkamos atskirai, j inventorius skurdus. Jei Nemuno kultra, davusi Pamari kultrai vis svarbiausi titnago inventori, tarsi itirpo joje, tai Ryt Lietuvoje toliau vyravo savarankika vlyvoji Narvos kultra. Teritorijoje nuo Nevio ir Dauguvos emupio vakaruose, nuo Neries ups pietuose virvelins keramikos liekan labai maai, joje ir toliau vyrauja vietin, duobutmis, takeliais ir kitokiais spaudliais puoti puodai. Atrodo, kad Narvos kultra buvo lemiamas Ryt Lietuvoje besiformuojanios balt kultros komponentas Taigi pastarj deimtmei archeologiniai tyrimai rodo, kad balt formavimasis tai ilgas, dar neitirtas procesas, kuriame persipyn tiek vidiniai, tiek ir ioriniai veiksniai. Nepasitvirtino ankstesni spjimai apie ypating fino-ugr geni poveik bsimiems baltams, o pastaruoju metu vis daniau kalbama apie vietini senj Lietuvos gyventoj kultr tradicij tstinum, abejojama staigia ir itin didele taip vadinamos Virvelins kultros invazija. Jau nuo akmens amiaus pastebimi ir vis labiau rykjantys skirtumai tarp ryt ir vakar balt, kurie itin aiks alvario (1600-550 m. pr. Kr.) ir ankstyvajame geleies amiuje (500 m. pr. Kr.-Kr.gim.).

3. METALO VARTOJIMO PRADIA. Pirmieji alvario (alavo ir vario lydinys) dirbiniai kotinis durklas i Veliuonos, antkratiniai kirviai Lietuv pateko apie 1800-1600 m. pr. Kr. i Vidurio Europos. Vietiniai alvariniai dirbiniai -baltiki kovos kirviai, apyranks, antkakls ir kiti - pradti gaminti apie 1500 m. pr. Kr. Atvetinis metalas buvo brangus, jo buvo nedaug. alvario ami skiria ne tik saviti metaliniai dirbiniai, bet ir pasirod iki tol neinoti, o vliau baltams itin bdingi paminklai: piliakalniai - tvirtintos sodybos, rengtos upi ir j slni apsuptose kalvose, eer pusiasaliuose, reiau atskirose kalvose, kurios ilgainiui virto medinmis pilimis, ir pilkapiai, mirusij kapai, atsirad supylus vir palaidoto mirusiojo didel, aukt sampil - kalvel. Nauja laidojimo forma - pilkapiai - alvario 4 pav. Kauliniai smeigtukai. I amiuje paplito pajryje (Akmens, Dans, Priegliaus tkstantmetis prie Kr. Narkn baseinai). Tai vadinamoji Vakar balt pilkapi kultra. piliakalnis Utenos raj. Ir Nevieriki piliakalnis venioni raj. Pilkapiai taisyklingos apskritos formos, supilti i ems, prie j pagrindo koncentriniai akmen vainikai, o juose aptinkami griautiniai bei degintiniai kapai. Lietuvoje inome 18 toki pilkapyn, i kuri 13 jau tyrinta: laiai (Klaipdos raj.), glikiai, Kurmaiiai, Kveciai (Kretingos raj.). iuose pilkapiuose kapi maai, o apie 1300-1000 m. pr. Kr., sigaljus mirusij deginimo paproiui, j dar labiau sumaja. Manoma, kad mirusij deginimo paprotys atjo Lietuv i Vidurio Europos, i Padunojs srities. I ten buvo atveama alvario aliavos, o, kita vertus, Padunojs sritis buvo vienas pirmj mirusij deginimo centr Europoje. is paprotys pirmiausia apm Vakar Lietuvos ir buv. Rytprsi teritorij, t.y. prekybinius

5 pav. Ploktelinis antsmilkinis. I-II a. alvaris, D=ll cm. Pakalnikiai, Panevio raj.

kratus. Kiek vliau, ankstyvajame geleies amiuje, toks paprotys iplito visoje Lietuvoje. U atvetin metal baltai atsilygindavo, matyt, pagrindine preke -gintaru, kuris pasiekdavo ne tik Vidurio, bet ir Piet Europ. Lietuvos pajryje alvario dirbini randame ymiai daniau nei Vidurio ir Ryt Lietuvoje, kuri buvo toliau nuo prekybos keli ir gintaro prekybai neturjo. Kaip ir kodl i neolitins Pamari kultros susiklosto nauj paproi turtinga pilkapi kultra - atsakymo dar nra. alvario amiuje rytus nuo Vakar balt pilkapi kultros susiformuoja

brkniuotosios keramikos kultra, kuri apm vis dabartin Ryt Lietuv, iaurs Vakar ir Vidurio Baltarusij bei Pietryi Latvij. i kultra apima vlyvj alvario, ankstyvj geleies bei senj geleies amius, t.y. laikotarp nuo I tkstantmeio pr. Kr. iki III-IV a. pr. Kr. Brkniuotosios keramikos kultra taip pavadinta dl jai itin bding lipdyt puod, kuri sienels, prie idegant, bdavo ibraiomos vertikaliais ir striais brkniais, primenaniais subraiymus oli gnite. Geriausiai i kultr pastame i tyrint ankstyvj Lietuvos piliakalni, ant kuri buvo kurtos, tvirtintos senovs gyvenviets (Dktas, Nevieriks, Petrainai, Moknai, Narknai ir kt.). Brkniuotoji keramika ypa paplitusi Unemuns ir Ryt Lietuvos, Piet Latvijos ir Vidurio Baltarusijos teritorijose, t.y. areale, kur ir formavosi vlesns lietuvi bei latvi gentys. Dar labiau rytus nuo j, iki pat auktutins Okos baseino taip pat gyveno ryt baltai. ioje teritorijoje susidar baltikos Dnepro-Daugavos, Okos auktupio, Juchnovo, Milogrado kultros. Kalbinink manymu, dauguma i ten inom baltik vietovardi,

6 pav. auktelin ir delin antkakls. III a. po Kr. D=16 cm. Akmeniai, Kelms raj.; Vaitieknai, Radvilikio raj.

upvardi irgi atsirado ne vliau kaip II tkstantmetyje pr. Kr. Taigi tuo metu baltai gyveno didiulje Vidurio Europos teritorijoje, kuri apm dabartin Lietuv, Latvij, Baltarusij, iaurs vakar Ukrain, vakar Rusij, buv. Rytprsius ir iaurin Lenkij. Protobaltai III tkstantmetyje pr. Kr. buvo iplit labai plaiai ir tapo viena pagrindini etnini grupi centrinje mik zonoje Ryt Europoje. Dabartins lietuvi ir latvi ems teuima 1/6 ios buvusios teritorijos. Ankstyvosios gyvenviets su dar neymiai brkniuota keramika atsiranda II tkstantmetyje pr. Kr. Ryt Lietuvoje inoma apie 60 toki paminkl (ymiausios Bratoniki, aliosios, Samantoni ir Kernavs gyvenviets). ios gyvenviets rengtos buvusi mezolitoneolito stovykl vietose. Jose daug titnago dirbini, yra ne tik virvelins, bet ir jau neymiai brkniuotosios keramikos. I tkstantmetyje pr. Kr. ie gyventojai daugiausia gyveno tvirtintose gyvenvietse, ankstyvuosiuose piliakalniuose. Ryt Lietuvoje inoma apie 110 toki piliakalni. Piliakalni aiktels dar nebuvo didels (madaug 50-60 x 35-45 m dydio), jie dar neturi labai dideli tvirtinim: kartais aiktels pakraiuose buvo supilamas ir ikasamas griovys (Narknai, Sokikiai), kai kada padaromos utvaros i statmenai sukalt kuol, ipint abais. Tokio aptvaro viduje, piliakalnio aiktelje, stovjo anteminiai, stulpins konstrukcijos staiakampiai pastatai su atviro tipo idiniais viduje. Pastat, matyt, daugiau buvo aiktels pakraiuose, o jos viduryje buvo kiemas (Nevieriks), bet kartais ustatoma ir visa aiktel (Sokikiai, Narknai). Pirmaisiais amiais po Kr. gim., atrodo, piliakalniuose paplinta ilgi pastatai, kurie i vis pusi apjuosia aiktel - kiem (Auktadvaris). Ankstyvame piliakalnyje statyti pastatai nevienodi: vieni, ilgieji" apie 6-8 x 3 m dydio, turjo 2-3 patalpas su idiniu (Narknai), kiti, maesni apie 4-5 x 4-6 m dydio (Nevieriks). Pagrindinis i piliakalni gyventoj verslas-gyvulininkyst.

7 pav. Rankogalins apyranks. IV-V a. po Kr. alvaris, H=8,3 cm, D=8,5 cm. Kairnai, Vilniaus raj.

Auginta daugiausia stambus ir smulks raguoiai, kiauls, arkliai (Narknuose apie 78%, Nevierikse apie 92% vis rast gyvn kaul priskirti naminiams gyvuliams). Mediokl, ypa vejyba, jau buvo pagalbiniai verslai. Apie io laikotarpio emdirbyst inome nedaug; piliakalniuose randami geleiniai peiliai-pjautuvliai, akmenins trinamosios girnos, verpimo verpsteliai rodo, kad auginta ne tik javai, bet ir linai, kanaps. Piliakalniuose rastos metalo liejimo formos, pavieniai metaliniai dirbiniai rodo, kad ten buvo ir amat centrai. Vis dlto didioji dalis darbo ranki bei ginkl ir toliau buvo kauliniai ir, matyt, mediniai (Nevierikse i 622 radini apie 250 yra akmeniniai, o 277 - kauliniai). Visuomens pagrind sudar didel eima. Kelios tokios eimos sudar gimin, o viename ankstyvajame piliakalnyje gyveno nuo 30 (Nevierikse) iki 100 (Narknuose) moni. Pirmieji geleiniai dirbiniai galjo Lietuv pasiekti VII-VI a. pr. Kr., o pasigaminti gele i vietins bal rdos dar ilgai nemokta. Geleiniai dirbiniai ankstyvajame geleies amiuje (550 m. pr. Kr. - Kr. gim.) buvo atvetiniai, j turta maai, o pagrindiniai rankiai ir toliau buvo akmeniniai ir kauliniai. Pastebimas materialins kultros tarsi sumenkjimas, kuris aikinamas to meto klimato atalimu ir Vidurio Europoje vykusiu geni kraustymusi, kuris atkirto prastus prekybos kelius. Pagrindinis balt verslas ir toliau liko gyvulininkyst, bet pamau didjo ir emdirbysts reikm. Auginti javai (mieiai, vasariniai kvieiai) sti idegintus miko plotus (lydimin emdirbyst), o tokiam darbui reikjo dideli bendruomens pastang. Brkniuotosios keramikos kultros laidojimo paminkl beveik neinoma. Dalis archeolog iai kultrai priskiria Lankiki (dab. Baltarusija), Paveisinink (Lazdij raj.) kapinynus. Neseniai ankstyvojo geleies amiaus kapinynas aptiktas Kernavje, Pajautos slnyje (irvint raj.). Atrodo, io laikotarpio kapai buvo tik degintiniai, laidota kapuose su akmen konstrukcija, urnose ar tik paprastose duobutse.

III. BALT GENTINI JUNGINI FORMAVIMASIS (I-VI A. PO KR. GIM.)

Balt gyvenimas Senajame geleies amiuje (I-IV a. po Kr. gim.) ir taut kraustymosi laikotarpiu labai pasikeit. Baltai pirmaisiais m. e. amiais imoko i vietins bal rdos pasigaminti gele, ir geleiniai darbo rankiai bei ginklai visikai sigali kasdieniniame gyvenime. Tai gerokai palengvino ems kio darbus: spariau kertami mikai, pleiasi dirbamos ems plotai, pradta naudoti arklus su geleiniu noragu, dalgius ir pjautuvus. emdirbyst tampa svarbiausiu balt verslu. Labai suaktyvjo prekyba su kaimyniniais kratais ir, svarbiausia, su Romos imperija. balt kratus veama dideli kiekiai spalvotj metal (alvario, sidabro), o iveama ne tik gamtos grybs: kailiai, oda, vakas ir gintaras, romn vadintas iaurs auksu", bet net kai kurie amatinink dirbiniai. Archeologiniai radiniai ir ypa daugjantys piliakalniai bei kapinynai rodo, kad tuo metu daugjo gyventoj, apgyvendinamos naujos vietos. Apie IV-V a. jau atsiranda turting geni diduomens ir karo vad kap, o iki V-VIII a. susiformuoja visi balt geni junginiai, inomi i vlesni raytini altini. 1. SENIAUSIOS RAYTINS INIOS APIE RYT PABALTIJO GYVENTOJUS. Pirmasis balt gentis mini romn istorikas P. K. Tacitas 98 m. paraytame veikale Gennanija. Raydamas apie Europos tautas, gyvenanias iaur nuo Romos imperijos, viename i knygos skyri jis taip kalba: Deiniajame savo krante Sveb (t. y. Baltijos) jra skalauja aisi (estij) gentis (Aestiorum gentes), kuri paproiai bei apdaras kaip ir ved, o kalba artimesn britanikai. Jie garbina diev motin. Kaip savo tikjimo enkl neioja ern statulles, kurios atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivs garbintoj apsaugo net prie maiaty. Kalavijus vartoja retai, daniau vzdus. Javus bei kitus reikalingus augalus augina uoliau negu tings germanai. Jie apieko ir jr: seklumose ir paiose jos pakrantse vieninteliai i vis rankioja gintar, j pai vadinam glesum". Gintaro savybi ir kaip jis atsirado jie, kaip barbarai, netyrinjo ir nieko apie j neino. Juk gintaras ilgai iguljo tarp kit jros imetam daikt, kol ms prabanga suteik jam vert. Patys gintaro nevartoja: renka gabalus, parduoda neapdirbt ir ima atlyginim stebdamiesi". Romnas Plinijus Vyresnysis (23-79 m.) darbe Gamtos istorija rao, kad Romos imperatorius Neronas (54-68 m.) pasiunt pasiuntin Baltijos jros pakraius ir is pargabeno tiek daug gintaro, kad juo buvo ipuotas ne tik visas amfiteatras, bet ir gladiatori apranga bei ginklai. Matyt, aisi vardu romnai vadino visas balt arba tik prs gentis, kurios daugiausia prekiavo gintaru, nors atskiros gentys jau turjo ir savo vardus. Antai geografas Klaudijus Ptolemjas (apie 90-158 m.) Geografijoje paminjo Sarmatijos iaurje gyvenusius sudinus ir galindus. Manoma, kad tai galind ir sduvi gentys. Romn sudarytame pasaulio emlapyje Tabula Itineraria Peutingeriana (III-IV a.) buvo paminta Sli up" (Dauguva?). VI a. ostgot istorikas Flavijus Aurelijus Kasiodoras ra, kad apie 525 m. ostgot valdov Romoje ar Ravenoje aplank aisi pasiuntiniai, kurie atve daugyb gintaro. Kitas VI a. got istorikas Jordanas Got istorijoje mini, kad es ostgot karalius Hermanarichas (3518 pav. Grublto paviriaus puodas. 376 m.) nukariavo aisius ir viepatavo visoms I tkstantmetis. H=45 cm. Auktadvaris, Skitijos ir Germanijos tautoms. Tokio nukariavimo, Trak raj. matyt, nebuvo, bet neabejotina, kad romnai painojo taikias aisi emdirbi gentis ir su jomis kartkartmis

palaik ryius. 2. GENI JUNGINIAI. Senajame geleies amiuje archeologai pagal atskirus kap tipus iskiria kelet maesni kultrini srii, kurios tapatinamos su geni junginiais, inomais i raytini altini. Pajryje, kur anksiau buvo vakar balt pilkapi sritis, mirusieji pradti laidoti nedeginti ploktiniuose kapuose (ploktiniais kapais archeologai vadina tokius kapus, kuriuose ems pavirius vir kapo plokias, t.y. iuo metu neisiskiriantis i aplinkos). Turtingiausia vakar balt sritimi tampa Prsija, o joje ypa isiskiria Sambija, kur, kaip inome i kiek vlesni raytini altini, gyveno bsimieji sembai, notangai, varmiai. Isiskiria ir vakar baltai, gyven Lietuvos pajryje nuo Minijos ioi pietuose, iki ventosios iaurje, Plateli eero ir Jros ups rytuose. Pajrio srityje apie II a. inyko paprotys pilti pilkapius, ir ia gyvenusieji mons mirusiuosius laidojo ploktiniuose kapuose, kurie, kaip ir ankstesniuose pilkapiuose, ir toliau apdedami vienas su kitu besijungianiais akmen vainikais. Mirusieji laidoti nedeginti, o aplink kapo duob kartais sudedamas net 2-4 eili akmen ratas, kurio vidus taip pat priklojamas akmen. Kito mirusiojo kapas rengiamas greta, ir naujas vainikas sujungiamas su ankstesniu. vyro kap ddavo iei, kirv, dalg, peil, kartais kartu palaidodavo ir nedegint irg, o moters - peil, yl, akmenin ar gintarin verpstel. Tiek vyr, tiek moter kapuose - gausu papuoal.

9 pav. Lankin, ieduotoji seg. V a. Sidabras, L=10,7 cm. Plinkaigalis, Kdaini raj.

Dabartins emaitijos teritorijoje ir Piet Latvijoje plito paprotys nedegintus mirusius laidoti pilkapiuose, apjuostuose akmen vainikais. Atrodo, is paprotys susijs su nauj gyventoj atjimu i Pajrio. i, Senajame geleies amiuje, susidariusi didel Lietuvos ir Latvijos pilkapi kultrin sritis madaug nuo IV a. suskilo tris maesnes: emaii, emgali ir sli, o j vlesni laidojimo paproiai jau isilaik nepakit iki XIXIII a., kai raytiniuose altiniuose paminimi j vardai. emaitijoje aptinkamuose pilkapiuose I-ojo tkst. po Kr. pradioje daniausiai laidota po vien, o vliau - ir po kelet nedegintus mirusiuosius. Vyrui kap ddavo ietis, kirv, peil, o moteriai - metalinius papuoalus - antkakl, seg, apyrankes ir kt. Pietinje Lietuvoje (nuo Nemuno vidurupio iki Mozr eer) II-IV a. laidojama i akmen sukrautuose pilkapiuose. Tai bsim jotvingi, kuriems priskiriami ir Ptolomjo paminti sduviai, geni sjungos ems. Vidurio Lietuvoje ir Nemuno emupyje yra saviti ploktiniai kapinynai, kuriuos vieni tyrintojai laiko bsim auktaii, kiti - bsim emaii kapais. iame regione garss dar prie Antrj pasaulin kar tyrinti dideli Eiguli, Sargn ir Verv kapinynai (visi dab. Kauno mieste). iuo metu daug domi radini rasta Marvels kapinyne (Kaune, Nemuno kairiame krante). Tai unikalus kapinynas, kuriame mirusieji laidoti apie tkstant

met. Iki V a. vidurio mirusieji iame kapinyne laidoti nedeginti, laikantis pastovi laidojimo krypi (vyrai galvomis vakarus, moterys - atvirkiai), o vliau pamau sigali deginimo paprotys. Kapinyne kartais aptinkami ir kitiems regionams bdingi bruoai (akmen vainikai, pilkapio liekanos), o gauss radiniai rodo plaius ir gerus ryius su Vidurio Europa, Romos imperijos pakraiais. Sudtingiau iskirti atskirus maesnius geni plotus Ryt Lietuvoje ir dabartins Baltarusijos rytuose, kur toliau gyveno brkniuotosios keramikos kultros mons. is didiulis regionas ir toliau nebuvo vientisas. Apie I tkstantmeio po Kr. gim. vidur ia formuojasi nauja Ryt Lietuvos pilkapi kultra. Atrodo, kad ji natraliai iaugo i ia buvusios brkniuotosios keramikos kultros. i keramik apie I tkstantmeio po Kr. viduryje pakeiia grubltoji keramika. Anksiausiai grubltoji keramika atsiranda Unemunje, o i ten plinta pietus, rytus ir iaurs rytus. Galbt i to meto iliko ir gana nemaai jotvingik toponim Nemuno ir Neries tarpupyje (kalbininko A. Vanago duomenys). Pirmieji laidojimo paminklai ioje srityje atsirado III-IV a., ir tai tarsi dviej tip pilkapiai: vien sampilas i emi su akmen vainiku papdje, kit - i ems ir akmen. kaps kapuose gana menkos. 3. KIO RAIDA. Senajame geleies amiuje (I-IV a. po Kr.) dalis ankstyvj piliakalni buvo apleisti, dalis daugiau naudoti kaip laikinos slptuvs, kiti pamau stiprinami ir tapo pilimis. Daugumos pirmj ami po Kr. gim. piliakalni forma nedaug skiriasi nuo ankstyvj piliakalni. Piliakalni tvirtinimai didja nuo III-IV a.: gynybiniai ems pylimai siek 1,5-2,5 m aukio, prie juos paprastai buvo ikasamas griovys. Prie kai kuri piliakalni buvo 2 ar net 3 tokie pylimai, atskirti grioviais (Brauol, Kunigikiai-Pajevonys). Piliakalni aikteli pakraiuose stovjo ilgi, stulpins konstrukcijos pastatai, kurie viduje buvo suskirstyti daugel kini ir gyvenamj patalp su atvirais idiniais (Auktadvaris, Moknai, Petrainai). Dalis piliakalni (Bakininkli, Kurmaii) galjo bti kulto vietos, kur galbt stovjo apskriti ventykl pastatai. Daugelyje tyrint piliakalni ir gyvenviei aptikta geleies lydymo krosneli liekan ar kit radini, kurie sako apie vietins geleies gamyb (Auktadvaris, Nemenin, Paplienija). Kalviai i ios geleies nukaldavo ne tik darbo rankius, ginklus, papuoalus, bet mokjo pagaminti ir geros kokybs plien. Buvo ir amatinink - juvelyr, kurie i atvetinio metalo kal ir liejo alvarinius ir sidabrinius papuoalus, puo juos sidabru, mlyno stiklo akutmis, o II-V a. - ir spalvotu emaliu. I io laikotarpio turime daugyb vairiausi papuoal: vairi tip antkakli, smeigtuk, segi, apyranki, kabui ir kit. Matyt, iuo metu pradeda atsiskirti kai kurie amatai, nors daugelis versl nedaug pasikeit. Puodus lipd, audinius aud kiekviena eima. Pagrindinis gyventoj verslas buvo emdirbyst. Bene daniausia vyr kap kap II-VI a. geleinis kirvis, kuriuo ir buvo ikertami dideli, anksiau sunkiai veikiami, miko plotai. vaicarijos kapinyne (netoli Suvalk, Lenkija) II-III a. jotvingio kape, tarp gausi kapi, rasta arklo likui su geleiniu kastuvo pavidalo noragu. Toks arklas naudotas kaip lydimins emdirbysts rankis. Pamau panaudoti ems plotai pradti palikti pdymui. Auginta keli ri kvieiai, mieiai, rugiai, avios, soros. GabrielikiNaukaimio piliakalnyje rasta apie 2 m skersmens duob siaurjaniu dugnu, o joje pripilta net 74 goriai suangljusi grd, daugiausia kviei. Ten pat rasta ir II-III a. Romos monet. Su emdirbyste glaudiai susijusi gyvulininkyst: namini gyvuli kaulai piliakalniuose ir gyvenvietse sudaro iki 80% vis randam gyvuli ir vri kaul. Gyvulininkyst pltoti padjo ne tik emdirbysts raida, bet ir geleinio dalgio iplitimas.

IV BALT GENI SJUNGOS (I TKSTANTMEIO PO KR. GIM. ANTROJI PUS)

1. TAUT KRAUSTYMOSI ATGARSIAI. Kultrin situacija balt emse viduriniame geleies amiuje (V-VIII a.) ima keistis. Tai lm ne tik vidins, bet ir iorins prieastys. V a. lugo Vakar Romos imperija, per Europ ritosi klajokli gentys, lugo seni ir kilo nauji kio, prekybos centrai, nutrko dalis prastini prekybini ryi. Paviens got, hun ar kit klajokli grups, siautusios Europoje, galjo pasiekti ir vakar balt emes. Pastarj met Nemuno emupio regiono archeologiniai tyrimai patvirtina, kad apie V a. vidur ia galbt bta ateivi i Dunojaus vidurupio: laidojimo paproiuose jauiama klajokli geni (hun, alan, ostgot, herul) taka. Vidgiri kapinyne (iluts raj.) rastas V a. savitai rengtas vyro kapas su simboline dviej irg auka. Turtingos kaps - sidabru puotas geriamasis ragas, penkios segs (viena i j paauksuota), sidabrin antkakl rodo, kad tai turtingo kario, dalyvavusio tolimuose ygiuose, palaidojimas. Klajokli strli rasta Plinkaigalio kapinyno (Kdaini raj.) dviejuose kapuose, Auktadvario, Kernavs, Pajevonio piliakalniuose. Svarbs pakitimai vyko ir rytinse bei pietinse balt emse. Rytuose susiformuoja slav geni dregovii ir krivii sjungos, kurios skverbiasi rytini balt gyventas vietas. jotvingi ir prs emes skverbiasi vakar slavai. VI-VII a. slavai pasiek dabartines Pskovo-Naugardo sritis, pamau kolonizavo ten buvusias baltikas Bancerovo (jos centras prie dab. Minsko) bei Tuemlios (jos centras prie dab. Smolensko) kultras. Baltai, gyven iose teritorijose didiuliuose plotuose, bet gana padrikai, tarsi susispaudia" rytus ir vakarus. Auktutinje Padneprje ir Okos baseine V-VII a. ikyla kompaktikesn baltika Moino kultra, kuriai priklauso ir XII a. rus altiniuose minimi rytiniai galindai", nors ir ia jau nuo VIII a. paplinta viatiiams bdingi pilkapiai, o iki XII a. slavai

VI-XII a. gentins sritys: 1 - lietuviai, 2 - jotvingiai, 3 - auktaiiai, 4 - emaiiai, 5 - skalviai (5A - lamantieiai), 6 - kuriai, 7 - iemgaliai ir sliai (pagal A. Tautavii)

kolonizavo ir i teritorij. Kairiajame Dnepro krante (Desnos ir Berezinos upi emupyje) V-VII a. susidariusi baltik Koloino kultr irgi VIII a. galutinai kolonizavo slavikos

radimii gentys. Kalbinink manymu, slav kalba iuose didiuliuose plotuose, tarp Kijevo ir Naugardo, visuotinai sivyravo V-VIII a., bet izoliuotos balt salos, ypa Okos baseine, iliko iki XI a. ar net ilgiau. Taigi balt taka i krat etnogenezei buvo itin svarbi, ypa baltarusiams, kur bent iki VIII a. gyveno baltai, ir baltarusi tauta iaugo ant baltiko substrato. I rytini balt kalbinio komplekso pirmiausia isiskyr kuriai (apskritai juos linkstama laikyti tarpiniais tarp vakar ir ryt balt). Kit io komplekso geni kalbos turjo isiskirti madaug nuo VII amiaus. iuos migracijos ir geni konsolidacijos procesus patvirtina antropolog ivados. J manymu, madaug nuo V a. balt vakarinio arealo vaizdas i esms pasikeit. Dabartins Lietuvos ir Latvijos rytuose (Ryt Lietuvos pilkapi kultros sritis) pasirod ir sitvirtino ypa masyvus, dolichokraninis, rykios profiliuots, taiau plaiaveidis rasinis tipas. is plaiaveidikumas maja vakar kryptimi ir Lietuvoje inyksta Dubysos regione, o Latvijoje - apie Vidzem. Naujasis ateivi tipas nra visai svetimas (jo iek tiek bta jotvingi ir brkniuotosios keramikos kultros srityje). I tkstantmeio vidury jis sigali didesnje dab. Lietuvos ir Latvijos dalyje, istumdamas vakarus u Dubysos senj siauraveid tip. Taigi iuo atveju archeolog, kalbinink ir antropolog duomenys patvirtina, kad nuo I tkstantmeio vidurio balt emse kilo didel gyventoj judjimo i ryt vakarus banga. Panaia kryptimi sklido ir apie V-VI a. i pietryi atjs naujas mirusij deginimo paprotys. i antroji mirusij deginimo banga, atrodo, atjo i Padneprs srii, kur gyveno Zarubinc kultros mons. J kai kurie archeologai laiko tarpine balt ir slav kultra. Mirusij deginimo paprotys, apms Ryt Lietuvos pilkapi srit, VII-VIII a. sigali Vidurio Lietuvoje. Ilgiausiai, net iki XII a., mirusij nedegino emaiiai, o emgaliai nedegino niekada. Archeologai mano, kad io paproio plitimas rodo, jog jau formuojasi ir lietuvi tautyb, kurios branduoliu tapo sritis, vlesniuose altiniuose vadinama Lietuvos eme. V-VIII a. kai kurios balt gentys tarsi pasistumia iaur ir vakarus, o susiformavusios naujos kultrins sritys atspindi keli gimining geni sjungas. J materialins kultros specifiniai bruoai nusistovi ir savitumai isilaiko iki XII-XIII a., kada raytiniuose altiniuose jau minimi ir ten gyvenusi geni vardai. 2. BALT GENTYS. Anksiausiai raytinius altinius pateko vakar baltai, t.y. prsai ir j giminaiiai. Prs vardas istoriniuose altiniuose atsiranda IX a. (iki tol jie vadinti aisiais). Prsai buvo susiskald atskiras gentis. Vlesniuose Vokiei ordino altiniuose Prs eme laikoma teritorija tarp Vyslos ir Nemuno. Prsijoje iki XIII a. susiformavo ios ems: Pamed (vakarin Prs ems sritis prie Vyslos), Pagud ( iaurs rytus nuo pamedn iki Serijos ups), Varm (u pagudn iki notang ir bart), Notaga (u varmi iki Priegliaus ir Alnos upi), Semba ( iaur nuo notang, pusiasalyje tarp Aismari ir Kuri mari, rytuose iki Deimenos ups), Barta ( pietryius nuo notang ir varmi, Alnos deinij intak baseine), Galinda ( pietus nuo bart, Mozr eer baseine), Nadruva ( rytus nuo Kuri mari, visame Priegliaus auktupyje), Skalva (tarp nadruvi ir emaii). Istorikai mano, kad Skalva ir Nadruva buvo apgyvendintos ne prs, bet lietuvi. Kalbininkai taip pat pritaria, kad skalviai ir nadruviai buvo pereinamosios gentys tarp prs ir lietuvi. Archeologai buvusioje Prsijoje iskiria ias sritis: Sambijos pusiasal ir Aismari pakrat, kur gyveno sembai, notangai, varmiai, o nuo VIII-IX a. dar isiskyr ir pamednai bei pagudnai, Mozr eeryno vakarin dal, kur gyveno galindai. Nuo VI a. prs emse inyko paprotys laidoti urnose: degintiniai palaik likuiai kartu su lauo pelenais buvo suberiami i nedidel duobut. Vyr kapuose kartais alia buvo palaidojamas nedegintas irgas. Vliau paplito paprotys sudegint mirusj palaidoti vir giliau pakasto irgo, o kapus dta maiau kapi. Nuo VII-VIII a. pradeda nykti vietiniai bruoai

10 pav. Apgalvis. V-VI a. alvaris, L=46 cm. arkiai, ilals raj.

papuoaluose, jie vienodja, bet formuojasi atskiros ems, kuri centrais tampa galingi piliakalniai. Vakariniams baltams priskiriamos ir jotvingi gentys, kurios gyveno rytus nuo prs, tarp Nemuno vidurupio, eups, Narevo upi ir Mozr eer. Vokiei ordino altiniai i j iskiria Sduv ( rytus nuo galind ir nadruvi, o iaurje iki lietuvi), X a. Rusios altiniai mini jotvingius, lenk raytiniai altiniai jotvingiams priskiria Palek (Polexia), dar kiti altiniai - Dainavos em. Toks vard painiojimas rodo, kad kalbama apie vien didel geni sjung, kuri sudar sduviai, jotvingiai, dainaviai ir palekiai. Kalbininkai mano, kad jotvingi geni kalba nedaug skyrsi nuo prs. ioje geni teritorijoje apie V a. paplito mirusij deginimo paprotys, o nuo VI a. palaikai daniausiai buvo supilami urnas ir laidojami i akmen sukrautuose pilkapiuose. Toks paprotys isilaik iki XIII a., t.y. visiko i geni nukariavimo ir sunaikinimo, nors bta ir nedideli vietini skirtum, siedintin su atskiromis gentimis. Antai Dainavos ems laidojimo paminklai - tai i akmen sukrauti pilkapiai ir degintiniai kapai be urn, o Nemuno deiniajame krante jau nuo IV-VI a. paplito pilkapiai su degintiniais ir nedegintiniais kapais, kurie artimesni lietuvi pilkapiams. Kita didel vakar balt grup - kuriai. 873 m.paraytoje Rimberto kronikoje jau minimos penkios ios genties sritys ir du miestai" (Seeburg ir Apulia). XIII a. Ordino altiniai mini jau 9 tokias emes. Kuri kilm, gyventos teritorijos ribos -labai skirtingai interpretuojamos. Anksiau kai kurie tyrintojai man, kad tai net ne balt, bet fin gentys. Dabar kalbininkai neabejoja, kad tai baltai, kurie nekjo tarpine tarp vakar ir ryt balt kalba. Manoma, kad kuriai, dl stiprios fin takos, madaug nuo I tkstantmeio vidurio, labai priartjo prie ryt balt ir vlyvoji kuri kalba turjo bti artima lietuvi ir latvi kalboms. Kuriai gyveno iaurs vakarinje Lietuvos dalyje ir pietvakariniame Kure. J gyventos teritorijos ribos kito, bet archeologiniai duomenys rodo, kad iaurin riba siek Ventos iotis, o pietin - Klaipdos apylinkes. V-VIII a. Klaipdos apylinki ems buvo kuri kultros formavimosi centras. ia paprotys apdti kapus akmen vainikais inyko

11 pav. emgali moters kapo kaps i Jauneiki kapinyno, Jonikio raj. IX-X a. Antkakl, grandinl nuo galvos papuoal, smeigtukai su grandinle, vijins apyranks, kaplys, peilis, yla

apie VII a., o nuo VIII a. pabaigos i prs emi pamau plito mirusij deginimo paprotys, kuris sigali tik nuo XI a. iauriniai kuriai visus mirusius deginti pradjo dar vliau, ten aptinkami net ir XIII a. datuojami griautiniai kapai. Kuri kapai turtingiausi Lietuvoje ir Latvijoje (iki iol rasta beveik 50 kapinyn), o j kaps itin gausios ir vairios. Vyr kapuose beveik visada aptinkama pora iei, ilgas kovos peilis alvariu kaustytose maktyse, danai randamas kalavijas, pentinas, kamanos, o kartais ir balnas. kap buvo dedama ir specialiai gamintos kaps -dalgelis, kapliukas, kirvelis. Moter kapuose prastas peiliukas, yla, reiau akmeninis ar gintarinis verpstukas ir, kaip ir vyr kapuose, daug vairi puoni alvarini papuoal. Moterims kap kartais buvo dedama dut su papuoalais, simboliniai audimo rankiai. Dauguma kuri papuoal isiskiria savo masyvumu, rpestinga ornamentika. ios srities kapinynuose pasitaiko ir skandinavikos kilms radini, jauiama j taka gamintiems vietoje. Kartais kuriams priskiriama ir likusioji rytin Kuri mari pakrant, bet, atrodo, i sritis ( pietus nuo Smiltels, dab. Priekuls, vknos, iluts, Veivirn apylinks), nors ir gimininga kuriams, bet labiau artimesn skalviams sritis. ia taip pat VII-IX a. mirusieji laidoti ir sudeginti ir nedeginti, o galutinai kremacija sigali tik X a. Kartu su mirusiu vyru, toje paioje duobje, pakasamas ir irgas. Kapuose kiek maiau kapi nei kuri kapuose. Vyrai laidoti su kovos peiliais daniausiai be kuriams bding puoni maki. Moterys ir vyrai, panaiai kaip ir skalviai, drabuius susegdavo tik segmis, nenaudodami smeigtuk. ie ir kiti skirtumai leist mintus kapinynus priskirti lamatieiams. Lamatos em XIII a. pradios raytiniai altiniai mini buvus tarp Skalvos ir Kuro, o vlesni - iaur nuo Nemuno ioi. Nemuno emupyje, pietus nuo Lamatos, buta panaios kultros skalvi geni emi. Jau minta, kad pagal kalb tos gentys yra pereinamos tarp prs ir lietuvi. Apskritai archeologai apie skalvi praeit, materialin ir dvasin kultr ino dar maai. Pastarj met tyrinjimai (Sodn, Vidgiri kapinynai, iluts raj.) rodo, kad ten dauguma rast radini artimi Sembos archeologinei mediagai bei Lietuvos pajrio ir Vidurio Lietuvos kapinyn radiniams. Nuo V-VI a. ioje srityje pradeda plisti mirusij deginimo paprotys ir vlesniuose degintiniuose kapuose teaptinkami susukti drobel ar sudti medin dut pelenai ir negausios kaps. Itin domi ir kiek neprast kap aptikta Vidgiriuose. Tai turtingi madaug VI a. kapai, kur mirusieji palaidoti didelse, link dugno siaurjaniose, laiptais kastose duobse. Juose gausu alvarini ir sidabrini papuoal, ginkl, o kartais aptinkamos ir irg galvos. Kai kurie nebaltiki papuoalai (sidabrin paauksuota seg, sidabru puota perpet) bei kap konstrukcija primena turting german kapus. Kapus tyrinjs archeologas V. imnas mano, kad tokie kapai didiojo taut kraustymosi" palikimas. emaitijos viduryje, tarp Dubysos ir uvs - rytuose, Jros - vakaruose ir Ventos - iaurje, jau nuo V a. isiskyr saviti emaitiki senkapiai. emaiiai gyveno rytus nuo kuri ir, kaip rodo tyrimai, ias gentis skyr gana plati (ties Rietavu iki 40 km ploio) beveik negyvenama dykra. iaurs rytuose - iaur nuo iauli emaiiai ribojosi su emgaliais, rytuose prie uvs ir Ariogalos apylinkse -

su auktaiiais ir pietuose - Taurags apylinkse - su skalviais. emaiiai IV-V a. sandroje savo mirusius dar laidojo alia senesni pilkapi, kartais kasant ir senj pilkap, bet netrukus sigali ir iki pat XIII a. vyraus paprotys nedegintus mirusius laidoti ploktiniuose kapuose, tiek vyrus, tiek ir moteris su gausiais alvariniais papuoalais, galvomis prieingas puses. Iki iol

12 pav. Bubi piliakalnis, iauli rajonas

itirta apie 400 io laikotarpio emaiiams priskirtin kap. emaii vyr kapuose gausu ginkl -ietys, platus ir ilgas kovos peilis, o nuo IX-X a. kalavijas ir kiek maiau papuoal. Taip pat vyr kapuose galvos srityje, vir karsto arba alia jo, danai ddavo irgo galv ir dal jo koj. Moter kapuose kartais aptinkami apgalviai arba galvos apdangalo liekanos, alvariniai, danai sidabruoti smeigtukai su ilgomis grandinmis. Moterys mgo prie toki smeigtuk vilnoniu silu pririti gintarin karoliuk, o vyrai tok gintarin karoliuk-amulet priridavo prie segs. Archeologai svarsto kelias emaii kilms hipotezes. Archeologas A. Tautaviius mano, kad i emaitika V-VIII a. kultra susiformavo keiiantis I-IV a. pilkapi kultrai. J protvyne, iuo atveju, laikoma vakarins emaii ems, o likusi istorins emaitijos dalis priskiriama auktaiiams. Archeolog R. Kulikauskien mano, jog emaii protvyn buvo ne pilkapi srityje, bet to paties meto ploktini kapinyn srityje (Nevio, Nemuno emupiuose). I ia apie III-IV a. ie proemaiiai m migruoti pilkapi srit, ir taip V-VIII a. tarp Jros ir ventosios upi susiklost emaii kapinyn sritis. Taigi ios teorijos alininkai emaii protviais laiko ateivius i ryt. Matyt, emaii kultra nuo pat jos susidarymo buvo nevienalyt. Archeolog L. Vaitkunskien iskiria tris tokias sritis: vakarin (Jros baseinas), rytin (Nevio baseinas) ir iaurin (dab. Radvilikio ir iauli raj.). emaii geni sjunga laikoma teritoriniu, politiniu, administraciniu dariniu. Kalbininkai mano, kad emaii tarmei susidaryti ypa svarbi buvo kuri taka. Antropologai irgi pritaria, kad emaii sjunga nebuvo vienalyt (jau minta, kad antropolog pastebta buvusi moni migracija i ryt, t.y.i brkniuotosios keramikos zonos). emaii gyventa sritis kultriniu poiriu labai artima nuo V-VI a. Mos ir Lielups upi baseine isiskirianiai emgali teritorijai. Vakaruose emgaliai ribojosi su kuriais, iaurje siek Rygos lank, j kaimynais prie Dauguvos buvo fin gentis lybiai, rytuose - sliai, o pietuose - emaiiai. emgali gyventa kultrin sritis irykjo apie IV-V a. nykstant paproiui laidoti mirusiuosius pilkapiuose. emgaliai nuo V a. savo mirusiuosius laidojo nedegintus, vyrus ir moteris prieingomis kryptimis, pradioje be karst, o madaug nuo X a. skobtiniuose karstuose. Nei emgaliai, nei latgaliai su mirusiu vyru nelaidojo irgo, kaip tai dar emaiiai ar auktaiiai, nedjo kap ir raitelio bei irgo aprangos daikt, kaip tai dar kuriai. Tiesa, ir ia vyr kapuose gana daug ginkl: beveik visi jie palaidoti su bent su dvejomis ietimis prie ono, skersai dubens buvo padedamas platusis kovos peilis -

kalavijas. Moter kape bdinga kap - kaplys, danai dar ir yla, peilis ir kt. emgaliai kalbjo savita kalba, kurios leksika vienais atvejais buvo artimesn lietuviams, kitais - latviams. Rytiniai emgali kaimynai buvo sliai. Apie i balt gent inome maiausiai, nors j vardas inomas jau i III-IV a. romn sudaryto emlapio. Sli gyventos ribos atkuriamos pagal 1261 m. Mindaugo dovanojimo akt. Atrodo, kad j gyventa kairiajame Dauguvos krante, rytuose - iki krivii (slav gentis) ir iki emgali -vakaruose, pietiniai j kaimynai buvo lietuviai, iauriniai - latgaliai. Sli emse II-VI a. mirusieji laidoti i smlio supiltuose pilkapiuose, kuri apai juos akmen

14 pav. vijin apyrank. VIII a. po Kr. 13 pav. Peldin seg. VII a. po Kr. alvaris, sidabras 10,3 x 8,5 cm. Jauneikiai, Jonikio raj. alvaris, H=6,6 cm, D = 8,6 cm. Ringuvnai, iauli raj.

vainikas. iuose pilkapiuose per kelet ami palaidota keli ar net keliolika mirusij. V-VI a. pilkapius pyl vis reiau. Mirusiuosius laidojo nedegintus, bet ir toliau senuosiuose pilkapiuose arba alia j. Sliams bdingi mirusij laidojimo paproiai, j neioti papuoalai, naudoti rankiai ir ginklai labai panas latgali. Latvi archeologai mano, kad nuo VIII-IX a. sli ir latgali kultra beveik nesiskiria. Panas sliai ir lietuvius: ir vieni, ir kiti laidojo pilkapiuose (tiesa, lietuviai supildavo vis nauj pilkap), panas papuoalai. Nors bta ir skirtum: lietuviai mirusiuosius laidojo tik degintus, o sliai tai dar retai. Be to, jie nelaidojo mirusiojo kartu su irgu. I archeologini duomen galima sprsti, kad VI-VII a. sli em, atrodo, gerokai itutjo ir ie plotai liko maai gyvenami net iki XIV a. pabaigos. Lietuvoje nra ir vlyv, gerai tvirtint sli piliakalni, iskyrus Kupikio (Auktupi) ir Stirniki piliakalnius. Apie sli kalb duomen maa. Matyt, tai tarpin kalba tarp lietuvi ir latvi. iaur nuo Dauguvos, dabartinje rytinje Latvijoje gyveno dar viena didel balt gentis - latgaliai. vard inome i Henriko Latvio Livonijos kronikos, kurioje jie vadinami dviem vardais: latgaliais ir latviais. Latgaliai buvo didiausia Livonijos krato gentis. Dabartin latvi kalba paveldjo pagrindinius latgali kalbos bruous. Senajai latgali emei priklaus visa dabartin Latgala ir didioji Videms dalis: pietuose, prie Dauguvos, jie ribojosi su sliais, vakaruose, prie Aizkraukls -Burtniek eero linijos, su lybiais, iaurje (madaug dabartin Latvijos-Estijos riba) su estais, o rytuose su Pskovo ir Polocko srityje gyvenusiais kriviiais. Latgali geni sjung sudar kelios sritys, minimos raytiniuose altiniuose (Imera, Talava, Idumeja, Kuoknes, Atzel, Jersika). Dabartins Lietuvos centrinje dalyje - Nemuno deiniajame krante (Neries, Nevio, Dubysos emupiuose), kaip minta, buvusieji kapinynai V-VI a. tarsi pasistm iaur, Nevio baseino link. Nuo emaii teritorijos archeologai j skiria pagal mirusij

deginimo paproio iplitim. Joje sudeginti mirusij kaulai buvo atneami i lauaviets ir supilami duobut, o kaps sudedamos vir j. XVI a. raytiniai altiniai ios teritorijos gyventojus vadina auktaiiais. Likusioje dabartins Lietuvos rytinje dalyje ir dabartins Baltarusijos iaurs vakar teritorijoje, tarp ventosios ir Nemuno vidurupio vakaruose ir iki Svyri bei Naruio eer rytuose - gyvavo Ryt Lietuvos pilkapi kultra. ie pilkapiai priklaus lietuvi gentims, o j iplitimas rodo, kad kratas buvo gana tankiai ir gausiai gyvenamas. Ryt Lietuvos pilkapiai yra nuo 5-6 iki 12-15 m skersmens. Po 0,8-1,5 m aukio ems sampilais IV-VI a. laidoti nedeginti, o V-VI a. pradta laidoti deginti mirusieji. Pilkapiai bna isidst grupmis, nuo keleto iki keli imt vienoje. Apie VII-VIII a., galutinai sigaljus mirusij deginimo paproiui, inyko pilkapiai, apjuosti akmen vainikais. Viename pilkapyje bna iki keleto kap. Kapuose, kur i lauaviets atneti ir supilti kaulai, kapi nedaug. Vyro kape keletas apdegusi geleini darbo ranki ir ginkl: peilis, kirvis, yla, 1-2 ietigaliai, kartais antskydis. Moters kape - daniausiai 1-2 moliniai verpsteliai, keletas papuoal: lankins segs, smeigtukai, reiau apyranks ir antkakls. 3. BENDRUOMENINS SANTVARKOS IRIMAS. Gausjo gyventoj, atsirado tobulesni geleiniai darbo rankiai, plaiau imta naudoti gyvuli jg, todl bendruomens darbas pasidar daug naesnis. V- VIII a. mons pradjo kurtis ariau dirbam lauk, ir dauguma Lietuvos piliakalni naudoti tik kaip laikinos slptuvs pavojaus metu. Dalyje tyrint Lietuvos piliakalni visai nra arba labai maa V-IX a. radini, aptinkama tik vairi tvirtinim liekan. Kai kuriuose piliakalniuose I tkstantmeio viduryje rengiamos ventyklos (Bakininkliai, Prien raj.), kituose tokia ventykla uima tik dal gyvenamo piliakalnio (Imbar, Kurmaiiai, abu Kretingos raj.). Matyt, daugiau gyventoj gyveno piliakalni papdse sikrusiose gyvenvietse. Daugjo ir toliau nuo piliakalnio esani gyvenviei, kurias archeologai vadina atviro tipo (netvirtintomis) gyvenvietmis. V-VIII a. Lietuvoje buvo rengti nauji, gerai tvirtinti piliakalniai, kuri aiktels tiktai 60-300 m 2 dydio (Bambininkai, Beiionys, Buivydonys, Rokikis, Lavoriks). Jie vadinami miniatiriniais, ir manoma, kad juose buvo nedidels pilys, kur gyveno turtais ir pareigomis isiskirianios eimos. Toks pat procesas pastebimas ir laidojimo paminkluose: nuo V-VI a. ypa daugja turting, kapi gausumu isiskiriani kap. Mintinas V a. moters kapas Vervuose (Kaunas), kario kapas Reketje (Kretingos raj). Apie V-VI a. lietuvi ir jotvingi emse atsiranda itin turting kari, vadinamieji kunigaiki" kapai. Lietuvoje bene garsiausias toks kapas rastas Taurapilio pilkapyne (Utenos raj.) ir datuotas V a. -VI a. pradia. is kunigaikio" kapas ir jo palydos kapai, rasti vakarinje pilkapyno dalyje, labai skiriasi nuo kit kap. Mirusieji ten palaidoti su irgais (atrodo, tai pirmieji tokie kapai lietuvi pilkapynuose), kapuose daug ginkl (kalavijas, kovos kirviai, ietys, skydai, kovos peiliai), o kapi puonumas (paauksuoti sidabriniai maki apkalai, sidabrins paauksuotos sagtys, sidabru puoti pentin dirai, sidabrin antkakl, iedas, apyranks) rodo visuomens turtin susisluoksniavim. Visoje Lietuvoje paplinta vienameniai kalavijai - tik turting kari ginklai. Nuo V-VI a. pasirodo ir sidabro papuoal lobiai, kuriuose randami puons ir sunks daiktai (antkakls sveria 1,5-2 kg). Nuo VIII a. kapus paprastai jau nebededama nei sidabrini antkakli, nei apyranki. Sidabras tapo eimos turtu ir jis neukasamas kartu su mirusiu eimos nariu, o paveldimas. Taigi I tkstantmeio viduryje Lietuvoje atsiranda teritorins bendruomens, isiskiria savarankikos eimos, itin turtingi bendruomens nariai, kurie ir tvark bendruomens reikalus, buvo karo vadai; didja socialin diferenciacija. Kita vertus, V-VIII a. ne tik pagausjo gyventoj, bet ir pradeda vienodti balt materialin kultra. Paplito vienodi gintaro karoliai, lankins segs ir kiti vietiniai dirbiniai. Visoje Lietuvoje paplinta lipdyta lygiu paviriumi ir lipdyta grubltu paviriumi keramika.

V. LIETUVA VALSTYBS SUSIDARYMO IVAKARSE

1. VAKAR BALTAI IR VIKINGAI. Archeologai priepaskutin proistors laikotarp vadina vlyvuoju geleies amiumi (IX-XIII a.). Taiau kai kurie pakitimai darosi matomi kiek anksiau, o labiausiai materialin kultra visame Ryt Pabaltijyje ir Lietuvoje keiiasi II tkstantmeio pradioje (X-XII a.). Tai tarsi valstybs susidarymo ivakars. Vlyvajame geleies amiuje i esms pasikeit ir balt geni aplinka. Nuo VIII a. iki XI a. vidurio vis Europ ir balt gentis, ypa gyvenusias prie jros, siaub Skandinavijos gyventojai, vadinti vikingais, normanais ir uvdais. Danai buvo puolama turtingiausia prs em - Semba. Paskutin kart Semb ir prs emes danai buvo siver 1210 metais. Anksti su karingais vikingais susidr ir kuriai. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (mirs 888 m.) pateik ilgok viking kar su kuriais apraym: Toli nuo j (ved) yra gentis, vadinama kuriais (Cori), kadaise priklausiusi ved valdiai, bet jau gerokas laikas prajs, kaip jie sukilo ir stengsi tapti nepriklausomi. Pagaliau danai, tai inodami, mintu laiku (853 m.), kai ponas vyskupas (Ansgaras) jau buvo nuvyks i ved al, surinko daugyb laiv ir nuvyko j (kuri) tvyn, nordami j turtus iplti ir juos sau pavergti. O ta valstyb turjo 5 sritis". Kitais metais (854 m.) ved karalius Olafas su didele kariuomene vl atplauk kuri em, pam ir sudegino miest, vadinam Seeburg (matyt, dab. Gruobinia, Latvija), o po penki dien ygio upuol kit kuri miest Apulia (dab. Apuol, Skuodo raj.). i pilis buvo apsupta net atuonias dienas, j, es, gyn net 15 000 kari, o pasiekus paliaubas, kuriai atidav pagrobtus turtus ir dar pridjo po pus svaro sidabro u kiekvien mieste buvus mog (aiku, gynj ir turt skaiiai gerokai padidinti). Tai, kad Kur sudar kelios ems, patvirtina ir vlesni raytiniai altiniai. Kuriai ir prsai, savo ruotu, laivais taip pat pasiekdavo Skandinavij ir ne tik pl pakrantes, bet ir prekiavo, ve savo prekes pirmiausia Gotlando salos Visbio uost, ved Birkos miest. Tokius ryius patvirtina balt kalbose ilik vedikos kilms mat, ranki ir termin, susiet su prekyba, pavadinimai (birkavas, vaizbnas ir kiti) ir skandinav raytiniai altiniai. Adomas Bremenietis, (XI a. paras Hamburgo vyskup istorij) kurius vadino iauriausia gentimi", kurios visi vengia. Kuriai ne tik jroje plikavo, bet ir ne kart nusiaub Skandinavijos pakrantes. Baltai bene daugiausia Skandinavijoje pirkdavo ginkl (kalavij, kovos kirvi, iei), o patys ivedavo irgi ne vien aliavas, bet ir savo gaminius. Gotlando saloje aptinkama baltik papuoal: antkakli, segi, smeigtuk ir kit. Balt kratuose vikingai buvo kr savo karines-prekybines kolonijas. Semboje, Viskiaut vietovje, yra didelis skandinavikas kapinynas (apie 50 pilkapi), panai kolonija buvo prie Gruobinios (alia Liepojos) bei prie Truso (prie Elbliongo, dab. Lenkija). Galbt tokios prekybins vietos buvo Apuols pilis bei Klaipdos ir Palangos uostai. Pastarojo meto archeologiniai tyrimai Vakar Lietuvoje rodo, kad ioje srityje X a. pabaigoje - XI a. pastebimas rykus kultrinis pakilimas. iuo laikotarpiu atsirado dideli gyvenviei (Palangoje ir prie ards piliakalnio, Klaipdos raj.), kuriose galbt gyveno vairi etnini grupi gyventojai. T gyvenviei mediniai pastatai isidst prie gatvi, amatininkai gyveno atskirai pagal savo specializacij, net apie 12% vis j gyventoj vertsi prekyba. ie ir kiti bruoai leist tokius X-XI a. centrus Vakar Lietuvoje kaip Palanga vadinti protomiestais. Jie, kaip garsi Birka vedijoje, buvo prekybos ir administracijos centrai, kurie niekada netapo miestais. XII a. visoje Vakar Lietuvoje tarsi pastebimas kultrinis nuosmukis. is regionas visada buvo balt prekybos kratas, ir ikil prekybos ir amat centrai veik palyginti ma aplinkin region, o j trumpas suklestjimas ir sunykimas tiesiogiai susijs su prekyba.

2. LIETUVI GENI SJUNGOS IKILIMAS. IX a. Susiformavo feodalin senosios Rusios valstyb. Jos kunigaikiai stengsi iplsti savo valdas balt gyventose emse. Rus metraiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini ne vien tok yg lietuvi ir jotvingi geni emes (983, 1038, 1040, 1044, 1058, 1112 m.). Rusios valstybei susiskaldius ir nusilpus, nuo XII a. antrosios puss lietuviai patys ima pulti Rusios emes (1162,1180,1198 m.). Voluins, ernigovo, Smolensko emes jie puldinjo beveik nuolat. Su Rusios kunigaiktystmis anksti susidr latgaliai bei sliai. Tik XII a. ten susikr i dalies nuo Polocko, Naugarduko ir Pskovo priklausanios kunigaiktysts (Jersika, Kuoknes). X a. formavosi ir Lenkijos valstyb, kuri taip pat danai puldinjo savo iaurinius kaimynus - prsus ir jotvingius. Puolimai tapo danesni ir labiau organizuoti po Lenkijos apsikriktijimo 966 metais. Prsij pradedami sisti misionieriai. 997 m. prsai nuud vyskup Vaitiek (Adalbert) ir jo palyd. Kvedlinburgo (Vokietijos miestas) analai pasakoja apie kito misionieriaus Brunono Bonifacijaus (v. Bonifacas - Bruno Kverfurtietis) 1009 m. kelion Lietuvos Rusijos pasien kriktyti lietuvi. Tai pirmasis Lietuvos vardo (Lituae) paminjimas raytiniuose altiniuose. Netrukus 1040,1113 ir 1132 metais Lietuvos vardas pasirodo ir Rusios metraiuose, o nuo XII a. jau danai minimas aplinkini krat altiniuose. Manoma, kad Lietuvos vardas kilo i upvardio Lietauka (nedidelis upelis, apie 30 km iaurs vakarus nuo Kernavs, Neries ups intakas). I pradi iuo vardu, matyt, vadinta tik nedidel prie ios ups gyvenusi gentis ir jos em. Joje jau kiek vliau ikilo tokie garss Lietuvos valstybs centrai kaip Kernav, Trakai, Vilnius. Susidarius lietuvi geni sjungai, apie branduol susijungusios gentys, o vliau ir valstyb perm Lietuvos vard.

3. MATERIALINS IR DVASINS KULTROS RAIDA. Archeolog duomenimis, I tkstantmeio pabaigoje - II tkstantmeio pradioje didel paang padar verslai - emdirbyst ir gyvulininkyst. emdirbystje sigali dvilaukis ir primityvus trilaukis. Manoma, kad Lietuvoje nuo XII a. vyravo pdymin emdirbyst. I tkstantmeio pabaigoje - II tkstantmeio pradioje visame Ryt Pabaltijyje atsirado nauj form noragai. Toki norag rasta Maiiagalos piliakalnyje. Atrodo, kad ne vliau kaip XII a. atsiranda ir naujo tipo arimo padargas - dvidant agr su geleiniais noragais. Plaiaameniai kirviai istm iki tol naudotus siauraamenius, atsiranda geleiniai pjautuvai su dantukais, bdingi visai feodalinei epochai ir ilik net iki XX a. pradios. Vienas i j variant vadinamas lietuvikuoju". Gaunamas didesnis grd derlius: daugelyje tyrint piliakalni randama suangljusi grd liekan (ypa daug j, net apie 20 kultr, rasta Maiiagaloje). II tkstantmeio pradioje atsiranda rankins sukamosios girnos. Lenk metratininkas V. Kadlubekas mini, kad Lenkijos karalius Kazimieras

15 pav. Apyrank. X-XII a. alvaris, D=8,3 cm. Nendriniai, Marijampols raj.

Teisingasis 1192 m. jotvingi krate sudegino pilis, auktus pastatus ir svirnus su javais". Rus metraiai sako, kad 1254-1255 m. rus kariuomen, upuolusi jotvingi krato kaim, kuriame buvo vos du kiemai, rado tiek daug grd, kad j uteko pamaitinti visus karius, paerti irgus. IX-XIII a. piliakalniuose apie 90-96% vis randam gyvuli kaul yra namini gyvuli. Daugiausia valgyta jautiena bei kiauliena. Daugja kap su irgais. Vadinasi, auginti ne tik arkliai, bet ir karo ygiams naudoti irgai. vejyba bei mediokl ir toliau buvo tik pagalbinis verslas. X-XIII a. maistui daugiau mediota kanopiniai vrys ir vis daniau kailiniai vreliai, kuri kailis tapo brangia preke. Vis spariau rutuliojosi profesionalieji amatai. iuo metu kaip atskiri verslai isiskyr geleies rdos gavyba, kalvyst, atsirado juvelyr, imokta daug technini metalo apdirbimo naujovi. XI-XII a. kalviai nukaldavo daug tobulesnius darbo rankius ir ginklus (jau minti plaiaameniai kirviai, kalavijai, specials kovos kirviai ir peiliai, damaskinio plieno ietigaliai, almai ir arvai). IX-XII a. geleini dirbini, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumajo, bet gaminta daugiau plieno, imokta gele geriau anglinti. Metalurg ir kalvi produkcija prilygo kaimynini krat - Lenkijos, Rusios kalvi dirbiniams. Tiek vokiei, tiek rus metratininkai lietuvi ginklus vertino kaip ypatingai ger karo grob.

Juvelyrai ir toliau gamino vairiausius metalinius papuoalus (seges, smeigtukus, apyrankes, antkakles ir kita), kuri dauguma tikri taikomojo meno kriniai. Daniausiai tai alvariniai, reiau sidabriniai lieti arba altai nukalti dirbiniai. IX-XIII a. itin populiarus tapo geleies dirbini (papuoal, irgo aprangos reikmen, ginkl) sidabravimas. Kai kurie papuoalai supinti i vairaus storio vielos. Juvelyrinio meno lygis rodo, kad is amatas jau buvo paveldimas. Meistrai gyveno prie stambi centr. J sodybos rastos Auktadvaryje, Eketje, Maulonyse, Kernavje, Vilniuje. Kapinynuose aptinkami juvelyr kapai (Sargnai, Kaunas), kur viename kape aptikta apie 220 alvario dirbini lauo (i viso apie 5 kg), panas

16 pav. Kernavs piliakalniai, irvint rajonas

juvelyr kapai rasti Grauiuose (Kdaini raj.). Juvelyr profesionalum rodo ir tai, kad mokta viel tempti, lifuoti, spausti, pinti, graviruoti, kniedyti ir kitaip apdirbti. Apie X-XI a. rib Lietuvoje pradta iesti puodus. Nors dar iki XIII a. vartota ir lipdyta keramika, bet puodininkyst irgi pamau tampa savarankiku amatu. Sukamosios girnos rodo, kad lietuviai mokjo tayti akmen, o gauss piliakalni ir prie j esani gyvenviei tyrimai liudija, kad bta ir dailidi, kurie stat ne tik namus, bet ir gynybinius piliakalni pastatus, tvirtinimus. Island Egilio saga aprao kuri emje buvusios pilies apiplim 925 m., mini ten buvusius daugel gyvenamj ir kio pastat. Vienas i nam ess dviej aukt, o kitame name -didel pilies sal, kurioje vykdavo puotos. XII-XIII a. pamau sigali horizontaliosios audimo stakls ir pakeiia iki tol naudotas vertikalisias, atsiranda medio apdirbimo stakls. Prekyb skatino ne tik aliav poreikis, bet ir atsiradusios turtingos eimos, kurios norjo ir galjo sigyti daugiau prabangos preki. Jau minta apie prekybinius ryius su Skandinavija, i kur baltai sivedavo sidabro, kai kuri papuoal ir ginkl (X-XII a. svarbi prek i ten buvo ginklai), iaugo prekyba su Rusios miestais, i kur sivedavo kai kuri ginkl, darbo ranki (iferini verpstuk), papuoal (ypa stiklo dirbini). Lietuvoje XIXII a. turting vyr kapuose danai randama svarstykli ir svareli. Svarstyklmis sverdavo ne tik metal, bet ir pinigus, kol apyvartoje buvo sidabro lydiniai. Lietuvoje buvo dvejopa mat sistema: skandinavikoji ir rytietika. VIII a. pabaigoje - XII a. viduryje Lietuvoje apyvartoje buvo tik Vakar Europos ir Ryt krat monetos bei sidabro lydiniai. XII-XIV a. jau vartojami vietiniai pinigai - taisyklingos pusapvals lazdels formos, daugiau kaip 100 gram svorio sidabriniai lydiniai - ilgieji. Toki pinig lobiai (daugiau kaip 30 viet) rasti prie pagrindini XIII-XIV a. Lietuvos ekonomini centr ir prekybos keli. Didiausias XIII a. lobis Lietuvoje rastas prie Vilniaus (Rybiki lobis), kuriame buvo per 500 sidabro ir apie 30 Naugarduko bei Kijevo grivin. XIV a. iuos sidabro lydinius pakeit trikampio pjvio ilgieji.

Turtins diferenciacijos didjimas atsispindi ir raytiniuose altiniuose. Keliautojas Vulfstanas, 887-901 m. prekybos reikalais lanksis Truso mieste, apra prs krat. Joje daug pili ir kiekvienoje yra kunigaiktis [...] Kunigaikiai ir diduomen geria kumeli pien, neturtingi ir vergai geria mid. Tarp j daug kari". Archeologai turtin nelygyb pastebi tyrindami kapinynus. I tkstantmeio pabaigoje gausja kap su turtingu inventoriumi, geresniais ginklais, brangiais papuoalais. Daugja kari kap su brangia kape - kalaviju. Labai padaugja irg su turtinga apranga kap. Daugiausia irg kap yra Ryt Lietuvos pilkapi srityje ir Vidurio Lietuvoje. Kariai laidoti sudeginti, o irgai ukasti nedeginti. irgams skiriama atskira vieta kapinyne, j kap XI-XII a. atsiranda labai daug. inomi itisi irg kapinynai (Vidurio Lietuvoje - Grauiai, Ruseiniai, Pakapiai, Rimaisiai, Vervai; Unemunje - Nendriniai, Pakalnikiai; Ryt Lietuvoje -iobikis ir kt.). Kai kurie irgai ukasti su itin brangia ir puoniai sidabruota apranga. Tokie kari su brangiais ginklais bei irg kapai rodo buvus karines organizacijas. IX-XIII a. Lietuvos teritorijoje jau buvo keleto tip gyvenviei: galingais tvirtinimais apsaugotos pilys, prie j buvusios gyvenviets ir toliau nuo pili buv kaimai. Piliakalniuose ir gyvenvietse gyvenamieji namai statyti anteminiai, mediniai, be pamat, i gulsi, kampuose sukirst rst. Medines pilis juos ant pylim surstos medins gynybins sienos, kartais su boktais (sots piliakalnis, Latvija), su vartais (Imbar, piltis), su tiltais per gynybinius griovius. Archeologai mano, kad i apie 1000 dabar Lietuvoje inom piliakalni apie pus naudoti ir valstybs susidarymo ivakarse (tyrinta tik apie 45 vlyvieji piliakalniai). i piliakalni dydis ir gynybiniai tvirtinimai gerokai skinasi. Apie 80% vlyvj piliakalni yra vienas didelis pylimas, u kurio buvs gilus griovys, du ir daugiau pylim rengta tik apie 15% vis piliakalni. Kalv laitai stats, apie 10-30 m. aukio. Apie 6% vis piliakalni turi priepil (prie pilies silpniausi viet rengta gynybai skirta piliakalnio aiktels dalis ar net atskiras piliakalnis), o apie 11% -papil (tvirtinta piliakalnio papds gyvenviet, kaip Kernavs Pilies kalnas). Daugumos vlyvj piliakalni (apie 60%) papdje sikurdavo gyvenviets, kurios paprastai bdavo 1-6 ha ploto, o atskirais atvejais (Kernav, atrijos kalnas, Vilnius) tokia gyvenviet uima keliolika hektar. I io meto inome ir labai dideli piliakalni, kuri aiktels yra 1-2 ha dydio (Brauol, Eket), arba net j kompleksus (Kernav, Vilnius). Be abejo, didieji piliakalniai tai ikilusi emi administraciniai, amat ir prekybos centrai, kunigaiki buveins, besiformuojanios valstybs uuomazga. II tkstantmeio pradioje toliau nyksta Lietuvoje gyvenusi geni materialins ir dvasins kultros skirtumai: vienodja darbo rankiai, ginklai, keramika ir papuoalai. Nuo XII a. pabaigos - XIII a. pradios visoje Lietuvoje mirusieji laidojami senkapiuose, daugiausia sudeginti. Ryt Lietuvoje XII a. formuojasi emi konfederacijos centras. Bsimos valstybs branduoliu tapo lietuvi ir j vakarini kaimyn auktaii geni sjunga. Teritorijoje tarp Nemuno ir Neries, kur buvo Lietuvos em ir svarbiausi jos istoriniai centrai - Kernav, Trakai, Vilnius, - formavosi ekonominiai, prekybiniai ir galbt religiniai centrai.

VI. SENASIS BALT TIKJIMAS

Senj balt pasaulir nemanoma atkurti vien i raytini altini, nes j nedaug. Be to, dauguma j vlyvi ir parayti svetimali autori - krikioni, kuriems pagonyb buvo svetima, sunkiai suprantama ir nepriimtina. Papildom duomen apie senj balt tikjim pateikia archeologija, nors paminkl, ypa radini, tiesiogiai susijusi su kultu, maai, jie labai menkai tyrinti ir gana vairiai interpretuojami. Daug autentik ini apie tai, kaip baltai suvok pasaul, iliko tautosakoje, ypa mitologinse sakmse, padavimuose. Balt gentys ir etniniu, ir materialins kultros atvilgiu buvo labiau panaios, negu skyrsi, todl j pasauliroje irgi turjo bti daug bendro. inoma, mitologiniai skirtumai rodo ir regiono ypatumus, o kiekvienos genties tikjimuose buvo ir savit bruo, kuriuos geriausiai rodo laidojimo paproiai, ornament vairov. Balt pasaulira proistors laikotarpiu kito. Kaip ir daugumos emdirbi taut, balt pasauliros pagrindas buvo gamtos kultas, animistinis gamtos suvokimas. Dievybmis laik em ir dangaus knus - saul, mnul, vaigdes -ar juos, ir kai kuriuos gamtos reikinius valdanius viepaius. Balt formavimosi laikotarpiu vakar baltai savo mirusiuosius laidojo pilkapiuose ir ploktiniuose kapinynuose. Mirusij deginimo paprotys pamau nyko, bet mirusieji ir toliau buvo laidojami emje, o kapavietm rengti naudoti akmenys. Ryt baltai i io laiko beveik nepaliko kap, bet atrodo, kad kapavietes rengdavo paprasiau, mirusiuosius degindavo. Balt pasauliros orientacij pagal prieprie Vakarai-Rytai pastebjo ir mitologijos tyrintojas N. Vlius. Jo manymu, balt pasaulira turi daug emdirbi ir gyvuli augintoj pasaulirai bding bruo ir sudar sistem. Maginmis apeigomis jie siek gauti didesn derli ir isaugoti j, apsaugoti gyvuli bandas. Tos apeigos buvo atliekamos ventyklose ar kitose kulto vietose, kuri, deja, nemanoma atkurti. Dalis apeig buvo atliekama ir laidojimo vietose. iuo metu Lietuvoje saugomos daugiau nei 100 mitologini viet - alkaviei, mitologini akmen (galimos kalendorini, eimos ar bendruomens veni, j apeig vietos). J amius vairus. Manoma, kad akmenys, kuriuose yra, pasak legend, spaustos vairi gyvuli bei moni pdos ar igrta nemaai duobui, naudoti pagonikoms apeigoms dar alvario ar ankstyvajame geleies amiuje. Kit mitologini akmen apeiginio naudojimo pradia kol kas dar tiksliau nenustatyta. Dauguma j datuojami jau II tkstantmeiu po Kristaus gimimo. Archeologiniai tyrimai leidia spti, kad I tkstantmetyje po Kr. gim. bta ir kitoki ventykl. Bakininkli (Prien raj.) ir Kurmaii (Kretingos raj.) piliakalniuose rasta ovali apie 4 x 6 m dydio medini statini liekanos. Toki statini viduje, atrodo, bta medinio stulpo (stabo?). Diskutuotina, ar buvo balt ventyklos ir ar buvo garbinami stabai. Balt stab archeologai nerado, alkavietse nra storesnio kultrinio sluoksnio. XIV a. raytiniai altiniai mini ventus mikus ir apeigines vietas, taiau joks altinis iki XII a. nemini balt ventyklos ir diev atvaizd -stab. Skirtingas mirusij orientavimas gretimuose, be abejo, vienai geniai priklausiusiuose kapinynuose, matyt, bent jau vlyvajame geleies amiuje, priklaus nuo to, kur, tos genties suvokimu, buvo mirusij pasaulis. Mirusieji, balt manymu, gyveno po eme arba u horizonto. Vanduo, em, akmuo, vliau ugnis buvo ta substancija, per kuri patenkama mirusij pasaul. Dangaus, kaip mirusij buveins, kuri patenkama per ugn, samprata sigali kartu su kremacijos paproiu. Svarbi vieta skiriama tarpgentinms dykroms. Dykros skyr gentis, o geni kap orientacija dykr pus rodo, kad jos buvo sakralizuotos. , Pasaulio suvokim rodo ir naudot daikt ornamentai. Plinkaigalyje (Kdaini raj.) turtingo vyro V-VI a. kape rastame geriamojo rago apkale pavaizduota to meto pasaulio sistema. iame pasaulyje buvo tarsi trys lygiai: dangus, simbolizuojamas briedi ir lietaus, viduryje em, vaizduojama moni ir

vandens pauki (ani) figromis, ir emiausiai - poemis, apkale parodytas gyvai ar ali ir vandens simboliais. To meto balt vyriausieji dievai buvo, matyt, dar i labai sen laik atjusios deivs Laima, emyna, Ragana. Garbinti ir vyriki, naujesni" dievai Perknas ir kiti. J hierarchija nra galutinai nustatyta ir, greiiausiai, ji nebuvo itin grieta. I viso, vargu ar buvo vyriausiasis, grietai apibrtas dievas. Kiekvienas dievas ir deiv turjo savo srit" ir joje tvarksi" gana savarankikai. Galbt V-VIII a. vykus didel gyventoj pasauliros pakitim, kada didesnje Lietuvos dalyje vl sugrta prie mirusij deginimo, galima sieti su dangaus ir ugnies dievo Perkno ikilimu. Su sauls kultu siejama ir atsirad simboliniai irg kapai ar irg aukos (nors is reikinys gali bti aikinamas ir kitaip, pvz., kario-raitelio kapas). irg aukos bdingos ne tik baltams, tai - visos Europos tikjimo dalykas.

Lietuvos Didioji Kunigaiktyst nuo valstybs susidarymo iki Liublino unijos

I. VALSTYBS SUSIDARYMAS
1. LIETUVI EMS IR KAIMYNAI XIII A. PRADIOJE. XII-XIII a. sandroje lietuvi geni ems vis dar buvo Europos periferija, kuri aplenkdavo emyno raid lm vykiai, nepasiekdavo krikionikojo, katalikikojo pasaulio universalios jgos - popieiai ir ventoji Romos imperija. ia dar nebuvo usimezgs sudtingas tarptautini santyki mazgas. Tuo metu lietuvius vis daniau m minti kaimyn - rus, lenk - metraiai ir kronikos, prisidjo ir Livonijos bei Vokiei ordino metratininkai. Apie Lietuvos vidaus bkl jie ra nedaug, daugiausia - apie ities gausius lietuvi ir j kaimyn karinius susidrimus: 1200-1236 m. buvo ufiksuota per 40 lietuvi ygi (r. 1 lentel). Padtis kaimyn emse ir lietuvi santykiai su jais turjo didels takos Lietuvos gyvenimui. Santykiai su kaimynais. Trumpalaik ir nepastovi lietuvi geni priklausomyb nuo Kijevo Rusios jau buvo umirta. XII a. pabaigoje bus buvs sustabdytas ryt slav skverbimasis lietuvi emes (tai liudija Breslaujos ir Zaslavlio pilys). XIII a. pradioje lietuvi emi kaimynmis rytuose ir pietuose buvo Kijevo Rusios skeveldros - Polocko, HalioVoluins kunigaiktysts ir kitos. Ir tos kunigaiktysts buvo draskomos vidini nesutarim, skaldsi. jas lietuvi briai reng grobiamuosius ygius. Kai kurie ikil lietuvi kunigaikiai giminiavosi su rus kunigaikiais. Antai Dangeruio dukt buvo itekinta u Jersikos kunigaikio Vsevolodo (Visvaldio), kiek vliau - Dausprungo dukt - u Halio kunigaikio Danilos. Buvo ne tik kariaujama, buvo sudaromos sutartys prie bendrus prieus -1212 m. Dangeruio sutartis su Naugardu prie Livonij, 1219 m. 21 kunigaikio sutartis su Voluine. Taip pamau formavosi naujovik, galima sakyti, tarpvalstybini santyki elementai. Galimas dalykas, kad btent tuo metu lietuvi kunigaikiai m skverbtis rus emes, padar pavaldi nedidel Minsko kunigaiktyst (jos kunigaikiai XII a. pabaigoje jau nebeminimi), um Breslauj. Akivaizdu, kad lietuviai domjosi emmis prie Nemuno auktupio kairij intak, kurios buvo balt ir slav sandros arealas, XIII a. etnikai mirios. ia jau stovjo rus pilys -Gardinas, Naugardukas ir kitos. J ryys su savo metropolijomis Voluine ar Polocku - negaljo bti itin glaudus. ios ems, vadinamoji Juodoji Rusia, gana anksti pateko Lietuvos ems takon. Tai veikiausiai susij su totori-mongol siverimu. Ryt Europ sukrt is siverimas. 1238-1242 m. chano Batijaus daliniai nusiaub Rusios kunigaiktystes, igsdino vis Europ. J valstyb, Aukso Orda, ipltusi savo siuzerenitet beveik visai Rusiai, darsi auganios Lietuvos valstybs prieininku Rusioje. Batijaus ygi metu totori daliniai, atrodo, pai lietuvi emi nepasiek. Kiek vliau, sikidami lietuvi ir rus kunigaiktysi santykius, jie pasiekdavo lietuvi emes, nusiaubdavo jas. Grsmingiausias buvo Burundajaus vadovaujamas ygis 1259 metais. Bet ie antpuoliai kokio nors didesnio poveikio lietuvi emi raidai nepadar, j valstybingumui negrs. O lietuvi santykius su rus kunigaiktystmis veik - ard periferini rus emi ryius su kunigaiktysi branduoliais, apskritai susilpnino rus emes.

LIETUVI KARO YGIAI 1201-1263 METAIS Laikotarpis Iki Mindaugo Metai 1201-1210 1211-1220 1221-1230 1231-1240 I viso Mindaugo 1241-1250 1251-1260 1261-1263 I viso I viso 1201-1263 Livonij 12 7 2 21 3 2 5 26 Rusi 5 6 3 4 18 9 6 2 17 35 Lenkij 1 2 2 1 6 3 3 2 8 14 I viso 18 15 7 5 45 15 9 6 30 75

Kiti lietuvi kaimynai XII-XIII a. sandroje buvo giminingos balt gentys: jotvingiai (sduviai), prsai, nadruviai ir skalviai, kuriai, emgaliai, latviai bei sliai. itose gentyse jau buvo rykus socialinis susisluoksniavimas, kilo geni vadai, kai kur, pvz., emgaliuose - j viet uimantys kunigaikiai. Visos ios gentys dar nebuvo sukrusios valstybs, ypatingas j gyvenimo enklas buvo grobiamieji antpuoliai, kaip antai, gauss prs ygiai lenk emes. Susidrus su kaimyninmis valstybmis, teko sunkiai ginti savo laisv. Pavyzdiui, jotvingiai kovojo su rus ir lenk kunigaikiais. Kaip tik iuo metu m i esms keistis prie Baltijos gyvenani balt geni padtis. Jos buvo katalik misionieri veiklos objektas. Baltijos valstybs, vis pirma Danija, stengsi pajungti jas savo valdiai, kaimynai - ugrobti j emes. Prs-mozr pasienyje XIII a. pradioje Mazovijos kunigaikiai skverbsi prs emes, Padaugavyje, latvi emse, vasalini Kuokness ir Jersikos kunigaiktysi padedamas stengsi sitvirtinti Polockas. XII a. pabaigoje iame regione, ypa Padauguvyje, labai suaktyvjo iaurs Vokietijos miest pirkliai bei vienuoliai. J misijoms organizuoti 1186 m. buvo steigta Ikkils vyskupyst Dauguvos emupyje. Jos vyskupai nesitenkino taikiomis misijomis, nuo 1198 m. imta skelbti kryiaus ygius Paudaguv, balt geni ir lybi bei est emes. ygi tikslas buvo ne tik pakriktyti pagonis, bet ir ugrobti j emes. ygius daugiausia buvo kvieiama Vokietijoje, visas krikioni judjimas gijo vokik pobd, j rm ventosios Romos imperijos, t. y. Vokietijos, imperatoriai. Kryininkus skatindavo ir laimindavo Romos popieiai, greta imperatori jie msi koordinuoti krikioni veiksmus. 1201 m. buvo kurta Ryga, 1202 m. kurtas karinis vienuoli Kristaus riteri brolijos ordinas, vadinamas Kalavijuoi ordinu. Buvo pleiami nukariavimai, nes susiskaldiusios, valstybs dar nesukrusios latvi, lybi ir kitos gentys nepajg skmingai prieintis. ia buvo skelbiama krikionyb, pagonys kriktijami ir kartu ugrobtose naujakriki emse susikr vokiei vienuoli, riteri ir pirkli valstyb, pajungusi vietinius gyventojus. i federacin Kalavijuoi ordino, katalik vyskupysi ir Rygos miesto valstyb jo istorij Livonijos vardu. Lietuvi briai ne kart siver Livonij, pereidavo latvi ir lybi emes, pasiekdavo est emes (1205, 1207, 1213, 1214, 1218-1219, 1221 m.), kovodami su vienuoliais riteriais ir siaubdami Livonijos valdini sodybas. Lietuviai ne kart teik pagalb kuriams, emgaliams ar Jersikos kunigaikiui (1210, 1214, 1229 m.). Plsdami agresij bei atsakydami lietuvi puolimus, livonieiai irgi sureng por ygi lietuvi emes (1208,1229 m.). Sudtinga padtis klostsi ir prs pasienyje su lenkais. Mazovijos, susiskaldiusios Lenkijos dalies, kunigaikiai, net ir remiami popiei, nepajg sitvirtinti kaimyninse prs emse, danai jie patirdavo skaudius prs antpuolius. Lenkai m iekoti paramos vokiei emse. 1225-1228 m. pasikviet Sv. Marijos mergels Vokiei ordin, dar vadinam Kryiuoi ordinu. Ordinas, aktyviai veikdamas Vakar Europoje, pirmiausia Vokietijoje,

imperatoriaus dvare, ir popieiaus kurijoje, usitikrino ideologin, politin ir karin param. Ordino didysis magistras 1226 m. gavo imperijos kunigaikio teises, nors jo valstyb netapo imperijos dalimi. Popieiai savo bulmis suteik Ordinui pagoni - prs, jotvingi ir kit emes. Ordinas 1231 m. pradjo prs emi nukariavim ir, pasinaudodamas prs nevieningumu, gana greitai plt savo valdas, vien po kitos pajungdamas j emes. Prsai nirtingai, bet neskmingai prieinosi, sukildavo (1242-1249 m.). Nespj sukurti savo valstybs, jie nepajg atsispirti Vokietijos maitinamai Vokiei ordino karinei mainai, kuri danai visai ignoravo krikto reikalus (Ordino veiklos ideologinis pagrindas) - svarbiausia buvo ukariavimai. Taip XIII a. pirmaisiais deimtmeiais lietuvi emi kaimynystje susikr dvi itin agresyvios valstybs. Jos atsirado ne dl savaimins balt geni raidos, bet buvo grobik ir kolonizatori valstybs. Katalik banyia ir Kalavijuoi bei Vokiei ordinai atne ugrobtas emes krikionikj kultr, naujausi technologij, auktesns pakopos visuomens organizacij. Taiau tarp viso to ir vietini gyventoj pastat socialines ukardas, pavert juos inaudojamaisiais valdiniais, iard j visuomenines struktras. Socialin pajungim antrino etninis - nevokieiai buvo emesns ries mons. Ukariavimus lydjo prasidjs balt geni nykimas, jis ypa buvo rykus Vokiei ordino valstybje. i jaun agresyvi valstybi kaimynystje gyvenantiems lietuviams kilo grsm, kad juos itiks prs, latvi ir kit rytinio Baltijos kranto geni likimas. Ne veltui nuo 1228 m. Lietuva imama minti tarp ukariautin pagoni ali, 1236 m. buvo paskelbtas kryiaus ygis prie j. Lietuvi ems ir kunigaikiai. Nors altini inios apie lietuvi emi vidaus gyvenim fragmentikos, bet ir i j aikja i emi vidin bkl bei jose vykstanios permainos. ygius traukusiems lietuvi briams vadovaudavo kunigaikiai, kartais viename ygyje j dalyvaudavo net keli. I kunigaiki jau isiskirdavo ir vyresnieji. Matyt, ie kunigaikiai bdavo ne tik karo vadai ar sudarindavo taikos bei paliaub sutartis. Jie jau buvo emvaldiai, turintys kaim su gyventojais, sukaup nemaus turtus. Nors ir fragmentikai, altiniuose ufiksuota lietuvi ar j giminaii balt visuomens struktra. Jos svarbiausias dalis supaprastintai galima taip apibdinti: daugiausia gyventoj buvo laisvi emdirbiai, susivienij teritorines bendruomenes - laukus. I j auktesn visuomenin pakop kilo vadinamieji gerieji mons, greitai tap bajorais. Jie vald savo sodybas (kiemus) ir jiems pavaldi moni gyvenamus kaimus. Karo ygi skm ar kitos aplinkybs ikeldavo karo vadus, turtjanius, sigyjanius valdini, sodinanius juos kaimuose, sikurianius buvusiose bendruomens slptuvse - pilyse, ar sirengianius naujas pilis. ie karo vadai, m valdyti vien, kelias ar keliolika lauko bendruomeni, apie save subr daugiau ar maiau bsimj bajor, kurie sudar kariaunos branduol, sikr pilyje, jau buvo kunigaikiai. Jie giminiuodavosi tarp savs ir su kaimyn rus kunigaikiais. J gyvenimas nebdavo ramus, jie visada turdavo konkurent ir pretendent j valdas. Vis dlto j valdia buvo i dalies pastovi, j turtus, valdi ir padt visuomenje pavelddavo pdiniai, daniausiai, matyt, sns. Tokia kunigaikio valda su jo rezidencija - pilimi ir domenu, kaimais, su sodybomis bsimj bajor, sipainiojani vasalini santyki tinkl, su laisvais bendruomenininkais, kurie yra susij su kunigaiki prievoli sistema, su atsirandaniu amatinink ir prekeivi apgyvendintu papiliu primena nedidel valstybl. Tarpusavio kovos, giminysts ryiai ar ygi skm ikeldavo

Kunigaikio valdos struktra

vyresniuosius kunigaikius, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui, taikiai ar jga sugebdavo suvienyti kokiam nors tikslui pasiekti didesn ar maesn br kunigaiki. Genties organizacij, geni sjungas keit teritoriniai junginiai, j sjungos. XIII a. Lietuvoje altiniai mini emes - naujo tipo teritorinius junginius, kuri ribos toli grau ne visada sutapdavo su genties emi ribomis. Bene didiausia ir svarbiausia buvo Lietuvos em (siaurja prasme) Nemuno ir Neries tarpupyje. Ginijamasi, ar priklaus jai Neries vidurupio deiniakrants apylinks. Rytuose ir pietuose ji siek Nemuno auktup, bet ir ia jos ribos nra tiksliai nustatytos, ypa su kita lietuvi eme - Nalia. Neinomos ir daugumos kit emi, buvusi iaur nuo Lietuvos ems, visikai tikslios ribos. Tos ems i ryt vakarus - tai Nalia, Deltuva, Upyt, nedidel Neries em. Deinij Nemuno emupio intak upyne plytjo emaitija, kurioje tebesits intensyvs etniniai procesai. Lietuviai slinko vakarus, juos nuo jros atitvrusi kuri emes, asimiliavo iuos. emaitija buvo savotika maesni emi visuma, jungiama jau ikilusi emaitijos kunigaiki. XIII a. altiniai mini Karuv, Knituv, Medinink, Raseini, Ariogalos, Laukuvos emes, emaitijai priskirtin iauli em. ems dar nebuvo tikri valstybiniai junginiai, jose nebuvo nuolatini valdymo organ, taiau emi atsiradimas rod, kad brsta Lietuvos vienijimas. emi ribos nebuvo tiksliai nubrtos, nes tarp emi tebeegzistavo negyvenamos teritorijos. J bta, matyt, daugiau dl gamtini slyg (didels pelks, didiuliai mikai su maai tinkamais emdirbystei dirvoemiais), negu dl gentini skirtum. inoma, pastarj reikms visai atmesti negalima. Antai gerai ityrintuose dabartins Lietuvos vakaruose matome, kad kuri ir emaii gyvenviets vienur beveik susisiekia, kitur, kur gamtins slygos nepalankios, tarp j yra didelis tarpas. Negyvenam plot bta ir tarp pai kuri Keklio, Mguvos, Pilsoto, taip pat paslaptingosios Lamatos emi. Gerjant kininkavimui, vis pirma pleiantis emdirbystei ir gyvulininkystei, buvo ivengiama demografini krizi. Antra vertus, negyvenami plotai rodo, kad gyventoj tankumas negaljo bti didelis, spjama -4-5 mons 1 km2. Lietuvi geni emse (arti 80 000 km2), valstybei kuriantis, galjo gyventi per 300 000 gyventoj. Vadinasi, lietuvi ekonominis ir karinis potencialas negaljo bti didelis, todl stebina j veiklos XIII a. pirmojoje pusje mastai. Apvelgtus socialinius ir politinius procesus beveik nemanoma surikiuoti chronologin eil - ir dl altini fragmentikumo, ir dl to, kad daug mint proces vyko sinchronikai, susipindavo abipuss priklausomybs saitais. Vienu metu nyko gentins organizacijos ir krsi valstyb.

Vienijimas. altiniai jau XIII a. pradioje mini bendrus Lietuvos emi veiksmus. Dar neaiku, kokie lietuviai 1201 m. sudar paliaubas su Padauguvyje sikrusiais vokieiais, 1207 m. ygiui vokiei ukariaujamas emes kariai buvo renkami visoje Lietuvoje (numanu, kad plaija prasme). 1212 m. Dangeruio sutartis su Naugardu rodo, kad jo valdia turjo apimti dideles teritorijas, kitaip Naugardui nebt prasms su juo tartis. Ypa informatyvus iuo poiriu yra 21 lietuvi kunigaikio, 1219 m. sudariusio sutart su Voluine, sraas. I j bene 5 -vyresnieji kunigaikiai ivinbudas, Dausprungas su broliu Mindaugu ir Daujotas su broliu Vilikaila. Be j, sutart sudar atskir emi - emaitijos, Deltuvos kunigaikiai bei Rukaii (Rukavii) ir Bulioni (Bulevii) gimini kunigaikiai. Pastaruoju metu ios gimins siejamos su i kit altini inomomis emmis: Rukaiiai - su Upyte, Bulionys - su iauli eme. ia isiskyr vyresnieji kunigaikiai, tarp kuri pirmavo ivinbudas. Dvi broli poros lyg ir liudyt, kad jie savo viet buvo paveldj. I ties, kiek vliau altiniuose yra minimas Mindaugo, taigi ir Dausprungo tvas, tiesa, nenurodant jo vardo. Jis buvo ypa turtingas ir galingas kunigaiktis, kitaip sakant, vienas i vyresnij kunigaiki. Tik XVI a. Lietuvos metraiuose minimas Mindaugo tvo, Lietuvos valdovo Rimgaudo (Ryngolt'o) vardas (neinia, ar tikras). 1219 m. sutarties dalyvi sraas rodo, kad Lietuvos kunigaiki veiksmai jau buvo vieningi. Sutart su Voluine sudar ne tik Lietuvos ems, t.y. pietins Lietuvos dalies kunigaikiai, bet ir emaitijos ar Deltuvos. Pastarieji kain ar patys savarankikai kariaudavo su Voluine. Antra vertus, keli vyresnieji kunigaikiai, net jei ivinbudas bt ikiliausias, nesenas i kunigaiki skaiiaus padidjimas - dvi poros broli, paveldjusi vieno kunigaikio, savo tvo padt, - rodo, kad Lietuvos emi vienijimas dar nebuvo pasibaigs. Ryys tarp Mindaugo tvo ir jo takos visuomenje bei paio Mindaugo ikilimo, ar galimyb, kad 1219 m. sutartyje ivinbudas buvo vyriausiasis kunigaiktis, lyg ir leist teigti, jog Lietuva buvo suvienyta vien valstyb jau XIII a. pradioje. Taiau teisingiau bt manyti, kad ia idstyti faktai ir i j kylanios hipotezs rodo ilg ir, be abejo, labai sudting vienijimo proces su pakilimais ir atoslgiais. Toks atoslgis numanomas po kunigaiki Dangeruio (1213 m.) ir Stekss (1214 m.) miri, kai lietuviai kelet met buvo pasyvesni, ypa Padauguvyje. Tam tikr skaid liudija, kaip minta, ir 1219 m. sutart sudarani kunigaiki gausyb. Todl Lietuvos emi bkl XIII a. pradioje galima pavadinti emi konfederacija; emi kunigaikiai ar j gimins dar nebuvo pavalds vienam valdovui, bet jau formavosi valstybs poymiai - bendri emi interesai bei juos atitinkantys institutai.

2. MINDAUGO VALSTYB. Lietuvi emes vienyti baig Lietuvos ems (siaurja prasme) kunigaiktis Mindaugas. Rus metratis teigia, kad btent jis labai sigaljo ir m valdyti pats vienas. Kaip jis tai padar, tiksliai pasakyti negalima. Kur bepavelgtume - ar suvienijimo prieastis ir aplinkybes, ar metodus, ar pai suvienijimo eig, visur trksta altini, o esami yra fragmentiki. Kai kurie faktai aiks, bet ymiai daugiau j - i altini nuotrup rekonstruoti, hipotetiniai, tiesa, tikrinti alternatyvomis. Atsirad nauji raytiniai, archeologiniai ar kitokie altiniai gali i esms pakeisti vyki rekonstrukcij. Kodl ir kaip vienyta. XIII a. pirmojoje pusje vyk vidiniai pokyiai lietuvi visuomenje formavo naujus poreikius. Plito ir sigaljo alodas (odalis) - individuali paveldima ems valda, m atsirasti tuo laiku stambi ems nuosavyb -kunigaikiai turi po vien ar kelis kaimus. Vyko visuomens socialinis sluoksniavimasis, formavosi ir sigaljo su juo susijs visuomeninis darbo, pareig ir teisi pasidalijimas. Paprastai sakant, vieni joja kar, kiti dirba em, treti pasisavina teis vadovauti ir valdyti, bet ir gauna pareig ginti. Visiems iems pokyiams apginti, tvirtinti ir gyvendinti reikjo struktros, turinios pakankamai jgos ir intereso tai daryti. Tokia struktra galjo bti tik valstyb. Valstybs, struktros, vienijanios kuo didesnes jgas, poreik didino ir pokyiai pas kaimynus. Jau mintas lietuvi kunigaiki domjimasis rus emmis. Grobiamiesiems ygiams jas jau reikjo vienyti jgas, bet tam uteko trumpalaiki susitarim. O norint uvaldyti tas emes reikjo nuolatins ir stiprios suvienytos jgos. Lietuvi kunigaiki skverbimsi Rusi skatino jos susilpnjimas dl minto totori-mongol siverimo. Lietuvi kunigaikiai skverbsi ir giminaii balt emes. Antai turtas atsparos takas sli emje - Slpilis, tik kalavijuoiai istm lietuvius i ten dar 1207 metais. Taiau sliai, bent pietin j dalis, nebuvo politikai savarankiki -turjo paklusti lietuvi kunigaikiams. emaiiai skverbsi kuri emes, sudtingi lietuvi santykiai su emgaliais ir jotvingiais XIII a. pirmojoje pusje leidia tarti ir ten buvus panai pastang. ias pastangas reikjo suvienyti. iaurje, Padauguvyje, sigaljusi Livonija bei jos globjai - popieius ir imperatorius vis labiau ima domtis Lietuva, ir ji traukiama, kaip minta, nukariautin emi sra. Popieius Grigalius IX 1236 m. paskelb kryiaus yg prie lietuvius, paioje Livonijoje ypa aktyviai veik jo legatas Vilhelmas Modenietis, ir 1236 m. ruden didels livoniei ir kryinink jgos siver lietuvi emes. Sauls (iauli) myje jos buvo sutriukintos. uvo Ordino magistras ir dauguma riteri. Pergal prie kryininkus pasiek, kaip atrodo, dar ne suvienyta Lietuva, o Vykinto vadovaujami emaiiai. Sauls mis pakeit politin situacij rytiniame Baltijos krante. Livonija atsidr ties lugimo riba, neskm patyr ir popiei pastangos dalyvauti regiono vykiuose, iplsti ia savo tiesiogin valdi. Livonij igelbjo Vokiei ordinas. 1237 m. Kalavijuoi ordinas buvo prijungtas prie jo, Livonija tapo Vokiei ordino valstybs dalimi. Kalavijuoi ordinas, imtas vadinti Livonijos ordinu - Vokiei ordino aka. Pastarieji vykiai, regis, lietuvi emi branduolio tiesiogiai neliet. Taiau Vokiei ordino 1231 m. pradtas prs emi nukariavimas bei abiej agresyvi valstybi - Vokiei ordino ir Livonijos susijungimas negaljo nesusilaukti atgarsio lietuvi emse. Turjo bti vis labiau suvokiama joms kylanti grsm, kuri konsoliduot lietuvi emes. Paskat vienytis, poreiki atsirasti valstybei buvo pakankamai. Pretendent suvienyti lietuvi emes irgi turjo bti ne vienas. I 1219 m. pamint penki vyresnij kunigaiki keturi nebuvo daugiau minimi. Tik 1235 m. minima Mindaugo Lietuva". Tai dar nesuvienyta Lietuva, nes svoka Mindaugo Lietuva" pera mint ir apie kit Lietuvos dal, kakieno kito Lietuv". Bet matome, kad Mindaugas iliko vienas i lietuvi kunigaiki lyderi. Ikils Lietuvos ems kunigaikiai buvo Dausprungo sns Tautvilas ir Edivydas. I kit 1219 m. kunigaiki sustiprjo Sauls mio nugaltojas emaitijos kunigaiktis Vykintas, beje, Dausprungo svainis. Kiekvienas i j galjo pretenduoti valdi suvienytoje Lietuvoje. Iniciatyv neinomomis aplinkybmis perm Mindaugas. Nuo jo asmens savybi ir

sugebjim i dalies turjo priklausyti Lietuvos vienijimas, bet svarbiausi bdai, kaip ir daugelyje ali, buvo universals. Rus metraiai usimena apie Mindaugo veikl - tai varov udymas ir ivarymas i j vald. Sakoma, kad jis m udyti brolius ir brolnus. Varov udym patvirtina Bulioni, kurie tikrai buvo iudyti, likimas, tiesa, jau kitame valstybs krimo etape. Bet apie tuos iudytus Mindaugo brolius ir brolnus nieko konkretaus neinome. Gal, be Dausprungo, dar bta broli ar pusbroli? Geriausias kunigaiki ivarymo i j emi pavyzdys yra toliau knygoje aptariamas Vykinto, Tautvilo ir Edivydo ivarymas. Mindaugas savo valdi plt bei stiprino ir kitais bdais. Kai kurie kunigaikiai bus paklus jo valiai ir jam tarnav, tap Mindaugo vasalais. Tokie buvo Parbus i Neries ems, Gerdenis i Nalios, 1219 m. sutarties kunigaikiai Bikys ir Ligeikis i Deltuvos. Karo ygyje kaip Mindaugo vasalas dalyvavs Sirvydas Rukaitis bus bene 1219 m. mint Rukaii giminaitis. Mindaugo seserys bus buvusios itekintos u Lietuvos ems ar kit emi kunigaiki. Vaikai i i santuok, Mindaugo sesernai - Treniota, veikiausiai nalikis Lengvenis labiausiai padjo Mindaugui galutinai sitvirtinti Lietuvos soste. Numanu, kad j tvai taip pat buvo paklus Mindaugo valdiai. Taigi Mindaugo metodai buvo besiprieinani ir stipresni varov udymas ar ivarymas, taiking ir silpnesni kunigaiki vertimas vasalais, giminysts ryi inaudojimas. Tuo jis nesiskyr, kaip minta, nuo kit ali valdov, o viena i skms prieasi buvo optimalus veiklos bd derinimas. Lietuva suvienyta. Vienijimas utruko ne metus ir ne dvejus. Sunku pasakyti, kada kokios ems buvo prijungtos prie Mindaugo emi. Sauls myje 1236 m. nugalj Vykinto emaiiai, kaip atrodo, negavo Mindaugo paramos, taigi nepriklaus nuo jo. Bet kai 1244-1245 m. Mindaugas kariavo Kure, jo veiksm atrama tegaljo bti emaitija, jos iaurs vakar, t.y. Vykinto dalis. Tai jau rodo, kad Mindaugo valdia buvo pasiekusi krat. Tai padaryti bt buv labai sunku, nesitvirtinus emse tarp emaitijos ir Mindaugo tvonijos Lietuvos emje, t.y. Deltuvoje, Neries emje, gal ir Upytje. Nalioje buvo gausu kunigaiki, taiau nematyti, kad XIII a. ketvirtojo ir penktojo deimtmeio vykiuose jie bt buv savarankiki. Galima manyti, kad ir Nalia tuo metu jau klaus Mindaugo, tuo labiau kad penktojo deimtmeio viduryje jis sprend Nalios kunigaiki ginus, o kiek vliau 1250 m. kalavijuoiai siaub Nali taip pat, kaip ir Mindaugo tvonij. Nalia, bent pietin jos dalis, pakluso lyg ir taikiai. Tai liudyt ilgai ilikusios senos Giedraii, Svyri, Aln kunigaiki gimins - gal Mindaugo laik Nalios kunigaiki palikuonys. XIII a. penktojo deimtmeio pradioje Mindaugas, pasinaudodamas Rusios pakrikimu siverus totoriams-mongolams, galjo sitvirtinti Juodojoje Rusioje, didij jos dal atiduodamas valdyti vasalo teismis snui Vaielgai. Apie 1245 m. Mindaugas jau vadinamas aukiausiuoju karaliumi", jau suvokiama, kad beveik visos lietuvi ir kai kurios kaimyn ems - pietin Sla, Juodoji Rusia, gal ir Minskas bei Breslauja - yra vieno valdovo rankose. Vlesni Mindaugo aktai rodo, kad jo valdi, gal tik nominali, o gal ir reali, pripaino ir Nadruva, Skalva bei jotvingi gyvenama iaurin Sduva. Tai irgi turjo vykti XIII a. penktajame deimtmetyje.

Lietuvos valstybs susidarymas (XIII a. vidurys)

Taiau Lietuvos vienijimas dar nebuvo baigtas, nes savo snnus Tautvil ir Edivyd i Lietuvos ems Mindaugas paalino tik apie 1248 metus. Jis pasiunt juodu kartu su j dde, emaitijos kunigaikiu Vykintu, kariauti, usiimti sau emi Rusi, o j emes Lietuvoje pats ugrob. Galimas dalykas, kad snnai Mindaugui buvo paklus ankstliau, taiau jis jautsi nesaugus ir nevienvaldis, kol greta tvonijos buvo ie du galingi kunigaikiai, taip pat galj pretenduoti valdi Lietuvoje. Todl Mindaugui reikjo uimti j emes, juos paius paalinti i Lietuvos. Taip veikdamas Mindaugas baig vienyti lietuvi emes vieno valdovo rankose. Kitas dalykas, kurios i j pakluso realiai, kurios pripaino tik nominali valdi -apie tai vliau. Svarbu, kad XIII a. ketvirtojo ir penktojo deimtmei sandroje gim Lietuvos valstyb. Jai atsirasti labiausiai padjo Lietuvos ems (siaurja prasme) kunigaiktis Mindaugas. Siekdamas ikilti vir kit kunigaiki, priversti juos paklusti savo valdiai, nordamas iplsti valdas, gyvendindamas savo asmeninius trokimus, Mindaugas atliko nepaprastai reikaling ir svarb visam to meto lietuvi pasauliui darb - sujung vien valstyb lietuvi emes. Buvo ubaigtas pirmas Lietuvos valstybs krimo etapas. Tik susikrusiai ar, tiksliau sakant, tebesikurianiai valstybei tuoj pat ikilo didiulis pavojus, ir ji turjo apginti savo teis egzistuoti. Koalicija prie Mindaug ir kova su ja. Tik susikrusi Lietuvos valstyb aktyviai dalyvavo regiono politiniame gyvenime. 1244-1246 m. kariauta Livonijoje, 1246 m. sivelta lenk tarpusavio kovas, 1248-1249 m. Rusi buvo pasisti, kaip minta, Mindaugo brolnai su dde. Mindaugas, patyrs apie iygiavusij neskm, um Tautvilo ir Edivydo em bei pasiunt prie juos savo brius, ir tai tapo dideli jvyki pradia. vykiai vienas po kito rutuliojosi taip: Tautvilas, Edivydas ir Vykintas atbgo pas pirmj dviej svain Halio kunigaikt Danil. is parm bglius, jo dka Vykintas patrauk smokslinink pus jotvingius ir dal emaii bei susitar su Livonija. Prie Mindaug susidar grsminga tarptautin koalicija. Halinai su Tautvilu por kart puol Juodj Rusi ir nusiaub j. Tautvilas 1250 m. pradioje atvyko Ryg, kur buvo sutiktas kaip pretendentas Lietuvos valdovus ir kriktijosi pas Rygos vyskup Mikaloj. Livonijos ordinas sureng du didelius ygius Lietuv, nusiaub Nali ir Mindaugo tvonij, paskui Mindaug tebepalaikani emaitijos dal. I piet bei iaurs puolama ir i vidaus bdama nevieninga Lietuva pateko sunki padt. Tuomet Mindaugas, inaudodamas livoniei nesutarimus, tai, kad Tautvil rm Rygos vyskupas, pradjo derybas su Livonijos ordino magistru Andriumi von Stirlandu. Mindaugui labiausiai rpjo, kad Ordinas neberemt Tautvilo. Magistras pasil Mindaugui karaliaus karn ir ikl btin slyg -Lietuvos krikt. Mindaugas pasilymus prim ir 1251 m. pradioje kriktijosi. Jg santykis i esms pasikeit. Ordinas tapo Mindaugo sjungininku, Rygos arkivyskupas Albertas buvo neutralizuotas, Tautvilas jau buvo ivyks pas Vykint emaitij. Jis dar band kovoti, 1251 m. sureng yg prie Mindaug, apgul jo pil Vorut, bet paimti nesteng. Mindaugas pats pradjo puolim, nuygiavo emaitij ir ten taip pat neskmingai apgul Vykinto Tver pil. Bet nuo io ygio jis galutinai perm karin iniciatyv. Tautvilas 1252 m. vl bgo pas Danil, jotvingiai ir emaiiai perjo Mindaugo pus. Kovos Juodojoje Rusioje dar kur laik tssi, ia ypa aktyvus buvo Mindaugo snus Vaielga. Tiesa, jis pirmkart pamintas tik 1254 m., kai tvo vardu dar taik su Danilu, itekino u io snaus Svarno seser, o Juodj Rusi su Naugarduku Mindaugo vasalo teismis perdav kitam Danilo snui Romanui. Pats Vaielga, tada jau krikionis staiatikis, tapo vienuoliu. Tautvilas, matyt, susitaik su Mindaugu, nes vliau buvo nuo Lietuvos priklausanio Polocko kunigaiktis. Paioje Lietuvoje Mindaugas bendradarbiavo su Livonijos ordino magistru. Po Mindaugo krikto pas popiei ivyko Livonijos ir Lietuvos pasiuntinybs, kurios irpino Mindaugui karaliaus karn, ir is 1253 m. buvo karnuotas. Lietuva tapo krikionika karalyste. U karin, diplomatin pagalb Mindaugas turjo Ordinui atsilyginti ir 1253-1255 m.

ir vliau jam ura vakarines savo valstybs emes. Taip buvo pasiekta taika su Livonija. Mindaugas, po kov su prieinink koalicija uvalds Tautvilo ir Edivydo emes, labai iplt domen ir sustiprino savo padt valstybje. Taiau ir iprovokavo vidaus kar, kuris, j sitraukus Halio-Voluins kunigaiktystei, Livonijai, bandant traukti Lenkij ir prisidjus tolimajai popieiaus kurijai, tapo pirmuoju,dideliu regiono tarptautiniu kariniu konfliktu. Halias-Voluin ir Livonija stojo kar, tikdamosios iplsti savo valdas, pakriktyti Lietuv, ar rm sau patogesn pretendent Lietuvos valdovus, bet svarbiausia, matydamos i suvienytos Lietuvos valstybs joms kylant pavoj. Mindaugo valstyb tapo galinga jga regione, todl stengtasi ukirsti keli jai augti. Ordino derybos su Mindaugu rodo, kad, nusiengdamas bendravimo su pagonimis taisyklms, Ordinas pripaino dar pagonik Lietuvos valstyb. Antra vertus, paaikjo, kad Lietuvos vienijimas dar nebuvo pasibaigs. Mindaugo klaus jotvingiai ir dalis emaii lengvai keit stovyklas, demonstruodami dar menk valstybingumo poreik ir supratim. Sunkioje padtyje atsidrs Mindaugas urainjo Livonijai valstybs pakrai emes, tuo lyg ir pripaindamas, kad jo valdia ten tebuvo nominali. Pastovesnis pasirod ess pietinis valstybs pakratys - Juodoji Rusia iliko Lietuvos valstybs sudtyje. Lietuvos valstybs branduolys i karo ijo labiau konsoliduotas, naujos kokybs, kuri, be valdovo santyki su pavaldiais kunigaikiais sutvarkymo, ireik du jau usiminti vykiai - Lietuvos kriktas ir Lietuvos valstybs virtimas karalyste. Kriktas ir katalik banyios reikalai. Mindaugas 1251 m. kriktijosi aplinkybi veriamas, tai buvo politinis ingsnis. Kriktijosi su eima ir, kaip sakoma popiei bulse, didele daugybe pagoni. Jis bent iek tiek buvo rengiamas kriktui ir galjo sitikinti, kad krikionyb yra palanki vieningai vieno valdovo valstybei, kad gali bti naudinga j kuriant. Lietuva kriktui dar negaljo bti pribrendusi. Tiesa, amininkai teigia, kad ryt lietuviai (auktaiiai), t. y. valdantysis sluoksnis, buvo apsiprat su katalikybe. emaiiuose, es, XIII a. viduryje dar niekas nebuvo skelbs krikionybs ne ginklu. Netoli Lietuvos sietn neatsirado stipraus misij centro, nra poymi, kad misionieriai bt aktyviau veik Lietuvoje XIII a. pirmojoje pusje. Livonijos vyskupai buvo labiau link veikti ginklu, kitos kaimynins alies Lenkijos banyios veikla Lietuvos nesiek. Vis dlto pirmieji krikto akcijos ingsniai buvo skmingi. Po Mindaugo ir jo artimj krikto pas popiei Inocent IV ivyko Livonijos ir Lietuvos pasiuntinybs. Pastarajai vadovavo Parbus i Neries ems. Popieius pritar Lietuvos ir Livonijos ordino susitarimams, paskelb savo siuzerenitet Lietuvai, steig tiesiogiai sau pavaldi Lietuvos vyskupyst, liep Kulmo vyskupui karnuoti Mindaug karaliaus vainiku. Valstybi ir vyskupysi tiesioginis pavaldumas popieiui buvo prastas Europoje, faktikai nevar valdov valdios ir padjo ivengti emesnio rango pasaulietini ar banytini jg pretenzij primesti savo tak. Lietuvos vyskupyst neturjo bti pavaldi greta esaniai Lietuvai nepalankiai Rygos arkivyskupystei. Mindaugas, matyt, greitai po krikto m statydinti karnavimui ir vyskupo rezidencijai reikaling katedr. Taip manyti leidia pastaraisiais deimtmeiais po Vilniaus katedros grindimis rastos ir tyrintos mrinio kvadratinio plano pastato liekanos, datuojamos XIII amiumi. Jos siejamos su Mindaugo kriktu ir karnavimu. Lietuvos vyskupo ventinimas utruko dl siekusio iplsti Lietuvoje savo tak Rygos arkivyskupo intrig. Livonieius aplenk Lenkijos Gnezno arkivyskupas, 1253 m. ventins Lietuvos vyskupu dominikon Vit. Neinoma apie io veikl, net neinia, ar jis buvo atvyks Lietuv. Kartais manoma, kad Vito vyskupyst buvo Piet Lietuvoje, kartais su juo bandoma sieti Vilniaus katedr. Kaip bebt, jau 1255 m. popieius leido Vitui atsisakyti vyskupysts. Tuo metu Mindaugas pasiek, kad Lietuvos vyskupu bt skirtas jo pageidaujamas kunigas i Ordino Kristijonas. 1254 m. ventintas vyskupu, jis buvo tiesiogiai pavaldus popieiui. Galima kalbti apie Lietuvos banytins provincijos steigim. Mindaugas privaljo aprpinti banyi, ir jis tuoj pat ura vyskupui po pus

Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir Raseini emi emaitijoje. Taiau Mindaugas, matyt, nepasirpino, kaip Kristijonas isirinks rent, ir is, nepajgdamas to padaryti, ura deimtin nuo i emi Livonijos ordinui. Tai dar labiau stiprino vyskupo ryius su Ordinu. Krikto skm priklaus nuo banyios veiklos, ar atsiras Lietuvoje dvasinink korporacija. ia nedaug buvo padaryta. Svarbiausia - minta katedra. Mindaugo dvare buvo nuodmklausys. Matyt, dvasininkai padjo organizuoti valdovo ratin - Europoje tai buvo j monopolis. Taiau tai beveik ir viskas, nra ini apie vietini kunig rengim, apie banyi statyb, iskyrus mintj, net kapitulos vyskupas Kristijonas neturjo. Pats vyskupas jau 1259 m. veik Vokietijoje, ten ir mir 1271 metais. Banyia per trump veiklos laikotarp nespjo sukurti efektyviai veikiani struktr. Lietuvos visuomen nebuvo pribrendusi tikybos permainoms, nebuvo rengta misionieri ar turta ilgesni kontakt su katalikikomis visuomenmis. Pagrindiniai katalikybs platintojai Lietuvoje buvo vokieiai, inomi kaip grsmingas prieas. Katalik banyios struktros Rygos arkivyskupas, kiti Livonijos vyskupai, Ordinas, iek tiek Lenkijos vyskupai - varsi vieni su kitais, nesugebjo ar nenorjo suvienyti jgas. Dl i ir kit prieasi Lietuvos kriktas valdant Mindaugui buvo kad ir svarbus, bet tik istorijos epizodas, kuris nedaug paveik vlesnius vykius. Karalyst ir kitos regiono politins jgos. Prajo dveji metai nuo popieiaus pritarimo Mindaugo ir Andriaus Stirlando susitarimui, kol Mindaugas buvo karnuotas 1253 metais. Karnavimas, matyt, vyko Vilniuje pastatytoje naujoje katedroje, dalyvaujant Livonijos magistrui ir auktiesiems dvasininkams. Lietuva tapo krikionika karalyste. Tai reik jos tarptautin pripainim. J sustiprino Mindaugo paskelbimas popieiaus vasalu - niekas negaljo primesti jam savo valios. Prisidjo ir savarankika Lietuvos vyskupyst, ir 1255 m. gautas popieiaus patikinimas, kad karaliaus karna atiteks Mindaugo snui. Didjo Lietuvos valstybs prestias, formaliai buvo atvertos durys Europ. Viskas priklaus nuo santyki su artimiausiais kaimynais. Bene svarbiausi buvo santykiai su Livonija. Nuo 1251 iki 1261 m. tarp abiej valstybi viepatavo taika. Mindaugas u taik ir param buvo priverstas uleisti Ordinui dal savo emi, 1253 m. ura jam didel dal emaitijos (Karuv, po pus Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir Raseini emi, Kulnus ir Vangius), Nadruv, emes Sduvoje (pus Dainavos ir Veisiejus). Kaip minta, 1254 m. buvo urayta emi emaitijoje vyskupui Kristijonui. Vliau uraymai Ordinui, kaip atrodo, buvo padidinti - 1255 m. urayta Sla, 1259 m. pakartotinai uraytos ems emaitijoje ir Sduvoje, pridta Skalva. Pirmieji uraymai reguliavo sudtingus santykius su Livonija ir banyia. Kiti, jei jie yra tikri (dl to abejojama), padaryti nusistovjus taikai, rodo Ordino spaudim Mindaugui. Antra vertus, Mindaugas ura tas emes, kur jo valdia buvo nominali, ne visai tvirtinta. Ordinas su vyskupu turjo patys usiimti tas emes, o ios nebuvo linkusios paklusti. Faktikai Mindaugo uraymai buvo fiktyvs. Tai buvo prastas reikinys - taip Mindaugas siunt Rusi Tautvil, taip popieiai ir imperatoriai dalino pagoni balt emes. ie uraymai sukl Ordinui nauj rpesi ir tik vliau buvo panaudojami diplomatinei kovai su Lietuva. Kontaktai su Ordinu bent pirmaisiais metais Lietuvai dav ir naudos. Ordino mons vesdino Mindaugo atstovus popieiaus kurij, dav pirmsias europietikos diplomatijos pamokas (Parbaus pasiuntinyb). Lietuvoje buvo panaudotas ne vienas nusiirtas valstybs valdymo mechanizmo sraigtelis: prekybos muitai, deimtin banyiai ar technologija, pavyzdiui, mro statyba Vilniaus katedroje. Antra vertus, Livonija turjo Lietuvos tarpininks su Europa monopol ir tuo naudojosi savo tikslais. Santykiai su kitu katalikiku kaimynu Lenkija nepasikeit. Nekeisdami senos taktikos, lietuviai reng Lenkijos emes, daugiausia Mazovij, siaubiamuosius ygius (1253, 1255, 1257, 1258 metais). ygiai danai rengti kartu su jotvingiais, karinius konfliktus sukeldavo ir lietuviai, ir lenk kunigaikiai, kurie vykd agresyvi politik prie jotvingius, igav i popiei ne vien bul, skelbiani kryiaus ygius prie jotvingius ir jau kriktyt Lietuv.

Vykdydamas usienio politik po krikto ir karnavimo, Mindaugas didel dmes kreip Rusi. Popieius 1255 m. patvirtino Mindaugo ukariavimus Rusioje, ir tai irgi buvo Lietuvos valstybs diplomatijos laimjimas. Lietuva Rusioje daugiausia puol piet ir pietryi kryptimis, siek emes u Dnepro. Taiau apie nauj didesni emi prijungim prie Lietuvos valstybs ini nra. Tik Polockas bus taps priklausomas nuo Lietuvos. Lietuvi ygiai siek Aukso Ordai pavaldias Rusios emes, tai inspiravo Burundajaus vadovaujam totori yg Lietuv 1259 metais. Tuo metu Europoje eilin kart kilo totori baim, imta skelbti ir organizuoti kryiaus ygius prie juos. I to nieko neijo, o Lietuva atrm totorius, nors jie ir nusiaub rytines alies sritis. Lietuvos santykiai su regiono politinmis jgomis buvo intensyvs ir vairialypiai. Lietuvos karalyst neutralizavo ar atrm jai kilusi grsm (Livonija, totoriai), siek inaudoti politinius partnerius savo tikslams (popieius, Livonija), kartu ir darydama jiems nuolaid, gijo politin iniciatyv Rusioje, aikjo santykiai su Lenkija. Mindaugas buvo tarp ikiliausi regiono valdov, karalysts statusas bei karin-politin galia dar Lietuv pirmaujania regiono valstybe. Lietuva tapo svarbiu Europos politinio gyvenimo faktoriumi, nors tiesioginiai santykiai su Vidurio ir Vakar Europa liko epizodiniai. Bet greitai Lietuvos aktyvs veiksmai dl nepalanki aplinkybi (prietaringas Livonijos vaidmuo) iblso, ji vl buvo veriama emyno politikos objektu (skelbiami kryiaus ygiai prie lietuvius). Pati Lietuva toje politikoje galjo dalyvauti tiek, kiek atkakliu pasiprieinimu lugd pastangas j nukariauti. Nei Europa apie Lietuv, nei Lietuva apie Europ daug nesuinojo, ir jos nesuartjo. Lietuva nebuvo vesdinta Europ: i jos nuolat kilo grsm, nors tiktasi, kad, tapus Europos valstybe, ta grsm sumas. Valstybs teritorija ir valdymas 1253-1261 metais. Irykjo skirtingas valstybs emi statusas. Mindaugo atram sudar jo domenas, t. y. tvonija ir i kit kunigaiki ugrobtos ems. Vis pirma tai buvo Lietuvos em siaurja prasme. Domeno emes, valsius, ia esanias pilis turjo valdyti valdovo skirti vietininkai. Pasdiai, t. y. valdovo, jo dvaro ir kariaunos primimas ir ilaikymas bei duokl maistu ir paarais, turjo bti svarbiausios prievols. Kiek plaiai domene ir apskritai valstybje buvo paplitusi deimtin, sunku pasakyti. Dar buvo prievols statyti pilis ir kitus gynybinius renginius, tiesti, priirti kelius ir kita. Galiausiai kiekvienas laisvas mogus dar tebeprivaljo joti kar. Suvienytoje Lietuvoje iliko daug Mindaugui paklususi kunigaiki, j ems um didel valstybs dal. Galimas dalykas, kad bent j dalis buvo perkilnota -paimtos tvonijos ir duotos ems kitur. Taiau dauguma j tebevald tvonijas ir jos, kaip ir naujosios ems, buvo lyg ir smulkios vasalins valdos. Ir nuo i vald turjo bti duodamos svarbiausios natrins ir einamos darbo prievols. ie kunigaikiai turjo valdovo paaukti su savo briais stoti kar. Ypatinga buvo emaitijos padtis Lietuvos valstybje. Iki jos perdavimo Livonijos ordinui bei vyskupui Mindaugo ir emaitijos santykiai nespjo nusistovti, nors emaitija, be abejo, jo Lietuvos valstyb. 1252-1261 m. emaitija veik kaip emi konfederacija, ji 1261 m. sugro Lietuvos valstyb su aikiai ireiktais savarankikumo poymiais. Panai buvo ir Lietuvos valstyb jusi jotvingi emi padtis. Dl vis jotvingi emi XIII a. viduryje varsi Lietuvos valstyb, Vokiei ordinas, Halio-Voluins ir lenk, pirmiausia Mazovijos, kunigaikiai. Lietuva nepajg nei visas jotvingi emes apginti, nei prisijungti. iaurin Sduvos dalis bus buvus priklausoma nuo Mindaugo, ir jo valdymo pabaigoje i priklausomyb turjo sustiprti. Susiklost ir didel vasalin valda Juodojoje Rusioje, i pradi patikta Vaielgai, 1254 m. perleista Danilo snui Romanui. Ji buvo neatskiriama valstybs dalis, tik buvo atsivelgiama jos valstybins raidos, etninius ir religinius skirtumus. Pana status turjo, tik daug savarankikesnis galjo bti Tautvilo valdomas Polockas. Maiausiai su Mindaugo valstybe, matyt, buvo susijusios Nadruva ir Skalva. Mindaugas pretendavo jas ir jos galjo pripainti jo virenyb, bet tik nominali, nes sunku tiktis, kad nesitvirtinus emaitijoje ar Sduvoje, bt manoma jose iplsti reali Lietuvos valdovo valdi. Uraius Nadruv ir

Skalv Ordinui, netvirti j saitai su Lietuvos valstybe bus nutrk. Akivaizdios Mindaugo pastangos plsti valstybs teritorij kit balt geni emse leidia manyti, kad toliau Mindaugas siek tas emes sujungti vienoje valstybje. Prisimintini aktyvs Mindaugo veiksmai Kure 1244-1245 m., dmesys emgalai. Taiau Lietuvos valstybei neuteko jg tai padaryti. Mindaugas bus buvs vienvaldis, taiau jam talkino artimiausi moni grup, kuri vadintina taryba. Tai buvo Mindaugo sns, artimesni kunigaikiai, tarp j Parbus i Neries ems, nalikis Gerdenis, gal giminaiiai Bikys ir Ligeikis i Deltuvos. Susidar ir valdovo dvaras, jo mons rpinosi viena ar kita valdovo gyvenimo sfera ir kartu, inaudodami savo padt prie valdovo, siekdavo veikti ir valstybs gyvenim. Turjo bti valdovo (ir valstybs kartu) idas. inoma, kad Mindaugas turjo daug brangenybi, praddamas derybas su Livonija, atsiviliodamas jotvingius. Id papildydavo karo ygiai, duokls, muitai. Kaip pinigai cirkuliavo sidabro lydiniai, vadinamieji lietuviki ilgieji, kurie buvo savo finansins sistemos uuomazga ir svarbus valstybingumo rodiklis. Neaiki Mindaugo sostins vieta: Livonijos ordinas buvo apguls nevardint jo pil, Tautvilas apgul Vorut. Viename i Mindaugo akt nurodoma paraymo vieta - Lietuvos dvaras". Tik tiek altiniai tesako. Nors tyrintojai ir atkakls, nustatyti Vorutos viet iki iol nepavyko, tuo labiau kad Voruta gali bti bendrinis odis, reikis tvirtov, pil. Kaip galima Mindaugo sostin nurodomi Naugardukas, Kernav, Vilnius. I ties, ten Mindaugo laikais buvo gyvenviets ir pilys. Naugarduk minintys raytiniai altiniai pera mint -jis yra Vaielgos ir Romano rezidencija. Atkasus Vilniuje XIII a. datuojamus banyios pamatus, atsirado nauj argument teigti Vilni buvus Lietuvos centru. Taiau ir to neutenka galutiniam sprendimui, nes, kaip rodo daugelio Europos ali patirtis, religinis centras nebtinai bdavo valstybs sostin. Mindaugas, kaip vl rodo analogijos, galjo ir neturti nuolatins sostins, j atstoti galjo keliaujantis jo dvaras. Lietuvos karalyst darsi gerai sutvarkyta ir valdoma valstyb. Keli metai po karnavimo buvo inaudoti valstybs institutams ugdyti, konsoliduoti j, kiek galima panaudoti Europos valstybingumo laimjimus. emaii kovos 1253-1261 metais. 1253-1254 m. Livonijai perleista emaitija gyveno atskirai nuo Lietuvos. emaiiai nebuvo link paklusti Ordino pareignams, mokti deimtin, atsisakyti savo tikjimo ir kriktytis. Svarbiausiu j gyvenimo dalyku tapo kova su Ordinu. emaitija buvo palikta be Lietuvos valstybs paramos, nors manoma, kad bent XIII a. etojo deimtmeio antrojoje pusje Mindaugas j slapta rm. Dar 1252-1253 m. Livonijos ordinas pietiniame kuri emi pakratyje pastat Klaipdos pil. Ji turjo bti tolesnio puolimo balt emes placdarmas ir sujungti abi Vokiei ordino akas. emaiiai ir Ordino dar nenukariauti sambiai suprato kylant pavoj ir ne kart puol Klaipd: kartu 1253 m., sambiai 1254 m., emaiiai 1257 m. Klaipdos sugriauti nepavyko, ji ilgiems amiams liko vokiei rankose. emaii kovos smarkiai pasikeit, kai j kunigaikiai, sudar karin sjung, karo vadu isirinko kunigaikt Algmin. emaiiai pasirinko puolamj kovos taktik, ne tiek gyn nuo livoniei savo krat, kiek reng skmingus ygius Kur ir ten kariavo. Tiktasi tokiu bdu patraukti savo pus Mindaug, matyt, buvo atsimintas dmesys Kurui ir suprasta balt geni jungimo vien valstyb idja. 1256-1258 m. buvo surengti keli skmingi ygiai Kur. Po emaii 1258 m. laimto mio prie Skuodo prie vokieius m bruzdti Kuras, emgala nusikrat Livonijos valdios, emaiiai band jiems padti. Vokiei ordinas savo ruotu siek kurti atramos tak emaitijoje ir 1259 m. Karuvoje pastat Georgenburgo pil. Taiau jau 1260 m. Ordinui abiej ak jungtinmis jgomis teko gelbti i pil nuo emaii. emaiiai pasinaudojo ibandyta taktika ir siver Kur. Ordino kariuomen buvo priversta vytis emaiius. Prie Durbs eero vyko didiulis mis. emaiiai laimjo. Iki tol Ordinas nebuvo patyrs tokio sutriukinimo. emaitija apgyn savo laisv. Ordinas ilgam tapo nepavojingas Lietuvai. Sukilo ir i

Ordino priklausomybs emaii padedami isivadavo kuriai. Didel Kuro dalis pripaino emaitijos konfederacijos valdi. Jau anksiau isivadavusi emgala sustiprino savo pozicijas. Ypa svarbu, kad Durbs mis paskatino sukilti prsus - prasidjo Didysis prs sukilimas (1260-1274 m.), ilgam sukausts Vokiei ordino jgas. Bet Ordinas m greitai atsigauti. emaitijai neuteko jg skmingai kovai su juo. emaiiai buvo priversti trauktis i Kuro. Nors 1261 m. emaiiai nugaljo eiliniame myje prie Lielvards, j vadai kreipsi Mindaug per jam artim kunigaikt Treniot, nordami pasiduoti Lietuvos valdovo valdiai, silydami stoti bendr kov su Ordinu ir uvaldyti Livonij. Mindaugas ir Treniota 1261-1263 metais. Dauguma Lietuvos politini jg palaik emaii ir Treniotos plan. Mindaugui reikjo apsisprsti, nutraukti taik su Livonij ar ne. Taikus unugaris iaurje ir vakaruose, aktyviai veikiant Rusioje, buvo svarbus. Karas su Livonija vl bt atitvrs Lietuv nuo Vakar Europos ir panaikins visus nedidelius diplomatijos laimjimus. But tek atsisakyti Lietuvos krikioninimo, nes kariaujant su Livonija valstybje neivengiamai imt vir pagonyb ipastanios politins jgos. Tuo paiu metu buvo susidariusios palankios slygos bandyti bendromis Lietuvos ir sukilusi Livonijos pajungt geni jgomis istumti Livonijos ordin i ugrobt emi ar bent sumainti jo valdas, sujungti savo valstybje ias emes. Atsisakiusio tai daryti Mindaugo autoritetas ir valdia Lietuvoje bt susvyrav. Mindaugas pasirinko kar su Livonija. Nema tak pasirinkimui galjo padaryti antivokikai nusiteiks Treniota. Jis rm emaiius ir skelb balt geni jungimo politik. Prasidjusiame kare su Vokiei ordinu Treniota pasiymjo kaip energingas karo vadas ir nuoseklus kovotojas su Ordinu. Mindaugui teko atremti jam artim moni, taikos su Livonija alinink pasiprieinim. Rusios reikal Mindaugas negaljo palikti likimo valiai, todl Treniota, vykstant karui su Ordinu, gijo vis didesn tak valstybje. Apsisprends Mindaugas atsikrat j supusi vokiei (gal ir j alinink), kuri dauguma buvo katalik dvasininkai. ia ikyla Mindaugo santyki su krikionybe problema, pasikeitus politinms aplinkybms. Manoma, kad jis atsimet nuo krikto ir sugro pagonyb, nes amininkai teigia, jog Mindaugo kriktas buvo apgaulingas, kad ir apsikriktijs jis garbino lietuvikus dievus ir atlikdavo pagonikas apeigas. Tai tiktina, nes Mindaugo ir jo artimj kriktas dar nereik vis lietuvi krikto, katalik banyia nesugebjo ipltoti Lietuvoje aktyvios misij veiklos, ir Mindaugui teko veikti krate, kuriame vyravo pagonyb alia staiatikybs rus emse ir naujovs - katalikybs. Lietuvoje buvo susidariusi ankstyvojo krikto kratams bdinga padtis. Mindaugo kriktas tikriausiai nebuvo planuotas kaip apgaul, jo religin pakantum slygojo tikrov. Atnaujinus kovas su Livonija, Lietuvoje klostsi ypa nepalankios slygos katalikybei gyvuoti, ir Mindaugas negaljo tai nereaguoti. Antra vertus, tai nebtinai turjo reikti, kad Mindaugas visikai nutrauk santykius su katalik banyia. Dar 1268 m. popieius Klemensas IV vadino velion Mindaug krikioniu. Jei tai nra informacijos stoka ar propagandinis manevras, atrodyt, kad Mindaugas mir bdamas krikionis. Taiau is atsiliepimas apie Mindaug greiiau patvirtina mint, kad jis tikyb traktavo kaip politin priemon ir elgsi taip, kaip to reikalavo aplinkybs bei partneriai. 1261 m. imta kurti koalicij prie Ordin, sudaryta sjunga su Naugardu, j trauktos kunigaiktysts prie Dauguvos - Tautvilo Polockas, Vitebskas. Bendro ygio Livonij surengti nepavyko, lietuviai ten ygiavo 1261 m. ir 1263 m., rusai ir su jais Tautvilo lietuviai - 1262 m., Treniota 1263 m. sumu Ordino pajgas prie Daugavgryvos. Skmingas buvo 1262 m. Treniotos vadovaujam Lietuvos pajg ygis Mazovij ir Vokiei ordino emes. Mazovija turjo pasitraukti i antibaltik jg rikiuots. Ordino krikionikos bazs Kulmo nusiaubimas labai pagelbjo sukilliams prsams. Laimdami lauko kautynes, lietuviai nesugebdavo paimti Ordino pili. Ordinas nuosekliai kariavo su sukilliais emgaliais bei kuriais ir uiminjo j, ypa kuri, pilis. Lietuvos parama sukilliams Livonijoje nebuvo efektyvi, apie j emi prijungim prie

Lietuvos valstybs negalima ir kalbti. Neskms Livonijoje turjo komplikuoti Mindaugo ir Treniotos santykius, nes Mindaugas tebekreip Lietuvos jgas Rusi, 1262 m. kariavo Voluinje, 1263 m. pasiunt didel kariuomen Briansk. Tai bei brutalus Mindaugo elgesys su kai kuriais vasaliniais kunigaikiais (pasiliko sau mirusios monos Mortos seser, Nalios kunigaikio Daumanto mon), matyt, buvo svarbiausios gimusio smokslo prieastys. Mindaugo mirtis. Asmuo ir eima. 1263 m. ruden Mindaugas su dviem snumis buvo nuudytas. Tiesioginis nuudymo organizatorius buvo Daumantas, bet valdi Lietuvoje pam Treniota, o udikas nenukentjo. Tai rodyt buvus juodviej smoksl. uvus Mindaugui Lietuvos valstyb nelugo, neiiro, dl jo sosto buvo kovojama, jis buvo vertyb. Tai tikinamai patvirtina Mindaugo atlikto darbo reikm ir patvarum, patvirtina, jog Mindaugas - ikili to meto asmenyb. Nedaug k galima pasakyti apie jo asmens bruous. Mindaugo veiksmai ir numanoma j motyvacija leidia teigti banalius dalykus - energingas, rytingas, atkakliai siekiantis tikslo, lankstus, danai brutalus. Svarbus Mindaugo bruoas buvo naujovi siekimas. Jis buvo savo epochos mogus, valdovas. Daug neaikum kyla dl Mindaugo eimos. inoma, kad Mindaugas buvo veds su juo kovojusio 1252 m. uvusio Vismanto Bulionio mon, taip pat inomas karaliens Mortos vardas. Greiiausiai tai viena ir ta pati moteris, taiau j santuokos data neaiki - Mindaugas galjo pagrobti Vismantien i gyvo jos vyro, kaip pasielg su Daumantiene. Vyresnieji jo vaikai - Vaielga ir u varno itekinta dukt valstybs gyvenime pasireik vliausiai 1254 m. ir tikriausiai buvo kitos monos vaikai. Morta mirdama 1262 m. paliko maameius vaikus. XIII a. septintojo deimtmeio pradioje minimos dvi Mindaugo sn poros: 1261 m. Ordino falsifikate - Replys ir Gerstutis, Mindaugo nuudymo aprayme - Ruklys ir Rupeikis. Neaiku, ar tai 4 sns, ar ikraipyti dviej vardai, neaikus ir j amius. Vienas i j turjo paveldti karaliaus karn, nes vyresnysis brolis Vaielga i valstybs gyvenimo buvo pasitrauks staiatiki vienuolyn. Taiau po Mindaugo ir sn nuudymo nra joki ini apie tok pretendent. Jis greiiausiai irgi uvo.

MINDAUGO GIMIN

3. PRIE MINDAUGO PALIKIMO (1263-1282 M.). Treniota (1263-1264 m.) Vaielga (1264-1267 m.) - varnas (1267-1269 m.). Nuudius Mindaug, Treniota pam valdi visoje Lietuvos valstybje, kartu ir emaitijoje. Jis turjo daug alinink ir vis dlto jo valdiai tuoj ikilo pavojus. Savo pretenzij j valdi neumiro Tautvilas, ir Treniota j irgi nuud. Bet ir pats Treniota uvo nuo susimokiusi buvusi Mindaugo dvariki rankos. Mindaugo snus Vaielga, pabgs i vienuolyno j Pinsk, Rusios kunigaiki padedamas, um i pradi Juodj Rusi, paskui Lietuv (siaurja prasme). Ten sitvirtins svainio varno halin remiamas 1265 m. kariavo Deltuvoje ir Nalioje, alindamas Treniotos ir Daumanto smokslo alininkus, imdamas j pilis. Pats Daumantas pabgo Pskov, i kur 1266-1267 m. puldinjo Vaielgos vasalo Polocko kunigaikio nalikio Gerdenio emes, taip pat atkakliai kovojo su Livonija. Vaielga, pasak metrai, ijs i vienuolyno trejiems metams, 1267 m. perleido valdi Lietuvoje Halio kunigaikiui varnui ir vl tapo vienuoliu. Bet neilgam, nes buvo nuudytas kito Halio kunigaikio Levo. Apie varno, kaip Lietuvos valdovo, veiksmus nieko neinoma. Gal jam nepavyko sitvirtinti visoje Lietuvoje, o reikjo pasitenkinti tik pietinmis, Haliui-Voluinei artimesnmis Lietuvos valstybs sritimis - Juodja Rusia, gal dar domeno emmis. Lietuvoje varnas ibuvo neilgai, 1269 m. mir Halie, neaiku kaip prarads valdi Lietuvoje. Vienas i Treniotos tiksl buvo stiprinti kov su vokiei ordinais. Su juo sietinas lietuvi ir sduvi (jotvingi) ygis Vokiei ordino valstyb pagelbti sukilusiems prsams. Taiau atjs valdi vykds perversm, Treniota nesugebjo veikti prieininkus, sukl vidaus kar ir suirut. i suirut tapo ypa pavojinga Lietuvos valstybei, kai kitas pretendentas sost, Vaielga, pasitelk svetim, rus kunigaiki, daugiausia Halio, jg. Vaielg remiantys ir aplink j sigalj halinai keit Lietuvos politins orientacijos krypt, Lietuvai grs bti trauktai kaip nesavarankikai jgai Halio-Voluins reikal sfer. Su krikioniu Vaielga Lietuvoje turjo stiprti staiatikybs taka. Tarp jo ir Ordino nebuvo tokio religinio antagonizmo, kaip tarp Ordino ir Treniotos bei kit pagoni kunigaiki. Vaielga paleido Mindaugo ir Treniotos suimtus krikionis, pasil Livonijai taik ir vis laik stengsi palaikyti gerus santykius su ja. Ordinas tuo metu toliau puol emgalius ir kurius, pastarieji buvo priversti pasiduoti 1267 metais. Nieko nelm ir mintas Treniotos ygis padti prsams -ir ia nuo 1265 m. Ordinas pradjo pulti. Vaielgai esant valdioje atsikirsta Maosios Lenkijos lenkams, 1264 m. iauriai nusiaubusiems jotvingi emes -1265 m. buvo surengtas atsakomasis ygis. Taiau tai buvo tik Vaielgos ir jo pdinio politikos epizodas. Per 1263-1269 m. suirut Lietuvos valstybei negrs lugimas. Taiau Lietuvos valdovai nesugebjo inaudoti sunkios dl pavergt balt geni sukilim susiklosiusios Ordino ak padties, efektyviai neparm sukilli. Rusioje buvo prarandama politin iniciatyva. Lietuvos valstyb vis labiau darsi antraeil politin jga. Traidenis (1269-1282 m.). 1270 m. pradioje lietuviai po ilgos pertraukos siver Livonij, pasiek Sarem ir myje ant ledo ties Karuse sumu Ordino jgas. Tuoj pat buvo surengtas dar vienas pergalingas ygis. Tai rodo, kad Lietuvoje pasikeit valdia ir politikos prioritetai. ygius organizavo Lietuvos valdovas Traidenis, kurio vlesns antivokikos nuotaikos gerai inomos. Kaip jis 1269 m. pakeit varn, neinia. Jei jis valdi pam jga, tai atitiko daugumos Lietuvos visuomens nuotaikas, nes ini apie vidaus neramumus nra. Traidenis rado blogus Lietuvos santykius su visais kaimynais ir jam teko ne tik stengtis konsoliduoti dl 1263-1269 m. vidaus suiruts pakrikusi valstyb, bet ir keliuose frontuose kovoti su kaimynais. Jo atjimas valdi reik Halio-Voluins istmim i Lietuvos. Todl Traidenio santykiai su ios Rusios ems kunigaikiais i pat pradi buvo blogi. Susidrimai peraugo 1274-1276 m. kar, per kur 1275 m. halinai buvo pasikviet pagalb savo siuzereno - totori - brius (dar kart - 1279 m.). Lietuva kar baig skmingai, pietins sienos buvo apgintos ir net sustiprintos, Juodojoje Rusioje apgyvendinant Lietuv atbganius prsus,

sduvius, skalvius. Permainingai klostsi vykiai Livonijos fronte. Nepaisydamas 1270 m. lietuvi pergali, Ordinas puol sukilusioje emgaloje ir, pams emgali pilis, privert juos 1272 m. pasiduoti. 1273 m. Livonija pastat Daugpilio pil, kuri buvo lietuvi emi paribyje, gal net emse, kurios klaus Traidenio. is tuoj j apgul, bet paimti negaljo. Tik 1281 m. lietuviai pam Jersik ir imain j Daugpil, kuriame lietuvi gula stovjo iki 1313 met. Livonija 1279 m. puol Traidenio emes, pasiek Kernav, bet grtani Ordino kariuomen lietuviai, pasitik jau Livonijoje, ties Aizkraukle visikai sutriukino. Kaip po Durbs mio, taip ir dabar, Livonijos pavergtos ems, kart emgala, vl sukilo ir isilaisvino. Siekdami susilaukti didesns Lietuvos paramos, emgaliai kart gal net pasidav Traidenio valdiai. emgali kunigaiktis Nameisis buvo vienas i aktyviausi Traidenio valdymo pabaigos karvedi. emgali kova su Ordinu vyko permainingai. Jau po Traidenio mirties 1291 m. Ordinas sukilim numalino, um didij emgalos dal, pietin dalis atiteko Lietuvai. Nepalankiai baltams, taip pat ir Lietuvai, klostsi vykiai kitame kov su Vokiei ordinu fronte. 1274 m. Didysis prs sukilimas buvo numalintas, jo nepavyko atgaivinti 1276 m. dar kart sukilusiai prs geniai pagudnams. Numalins sukilim, Vokiei ordinas nesustojo ir i karto m kariauti dl Nadruvos ir Skalvos. Lietuva, kariavusi su Haliu-Voluine, atrodo, nepadjo ioms dar Mindaugo sigaljimo laikais Lietuvos valdovo siuzerenitet pripainusioms emms, ir 1274-1277 m. Ordinas jas nukariavo. Kita Ordino auka turjo bti sduviai (jotvingiai). Kaip minta, jotvingi ems buvo tapusios vis krikionikj kaimyn grobimo objektu. jas siaubiamuosius ygius reng lenkai (po 1262 m. daugiausia i Maosios Lenkijos, nes Mazovija laiksi taikos su Lietuva, taigi ir su jotvingiais, ir i taika buvo dar labiau sustiprinta 1279 m. itekinus Traidenio dukr Gaudemund u Mazovijos kunigaikio Boleslovo), halinai. Jotvingiai, beveik visada su lietuviais, atsakydavo tuo paiu. J bendradarbiavimas buvo toks glaudus, kad sunku atskirti kam, jotvingiams ar lietuviams, labiau reikjo vieno ar kito ygio, ar tai buvo vienai rankai paklstani jg ygis. Jotvingiai, daugiausia j iaurin dalis (sduviai), vieni ar su lietuviais, aktyviai rm sukilusius prsus. Taiau nei patys jotvingiai, nei j talkininkai lietuviai, reng ygius Ordino valstyb 1281 m., 1283 m., nepajg sulaikyti Ordino. 1283 m. laikomi paskutiniais sduvi pasiprieinimo Ordinui metais, is ijo prie Nemuno. Prie metus, 1282 m., ufiksuotos paskutins jotvingi kovos su lenkais ir rusais. Jotvingi ems buvo padalintos. iaurs vakar dal nukariavo Vokiei ordinas. Pietines emes kolonizavo lenkai ir HalioVoluins rusai. Tik iaurs ryt jotvingi gyvenamos Sduvos dalis, jau nuo Mindaugo vienijimo laik jusi Lietuvos valstyb, joje ir pasiliko. Politinis balt arealas majo. Prsai ir kitos vakar balt gentys, kuriai ir emgaliai daugiau nebesukildavo, buvo galutinai nukariautos (emgaliai - 1291 m.). Mindaugo ir Treniotos siekimas sujungti balt gentis vienoje valstybje nebuvo gyvendintas. Vokiei ordinui pasiekus Nemun, abiems Ordino akoms nuraminus nukariautus kratus, jis galjo sutelkti jgas karui su apsiausta Lietuvos valstybe. Lietuvos vakar fronte, kuris jau nebeskiriamas nuo iaurinio, nes jie susijung, susidar itin sunki padtis. Traideniui ikilo kelios dilemos. Viena i j - telkti jgas ar paskirstyti keliuose frontuose. Sustiprjus karui su Voluine, kovai su Ordinais tekdavo skirti maiau jg. Palaikant santykius su kitomis balt gentimis, pvz., su jotvingiais, tekdavo derinti politinio isivystymo lygius - Lietuvos monarchijos, nors dar toli grau ne iki galo susiformavusios, ir t geni emes ar emi konfederacij atitinkant lyg. Geriausiai Traideniui seksi su emgaliais, gal kaip tik todl, kad siejau buvo pasiek valstybs ivakari bkl. Dar viena dilema - tai pagonikosios Lietuvos egzistavimas tarp katalikik ir staiatiki krat. Su staiatikiais dl j politinio silpnumo bei Lietuvos kunigaiki siuntimo rus emes - staiatikiai Vaielga bei Traidenio broliai, santykiai klostsi lengviau. Katalikik krat agresijai atremti reikjo sukaupti visas jgas. Taiau ia, atrodo, Traidenis nesireng daryti nuolaid ir tvirtai laiksi

pagonybs. Be anksiau mint atsargaus ir taraus poirio katalikyb prieasi, prisidjo ir i esms neskming Mindaugo kontakt su popieiais ir Ordinu dl Lietuvos krikto kartus patyrimas. Traideniui valdant buvo atsikratyta tiek halin takos, tiek stengiamasi stabdyti besiverianius Ordinus, stiprinti Lietuvos valstybs ryius su laisvais likusiais baltais. Mindaugo suburta ir apie 20 met valdyta valstyb buvo pirmoji lietuvi valstyb. Tie 20 met nenujo veltui: buvo kuriamos valstybs institucijos ir jos veik. Geopolitin Lietuvos padtis lm, kad jai teko veikti dviem frontais: atremti i iaurs ir vakar atslenkant Ordin ir kryinink keliam mirtin pavoj bei perimti politin ir karin iniciatyv Rusios emse ir plsti ten valstybs teritorij. Jau Mindaugui valdant Lietuvos valstybje susidr trys pasauliai - pagonikasis Lietuvos, katalikikasis Vakar Europos ir staiatikikasis Rusios - su savo pasauliros, valstybingumo ugdymo ir kitais skirtumais. Priverstas rinktis i j, Mindaugas galiausiai band juos sujungti, taiau is bandymas dl vakar pasaulio, vis pirma Vokiei ir Livonijos ordin, agresyvumo nebuvo skmingas ir tapo perspjimu kitoms Lietuvos moni ir valdov kartoms. Mintas susidrimas neleido Mindaugui gyvendinti dar vien umoj sujungti balt gentis. Tokia galimyb buvo negrtamai prarasta, iauriniai ir vakariniai lietuvi giminaiiai baltai kovojo paskutines itin sunkias ir neskmingas kovas dl laisvs. Tuo didesnis atrodo Mindaugo vadovaujam lietuvi pasiekimas - savo valstybs sukrimas ir apgynimas. Tiesa, jie turjo geresnes slygas, negu pirmieji upulti latviai ar prsai. veikdamas didel sukrtim, kur valstyb patyr po Mindaugo mirties, jo darbo tsjas Traidenis, nors ir nesustabd balt politinio arealo majimo, likvidavo valstyb itikusi suirut, apgyn jos sienas, sustiprino pai valstyb.

II. GEDIMINAII LIETUVA IKI KRIKTO

Apie Lietuvos istorijos deimtmet po Traidenio mirties 1283 m. labai maai raoma altiniuose. Minimi bent keli lietuvi karaliai ir kunigaikiai, bet neinia, ar visi jie vald vis Lietuv. Vienas i j, Pukuveras, yra bene pirmasis altini gerai paliudytas jo snaus Gedimino vardu pavadintos naujos dinastijos valdovas. i dinastija paveldjo Mindaugo ir Traidenio valstyb su visais laimjimas ir problemomis. Buvo suformuota Lietuvos valstybs teritorija ir tvirtinta vieno valdovo valdia, kartu pagonikosios Lietuvos valdovams, kaip ir anksiau, rpjo konsoliduoti valstyb ir atremti krikioni agresij. Pastarasis pavojus, stiprjant Vokiei ordino puolimui, tapo svarbiausiu veiksniu, lemianiu valstybs ir lietuvi pagonikosios civilizacijos likim, daraniu didiul tak Lietuvos visuomens raidai, lietuvi tautos susidarymui ir valstybs sandarai, Lietuvos santykiams su kitais kaimynais ir krikionybe. Be abejo, visi ivardyti procesai veik vieni kitus, priklaus ir nuo smoningos moni veiklos, ir nuo visuomens, kio bkls bei tarptautins konjunktros. Todl sunku iskirti kurias nors to dinamiko meto gyvenimo puses ar sritis ir jas atskirai nagrinti. Vis dlto bandysime isiaikinti visuomens, valstybs, tautos ir net kiekvieno mogaus gyvenim veikianius reikinius, paskui chronologine tvarka aprayti vykius ir kartu suvokti, kiek juos slygojo ar veik vairiapusiai procesai. Skyriuje aptariamo laikotarpio ribas enklina du kiti dideli permain -valstybs susidarymo ir Jogailos bei Vytauto reform - laikotarpiai. Daug Gediminaii Lietuvos esm parodani proces ar reikini susiklost anksiau, kit poveikis ypa buvo jauiamas kiek vliau. Taiau jie sunkiai chronologikai skaidomi, todl bus daromi ekskursai iuos gretimus laikotarpius.

1. VISUOMEN IR VALSTYB. kio ir visuomens paanga. Archeologiniai, raytiniai ir kiti istorijos altiniai liudija, kad XIV a. Lietuvoje stiprja individualus valstieio ir bajoro kis, tobulja emdirbyst (trilaukis, tobulesni geleiniai darbo rankiai ir kita), pagaminama vis daugiau ems kio produkt, didja visuomens turtinis ir socialinis susisluoksniavimas, vis didesn paklaus turi veamos preks (ginklai, audiniai, druska, prabangos reikmenys ir kita). Su kaimynais nusistovi prekybiniai santykiai, atsiranda muitai, plinta monetos, susidaro lietuvik mat ir saik sistema. Tuo metu diferencijuojasi amatai, didja j gamybos apimtis, gerja gamini kokyb, taikomos naujos technologijos (mro statyba, ginkluot ir kita). Amatininkai ir pirkliai jau gali pragyventi i amato ir prekybos. ie verslai atsiskiria nuo emdirbysts, formuojasi vidaus rinkos pradmenys. Nuo pili atsiskiria papiliai, susidaro miestai, kyla politiniai ir administraciniai centrai. krat i kitur atvyksta gyventi amatinink, pirkli, gal ir kit gyventoj grupi. Ivardinti iuos nevienodos svarbos reikinius nepriekaitinga logine seka nemanoma, nes visi jie veik, slygojo vieni kit atsiradim ir raid, vieni be kit negaljo bti ar bent jau skmingai rutuliotis. Tai reik spari Lietuvos kio paang ir socialin raid, lietuvi visuomens vairjim ir artjim prie kit Europos visuomeni. Kaimas: valstieiai ir bajorai. Lietuvos visuomen tebebuvo kaimika, jos gamyba ir buitis itin glaudiai susijusi su eme. Intensyvjantis ems kis - moni egzistavimo pagrindas - aprpino maistu, aliava buities reikmenims, darbiniais arkliais ir karo irgais. Ekstensyviai gamtos turtus naudojanios kio akos - vejyba, mediokl, drevin bitininkyst, gausinusios maisto ir aliav iteklius, tapo pagalbinmis kio akomis. Svarbios jos buvo tik usienio prekybai, nes XIV a. i Lietuvos daugiausia buvo iveami kailiai ir vakas. Dauguma emdirbi tebebuvo laisvi laukininkai. J kis tapo individualus su paveldima emvalda. Tai buvo kiek vlesni altini minimas dmas, tarnyba. Individualiai kininkavo ir gausjantys bajor valdion patek vadinamieji kaimynai. I teritorins emdirbi bendruomens lauko klostsi valdovo skirto pareigno ar bajoro tvarkomas administracinisfiskalinis vienetas, kaimo bendruomen, valsius. Valstybs, valdovo interes ir individuali emdirbi ki interes veikiama klostsi emdirbi prievoli ir valdymo sistema. Valdovo vietininkas valsiuje tijnas buvo valsiaus administratorius ir teisjas. valsiaus centr, pil ar kit tijno buvein ir laisvieji, ir bajorams priklausantys valstieiai sugabendavo prievoles - duokl grdais ir ienu, vadinamj dkl, sidabrin karo reikalams ir kitas. Valstybs, valdovo poreikiams tenkinti radosi ypatingos prievolinink kategorijos raitininkai ar leiiai, priirj irg kaimenes, bariai, karo ygiuose renginj perklas ir tais kelius, mons, duokl atiduodav medumi, vaku, kiauni kailiais ir pan. Valstybs branduolio, domeno valsiai turjo atlikti pasdio prievol, t.y. ilaikyti pas juos apsistojant valdov ir jo dvar. Galiausiai liko prievols, privalomos visiems laisviesiems monms - gintis nuo upuolusio prieo ir persekioti j, taikos metu statyti pilis ir kitus gynybinius renginius, tiesti kelius ir kita. Tai buvo ir kito sluoksnio moni - bajor pareiga. Tarp j ir laisvj moni dar nebuvo aklinos sienos, laisvieji mons pereidavo bajorus. Svarbiausia i pareiga buvo eiti kar. Nuolatinio karo bkl, gyvosios jgos nuostoliai vert papildyti bajor gretas. Antra vertus, nusistovi skirting sluoksni pareigos ir teiss, jos perduodamos i kartos kart, klostosi priklausymo bajorams ar valstieiams tradicija, ir tai pranaauja greit i sluoksni teisin atskyrim. Bajorui labai svarbu buvo skming karo ygi grobis ir valdovo malon. Bet ir j bties pagrindas buvo ems kis, ems valdos. Jas sudar paio bajoro kis, kuriame dirbo eimyna, t.y. asmenikai priklausomi mons, neturj savo kio, vadintini patriarchaliniais vergais, ir nuo bajor priklausom kaimyn kiai. Daugumos bajor valdos buvo nedidels, viena kita agr dirbamos ems, vienas kitas kaimyn kiemas. Bet m rastis ir stambesns emvaldos uuomazg, minimi 2-3 kaim savininkai. Tie mons danai yra artimi valdovui, io pili virininkai ir karvediai, administracijos pareignai. Jie ir bendruomens didini

palikuonys, ir naujai ikil. Brsi didin, bsimj pon sluoksnis. Kartu iki XIII a. pabaigos beveik inyko senieji emi kunigaikiai. Jiems lemtingos, matyt, buvo vidaus kovos, vykusios nuudius Mindaug. Iliko tik kelios mintos Nalios kunigaiki gimins. Nualins kunigaikius valdovas tapo nominaliu visos ems savininku. Tuo jis naudojosi -var bajor teises ir savarankikum, ypa kiosi turto paveldjimo ir ems disponavimo reikalus, stengsi ilaikyti bajorijos tarnybin pobd. Apie bajorijos feodalin teisin ir kin imunitet dar negalima kalbti. Valdovas siek kontroliuoti bajor santykius: jam rpjo bajoro-kario kinis, taigi ir karinis, pajgumas, efektyvus ems naudojimas. Prijungiant prie Lietuvos Rusios emes, valstybje atsirado du to paties sluoksnio briai - lietuvi ir gud (Rusios emse iliko ir tenykt bajorija, ir vienas kitas kunigaiktis). iedu briai XIV a. nesusiliejo, nors j padtis savo emse buvo panai. Juos skyr ir tikyba, ir kalba, bet labiausiai - padtis valstybje. Bta ir i bri kontakt - Gediminaiiai jo Rusi ir ia krsi su savo tarnybiniais bajorais, pasitaikydavo priimani staiatikyb (Aln kunigaikiai, Gediminaiiai ir jiems artimi mons). Tie kontaktai stiprjo ir vliau LDK visuomens raidai dar nema tak. Valstiei gyventa, matyt, nedideliais kaimais, susispietus keletui ar keliolikai sodyb. Bajor sodybos, isimiusios tarp kaim ar susispietusios bajorkaimius, nedaug kuo skyrsi nuo valstiei. Gal tik didinai krsi atokiau nuo kit tvirtintose sodybose. Lietuvoje klostsi ir plito tokie gyvenviei tipai, kurie iliko ilgus amius. XIV a. pirmoje pusje buvo lik bendruomeni pili (Aukaimis, Putviai), kur slpdavosi ir kurias gindavo apylinks mons. Vienijant valstyb, dauguma pili atsidr valdovo inioje, tapo administraciniais centrais. Pilnus aptarnaujantys mons krsi papiliuose. Btent ia m rastis nauji lietuvi visuomens padaliniai. Miestas. Miesto ir kaimo ior, funkcijos, gyventojai bei j verslai labai skyrsi. Skirtinos 2 miesto dalys - miestiei gyvenviets ir pilys, alia kuri tos gyvenviets Lietuvoje daugiausia krsi. Miestiei gyvenviei XIV a. Lietuvoje dar buvo nedaug, jos, kaip rodo negauss archeolog atradimai, buvo nedidels, netvirtintos, nors jau gana tankiai ustatytos, su gatvmis, be abejo, ir su turgaus aikte. Jose daugiausia gyveno pirkliai ir amatininkai, asmenikai laisvi, atliekantys valdovui specifines miestietikas prievoles - mokantys turgaus mokesius, prekybos muitus ir kitus. Tam jiems reikjo pinig, kurie kursuot tarp gyventoj. I ties, alia stambij ilgj Lietuvoje XIV a. 3-4-ajame deimtmetyje m kursuoti Prahos graiai. Taiau ir jie buvo palyginti stambs pinigai. Smulki lietuvik pinigli, liudijani pinigini santyki skverbimsi visuomens gelmes, kaldinimo pradia siejama su Jogailos valdymo pradia, kartais nukeliama Algirdo ir Kstuio laik pabaig. Abiem atvejais kalba eina apie XIV a. 8ojo ir 9-ojo deimtmeio sandr. Pinig trkumas kiek trukd vidaus rinkai, o besiskaidanios visuomens ir tvirtjanios valstybs didjantys poreikiai skatino prekyb ir amatus. Daugiau galima pasakyti apie XIIIXIV a. prekyb su usieniu, negu apie vidaus prekyb. Kita vertus, sudaromos vis didesns eksporto siuntos, parduodamos vetos preks, vadinasi, vidaus prekyba pltsi. iuo laikotarpiu susiklost reguliars Lietuvos ir kaimyn prekybos santykiai. Jau Mindaugo laikais kalbama apie prekyb su Ryga ir muitus. 1323,1338 ir 1367 m. sudarytos prekybos sutartys su Livonija, Ryga. Buvo nustatyti saugs prekybos keliai, numatyta pirkli teisin apsauga. Lietuva per Hanzos nar Ryg jau XIV a. traukiama Vakar Europos prekybos tinkl. Keliai Ryg nebuvo vieninteliai Lietuvos keliai Europ. Gediminas sil Hanzos pirkliams keliauti Lietuv per lenk Mazovij. ie keliai Gedimino ir Algirdo laikais gal tik klostsi, taiau greitai, Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, jie bus intensyviai naudojami. Sudtingi buvo XIV a. prekybos ryiai su Vokiei ordino valstybe, jiems labai trukd nuolatiniai karo veiksmai. Tik XIV a. pabaigoje prekyba su tos valstybs miestais Dancigu, Tornu ir kitais pradjo didti, kai j m saugoti Lietuvos ir Ordino valstybs. Prijungiant prie Lietuvos valstybs Rusios emes, XIV a. Lietuvai atsivr nauji

prekybos keliai. Rusios ems turjo dominti ne tik dl prekybos su jomis - ir j, ir Lietuvos preks buvo beveik tos paios. Labai svarbu buvo kontroliuoti tuos prekybos kelius. Greitai, vliausiai XIV a. pradioje imtas kontroliuoti Dauguvos prekybos kelias, vliau - Dnepro prekybos kelias. Siekta kontroliuoti Halio-Voluins prekybos kelius, jungusius Juodj jr su Baltija ir Vokietijos emmis. ia XIV a. teko atlaikyti Lenkijos konkurencij, didiausias prekybos centras Lvovas liko ios rankose. musi kontroliuoti mintus prekybos kelius, Lietuva tapo ne vieninteliu, bet neapeinamu prekybos tarpininku tarp Vakar ir Ryt Europos, Juodosios ir Baltijos jr pakrani prekybos centr. Dar kur laik intensyviai prekiauti gerokai trukd nesureguliuoti Lietuvos ir vakar kaimyn santykiai, bet strategins pozicijos jau buvo uimtos. Didjo ir stiprjo Lietuvos pirkli brys. Jau XIII a. minimi lietuvi pirkliai -Traidenio laikais, 1286-1352 m. Rygos skol knygoje. Lietuvi pirkliai i Kernavs, Krvos ir kitur sudarinjo sandrius, gaudavo kredit, vadinasi, buvo inomi ir patikimi. Vilniaus pirkliai pasklido po vis region ir jau Algirdo laikais igavo atleidim nuo muit visoje LDK. Labai keitsi ir amatai. Vilniuje, Kernavje atkastos siauros specialybs amatinink (kaulo ir toies apdirbj, batsiuvi ir kit) sodybos. Amatinink gamini kokybs gerjimas rodo, kad amatininkai specializuojasi ir vis labiau atitrksta nuo ems kio, ima gaminti rinkai. Taigi atsirandaniuose miestuose klostosi ir amatinink sluoksnis. Taiau didiausi paang gamyba padar ten, kur tuo buvo suinteresuota valstyb. Jau XIII a. viduryje Vilniuje bus buvusi pastatyta mrin vadinamoji Mindaugo katedra. XIII-XIV a. sandroje jau statomos didels mrins pilys, i pradi Vilniaus pili kompleksas, XIV a. - Kauno, Senj Trak, Medinink, Lydos, Krvos pilys, taip pat Gardine, Naugarduke. ioms statyboms reikjo daug darbo jgos, auktos kvalifikacijos meistr, tik valstyb galjo visa tai suorganizuoti. Lietuvos laimjimus ioje srityje amininkai gerai vertino. Vokiei ordino valstybje buvo pastatyta pili pagal lietuvik gardini pili pavyzdius. Didel paang padar ir karo technikos, kovos main gamyba. Kryiuoiams panaudojus prie lietuvius iuos renginius, Lietuvos valdovai labai greitai imdavo naudoti tokius paius. Lietuvai vis dlto trko ir specialist, ir pirkli kapitalo, kad amat ir prekybos paanga atitikt dinamikos visuomens bei valstybs poreikius. trkum velnino i uimt Rusios emi Vilni, gal ir kitus Lietuvos miestus atsikeliantys pirkliai ir amatininkai. Bet to nepakako, ir Lietuvos valdovai m dairytis kitas Vidurio Europos alis - ekij, Vengrij, Lenkij, - kuri kio raid XIII-XIV a. labai paspartino kolonistai i Vokietijos. Ir Lietuvoje yra uuomin apie pirkli bei amatinink kvietim i Vakar dar Gedimino pirmtak laikais. Valstybine politika tai padar Gediminas, 1323 m. laikuose Hanzos miestams idsts lyg ir Lietuvos kio pltojimo program. Gediminas kviet Lietuv pirklius, amatininkus (kalvius, raius, batsiuvius, kailiadirbius, malnininkus, akmenskaldius, auksakalius, kovos main gamintojus ir kitus), taip pat karius - riterius bei emdirbius. Gediminas adjo aprpinti juos eme, laikinai atleisti nuo mokesi ir muit, leisti naudotis miestiei reikalams pritaikyta Rygos teise. Tiktasi, kad siliejusios naujos jgos pagyvins kio raid. Neinia, ar buvo atsiliepta Gedimino kvietim. Politins aplinkybs imigracijai i Vokietijos miest Lietuv nebuvo palankios, abudu Ordinai tam prieinosi. Gedimino pdiniai, regis, toki kvietim nepakartojo. ioks toks judjimas turjo vykti. Antai Vilniuje Kstuio ir Jogailos kov metu buvo vokiei, greiiausiai i Rygos, kolonija. Buvo ten tuo metu ir Rus galas, apgyvendintas ieivi i Rusios. I lietuvi pirkli ir amatinink, i persiklli i Rusios bei Baltijos pakrani vokiei miest susidar pirmosios didesns miestiei bendruomens Lietuvoje. Daugiausia minti Vilniaus miestieiai, bet neumirtina ir Kernav, Trakai, Krva, Juodosios Rusios centrai Gardinas, Naugardukas. Daug amatinink ir pirkli dirbo pagal valdovo usakym, buvo susij su jo dvaru, pilimi, bet ir jie traukiami miestiei bendruomens gyvenim. Be didesni centr, prie lokalini administracijos centr, pili, vietinink buveini krsi nedidels amatinink ir prekeivi gyvenviets su vietins reikms turgais. Daugiausia j XIV a. buvo domeno emse - Merkin, Alytus, Punia, Valkininkai, Daugai, Eiiks, Lyda ir kitos. Panaios

kilms bus buv Raseiniai, Kraiai, Ariogala, Ukmerg, Anykiai ir daug kit. Tai buvo uuomazgos LDK itin gausi miesteli, kurie taiksi tapti kaimo ir didij miest tarpininkais, gamintoj ir prekiautoj susitikimo vieta. XIV a. i daugumos toki gyvenviei uuomazg tik formavimosi tikri miestai. Silpnoms miestiei gyvenvietms reikjo valstybs globos, valdovui jos buvo naudingos kaip krat kikai vienijantis veiksnys bei specifini prievoli altinis. Interesams sutampant, kaip minta, dauguma toki gyvenviei krsi prie pili. XIV a. LDK m raizgyti kol kas dar retas miest tinklas, Rusios emse paveldtas ir atkuriamas, lietuvikose emse naujiena, kurios aknys siekia XIII a., gal ir ankstesnius amius. Pilis buvo paveldta dar i ikivalstybini laik. Kuriantis valstybei, jos funkcijos keitsi. Pilis - valdovo rezidencija, lokalins administracijos pareigno buvein, -taip pat palyginti jaunas lietuvi visuomens elementas. I pilies-rezidencijos atsirandantis Lietuvos miestas XIV a. m vykdyti ne tik ekonominio centro, bet ir politinio-administracinio, gynybos, kartais ir kulto centro funkcijas. Taigi tik k atsiradusiame mieste m telktis vairialyps jaunos, dar nenusistovjusios ir greitai besikeiianios dinamikos visuomens jgos. Miestas i karto tapo svarbiu visuomens ir valstybs gyvenimo faktoriumi. Kartu akivaizdu, kad visuomens gyvenimo ir valstybs tvirtumo pagrindas tebeliko kaimas - ia gyveno absoliuti dauguma gyventoj ir susitelk dauguma nacionalinio turto. Net mieste (pilyje) sikurianio valdovo jg lm turima ems nuosavyb. Valstyb. XIII a. pabaigos - XIV a. lietuvi visuomen gyveno palyginti neseniai susidariusioje valstybje, kurios visos institucijos dar nebuvo galutinai susiklosiusios, keitsi dl nestabilios vidaus ir tarptautins padties. Dl altini ir tyrinjim stokos galima igirsti gana prietaring teigini. Es valstyb buvusi didiojo kunigaikio tvonija, kad Lietuvoje buvo diarchija, kad ji buvo visos Gediminaii dinastijos nuosavyb, kad Didija Kunigaiktyste tapo tik musi vienyti Rusios emes. Kai yra tiek vairi nuomoni, danai tenka atsisakyti kategorikesni tvirtinim. Vienas i stabilesni valstybs institut buvo aukiausioji valdia, monarchas. Mindaugas tapo Lietuvos valstybs valdovu, ms, kaip ra amininkai, valdyti pats. Patvaldiai buvo ir jo pdiniai. Valdovo titulas ilgai nebuvo nusistovjs. Mindaugas buvo vainikuotas karaliaus vainiku, bet pdinis jo nepaveldjo. Gediminas 1322-1324 m. laikuose taip pat tituluojamas karaliumi (lethphanorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigalliae, t.y. lietuvi ir rus karalius, emgalos valdovas ir kunigaiktis), nors jis nebuvo karnuotas. Ir kitus Lietuvos valdovus kaimyn altiniai vairiai vadino - karaliais, valdovais, kunigaikiais. Matyt, nepakankamai paindami Lietuvos gyvenim, altini autoriai naudodavosi savo aplinkos realijomis. Taigi Lietuvos valdovo titulas nebuvo nusistovjs ir turbt dar neturjo labiau isivysiusioms valstybms bdingo ideologinio turinio. Antra vertus, Lietuvos valstyb XIII a. krsi jungdama emi kunigaiki valdas ir ne visada tuos kunigaikius alindama i valstybs gyvenimo, ikeldama valdovo eimos kunigaikius (Vaielga, Traidenio broliai, Pukuvero sns).

Egzistavo kunigaiki hierarchija, kurios prieakyje buvo vyresnysis, didysis. XIV a. uimant Rusios emes ir kurdinant jose Gedimino gimins kunigaikius, Lietuvos valstyb tapo didiuliu ir itin sudtingu organizmu, bet svarbiausi valstybs bruoai irykjo jau XIII a., kai Lietuva iplt ekspansij Rusi. Jau tada ji laikytina Didija Kunigaiktyste, o jos valdovai, prarad karaliaus karn -didiaisiais kunigaikiais. Didysis kunigaiktis galjo laikyti savo nuosavybe vis valstyb, nes, kaip minta, buvo nominalus visos ems savininkas, galjo dovanoti ems valdas bajorui ar kolonistui, kontroliuoti j emvald, laukininkus versti bajorais, dalinti valdas savo gimins kunigaikiams ir reikalauti i vis 17 pav. Akmuo su Gediminaii stulpais. Vilnius, paklusnumo. Jis taip pat buvo vyriausiasis teisjas, gal ir vrynas ynys. Jo teis ir pareiga buvo vadovauti karo ygiams ir krato gynybai, sudarinti sutartis bei kita. Pats valdovas negaljo aprpti vis reikal, valstyb gimd administracij. Bet ir jos pareign neuteko valdyti valstyb, ir didysis kunigaiktis telk prie savs patikim, kompetenting ir jam artim patarj grup, taryb. Tarp j bdavo net atvykli (pvz., Gedimino atsikviesti katalik vienuoliai). Daniau tai bdavo ikils bajorai - Gedimino diplomatas Les, su Algirdu bei Jogaila susigiminiavs Vaidila ir kiti. Tarp j bdavo ir didiojo kunigaikio gimins moni, Gediminaii. ret karo yg kartu su didiuoju kunigaikiu nevyko bent pora Gediminaii, reta sutartis su kita valstybe buvo sudaryta jiems nedalyvaujant. Apie ypatingus valdovo santykius su dinastijos nariais bus kalbama aptarus pai gimin. Gediminaiiai. Pirmasis altini gerai paliudytas ios dinastijos valdovas Pukuveras vald XIII a. pabaigoje. Dinastija vard gavo i Gedimino (1316-1341 m.), nes btent jo, o ne Gedimino brolio ir pirmtako Vytenio (1295-1316 m.) palikuonys j prats. Dinastijos kilm nra visai aiki. Lietuvos metraiai j sieja su emaitija, Lietuvos kaimynai ir prieai sukr jos emos, negarbingos kilms versijas. Visa tai nepasitvirtino ir dabar sutariama, kad Gediminaiiai bus kil i Lietuvos ems. J domenas buvo ten, kur ir Mindaugo - Nemuno ir Neries tarpupyje. Vlyvi altiniai mini j protvio, gyvenusio bene Mindaugo laikais, Skalmanto vard. Savo ruotu, yra uuomin apie Mindaugo ir Traidenio, pastarojo ir pirmj naujosios dinastijos nari giminyst. Nuo dinastijos bkls ir jos nari tarpusavio santyki daug priklaus valstybs ir jos valdymo sistemos bkl. Dinastijos nari taka valstybs reikalams atrodo maesn valdant pirmiesiems Gediminaiiams ir didjo vis didjant valstybei. Pleiantis didiojo kunigaikio valdios sferai, vis labiau reikia didinti tos valdios baz. Ypa tai pastebima vidaus konflikt metu - 1345 m. nuveriant Jaunut, Jogailos, Kstuio ir Vytauto konflikt metu, kai besivarantyVlyderiai iekojo dinastijos nari paramos. Dl to susidaro spdis, kad LDK buvo visos dinastijos nuosavyb, kad didysis kunigaiktis buvo bejgis be kit kunigaiki pritarimo. apgauling spd sustiprina didelis valstybs gyvenime dalyvavusi Gediminaii brys. Antai Pukuveras turjo 4 snus - Vyten, Gedimin, Vaini, Teodor, gal dar Margir. Gediminas jau turjo 7 ar 8 snus, per 30 ank. XIV a. viduryje ir antrojoje pusje vienu metu politinje arenoje veik apie 40 Gediminaii. J reikm buvo nevienoda, bet skaiius spdingas. Didysis kunigaiktis, matyt, jaut pareig rpintis, kad dinastijos nariai gyvent kaip ir dera Gediminaiiams, todl danai gimins santykiai galjo atrodyti patriarchaliki. Bet bta ir konflikt, ypa jie sustiprjo po Algirdo mirties. Taiau iki Kstuio mirties 1382 m.

nepastebta tarpusavio udyni ar ilglesni kalinim. Atsirado ir toks konflikt sprendimo bdas kaip kunigaiki pasitraukimas i Lietuvos. Antai 1365 m. Vokiei ordin pabgo Kstuio snus Butautas, kiek vliau - pastarojo snus Vaidutis. Maskv buvo pasitrauk ir 1380 m. Kulikovo kautynse kovsi Andrius ir Dimitras Algirdaiiai. Bet visa tai dar buvo tik pavieniai epizodai, i kuri negalima sprsti apie Gediminaii dinastijos politik. Dinastin politika. Didiojo kunigaikio valdia buvo paveldima. Bet paveldjimo taisykles sunku nusakyti. Pukuvero pdiniu buvo Vytenis, kaip atrodo, vyriausiasis snus. Vytenio pdiniu tapo brolis Gediminas, nors Vytenis turjo sn. Tiesa, neaiku, ar is pergyveno tv. Po Gedimino mirties soste atsidr bene vidurinis snus Jaunutis, o Algirdo pdiniu tapo antros santuokos vyriausiasis snus Jogaila, nors dar gyveno sns i pirmosios Algirdo santuokos. Kstuio politikos pdiniu tapo vyriausiasis i tuo metu gyvenusi sn Vytautas. Taiau, matyt, ne gimimo pirmenyb lm iuo ir visais kitais mintais atvejais. Pirmenyb teikdavo ikilesniam kunigaikiui, kuris turbt sugebdavo geriau tvarkyti valstybs reikalus pirmtakui dar gyvam esant. i ikilesni dinastijos atstov vieta prie didiojo kunigaikio yra ne visai aiki. Literatroje vis daniau pasitaiko nuomoni apie nuolatin dvivaldyst, diarchij Gediminaii valstybje, kai didysis kunigaiktis dalijasi valdia su kitu dinastijos nariu (broliu, snumi) ir abudu jie turi beveik vienod gali. Toki mint pera pirmj Gediminaii poros paminjimas 1289 m. - Budikidas (Butegeidis) ir Budividas (Butvydas-Pukuveras?), ikilus Gedimino vaidmuo Vytenio valdymo pabaigoje, ypa Algirdo ir Kstuio bendradarbiavimas. Teigiama, kad pastarieji buvo pasidalin valstyb dvi dalis, Vilniaus ir Trak, ir kiekvienas tvarksi savarankikai, tik derindami veiksmus. Taiau matome, kad Algirdas vadovavo karo ygiams prie Rusios kunigaiktystes ar totorius, kovojo su kryiuoiais ir, tiesa, reiau su lenkais. Jis sudarinjo sutartis ir su Maskva, ir pirmasis vardijamas Lietuvos pusje sutartyse su Lenkija ir Livonija. Antra vertus, Kstutis kariavo ir vakaruose, ir Rusioje, ygiavo ten ir su Algirdu, ir be jo, vykdydamas pastarojo vali. Kstutis danai pats palaik ryius su Vidurio ir Vakar Europos valdovais, derjosi dl Lietuvos krikto. Taiau tai dar nerodo, kad Algirdas ir Kstutis buvo lygiateisiai ir lygiaveriai valdovai, o tik liudija, kad LDK dinastijos nariams didysis kunigaiktis patikdavo (ar bdavo priverstas patikti) valdyti didesnes ar maesnes sritis savo vietinink teismis. Kstuio padtis alia Algirdo i ties buvo iskirtin dl jam patiktos ar jo atsakomybei atitekusios valstybs dalies reikms. Liubarto padtis Voluinje ar Algirdaii - Andriaus Polocke, Vladimiro Kijeve - padtis buvo panai, tik j sritys buvo valstybs pakraiuose, ir ne tokios svarbios. Todl net apie Algirdo ir Kstuio dvivaldyst, k ir kalbti apie kitus Gediminaiius, tenka rayti su ilygomis ir atsargiai. Gediminaii traukimas didiajam kunigaikiui lojali politin veikl bei j aprpinimas pragyvenimo altiniu - valdomis, - turjo bti viena didiausi valstybs valdymo problem. inoma, kad dar valdant Vyteniui Gediminas gana savarankikai tvarksi pietvakarinje emaitijoje, 1337 m. minimas Trak kunigaiktis, neabejotinai Gediminaitis. Lietuvos padalijimas Vilniaus ir Trak dalis iliko, o lietuvi emi padalijimas 4 Gedimino snums neilgai teisilaik ir 1345 m. nuvertus Jaunut buvo panaikintas. Todl viena i Lietuvos ekspansijos Rusioje paskat galjo bti dinastijos poreikiai. Gediminaiiai bdavo siuniami valdyti Rusios emi, kiti bdavo skatinami imtis nukariavim ir remiami (kaip Karijotaiiai Podolje). Treius ileisdavo ukurioms dar Lietuvai nepavaldias Rusios kunigaiktystes, kad vliau jas prijungt prie LDK (kaip Algirdas Vitebsk, Liubartas Voluin). Ketvirtus kviesdavo ir sisdavo tarnybiniais kunigaikiais nepriklausomas Rusios valstybes (Narimant ir jo sn Aleksandr - Naugard, Andri Algirdait ir Jurg Vytautait - Pskov). Usienio politikoje plaiai inomos politins santuokos - Gediminaits bdavo itekinamos kitas valstybes gal tikintis sjunginink, o gal sudarytoms sutartims sutvirtinti. Minta, kad XIII a. lietuvi kunigaikiai giminiavosi su Rusios kunigaikiais. 1279 m. Traidenis itekino dukter u Mazovijos kunigaikio Boleslovo. Tai padjo sutvarkyti Lietuvos

santykius su ia lenk kunigaiktyste. U ios kunigaiktysts valdov XIV a. buvo itekintos bent 4 Gedimino gimins kunigaiktyts. Bene ymiausia politin santuoka Lenkijoje buvo jos bsimo karaliaus Kazimiero ir Gedimino dukros Aldonos Onos santuoka 1325 metais.

LDK Gediminaii valdioje (XIV a. - XV a. pradia)

Kitos Gedimino, Algirdo ir Kstuio dukterys buvo tekinamos Rusi, u Maskvos, Tvers, Suzdals didij kunigaiki, u kit smulkesni kunigaiki. Antra vertus, Lietuvos kunigaikiai atsivesdavo monas i Rusios - i ten abi Algirdo ir abi Liubarto monos. Visos ios moterys ne tam tikr indl XIV a. Vidurio Ryt Europos regiono politin gyvenim. Taigi dinastija buvo vienas i dideli didiojo kunigaikio rpesi, politinis rankis ir politini proces variklis. Ji LDK gyvenime labai daug reik, bet nebuvo savarankika didysis kunigaiktis ir pasitelkdamas ikilesnius dinastijos narius, naudodamasis j protu bei galia tvarksi patriarchalikai. Valstybs teritorija lietuvikose emse. XIII a. pabaigoje-XIV a. i esms susiklost valstybs teritorija lietuvikose ar, tiksliau, balt emse. Lietuvos valstyb buvo sujungtos visos lietuvi gyvenamos ems. I Mindaugo valdi, kad ir nominali, pripainusios teritorijos Lietuva iki 1283 m. prarado Nadruv ir Skalv, taip pat Klaipd su apylinkmis. Bet iaurin jotvingi emi dalis liko Lietuvos valstybje. iaurje Lietuva pasistmjo Kuro ir emgalos emes, ir ia bei buvusioje Sloje nusistovjo gana pastovi Lietuvos ir Livonijos emi riba, ypa kai Lietuva prarado kur laik valdyt (1281-1313 m.) Daugpil. Nyko ir smulkjo senosios ikivalstybinio laikotarpio ems. XIV a. jau nebeminima Nalia, nebeiskiriama Lietuva siaurja prasme. Vietoj j atsiranda nedidels ems, j centr ir pili apygardos, pvz., buvusioje Nalioje - Dubingiai, Giedraiiai, Tauragnai, Utena ir kitos. Dar 1337 m. viena i dideli Lietuvos dali vadinama Karuva amiaus antroje pusje virto tokia pat apygarda, kaip ir kitos emaitijos ems (Laukuva, Kraiai, Medininkai), Upyt, Deltuva. Tuo paiu metu Auktaitijos vardu, kuriuo i pradi vadintos gal tik Kauno apylinks, imama vadinti rytin lietuvik emi dal. Gediminas savo valstybs dalimis vadino Auktaitij ir emaitij. Jas ir dar Karuv 1337 m. inojo vokiei imperatorius Liudvikas Bavaras. Greta io Lietuvos padalijimo, liudijanio senuosius gentinius ryius, atsirado ir vis svarbesnis darsi valstybs politinis-administracinis padalijimas. Valstybs teritorini padalini hierarchija nra visai aiki. Valsiai, emutinio lygmens vienetai, turjo jungtis mintas pili apygardas, masias emes. Tik jas vald ne emi kunigaikiai, o valdovo skirti vietininkai. Nykstant emms, kur laik lyg ir nebuvo auktesnio lygmens padalini, jungiani tas pili apygardas. Tik 1337 m. pirm kart minimas Trak kunigaiktis. Tai rodo, kad bent jau domeno ems buvo perskeltos Vilniaus ir Trak dalis. Po Gedimino mirties 1341 m. lietuvikos ems buvo padalytos 4 dalis - Vilniaus, Trak, Kernavs ir Krvos. Sis padalijimas isilaik tik kelerius metus ir galbt buvo viena i Jaunuio paalinimo 1345 m. prieasi. Jau buvs padalijimas Vilniaus ir Trak dalis iliko. ia nemanoma velgti koki nors gentini kriterij, tai akivaizdi valstybs laik naujiena. Abi ios dalys sudaro Lietuvos valstybs branduol, o lietuvik emi ryiai ir santykiai valstybje XIV a. spariai keitsi. Atskira problema yra emaitijos statusas valstybje. Kaip minta, III a. pradioje susidar emaitijos emi konfederacija, jusi Mindaugo valstyb. Tuo metu emaitijos statusas vargu ar skyrsi nuo kit valstybs emi statuso, bet daug k turjo pakeisti 1253 m. paskelbtas emaitijos perleidimas Livonijos ordinui ir Lietuvos vyskupui. emaiiai buvo palikti vieni, kai Ordinas kl vis didesn pavoj, turjo organizuoti pasiprieinim ir krato valdymo struktras. emaii kunigaiki ir didin susirinkimuose buvo svarstomos veiklos gairs, priimami nutarimai, renkami vadai. 1260 m. emaitijai grus Lietuvos valstybs sudt, susikrusios struktros neinyko. Ilgainiui, kaip ir kitur, nebeliko kunigaiki, bet didin vaidmuo tebebuvo didelis, jie net bandydavo palaikyti, kaip XIII-XIV a. sandroje, separatinius santykius su Ordinais. emaitijos ypating padt valstybje pabr XIV a. vis daniau altiniuose pasitaikantis jos ir Auktaitijos, t.y. likusios Lietuvos, sugretinimas ar iskyrimas. Antra vertus, glauds emaii santykiai XIV a. antrojoje pusje su Trak kunigaiktyste, pagrsti daugiau abiej pusi susitarimu negu pavaldumu, rodyt, kad emaitijos statusas valstybje nors ir rutuliojosi ypatingos, autonomins padties linkme, bet i padtis dar nebuvo aikiai ufiksuota besikeiianioje XIV a. LDK struktroje. Didysis

kunigaiktis atramos tak turjo Piet emaitijoje, kur buvo jam priklausiusios Veliuonos, Gedimino pilys. Gal dar iauli em jam tiesiogiai priklaus. iaip emaitijoje eimininkavo didinai, sprsdavo jos reikalus, paremdavo ar neparemdavo kur nors Lietuvos kunigaikt. Taigi XIII a. pabaigoje - XIV a. susiklosto gana pastovios Lietuvos valstybs ribos balt emse, kuriose vyksta sparti valstybs struktros raida - i struktra vis labiau turi tenkinti valstybs ir valdovo poreikius. Visos valstybs struktrai buvo labai svarbs santykiai uimamose Rusios emse, todl tik aptar juos galsime kalbti apie visos LDK bkl XIV amiuje. Valstybs valdymas. Valstybs valdymo sistema klostsi nuo valstybs susidarymo ir keitsi vis XIV a. ami, kai kuriose valstybs gyvenimo sferose ji nusistovjo, kitur tik formavosi. Besikurianti ir stiprjanti Lietuvos valstyb palaik ryius su visuomenmis, kurios jau seniai buvo sukrusios valstybs institutus, todl kyla klausimas apie j tak iai sferai. Danai t tak sunku velgti, nes neivengiamos savaimingai atsiradusios analogijos ar svetimais pavadinimais pavadinami vietiniai reikiniai. Taiau, be abejons, ankstyvi ir glauds kontaktai su Rusios emmis, i pradi kaip su kaimyninmis valstybmis, XIV a. vienos valstybs viduje negaljo nepadaryti takos Lietuvos valstybs santvarkai. Didiausia taka bus padaryta lokalinei administracijai. Valsiai ir juos tvark tijnai, diekai - valdovo su vairiomis uduotimis siuntinjami pareignai, djakai-ratininkai ir sskaitininkai (vienas asmuo) galjo bti Lietuvos perimti, kaip rodo j slaviki pavadinimai, i Rusios. tak galjo daryti Ordin valstybs. Jau apsikriktijusio Mindaugo dvare galjo bti patarj i Livonijos. Manoma, kad Lietuva perm i Livonijos kai kuriuos fiskalins - prievoli sistemos elementus, vis pirma apmokestinimo vienet - tarnyb. Katalik vienuoliai prisidjo prie didiojo kunigaikio ratins krimo ir veiklos. Taiau daugiausia Lietuvos valstybs krim lm ne svetimos takos, o savaimin lietuvi visuomens raida. Valstybje susiklost tam tikri gyventoj sluoksni santykiai su valstybe, bajor, valstiei, miestiei pareigos ir prievols. Buvo kuriama t pareig ir prievoli vykdymo sistema. Pas valsiaus tijn suplaukdavo duokls ir kitos natrins ar pinigins prievols, jis buvo valstiei teisjas, tvark didiojo kunigaikio k valsiuje, jei toks bdavo (daniausiai irgynai). Vietininkas - pilies virininkas, danai i ikilesni bajor, turintis savo inioje ne vien valsi, be administracijos darb, bdavo atsakingas ir u gynybos organizavim bei kitas karines priemones. Vir j buvo valstybs dalis vald, tvark kunigaikiai i Gedimino gimins. Su vairiomis didiojo kunigaikio uduotimis, kaip minta, buvo siuniami valsius ir vietininkystes specials pareignai, diekai. Raytins teiss Lietuvoje dar neinota, remtasi paproiais, svarbiu teiss altiniu buvo pats didysis kunigaiktis - aukiausiasis teisjas. Administracija ir teismas nebuvo atskirti, tijnai, vietininkai, kaip minta, buvo ir teisjai. Paprotins teiss lygmuo nesutrukd susikurti savitai teiss sistemai, kuri vlesniuose altiniuose vadinama lietuvi teise. Greta jos Rusios emse veik vadinamoji rus teis. Valstybs centrin administracija dar nebuvo atsiskyrusi nuo dvaro pareign. Antai valstybs idas ir valdovo idas buvo tapatinami, viening id tvark vienas idininkas. Radosi kiti dvaro pareignai, kurie turjo rpintis ne tik dvaro reikalais: pvz., irgininkas, turjs rpintis tiek dvaro arklidmis, tiek irgynais visoje valstybje. Krsi ir labai svarbi valstybs institucija - valdovo ratin. Tiesa, neinoma apie rato vartojim iuo laikotarpiu valstybs vidaus gyvenime, bet su usieniu Lietuvos valdovai susirainjo. Su Vakarais buvo susirainjama lotyn kalba, reiau - vokiei, Konstantinopol Algirdas ra graikikai. tariama, kad kai kurie Mindaugo ar Gedimino dokumentai buvo parayti ne Lietuvoje, gal Rygoje, taiau i daugelio poymi - nurodyt dokument sudarymo viet, ini apie prikabintus antspaudus ir kitk - galima sprsti, kad dauguma ilikusi dokument rayti Lietuvos valdovo ratinje. Tiesa, Gedimino antspaudas neiliko, nors inoma j buvus. O antspaudas - tai vienas i valstybs atribut ir rato buvimo poymi. Antspaudus turjo ir kiti Gediminaiiai - Algirdas, Kstutis, Liubartas.

Intensyvesni darsi Lietuvos santykiai su kaimyninmis valstybmis, krsi Lietuvos diplomatijos tarnyba, jos tradicijos. Lietuvos valdovai pasiuntiniais i kitas valstybes sisdavo auktos kilms mones, danai i savo eimos. Mindaugo pasiuntiniu pas popiei nuvyko Neries ems kunigaiktis Parbus, Gediminas Ryg siunt antr mog po savs valstybje, 1358 m. Miunchen susitikti su vokiei imperatoriumi keliavs Lietuvos valdovo brolis. Jogaila 1379 m. Vokiei ordin irgi siunt brol Skirgail. Sudarytas sutartis lietuviai sutvirtindavo pagonikais ritualais, priesaikomis - inomiausia Kstuio 1351 m. priesaika, susitarus su Vengrijos karaliumi Liudviku, - rank paspaudimu. Vis daniau sudaromos sutartys ratu (su Livonija, Lenkija), prie sutari prikabinami antspaudai. Sostin. Dar vienas valstybingumo atributas buvo sostin. Susidarius pastoviam valstybs branduoliui, pleiantis valdovo ir dvaro ryiams su tolimesnmis valstybs dalimis bei kaimyniniais kratais, klostantis prekybos ryiams, sostins reikm tapo ymiai didesn negu Mindaugo laikais, kai valstyb tik krsi. Lietuvos metraiai pasakoja, kad Traidenio sostin buvo Kernav. Metrai teigin paremia tai, kad Kernav bus buvusi Lietuvos emje, nors ir pakratyje, kad ia stkso 4 spdingi piliakalniai, kad ji XIII a. antrojoje pusje - XIV a. buvo isivysiusios struktros gyvenviet, ne tik su pilimis ir prie j prigludusiais papiliais, bet ir su nuo pili atsiskyrusia miestietika gyvenviete. Tie patys metraiai sako, kad Gediminas vald Lietuv i Trak, bet greitai perkl sostin Vilni. Greiiausiai tai buvo Senieji Trakai, kuriuose XIV a. pradioje jau buvo mrin pilis. Trakai liko Lietuvos dalies, Trak kunigaiktysts centru, jie suklestjo kiek vliau valdant Vytautui. 1323 m. pirmkart raytiniuose altiniuose, Gedimino laikuose, minimas Vilnius. Jisvalstybs sostin: ia pilyje reziduoja valdovas su dvaru, priima usienio pasiuntinius. Vilni paveldjs Jaunutis tapo didiuoju kunigaikiu. J versdami Algirdas su Kstuiu vis pirma um Vilni, dl jo atkakliausiai kovojo Jogaila su Kstuiu ir Vytautu. Kas vald Vilni vald valstyb. Vilnius atitiko ir kitus sostinei keliamus reikalavimus. ia buvo pili sistema. I dalies mrins Auktutin ir emutin pilys buvo valdovo rezidencija. Kreivoji, galimas dalykas, buvo skirta auganio miesto gyventojams. U pili sien krsi pirkli ir amatinink gyvenviet, dar gerai neuiuopta archeologini tyrinjim metu, bet greiiausiai isidsiusi vlesni laik miesto teritorijoje, Senamiestyje. ia krsi lietuvi pirkliai ir amatininkai, Vilni klsi ieiviai i Rusios, kurie, matyt, telksi vadinamajame Rus gale. Vilniuje apsigyveno ir ateiviai i vakar, daugiausia vokieiai i Rygos. emutinje pilyje (gal ir kitose vietose) bta pagoni ventyklos. Kartu atsirado ir staiatiki maldos namai, ir jau 1323 m. stovjusios katalik banyios, vliau ir vienuoli namai. Vilnius darsi daugiatauiu ir daugiakalbiu, vairi luom ir konfesij miestu, daugel funkcij atliekania gyvenviete. Jis darsi panaus kitus Vidurio Ryt Europos miestus, Europos valstybi sostines. Vilniaus kaip politinio centro pradia vis labiau siejama su Mindaugo laikais. Gediminas gali bti laikomas Vilniaus - Lietuvos sostins -krju.

2. LIETUVI TAUTA. Stiprjant valstybei, Lietuvoje toliau vyko etniniai procesai, lietuvi etnosas gijo ir ugd naujus bruous. Lietuviai konsolidavosi, ilaikydami juos nuo kaimyn skirianius bruous, pirmiausia kalb ir tikyb. i raida bei bkl ir priklaus nuo etnoso bsenos, ir veik j. Lietuvi emi ribos. XIII-XIV a. lietuvi emi ribos dar ne visur buvo nusistovjusios. Lietuvi kaimyns balt gentys igyveno Ordin, Lenkijos ir Rusios (jotvingiai) agresij ir silpo, dalis j emi jo Lietuvos valstyb, o jas paias lietuviai asimiliavo. Lietuvi ribos iaurje ir vakaruose pltsi sli, kuri, skalvi, jotvingi sskaita. iaurje i riba nusistovjo XIV a. nustaius LDK ir Livonijos sien, i esms atitinkani XX a. Lietuvos ir Latvijos sien, Vakaruose tik po Melno taikos 1422 m. nustatyta LDK ir Vokiei ordino valstybs siena netapo vakarine lietuvi iplitimo riba. Stabilesn buvo XIII-XIV a. lietuvi paplitimo rytin riba. Slavai, apie VII a. traukdami i piet iaur, perkirto balt masyv ir tap lietuvi geni kaimynais pamau stm jas vakarus. XI a. buvo kurti toliausiai vakarus pasistmjusios Kijevo Rusios atsparos punktai Breslauja, Zaslavlis. XII a. pabaigoje is skverbimasis buvo sustabdytas, lietuviai XIII a. pradioje bus atstm Rusios kunigaikius, um Breslauj, Zaslavl, gal ir Minsk. XIII a. kuriam laikui nusistovjo lietuvi ir ryt slav riba. Vlesniais amiais ji vl kito ir dabar nelengva j nustatyti. Daugiausia tenka remtis vietovardiais, ypa j su lietuvika patronimine priesaga - -ik paplitimu, taip pat katalikybs uimamais plotais (jie atitinka pagonybs iplitimo teritorij) bei paribio gyventoj vardais XIV a. pabaigoje - XVI a. amiuje. Pastebta, kad mintu laikotarpiu paribyje nevyko didesni etnini pakitim. Pagal mintus duomenis lietuvi ir rytini slav riba iaurje prasidjo prie Dauguvos iek tiek vakarus nuo Drujos ir jo beveik tiesiai pietus, atsiremdama Nemun, iek tiek aukiau jo intako Berezinos (liet. - Bernos) ioi. i riba beveik sutapo su didiuli pelki ir giri masyvo, nusidriekusio nuo Dauguvos intako Dysnos iki Nemuno, rytiniu pakraiu. Tik sausesniame Nemuno ir Neries basein tarpupyje lietuvi pus siskverb slav pleitas (Lebedevas-Loskas-Vyniavas) ir iliko i trij pusi slav apsuptas didelis lietuvi gyvenamas plotas apie Ivenec, Radokoviius ir Ain, kurioje 1387 m. buvo steigta katalik parapija. Maiau itirta lietuvi ir slav riba Nemuno ruoe. ia dar siek jotvingi ems, todl tenka kalbti apie i 3 etnos ribas. Nemuno auktupio kairij intak baseinai bus buv pirmiausia jotvingi ir slav kontakt plotas. Kartu neabejotina, kad lietuviai gyveno pietus nuo Nemuno, pvz., Zietelos apylinkse. Taiau tiksliau j gyventus plotus sunku nusakyti. rytus ir pietus nuo ios ribos XIV a. pabaigos - XVII a. altiniuose minimi lietuvi gyvenami kaimai ir valsiai. Duomen apie lietuvi vykdyt t emi kolonizacij nra. Manytina, kad tai liekanos sen lietuvi (balt) sodyb, kuri gyventojai ateivi slav apsupti ilaik savo kalb. Visos tos salos yra baltik vandenvardi paplitimo areale. Labiausiai rytus yra nutol Obolcai netoli Oros. ia 1387 m. buvo kurta katalik parapij, ir kiek vliau urayti gyventoj lietuviki asmenvardiai. Maiau itirtos lietuvikos salos, isimiusios pietryius ar pietus nuo lietuvi-slav ribos Roanos, Liachovii, Slucko, Kojdanovo apylinkse. T sal gyventojai neprisidjo prie lietuvi tautos susidarymo ir jos ilgainiui inyko, jos tra lietuvi (balt?) paplitimo ankstyvaisiais viduramiais liudininkai. Lietuvi tautos raida. itaip rytus ir pietryius nusidriekusioje Lietuvos valstybs teritorijoje XIII-XIV a. toliau formavosi lietuvi tauta. Dar iki valstybs susidarymo ia isiskyr 2 didels kultr sritys. Rytuose tai buvo pilkapi sritis, vakaruose - ploktini kapinyn. Riba tarp j buvo ventoji, Neries emupys ir Nemuno vidurupys. Kiti kultrin ir etnin priklausomyb nusakantys poymiai nebtinai sutapo su ia riba. Kari kap palydovai irg kapai - buvo paplit vakaruose iki Dubysos. Mirusij deginimas plito i pilkapi srities vakarus, XI-XII a. pasiek pajr. Archeologijos, kalbos istorijos, ypa tarmi paplitimo duomenys leidia tvirtinti, kad mintose pilkapi ir ploktini kapinyn srityse, Nemuno deinij intak baseine (iskyrus Nemuno emup), vietomis ir kairiajame Nemuno krante gyveno vienas didelis lietuvi geni junginys.

Iskiriamos 3 jo dalys. Rytuose, pilkapi srityje, istorinse Lietuvos (siaurja prasme) ir Nalios emse gyveno, kaip sako pirmosios ems vardas, lietuviai. Jie atlaik ryt slav ekspansij, patys skverbsi ventosios auktupyje gyvenusi sli emes ir asimiliavo juos. Tarp ventosios, Neries emupio ir Dubysos, net kairiajame Nemuno krante gyveno kita io junginio aka, kuriai prigijo auktaii vardas. Auktaiiai jaut lietuvi kultros tak, iaurs rytuose, Mos baseine, Upytje jie susidr su sliais, iaurs vakaruose, iauli emje - su emgaliais. emaii auktumoje gyveno vakar lietuviai - emaiiai. Jie irgi buvo pradj skverbtis iaurs vakarus kuri emes. ias dalis jung viena kalba, artima materialin ir dvasin kultra ir, inoma, valstyb. Trkinjo seni geni ryiai, nyko ir smulkjo i geni laik paveldtos ems, vietoj j m rastis i esms pasikeit valstybs padaliniai, kartais paveldj senus vardus, pvz., Upyt, Karuva. Lietuviais XIII a. jau vadinami visi lietuvikai kalbantys Lietuvos valstybs gyventojai, auktaii vardas XIV a. iplito ir Ryt Lietuvos gyventojams. Daugiausia valstybs dka lietuvi gyvenami plotai pltsi kit balt geni emse. XIII-XIV a. tssi lietuvi (emaii) ekspansija kuri Keklio ir Mguvos emes, atsidrusias Lietuvos valstybje. 1291 m. nustojo prieintis Livonijai emgaliai, didioji j, kaip ir kuri, emi dalis liko Livonijos valdioje. Pietinis emgalos pakratys jo Lietuvos valstyb. Pietuose, Nemuno vidurupio kairiajame krante, Lietuvos valstyb jo iaurins jotvingi ems. Daugelyje pamint emi labai sumajo gyventoj, jie uvo kovodami su Ordinais ar persikl kitus Lietuvos rajonus. Vietoje lik jau XIII-XIV a. galjo sulietuvti. Galimas dalykas, kad jau XIV a. lietuviai m tvirtintis ir u Lietuvos valstybs rib, Vokiei ordino valstybje. Toks teigimas tebt neitirta hipotez, kuri galtume pagrsti tokiais argumentais: Mindaugo virenyb pripaino Skalvos ir Nadruvos ems; 1358 m. Algirdas pareikalavo, kad Vokiei ordinas grint emes iki Priegliaus ir Alnos, o iki ten XVI-XVII a. buvo paplitusi lietuvi kalba Maojoje Lietuvoje; yra rodym, kad skalviai ir nadruviai nebuvo prsai; i emi gyventoj sumajo dl XIII-XIV a. kar ir j skaii reikjo padidinti. Kaip bebt, lietuviai ia turjo atrasti gimining substrat. besiformuojani taut siliejo ir XIII a. pabaigos - XIV a. atsiklliai i kit balt emi. Jie daniausiai buvo apgyvendinami kompaktikai, kaimais ar net valsiais. Tai liudija emygalos valsius emaitijoje, Bari valsius ir Skalvi vaitija Piet Lietuvoje. Po vis lietuvi gyvenam plot buvo ir yra isimt Bariai, Barteliai, Bartygala, Dainava, Dainavl (siejami su jotvingiais), Kuriai, Kurnai, Kurukai, Latveliai, Latviai, Latvygala, Prsagal, Prseliai, Slyn, Sliks, Zelioniks, Zlikiai. Visi jie, gal tik iskyrus susijusius su sliais, yra ateivi kaimai. Ne visada galima tiksliai pasakyti, kada tie ateiviai Lietuv atsikl. Kuriai ir emgaliai tai padar, matyt, kov su Livonija metu ar tuoj po j. inoma, kad emgaliams 1291 m. liovus prieintis Ordinui, daug j persikl Lietuv. 1276 m. Traideniui pasidav ir Lietuvoje buv apgyvendinti i Vokiei ordino valstybs pasitrauk prsai. I j ypa iskiriama bari gentis. 1280 m. ir 1283 m. Lietuv nuo Vokiei ordino puolim pasitrauk didel jotvingi dalis. Traidenis ir jo pdiniai kurdino persikllius palei Nemuno auktup, tarp Nemuno vidurupio ir rytini lietuvi rib prie Ainos, taip pat Juodojoje Rusioje. itose emse, taip pat emaitijos panemunse buvo apgyvendinti skalviai, Lietuv patek prie 1364 m. ir 1365 metais. Pastarj kart tai buvo lietuvi ygio Vokiei ordino valstyb metu isivesti 800 belaisvi. Kiek i viso prs, jotvingi, skalvi persikl Lietuv, neinia, spjama, kad per 5000. lietuvi taut siliej kit geni baltai buvo asimiliuojami ir i esms nepaveik lietuvi. Lietuvi tauta susidar i esms i vieno didelio lietuvi geni junginio. Todl greitai nyko rykesni region skirtumai, susiformavo bendra lietuvi savimon, neikerojo separatizmas. Tai labai veik, be abejo, valstyb ir sunks karai su agresoriais Ordinais ir kryininkais. I lietuvi monolito isiskyr viena etnin grup - emaiiai. Savo skirtumus emaiiai

atsine i geni laik - vakariniai lietuviai (emaiiai), viena lietuvi geni junginio dalis, isiskyr bene jau V amiuje. Jie pajuto didesn negu kiti lietuviai baltikj giminaii kuri tak. XIII a. emaiiai suvokiami kaip viena i lietuvi dali, XIV a. retkariais vardijami lyg ir alia lietuvi ar auktaii. Jie iliko neatskiriama lietuvi tautos dalis, tiesa, linkusi separatizm. Be j slyginio etninio savitumo, didel tak emaii savimonei padar politiniai procesai. Apie juos kalbta anksiau. Pridurtina, kad XIV-XV a. sandroje nusistovjus rytinei emaitijos ribai ties Neviu, j jo ir etniniai emaiiai, ir panemuni ar iauli ems auktaiiai. Visi jie greitai tapo emaiiais - lm politin, ne etnin savimon. Lietuvi kalba. I kalbikai besiskaidanio balt masyvo iki VII a. vidurio isiskyr archaikas pietinis ryt balt masyvas, kuriame m formuotis lietuvi kalba. Valstybs susidarymo ivakarse ir XIII-XIV a. toliau rykjo ir sitvirtino lietuvi kalbos bruoai, kurie j skyr nuo kit to meto balt kalb (prs, jotvingi, kuri, emgali, latvi). Kartu lietuvi kalba skaidsi tarmes, i pradi rytin ir vakarin. Vliau, matyt, jau valstybs ivakarse ar jai susikrus, pirmoji suskilo ryt ir piet auktaii tarmes, o vakarin - vakar auktaii ir emaii. Lietuvi kalba XIII-XIV a. buvo tik nekamoji kalba, iki Lietuvos krikto 1387 m. ini apie lietuvikus ratus nra. Apskritai ratas Lietuvos vidaus reikalams tuo metu dar nebuvo naudojamas. Ankstyvieji lietuvi kalbos paminklai, daugiausia asmenvardiai ir vietovardiai, buvo urayti kitataui kaimyn. Daug informacijos viename i ankstyviausi paminkl - 1219 m. lietuvi ir Voluins kunigaiki sutarties aprayme Hypatijaus metratyje, kur yra 26 tikriniai lietuviki odiai (vardai). Kitas altinis, kuriame gausu lietuvik vardaodi, yra XIV a. Vokiei ordino valg paruoti keli per Lietuv apraymai, vadinamieji Wegeberichte. Matyti, kad lietuviai i ankstesni laik buvo paveldj senovik asmenvardi sistem, kurios pagrind sudar dvikamieniai vardai, pvz., Al-girdas, Dau-mantas, Ged-minas, Taut-vilas. Buvo vartojami ir vienkamieniai vardai, pvz., Dargis, Manstas, vairi priesag, ypa maybini, vediniai, pvz., Jaun-utis, Traid-enis. Moter vardai nuo vyr skyrsi tik galne, pvz., Rimgaila Rimgail. Vietovardi daryba buvo labai vairi, isiskyr neginijamas lietuvikumo rodymas, patronimin priesaga -ik, pvz., Eiiks, Survilikis. Lietuviams bendraujant su kaimynais, kalboje atsirado skolini. Iki lietuvi ratijos pradios lietuvi kalb pateko apie 150 slavizm (i ryt slav nuo kontakt pradios, i lenk - nuo XIV a. pradios), apie 20 germanizm (nuo XIII a.), vienas kitas skolinys i fin kalb, taip pat kit balt skolini. Bet lietuvi kalba ir XIII-XIV a. buvo konservatyvi, skolini buvo labai maai. Tai irgi dl to, kad neturta ratijos. Dievai, yniai ir ventovs. Dvasinis senj lietuvi pasaulis, j mitin pasauljauta ir tikjimai, santykis su gamtos jgomis, reikiniais, objektais ir paproiai dar nra gerai itirti, ypa j raida per ilgus amius. Lietuviai pasaul sivaizdavo sudaryt i 3 sfer: vandens (poemio), ems, dangaus. Pasaulio supratimas i dalies reik ir lietuvi poir gyvenim bei mirt. Buvo tikta pomirtiniu gyvenimu, ir is tikjimas buvo savotika pasauljautos erdis. Manyta, kad vis pasaul ir mogaus gyvenim valdo antgamtins jgos. XIII-XIV a. tai buvo asmeninti dievai, turj savo veiklos sferas, pasireikdav monms ir kaip gamtos jgos, reikiniai, dangaus knai, ir jau, sprendiant i j veiklos, gyjantys ar gij antropomorfinius mogaus bruous (pvz., Kalevelis nukal Saul, dangaus kn - Sauls, Mnulio, Aurins eimyniniai ryiai). Diev bta daug - nam dievai, geni dievai, besikeiiant moni ryi pobdiui, matyt, virsta srii dievais, galiausiai -vyresnieji, btinai turj ikilti, lietuvi gentims besiburiant valstybs vienijam taut. Klostsi diev hierarchija, tik jos atsiradim ir struktr sunku itirti. tai XIII a. viduryje minimi Mindaugo dievai, tarp j atpastamas Nam dievas. Galima manyti, kad Mindaugo nam, eimos dievas tapo vienu i vyresnij lietuvi diev ar buvo tapatinamas su vienu i j. Livonijos eiliuotoji kronika 1219 m. mini lietuvi diev Perkn, po kelis lietuvi dievus randame rus Hypatijaus kronikoje 1252 m. ir 1258 m. bei Malalos kronikos intarpe 1261 m.

Manytina, kad tai vyresnieji, Mindaugo aplinkini moni labiausiai garbinti dievai. I j XIV a. minimas tik Perknas, kiti i altini dingo. Kalbdamas apie krikioni teises Lietuvos valstybje, Gediminas 1324 m. aikino, kad jie garbina Diev pagal savo paproius: o mes (t. y. lietuviai) garbiname Diev pagal savo apeigas ir visi turime vien Diev". Vienas lietuvi Dievas minimas ir vlesniame Lietuvos metratyje uraytame pasakojime apie ventarag. Visa tai pera 2 dar atidiai tikrintinas ivadas: pirma, XIII-XIV a. sandroje pakito diev hierarchija, ir antra, lietuviai artjo viendievyst. Jei taip buvo, tai dar nereikia, kad kiti dievai inyko - turjo keistis j vieta diev hierarchijoje. Jau vlesni, XVI-XVII a. altiniai liudija, kad kai kurie dievai tapo mitinmis btybmis. viendievyst nebuvo visai pereita: nra aiki takingos kulto tarn, yni korporacijos veiklos pdsak. Minimi ventikai, yniai, kriviai. Vokiei ordino kronikininkas Petras Dusburgietis pasakoja apie visoms balt emms bendr vyriausij Kriv, sikrus Nadruvoje buvusioje Romovje. Pasakojime apie Vilniaus krim Lietuvos metratyje irgi minimas vyriausiasis pagoni ventikas ynys Lizdeika. Tuo paiu metu inoma, kad valdovai - Mindaugas, Kstutis - patys atlikinjo religines apeigas. Todl neatmestina galimyb, kad valstybje vyriausiojo pagoni ynio nebuvo ir kad Lietuvoje buvo prasta aukiausij pasaulietin ir dvasin valdi sutelkti vienose rankose. Neiliko duomen ir apie yni korporacijos nepriklausomumo materialin baz, nekilnojamj turt. Iki iol neaiku, ar buvo ventykl. Sudting, specialiai rengt pagoni ventykl XIV a. lietuvi emse dar neaptikta. Kad j bta, netiesiogiai liudija itirta XIV a. kuri ventykla Palangoje, ant Biruts kalno. Mintame pasakojime apie ventarag apraytas mirusij valdov deginimo vietos Neries ir Vilnios santakoje rengimas Kai to meto altiniai kalba, kad lietuviai garbino ventas giraites, pievas, vandenis, medius, akmenis, numanu, kad kalbama apie vietas, vadinamuosius alkus, kur bdavo atliekamos apeigos. XIII A. LIETUVI DIEVAI
altinis Data Dievai

Voluins metratis

1252

Ntnadeevi (naud.) Namo dievas nam dievas"

Diverikbzu (naud.) Diev Rykuzis diev prievaizdas"

Teliaveli (naud.) Kalevelis kalvis"

Meideinu (naud.) Medeina mik deiv

1258

Andaja (kilm.) Andojas vandens dievas"

Diveriksa (kilm.), Diev Rykis, diev prievaizdas'"

Malalos kronikos intarpas

1261

Andajevi (naud.) Andojas vandens dievas"

Perkunavi (naud.) Perknas perknas, griausmas"

Teliaveli (naud.) Kaleveli Kalvis"

varun (naud.) vrna vri valdov

Kiekvienos pozicijos 1-oje eilutje parayti transkribuoti kirilika raytuose altiniuose minimi, diev vardai ir nurodomas linksnis; 2-oje eilutje - A. J. Greimo atkurta dievo vardo lietuvika forma; 3-oje - A. J. Greimo nustatyta dievo funkcija.

Lietuviai nuo kaimynini krikionikj taut XIII-XIV a. skyrsi paproiu deginti savo mirusiuosius. Mintame Malalos kronikos intarpe iliko raytas mitas apie Sovij-Sov, vedusi mirusij deginim ir taip visikai pakeitusi lietuvi religinius sitikinimus. Paprotys deginti mirusiuosius rytinje pilkapi srityje sigaljo dar V a., o XI-XII a. pasiek pajr ir iplito visose lietuvi geni emse. Apie tikjim pomirtiniu gyvenimu sako kartu su mirusiuoju deginamos, gausios kaps, kari kap palydovai - dani irg kapai. Kronikos mini

sudegintus didiuosius kunigaikius Algird (1377 m.) ir Kstut (1382 m.). Mirusij deginim buvus oficialaus kulto sudtine dalimi liudija ne kart mintas pasakojimas apie ventarag. Kontaktai su krikionybe. XIII-XIV a. lietuviai, atsidr tarp staiatikik ir katalikik krat, turjo turti reikal su krikionybe. Kontakt su staiatikybe senum ir isipltojim rodo ankstyvi, iki Lietuvos krikto 1387 m. lietuvi kalb i senosios rus kalbos patek su krikionybe susij skoliniai: angelas, banyia, gavnia, kaldos, kriktas, velykos ir kiti. Daugiausia su staiatikybe susidurdavo lietuvi kariai ir kunigaikiai, ne vienas i pastarj gydavo Rusioje vald ir ten su palyda sikurdavo, ne vienas i toki kriktijosi pagal Ryt banyios apeigas, kaip antai Vaielga, 3 Traidenio broliai, Gediminaiiai NarimantasGlebas, Jaunutis-Joannas, Liubartas-Dimitras ir kiti. inomi tik staiatikiki Algirdo ir pirmosios jo monos Marijos sn vardai. Vilniuje bent jau Algirdo valdymo metu buvo pastatytos staiatiki cerkvs ir tikriausiai sikr vienuoliai. Tai buvo reikalinga ir antrajai Algirdo monai, taip pat Rusios kunigaiktytei Julijonai bei jos artimiems monms ir i Rusios Vilni atsiklusiems pirkliams. Antra vertus, Algirdo ir Julijonos sn vardai - lietuviki, ne krikioniki. Net valdaniajame lietuvi sluoksnyje staiatikyb neiplito, j ipaino tik Rusioje vald lietuvi kunigaikiai. 1387 m. kriktijant Lietuv, pirmosios katalik banyios buvo steigiamos rytiniuose lietuvi gyvenam emi pakraiuose (Aina), ar net lietuvikose salose (Obolcai). Tai rodyt, kad lietuviai staiatikyb masikai nepereidavo. LDK staiatiki banyia, matyt, nepajg pltoti misij darbo. Sudtingi ir vairs buvo lietuvi ir katalikybs santykiai XIII-XIV amiuje. Mindaugo amininkai pasakojo, kad Lietuvos rytini emi diduomen buvo susipainusi su krikionybe, bet emaiiuose dar niekas neskelbs Kristaus mokslo. Katalikik krat - Lenkijos, Vokietijos - misionieriai lietuvi emse nebuvo aktyvs. Su krikionybs skleidimo kiu Lietuvos kaimynystje XIII a. pradioje pasirod Ordinai pirmenyb teik kryiaus ygiams, karo priemonms. Tai labai komplikavo lietuvi ir katalik banyios, jos pasekj santykius, dar juos prieikus. Lietuvos valdovai politiniais interesais ne kart band sutvarkyti santykius su katalik banyia, tuo labiau kad danai gaudavo pasilymus kriktytis. Po Mindaugo dl Lietuvos krikto su partneriais katalikais vienaip ar kitaip tarsi visi XIV a. Lietuvos valdovai. Ypa toli buvo paengusios Gedimino derybos su Romos popieiumi ir Livonijos politinmis jgomis 1322-1324 metais. Tarp Gediminui artim moni veik katalik vienuoliai, didysis kunigaiktis buvo pastats banyias: prancikonams - Vilniuje ir Naugarduke, dominikonams Vilniuje ir kviet ias vienuolijas kurti Lietuvoje savo vienuolynus. Nors Gedimino krikto planai nebuvo gyvendinti, bet bent prancikon vienuolynas Vilniuje buvo iki Lietuvos krikto, nepaisant nepalanki jam 1341 m. vyki, kai uvo 2 vienuoliai. Taiau katalikams buvo sunkiau eiti Lietuvos visuomen negu staiatikiams. ie buvo Lietuvos didij kunigaiki valdiniai, politikai nepavojingi, o katalikybs platintojai Lietuvoje siek j nukariauti. Lietuvos valdovai band pasinaudoti krikionikojo pasaulio civilizacijos laimjimais (pirmiausia ratu), kuri skleidjai buvo katalik vienuoliai. Tiesa, iki Lietuvos krikto ratas vartojamas bene tik santykiams su kitais kratais palaikyti. Taiau apie lietuvi perjim katalikyb iki 1385-1387 m., iskyrus Mindaugo krikto laikus, altiniai nera. Lietuvi kunigaikiai katalikais tapdavo tik pabg vakarus, kaip antai Kstuio snus Butautas 1365 m. ir io snus Vaidutis 1381 metais. Taigi lietuvi slytis su abiem krikionybs akomis dl vairi prieasi nedaug priartino juos prie krikionybs. inoma, bent valdaniajam sluoksniui bei judresniems lietuvi visuomens monms, pvz., pirkliams, XIV a. antrojoje pusje krikionyb jau nebuvo neinomas dalykas, o su negausiais krikionybs pasekjais lietuvi emse, pirmiausia sostinje Vilniuje, buvo normaliai sugyvenama. Sujungus lietuvi emes vien valstyb, jos veikiamas baigsi ilgai truks lietuvi

tautos susidarymas. Lietuvius jung ir telk kalba, tikjimas ir paproiai, valstyb, didiulis kryiuoi puolim pavojus ir maesn slavikosios asimiliacijos grsm. Lietuviai iuo laikotarpiu ilaik savo tikjim, neprim krikionybs. Tai buvo savigynos nuo mint grsmi veiksmas ir padjo susitelkti juos atremti. Taiau tai ir lm lietuvi visuomens udarum, stiprino sien, skyrusi lietuvius nuo krikionikosios civilizacijos laimjim. Buvo stiprs tautos kari ir emdirbi sluoksniai, radosi ir gausjo amatinink bei pirkli, taiau trko stipraus intelektual sluoksnio. Rato nebuvimas, nusigrimas nuo krikionybs kultrini laimjim ir j nepanaudojimas neleido sukurti efektyvios patyrimo ufiksavimo, perdavimo ir pltojimo sistemos. Tai stabd tautos struktr raid, m kelti pavoj jos paangai ir reikalavo permain.

3. KARAS SU KRYIUOIAIS. 1283 m., kaip ura Vokiei ordino metratininkas Petras Dusburgietis, Ordinas baig nukariauti prsus (pridkime - ir nadruvius bei skalvius) ir msi kariauti Lietuv. Tai nebuvo Lietuvos ir Ordino karini susidrim pradia, tik pasikeit politin situacija regione ir agresori tikslai. Vokiei ordinas su Livonijos aka, vis labiau remiamas katalikikosios Europos, skelbdamas krikionybs skleidimo pagoni kratuose idj, stengsi iplsti savo valstyb - pavergti pagonis lietuvius. Dl krikionybs skelbj puolimo Lietuvai grs politinis ir socialinis pajungimas, alis patirdavo dideli demografini ir kini nuostoli - prie akis buvo prs ir Livonijos geni kartus patyrimas. Tai vert gynybai sutelkti visas jgas, daug lm valstybs vidaus ir usienio politik. Vokiei ordinas ir katalikikosios Europos talka. Kalavijuoi ir Vokiei arba Kryiuoi ordinai Ryt Pabaltijyje atsirado XIII a. pradioje, kai vis dar buvo rengiami kryiaus ygiai ventj em ir buvo populiarios krikionybs skleidimo karu idjos. Ordinams reikjo veiklos placdarmo, ir per XIII a. jiems pavyko sukurti valstyb i paios Vokiei ordino valstybs prs emse ir 1308 m. ugrobtame Ryt Pamaryje bei autonomins (nuo 1237 m.) Livonijos akos. i valstyb buvo perdm militaristin, viskas - idas, administracija, diplomatija, banyia - tarnavo karo reikalams. Ypa monolitin buvo Prsijos aka, kai Livonijoje tarp Rygos arkivyskupo, kit vyskup, paio Ordino kildavo nesutarim dl vyravimo. XV a. pradioje Vokiei ordine buvo apie 1000 broli, Livonijoje - apie 500. Tai buvo ir vienuoliai, ir kariai vienu metu. Absoliuti dauguma j buvo i Vokietijos krat kil smulks riteriai, paveldjimo teiss neturintys jaunesnieji emvaldi sns. Itrok ems, grobio ir valdios jie Ordino veikl dar ypatingai agresyvi. eimyniniai ryiai garantavo Vokietijos emi param Ordinui. Kitas ryi ir paramos kanalas buvo gausios Ordino valdos Vokietijoje, taip pat Nyderlanduose, Pranczijoje, Italijoje. Jos duodavo pajam ir buvo kryiaus ygi Lietuv dalyvi telkimo centrai. Vokiei ordin nuo pat jo atsiradimo Lietuvos kaimynystje visokeriopai palaik Romos popieiai ir vokiei imperatoriai. Pirmieji skelb kryiaus ygius Lietuv, organizavo banytin propagand i ygi naudai, kiti politikai ir materialiai juos rm. Ir vieni, ir kiti skelb dovanoj Ordinams lietuvi emes. i universalij Europos jg padedami Ordinai pavert kar su lietuviais visos katalikikosios Europos riteri karu. Vakar Europos riteriai, vedini krikionybs skleidimo idj, iekodami prog pasiymti, i tikrj paddami Ordinui plsti jo valstyb, m traukti Lietuv. Skelbiamas graias, kilnias idjas Ordinas ir kryininkai paversdavo karo ygiais, plimais, naikinimais Lietuvoje. Vakar Europos riteriai, daugiausia i Vokietijos, taip pat i vedijos, Danijos, talkino Ordinams Livonijoje ir Prsijoje jau XIII amiuje. Apie 1272 m. nutrkusi i talka buvo atgaivinta 1304-1305 m. iem. Kelions Ordin ir ygiai Lietuv iki algirio mio 1410 m. vykdavo kone kasmet, ypa suintensyvjo XIV a. antrajame tredalyje. Vl aktyviausi buvo Vokietijos riteriai, o iki XIV a. vidurio juos m traukti beveik i vis katalikikj ali. Tai buvo eiliniai riteriai ir stambs emvaldiai, grafai, kunigaikiai ir karaliai (ekijos karalius Jonas II 1328-1329 m., 1343-1344 m. ir 1344-1345 m., paskutin kart kartu su Vengrijos karaliumi Liudviku). Buvo ir kryinink, ygiavusi Lietuv po kelis kartus, dan i j lydjo deimtys ir imtai ginkluot palydov. Antai ekijos karalius Jonas II treij yg atsived 1600 kari, tiek pat j buvo 1354-1355 m. ygio dalyvi gretose. Amininkai apie 1321-1322 m., 1328-1329 m., 1336-1337 m., 1385 m., 1390 m., 1392 m. ygius sako, kad juose dalyvavo daugyb", labai daug". Be i talkinink Ordinas nebt pajgs rengti kasmetinius grobiamuosius ygius. Prie Lietuv kariavo visa katalikikoji Europa.

EUROPOS ALI RITERI DALYVAVIMO YGIUOSE LIETUV PRADIA

Metai 1304-1305 1315-1316 1328-1329 1335-1336 alis Vokietija ekija Nyderlandai, Anglija Pranczija Metai 1343-1344 1344-1345 1346 1356 alis Italija Lenkija Vengrija Danija kotija

13361337

Ispanija

1390

Portugalija

Taigi Lietuv puolusio Ordino ir kryinink jgas pirmiausia sudar Ordino kariuomen - broliai riteriai, eiliniai kariai, Ordino vasal pajgos - bei kryininkai, didel, bet ne lemiama antilietuvik jg dalis. Su kryiuoiais kovojanti Lietuva. Didjanti kryiuoi grsm vert lietuvi visuomen konsoliduotis kovai su jais. iai kovai vadovavo Lietuvoje sigaljusios Gediminaii dinastijos valdovai - patys imdavosi aktyvi karo veiksm (ypa Algirdas), sisdavo vakarin valstybs pakrat centrini ir rytini jos emi, taip pat ir rus emi pajgas. Gedimino veikla emaitijoje XIV a. pradioje, j pakeitusio karaliaus" Margirio darbai, Trak kunigaikio Kstuio atsidjimas kovai su Ordinu rodyt, kad buvo skiriamas autoritetingas dinastijos narys, kuris, remdamasis didiojo kunigaikio vietininkais, organizuot ir vietoje vadovaut kovai su Ordinu. Lietuvi visuomen bei valdantysis sluoksnis i esms vieningai kovojo su Ordinu, idavysi dl grupinio ar individualaus separatizmo buvo nedaug. Ordino diplomatija siek inaudoti kiekvien galimyb suskaldyti lietuvi vienyb. inoma, kad XIII a. pabaigoje Ordinui pavyko sukelti emaitijos didik nepasitenkinim besitvirtinania naujja dinastija. XIV a. pradioje perbgliai Ordino valstyb ir idavikai padjo kryiuoiams paimti ir sudeginti Aukaimio ir Ptvs pilis emaitijoje. Bene pirmas Gediminaitis, perbgs Ordino valstyb, 1364 m., buvo Kstuio snus Butautas. Iki pat vidaus kov Lietuvoje sustiprjimo XIV a. pabaigoje tai buvo retas atvejis. Lietuvi vieningum ir atsparum lm tai, kad jie suvok politinio, socialinio ir etninio pajungimo pavoj, nukariaut balt geni, ypa j besiklostanio valdaniojo sluoksnio likim Ordino valstybje, perprato kryiuoi taikom plimo ir gyventoj naikinimo taktik. Lietuvos karini pajg pagrind sudar visuotinio aukimo sukvieiami luomu tampantys bajorai - eiti kar buvo j prievol. Kunigaikiai turjo tikriausiai nedideles kariaunas. Prieui siverus, al ginti privaljo visi vyrai - ginti pilis, ar vyti prie i krato. Taikos metu pilyse buddavo nedidels, laikas nuo laiko keiiamos gulos i pilies apygardos vyr, kilus pavojui, jas susirinkdavo visi apygardos vyrai, kartais atskubdavo pagalba ir i kit apygard. Pilys buvo svarbus krato gynybos elementas. Dalis i j buvo paveldta i geni laik, kitos naujai rengtos. Tankiausiai pili stovta valstybs branduolyje, Vilniaus ir Trak apylinkse bei emaitijoje, kur vyko nirtingiausios kovos su kryiuoiais. ia susidar dvi gynybins, pili sistemos, slyginai vadinamos Jros ups (Gedimino, Aukaimio, Medvgalio, Ptvs ir kitos pilys) ir Nemuno (Kolaini, Junigedos-Veliuonos, PietvsSerediaus, Patuvos, Bisenos ir kitos pilys) sistemomis. Jos gyn emaitijos vidines emes bei keli palei Nemun krato vid. Tiek paskiros pilys, tiek ios sistemos danai sveikaudavo, paddavo viena kitai. Lietuvos branduol nuo puolimo per buvusias jotvingi emes deng pili grandin palei Nemuno vidurup. Jos kratuose stovjo mrins Gardino ir Kauno pilys. XIII-XIV a. galingos mrins pilys buvo sumrytos Vilniuje, Trakuose, juos supo mrins Medinink, Lydos, Krvos pilys, Kernavs pili kompleksas. Kov su Ordinu areale buvo ir LDK

paveldtos ir mru sustiprintos Juodosios Rusios pilys. Vakarinje Lietuvos dalyje mrini pili nebuvo pastatyta - tam, matyt, trukd nuolatiniai karo veiksmai, tarpai tarp kryiuoi puolim buvo per trumpi. Gynybos sistemas, be pili, sudar i nukirst medi surstos utvaros keliuose ir paupiuose, intensyviausi Ordino puolim areale besijungianios sudtingas gynybines sistemas. Tokios pat utvaros, beje, buvo rengtos ir Ordino valstybje, saugantis nuo lietuvi puolim. Prieo judjim Lietuvoje sunkino ir po vandeniu paslptos kelio atkarpos, vadinamosios klgrindos. Karo pobdis ir arealas. Sutelks savo jgas ir talkininkus i Vakar Europos, Ordinas kasmet rengdavo didelius ygius Lietuv. Bdavo siaubiamas kratas, stengiamasi paimti ir sudeginti pilis, udomi ir isivedami nelaisv gyventojai. Be i ygi, nedideli kryiuoi briai surengdavo daugyb plikik antpuoli. Stengtasi prie Nemuno Lietuvos emse statyti kryiuoi pilis, kurios turjo bti atramos takais. Taip norta kikai ir demografikai susilpninti Lietuv, gabal po gabalo uimti jos emes, pasiruoti i pradi nukariauti abi Vokiei ordino valstybs dalis skyrusi emaitij, paskui ir vis Lietuv. Vienu ygiu tai padaryti Ordinas nepajg. Tokia taktika, skmingai Ordino naudota Livonijoje ir prs emse, Lietuvoje nedav norim vaisi - lietuviai spjo sukurti ir sustiprinti valstyb. Prie Nemuno

Lietuvi karas su kryiuoiais XIII a. - XV a. pradioje

pastatytos Ordino pilys buvo sugriaunamos. Lietuviai atkakliai ir danai skmingai gindavo savo medines pilis. XIV a. pirmojoje pusje joms paimti kryiuoiams tekdavo sutelkti dideles jgas. Geras pavyzdys yra didvyrikas Piln gynimas 1336 metais. Sugriautos pilys bdavo greitai atstatomos: kryiuoiams teko 1285-1305 m. 4 kartus pulti Aukaimi, 1292-1319 m. jie 9 kartus kovsi prie Veliuonos. Lietuviai taip pat stengsi kariauti prieo teritorijoje, kaip tai skmingai dar dar XIII a. - reng ygius Ordino valstyb, band ten paimti pilis, isivesti belaisvi, pasigrobti karo grobio. XIII a. lietuviai drsiai stodavo lauko m ir daniausiai laimdavo - 1236 m. iauli (Sauls), 1259 m. Skuodo, 1260 m. Durbs, 1270 m. Karuss, 1279 m. Aizkraukls miai. Lietuviai, prilygdami prieui apsiginklavimu, skmingai inaudodavo savo judrum ir taktikos gudrybes, kurioms Vakar Europos riteriai nebuvo pasiruo. XIV a. galimybs lauko miuose isilygino -lietuviai laimjo 1320 m. prie Medinink, kryiuoiai - 1348 m. Strvos m, o kas 1370 m. laimjo Rdavos m, liko neaiku. XIII a. pabaigoje-XIV a. pirmojoje pusje kryiuoiai daugiausia puol vakarins Lietuvos emes, emaitij, Jros ups ir Nemuno gynybini sistem pilis ir j saugomas emes. ymiai retesni ygiai Gardin (1284 m., 1296 m., 1306 m.) ir pro j - Lietuvos branduolio emes (ia 1311 m. pasiekti alininkai) bei Juodj Rusi. Tai tebuvo antraeilis karo veiksm teatras. XIII a. viduryje kryiuoiai jau atsibast iki Vilniaus ir Trak prieig (Strvos mis). Lietuvos branduol intensyviai kryiuoiai pradjo pulti 1362 m. Sugriov Kauno pil ir 13641365 m. ygiais ivalg kelius iaur nuo Kauno ir Neries bei ventosios santakos. Nuo to laiko jau buvo rengiami nuolatiniai ygiai prie Vilniaus ir Trak. Tuo paiu metu labai suaktyvjusi Ordino Livonijos aka taip pat nuolat djosi prie kryiuoi ygi ir siaub iaurins Lietuvos emes iki Neries. Nesiliaujant emaitijos puolimams, XIV a. paskutin tredal susidar nuolatinis kov su kryiuoiais frontas nuo Vakar emaitijos ir Nemuno emupio iki Gardino vakaruose, nuo Baltijos iki Dauguvos vidurupio iaurje. Labiausiai ir toliau puolama emaitija, panemuni pilys, Vilniaus ir Trak apylinks, kryiuoi antpuolius turjo atlaikyti ir Auktaitija, Juodoji Rusia, Polockas. Lietuvos diplomatija. Kovoti su kryiuoiais Lietuva stengsi ne tik ginklu. Buvo iekoma sjunginink, ir diplomatini pastang dka j rasta net prieo stovykloje. 1297 m. paatrjo nuolatinis Livonijos ordino konfliktas su Rygos arkivyskupu ir miestu. Lietuva pasinaudojo iuo konfliktu: remdama karikai silpnesnius Ordino prieininkus, siek sukaustyti Ordino jgas ir apsisaugoti nuo jo puolimo. Lietuva taip pat inaudodavo livoniei, ypa Rygos miesto pirkli, nor prekiauti LDK emse. ie reikalai buvo paskata sudaryti Lietuvos ir Livonijos sutartis Gediminui ir Algirdui valdant. LDK taip pat rm Rusios emi, ypa Pskovo, kovas su Livonija. Taip Lietuvai pavykdavo, kad ir laikinai, sumainti Livonijos karini veiksm prie j grsm ir mast. Ordino Prsijos aka buvo monolitin ir joje rasti sjunginink Lietuva negaljo. Dl Ordino agresijos Lietuvos sjungininkmis savaime tapo lenk kunigaiktysts. Vis XIII a. lietuviai reng siaubiamuosius ygius lenk emes, pasiekdavo Maj Lenkij ir centrines Lenkijos sritis. Tiesa, nuo Traidenio laik susiklost geri kaimyniniai ir net sjunginiai santykiai su Lietuvos ir Vokiei ordino valstybs kaimyne Mazovija. Po 1306 m. lietuvi antpuoliai Lenkij pasibaig, altiniuose atsiranda uuomin apie Vytenio susitarim dl kovos su kryiuoiais su lenku Vladislovu Lokietka. Lietuvos ir Lenkijos suartjim vainikavo 1325 m. sjunga prie kryiuoius. Ji nebuvo ilgalaik, Lenkija pamau kuriam laikui pasitrauk i karo su Ordinu, bet jau XIV a. pirmojoje pusje i sjunga parod, kur abi alys gali greiiausiai rasti sjunginink. Diplomatin Lietuvos aktyvum Livonijoje ir Lenkijoje lydjo karo ygiai sjungininkams paremti ar bendri veiksmai. Tai atitiko Lietuvos valdov pastangas kariauti prieo emje.

Kovai su kryiuoiais Lietuvos valdovai stengsi inaudoti ir XIV a. pakankamai gausius pasilymus kriktytis. Patys Lietuvos valdovai, matyt, skatinami sjunginink Livonijoje, jau nuo XIV a. pradios kvietsi katalik vienuolius, savo iniciatyva ar savo interes vedin Romos popiei bei Rygos arkivyskup, vliau ir vokiei imperatori paraginti, derdavosi dl krikto. Sunku pasakyti, kiek tikras buvo noras kriktytis, taiau ios derybos bdavo ir prie kryiuoius nukreipta diplomatin bei propagandin priemon. Oficiali Ordino uduotis buvo krikionybs platinimas, bet savanorikas Lietuvos kriktas ir jos valstybingumo ilaikymas jam buvo neparankus. Ordinas norjo krikionyb i Lietuv atneti nukariaudamas j. Todl derybos dl krikto leido Lietuvos valdovams tarptautiniu lygiu idstyti Lietuvos valstybingum ginanius argumentus, pabrti Ordino kslus ir pateikti pasilymus dl jo ateities (Algirdas 1358 m.), palaikyti nors ir epizodinius tiesioginius ryius su krikionikja Vakar Europa. ios derybos neivengiamai nutrkdavo, didels politins naudos nedav, bet j metu Ordinas bdavo priverstas nutraukti ar bent sumainti ygius Lietuv. Diplomatinmis priemonmis kovoti su Ordinu neblogai seksi XIV a. pirmojoje pusje ir viduryje, taiau jomis atsispirti jau buvo sunku, kai to amiaus septintajame deimtmetyje Ordinas ypa sustiprino Lietuvos puolim. Antra vertus, sjungos su kitais kryiuoi puolamais kratais, pirmiausia Lenkija, patyrimas buvo panaudotas devintajame deimtmetyje, kai dl kryiuoi agresijos kilo grsm, kad Lietuvos valstyb gali lugti. *** Lietuvai ilgai pavyko atremti Vokiei ordino ir jo talkinink i katalikikosios Europos puolim. Skirtingai negu Livonijoje ir prs emse, kryiuoiai Lietuvoje susidr su valstybs organizuojamu pasiprieinimu. Gediminaii dinastijos valdovams pavyko sutelkti tam reikalui tautos, visuomens, valstybs jgas. Krato gyventojai atkakliai ir energingai gynsi nuo agresijos, rod didiausi didvyrikum. Karas su kryiuoiais padar dideli nuostoli kiui ir nusine daug moni auk, kurios ilgai iliko tautos atmintyje. Tai liudija M. Strijkovskio XVI a. girdta ir tautosakinink XIX a. viduryje urayta sutartin: Ko tujei, kunigli, sudaiio, Sudaiio, sudaiiutle, Ilgai pamiegly? Mieg bemiegantiem Ikirto karelius Ipyl pilel. Katro tau, kunigli, Daugiau pagailjo? Ne taip gaila man pilels, Kaip man gaila kareli. A pilel supilsiu Dvejais trejais meteliais, O kareli nebeuauginsiu Nei deimtis meteli. Lietuvos pasienyje su Ordino valstybe vis majo gyventoj, buvo sugrta prie ekstensyvaus kininkavimo - mediokls, vejybos, ios ems kikai degradavo. Nors ia iliko iretjusi sodyb, mons ir toliau gyveno, taiau jos vadinamos dykra (Wildniss). Kryiuoiai stengsi izoliuoti Lietuv nuo katalikikosios Europos. Lietuviai didino i izoliacij, nes gindami savo nepriklausomyb nuo krikionybs platinimo kiu prisidengusi kryiuoi, atkakliai laiksi savojo tikjimo ir nesikriktijo. Lietuvai retkariais pavykdavo tiesiogiai susisiekti su kaimynais katalikais, vykdyti propagandines akcijas (Gedimino laikai 1322-1324 m., 1358 m. derybos dl krikto). Tai tebuvo karo su kryiuoiais epizodai, taiau jie vis dlto vert Europos politines jgas pripainti Lietuvos valstybs egzistavim, komplikavo ideologin Lietuvos puolimo pagrindim, atvr kelius iekoti sjunginink. Pastaroji aplinkyb m darytis ypa svarbi persiritus XIV a. paskutin tredal, kai

Vokiei ordinas, inaudodamas augant savo valstybs potencial, didjani talkinink i Europos param, jam palanki politin konjunktr regione, sustiprino Lietuvos puolim. Sunkiausios kovos jau vyko Lietuvos branduolio emse. Jos jgos seko, tuo labiau kad buvo sivelta kovas su Rusios kunigaiktystmis. Tapo aiku, kad Lietuvai atsilaikyti bus vis sunkiau, kad pribrendo laikas iekoti papildom priemoni agresijai atremti

4. LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTYST RUSIOS EMSE. Kaip ir XIII a., LDK ryt kaimynai XIV a. tebebuvo susiskaldiusios Rusios kunigaiktysts. Lietuvai, sunkiai gynusiai savo vakarin pakrat, ia atsivr ekspansijos vilions ir galimybs. Skverbimsi Rusi skatino natralus valstybs poreikis plsti teritorij, btinumas sustiprinti ekonomin, demografin, karin potencial bei siekimas sprsti dinastijos vidaus reikalus. Skyrsi LDK uimt Rusios emi ir lietuvik emi etnin sudtis, religija, socialins ir politins raidos rezultatai. is skirtumas lm j padt LDK, vert formuoti ypating LDK valdanij politik. Rusios emi prijungimas prie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts. Gediminaiiai, paveldj Lietuvos valstyb su Juodja Rusia, Minsku, Breslauja bei vasalin priklausomyb patekusia Polocko eme, toliau vairiais bdais skverbsi Rusi. Su Haliu-Voluine kariauta dl Juodosios Rusios ir Palenks, su Smolensku - dl Belaja ir Mstislavlio. Taip buvo veikiama iaurs ryt Rusioje. ryt slav emi (pvz., Karijotaiiai Podolje XIV a. antrojoje pusje). Kitas nedideles Rusios kunigaiktystes Lietuva prisijungdavo, matyt, irgi veikdama jga, nors apie karo veiksmus ini neiliko - jgos buvo pernelyg nelygios. Taip uimtos pietins Polocko ems dalies smulkios kunigaiktysts, susiskaldiusios Turovo-Pinsko, ernigovo bei Severn Naugardo ems, veikiausiai taip prie LDK galutinai buvo prijungtas Polockas. Smulkesns kunigaiktysts i karto bdavo prijungiamos prie LDK, stambiosios daniausiai laipsnikai. I pradi jos patekdavo Lietuvos tak, j kunigaikiais tapdavo Gediminaiiai (vedybomis Algirdas Vitebske apie 1320 m., Liubartas Voluinje ar neaikiomis aplinkybmis Gedimino brolis Teodoras prie 1331 m. Kijeve). Atsidrusios Gediminaii rankose, tos ems po kurio laiko patekdavo LDK. Skverbdamiesi Rusios emes, ypa piet kryptimi, Gediminaiiai susidr su t emi siuzerenu Aukso Orda bei totori chanais. Palaikant su jais santykius, nebuvo atsisakoma kompromis. Antai Kijevas bene vis XIV a. mokjo Ordai duokle. Bet nebuvo vengiama ir karini veiksm, stiprinusi LDK pozicijas (1362 m. mis prie Mlynj vanden). Halio-Voluins emje bei Podolje Lietuva XIV a. susidr su Lenkija. Vl suvienyta Lenkijos valstyb, nepajgdama atgauti lenkik emi vakaruose, msi, kaip ir LDK, ekspansijos Rusios emes. Konfliktas su Lenkija dl i emi, nustelbs prie Vokiei ordin beusimezgani sjung, baigsi Halio-Voluins ir Podols pasidalijimu. Sudtingai klostsi LDK reikalai rytuose. Antai Smolenskas vis XIV a. arba buvo LDK sjungininkas ar jos vasalas XIV a. ketvirtajame ir septintajame deimtmetyje, arba griebdavosi karinio pasiprieinimo. Toliau rytus vyko vir imanios Maskvos ir Tvers kova dl iaurs ryt Rusios sujungimo savo valdioje. LDK valdovai stengsi inaudoti t kov savo tikslais, remdami silpnesn Tver. Taiau kovojant su Maskva, ypa Algirdo valdymo antrojoje pusje, buvo eikvojama pernelyg daug jg teritoriniams ir politiniams laimjimams pasiekti. Per XIV a. paskutin tredali LDK isikvp, nebepajg greitai skverbtis Rusios emes. LDK takos ipltimas Okos auktupio kunigaiktystse XIV-XV a. sandroje ir Smolensko prijungimas 1405 m. buvo paskutiniai laimjimai. ia ikilo LDK varovas Maskva. iuo laikotarpiu LDK santykiai su totoriais, Lenkija ir net Maskva (ir po Algirdo ygi) dar nebuvo tiesioginis LDK bei mint valstybi susidrimas, kai kariaujama konfliktuojani valstybi teritorijoje dl jos teritorijos bei stengiamasi paveikti prieininko valstybs gyvenim. LDK susidr su valstybmis, kurios versi ugrobti tas paias emes (gal tik Maskv galima vadinti Rusios emi vienytoja). Pagrindins kovos vyko ekspansijos objekt teritorijoje. Rusios (gud) emi visuomen ir valdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Kai kalbama apie prie LDK prijungtas Rusios emes, atsiranda t emi ir j gyventoj pavadinimo problema. Jos vadinamos rus (senrusi), baltarusi ar ukrainiei emmis. Tai yra istorikai netikslu ne tik XIVa., bet ir vlesniems laikams. Ryt slavai-senrusiai jau skilo

iaurs ryt ir iaurs Rusi, dabartins rus tautos lop, bei LDK pavaldias Rusios emes, kuriose vliau isirutuliojo baltarusiai ir ukrainieiai. Bet XIV-XVI a. j dar nemanoma apibrti. XX a. pirmosios puss istorinje literatroje LDK pavaldi Rusios emi gyventojai vadinti gudais. Pastaruoju metu is vardas grta, j ir vartosime. Gud ems LDK nesudar vientiso politinio-administracinio vieneto, jos ir nebuvo taip suvokiamos. Tai skirtingo statuso emi konglomeratas vienoje valstybje - LDK. Jos valdovai ia rasdavo susiformavusi valstybs valdymo ir teism struktr - kunigaikius, i vietininkus, tijnus, pilininkus, - ir stengdavosi j ilaikyti, keisti tik btiniausius dalykus. Daugiausia aukiausiojo valdanij sluoksnio - gud kunigaiki vietas uimdavo Gediminaiiai. ie pakeitimai vykdavo neskausmingai, jei bdavo pabriama, kad Gediminaiiai senovs" nelieia, t.y. palieka senj visuomenin sanklod. Iliko gud emi bajorija, vadinamieji kunigaikiai, t.y. emvaldiai, kildinantys save i kunigaiki gimini, bei emvaldos sistema. Kai kuriose emse palyginti gausi ir takinga vietin visuomen - Polocko ir Vitebsko bajorai bei pirkliai, Voluins ar Kijevo kunigaiki kilms eimos ir bajorai - kartu su ia paskirtais Gediminaiiais dar ias emes neskaidomais ir su kitomis emmis nesuvienodintais LDK vienetais. Kitos smulkios Rusios kunigaiktysts, prijungtos prie LDK, greitai prarasdavo savitum ir buvusio valstybingumo elementus, bdavo jungiamos ar skaidomos pagal didij kunigaiki poreikius bei vali. Kai kur likusi senj Rusios kunigaiki, -Drucke, Lukomlyje, Nesvyiuje, -valdos buvo maos ir nereikmingos. LDK gud emse paveldjo svarbi institucij, staiatiki banyi, kuri galjo padti jos valdovams greiiau suvienyti tas emes. Po totori-mongol siverimo ji Rusios emse, ilgainiui jusiose LDK, ilgai neatsigavo. 1304 m. jos galva Kijevo metropolitas persikl Siaurs ryt Rusi, ten visokeriopai palaik Maskv ir kenk LDK interesams Rusios emse. Vis dlto staiatiki banyia, sava gud emse ir lojali LDK valdovams, bt buvusi ias emes jungianti ir valstyb stiprinanti jga. Vis XIV a. didieji kunigaikiai stengsi suorganizuoti atskir staiatiki metropolij LDK gud emse, bandydami veikti Rusios metropolit ir Maskvos pasiprieinim bei gyti Konstantinopolio patriarch palankum. J pastangomis LDK gud ems turjo atskirus metropolitus 1315(1316)-1330 m., 1354-1361 m., 1375-1389 metais. Nelabai seksi ilaikyti pastovi nuo visos Rusios metropolit atskir LDK staiatiki organizacij. Todl kylanti Maskva galjo varyti antilietuvik propagand tarp LDK staiatiki. Padt velnino tai, kad lietuvi pagonyb buvo neagresyvi, LDK valdantieji sluoksniai - valgs politikai -senovs", taigi ir staiatikybs negriov. Gud emse centrinei valdiai atstovavo ia siuniami Gediminaiiai. Jie netapdavo savarankikesniais daliniais kunigaikiais. Po Gediminaii mirties valda nebdavo dalijama snums: atitekdavo vienam i j, o kitiems bdavo iekoma vietos gud emse. XIV a. ia nesusiklost paveldimos Gediminaii valdos. Juos danai kilnodavo. Pvz., Gedimino snus Narimantas tvo valia buvo Naugardo priemiesi vietininku, Polocko, vliau Pinsko kunigaikiu. Jo snus Jurgis kartu su tvu buvo Naugardo priemiesiuose, vald Belz Voluinje. Net dideli emi kunigaikiai bdavo danai keiiami - Polocke tvarksi Gedimino brolis Vainius, Narimantas, Andrius Algirdaitis ir Skirgaila. Antra vertus, ie Gediminaiiai bei juos supantys lietuviai - kariauna, bajorai -tiesiogiai susiduriantys su savo valdiniais, j banyia, umezgantys eimyninius ryius, m suartti su gud emi visuomene. Tuo labiau kad Algirdo valdymo pabaigoje daugelio i j padtis gud emse stabilizavosi. Gediminaiiai net m kriktytis pagal staiatiki apeigas. Nepasitvirtina teiginiai apie didij kunigaiki staiatikyb. Bet dauguma gud emse gyvenusi Gediminaii -Algirdo ir jo pirmosios monos Marijos sns, Narimanto, Jaunuio bei Karijoto palikuonys - staiatikiai. Gediminaiiai, gav i didij kunigaiki valdas gud emse, faktikai bdami j vietininkai, atstovavo ten LDK valstybiniams interesams. Kartu, suartdami su gud visuomene bei rpindamiesi savo reikalais, jie didij kunigaiki rmuose gyn gud emi reikalus.

Gediminaii kurdinimas gud emse neskatino i emi integravimo LDK, bet ir negrs politinis susiskaldymas. Klostsi negausus, bet takingas politinis sluoksnis, ireikiantis centrins lietuvi valdios ir gud emi interesus. is politinis sluoksnis darsi abiej LDK bajorijos bri suartjimo tarpininku. Pavaldus dinastijai ir dl bendr valstybini interes su ja vis labiau suartjantis lietuvi bajor brys buvo svarbiausia Gediminaii jga ir atrama, politikai nurung gud bajorij. i ilaik socialin padt savo emse, turjo ten ir politins takos, bet valstybje buvo pavaldi lietuvi Gediminaii dinastijai ir neprisidjo prie valstybs politikos bei valdymo sistemos formavimo. Gud bajorij politinje arenoje silpnino ir tai, kad ji buvo tik atskir gud emi bajorija, ir j jung tik dvi realios jgos - Lietuvos didysis kunigaiktis ir staiatikyb. Gud emi prijungimo prie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts padariniai. Plsdamasi Rusios emse, LDK smarkiai kito. XIV a. antrojoje pusje gud ems um keliskart didesn plot negu lietuvi. Kai kurios j buvo retai gyvenamos dl blog gamtini slyg (pelktas Pripets baseinas, mikingi plotai Dnepro vidupyje bei Berezinos baseine), ar dl totori siaubimo (Kijevo em). Todl lietuvi bei gud skaiiaus skirtumas, nors ir turjo bti gud naudai, kain ar buvo labai didelis. Kaip ten bebt, toki dideli plot prijungimas prie LDK buvo labai reikmingas tiek LDK, tiek paioms gud emms. Su Ryga prekiaujantiems Polockui ir Vitebskui buvimas LDK reik didesn valstybs param bei apsaug nuo Livonijos ordino agresyvi umai, negu galjo suteikti j pai kunigaikiai. Kijevui ir Voluinei, buvusiems totori ar su katalikybs vliava veikusi lenk interes sferoje, LDK reik religijos laisv ir geresn ekonomin bei politin sistem. Apskritai bdamos politikai susiskaldiusios, Rusios ems dl ekonomini ir politini prieasi vl jaut poreik jungtis vien valstyb. Vakarinse Rusios emse neatsirado politini centr, pajgiani atlikti t darb, todl jos nesunkiai pasidav Lietuvos ekspansijai. Gud ems sustiprino LDK ekonomin ir karin gali. LDK um svarbius prekybos kelius Dauguva, Dnepru, kelius per Voluin ir kt., paveldjo prekybos centrus. Todl didiojo kunigaikio id plauk pajamos i muit. Bene svarbiausia buvo prievol eiti kar ginti didiojo kunigaikio, t.y. LDK interesus. Gud emi briai ygiuodavo kitas Rusios emes, prie totorius ir kryiuoius. Ekspansija gud emes galino aprpinti Gediminaii dinastij neskaidant lietuvi emi. Gud ems turjo valstybinio gyvenimo patirt, ir LDK valdantieji nusiirjo ia kai kuriuos valstybs organizavimo dalykus, perkl juos Lietuvos gyvenim valsius, tijnus, dijokus ir kita. Antra vertus, i ekspansija sunkino LDK santykius su kitais kaimynais - Lenkija, totoriais. Konfrontacija su Maskva atskleid vien i svarbiausi bsim ami LDK problem. LDK tapo vairi tautybi ir tikyb gyventoj valstybe. Tai irgi buvo bsim problem uuomazga. *** Istorinje literatroje teigiama, kad LDK valdovai vienijo, rinko Rusios emes, ir LDK tapo lietuvi ir rus (senrusi) valstybe. Pirmoji mintis teisinga tiek, kiek tas vienijimas" reik nukariaujam ar taikiai uimam Rusios emi jungim vien valstyb - LDK. Kartais vienijimas suprantamas kaip pastangos atkurti senrusi valstyb, taiau altiniai neliudija toki LDK valdov tiksl. 1358 m. Algirdas pareik, kad visos Rusios ems turi priklausyti LDK. Taigi btent - priklausyti. Gediminaiiai, kariaudami Rusios emse, stengsi pajungti tas emes LDK, o ne jas suvienydami, atkurti senrusi valstyb. Todl mintis apie lietuvi ir rus valstyb LDK yra tikra tik kalbant apie gyventoj sudt, bet ne apie politin valstybs struktr. Gediminas buvo tituluojamas lietuvi ir daugelio rus karaliumi", bet tai visai nerodo j emi lygiateisikumo. LDK buvo lietuvi tautos sukurta valstyb, valdoma lietuvikos dinastijos, kurios politin atrama - lietuvi bajorija. Gud ems buvo politikai pavaldios ir, kas svarbu, suvokiamos ne kaip vientisas knas, o kaip daug emi -daugyb rus". Juos jung staiatikyb, bendra etnin kilm, bet svarbiausia

-Lietuvos didij kunigaiki valdia. Kartu jau aikjo lietuvi ir gud bajorijos politinio suartjimo tendencijos. Jas lm lietuvi valstybingumo idj plitimas gud emse, pritaikymas j gyventojams ir i prisitaikymas.

5. GEDIMINAII VALDYMAS: POLITIN ISTORIJA. Lietuvos valdov i Gediminaii dinastijos bei lietuvi visuomens veiksmus lm anksiau aptarti reikiniai ir procesai: akivaizdiai - santykiai su kaimynais, ne taip akivaizdiai, bet dar veiksmingiau -visuomenini santyki bei valstybs institucij raida, kultrins takos ir lietuvi tautos susidarymas. ia bandoma parodyti itaip tarp savs susijusi vyki grandin nuo XIII a. pabaigos iki Lietuvos krikto XIV a. pabaigoje. Tai laikytina Gediminaii valdomos pagonikos Lietuvos politine istorija. Pirmieji Gediminaiiai. altiniuose neraoma, kas vald Lietuv po Traidenio mirties 1282 metais. Kovodamas su Livonija uvo kunigaiktis Karijotas (Schoriat), 1285 m. Rusioje didysis kunigaiktis Daumantas, galjs bti Traidenio pdiniu. 1289 m. Hypatijaus metratyje pamintas kunigaiktis Budikidas su broliu Budividu, Vokiei ordino altiniuose 1290 m. - karalius Butegeidis, 1291 m. -Pukuveras, buvs visos Lietuvos valdovu. Taiau tokia valdov gausa per por met, kai nra joki neramum Lietuvoje ymi, kelia abejoni. altiniuose lietuvi J vardai danai ikraipomi. Istorikai stengiasi isiaikinti, ar vienas asmuo nebuvo vadinamas vairiai. Vienur Budikidas, Butegeidis ir Pukuveras laikomi vienu asmeniu, kitur Budikidas tapatinamas su Butegeidiu, o Budivydas su Pukuveru.; I to matyti, kad 1290 m. ar 1291 m. keitsi Lietuvos valdovai, bet abu buvo tos ; paios dinastijos. Tikrai inoma, kad i Pukuvero 1295 m. valdi paveldjo snus J Vytenis. io pdiniai - brolis Gediminas ir jo palikuonys. Blogai dokumentuotai | XIII a. 9-asis deimtmetis slepia dinastijos, pavadintos Gedimino vardu, pradi. Neatmestina galimyb, kad Traidenis ir ios dinastijos valdov protvis Skalmantas buvo Gediminaiiai, gal broliai. Po Traidenio mirties altiniuose neraoma apie kov dl valdios, neramumus, matyt, naujas valdovas valdi bus paveldjs. Lietuvos santykiuose su kaimynais XIII a. 9-ajame ir 10-ajame deimtmetyje svarbiausia buvo kova su kryiuoi agresija. Blso siaubiamieji ygiai Rusios emes, iekota taikos su Haliu-Voluine ir gal dl pastarosios takos daniau puldintos Lenkijos ems. Tik su Mazovija nusistovjo Traidenio umegzti geri santykiai. Su kryiuoiais teko kovoti dviem frontais. siverdami Livonij, lietuviai stengsi palaikyti sukilusius emgalius, taiau ie 1291 m. buvo priversti sudti ginklus. Lietuva prarado paskutinius sjungininkus baltus, aprimo ir kovos su Livonija. Svarbiausiu darsi naujasis kovos su Ordinu frontas prie Nemuno. 1283 m. j pasieks Ordinas i karto m vertis Lietuvos emes, 1283 m. sudegino Bisenos pil, bet 1285 m. pralaimjo prie Aukaimio. Pasistats atramos pilis prie Nemuno (Ragain ir Til 1289 m., Skalvi pil, Schalauenburg 1293 m.), Ordinas m sistemingai siaubti emaitij ir panemunes. 1290-1295 m. buvo nusiaubtos Pagrauds, Aukaimio, Gaiuvos, Patuvos sritys, apgultos Kolaini, Junigedos (Veliuonos), Pietvs pilys, sudeginti papiliai. Ordino puolim patyr ir pietins Lietuvos valstybs ems, Gardinas (1284 m., 1296 m.). Gardinas tuo metu buvo lietuvi atramos takas, jo apylinkse apgyvendinti bariai ir kiti ieiviai i Ordino valstybs. Lietuviai sureng gerokai maiau atsakomj ygi negu Ordinas -1283 m. ir 1289 m. Sambij, 1293 m. ir 1295 m. prie Ordino pilis prie Nemuno. Lietuvos valstybs ems tapo nuolatini kov arena. Tuo laiku Ordinas dar negrasino uimti Lietuvos emes, taiau kovos su kryiuoiais organizavimas tapo bene svarbiausiu Lietuvos valdov reikalu. Vytenis (1295-1316 m.). 1294 m. Vytenis dar buvo pavadintas Lietuvos karaliaus snumi, 1296 m. - karaliumi, t. y. Lietuvos valdovu. Pirmieji jo veiksmai rodo Lietuvos politikos tstinum: 1295 m. buvo surengtas ygis Lenkij, 1296 m. - Livonij, buvo puolamas Vokiei ordinas ir teko atremti io puolimus. Gausjantys ir stiprjantys, danai 2-3 kartus per metus pietins emaitijos Jros baseine bei panemuni siaubiamieji puolimai silpnino emaitijos didin jgas atsispirti tiems puolimams. Ordinui XIII a. pabaigoje pavyko nuteikti juos prie Lietuvos valdov, prasidjo separatiniai bruzdjimai. Vyteniui teko imtis

konsoliduoti valstyb. Tai buvo galima pasiekti pakertant vietini didin tak ir stiprinant emaitijoje didiojo kunigaikio valdi. XIV a. pradioje pagausjo pabgli i emaitijos Ordin, atsirado idavik, atkeliani kryiuoiams pili vartus. Tai rodo, kad buvo imamasi priemoni prie didinus, o i padtis silpnjo. 1305 m. Pagraudje minima Vytenio brolio Gedimino pilis ir numanu, kad btent jis, kaip Vytenio vietininkas, stiprino ia didiojo kunigaikio valdi bei organizavo kov su Ordinu. Bet svarbiausias Lietuvos politikos krjas buvo didysis kunigaiktis Vytenis. Valdymo pradioje jis, itin veiklus Livonijoje, siek inaudoti Livonijos ordino nesutarimus su Rygos miestu ir arkivyskupu, 1297 m. virtusius vidaus karu. 1298 m. Ryg atvyko Vytenio pasiuntiniai, silydami sjung ir addami Lietuvos krikt. is paadas ir vlesni Vytenio praymai atsisti Lietuv katalik vienuoli didia dalimi buvo taktinis veiksmas. Talkindami Rygos arkivyskupui ir miestui, lietuviai aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose prie Livonijos ordin 1298 ir 1305-1310 metais. Vis t laik Ryg saugoti padjo gula prie miesto pastatytoje Lietuvi pilyje". Lietuva surado sjunginink prieo stovykloje ir galjo maesnmis jgomis atremti Livonijos puolimus. Geri santykiai su Ryga skatino prekyb, stiprino Lietuvos padt prie Dauguvos, kur apie 1300 m. prie LDK galutinai buvo prijungtas Polockas. Daugiau rpesi Lietuvai kl karas su paiu Vokiei ordinu. Kaip ir anksiau, Ordinas puol Pagrauds, Karuvos, Medinink sritis emaitijoje, Jros ir Nemuno sistem pilis. Nuolat puolam ir siaubiam emi gyventojai buvo priversti trauktis krato gilum. m grsti pavojus, kad Ordinas sitvirtins Lietuvos valstybs emse, bet tik 1313 m. Ordinas pastat pirmj pil deiniajame Nemuno krante - Christmemel (Skirsnemun). Puldami pro Gardin, kryiuoiai 1311 m. pasiek alininkus, 1314 m. -Naugarduk. Tai kl tiesiogin pavoj valstybs branduoliui. Lietuva iki 1308 m. gynsi, nereng ygi Ordino valstyb. Mat Vytenis XIII-XIV a. sandroje labiau rpinosi stabilizuoti valstybs vidaus padt bei aktyviai veik Livonijoje. 1308 m. ygiai Ordino valstyb buvo atnaujinti. Pats Vytenis iki 1315 m. ten ygiavo 3 kartus (tuo paiu metu Lietuva kariavo ir Livonijoje). Su iuo Lietuvos veiksm pakitimu sietina ir tai, kad po 1306 m. liovsi ygiai Lenkij. 1308 m. Ordinas ugrob lenk Pamar, tad jo ir Lenkijos santykiai tapo prieiki. Pastarajai reikjo sjunginink, todl tikinama altini uuomina apie Vytenio bei Lenkijos suvienytojo Vladislavo Lokietkos susitarim veikti kartu prie Ordin. Kare su Ordinu susiklost pusiausvyra, nors lietuviams nepavyko 1315 m. paimti Christmemelio. Valdydamas LDK Vytenis stabilizavo vidaus padt apramindamas emaitijos didinus, iekojo sjunginink, kurie padt kovoti su kryiuoi agresija abiejuose frontuose. Lietuva be teritorini nuostoli atrm stiprjant Ordino puolim. Veikiant bendrai su krikionimis Livonijoje, didjo LDK tarptautinis prestias. Paskutin kart altiniuose Vytenis minimas 1315 metais. Jis turjo sn velgait, 1309 m. vadovavus ygiui Livonij. Jo likimas neinomas, o Vytenio pdiniu tapo brolis Gediminas. Gediminas (1316-1341 m.). Gediminas sost atjo turdamas apie 40 met ir valstybins veiklos patyrim. Jis paveldjo lietuvi emes suvienijusi pagonik valstyb, besipleiani Rusios staiatiki emes ir priverst kariauti dl ilikimo su agresyviuoju katalikikuoju Vokiei ordinu. Gediminas ts pirmtak, pirmiausia Vytenio, politik, tik jam teko veikti sudtingesnmis aplinkybmis, jo veiksmai buvo didesnio masto ir poveikio, geriau iliko palikuoni atmintyje. Gediminas valdyti pradjo labai aktyviai politikai veikdamas rytuose. 1316-1317 m. m veikti LDK skirtas staiatiki metropolitas Teofilis, turjs bti Gedimino politiniu rankiu. Iki 1320 m. Gedimino snus Algirdas buvo apvesdintas su Vitebsko kunigaiktyte Marija ir paveldjo tenykt sost. Kitas snus Liubartas ved Voluins kunigaiktyt ir tapo vienu i pretendent Halio-Voluins emes. Dukt Marija itekjo u Tvers kunigaikio Dimitro. Ruoiam ekspansij Rusios emes manyta pagrsti dinastiniais ryiais ir inaudoti Rusios

kunigaiki nesutarimus. Vakaruose tebesits karas su Vokiei ordinu. is 1316-1320 m. kasmet reng ygius ir siaub panemun bei emaitij. 1320 m. Medinink em pasiek kryiuoiai buvo smarkiai sumuti. Atrmusi 1322 m. ygi Lietuva perm iniciatyv ir 1322-1323 m. sureng 4 ygius Ordino valstyb. 1323 m. pavasaris - ir didels Gedimino diplomatins akcijos pradia. Rygiei padedamas jis pasiunt laikus popieiui bei Hanzos miestams, pranedamas apie pasiruoim kriktytis su visa Lietuva ir kad svarbiausia to klitis yra Vokiei Ordino agresyvumas. Laikuose miestams Lietuv buvo kvieiami kolonizatoriai - riteriai, emdirbiai, ypa pirkliai ir amatininkai, adamos tokios veiklos slygos kaip Europoje. Gedimino pareikimuose aikiai siekta ne tik naudos - panaikinti Lietuvos politin izoliacij, bet ir matyti ji supratus, kad ilgalaiki politini laimjim galima pasiekti tik apsikriktijus ir tapus krikionikojo pasaulio nariu. Jam rpjo ir valstybs ekonominis ugdymas, jos modernizavimas politinmis, ideologinmis bei ekonominmis priemonmis. Gedimino planams prieinosi Vokiei ordinas -jis galjo tapti nereikalingas. 1323 m. spalio 2 d. sudaryta LDK ir Livonijos politini jg taikos sutartis, bet Livonijos ordinas nebuvo links jos laikytis. Pats Vokiei ordinas 1324 m. tebepuol Lietuv, papirkinjo emaitijos didinus, kad jie prieintsi kriktui. Popieius tik 1324 m. vasar atsak Gediminui, pritardamas jo norui kriktytis. Bet lapkriio mn. Vilni atvyk popieiaus pasiuntiniai rado pasikeitusi padt - Gediminas troko palaikyti taik su Ordinu, bet kriktytis atsisak. Matyt, iaikjo, kad popieius bei krikto reikalo globjas Rygos arkivyskupas dl politinio silpnumo nepads apsaugoti nuo toliau kariauti troktanio Vokiei ordino. Bene svarbiausias buvo permain nenorini pagoni sluoksni, ypa emaitijoje, pasiprieinimas. Gud emse Lietuvos katalikik krikt irgi irta nepalankiai. Gediminas negaljo rizikuoti valstybs vientisumu ir stabilumu. Vis dlto i akcija dav naudos. Popieiaus pasiuntiniai 1324 m. pabaigoje patvirtino 4 met LDK ir Ordino paliaubas. Lietuva galjo atsikvpti. Lietuvos padt stiprino Gedimino skmingai pltojami santykiai su kitais kaimynais. 1323 m. Pskovas kunigaikiu pasikviet Gedimino karved Dovyd Gardinik, suorganizavus pasiprieinim Livonijos ordinui ir paruous dirv Livonijos ordino sjungininkui nuo 1323 m. - Naugardui - suartti su LDK 1326 metais. 1324 m. pabaigoje Vilniuje lanksi Aukso Ordos chano Uzbeko pasiuntiniai. Vadinasi, bta neblog santyki su totoriais. LDK svarbus buvo suartjimas su Lenkija. 1323-1324 m. Gediminas net atsisak snaus Liubarto pretenzij Hali-Voluin, uleisdamas j Vladislavo Lokietkos remiamam Mazovijos kunigaikiui Boleslovui Jurgiui. Santykiai su susiskaldiusia Mazovija greitai komplikavosi, jos kunigaikiai suartjo su Ordinu (1326 m. lietuviai ygiavo Mazovij). Tai kompensavo 1325 m.sudaryta sjunga su Lenkija prie Vokiei ordin, sutvirtinta Gedimino dukters Aldonos ir Lenkijos sosto pdinio Kazimiero santuoka. Lietuva buvo traukta Europos politik, 1326 m. dalyvavo Lenkijos, remianios popieiaus kov su Vokietijos imperatoriumi, suorganizuotame ygyje Brandenburg. Taip pavyko dar 3 metus pratsti paliaubas su Ordinu. Derdamasi su popieiumi ir j palaikydama, sudariusi paliaubas su Vokiei ordinu ir sjung su Lenkija, Gedimino Lietuva kur laik tapo Europos politikos dalyve, veik politin izoliacij, gaudama i to tiesiogins naudos - paliaubas kare su Ordinu. Paliaubos truko neilgai. 1328 m. Ordinas vl pradjo pulti Lietuv. 1329 m. Ordino valstyb atvyko ekijos karalius Jonas Liuksemburgas. Prie Lenkij nukreipta Ordino ir ekijos sjunga veik ir prie Lietuv. Abiej sjunginink pajgos siver emaitij, sunaikino 5 pilis, kriktijo belaisvius. Margirio (galbt Gedimino brolio) vadovaujami lietuviai nebeatlaik kryiuoi, usimojusi nukariauti vis emaitij. Kryiuoi jgas atitrauk Ordino valstyb sivers Vladislovas Lokietka. Lietuviai 1330 ir 1331 m. ygiavo pagalb lenkams, bet veiksmai nebuvo pakankamai suderinti. Ordinas tuo metu por kart siaub emaitij. Neskm Lietuv itiko Livonijoje. Lietuviai 1330 ir 1331 m. karo ygiais rm Ryg

bei arkivyskup, bet jie neatsilaik prie Ordin, ir Lietuva prarado sjungininkus. Livonijos ordinas 1331-1334 m. kasmet reng ygius ilg laik nepultas LDK Auktaitijos, Polocko emes. Jo nestabd ir tai, kad Naugardo pasienio pilis, vadinamuosius priemiesius, 1333 m. m saugoti Gedimino snus Narimantas. Po palankios tarptautins padties met Lietuva prarado sjungininkus. Kai Ordinas, sutvarks reikalus Lenkijoje ir popieiaus kurijoje bei susilauks vis gausesni talkinink i Vakar Europos, atnaujino puolimus, Lietuvai tapo sunkiau. Puolimas prasidjo 1336 m. Margirio vadovaujam jungtini emaii jg ginam Piln igriovimu. Panemunje Ordinas veik prastai - 1336 m. vasar prie Nemuno Lietuvos teritorijoje pasistat pil. Lietuviai j igriov, bet 1337 m. Ordinas su talkininkais i Bavarijos pil atstat ir pavadino Bajerburgu. Ji siterp tarp lietuvi pili ir turjo tapti Ordino puolim placdarmu. Ordinui palanki tarptautin padtis, 1329 m. ir 1336 m. laimjimai paskatino j 1337 m. isirpinti Vokietijos imperatoriaus Liudviko IV Bavaro rat, atiduodant jam nukariaut Lietuv. Buvo vardyti Ordino tikslai Lietuvoje, rengiamas j gyvendinimo planas. 1338 m. Gedimino ygis Ordino emes, pasibaigs pralaimjimu Galialaukio myje, Lietuvos padties nepagerino. Bet Lietuvos bei Ordino santykiai iek tiek pasikeit. 1338 m. buvo sudaryta LDK ir Livonijos ordino 10 met prekybos sutartis. 1340 m. Ordino puolimai Lietuv nurimo. Sinchronikai aprayti Lietuvos kovas su Ordinu ir jos ekspansij Rusios emse beveik nemanoma, nes tiksliai neinoma, kaip ir kada dauguma j buvo prijungtos prie LDK. Gedimino valdymo metais Lietuva skverbsi rytus plaiu frontu Dauguvos auktupio ir Dnepro link. iaurje buvo Algirdo valdomas Vitebskas, pietuose nuo Lietuvos priklausomas Kijevas, kur prie 1331 m. sitvirtino Gedimino brolis Teodoras. XIV a. 4-ajame deimtmetyje buvo prijungta Turovo-Pinsko em Pripets baseine. Gedimino taka inoma Severn ems kunigaiktystse rytus nuo Dnepro. Prekyba LDK kontroliuojama Dauguva ir Dnepru suinteresuota Dnepro auktupyje buvusi Smolensko em atsidr tarp LDK ir Maskvos. Jos kunigaiktis 1339 m. sutartyje su Livonija Gedimin vadino vyresniuoju broliu, pripaino priklausomyb nuo jo. Tokia padtis nebuvo pastovi. Svarbiausiu LDK oponentu iaurs ryt Rusios prieigose tapo Maskva. Gediminas palaik antimaskvietikas nuotaikas Naugarde, kurio priemiesiuose 1338 m. vl buvo Narimantas, rm su Maskva kovojani Tver. Taiau Aukso Ordoje Maskva buvo takingesn u LDK, Tvers kunigaikiai 1338 m. buvo ten nuudyti, LDK ir Smolenskas 1338 m. ir 1340 m. kentjo nuo maskvn bei totori antpuoli. LDK Rusioje patyr pirmsias neskmes ir sivl ilg konfrontacij. Pietvakariuose, matyt, XIV a. 3-iojo deimtmeio viduryje ir 4-ojo pabaigoje prie LDK palengva buvo prijungta Haliui-Voluinei priklausiusi Palenk. Vis dlto santykiai su Boleslovu Jurgiu, 1331 m. vedusiu Gedimino dukter Eufemij, buvo geri. Jam 1340 m. mirus, Voluin uimti suskubo Liubartas. Bet Halio-Voluins emes pretendent atsirado daugiau, siieb sudtingas konfliktas, kur, be LDK, buvo traukti halinai, Lenkija, Vengrija bei totoriai. Kaip minta, 1340 m. Vokiei ordino puolimai nurimo. Mat yra ini, kad Gediminas 1341 m. kvietsi vienuolius prancikonus ir vl ketino kriktytis. Vienuoli bta i ekijos, matyt, norta gyvendinti 1324 m. Gedimino patarjo prancikono Mikalojaus mint rinktis krikto globju ne silpn Rygos arkivyskup, o ekijos ar Vengrijos karali. Ir syk krikto bandymas nepavyko, kai kurie altiniai pranea apie vienuoli nuudym, Gedimino valdini nepasitenkinim ir net jo paties nuudym. I ties 1341 m. Gediminas mir. Jo valdymas buvo dinamikas. Gedimino diplomatijos dka keleriems metams pavyko veikti Lietuvos politin izoliacij. Vis dar neprarandant teritorij buvo atremiamas Vokiei ordino puolimas. Kartu Gediminas gerai suprato krikto teikiamas perspektyvas Lietuvai, siek jomis pasinaudoti. Taiau apsikriktyti, modernizuoti valstyb bei

visuomen nepavyko - visuomen tam buvo nepribrendusi ir pasiprieino. Plsdamasi Rusi, LDK galjo daugiau jg skirti svarbiausiam reikalui - kovai su Ordinu. Taiau Rusioje susidrusi su Maskva ir Lenkija bei Vengrija, LDK XIV a. 4-ojo ir 5-ojo deimtmei sandroje sivl ilgalaikes, daug jg atmusias kovas. Greta didiojo kunigaikio susiklost aktyviai valstybs gyvenime dalyvaujani kunigaiki i Gedimino gimins grup, todl valdyti valstyb darsi sudtingiau. Tai patyr Gedimino pdinis. Jaunutis (1341-1345 m.). Gedimino pdiniu tapo vidurinysis snus Jaunutis. Lietuvos metraiuose urayta, kad Gediminas padalijo valstyb snums. Manvydui teko Kernav ir Slonimas, Narimantui - Pinskas, Algirdui - Krva bei jau jo valdomas Vitebskas, Jaunuiui - Vilnius ir didiojo kunigaikio sostas, Kstuiui - Trakai (kartais pridedama, kad dar emaitija, jis irgi taps didiuoju kunigaikiu), Karijotui - Naugardukas, Liubartui atiteko jo uimta Voluin. is metrai uraas nra visai aikus. Neivardytos svarbios LDK ems (Polockas, Minskas), neaikios vald ribos (ar Trak svok jo Kstuio valdomas Gardinas ir Palenk). Neaiku, kodl buvo ikeltas niekuo nepasiymjs Jaunutis. Iekant atsakymo klausim, svarstoma, ar nebus Jaunutis vyriausiasis paskutins Gedimino monos snus (palyginkime Jogailos ir Vytauto ikilim). irima trintis tarp Gedimino sn pagoni (energingi Algirdas ir Kstutis) bei sn, primusi staiatikyb (Narimantas, Karijotas, Liubartas). Silpnas Jaunutis galjo bti tinkama tarpin figra. Jei Gediminas tikrai buvo smokslo auka, Jaunutis galjo bti vienas katalikikojo krikto prieinink ir smokslo vadov. Tuo labiau kad taps didiuoju kunigaikiu apsikriktijusius sugrindavs pagonyb. Atsakymai nra neginijami, is Lietuvos praeities momentas lieka neaikus. Apie Jaunuio darbus, kai jis vald LDK, daugiau nieko neinoma. Lietuvai tie metai buvo palyginti rams. Vokiei ordinas tik 1343 m. puol Veliuon. Rytuose Maskva var antilietuvik politik, bet veng atvir kov, siek i savo pus patraukti pasienio kunigaikius (Brianskas 1341 m.). Aktyvesni u Jaunut buvo jo broliai. Algirdas, tsdamas Gedimino politik, 1341 m. puol Maskvos vald Moaisk, 1342 m. padjo Pskovui prie Livonijos ordin, abudu su Kstuiu siaub jo emes. Voluinje ir Halie kovojo Liubartas. 1344 m. antrojoje pusje, dalyvaujant Kstuiui, susitarta su Lenkija kartu veikti prie Ordin ir ekij. Lietuvai tai buvo svarbu, nes Ordinas 1344-1345 m. iem kartu su ekijos karaliumi Jonu, Vengrijos karaliumi Liudviku ir kitais talkininkais reng didiul yg LDK. is pavojus, matyt, buvo konkreti paskata Kstuiui, susitarus su Algirdu ir rpinantis valstybs valdymo stiprinimu, uimti Vilni, suimti Jaunut ir pakviesti Algird didiojo kunigaikio sost. Lietuvos metraiai io ygio pretekstu nurodo Jaunut globojusios didiosios kunigaiktiens Jauns mirt. Jaunutis sugebjo pabgti Maskv. Lietuv gro 1347 m. jau staiatikis, gavo valdyti Zaslavl gud emse ir vl sitrauk valstybs gyvenim. Algirdas (1345-1377 m.). Tuoj po perversmo reikjo atremti kryiuoi yg. Ordinas, paskleidus dezinformacij apie siverim jo valstyb, yg sustabd, o lietuviai nusiaub Livonij. Nuolatini kov 1345-1347 m. iniciatyva ir persvara buvo Lietuvos pusje, ygius reng bei juose dalyvavo Algirdas ir Kstutis kartu. Tai rodo, kad LDK perversmo rezultatai buvo priimti. Joje vyko pertvarkymai, susij su Gedimino sn santykiais. Algirdas sitvirtino Vilniuje ir buvusioje Jaunuio daloje. Nebeminimas Manvydas, sugrs Jaunutis gavo nedidel vald, 1348 m. uvo Narimantas, o Karijotas nebuvo links savarankikai veikti. Visa tai sustiprino Algirdo, kaip valstybs valdovo, pozicijas. Inyko valstybs branduolio suskaldymo kunigaiki valdas pavojus - beliko Algirdas bei Trak kunigaiktis Kstutis, dar valds dal Juodosios Rusios, Palenk ir greiiausiai emaitij. Nuo

jdviej santyki labai priklaus valstybs bkl. altiniai rodo bendradarbiavim ir susiklausym, pabria brolikus jausmus. ie daug reik, bet svarbiausia buvo tai, kad, nesujungusi vis jg, LDK nebt atsilaikiusi gausiuose frontuose. Vykstant nuolatiniams karams su Ordinu ir konfliktams su Lenkija, buvo nemanomas koks nors Kstuio separatizmas. Jis bt buvs politin saviudyb. Algirdas paveldjo didel valstyb bei temptus santykius su gausiais kaimynais. Iskirtini bent 3 konflikt ir kar arealai: pati Lietuva ir kitos vakarins LDK sritys - kryiuoi agresijos objektas, Dnepro auktupio ir kairij intak baseinas -LDK ekspansijos 18 pav. Trak kunigaikio Kstuio antspaudas, 1379 m. bei varyb su Maskva objektas, taip pat HalioVoluins em, kur susikirto LDK ir Lenkijos bei Vengrijos ekspansija. U Rusios dar stovjo Aukso Orda. Skmingai koordinuoti valstybs veiksmus tokioje didelje erdvje ir su tokia daugybe partneri galjo stiprus valdovas, nepriverstas derinti veiksm su kit dinastijos nari interesais. Toks ir buvo Algirdas, sprends visus valstybs reikalus ir gyvendins savo sprendimus, ypa karo ygiuose bei miuose Vokiei ordino fronte ar Rusioje. Ikiliausias Algirdo bendradarbis vis laik buvo Kstutis. Jis vald didij paios Lietuvos dal, buvo kovos su kryiuoi agresija kvpjas. Jo darbas -kasdienis gynybos organizavimas, gausi ygi atrmimas, tamp ir nerim Ordino valstybje sjani bri siuntimas j. Kstutis visada bdavo alia Algirdo grsming susidrim su kryiuoiais Lietuvoje, dideli ygi Ordino valstyb ar Rusi metu. Jam danai tekdavo paiam vadovauti ygiams, taip pat ir Rusioje. Nuveikti dideli darbai ir atsakomyb suteik Kstuiui tok savarankikum, kad amininkai danai j gretino su Algirdu, ypa ten, kur Algirdas maiau reiksi. Kitas aktyvus brolis Liubartas veik maesniame areale - HalioVoluins emje - ir tvark santykius su Lenkija bei Vengrija. ia jis buvo savarankikas, pripaindamas Algirdo virenyb ir bendradarbiaudamas su Kstuiu. Algirdo valdymo pradioje Polock valdyti gavo vyriausiasis snus Andrius. XIV a. antrojoje pusje valstybs gyvenim sitrauk kiti Algirdo monos Marijos Vitebskiets suns - Dimitras, Vladimiras. alia Kstuio veik snus Vaidotas. Aktyvs buvo Jurgis Narimantaitis, Karijoto sns. Algirdo valdymo 1-ajame deimtmetyje atjo nauja Gediminaii karta. Jai buvo rasta valstybs ir j interesus bei galimybes atitinkanti vieta. Po skming 1345-1347 m. kov, kai kryiuoiai versi valstybs centr, jiems keli pastojusios pajgos i visos LDK 1348 m. pralaimjo Strvos myje.Tuo metu LDK prarado tak Pskove ir Naugarde. Maskvos kunigaikiai veng atvir kov su LDK, bet stengsi patraukti savo pus LDK tak patekusius smulkius Dnepro baseino emi kunigaikius. Jie 1349 m. sulugd Algirdo pasiuntinybs Aukso Ord pastangas umegzti gerus LDK ir totori santykius. Sudtinga situacija 1349 m. susiklost ir Lenkijos pasienyje, kur Palenk vald Kstutis, o dl Halio-Voluins emi varsi Liubartas. Romos popiei pasiek Lenkijos karaliaus Kazimiero iniciatyva dl Lietuvos krikto. Jis pritar tiems ketinimams, addamas Kstuiui karaliaus karn. Taiau net neinia, ar Kstutis gavo popieiaus bul, nes ruden Kazimieras upuol Liubarto valdas. Karo veiksmai pasienyje vyko ir kitais metais. 1351 m. vyko bendras Lenkijos ir Vengrijos ygis. Kstutis juos pasitiko prie savo emi ribos, Palenkje. Mis nevyko, pereita prie deryb. Kstutis sutiko kriktytis, jam vl buvo pasilyta karaliaus karna. Pirma proga Kstutis nutrauk susitarim, ir tai parod, kad derybomis jis norjo tik sustabdyti siverlius. 1349 m. ir 1351 m. Lietuvai kriktytis sil kaimynai, taiau derybos nebuvo gerai paruotos, greitai iirdavo, i esms skyrsi nuo solidi

Gedimino bandym kriktytis. Jas dar galima laikyti nepavykusiu bandymu sukirinti Algird ir Kstut, nes joki konflikt tarp j nekilo. LDK bei Lenkijos pasienyje kovos aprimo tik 1352 m., kai pagal paliaub sutart Liubartui atiteko Voluin, o Lenkijai - Halias. Po 1348-1349 m. neskmi Algirdas siek susitarti Rusioje su Maskva. Susitarimas 1350 m. buvo sutvirtintas Algirdo bei Liubarto santuokomis su iaurs ryt Rusios kunigaiktytmis (Algirdo mona tapo tverik Julijona). Taika nebuvo tvirta, jau 1352 m. LDK ir Maskva susikirto Smolenske, bet, nors ir neilgam, buvo atsisakyta karo veiksm, sureguliuoti santykiai su Maskvos siuzerenu - Aukso Orda. Dabar Algirdas Rusioje labiausiai rpinosi sutvarkyti LDK staiatiki banyios reikalus. Varybos dl banytini reikal tarp LDK ir Maskvos baigsi tuo, kad 1354 m. Konstantinopolio patriarchas Aleksij ventino iaurs ryt Rusios metropolitu ir Algirdo mog Roman - LDK staiatiki banyios metropolitu. Tai buvo svarbus laimjimas, padjs Algirdui konsoliduoti gud emes bei plsti ekspansij Rusioje, gyvendinti siekim, idstyt 1358 m. - visa Rusia turi priklausyti LDK. Po neilgos pertraukos Algirdas XIV a. 6-ojo deimtmeio viduryje vl msi Rusios emi prijungimo. I pradi daugiausia dmesio skyr Smolenskui. is tai jau buvo pripains Gedimino virenyb, dalyvavo Strvos myje, tai jame imdavo vir promaskvietika grupuot. Algirdas 1356-1359 m. apsupo Smolensk i jo atimtomis ir LDK valdomis paverstomis emmis. Smolenskas pripaino Algirdo valdi, ilaikydamas savo kunigaikius. Algirdas aktyviai veik Severn, Naugardo bei ernigovo emse, jo taka m siekti Ok. vyki eiga ia neinoma, galima kalbti apie j rezultatus - Briansko ir Trubevsko kunigaikiu tapo Algirdo snus Dimitras, kitas snus Kaributas ernigovo ir Severn Naugardo kunigaikiu. Starodubo ir Rylsko kunigaiktis buvo Patrikas Narimantaitis. 1361 m. mirus metropolitui Romanui, LDK staiatiki banyia tapo pavaldi Aleksijui. Algirdas 7-ojo deimtmeio pradioje atliko dar 2 dideles karines operacijas. 1362 m. prie LDK visikai prijungt Kijev valdyti jis paved Vladimirui Algirdaiiui. Aukso Ord itikus suirutei, Algirdas 1362 m. ruden sureng yg totori valdomas emes tarp Dnepro emupio bei Pietinio Bugo, prie Mlynj vanden sumu tenykius totori chanus ir paliko snnus Karijotaiius sitvirtinti vadinamojoje Podolje. Plaiai usimoti Rusioje buvo galima ir todl, kad iki XIV a. 7-ojo deimtmeio pradios karo su kryiuoiais fronte buvo palyginti ramu. Kryiuoiai neinaudojo 1348 m. pergals Strvos myje (ji, matyt, buvo ne itin didel) ir net reiau reng ygius Lietuv. Abudu Ordinai, Vokiei ir Livonijos, 1345-1361 m. sureng LDK tik apie 18 ygi. Vos 1352 m. iem Ordinas sureng yg emaitij, paskui kryiuoius siver Algirdo, Kstuio ir Patriko briai ko gero dar baisiau nusiaub Ordino emes. Taip buvo ir artimiausiais metais, kai Ordino siverimus lietuviai atsakydavo tuo paiu, nevengdavo pirmieji suduoti smg Ordinui. Tokius lietuvi veiksmus bt galima paaikinti tvirta energingai veikiani Algirdo ir Kstuio nuostata, vidaus persitvarkymais Ordine, laikinai j galjusia susilpninti maro epidemija. Ordinui plsti agresij Lietuv visada trukd derybos dl jos krikto. Taip gal buvo 1349 m., bet spontanikos 1351 m. derybos galjo likti ir nepastebtos. Kitaip viskas vyko, kai bene 1357 m. Lietuvos krikto iniciatyvos msi imperatorius Karolis IV. Dertis pas j buvo pasistas kakuris Gediminaitis, o pas Algird 1358 m. atvyko imperatoriaus pasiuntiniai. Algirdas pareikalavo, kad Lietuvai bt grintos Ordino uimtos jos valdov tvonins ems ir LDK siena eit Alnos ir Priegliaus upmis, Baltijos jra iki Dauguvos ioi, Dauguva iki Aivieksts ioi ir pastarja pro Lubano eer Rusios link. Vokiei ordinas turt bti ikeltas Rusios stepes ginti krikionis nuo totori. Taiau visa Rusia turinti priklausyti LDK. ias slygas galima laikyti pagonikosios Lietuvos valstybs Gedimino gimins valdov politine programa, motyvuojania j veiksmus iki pat Lietuvos krikto. Derybos iiro, nes katalikikosios Europos politinms jgoms slygos buvo

nepriimtinos. Derybos, matyt, paskatino Vokiei ordin sukrusti ir vl pulti Lietuv. Taip ir atsitiko 1362 m., kai kryiuoiai po ilgos apgulties pam Kstuio snaus Vaidoto gint mrin Kauno pil. Po io laimjimo didiojo magistro Vinricho Kniprods vadovaujamas Ordinas atkuto. Livonijos ordinas i iaurs 1363-1367 m. kelis kartus puol Upyt ir pasienio sritis. Vokiei ordinas 1364 m. ivalg keli iaur nuo Kauno pro Ariogal, eimius iki ventosios. Juo jis pasinaudojo 1365 m., inaudodamas Ordin pabgusio Kstuio snaus Butauto pretenzijas LDK sost, ygiavo iki Vilniaus, pakeliui sudegindamas Kernavs ir Maiiagalos pilis. Didelis ygis surengtas 1367 m., kai buvo pasiekti Trakai. Lietuvi kontrsmgiai iuo metu gerokai retesni, mintini 1364 m. ir 1365 m. Algirdo bei Kstuio ygiai. LDK padt sunkino nesureguliuoti santykiai su Lenkija dl Voluins. Pagrindins jgos ia nebuvo traukiamos, taiau tekdavo paremti Liubart. 1366 m. Lenkija sureng por skming ygi Voluin, savo vasalu padar Belz valdant Jurg Narimantait, su Kazimieru bendradarbiavo Podols Karijotaiiai. Tokiomis aplinkybmis Algirdas, Kstutis ir Liubartas sudar sutart bei pasidalijo Voluin su Kazimieru ir jo vasalais Gediminaiiais. Kovos atsinaujino jau 1367 m., o 1370 m., Kazimiero mirties metais, Kstutis ir Liubartas atsim vis Voluin. LDK padtis ia pagerjo, negrs Lenkijos diversija. Algirdas po 1366 m. Voluins reikalus jau nesikio. 1367 m. prekybos sutartis su Livonijos ordinu karo veiksm nesustabd. Jie XIV a. 7-8-ajame deimtmetyje kasmet vis labiau pltsi. Lietuvai pavojus kilo dl 3 veiksni. Pirma, tebepuldama emaitij, panemun, Gardino em, Vokiei ordino kariuomen vis daniau traukdavo Lietuvos gilum, iki Vilniaus ir Trak. Po mint 1365 ir 1367 m. ygi ypa dideli buvo 1375 ir 1377 m. ygiai. Antra, Livonijos ordinas 8-ajame deimtmetyje vis daniau ygius reng ventosios basein ir pasiekdavo Neries krantus netoli Vilniaus. Danai koordinuojam ygi skaiius yra spdingas: 1362-1382 m., iki Kstuio mirties, Vokiei ordinas apie 56 kartus ygiavo LDK, Livonijos - 22, 1373 ir 1375 m. ne maiau kaip po 5 kartus. Treia, sugriovs Kaun 1362 m., Veliuon - 1348 m. bei 1363 m. ir kitas panemuns pilis, Ordinas trukd lietuviams jas atstatyti ir ts prie Bajerburgo pradt darb, statydinosi prie Nemuno ibandyt priemon svetimoms emms ugrobti - Ordino pilis Gotesveder (1362-1369 m.), Marienburg (1367-1368 m.). Tai sunkiai seksi, lietuviai danai jas puol, nes jos buvo ypa pavojingos Lietuvai. Nepadjo Lietuvai n eilinis popieiaus silymas kriktytis 1373 m., j nereaguota. Lietuva, tapusi visikai politikai izoliuota, likusi be sjunginink, turjo pasitikti tik savo jgomis. Nors kiek sustabdyti Ordino ygius galjo tik atsakomieji ygiai jo valstyb. Taiau didelis Algirdo ir Kstuio ygis 1370 m. baigsi pralaimjimu prie Rdavos. Vis dlto 13731377 m. Kstutis, Algirdas ir j sns sureng ne maiau kaip 7 ygius. ie ygiai nebuvo tokie efektyvs, kaip 1345-1361 metais. Pavojus i Vakar vis didjo, o LDK po keleri met (1363-1367 m.) pertraukos vl buvo traukta kar Rusioje. Pagrindinis LDK politinis varovas iaurs ryt Rusioje Maskva telk sjungininkus, inaudodavo staiatikybs teikiamas propagandos galimybes ir stiprjo. LDK tebepalaik Rusioje Maskvos oponentus, vis pirma Tver, ir Algirdas sureng 3 ygius Maskv, matyt, tikdamasis padti Tvers kunigaikiui Mykolui uimti Vladimiro, t. y. iaurs ryt Rusios, didiojo kunigaikio sost, jau seniai buvus Maskvos kunigaiki rankose. 1368 m. Algirdas, Kstutis, Smolensko ir Tvers pulkai atygiavo prie Maskvos, bet Kremliaus paimti net neband. 1370 m. ygis buvo pakartotas, bet Kremlius vl neturmuotas, pagaliau ir 1372 m. ygis baigsi be rezultat. Tarp t ygi Algirdui dar tekdavo tramdyti tarp LDK ir Maskvos besiblakanius smulkius pasienio kunigaikius. Laimjimu galime laikyti LDK staiatiki banyios metropolijos atkrim po energingo Algirdo 1371 m. demaro Konstantinopolio patriarchate ir ilgos bylos. 1375 m. metropolitu buvo paskirtas energingas ir gudrus dvasininkas Kiprijonas.

Tvers palaikymo akcija, pareikalavusi keli ygi Maskv ir atitraukusi i vakar ten reikalingas pajgas, LDK nieko nedav, tik sustiprino Maskvos autoritet Rusioje, parod, kad lengvas LDK skverbimasis Rusios emes baigsi. Taigi 8-ojo deimtmeio viduryje Lietuvos valstyb pakliuvo sunki padt. Negana to, Liubartas ir Kstutis 1376 m. vl pradjo kovas su Lenkija. Po 1377 m. lenk puolimo buvo susitarta, kad Liubartui priklauso visa Voluin, taiau LDK jgos buvo dar labiau skaidomos. Susiklosius tokiai padiai, 1377 m. gegus mn. mir Algirdas. Didij gyvenimo dal praleids ant irgo, Algirdas pasiymjo kaip labai energingas, gabus karvedys, gebjo aprpti didiuls valstybs reikalus. Jis daugiau pasitikjo ginklu negu diplomatija. Suprasdamas politin krikionybs svarb, jis liko pagonis. T pat galima sakyti apie artimiausi Algirdo talkinink Kstut. Jie puikiai veik konkreiomis aplinkybmis, bet nematyti, kad bt skyr daugiau dmesio ir pastang per 1358 m. derybas idstytai savo politinei programai gyvendinti. Daugiausia tradicin politin veikla nebedav reikiam rezultat, susiklosius naujovikoms situacijoms. Pirmojoje Algirdo valdymo pusje LDK turjo iniciatyv: ir Rusioje, ir kare su kryiuoiais daug laimta. Valdymo pabaigoje jau paklita gili kriz, nes nepaprastai padidjo kryiuoi spaudimas, o ekspansija Rusioje atsitrenk rus valstyb - Maskv. Svarbiausia neskmi prieastis buvo politinis ir kultrinis konservatizmas, ukirts keli krato modernizavimui, atveds LDK politin izoliacij. Be sjunginink jai vienu metu teko skaidyti jgas ir kovoti toli vienas nuo kito esaniuose frontuose. Didiausi Algirdo laimjimai buvo kryiuoi agresijos atlaikymas ir tai, kad, suderins Gediminaii interesus, ilaik viening, dalines kunigaiktystes nesuskilusi LDK. Jogaila ir Kstutis 1377-1382 m.: dviej kart ir dviej politini linij konfliktas. Algirdas didiojo kunigaikio sost paliko vyriausiajam savo ir Julijonos snui -Jogailai. sitvirtinti jame Jogailai teko paiam. alia jo valstybs gyvenime tebesireik Kstutis, i pradi lojalus Jogailai, rms j ir bendradarbiavs. Kitaip susiklost Jogailos santykiai su vyresniaisiais broliais i Algirdo ir Marijos santuokos. 1377-1378 m. iem Andrius pasitrauk Pskov, paskui - Maskv. Nepatenkintas Jogailos sigaljimu, jis tikjosi Maskvos padedamas ugrobti valdi LDK. 1379 m. Maskva sureng yg Severn em, um Dimitro Algirdaiic valdas, ir is perjo Maskvos pus. Valdaniosios gimins nariai siek su kitc valstybs pagalba ugrobti valdi. Tai rod didjani LDK, taip pat ir dinastijol kriz. LDK padt lengvino tai, kad Maskva nepajg perbgliams suteikti efektyvios pagalbos. Pavojingiausia padtis klostsi kare su kryiuoiais. Ordinas tebereng galingus ygius Lietuvos gilum. 1379 m., kai Ordinas eilin kart grasino Vilniui, Jogaila ryosi pirmajam naujosios politikos ingsniui. Vasar Jogailos brolis Skirgaila buvo pasistas Vakarus ir Ordino valstybje aptar abiej valstybi santykius bei Lietuvos krikto galimybes. Jau ruden Jogaila ir Kstutis Trakuose sudar su Ordinu sutart, 10 met apsaugani Kstuio gud valdas. 1380 m. iem Jogaila vienas susitar su Livonijos ordinu dl laikinos savo lietuvikj vald ir Polocko apsaugos nuo puolim. Paliauboms baigiantis, 1380 m. gegus mn. Dovydikse Jogaila slapta nuo Kstuio sudar dar vien sutart su Ordinu dl savo emi apsaugos. Jis taip pat sipareigojo neremti Kstuio, jei Ordinas pult Trak kunigaiktyst. Pasieks laikin taik su Ordinu, Jogaila sudar koalicij su Aukso Orda prie Maskv. 1380 m. LDK kariuomen ygiavo padti totoriams prie Maskv, bet dl neaiki prieasi nespjo lemiam m Kulikovo lauke. M laimjs Maskvos kunigaiktis Dimitras dar labiau sustiprino savo, kaip rus emi vienytojo, autoritet. 1381 m. jo pus persimet LDK staiatiki metropolitas Kiprijonas, susilpnindamas LDK pozicijas Rusioje.

Naujasis Jogailos bei Ordino santyki kursas ir neskm Rusioje sudar prielaidas konfliktui su Kstuiu kilti. 1381 m. Ordinas, formaliai nepaeisdamas ankstesni sutari, por kart siaub Trak kunigaiktyst bei emaitij. Iaikjus nuo Kstuio slepiamos Dovydiki sutarties slygoms, konfliktas tapo neivengiamas. 1381 m. ruden Kstutis, pasinaudojs Skirgailos ivykimu malinti bruzdant Polock, um Vilni ir didiojo kunigaikio sost. Jogaila gavo valdyti Krv ir Vitebsk. Polock sugro Andrius. Atrod, kad Kstutis sigaljo LDK, bet pasirod, kad neilgam. Kstuio politika, kurios tikslas buvo tbtin kova su Ordinu, lugd krato k, alino gyventojus, m nebepatenkinti Lietuvos visuomens. Ji parm Jogail: 1382 m. birelio mn. pirklio Hanulo vadovaujami Vilniaus miestieiai sukl mait ir sileido Jogailos kariuomen. Jogaila susigrino didiojo kunigaikio sost. Liepos mn., atnaujins paliaubas su Ordinu, jis pam Trakus. 1382 m. rugpjio mn. sujusios Jogailos bei Kstuio kariuomens lemiamo mio taip ir nepradjo. Jogail rm Ordinas. Kstutis, matydamas jo karin persvar bei atsivelgdamas emaii nenor dalyvauti tarpusavio kovose, sutiko dertis. Taiau Kstutis su Vytautu buvo suimti. Neprajus savaitei, Krvos pilyje kalintas Kstutis buvo rastas negyvas, neinia, ar nuudytas, ar pats nusiuds. 1382 m. ruden Vytautas pabgo i kaljimo ir pasidav Ordino globai. Jogailos ir Kstuio konfliktas buvo daugiareikmis. Jogaila siek paalinti valstybje aktyv ir j varant Kstut bei io reikal paveldtoj Vytaut. Kstutis tam pasiprieino. Antra, Kstutis siek, kaip ir anksiau, tbtinai kovoti su Ordinu, nesiskaitydamas su nuostoliais ir neiekodamas kompromis. iuo metu jis nesidomjo reikalais Rusioje, o tai gali reikti, kad kov su Vokiei ordinu jis laik svarbiausiu valstybs udaviniu. Aktyviai veikdamas abiejuose frontuose, Jogaila, net ir patyrs neskmes Rusioje, neiekojo, kaip Gediminas, sjunginink kovai su kryiuoiais, bet m siekti taikos su Vokiei ordinu. Jis susilauk alinink, bet dl Vokiei ordino agresyvumo perspektyvos buvo neaikios. konflikt galima pavadinti kart konfliktu, taiau Jogailos bendraamis Vytautas irgi palaik tv prie Jogail. Vytauto bgimas Ordin parod, kad jis nebuvo politinis konservatorius. Jo ir Jogailos konflikto esm -valdios trokimas. Prasidjo juodviej santyki veikiamas svarbus ir lemtingas Lietuvos gyvenimo penkiasdeimtmetis. *** Pagonikosios Gedimino gimins valdymo imtmetis Lietuvai buvo reikmingas tuo, kad Lietuvos valstyb sitvirtino lietuvi emse ir, prisijungusi Rusios emi, tapo viena i stipriausi regiono valstybi. i valstyb sukrusi lietuvi tauta buvo istorijos vyksmo Europoje subjektas. Tiesa, neprimusi krikto, ji beveik vis laik buvo politikai izoliuota. Pagonyb padjo ilikti ir isaugoti etnokultrin savitum, bet kartu trukd modernizuoti visuomen ir valstyb bei mokytis i kit krat patyrimo. Lietuvai politinmis priemonmis pavyko apginti savo emes nuo Vokiei ordino ir jo talkinink agresijos. Taiau jau XIV a. antrojoje pusje tos konservatyvios priemons lm politin inertikum LDK politins bei kultrins izoliacijos likvidavimas netapo jos valdov veiklos programa. Be to, krato jgos buvo iskaidytos didelje erdvje. Lietuvai m grsti pavojus pralaimti kar su Ordinu. XIV a. 8-ojo ir 9-ojo deimtmei sandroje valstyb sukrt dinastijos nari tarpusavio kovos ir pastangos gyvendinti savo interesus su kaimynini, prieik LDK ali pagalba. Galjo prati didiausias tautos laimjimas -Lietuvos valstyb. Naujoji valdanij karta m iekoti ieities i krizs.

III. LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTYST JOGAILOS IR VYTAUTO LAIKAIS

1. JOGAILOS VALDYMAS. KRVOS SUTARTIS IR KRIKTAS. Mirus Kstuiui, atstovavusiam senajai XIV a. antrosios puss Lietuvos politik kartai, baigsi pirmasis vidaus kov etapas. I politins arenos buvo paalinta viena i svarbiausi jg, o Vytauto verimasis valdi laikinai pristabdytas. 1382 m. ruden Kstuio snui Vytautui pabgus i kalinimo Krvos pilyje ir met pabaigoje pasidavus Ordino globai, prasidjo naujas, dabar jau nuo Jogailos ir Vytauto santyki priklausantis LDK istorijos laikotarpis. Politinio sprendimo paiekos. 1383-1384 m. jos dar tak tolesniam Lietuvos valstybs likimui. Konkreiai daug kas priklaus nuo pakitusios situacijos Vidurio ryt Europos regione. 1382 m. rugsjo mn. mir Liudvikas I - nuo 1370 m. personaline unija susiet Vengrijos ir Lenkijos karalius i Anu dinastijos. Dviej valstybi unija iiro. Lenkijos sosto paveldtoja buvo paskelbta maamet jaunesnioji Liudviko I dukt Jadvyga. Politin valdi Lenkijoje Jadvygos maametysts laikotarpiu kontroliav Maosios Lenkijos ponai tolesn karalysts likim siejo su jos vedybomis. Tarp galim pretendent vedybomis uimti Lenkijos karaliaus sost buvo ikelta ir Lietuvos didiojo kunigaikio Jogailos kandidatra. Tuo pat metu pasikeit situacija ir Rytuose. Chano Tochtamyo vadovaujama totori-mongol kariuomen 1382 m. rugsjo mn. nuniokojo Maskvos kunigaiktyst ir kuriam laikui sustabd jos ekspansij LDK emes. 1382 m. spalio mn. 31 d. Jogaila, dalyvaujant jaunesniesiems broliams, sudar su Ordinu 3 susitarimus, kuriais sipareigojo: 1) per 4 metus apsikriktyti pats ir pakriktyti vis valdom krat; 2) bti Ordino karo sjungininku; 3) Ordinui ura emaitij iki Dubysos ups. Sutartis buvo sudaryta, bet neratifikuota, t.y. nepatvirtinta LDK valdovo antspaudu. Dubysos sutart ratifikuoti planuota kit kart susitikus su Ordino vyresnybe. Taiau antrosios derybos Dubysos saloje nevyko. Pasinaudojs formaliu pretekstu 1383 m. liepos mn. 19 d. Jogaila sulugd susitikim ir 1382 m. sutarties ratifikavim. 1383 m. liepos mn. pabaigoje karo veiksmai su Ordinu bei j rmusiu Vytautu atsinaujino. Vytautas, rads prieglobst prieo stovykloje, ipltojo aktyvi karin ir diplomatin veikl prie Jogail. Vytaut rm 1383 m. pas j Ordino valdose susibr alininkai, nepatenkinti didiojo kunigaikio valdia Lietuvoje. Taiau

bendradarbiavimas su Ordinu buvo tik laikina Vytauto politikos priemon. 1383-1384 m. Vytautas rod remis Ordin -dalyvavo jo organizuotuose ygiuose prie LDK, o 1384 m. sausio mn. 30 d. net ura jam emaitij iki Nevio ups. Kita vertus, jis palaik slaptus ryius su Jogaila ir 1384 m. liepos mn. pabaigoje, sugriovs bei sudegins 3 strategikai svarbias atramines Ordino pilis Lietuvos pusje prie Nemuno (Marienburg, Jurgenburg ir Naujj Bajerburg), gro Lietuv, pasidav Jogailos valdiai ir atgavo visas tvo Kstuio valdas, iskyrus Trakus. 1384 m. Jogailos ir Vytauto kompromisas tapo manomas, nes abu jie priklaus naujai mstani Lietuvos politik kartai, supratusiai, kad kriktas yra 19 pav. Seniausias Kstuio snaus Vytauto vienintelis bdas krizei veikti ir Lietuvos valstybs antspaudas, 1379 m. tarptautiniam autoritetui stiprinti. Krikto problema. Lietuva galjo pasirinkti tris kelius - priimti krikt i Ordino, Maskvos arba Lenkijos. Santykiuose su Ordinu dl krikto buvo paengta toliausiai. Jogaila 1382 m. Dubysos sutartimi sipareigojo apsikriktyti pats bei pakriktyti vis krat, o Vytautas, pabgs Ordino valdas, 1383 m. spalio mn. 21 d. net apsikriktijo Vygandu. Taiau 1384 m. vasar nutrauk visas derybas su Ordinu ir atnaujin kar, Jogaila su Vytautu sutartinai atsisak tokio pavojingo, priklausomyb nuo Ordino stumianio krikto. 1383-1384 m. Jogaila, galvojama, veikiamas staiatiks savo motinos kunigaiktiens Julijonos ir jos alinink staiatiki, svarst galimyb suartti su Maskva bei priimti staiatikyb. Galvota net apie vedybas su Maskvos kunigaikio Dimitrijaus Donieio dukterimi Sofija ir ta proga norta priimti krikionyb. Daroma prielaida, kad po chano Tochtamyo ygio prie Maskv dl to buvo sudaryta sutartis. Taiau ir io plano atsisakyta, baiminantis, kad suartjimas su Maskva ir staiatikybs primimas pernelyg sustiprins Maskvos tak LDK ir nesustabdys Ordino agresijos prie kitatikiais laikomus staiatikius. Jogaila pasirinko treij pretendent kriktyti - Lenkij. i kaimynin slav valstyb XIV a. pabaigoje atrod ne tik maiausiai pavojinga, bet ir galjo tapti rimta atsvara Maskvos pretenzijoms prisijungti LDK slav emes, bti sjungininke prie Ordin. Be to, Lenkijos politikai sil palankiausias krikto primimo slygas - Jogail kviet uimti Lenkijos karaliaus sost. Galvojama, kad pirmuosius kontaktus su Jogaila lenkai galjo umegzti dar 1383 metais. inoma, kad Jadvygos karnacijos ikilmse Krokuvoje 1384 m. spalio mn. 15 d. dalyvavo ir Jogailos pasiuntiniai. Taigi 1384 m. abi puss apsisprend ir pradjo derybas dl Jogailos vedyb su Jadvyga, Lenkijos sosto ir Lietuvos krikto. 1385 m. sausio mn. Krokuv atvyko oficiali Jogailos brolio ir artimiausio patiktinio Skirgailos vadovaujama lietuvi delegacija prayti Jadvygos rankos. Jos nariai lanksi Krokuvoje ir Budoje, kur tuo metu rezidavo Jadvygos motina Elbieta, ir tarsi dl vedyb bei Lietuvos krikto. Padt komplikavo tik tai, kad dar ankstyvoje vaikystje Jadvyga savo tvo karaliaus Liudviko I valia buvo suadta su Austrijos princu Vilhelmu Habsburgu, kuris 1385 m. vasar atvyko Krokuv, ketindamas j vesti. Taiau visai Jadvygos itekinimo akcijai vadovav Maosios Lenkijos ponai tvirtai rm Lietuvos didiojo kunigaikio Jogailos kandidatr, tikdamiesi, kad naujakriktis valdovas, tvarkydamas valstybs reikalus, pasiduos Lenkijos politik - pasauliei ir dvasinink - takai, o didiuls LDK ems atsivers lenk kolonizacijai. Ne maiau svarbu Lenkijai buvo padaryti Lietuv kovos su bendru prieu - Ordinu -sjungininke. Derybas, kaip teigiama istoriografijoje, vainikavo 1385 m. rugpjio 14 d. dokumentas, kuris danai vadinamas Krvos unijos aktu. Krvos sutarties aktas. iuo dokumentu Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila,

tapdamas Lenkijos karaliumi, sipareigojo apsikriktyti kartu su visais savo valstybs gyventojais pagonimis, atlyginti Jadvygos suadtiniui Austrijos princui Vilhelmui u vedyb sutarties netesjim, savo jgomis ir lomis atgauti ir sugrinti Lenkijai priklausanias emes, paleisti visus lenk belaisvius, LDK prijungti prie Lenkijos karalysts. Btent paskutinysis Jogailos paadas, lotynikame akto tekste ireiktas odiu applicare, ir sukl didiausi diskusij istoriografijoje dl menamo LDK inkorporavimo Lenkijos karalyst 1385 metais. iandien nemaai Lietuvos ir Lenkijos istorik sutinka, kad Krvos sutartis nebuvo jokia unija. Krvos aktu Jogaila tik patvirtino per pirlybas Jadvygai Skirgailos jo vardu duotus pasiadjimus. Jogailai uimant Lenkijos sost, galjo bti suraytas oficialusis Lenkijos ir LDK sutarties aktas. Taiau tokio dokumento nra inoma. Atvirkiai, yra net bandym rodyti, jog iki ms dien Krokuvos kapitulos archyve iliks 1385 m. rugpjio 14 d. Krvos akto originalas tra politiniais tikslais Lenkijos puss parengtas falsifikatas. Krvos akto autentikum istorikai vis dar aptarinja, mokslin diskusija, reikalaujanti nauj papildom tyrim, tik prasideda, taiau jau dabar galima tvirtinti, kad XIV a. pab. LDK nebuvo visuomenini jg, suinteresuot Lietuvos valstybs susijungimu su Lenkijos karalyste. Tai patvirtina ir faktas, kad, Jogailai ivykus karaliauti Lenkij, platieji Lietuvos bajorijos sluoksniai parm Vytauto pastangas tapti pilnateisiu suverenios LDK valdovu. Kita vertus, pati Lenkija XIV a. Pabaigoje dar nebuvo pajgi absorbuoti pagal plot u j daug didesn, visikai skirting tautiniu atvilgiu, visuomens ir valstybs organizacijos bei kultros prasme valstyb _ LDK. Galima kalbti apie Jogailos suinteresuotum sudaryti politin sutarti su Lenkija, kuri padt iplsti Gediminaii dinastijos valdi regione ir tokiu bdu sustiprinti savo, kaip monarcho, ir Lietuvos valstybs tarptautines pozicijas bei presti. Krvos akt, kalbant i dien politikos terminu, galima bt pavadinti ketinim protokolu, kuriuo norta vadovautis, umezgant naujus tarpvalstybinius LDK ir Lenkijos santykius. 1386 m. pradioje Jogaila atvyko Krokuv, buvo pakriktytas Vladislovo vardu, sutuoktas su Jadvyga, karnuotas Lenkijos karaliumi. Kriktas ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts visuomen. 1386-1387 m. iem, Jogailai atvykus Lietuv, ia buvo toliau vykdomi Krvos aktu deklaruoti ketinimai. Sostinje Vilniuje prasidjo oficiali krikto akcija, kurtos pirmosios parapijos, statomos katalik banyios. 1387 m. Jogaila paskelb 3 privilegijas - steigiamos Vilniaus vyskupysts vyskupui, Lietuvos bajorams katalikams ir Vilniaus miestieiams. Jomis buvo ireikta LDK visuomens naujos raidos programa. 1387 m. vasario mn. 17 d. privilegija Jogaila steig ir aprpino Vilniaus vyskupyst. Vilniaus vyskupas i didiojo kunigaikio gavo dal Vilniaus miesto, Tauragn pil su valsiumi, Labanoro ir Molt dvarus, Verki bei Bokt valsius. ias valdas sudar 5060 kaim. Taip valdovo aktu i didiojo kunigaikio emi fondo buvo sukurta pirmoji Lietuvoje stambi latifundija, kurios dydis pranoko bet kurio didiausio to meto emvaldio valdas. ems valdomis bei kitaip materialiai buvo aprpintos ir steigiamos banyios. Banyios ems bei jose gyven valstieiai buvo atleisti nuo vis prievoli, net nuo karo tarnybos, taip pat mokesi valdovui bei apsaugoti nuo pasaulietins valdios kiimosi teismo ir administracijos reikalus. Taigi jau pirmaisiais krikto primimo metais Lietuvos katalik banyia buvo ne tik gerai aprpinta materialiai, jai suteiktas ekonominis ir teisminis imunitetas valstybje. ia prasme ji susilygino su Lietuv kriktijusia Lenkijos banyia, kuri kelet imt met siek tvirtinti imuniteto teises. Dalinio imuniteto teiss buvo suteiktos Lietuvos bajorams. 1387 m. vasario 20 d. Jogailos privilegija visi krikt prim bajorai katalikai, atliekantys karin tarnyb, gavo nuosavybs teises tvonines emes, teis laisvai jomis disponuoti, nevaromai tvarkyti dukter itekinimo ir kitus moter turto reikalus eimoje. Bajor tvonins valdos buvo atleistos nuo

vis darbo prievoli didiajam kunigaikiui, iskyrus pili statyb bei remont. Taiau 1387 m. privilegija nepanaikino bajor natrini ir pinigini mokesi valdovui. Bajor tvonins valdos ir toliau liko pavaldios didiojo kunigaikio teismo jurisdikcijai. 1387 m. kovo 22 d. Jogailos privilegija Vilniui suteikta Magdeburgo teis. Vilnius tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kurio miestiei bendruomenei buvo suteikta savivalda. Tiesa, Magdeburgo teis veik ne visoje tuometinio Vilniaus teritorijoje. Greta miestiei administracijos valdomos miesto dalies buvo teritorijos, vadinamosios jurzdikos, pavaldios didiajam kunigaikiui, vyskupui ar bajorams. 1387 m. Jogailos privilegijos paspartino dvasinink, bajor ir miestiei luom klostymsi, sukr naujos LDK visuomens teisinius pagrindus. Tolesn visuomens! reformavimo darb kuriam laikui sutrikd 1389 m. atsinaujinusi vidaus kova tarp Vytauto ir Jogailos. Vytauto kova dl valdios. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, ikilo LDK valdymo problema, kuri mginta sprsti Skirgail paskyrus Jogailos vietininku. Viso krato suverenu liko pats Jogaila. Skirgaila neturjo LDK monarcho teisi, jam priklaus tik Jogailos suteikta vykdomoji valdia. Koki reali valdi turjo Skirgaila, nra aiku. inoma, kad 1387 m. balandio 28 d. aktu Jogaila pripaino jam faktik pirmenyb prie kitus Gediminaiius, bet nra rodym, kad kiti kunigaikiai jo klaus. Atvirkiai, visuose ilikusiuose srii kunigaiki homogialiniuose ratuose itikimyb adama Jogailai, o Skirgaila visikai neminimas. Tai patvirtina ir pirmieji Skirgailos vietininkavimo LDK metai. Besiklostanti savotika Algirdo ir Kstuio valdymo sistemos reminiscencija lugo, nes Skirgaila nesugebjo vykdyti Jogailos jam patiktas LDK valdytojo pareigas. Skirgailos valdymas Vilniuje netruko sukelti ne tik kit Gediminaii, bet ir bajorijos bei platesnij gyventoj sluoksni nepasitenkinim. Jogaila mgino stabilizuoti padt 1389 m. atsisdamas Vilni senin i Lenkijos Klemens Moskoevsk. Taiau lenk karins gulos kurdinimas LDK sostinje tik padidino tamp ir vietos gyventoj nepasitenkinim. Klostsi Vytautui palanki situacija. Mat jis puoseljo vilt uimti Skirgailos viet. Reziduodamas Gardine, Vytautas telk apie save nepatenkintuosius Jogailos politika Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. 1389 m. antrojoje pusje jis pradjo atvir kov, mgindamas jga uimti Vilni. Akcijai nepavykus, Vytautas ryosi antr kart prayti Ordino prieglobsio bei karins paramos ir u tai 1390 m. sausio 19 d. aktu sipareigojo vykdyti visus 1384 m. susitarimus su Ordinu. Prasidjo smarkus dinastinis Gediminaii karas. Vytautas su Ordino kariuomene ne kart puol Lietuv iki pat Vilniaus ir niokojo taip troktam valdyti krat. Nordamas dar labiau sustiprinti savo politin tak LDK, ypa slav emse, bei tarptautines pozicijas, Vytautas atnaujino kontaktus su Maskva. 1391 m. jis itekino savo dukter Sofij u Maskvos didiojo kunigaikio Vasilijaus I ir ved derybas dl sjungos sudarymo. Stiprjanti Jogailos ir Vytauto konfrontacija vis labiau kl nerim ir Lenkijos ponams, nepatenkintiems, kad naujasis karalius rpinasi LDK reikalais. Nordamas isaugoti Lenkijos sost ir nutraukti jo tvonines emes alinant tarpusavio kar, neadjus greitos pergals n vienai pusei, Jogaila dar kart ryosi kompromisui. 1392 m. pavasari jis pasil Vytautui taik ir LDK vietininko pareigas. Vytautas prim pasilym ir 1392 m. vasar, antr kart paliks Ordin, gro Lietuv. Astravo sutartis. Naujojo Vytauto ir Jogailos susitarimo slygos buvo uraytos 1392 m. rugpjio 4 d. Astravo sutartyje. iuo aktu Jogaila sugrino Vytautui Trak kunigaiktyst ir kitas tvonines Kstuio emes bei dovanojo nauj. Vytautas gavo teis Jogailos vardu valdyti vis LDK su sostine Vilniumi ir tituluotis Lietuvos kunigaikiu". Jis oficialiai pripaino ess Jogailos vasalas, kurio ems po jo mirties atiteks siuzerenui Lenkijos karaliui. I LDK vietininko pareig paalintam Skirgailai paliktas valdyti Polockas, o vliau duota Kijevo kunigaiktyst, kur 1397 m. jis buvo nunuodytas.

2. VYTAUTO SITVIRTINIMAS LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS SOSTE. Valstybs vidaus padtis, Jogailos statusas ir santykiai su Vytautu. Astravo sutartimi buvo engtas tik pirmas, juridikai gal ne visai sunormintas ingsnis, kuriuo bandyta sprsti dviej valstybi - Lenkijos ir LDK - valdymo problemas. Iki 1401 m. nra inomo dokumento, kuriame bt aikiai pasakyta, kad Vytauto turima valdia yra Jogailos pavesta ir aptarta, kokiomis slygomis. Tik aiku, kad oficialiuose dokumentuose, raytuose po 1392 m., Vytautas jau minimas pirmas po Jogailos. Pats Vytautas vidaus santykiuose dar pabr Jogailos virenyb, taiau faktikai Astravo sutartis pradjo tvirtinti Vytauto, kaip savarankiko LDK valdovo, pozicijas. Pirmieji reali Vytauto valdi pajuto atskir LDK srii kunigaikiai, kil daniausiai i Gedimino gimins. Daugelis i j, 1386-1388 m. homogialiniais aktais formaliai prisiek vasalin itikimyb Jogailai, Jadvygai ir Lenkijos karnai, iki 1392 m., remdamiesi eimos paveldjimo teismis, savarankikai vald savo kunigaiktystes. itoks kunigaiki sigaljimas silpnino centrin didiojo kunigaikio valdi, i vidaus ard valstyb, kl grsm jos teritoriniam vientisumui. Sritini kunigaiki problema pasidar ypa aktuali, kada Jogaila ivyko gyventi Lenkij, o jo paskirtas Skirgaila nesugebjo LDK sitvirtinti kaip didysis kunigaiktis. Vytautas, gerai suprats LDK - didel teritorij uimaniai, nevientisos struktros valstybei - kylant pavoj, pradjo gyvendinti skausming, bet efektyvi valstybs centralizacijos politik, kuri sukrt LDK visuomen ir kartu paspartino jos modernizacij. Per trump laik - kelerius metus - Vytautas, nesiskaitydamas su priemonmis, atm i Jogailos broli ir j pdini valdytsias sritines kunigaiktystes. Jauniausiasis Jogailos brolis vitrigaila, savavalikai po motinos mirties siviepatavs jos valdytame Vitebske, buvo Vytauto kariuomens apsuptas, suimtas ir isistas Jogailai Krokuv. Panaiai i sritini kunigaiki buvo paalinti ar priversti bgti ir kiti Algirdaiiai: Kaributas - i Severn Naugardo, Vladimiras -i Kijevo, Teodoras, Liubarto snus, - i Podols ir t.t. Paalintj kunigaiki vietas um Vytauto paskirti vietininkai. Didiojo kunigaikio valdios atstovais tapo visikai nauji mons, nesusij giminysts saitais su Gediminaii dinastija ir negalj pretenduoti i didiojo kunigaikio valdi ar jos nepaisyti. Daugelis i j buvo Vytautui itikimi bajorai katalikai i politinio LDK branduolio - Lietuvos. XIV a. pabaigoje gyvendintos valstybs valdymo reformos nuostatos i esms pakeit LDK vidaus situacij. Vis tviriau monarcho valdi rm naujas socialinis sluoksnis kunigaikiams nepriklaus bajorai emvaldiai. Vytautui sitvirtinant valdioje, j emvalda buvo dar palyginti smulki. 1387 m. Jogailos privilegijoje bajorams visi emvaldiai nekunigaikiai dar suprantami kaip viena visuma. Btent Vytauto protekcionistin politika, paremta emi ir valdini dovanojimais u tarnyb, sudar prielaidas didikams atsirasti. I didiojo kunigaikio dovanojim XIV-XV a. sandroje iaugo pirmosios didels bajor emvaldi gimins -Manvydai, Ksgailos, Radvilos, Gotautai. Jie tapo ir pirmaisiais Vytauto kurto naujo administracijos aparato pareignais, dalyvavo visose svarbiausiose valdovo politinse-karinse akcijose. Formuodamas nauj visuomens sluoksn, remiant didj kunigaikt, Vytautas i pat pradi stengsi neleisti, kad labai ikilt kai kurios bajor gimins ir imt grsti didiojo kunigaikio valdiai. Vytautas bajorams lietuviams dosniai dalijo emes Rusioje, neskirdamas vienam bajorui dideli vald vienoje vietoje. Etnins Lietuvos ems Vytauto laikais dar iliko didiojo kunigaikio rankose. Teritorin valstybs centralizacija, bajor emvaldos didinimas sustiprino didiojo kunigaikio valdi visoje LDK, leido pradti reformuoti centrins valstybins valdios aparat. Vytauto laikais didiojo kunigaikio taryboje kunigaiki vietas um takingiausieji bajorai, valdovo paskirti auktas valstybs tarnybas bei po krikto politin LKD gyvenim sitrauk katalik banyios auktieji dvasininkai. Tiesa, aptariamuoju laikotarpiu didiojo kunigaikio tarybos sudtis dar nebuvo nusistovjusi, jos nariai posdiaudavo nereguliariai, taiau ji jau dirbo.

Lietuvos bajorija, parmusi LDK emi centralizacijos politik, tikjo, kad Vytautas isaugos LDK suverenum, palaikydamas santykius su Lenkijos karalyste, ir gebs valstybje ilaikyti Rusios emes. Kitaip naujj situacij vertino Lenkijos visuomen. Vytauto centralizacijos politika kirtosi su Lenkijos interesais. Lenkijos bajorija pretendavo derlingas Voluins ir Podols emes, todl brendo konfliktas. Susidar paradoksali situacija: Vytautas, pajungdamas savo valdiai Vilniuje visas LDK emes, veik Jogailos, kaip aukiausiojo siuzereno, vardu. I tikrj ia savo veikla Vytautas kr konfliktin situacij su Jogaila kaip Lenkijos karaliumi. Juridikai bdamas tik Jogailos vietininkas, Vytautas faktikai jau pirmaisiais savo valdymo metais vykd labai savarankik usienio politik. Tai aikiai matyti is jo sutari su Ordinu. Vytauto pirmtakas Skirgaila visus tuos reikalus tvarkydavo Jogailos ir savo vardu, o Vytautas - tik savo. Galop Vytautas net msi atsakomybs disponuoti LDK teritorija, 1398 m. Salyno sutartimi savo vardu patvirtindamas emaitijos atidavim Ordinui. Salyno suvaiavime 1398 m. Vytautas pasirod jau ne kaip Jogailos vietininkas, o kaip suverenus LDK valdovas, tituluojamas Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Usitikrinusiam Lietuvos visuomens param, 1392-1398 m. Vytautui pavyko centralizuoti LDK emes ir perimti j valdym, taiau juridikai jis neskubjo nutraukti santyki su Jogaila. Vytauto, kaip LDK valdovo, savarankikumo stiprjimui XIV a. pabaigoje nesiprieino, nesisteng jo apriboti ir Jogaila. Tai, be abejo, nereikia, kad Jogaila neturjo sav, su Vytauto politika ir planais besikertani dinastini interes LDK. Per 13 vedybinio gyvenimo met nesulauks i santuokos su Jadvyga palikuonio, Jogaila gerai suprato, kad, jam mirus be sosto pdinio, naujasis Lenkijos karalius galt pretenduoti i LDK, paverdamas teises Gediminaii dinastijos palikim. Tai vert Jogail remti Vytaut, beje, taip pat neturjus snaus, kaip Lietuvos didiojo kunigaikio reprezentant ir isaugoti suvereni LDK- atsvar galimam Lenkijos pon politiniam spaudimui. itaip vertinant Jogailos ir Vytauto santykius XIV a. pabaigoje, patikimesns atrodo ir istorikams abejones tebekelianios istoriniuose altiniuose ilikusios uuominos, es 1398 m. vyko Jogailos ir Vytauto pasitarimai su popieiumi dl Vytauto karnacijos Lietuvos karaliumi. LDK virtimas karalyste tvirtai apsaugot j nuo galimo inkorporavimo Lenkijos karalyst ir garantuot, kad Lietuvos valstyb iliks Gediminaii dinastijos valdioje nepriklausomai nuo Lenkijos sosto likimo. Tokiu atveju suprantamesnis ir Lietuvos bajor elgesys Salyno suvaiavime 1398 m., kur, Vytautui paskelbus karaliens Jadvygos reikalavim mokti lnin priklausomyb liudijani duokl, jie protestuodami vieai paskelb Vytaut karaliumi. i akcija, neturjusi jokios juridins galios, pademonstravo aik LDK bajorijos poir santykius su Jogaila ir Lenkijos karalyste. Tai buvo rodymas, kad ne tik Vytautas, bet ir LDK visuomen buvo pasiryusi ginti savo valstybs savarankikum, apeidama Jogail kaip Lenkijos karali. Realios Vytauto valdios stiprjimas ir Jogailos kompromisin politika LDK kl vis didesn nepasitikjim Lenkijoje, siekusioje usitikrinti, kad Gediminaii ems priklausyt Lenkijos karnai. tampa tarp dviej valstybi didjo. Savotika atomazga tapo 1399 m. vykiai, dl kuri pasikeit bendra situacija. 1399 m. birelio mn. gimusi Jogailos dukt Bonifacija igyveno vos 3 dienas, o liepos 17 d. mir ir karalien Jadvyga. Lenkijos sosto reikalai kuriam laikui atitrauk vis Jogailos dmes. 1399 m. rugpjio 12 d. abi valstybes sukrt inia apie Vytauto vadovautos jungtins LDK, totori chano Tochtamyo, Lenkijos ir Ordino kariuomens pralaimjim myje su Aukso Ordos kariuomene prie Vorsklos (kairysis Dnepro intakas). Vorsklos mio prieistorija prasidjo 1395 m., kada totori-mongol valstybje Aukso Ordoje kovodamas dl valdios chanas Timras Kutlukas nuvert chan Tochtamy. Vytautas ryosi pasinaudoti skilimu Aukso Ordoje, tikdamasis, kad, parms nuverstj chan Tochtamy, gals laimti LDK nauj emi Rusioje, kurios carais formaliai vis dar titulavosi Aukso Ordos valdytojai. Vytautas ir chanas Tochtamyas sudar sutart, pagal kuri

Lietuvos didysis kunigaiktis sipareigojo padti Tochtamyui atgauti valdi Aukso Ordoje. Tochtamyas isiadjo savo teisi Rusios emes, kurios tuo metu priklaus LDK, ir paadjo padti Vytautui prisijungti nauj. , Vytautas ir Jogaila, gerai suprat kryiaus ygi prasm, nutar inaudoti palankiai susiklosiusi situacij ne tik naujoms emms sigyti, bet ir parodyti popieiui bei visai krikionikajai Europai, kad Lietuva, primusi krikt, pati tapo krikionybs gynja. Vadinasi, tolesn Ordino agresija prie j -nepateisinama. Vytauto organizuojamas ygis prie Aukso Ord buvo paskelbtas kryiaus ygiu. Kijeve sutelkt sjunginink kariuomen sudar LDK, Lenkijos, Ordino ir Tochtamyo totori kariniai daliniai. Tikrasis karo tikslas buvo Vytauto siekimas sitvirtinti pietinse Rusios emse ir kontroliuoti piet tranzitins prekybos keli palei Dnepro up. gyvendinti didiul Algirdo Ryt politik tsiant plan Vytautui nepavyko. Mis prie Vorsklos buvo pralaimtas. Jame uvo daug LDK kunigaiki, tarp j keli Algirdo sns bei vaikaiiai. 1399 m. pralaimjimas, objektyviai sustiprins Maskvos pozicijas regione ir sukls nauj mait bang prie Vytauto vietininkus LDK slav emse, privert Vytaut bei Lietuvos bajorus vl iekoti kompromiso su Jogaila ir Lenkija. 1401 m. Vilniaus ir Radomo susitarimai. 1400 m. gruodio pabaigoje Jogailos ir Vytauto derybose Gardine buvo aptarta bei vertinta susiklosiusi situacija ir priimtas sprendimas, reiks naujo LDK ir Lenkijos santyki etapo pradi. is susitarimas, juridikai teisintas trimis 1401 m. aktais: 1) Jogailos (dokumentas neiliko, bet jo turinys inomas i kit vienalaiki altini); 2) Vytauto ir Lietuvos bajor (1401 m. sausio 18 d. Vilniuje); 3) Lenkijos karaliaus tarybos (1401 m. kovo 11 d., Radome). Istorinje literatroje is susitarimas inomas Vilniaus ir Radomo unijos pavadinimu. iais aktais Jogaila ir Lenkijos karaliaus taryba juridikai patvirtino faktin Vytauto, kaip LDK valdovo, savarankikum, paskelbdamas j Lietuvos didiuoju kunigaikiu ir perleisdamas jam vis savo

valdi LDK, o Vytautas su Lietuvos bajorais sipareigojo laikytis io susitarimo. Antra vertus, buvo pripaintas laikinas LDK savarankikumas iki Vytauto mirties, po kurios visos jam atiduotos valdos turjo grti Jogailai ir Lenkijos karnai. Jei mirt Jogaila, nepaliks pdinio, Lenkijos taryba sipareigojo nerinkti naujo karaliaus be Vytauto sutikimo. Istorinje literatroje 1401 m. susitarimai suprantami, interpretuojami bei vertinami vairiai. Vienuose darbuose jie vertinami kaip Lenkijos diktatas po pralaimjimo prie Vorsklos nusilpusiai Lietuvai, ukirts keli galimai Vytauto karnacijai. Kituose - ie dokumentai interpretuojami 20 pav. Vytauto didysis herbinis antspaudas, kaip dviej valstybi unija ar net irima juose 1401-1404 m. Jogailos, nesugebjusio gyvendinti Krvos akte idstytos inkorporacijos, nuolaida. Naujausiuose tyrinjimuose dominuojanios ir, manytume, labiausiai argumentuotos pozicijos atstovai 1401 m. Vilniaus ir Radomo dokument reikms nehiperbolizuoja. Jie pabria, kad svarbiausia yra kompromisas tarp savarankikos Lietuvos valstybs egzistencij gynusio Vytauto ir LDK inkorporacijos planus puoseljusios Lenkijos. 1401 m. susitarimai nesukr naujos situacijos, j dokumentais tik buvo juridikai forminti faktikai nuo 1398 m. egzistav santykiai. Nauja, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, buvo tai, kad 1401 m. LDK greta valdovo oficialiai atstovavo ir bajorai, savo vardu paskelb valstybin akt. Taigi Lietuvos bajorija, neabejotinai ir anksiau veikusi politin alies gyvenim, paioje XV a. pradioje pirm kart pasirod ne tik kaip organizuota, valstyb reprezentuojanti jga, bet ir kaip turinti juridin gali sprsti valstybs reikalus. Naujas buvo takos sferas aikiai pasidalijusi Jogailos ir Vytauto bendradarbiavimas. Bendri valstybi interesai vert ir toliau iekoti kompromis. Todl 1401 m. Vilniaus ir Radomo aktai, nors nustat tik laikin LDK ir Lenkijos karalysts santyki status, atvr Vytautui ir j rmusiai Lietuvos bajorijai realias galimybes praktine valstybine veikla tvirtinti LDK savarankikum ir ateityje. io tikslo siekimas tapo visos tolesns Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto politikos credo, o XV a. pirmuosius deimtmeius galima apibdinti kaip LDK valstybingumo tvirtinimo laikotarp, kurio skm labiausiai priklaus nuo tarptautins situacijos regione.

3. PERGAL PRIE ORDIN. Lenkija - sjunginink. Nuo Salyno iki algirio. Kova su Ordinu buvo ta sudting LDK ir Lenkijos karalysts tarpusavio santyki sfera, kur dl esmini, strategini dalyk prietaravim nebuvo. Ordinas, remiamas Vidurio Europoje vis labiau sigalinios Liuksemburg dinastijos, XV a. pradioje sudar reali grsm abiems valstybms. i dviej valstybi sjung prie Ordin stiprino ir geopolitiniai veiksniai. LDK ir Lenkijos didij upi - Nemuno, Dauguvos, Vyslos, tekani Baltijos jr, emupiai priklaus Ordinui. Sudarydamos sjung, LDK ir Lenkija tikjosi veikti karin Ordino galyb ir teritorikai bei politikai sitvirtinti regione. XIV-XV a. sandroje sjungininks labai iplt karin-politin veikl prie Ordin. 1398 m. Vytauto sudarytoji aminoji" Salyno taika su Ordinu truko vos trejet met. 1401 m. pavasar Vytautas, usitikrins Vilniaus ir Radomo susitarimais Jogailos ir Lenkijos param, atnaujino kar. Tuo pat metu 1401 m. prie Ordin sukilo ir emaitijos gyventojai. Iki 1403 m. pabaigos vyko aktyvs karo veiksmai, kuri metu Ordinui vl pavyko pasinaudoti Gediminaii tarpusavio kova dl Lietuvos didiojo kunigaikio sosto. 1402 m. Ordino sjungininku tapo jaunesnysis Jogailos brolis vitrigaila, pretendavs uimti Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto viet. 1402 m. buvo atremtas didelis Ordino puolimas, kuriame dalyvavo vitrigaila, norjs uimti Vilni. XV a. pradioje valstybs sjungininks greta prast karini veiksm vis daniau ir efektyviau pradjo naudoti modernius ideologins-diplomatins kovos metodus, pasitelkdamos mokslininkus bei publicistus, kurie rengdavo teisinius sprendimus, memorialus ar gynimosi ratus. Svarbiausiu teorinio gino objektu buvo kriktas. Abi puss apeliavo Vakar Europos valstybes, teisindamos savo veiksmus ir kaltindamos prieinink. Ordino ideologai kaltino Lenkijos ir LDK valdovus, es jie per maai rpinasi krikto reikalais Lietuvoje, o LDK gyventojai slavai tebra schizmatikai. Rimiausiu sjungininki argumentu buvo emaitija, Ordino valdoma, bet nepakriktyta. Dl emaitijos bei Vakar Lietuvos emi XV a. pradioje vyko tikroji LDK kova su Ordinu. emaii valstybin teisin situacija bei priklausomyb buvo t laik Lietuvos ir Ordino tikrasis santyki matas. 1404 m. pabaigoje Vilniuje, dalyvaujant Vytautui ir Jogailai, su Ordinu buvo sudarytos paliaubos bei susitarta su vitrigaila nutraukti tarpusavio kov. Vilniaus susitarimai sudar slygas pasirayti 1404 m. Raciono taik, kuri i esms pakartojo 1398 m. Salyno taikos nuostatas, t. y. emaitija dar kart pripainta Ordino valda. Raciono taikos sutartimi Ordinui pavyko, tiesa, tik teorikai, gauti garantij, kad, kilus konfliktui su LDK dl emaitijos, Lenkija kar nesiki. Vytauto politik atitiko vienintelis ios sjungininkms nepalankios taikos punktas: Ordinas sipareigojo neremti maitaujani prie Vytaut Gediminaii bei teikti ginkluot param, jam kariaujant Rusios emse. 1404 m. Raciono taika LDK ir Lenkijos santyki su Ordinu nesureguliavo, o tik kuriam laikui atidjo problemos sprendim. Sjungininki ir Ordino santykiai blogjo virsdami permanentiniu diplomatiniuideologiniu karu, kuriuo prisidengus, rengtasi naujam ginkluotam susidrimui. 1408 m. ruden sudars taik su Maskvos didiuoju kunigaikiu Vasilijum I ir kuriam laikui usitikrins ram unugar Rytuose, Vytautas ryosi pradti nauj kar su Ordinu. 1408 m. pabaigoje Naugarduke vykusiame Vytauto ir Jogailos pasitarime buvo nutarta, pasinaudojus emaitijos gyventoj nepasitenkinimu, iprovokuoti Ordin sulauyti Raciono taik ir tokiu bdu diskredituoti j Vakar Europos visuomens akyse. 1409 m. pavasar prasidjs emaii sukilimas nutrauk kelerius metus trukusius taikingus LDK ir Ordino santykius. Didysis karas". Jis prasidjo 1409 m. rugpjio 14 d., kai Ordino kariuomen siver Dobryns em Lenkijoje. Pirmajame karo etape LDK kariuomen nedalyvavo. Jis pasibaig 1409 m. spalio 1 d. paliaubomis. iuo laikotarpiu abi puss ruodamosios tolesnei kovai msi aktyvios diplomatins veiklos. Tarpininku tapo ekijos karalius ir Vokietijos imperatorius Vaclovas IV Liuksemburgas. 1410 m. sausio mn. Prahoje paskelbtas arbitrainis sprendimas, pripasts teritorin status quo, buvo palankus Ordinui.

Maa to, vienas jo straipsnis skelb, kad ateityje Lenkijos karalyst niekada daugiau nerinks karaliumi kandidato i Lietuvos arba kit Ryt krat, o vien kur nors Vakar valdov. Nepavyko suardyti Vytauto ir Jogailos sjungos ir kitam Ordino rmjui - Vengrijos karaliui Zigmantui Liuksemburgui. 1410 m. pradioje Kemarke vyks Zigmanto susitikimas su Vytautu, kur u karins sjungos su Lenkija nutraukim LDK valdovui silyta net karaliaus karna, nedav troktam rezultat. algirio mio ivakarse kovodamos diplomatin kov sjungininks rmsi Krokuvos universiteto intelektualiniu potencialu. Pirmasis Jogailos laikais atkurto universiteto rektorius, teiss profesorius Stanislovas i Skalbmieo 1410 m. pirmojoje pusje paskelb traktat Apie teising kar, kuriame suformulavo ir mokslikai pagrind svarbi Lietuvai tez, kad pagonys turi teis sukurti valstyb ir j ginti, o krikionys negali jos be tikros prieasties pulti. Diplomatin veikla, turjusi formuoti Europos viej nuomon, nesustabd tiesioginio abiej pusi pasiruoimo karui, kurio plan Vytautas ir Jogaila aptar dar 1409 m. ruden. 1410 m. liepos 9d. LDK ir Lenkijos karalysts jungtins karins pajgos eng 1 Ordino teritorij ir pradjo yg sostin Marienburg. Liepos 15 d. prieinink kariuomens stovjo viena prie kit bsimo algirio mio lauko prieigose tarp Tanenbergo ir Liudvigsdorfo. Tyrintojai pateikia skirtingus skaiius, kuriais apibdina myje dalyvavusi kariuomeni dyd. Tiksliai j nustatyti ir nemanoma.

Griunvaldo (algirio) mis 1410.VII.15

Tik sutariama, kad Ordino ir sjungininki karini jg santykis buvs 2:3. Maiau kari turjusi Ordino kariuomen, papildyt riteriais i kit Vakar Europos krat, daugiausia i Vokietijos, amininkai vertino kaip vien geriausi Europoje. Jai vadovavo Ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Sjungininki kariuomen sudar LDK ir Lenkijos daliniai bei samdiniai i ekijos. 1410 m. liepos 15 d. dienojus prasidjo algirio mis - vienos didiausi Vidurami Europos kautyni. Mis, prasidjs spdingu Ordino kariuomens prasiverimu, po 6 valandas trukusios kovos pasibaig karine Ordino katastrofa. Jame uvo Ordino didysis magistras ir daug vyresnij. Sjungininki rankose atsidr svarbiausi kariniai trofjai - Ordino kariuomens vliavos. nelaisv buvo paimta daugyb kari, tarp j nemaa riteri i vairi Europos ali. Vytauto vadovaujamos LDK kariuomens taktik, didija dalimi nulmusi pergaling mio baigt, specialistai nagrinja jau kelet imtmei kaip reikming vidurami karo meno pavyzd. Taiau svarbiausia buvo istorin algirio mio reikm. Sutriukinus karin Ordino galyb, XV a. pradioje lemiam pergal laimjo du imtmeius dl egzistencijos kovojusios dvi suverenios valstybs - LDK ir Lenkijos karalyst. ia nusipeln lietuvikos Gediminaii dinastijos atstovai - Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila. algirio mio laimtojai um deram viet tarp ymiausi Europos karvedi ir politik. 1410 m. liepos 16 d. sjungininki kariuomen pradjo yg Ordino sostin Marienburg. Pakeliui Ordino pilys ir miestai pasidavinjo be kovos. Taiau 1410 m. liepos 21 pav. algirio muis. Pagal Schillingo kronik, 1484-1485 m. 25 d. pradta galingais tvirtinim mrais garsjusio Marienburgo apgultis, kur usidars gynsi naujasis Ordino didysis magistras Henrikas fon Plauenas su gula, utruko ir nedav rezultat. Vytauto ir Jogailos kariuomens paliko nepaimt Ordino sostin ir atsitrauk. Istorikai vairiai aikina baigiamojo karo etapo neskms prieastis, tai pabrdami prasidjusias epidemines ligas ir kariuomens drausms pakrikim, tai Vytauto ir Jogailos nesutarimus. Kiti mano, jog tai buvs taktinis sjungininki manevras. Bandymai sprsti po algirio mio ikilusias problemas. Didysis karas" pasibaig 1411 m. vasario 1 d. Toruns taika, kurios svarbiausias konkretus rezultatas Lietuvai buvo tas, kad emaitija, nors ir laikinai - iki Vytauto ir Jogailos mirties - buvo pripainta LDK. Ilg laik Toruns taika, dar XV a. antrosios puss lenk istoriko Jano Dlugoo pavadinta pralaimtja, taip ir buvo vertinama, pabriant, kad taikos slygos neatitiko algirio myje pasiektos pergals. Naujausi tyrinjim autoriai vis daniau atsisako tokio tiesmukiko ir vienareikmio poirio, vis labiau akcentuoja, kad vertinant Toruns taik, btina atsivelgti ne tik algirio mio baigt, bet vertinti bendr tarptautin situacij, kuri nebuvo palanki LDK ir Lenkijai. Europa, atsitokjusi nuo oko, msi priemoni apsaugoti Ordin nuo visiko sunaikinimo. Karo tsimas bt reiks susidrim su Ordin rmusiu 1411 m. irinktu Vokietijos imperatoriumi Zigmantu Liuksemburgu. Diplomatikai Ordin parm taip pat Pranczijos ir Anglijos karaliai. Moralikai Ordin palaik ir popieius bei visa Vakar Europa, kur dar buvo gyva krikionikj misij tradicij dvasia. Ordinas tam tikra prasme buvo tarptautin vidurami Europos organizacija, todl, norint j

veikti, buvo btina kit valstybi parama, o ne j prieikumas. Toruns taika turjo politins naudos. Pirm kart Ordinas buvo priverstas vieai prisipainti pralaimjs ir grinti ginytinas teritorijas: LDK - emaitij, o Lenkijai - Dobryns em. Faktikai 1411 m. visam laikui buvo sustabdyta karikai ir kikai sulugdyto Ordino ekspansija LDK bei Lenkijos emes. Taiau pasiektj pergal sjungininks turjo dar tvirtinti ir ipltoti, tikinti Europ, kad LDK ir Lenkija yra visais poiriais lygiaverts krikionikj valstybi partners, nes Ordinas ir imperatorius stengsi sumenkinti ne tik pai pergal, bet ir valstybes laimtojas. Toruns taika nebuvo tvirta, abi puss ruosi karui. Svarbiausiu LDK ir Ordino gino objektu tapo emaitijos ribos, kurios niekada anksiau nebuvo nustatytos ir suinteresuotosios puss sivaizdavo jas skirtingai. Vytautas reikalavo, kad emaitijai bt pripaintos Ordino valdomo Nemuno deiniojo kranto girios ir pajris su Klaipda. io gino superarbitru pasisil bti Vokietijos imperatorius Zigmantas, iuo savo ingsniu 1412 m. pripaindamas, kad konfliktas nra baigtas ir Toruns taikos slygos gali bti pakeistos. Ginijamas emaitijos sienas nustatyti buvo pavesta imperatoriaus paskirtam arbitrui Benediktui Makrai, kuris 1412 m. pabaigoje su ia misija atvyko Lietuv. Ordinas reikalavo, kad Vytautas ir Jogaila nauju aktu patvirtint, jog emaitija po j mirties atiteks Ordinui, pateik B. Makrai emaitijos uraymo dokumentus nuo Mindaugo laik. LDK ir Lenkijos diplomatai argumentuotai rodinjo, kad ie emaitijos uraymo Ordinui aktai yra niekiniai, netur jokios juridins galios, nes su tokia uraytoj valia niekada nesutiko emaitijos paveldtojos - Vytauto ir Jogailos dukterys Sofija bei Jadvyga, taip pat krato gyventojai emaiiai. Sofijai atstovavs Vytauto kanceliarijos sekretorius Mikalojus Cebulka, aikindamas, kad emaiiai pripaino Vytaut savo valdovu, bet nesuteik jam teiss disponuoti j eme, XV a. pradioje aikiai suformulavo tautos suverenumo koncepcij. 1413 m. gegus 3 d. B. Makra paskelb sprendim. Juo neatskiriama emaitijos dalimi buvo pripaintas visas deinysis Nemuno krantas ir pajris su Klaipda. Ordinas io imperatoriaus arbitro sprendimo nepripaino ir pradjo Europoje nauj propagandin kampanij prie LDK bei Lenkij, kartodamas senus teiginius, es Lietuva tebra pagonika. B. Makros misijai neisprendus gino ir deryboms iirus, 1414 m. vasar Vytauto ir Jogailos kariuomens siver Ordino emes. Po kelet mnesi trukusi karo veiksm, popieiui bei imperatoriui tarpininkaujant, buvo sudarytos paliaubos, ir abi kariaujanios puss sutiko, kad gin sprst visuotinis banytinis Konstancos susirinkimas. Santyki su Ordinu problema Konstancos susirinkime. Banytinis Konstancos susirinkimas, pradjs darb 1414 m. ruden, turjo sprsti, kaip likviduoti Vakar katalik banyios didj skilim", svarstyti banyios organizacijos reformos, Jono Huso erezijos, banytins unijos klausimus. Greta i banyios problem, buvo numatyta aptarti svarbiausius Europos politinio gyvenimo reikalus - susitarti, kad bt ubaigtas imtametis karas tarp Pranczijos ir Anglijos, sutelkti Europos jgas kovai su turkais. Greta toki vis Europ jaudinusi problem, to meto dvasinink, politik ir intelektual elitas turjo sprsti LDK ir Lenkijos gin su Ordinu. 1415 m. pradioje Konstanc atvyko bendriems sjungininki - LDK ir Lenkijos interesams atstovavusi delegacija, turjusi plaius galiojimus pasirayti taik su Ordinu. 1415 m. gegus lld. susirinkimas sudar komisij ginui itirti, o abi puss pateik ratu suformuluotus reikalavimus. 1415 m. lapkriio 28 d. Konstanc atvyko atskira emaii delegacija. 1416 m. pradioje ji pateik susirinkimui emaii skund prie Ordin Proposicio Samaytarum. Jame buvo idstyta visa emaitijos santyki su Ordinu istorija, ivardytos patirtos skriaudos ir vieai pareikta, kad emaiiai yra tos paios lietuvi tautos atstovai. Delegacija kreipsi banytin Europos forum, praydama pavesti Vytautui ir Jogailai apkriktyti emaitijos gyventojus. Tais paiais metais susirinkimas galiojo Vilniaus vyskup ir Lvovo arkivyskup organizuoti emaitijos krikt.

emaii delegacijos atvykimas banytin susirinkim padar nema spd jo dalyviams ir, svarbiausia, sutrukd Ordinui ipltoti antilietuvik propagandin kampanij. 1418 m. vasario 1 d. susirinkimas, dalyvaujant naujai irinktam popieiui Martynui V, iklaus paskirtj vyskup ataskaitas apie Medinink vyskupysts steigim emaitijoje 1417 m. spalio mnes ir jos gyventoj krikt. Istorin Konstancos susirinkimo reikm Lietuvai galima apibdinti kaip moralin ir politin laimjim tarptautinje arenoje. XV a. pradioje patys lietuviai ir emaiiai vieai atstovavo savo valstybei ir tautai tokio lygio Europos valstybi forume. emaii krikto akcija ir 1418 m. Konstancos susirinkim atvykusi Vytaut rmusi LDK staiatiki, banytins unijos alinink, pasiuntinyb griov paius Ordino, kaip misionieriaus, pamatus. Pirm kart vieja nuomone apsikeista buvusi pagoni naudai. Europa suprato, kad Vytautas ir Jogaila jau realiai atstovauja krikionims rytiniame emyno regione, o Ordinas nra vienintelis misionierius. Taiau svarbiausio Lietuvai emaitijos priklausomybs klausimo Konstancos susirinkimas, baigs darb 1418 m., taip ir neisprend. LDK lauk dar ketveri sunks politins ir ginkluotos kovos metai. Melno taika. 1419 m. gegus mn. vyko naujos, taiau, kaip ir ankstesniosios, bevaiss sjungininki derybos su Ordinu Gnievkove, dalyvaujant popieiaus Martyno V legatui B. Capri. 1419 m. vasar, sutelkus LDK ir Lenkijos jungtin kariuomen Prsijos pasienyje, ginas su Ordinu vl buvo atiduotas imperatoriaus Zigmanto arbitraui. 1420 m. vasar Vroclave imperatorius paskelb sprendim, patvirtinusi, kad galioja 1411 m. Toruns taika. Vadinasi, po Vytauto ir Jogailos mirties Lietuva prarast emaitij. Vytautas kategorikai atmet Vroclavo sprendim kaip neteising. Jogaila, oficialiai pripains imperatoriaus arbitra, apeliavo popiei, praydamas j panaikinti. Taiau popieiaus Martyno V mginimai per savo pasiuntin 1420 m. pakoreguoti Vroclavo sprendim abiem pusms priimtina linkme nedav rezultat. Lietuvos ir Lenkijos santykiai su Ordinu dar labiau paatrjo. 1422 m., kai Ordino rmjas imperatorius Zigmantas, pretendavs ekijos sost, kovojo su Vytauto palaikomais husitais, sjungininks pradjo karo veiksmus su Ordinu. Po keleto mnesi, Ordino magistrui papraius, 1422 m. rugsjo 27 d. buvo pasirayta Melno taika. Melno taika istorik pagrstai vadinama abipusiu kompromisu. Taiau kompromisinis jos pobdis nemaino ios taikos svarbos Lietuvai, kuri 1422 m. sutartimi galutinai ir neterminuotai atgavo emaitij. Tiesa, Ordinui pasiliko Nemuno iotys ir Klaipda, bet Lietuvai pripaintas pajrio ruoas nuo Palangos iki ventosios suteik jai ijim prie Baltijos jros ir padalijo Ordino valdas 2 dalis. Melno taika anuliavo visas ankstesnes sutartis su Ordinu. Pirm kart jis buvo priverstas atsisakyti vis teritorini, politini ir misijini pretenzij LDK. Melno taikai tvirtinti 1423 m. Kemarke (Vengrijoje) buvo sudarytas LDK ir Lenkijos susitarimas su imperatoriumi Zigmantu. Imperatorius pripaino Melno taik, atsisak savo arbitrainio 1420 m. Vroclavo sprendimo, o LDK bei Lenkija sutiko ataukti i ekijos ygimant Kaributait ir atsisak remti husitus. 1422 m. Melno taika ne tik galutinai isprend Lietuvos ir Ordino konflikt, -ji pakeit jg santyk Ryt Europoje. Nebevaroma pavojaus i Vakar, LDK galjo sutelkti dmes Ryt politik, tolesn ekspansij slav emse. Ne maiau svarbi Melno taika buvo ir Lietuvos santykiams su Lenkija, kurios konfliktas su Ordinu 1422 m. nebuvo galutinai sureguliuotas. Po Melno Ordinas tapo savotika politine korta LDK valdov rankose, galinania daryti spaudim Lenkijai, pretendavusiai pajungti Lietuv savo valiai. i taika atvr galimybes valdovo bei bajor luomo jgas ir energij skirti vidaus gyvenimui valstybs ir visuomens reformoms, kurios buvo btinos krikt primusioje valstybje.

4. VALSTYBS IR VISUOMENS CHRISTIANIZACIJA IR EUROPEIZACIJA. Dar kart apie krikt. Kriktu galima pavadinti vienkartin valdovo akt, deklaruojant krikionybs vedim valstybje. Antra vertus, kriktas gali bti suprantamas ir kaip ilgalaikis valstybs ir visuomens christianizacijos procesas. Pirmja - deklaracinio akto - prasme Lietuva igyveno net 3 krikto primimo akcijas: Mindaugo, XIII a. viduryje, Auktaitijos, XIV a. pabaigoje, ir emaitijos, XV amiuje. Tad nenuostabu, kad iki iol tebediskutuojama, kuri yra tikroji Lietuvos krikto data. Taiau ioje diskusijoje neretai pamirtama antroji, istorikai reikmingiausia krikto, kaip christianizacijos proceso, prasm. Mindaugo kriktas, pasibaigs grimu prie pagonybs, geriausiai parod, kad deklaratyvaus akto paskelbimas sukuria tik prielaid valstybei tapti krikionika, o svarbiausias, kuriamasis, yra po jo prasidjs visuomens christianizacijos procesas. Lietuvoje i valstybs ir visuomens transformacija i pagonikosios krikionikj, prasidjusi 1387 m. Auktaitijoje, visose valstybs gyvenimo sferose be klii galjo pltotis tik po emaitijos krikto, kada paskutin, ilgiausiai pagonyb isaugojusi visuomens grup - emaiiai - prim krikionyb. emaii kriktas. Kova su Ordinu ir su ja susijusios politins aplinkybs lm, kad emaitijos kriktas pagal form labai skiriasi nuo kit analogik akcij Europoje. Vakarins Lietuvos gyventojus emaiius masikai kriktyti pradta tik prajus ketviriui amiaus po valstybs valdov ir Auktaitijos krikto. 1413 m. lapkriio mn. Vytautas ir Jogaila savait kriktijo emaiius prie Dubysos ir Nevio upi. Taiau ios trumpalaiks, daugiau propagandins misij akcijos metu emaii vyskupyst nebuvo kurta. Tik po trej met pertraukos Konstancos banytinio susirinkimo sprendimu emaii kriktas buvo tsiamas, dalyvaujant susirinkime deleguotiems Vilniaus ir Lvovo vyskupams bei Lietuvos didiajam kunigaikiui Vytautui. 1417 m. spalio 24 d. Vytauto fundaciniu aktu buvo steigta emaii vyskupyst su centru Medininkuose ir paskirtas pirmasis jos vyskupas Motiejus. emaitijos krikt istorikai supranta, datuoja ir interpretuoja vairiai, Teikiantieji pirmenyb formaliems kriterijams emaii krikt vertina kaip

Lietuvos christianizacijos eiga iki 1430 m.

savarankik reikin ir daniausiai datuoja j 1417 m., kada buvo kurta Medinink vyskupyst. Tokios pairos oponentai emaitijos krikt supranta plaiau, kaip neatsiejam, dl politini aplinkybi kelet deimtmei vlavusi baigiamj Lietuvos krikto akcijos dal. Aptariant pagonikosios Lietuvos tapsm krikionika Europos valstybe, analizuojant jos visuomens transformacijos procesus, svarbiausias yra nediskusinis faktas XIV-XV a. sandroje Jogaila ir Vytautas teisino katalik banyios egzistencij valstybje bei sukr materialin jos pagrind. Katalik banyios padtis. Katalik banyia pagonikos ir staiatikikos LDK gyvenim atjo vlyvaisiais Europos viduramiais, atsinedama imtus met kaupt patirt ir savo problemas. Naujakriki emje jos lauk nauji sunkumai: nauja kalbin-kultrin aplinka, indiferentikos, o neretai, ypa emaitijoje, ir atvirai prieikos vietos gyventoj nuostatos naujajam tikjimui, daugiau kaip imt met valstybje egzistavusios krikionikosios staiatiki banyios konkurencija. Institucin katalik banyios veikla Lietuvoje prasidjo 1387 m. vasario 17 d., kai Jogailos aktu buvo kurta Vilniaus vyskupyst. 1388 m. kovo 12 d. akt patvirtino popieius Urbonas VI ir paved savo legatui Poznans vyskupui Dobrogostui sutvarkyti naujosios vyskupysts organizacinius reikalus. Pirmuoju Vilniaus vyskupu buvo nominuotas Lenkijos dvasininkas, titulinis Sereto vyskupas Andrius. Vilniaus vyskupystei priklaus visa tuo metu dar daugiausia buvusios pagonikos LDK teritorija, iskyrus laikinai krikto neprimusi emaitij bei tuo metu Vladimiro ir Kameneco vyskupystms pavaldias Ukrainos emes. Jau pirmaisiais krikto metais Auktaitijoje pradta statyti banyias ir steigti parapijas. Jos turjo tapti visuomen naujam tikjimui telkianiais centrais. 1387-1392in. Jogaila Auktaitijoje steig pirmsias parapijas - Vilniaus, Ukmergs, Maiiagalos, Nemenins, Krvos, Medinink (prie Vilniaus), Ainos ir Obolc. Taiau vis Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarp naujos parapijos buvo steigiamos ltai. Iki 1430 m. Auktaitijoje atsirado 27 parapijos. Dar liau is katalikybs sklaidos visuomenje procesas XV a. pirmojoje pusje vyko emaitijoje, kur tik XV a. pabaigoje parapij padaugjo iki 26. Pirmj parapij veikl trikd ir tai, kad joms priklausydavo dideli, retai gyvenami plotai. Vilniaus vyskupystje vienai parapijai priklaus apytikriai 359 km2, o emaitijoje net po 600-800 km2. Kaimyninje Lenkijoje tuo pat laiku vienos parapijos plotas bdavo madaug 50 km2 , o Vakar Europoje jos buvo dar maesns. XIV a. pabaigoje - XV a. pradioje LDK krsi vis daugiau vienuoli katalik. Greta nuo Mindaugo ir Gedimino laik Lietuvoje inom savo banyias turjusi Prancikon ir dominikon sikr benediktinai bei augustinai. Vilniuje, Senuosiuose Trakuose, Gardine, Naugarduke, Breste atsirado keletas pirmj vienuolyn. LDK valdovai, krikionybs primimo katalikybs forma iniciatoriai - Jogaila ir Vytautas - rm ir protegavo katalik banyi. J rpesiu buvo ne tik steigtos, bet ir materialiai aprpintos Vilniaus ir emaii vyskupysts, j kapitulos, pirmosios parapins banyios. Ir tik vliau, madaug XV a. antrojoje pusje, banyias globoti ir materialiai remti m ekonomikai sustiprjusi bei kultros atvilgiu gteljusi bajorija. Kaip liudija popiei Bonifacijaus IX 1398 m. balandio 2 d. ir Martyno V 1421 m. rugsjo lld. buls, pirmaisiais veiklos deimtmeiais Vilniaus vyskupyst, kaip ir XV a. pradioje kurta emaii vyskupyst, buvo tiesiogiai pavaldios Apatalikajam sostui. Ir tik vliau, XV a. 2-3-iajame deimtmetyje, po nepavykusi Vytauto pastang kurti Vilniuje metropolij, jungiani visas LDK vyskupystes, Lenkijos dvasininkija sugebjo Vilniaus ir emaii vyskupystes padaryti pavaldias Gnezno metropolijai. Tai lm pirmj katalik vyskup, kapitul nari ir eilini dvasinink, dirbusi Lietuvoje, tautin sudtis bei, dar svarbiau, valstybin orientacija. I 6 Jogailos ir Vytauto laikais nominuot Vilniaus ir emaii vyskup tik 2 buvo lietuviai, kil i Lietuvos ar bent mokjo lietuvikai. Tai antrasis Vilniaus

vyskupas Jokbas Plichta (1399-1407 m.) ir penktasis - Motiejus Trakikis (1422-1453 m.), kuris buvo ir pirmasis emaii vyskupas (1417-1422 m.). Kiti 4 vyskupai buvo atkelti. I pirmj 12 Vilniaus katedros kapitulos nari 4 buvo lietuvikos kilms, likusieji - kil i vairi Lenkijos viet. Primusi krikt i Lenkijos, Lietuvos visuomen, kuri, ruodamasi iam ingsniui, nebuvo pakankamai iugdiusi katalik, dvasininko veiklai pasirengusi vietini moni, neturjo kito pasirinkimo ir buvo priversta iniciatyv perleisti atvykliams. Todl nuo pat pradi buvo prarasta galimyb LDK sukurti lietuvik katalik banyi, o kartu su christianizacija prasidjus Lietuvos visuomens europietinim labai veik lenk valstybs ir visuomens organizacijos principai bei kultra. Krikto padariniai valstybs gyvenimui Kriktas pakeit vertybin tiek LDK buvusios pagonikosios, tiek ir staiatiki visuomens dalies orientacij. Valstybs, visuomens, kultros ir kitose gyvenimo sferose vyk pasikeitimai vadinami europeizacija: is reikinys suprantamas kaip universalij XV a. katalikikoje Europoje viepatavusi, i dalies pakeist, pritaikyt prie vietos slyg pair ir susiklosiusi elgsenos norm permimas bei tvirtinimas LDK vidaus ir tarptautiniuose santykiuose. Santykiai su Europa. Kriktas i esms pakeit i santyki pobd. Ir iki krikto pagonikoji Lietuvos valstyb palaik vairiapusius santykius su krikionikomis valstybmis, buvo tarptautinio gyvenimo subjektu. Taiau teorine juridine prasme Lietuv buvo irima kaip j pagoni nekrikt krat. Vidurami krikionikosios Europos galingieji - popieius, imperatorius, Ordinas ir juos rm kit valstybi valdovai sivaizdavo tur teis sprsti io krato likim. Tik po krikto LDK buvo pripainta juridikai lygiaverte kit krikionikj valstybi partnere. I tikrj ir patvirtinus krikt bei popieiui raginant Ordin nutraukti kar su krikionimis, Lietuvos valstybei savo naujj status apginti ir tvirtinti reikjo ginklu. Tai buvo padaryta 1410 m. algirio myje, Europos valstybi pripainta de facto 1414-1418 m. Konstancoje ir ufiksuota de jure 1422 m. Melno taikos sutartyje. Prie naujojo LDK, kaip krikionikosios valstybs, statuso prisidjo ne maiau svarbus pasikeitimas - Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Dviej, dideles teritorijas uimani, geopolitine prasme tarp Ryt ir Vakar esani valstybi sutelkimas vienose rankose Gediminaii dinastij pastat greta didij to meto Europos dinastij Liuksemburg ir Habsburg, - pretendavusi kontroliuoti vis Vidurio Europos region. Ne be pagrindo bene garsiausias XIX a. istorikas Leopoldas Rank LDK ir Lenkijos sujungim Gediminaii valdioje pavadino vienu didiausi Ryt Europos istorini vyki po totori-mongol sibrovimo. XV a. pirmosios puss Europos politikoje Gediminaii dinastijos atstovai, kai reikjo atstovauti savo valstybiniams interesams tarptautiniu mastu, nestokojo verlumo. Taip 1420 m. pradioje Vokietijos imperatoriui Zigmuntui Liuksemburgui paskelbus nepalank Lenkijai ir LDK Vroclavo arbitrain sprendim dl j gino su Ordinu, Jogaila ir Vytautas atsak tai ne tik tradiciniu bdu - apeliacija popiei, bet ir drsiu, rizikingu diplomatiniu ingsniu - umezg santykius su ekijos husitais. ie tuo metu kovojo su imperatoriumi, pretendavusiu po savo brolio Vaclovo IV mirties 1419 m. ekijos sost. Atsakydamas husit pasilym uimti ekijos sost, Vytautas 1421 m. pasiunt ten savo vietinink i Gediminaii dinastijos ygimant Kaributait. Kontaktai su husit ekija buvo trumpalaikiai, neturj didesni padarini, nes remiantiems Konstancos banytinio susirinkimo sprendimu sudeginto eretiko Jono Huso alininkus grs konfliktas su visa katalikika Europa. Po Melno taikos, pasieks savo tiksl - isikovojs emaitij, Vytautas atauk savo vietinink i ekijos ir nutrauk ryius su husitais. iuo nestandartiniu diplomatiniu ingsniu, kokio vargu ar tikjosi i naujakrikio valdovo imperatorius, Vytautas pademonstravo savarankik valstybin mstym ir politin rytingum. Si, kaip ir kitos Jogailos ir Vytauto usienio politikos akcijos, parod Europos

monarchams, kad Lenkijos ir LDK valdovai, pirmosios kartos krikionys, vertintini kaip lygiaveriai europins politikos partneriai. Galutin LDK pergal prie Ordin tik dar labiau sustiprino dinastij kovas Europoje kovojani Gediminaii Pozicijas. Protegavimas XIV-XV a. sandroje, t. y. pakit santykiai su staiatikiais, sukr i esms nauj situacij ne tik valstybs viduje, bet ir visoje Ryt Europoje. Santykiai su LDK staiatikiais. Paskelbus protekcionistin 1387 m. Jogailos bei j ipleiani 1413 m. Horodls privilegijas bajorams katalikams, naujakrikiai lietuviai gavo plaias teises ir privilegijas tiek kiniame, tiek ir visuomeniniame-valstybiniame gyvenime. Bajorai staiatikiai buvo priversti rinktis itikimyb protvi tikybai ir banyiai ar privilegijas ir teis prestiines, gerai atlyginamas valstybines tarnybas. Dilema ikilo ir LDK staiatiki banyiai, per vis pagonikos Lietuvos gyvavimo laikotarpi taip ir negijusiai didesns takos valstybje (n vienas Lietuvos didysis kunigaiktis i Gediminaii dinastijos nebuvo oficialiai prims staiatiki tikjimo), neipltojusiai aktyvios misij veiklos, neturjusiai rimtesnio poveikio lietuvikajai visuomens daliai. Vytauto pastangos tvirtinti Kijeve savarankik, nuo Maskvos nepriklausant LDK staiatiki metropolit ir knyti katalik ir staiatiki banytins unijos idj dar labiau sukomplikavo staiatiki dvasininkijos, suskilusios promaskvietikos ir prolietuvikos orientacijos stovyklas, bei j rmusi bajor staiatiki padt, gilino vidin visuomens skaidymsi ne tik konfesiniu, bet ir politiniu pagrindu. Katalik ir staiatiki prietaravimai didjo btent tada, kai XV a. 3-iajame deimtmetyje Vytautas vykd aktyvi Ryt politik. 1425 m. mir Vytauto entas, Maskvos kunigaiktis Vasilijus, uovio globai paliks mon Sofij Vytautait ir maamet sosto pdin. Tai galino Vytaut perimti iniciatyv Rytuose ir surengti didiul politindiplomatin kelion rusik emi gilum, kurios metu jo virenyb be karo pripaino tolim emi, toki kaip Riazan, Tula, Perejaslavlis ir kitos kunigaikiai. LDK takai pasidav ir du svarbiausi ekonominiai bei politiniai XV a. iaurs Rusios centrai - Pskovas ir Didysis Naugardas imokjo LDK dideles kontribucijas. iems gyvenimo saullydyje skmingai vykdomiems Vytauto planams toliau plsti LDK teritorij ryt slav emse trukd jo paties ir Jogailos paskelbti kieti" santykiai su LDK staiatikiais. Tad nenuostabu, kad Vytauto politikos tsjai buvo priversti nuolaidomis velninti santykius su LDK staiatikiais - 1434 m. sulyginti staiatiki ir katalik bajor teises, atsisakyti savarankiko, tiesiogiai Konstantinopolio patriarchui pavaldaus LDK staiatiki metropolito. Iki XVI a. pabaigos negyvendinta ir banytins unijos idja. Krikto padariniai kultrai - ratas ir vietimas, atsivrimas Europos kultrai. Pagonybs laikotarpiu daugiau kaip 100 met truks permanentinis karas su Ordinu Vakaruose ir paios Lietuvos ekspansija Rytuose formavo vienpusik visuomens mentalitet. Lietuvos valstyb sukrusios lietuvi tautos ir vis pirma jos intelektualinio elito energija eikvota bei protas vis t laik buvo nukreiptas pltoti diplomatin ir karin kultr. iose srityse pagonikosios Lietuvos kultra buvo ariausiai krikionikosios Europos. Apie tai byloja XIV a. - XV a. pirmosios puss palyginti moderni LDK mrini gynybini Vilniaus, Trak, Kauno, Lydos, Kernavs, Medinink ir kit pili kompleks architektra, fortifikacin ranga bei vidurami karo meno prasme spdinga algirio pergal. Taiau ilgalaikis visuomens dmesio sutelkimas kov dl valstybs gyvavimo ir politikos padiktuota pagonybs prolongacija (vlyvas kriktas) lm, kad Lietuva atsiliko kitose kultros srityse. Pagonikame krate XIII-XIV a. nesitvirtino tipiki vidurami Europos vietimo ir ratijos centrai -vienuolynai, nesusiklost mokykl tinklas, o visuomen vliau nei kaimyniniuose kratuose suvok rato reikalingum. Kita kultrin atmosfera iki oficialaus valstybs krikto egzistavo slavikose LDK teritorijose. ia pltojosi savita X a. krikionyb primusi staiatiki banyios kuruojama slav kultra, palikusi gil pdsak bendroje daugiatautje vidurami valstybs

kultros istorijoje. Ratas buvo ta LDK kultros sfera, kurioje slav kultros taka bene didiausia. Rato sferoje kriktas savaime greitai ir i pagrind nieko nepakeit. Vytauto laikais, kaip ir iki krikto, Lietuvos valstybje buvo vartojamos 3 rato kalbos - lotyn, kanceliarin slav ir vokiei. Lietuvi kalba, XIV-XV a. plaiai vartota Lietuvos didiojo kunigaikio dvare ir vieiesiems valstybs reikalams, vis dar buvo tik nekamoji, o ne rat kalba. Lenk kalba tuo metu Lietuvos valstybs vieajame gyvenime dar nepaplito, jei j ir vartojo, tai tik nedidelis brelis lenk katalik dvasinink. Kriktas sukr tik prielaidas lenk kalbai sigalti LDK ateityje. Nauja buvo tai, kad, XIV-XV a. sandroje prasidjus christianizacijai ir valstybs centralizacijai, visuomens elitui - dvasininkams, bajorams, miestieiams - vis labiau ir daugiau reikjo raytini dokument. Jie vis plaiau pradedami naudoti ne tik santykiams su usienio alimis palaikyti, bet ir vidaus gyvenime, ir ima istumti pagonybs laik relikt - odines sutartis. Prie rato sklaidos LDK visuomenje ypa prisidjo XIV a. pabaigoje Vytauto sukurtoji kanceliarija, greitai tapusi gerai organizuota valstybs institucija. ia dirbo kvalifikuoti specialistai, sugebj parengti dokumentus vairiomis kalbomis pagal visus to meto Europos rato grafikos ir diplomatikos reikalavimus. Ryiams su Vakar alimis bei popieiumi, taip pat valstybs vidaus reikalams bene plaiausiai buvo vartojama lotyn kalba. Vokiei kalba buvo raomi oficials diplomatiniai ratai bei susirainjama su Ordinu. XV a. vokiei kalba vis labiau plito ir tarp LDK miestiei, mat, pleiantis ryiams su Vakarais, tarp j daugjo vokiei. Kanceliarin slav kalba vartota santykiams su Rusia, totoriais palaikyti ir LDK vidaus gyvenime. Kanceliarine slav kalba XV a. pirmojoje pusje buvo paraytas ir pirmasis istorinio pobdio darbas - Lietuvos didij kunigaiki metratis. Vytauto iniciatyva apie 1429-1430 m. Smolenske (nuo 1405 m. priklaus LDK) j ra vyskupui artimi mons, naudodamiesi paties Vytauto 1390 m. vokikai raytu tekstu apie Kstuio kovas su Jogaila dl valdios. Vliau is metratis jo XV a. viduryje sukurt Trumpj Lietuvos metrai svad. Pirmajame metratyje urayta krikto primimo laik politins Lietuvos valstybs istorijos samprata, liudijanti intelektualin Gediminaii dinastijos potencij bei j ireikusi rato moni kultr. vietimas. Svarbiausias pasikeitimas po krikto - pirmj viej mokykl atsiradimas. Nra ini, kad Lietuvoje iki krikto bt veikusios parapins, vienuolyn, katedr, miest mokyklos, kolegijos ar universitetai. Vaikai mokyti, auklti bei fizikai lavinti namuose, labiausiai rpintasi jaunuolius bajorus rengti karo tarnybai. 1397 m. paminta pirmoji inoma mokykla, veikusi prie 1387-1388 m. pastatytos Vilniaus katedros, o i 1409 m. Vytauto fundacijos suinome apie Naujuosiuose Trakuose steigt parapin mokykl. Pirmosios negausios mokyklos prie banyi turjo vis pirma tenkinti banyios poreikius, ir jose galjo mokytis tik nedidel jaunimo dalis. Dauguma bajor bei miestiei vaik vietimo ir mokslo pagrindus XV a. pirmojoje pusje tebegaudavo namuose. ia pasirengdavo pirmosioms auktesnms studijoms Europoje. XIV a. pabaigos altiniai mini ir pirmuosius vardintus lietuvius - Baltramiej Kstutait ir Mikaloj Kirsmant - imatrikuliuotus Prahos universitete 1389 metais. Student metai i met turjo daugti, nes 1397 m. karaliens Jadvygos Jogailiens rpesiu Prahoje buvo steigta pirmoji inoma lietuvi kolegija (collegium Lithuanium), kurioje i Lietuvos atvyk jaunuoliai galjo apsigyventi ir gaudavo materialin param. Nuo XV a. pradios student i Lietuvos traukos centru pasidar Jogailos atnaujintas ir pagal Paryiaus Sorbonos universiteto pavyzd pertvarkytas Krokuvos universitetas, taps svarbia Vidurio Europos auktojo mokslo staiga. Per 1410-1430 m. Krokuvos universitete buvo imatrikuliuota daugiau kaip 30 student i Lietuvos. Taip Vytauto valdymo metais intelektualiai brendo pirmosios krikionikosios vidurami Lietuvos inteligent kartos, kuri atstovai po studij, tvynje tap diplomatais,

dvasininkais ar um kitas valstybs tarnybas ir dalyvaudami visuomens gyvenime, ipureno dirv bei pasjo pirmuosius grdus, kurie XVI a. Lietuvoje subrandino tikrj europins kultros derli. Atsivrimas Europos kultrai. Lietuvos kriktas i esms pakeit abiej - lietuvi ir slav - kultr raid, sukr sudting ir paradoksali situacij. Teritorijos atvilgiu, politikai bei kikai Rytus orientuota Lietuvos valstyb nuo XIV-XV a. sandros pradjo spariai integruotis Vakar Europos kultr. is ne vien imtmet truks procesas nevienodai paliet LDK lietuvi ir slav visuomenes. Didioji LDK slav visuomens dalis, ypa iaurs ryt teritorijose, kur kas liau ir gerokai menkiau atsivr Vakar katalikikosios kultros takai nei valstybs branduolio - Lietuvos - visuomen. Kultros sferoje Lietuvos kriktas ne konsolidavo, o veikiau atvirkiai, atitolino LDK lietuvi ir slav visuomenes.

5. VALSTYBINGUMO RAIDA. Valstybs ir visuomens organizavimo pakitimai, vyk 1387-1430 m., per palyginti trump laik pavert LDK vlyvj vidurami Vidurio Europos valstybe. Labiausiai ia nusipeln Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas. Lietuvos valstybingumui, jos visuomens modernizavimui ir europeizacijai ypa svarbus Horodls suvaiavimas ir jo aktai, nulm vis tolesn LDK vidaus raid bei jos santykius su Lenkija. 1413 m. spalio 2 d. Horodlje (prie Bugo ups) vykusio Lenkijos ir Lietuvos bajor suvaiavimo aktai (bendras valdov - Jogailos ir Vytauto bei atskiri Lenkijos ir Lietuvos bajor) yra bene sudtingiausi ir prietaringiausi vidurami Lietuvos dokumentai, kurie taip pat nevienareikmikai, danai net prietaringai vertinami. Brstant naujam karui su Ordinu, valstybs sjungininks nutar sudaryti nauj susitarim ir pademonstruoti vienyb prieininkui bei konflikto stebtojams -imperatoriui, popieiui, Vakar Europos valdovams, Maskvai ir totoriams. Tuo tikslu valdov akte Jogailos vardu buvo pakartotas 1385 m. Krvoje duotas pasiadjimas suvienyti savo valdioje abi valstybes. Jis ireiktas skambiais odiais: sujungme, prijungme, inkorporavome ir panaiai. Taiau i valstybinio vieningumo demonstracija neatspindjo realios LDK ir Lenkijos santyki bkls po algirio mio. LDK faktikai egzistavo kaip savarankika valstyb. J su Lenkija jung tik Gediminaii dinastija bei jos atstovas Jogaila, kuris, bdamas Lenkijos karaliumi, turjo ir Lietuvos aukiausiojo kunigaikio (supremus dux) titul. Reali valdia priklaus Lietuvos didiajam kunigaikiui (magnus dux) Vytautui, bet tik iki gyvos galvos. Horodls suvaiavime Vytautui pavyko Lietuvai gyvybikai svarb klausim isprsti Lietuvos naudai. Horodls aktais buvo panaikinta 1401 m. Vilniaus ir Radomo susitarim nuostata, skelbianti, kad po Vytauto mirties LDK turi grti Jogailai ir Lenkijos karalystei. Beslygikai pripainus Lietuvos didiojo kunigaikio valdios tstinum, buvo pripaintas ir faktikai nuo 1392 m. egzistavs LDK valstybinis atskirumas nuo Lenkijos. Nustatytoji nauja LDK ir Lenkijos valdov rinkimo tvarka taip pat patvirtino tik dinastin valstybi ry. Horodls aktais buvo numatyta, kad po Vytauto mirties Lietuvos didiuoju kunigaikiu gals bti irinktas tik 22 pav. Vytauto majestotinis antspaudas, 1407tas, su kurio kandidatra sutiks Lenkijos karalius 1430 m. ir taryba. Jogailai mirus be pdinio, Lenkijos karaliaus rinkimuose btinai turi dalyvauti Lietuvos didysis kunigaiktis ir bajorai. Atrodyt, kad Horodls aktai, patvirtin, jog gyvuoja atskira nuo Lenkijos karalysts LDK, reik Vytauto ir j rmusios Lietuvos bajorijos pergal. Taiau tais paiais dokumentais buvo padti ideologiniai bei socialiniai bsimo Lietuvos ir Lenkijos bajor suartjimo pamatai. Svarbiausia naujov, enklinusi io suartjimo uuomazg, buvo ta, kad 47 Lietuvos ir emaitijos bajor giminms suteikta teis naudotis Lenkijos bajor gimini herbais svarbiausiu vidurami Europos bajor luomo atributu, garantuojaniu privilegijuot padt visuomenje. iuo simboliniu aktu Vytautas vykd smoning vakarietikojo nobiliteto recepcij (Europos bajorikosios kultros), pabrdamas, kad Lietuvos bajor luomas niekuo nesiskiria nuo kit katalikikj Europos krat. Valdovo akte taip pat pastebta, kad ateityje Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai gals abiems pusms svarbius klausimus sprsti susirink bendrus seimus Liubline,

Pareve ar kitur. Numatytieji seimai formaliai teisino Lietuvos elit kaip jg, valdani kartu su didiuoju kunigaikiu, iplt jo teises. Kartu Lietuvos bajorai buvo traukiami Lenkijos politin gyvenim. Lenkijos karalysts pavyzdiu rmsi ir 1413 m. priimta LDK teritoriniadministracini reform programa, sustiprinusi centralizuot valstybs valdym. LDK teritorija buvo pradta skirstyti vaivadijas, vestos naujos vaivad ir katelion pareigybs, kurias uimti galjo tik bajorai katalikai. Plsdamas Lietuvos didik ir bajor privilegijas, diegdamas LDK vidaus vvenime Lenkijos politins bei socialins santvarkos elementus, Vytautas modernizavo valstyb. Taiau is didele dalimi Lenkijos diduomens skatintas XV a pradios Lietuvos bajorijos suartjimas su labiau isivysiusios Lenkijos valstybs bei visuomens gyvenimu turjo ir negatyvi padarini. Majo atsparumas kaimynins valstybs takai, formavosi prielaidos ateityje, XVI amiuje, Lietuvos bajorams suartti su Lenkijos bajorais, pasiduoti j politinei takai ir galop sudaryti Liublino unij. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos santyki problemos. 1413 m. aktuose uprogramuotas LDK ir Lenkijos santyki prietaringumas netruko irykti. 1422 m. su Ordinu sudaryta Melno taika iskyr vakaryktes sjungininkes. Vytautas, gyvendins svarbiausi teritorin siekim, atsikovojs emaitij ir Unemun, puoseldamas didelius ekspansijos ryt emes planus, skubjo umegzti su buvusiu prieininku Vakaruose taikius santykius. U i taik Vytautas sutiko palikti Ordinui jo paties reikalautas grinti lietuvikas emes su Nemuno iotimis, Klaipdos pilimi bei uostu. Kitokia buvo Lenkijos, neisprendusios Melno taika teritorinio gino su Ordinu, pozicija. Jogaila ir Lenkijos diduomen, pasiry tsti kov, tikjosi, bet nesulauk LDK valdovo paramos. Atvirkiai, ikilus ginui dl gerai fortifikuoto Liubio malno-tvirtovs, svarbaus strateginio punkto Lenkijos ir Prsijos pasienyje, Vytautas parm ne Lenkij, o Ordin. Dl io palyginti nedidelio objekto 1425 m. kils rimtas konfliktas tarp Jogailos ir Vytauto gerai apibdina to meto LDK ir Lenkijos santyki bkl. Dviej valstybi santykius XV a. 3-iajame deimtmetyje komplikavo ne vien tik nesutarimai dl politikos Ordino atvilgiu. Nemaa takos turjo ir Lenkijos vidaus politiniame gyvenime vykusi atkakli grupuoi kova dl valdios bei takos senstaniam, pdinio neturiniam valdovui - Jogailai. Vienai tokiai Jogailai ir Gediminaii dinastijai prieikai grupuotei vadovavo jaunas, energingas diplomatas, Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis. Grupuot negailjo pastang isaugoti kuo didesn tak LDK, todl jos nariams vis didesn nerim kl stiprjanio Vytauto, kaip savarankiko valdovo, siekiai, didjanti jo taka ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, tarptautinis autoritetas. i nuogstavim pagrstum Patvirtino XV a. 3-iojo deimtmeio vykiai, prasidj nuo pasikeitim Gediminaii dinastijoje. Dinastijos kriz Gediminaii giminje brendo ne vien deimt met ir j sukl keletas prieasi. Jogailos ir Vytauto kartoje dinastija pradjo nesustabdomai nykti fizikai: majo vyrikos gimins palikuoni, nuolatiniuose karuose ir tarpusavio vidaus kovose dl valdios uvo nemaa kunigaiki. Lietuvos valstybs teritorijai pleiantis slav emse, reikjo vis nauj Gediminaii ioms emms valdyti, Vytauto politika srityse keisti bajorais senuosius dinastijos kunigaikius atrino vidinius prietaravimus ir konfliktus. Kai kurie dinastijos nariai atsimesdavo nuo didiojo kunigaikio bei pasitraukdavo i LDK. XV a. 3-iajame deimtmetyje, pasiekusiai savo politins ir teritorins galybs virn, valdaniai 2 didiausias Vidurio ir Ryt Europos valstybes - LDK ir Lenkijos karalyst Gediminaii dinastijai m grsti fizinis inykimas. Nei Jogaila, nei Vytautas, nei jauniausias Algirdaitis - vitrigaila, rimtai pretendavs Lietuvos didiojo kunigaikio sost, neturjo sn. Situacija kardinaliai pasikeit, kai 1424 m. spalio mn. i ketvirtosios Jogailos santuokos su lietuvi kilms Aln kunigaiktyte Sofija gim snus Vladislovas. Teisto

Lietuvos didiojo kunigaikio valdios paveldtojo ir realaus pretendento i Lenkijos sost gimimas i esms pakeit abiejose valstybse ir visame Vidurio bei Ryt Europos regione susiklosiusi situacij, suard politik puoseltus planus. Jogailos snaus gimimas iprovokavo ir nauj Gediminaii dinastijos kriz. Lenkijoje nuo Kazimiero Didiojo laik sostas buvo ne paveldimas, o uimamas rinkim bdu. Egzistavo ne kart patvirtintas Jogailos ir Lenkijos valdaniosios diduomens susitarimas, kad Jogailos snus, jei toks gimt, bus pripaintas Lenkijos sosto pdiniu, o dukt Jadvyga i antrosios Jogailos santuokos ir jos suadtinis Fridrichas Hohencolernas neteks jiems suteikt teisi sost. Taiau, gimus Vladislovui Jogailaiiui, kurio Jogailos gyvenimo saullydyje maai kas besitikjo, situacija pasirod esanti kur kas sudtingesn nei buvo tiktasi. Valdanioji Lenkijos diduomen, Jogailai pareikalavus pripainti jo snaus Vladislovo teises paveldti Lenkijos sost, suskilo, nesutardama dl slyg, kurias reikt ikelti valdovui. Padtis dar labiau susikomplikavo, gimus antrajam (mir maametis) ir treiajam Jogailos snui Kazimierui. Atrodyt ramiai i inia buvo sutikta LDK. Vytautas ir bajorija, oficialiai neprietaraudami, pripaino tvonines Jogailos sn teises i Lietuvos didiojo kunigaikio sost, o Vytautas net buvo paskirtas maamei Jogailos vaik ir monos Sofijos globju. Taiau pademonstruotoji ramyb buvo tik iorin. Jogailaii gimimas sulugd Vytauto ne be pagrindo puoseltas ambicingas viltis sigalti Lenkijos soste, jei amiumi vyresnis Jogaila mirt nepaliks vyrikos gimins pdinio. Dinastijoje buvo ir treioji jga - vitrigaila. Jogailaii gimimas grs palaidoti jo seniai puoseltas ambicijas uimti Lietuvos didiojo kunigaikio sost, pasinaudojus LDK bajor staiatiki nepasitenkinimu Vytauto ir Jogailos vykdyta katalik protegavimo politika. Dinastijos kriz Lenkijos karaliui Jogailai iki gyvenimo pabaigos kl labai daug rpesi, atm daug energijos ir subrandino istorikai reikmingiausi Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto karnavimo Lietuvos karaliumi projekt. Vytauto pastangos karnuotis. Lietuvos didiojo kunigaikio vainikavimo karaliumi idja subrendo ne 1429 m. Lucko suvaiavime. Jame ji buvo tik vieai paskelbta. Vis XIV a., Gedimino, Algirdo ir Kstuio laikais, LDK paskelbimo karalyste klausimas ikildavo kartu su Lietuvos krikto problema. Taiau krikt primus, tuometinis jos valdovas Jogaila gavo tik naujj Lenkijos karaliaus titul, Lietuv ir toliau valdydamas kunigaikio teismis. Vidurami valdov hierarchinje sistemoje kunigaiki padtis buvo emesn negu karali, be to, XV a. Europoje kunigaiktysts buvo likviduojamos ir traukiamos besikurianias nacionalines centralizuotas karalystes. Darosi aiku, kodl nuo krikto laik kov dl LDK valdovo karnos Lietuvos visuomen suprato kaip kov dl savo valstybs suvereniteto, jos nepriklausomybs nuo Lenkijos karalysts pretenzij isaugojim. iai kovai vadovavo Vytautas. Lietuvos paskelbimo karalyste klausimas tvyrojo Vidurio ir Ryt Europos politiniame ore" nuo pat Vytauto sitvirtinimo Lietuvos didiojo kunigaikio soste 1392 m. ir Salyno suvaiavimo 1398 m. laik, kai Lietuvos bajorai, paskelb Vytaut karaliumi, pirm kart vieai suformulavo siekim. Ne maiau aktualus Vytauto karnavimasis buvo tarptautiniu mastu. Lietuvai tapus karalyste, Gediminaii valdioje bt buvusi didel jga. Tai ir vert kaimynini valstybi valdovus bei universalisias to meto Europos jgas - popiei ir imperatori atidiai stebti situacij, stengtis, kad didt dinastijos kriz ir LDK bei Lenkijos prietaravimai, kurie ilgam nukreipt Jogailos ir Vytauto dmes nuo ginytin Vidurio Europos reikal. To labiausiai troko imperatorius Zigmantas, ekijoje bei Vengrijoje turjs dinastini interes ir plan, kurie kirtosi su Lenkijos siekiais. Todl neatsitiktinai kaip tik tada, kai Jogailai pavyko pasiekti geidiam tiksl - usitikrinti Lenkijos sosto paveldjim savo snums, Vytautui buvo pasilyta karnuotis Lietuvos karaliumi.

Imperatorius Zigmantas paskelb pasilym 1429 m. Lucko suvaiavime, kur aptarti aktuali Ryt Europos politikos problem buvo susirink Lenkijos ir LDK valdovai bei j taryb nariai, Maskvos ir kit Rusios emi kunigaikiai, Vokietijos miest, kunigaiktysi atstovai bei popieiaus legatas. Vytauto karnacijos problema tapo svarbiausiu diskusij objektu ne tik Lucko suvaiavime. Ir iandien istoriografijoje rasime vairiausi 1429 m. Situacijos interpretacij. Prietaringiausiai vertinama Jogailos pozicija. Vieni rodinja, kad tai buvs bendras Gediminaii planas, kiti, atvirkiai, ieko Vytauto ir Jogailos konflikto, kaltindami pastarj sulugdius karnacij. Abejoni nekelia tik viena, be abejo, svarbiausia, - Lietuvos valstybs valdaniojo bajor luomo nuostata vainikuoti savo didj kunigaikt karaliumi. Suprantama ir prieika Lenkijos diduomens pozicija. Lietuv pripainus karalyste, bt lug jos puoseltieji ekspansiniai LDK prijungimo prie Lenkijos valstybs planai. Pernelyg supaprastintas yra teigimas, kad Jogaila buvs prieikas LDK paskelbimui karalyste. Situacija dinastijoje buvo tokia, kad po Vytauto mirties vienas i Jogailos sn bt buvs realiausias pretendentas Lietuvos karalysts sost. Pati Gediminaii dinastijos tradicij logika sakyte sako, kad Jogaila buvo suinteresuotas ir turjo remti Vytauto karnacijos idj. Nuo 1429 m. pradios vyko aktyvi diplomatin abiej pusi kova, prasidjusi Lucko suvaiavime ir pasibaigusi Vytauto mirtimi 1430 m. spalio 27 dien. Jos rezultatas Lietuvai buvo negatyvus. Vytautui ir LDK savarankikumui prieika Lenkijos didik grupuot, nesugebjusi diplomatinmis priemonmis pakeisti vyki eigos, pasinaudojo geografine Lenkijos padtimi ir, atvirai plikikai pagrobusi per jos emes Lietuv vetj karn, sulugd 1430 m. rugsjo 8 d. turjusi vykti Vytauto karnacij. Po Lietuvos diplomatijos pralaimjimo ir greitos Vytauto mirties 1430 m. Gediminaii dinastija pradjo smukti. Pamau ji m virsti lenkikos orientacijos lietuvikos kilms Jogailaii dinastija. Vytautas ir Jogaila - Gediminaii valstybingumo idjos knytojai. Iki ms dien ilikusiuose aminink liudijimuose ir istoriografijoje randame labai skirting, vienas kitam prietaraujani Vytauto ir Jogailos apibdinim. Stebtinai prietaringai vertinami j nuveikti darbai - nuo beatodairiko garbinimo iki visiko sumenkinimo. Tai lm skirtinga raiusij tautin valstybin ir politin orientacija, nes Gediminaii valdymas paliko gilius pdsakus keli bendru likimu susiet taut ir valstybi istorijoje. Nemgindami aprpti neaprpiamo, pasistengsime atskleisti tik istorikai reikmingiausius Vytauto ir Jogailos nuopelnus lietuvi tautai. Vytauto ir Jogailos sutelktomis karinmis bei diplomatinmis pastangomis Lietuvos valstyb buvo apginta nuo Ordino, 200 met grasinusio sunaikinti taut ir valstyb. Aktyvios Vytauto usienio politikos XV a. 3-iajame deimtmetyje dka LDK tapo didiausia ir galingiausia regione valstybe. Vytauto laikais LDK um didiausi teritorij - nuo Baltijos jros (tarp Palangos ir ventosios) iki Juodosios (tarp Dnepro ir Dnestro ioi). Mginimai vadovaujantis modernija tautos samprata neigiamai vertinti XIV-XV a. sandros Lietuvos valdov pastangas plsti LDK ryt slav emi sskaita nepateisinami, nes Vytauto ir Jogailos laikais dar neegzistavo tokia samprata. Valdovai tuo metu vadovavosi dinastijos, o ne tautos, iuolaikine prasme, interesais.

Tai suprantant, abejoni nebekelia ir didiavalstybin Algirdo bei Vytauto laik Ryt politika, j sukurta valstyb, kurioje lietuviai etnine prasme sudar maum, bet buvo jos politinis branduolys. J rankose sutelkta centrin valdia Vytauto laikais sutvirtjo, jos socialin baz iplt nauji mons -bajorai. I dinastijos interes pozicij vertinamos Jogailos pastangos sigalti Lenkijos karalysts soste, usitikrinti dinastijos teis ji paveldti bei suartinti su LDK gali bti suprastos kaip siekimas gyvendinti modifikuot Ryt politikos variant (negatyvus ios politikos rezultatas Lietuvai vlesniais laikais nereikia, kad tokia interpretacija negalima). Visos Vytauto vidaus politikos tikslas buvo pirmiausia stiprinti Lietuv, kuriamo didiulio 23 pav. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts herbas, XVI a. vidurys valstybinio darinio branduol. Vytautas sukr modernios krikionikosios monarchijos pagrindus, ekonomikai, teisikai bei politikai sustiprino socialin jos atram - bajor luom. Vytauto proteguojami pltojosi prekiniaipiniginiai santykiai valstybs viduje ir ryiai su usieniu, klostsi miestiei luomas. ituo laikotarpiu buvo sukurta Lietuvos valstybs pinig sistema, kaldinamos lietuvikos monetos, pakeitusios iki tol apyvartoje dominavusius Prahos graius bei sidabro lydinius lietuvikus ilguosius. Jogailos ir Vytauto laikais susiformavo Lietuvos valstybs simbolika, pradtas vartoti vienas svarbiausi ir garbingiausi suverenios valstybs atribut - herbas, vliau pavadintas Vyiu. Lietuvos herbe pavaizduotas baltas (sidabrinis) raitelis (Vytis) raudoname lauke. Vyio herbas ufiksuotas jau XV a. herbynuose, yra tarp seniausi valstybini simboli Europoje. XV a. pirmojoje pusje Vytis galutinai tapo valstybs, o Gediminaii stulpai, Vytauto asmeninis enklas - valdaniosios dinastijos emblema. algirio myje 1410 m. lietuvi pulkai kovsi su vliavomis, kuriose buvo pavaizduota valstybs ir dinastijos simbolika. Vadovaujantis nuostata, kad es po 1385 m. Krvos akto Lenkija ir LDK sudar vien valstyb, istoriografijoje visa Vytauto bei Jogailos laik valstybs ir visuomens transformacija neretai aikinama supaprastintai, kaip mechanika Lenkijos karalystje egzistavusi santyki recepcija. Bet jau pats Vytauto sitvirtinimas Lietuvos didiojo kunigaikio soste 1392 m. ir tolesnis jo valdios LDK stiprjimas, pagaliau imperatoriaus sutikimas 1430 m. vainikuoti Vytaut karaliumi tai paneigia ir veria irti proces visapusikiau. LDK valstybs bei visuomens raid Vytauto ir Jogailos laikais lm senosios pagonikosios Lietuvos valstybingumo tradicijos, permusios kai kurias Rusios ir Ordino administracijos, finans, teiss normas ir naujus europinius valstybs bei visuomens organizavimo principus. ie nuo XIV a. pabaigos valstybs vidaus gyvenim atjo per dinastiniais ryiais susiet kaimynin Lenkij, turjusi senesnes vakarietikojo valstybingumo tradicijas ir labiau isivysiusi visuomen. Btent ituo Gediminaii valdymo laikotarpiu tautos smonje sitvirtino vliau karta i kartos perduodamas suvokimas, kad lietuviai sukr valstyb, u kurios likim jie yra atsakingi. Iugdytasis tautos valstybingumo jausmas - istorikai svarbiausias Vytauto epochos rezultatas. Vlesniais amiais praradusi uimtsias teritorijas, pati tapusi kit valstybi ekspansins politikos auka, lietuvi tauta isaugojo Vytauto laikais suformuot valstybingumo samprat iki pat XIX a. tautinio atgimimo laik, o XX a. sutvirtino ir perdav kitoms Lietuvos valstybingumo krj kartoms.

IV LIETUVOS VALSTYBE IR VISUOMEN NUO VYTAUTO LAIK IKI LIUBLINO UNIJOS

Politinio, kinio, socialinio bei kultrinio gyvenimo dinamikumas, kaip ir Vytauto laikais - rykiausias 1430-1569 m. laikotarpio bruoas. Per 139 metus LDK pasikeit, galima sakyti, viskas - nuo kiekvieno visuomens nario iki valstybs. Svarbi i pasikeitim prielaida buvo taika, XV a. 4-ajame deimtmetyje ilgam siviepatavusi etninse Lietuvos emse. 1435 m. vitrigailos kovos su ygimantu Kstutaiiu dl Lietuvos didiojo kunigaikio sosto, kuriose buvo sutriukinta ir Vokiei ordino Livonijos atakos galyb, buvo paskutinis didesnis karinis konfliktas valstybs branduolyje XV amiuje. Ir vliau, iki aptariamojo laikotarpio pabaigos, etnins Lietuvos gyventojai nepatyr niokojani karo veiksm, XV-XVI a. sandroje prasidj karai su Maskva vyko valstybs rytinse slav emse. Atsirado galimyb aktyviausias visuomens jgas sutelkti kuriamajam darbui. Rezultat nereikjo ilgai laukti: dl nuolatinio karo su Ordinu smarkiai militarizuota Vytauto laik Lietuvos visuomen neatpastamai pasikeit. 1. POVYTAUTIN VISUOMEN. i svoka gali bti suprantama dvejopai. Siaurja prasme galima kalbti apie Vytauto epochoje subrendusi moni ir artimiausi keli j palikuoni kart socialin bendrij. Plaija prasme povytautins visuomens svoka aprpia socialinius procesus, vykusius LDK iki pat 1569 m. Liublino unijos su Lenkija, nes daugelio j aknys nuveda Vytauto laikus. Pasirink i, darbo sumanym geriau atitinkani, plaij povytautin visuomens samprat, dmes sutelksime LDK visuomens transformacij 1430-1569 metais. Gyventojai. Nuo XV a. vidurio spariai daugjo etnins Lietuvos gyventoj. Apytikriais istorinje literatroje vairuojaniais duomenimis, XV a. viduryje iose emse, kuri dydis siek madaug 80 000 km2, galjo gyventi nuo 300 000 iki 500 000 moni. Gana didelis tais laikais natralusis gyventoj prieaugis - apie 0,8% per metus - utikrino, kad iki XVI a. vidurio j skaiius iaugo iki 750 000, o galbt net priartjo prie 1 milijono. Vidutinis gyventoj tankumas etnins Lietuvos emse buvo 8-9 mons 1 km 2 , o intensyviausio kininkavimo zonose kvadratiniame kilometre galjo gyventi net 20 moni. Spariai daugjant gyventoj, buvo galima apgyvendinti kar su Ordinu laikotarpiu i dalies itutjusias Lietuvos emes ir giri plotus pasieniuose su Prsija ir Livonija. XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje intensyviausiai buvo apgyvendinamas kairysis Nemuno krantas - jotvingi ir skalvi ems, iaurinis Uneris Deltuva ir Nalia bei emaitijos teritorijos. Literatroje pateikiami skaiiai liudija, kad pasibaigus karams su Ordinu, lietuviai kolonizavo madaug 25 000 km2 toki menkai gyvenam, neintensyviai eksploatuojam plot, kuriuos tyrintojai neretai vadina dykromis. Kartu su vidine kolonizacija povytautiniu laikotarpiu vyko lietuvi migracija Ordino valdioje po 1422 m. Melno taikos likusias lietuviksias emes Ryt Prsijoje. ios madaug 9 000 km2 dydio lietuvi kompaktikai itisais kaimais apgyventos Skalvos ir Nadruvos teritorijos jau XVI a. vadintos Maja Lietuva, o j gyventojai - lietuvninkais. Kas buvo tie pietus nuo Nemuno gyven vadinamieji vakariniai lietuviai, ne didiul indl lietuvi kultros lobyn - io krato autochtonai ar vlesni atsiklliai - tyrintojai ginijasi. Geriausiai argumentuota, atrodo, nuomon, kad lietuvnink etnin grup Ryt Prsijoje susiformavo i senj Skalvos ir Nadruvos emi gyventoj palikuoni ir XV-XVI a. atsiklusi i etnins Lietuvos - Auktaitijos ir emaitijos. Vliau 1525 m. Vokiei ordino valdose susikrusioje pasaulietinje Prsijos kunigaiktystje i lietuvnink tankiausiai gyvenam emi buvo sudarytas atskiras administracinis vienetas - Lietuvos provincija (Klaipdos, Tils, Ragains, sruties apskritys).

Etnin Lietuvos valstybs gyventoj sudtis buvo nevienalyt. XVI a. viduryje madaug tredal ar net daugiau vis LDK gyventoj (i apytikriai 3 mln. moni) sudar lietuviai, susitelk valstybs branduolio emse. Daugiau kaip pus gyventoj sudar slavai, gyven vairiu laiku prie Lietuvos valstybs prijungtose ryt ir pietryi emse. XV-XVI a. LDK nuolat gyveno kitos skaitlingiausios etnins maumos - ydai, vokieiai, totoriai, karaimai, lenkai. Teritorin-administracin valstybs sandara. Povytautin LDK sudar kelios skirting status valstybje turjusios, istoriografijoje vairiai vadinamos sudtins dalys. LDK siaurja prasme sudar etnin Lietuva (Auktaitija ir emaitija) bei prie jos anksiausiai, pradedant XIII a. prijungtos, politikai, ekonomikai ir administraciniais saitais glaudiausiai susietos Lietuvos didiojo kunigaikio valdiai absoliuiai pavaldios slav ems (Juodoji Rusia su Naugarduku ir Gardinu; Minskas ir ems prie Berezinos, Dnepro vidurupio ir Soos auktupio; Turovo-Pinsko ir kitos ems Polesje; Palenk su Bresto eme). 1413 m. i i teritorij buvo sudarytos Vilniaus ir Trak vaivadijos. emaitijai buvo suteiktas atskiras emaii seninijos statusas, liudijs kiek kitoki jos padt LDK. emaitija nuo Lietuvos valstybs susikrimo XIII a. pirmojoje pusje buvo jos teritorijos dalis. Taiau kov su Ordinu laikotarpio politins aplinkybs sudar prielaidas stipriam emaii politiniam, o po Auktaitijos krikto 1387 m. - ir konfesiniam atskirumui susiformuoti. Taiau iki 1441 m. emaii emei suteiktos Kazimiero privilegijos nra inom didij kunigaiki akt, kurie patvirtina io LDK siaurja prasme teritorinioadministracinio padalinio iskirtin padt. Per 1409 m. sukilim i Ordino valdios isivadavusi emaitija susijung su LDK ir pripaino Vytauto valdi, o didysis kunigaiktis emaitijos seninu paskyr savo vietinink Rumbaud Valimuntait. Ir tik 1441 m. privilegija, kuri vliau kartojo ir pild Aleksandras (1492 m.) ir kiti didieji kunigaikiai, aikiai kalba apie tai, kad emaitijai suteikiamas teisinis bei administracinis savarankikumas, teis rinkti ir silyti didiajam kunigaikiui kandidat senino pareigoms. Apie 1442 m. Lietuvos didiojo kunigaikio titule atsirado emaitijos pavadinimas -pabriama, kad jis yra Lietuvos, Rusios ir emaii kunigaiktis. Taigi po 1441-1442 m. jau galima kalbti apie pasikeitus juridin emaitijos status LDK, jos virtim eme, turinia autonomins vidaus tvarkos bruo. status emaitija su tam tikrais pakeitimais ilaik iki 1569 m. Liublino unijos ir po jos. LDK ems - tai atskir teritorini-administracini padalini status valstybje isaugojusios buvusios Polocko, Vitebsko, Voluins, Kijevo, Smolensko kunigaiktysts, vairiu laiku prijungtos prie Lietuvos valstybs. Priklausydamos LDK, ios ems didele dalimi isaugojo teritorin vientisum, senj savo vidin politin visuomenin bei teisin individualyb. Toks j statusas iliko ir Vytauto laikais pakeitus daugelyje i j valdiusius iki tol emi kunigaikius (daniausiai kilusius i Gediminaii dinastijos) Lietuvos didiojo kunigaikio vietininkais bajorais. emi santykius su centrine valdia - didiuoju kunigaikiu, o nuo XV a. vidurio ir su Pon taryba - reguliavo valdov privilegijos. Tokios LDK emi privilegijos, garantuojanios j vidaus tvarkos savarankikum, vis povytautin laikotarp didieji kunigaikiai tvirtino, kartojo bei pild. Savit padt LDK um smulkios kunigaiktysts, isidsiusios toliausiai rytus nutolusiuose valstybs pakraiuose prie Okos ups. ios teritorijos buvo menkiausiai integruotos LDK teritorin-administracin sistem. XV-XVI a. sandroje, prasidjus karams su Maskva, dauguma j anksiausiai atskilo ir pirmosios buvo prarastos. itokia teritorin-administracin sistema be esmini pakitim egzistavo LDK iki 1564-1566 m. teism ir administracijos reform. J metu kuriant nauj ems, pilies ir pakamario teism tinkl, istorikai susidar administraciniai kiniai vienetai, buv neretai skirtingo dydio, danai pernelyg mai, neatitiko naujos, palyginti sudtingos, teism

sistemos reikalavim. Todl teritorin-administracin sistema unifikuota - sudaryti nauji teritoriniai vienetai pavietai, tap bajor luomins savivaldos institucij, teism bei karinio aukimo centrais. Visa LDK teritorija buvo padalyta 12 vaivadij ir kelias deimtis paviet: 1. Vilniaus vaivadija (Vilniaus, Amenos, Ukmergs, Breslaujos pavietai); 2. Trak vaivadija (Trak, Gardino, Kauno, Lydos, Upyts pavietai); 3. Naugarduko vaivadija (Naugarduko, Slanimo, Volkovysko pavietai); 4. Bresto vaivadija (Bresto ir Pinsko pavietai); 5. Palenks vaivadija (Drohiino, Belsko, Melniko pavietai); 6. Minsko vaivadija (Minsko ir Reicos pavietai); 7. Mstislavlio vaivadija (Mstislavlio pavietas); 8.Polocko vaivadija (Polocko pavietas); 9. Vitebsko vaivadija (Vitebsko ir Oros pavietai); 10. Kijevo vaivadija (Kijevo ir Mozyrio pavietai); 11. Voluins vaivadija (Lucko, Vladimiro ir Kremeneco pavietai); 12. Braclavo vaivadija (Braclavo ir Vinicos pavietai). emaitija isaugojo iskirtinio teritorinioadministracinio vieneto - seninijos - status, kuris atitiko vaivadijos rang. Valstybs valdymo struktra. Vytautas siek Lietuvos valstybje tvirtinti stipri monarcho valdi ir suburti apie j gerai funkcionuojant centralizuotos valstybs valdios aparat. Jo valdios paveldtojai sugebjo gyvendinti tik antrj plano dal. Jau XV a. 4ajame deimtmetyje, prajus vos keleriems metams po Vytauto mirties, irykjo prieinga, didiojo kunigaikio valdios silpimo, tendencija. Nei vitrigaila (Lietuvos didysis kunigaiktis 1430-1432 m.), nei ygimantas Kstutaitis (Lietuvos didysis kunigaiktis 1432-1440 m.) nesugebjo savo rankose sutelkti vis valstybs valdi. J tarpusavio kov laikotarpiu vis didesn vaidmen valstybs gyvenime m vaidinti Vytauto laikais stambiais emvaldiais bei takingais politikos veikjais tap Lietuvos didikai ir katalik banyios auktieji dvasininkai. io, vis didesn tak valstybs valdymui daranio visuomens sluoksnio atstovai sudarydavo didiojo kunigaikio taryb, kuri XV a. viduryje i patariamojo organo prie valdovo iaugo i faktin LDK vyriausyb - Pon taryb. 1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos ufiksavo dar vien svarb povytautinio laikotarpio valstybs valdymo struktros pasikeitim - laipsnik didiojo kunigaikio, kaip valstybs valdovo, gali perleidim Pon tarybai. XV a. antrojoje pusje monarchas teisikai tapo valstybs pareignu, vadovavusiu vyriausybei ir turjusiu vykdyti jos sprendimus. Be abejo, negalima suabsoliutinti ios naujos teisins situacijos padarini. XVI a. Lietuvos valstybs gyvenime buvo moment, kai didieji kunigaikiai priimdavo politinius sprendimus nepaisydami Pon tarybos nuomons arba konfliktavo su ja. Taiau tai nepaneigia fakto, kad asmenin didiojo kunigaikio, kaip monarcho, valdia sumajo. XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje intensyviai tvarkytas ir buvo baigtas formuoti LDK centrins ir vietos valdios aparatas. Svarbiausi LDK centrins valdios pareignai (urdai) buvo: Didysis maralas, urdas, atsirads Vytauto laikais, priirjo tvark valdovo dvare ar jo laikinos rezidencijos vietoje bei seime, skelbdavo didiojo kunigaikio potvarkius ar sprendimus, teisdavo u tvarkos paeidimus ir nusikaltimus, padarytus didiojo kunigaikio dvare ar seime. Nuo XV a. vidurio LDK valdovams, kurie bdavo renkami ir Lenkijos karaliais, nuolat reziduojant Lenkijoje, maral reikm LDK centrins valdios aparate sumenko, nes pagal pareigas jie turdavo reali gali tik tada, kai valdovas bdavo valstybje. Kancleris - antrasis pagal rang ir pirmasis pagal reikm vyriausybs narys. is didiojo kunigaikio ir Pon tarybos kanceliarijos reikal tvarkytojas (urdas) LDK inomas nuo XV a. pirmosios puss. Kancleris turjo tvarkyti valstybs statym leidyb bei kontroliuoti, kaip jie vykdomi. Per jo rankas eidavo ir visi i usienio gaunami valstybins reikms dokumentai. Kancleris dalyvaudavo formuojant valstybs administracijos aparat, skiriant jo pareignus, skirstant jiems u tarnybas duodamus valdyti valstybs turtus. Kanclerio ir jam pavaldi valstybs kanceliarijos ratinink, sekretori ir kit tarnautoj inioje buvo valstybs archyvas ir Lietuvos Metrika. pastarj bdavo raomi

svarbiausieji valstybs vidaus ir usienio reikalus liei dokumentai, reikalui esant, iduodami j iraai. Kancleris saugojo ir didj valstybs antspaud, be kurio negaliojo valdovo valstybinis aktas. XVI a. pradioje susiklost tradicija kancleriu skirti Vilniaus arba, iimtiniais atvejais, Trak vaivad. io vyriausybs nario rankose faktikai bdavo sutelkta aukiausioji LDK valdia. ems idininkas - vyriausiasis valstybs ido saugotojas ir tvarkytojas. Ide buvo saugomi valstybs ido pinigai ir brangenybs, didiojo kunigaikio regalijos bei vliavos. ems idininko inioje taip pat buvo aunamj ginkl ir audmen arsenalas. Rm idininkas tvark asmenin didiojo kunigaikio id. Ikilus reikalui, jis pavaduodavo ems idinink. Didysis etmonas, vyriausiasis LDK bajor paauktins kariuomens vadas, karo metu kariuomenje turjo didiausi gali, jo sakymai prilygo didiojo kunigaikio sakymams. Karui pasibaigus ir bajor kariuomenei isiskirsius, didysis etmonas prarasdavo turtj gali. Didiaisiais etmonais pagal tradicij bdavo skiriami Trak arba Vilniaus vaivados. Lauko etmonas karo metu vadovaudavo samdytajai (alginink) kariuomenei. Taikos metu i kariuomen sudarydavo pili gulas. Be i svarbiausi LDK centro valdios pareign, buvo dar nemaa kit. Taiau j taka valstybje buvo gerokai menkesn. Iimtis - aukiausieji vietos valdios pareignai vaivados. Nuo 1413 m., kai buvo steigtos pirmosios Vilniaus ir Trak vaivadijos, vaivados tapo didiojo kunigaikio iki gyvos galvos skiriamais vietininkais, jiems pavaldios teritorijos administratoriais, teisjais, bajor paauktins kariuomens vadais. Lietuvos valstybs branduolio emi - Vilniaus ir Trak - vaivados buvo ne tik aukiausieji vietos valdios pareignai. Turdami savo rankose taip pat kanclerio bei didiojo etmono urdus, jie tapdavo svarbiais monmis, kai bdavo tvarkomi visos valstybs reikalai. Toki pai valdi vietose turjo ir XV a. pabaigoje - XVI a. pradioje vaivad titulus gav Kijevo (1471 m.), Polocko (1504 m.), Naugarduko (1507 m.), Smolensko (1508 m.), Vitebsko (1511 m.), Palenks (1520 m.) aukiausieji didiojo kunigaikio pareignai. Tik Polocko ir Vitebsko vaivadas, skirtingai nuo kit, kaip ir emaitijos senin, rinkdavo vietos bajorai ir tvirtindavo didysis kunigaiktis. Etnins konfesins visuomens gyvenimo problemos. Sudtingos, valstyb sukrusi lietuvi (pagoni, nuo XVI a. pabaigos katalik) ir prijungtj emi gyventoj slav (staiatiki) bendro visuomeninio-valstybinio gyvenimo problemos LDK istorijoje aikinamos bei interpretuojamos vairiai. Istoriografijoje nemaa darb, kuriuose teigiama, es povytautiniu laikotarpiu ir ypa XVI a. pirmojoje pusje slavai buvo bene aktyviausia visuomens politin jga, o jos taka LDK buvo jei ir ne didesn, tai bent jau ne menkesn nei valstyb sukrusi lietuvi. Taiau i ivada paremta tik vienu neginijamu faktu, kad slavai buvo skaitlingiausia LDK gyventoj grup. Geriau argumentuotas kitas poiris, teigiantis, kad egzistavusi mechanin gyventoj slav dauguma pati savaime nereik j viepataujanios padties valstybje. Ir tai dl koki prieasi. Gyventoj slav daugum LDK sudar XV-XVI a. politikai neorganizuota, prie valstybs valdymo neprisidjusi visuomens dalis - valstieiai. Visikai kitoks buvo valdaniojo visuomens sluoksnio - bajor teritorinis pasiskirstymas bei jg santykis valstybje. Etnins Lietuvos ems Vytauto laikais sudar tik 1/10, o XVI a. pirmojoje pusje 1/6 valstybs teritorijos. Taiau iose emse buvo susitelk daugiau kaip pus vis LDK bajor - politikai aktyvi, valstybs karin atram sudariusi visuomens nari. Dauguma i j - lietuviai katalikai. Lietuvikos didik gimins - Ksgailos, Gotautai, Radvilos, Astikai, Zaberezinskiai - buvo didiausi to meto LDK emvaldiai, LDK kariuomens 1528 m. suraymo duomenimis, iruodav po kelis imtus ginkluot raiteli. Antai didikai Ksgailos

iruo 768 raitelius, Radvilos - 621, Gotautai - 466. Kriktas ir bajorams katalikams suteiktos privilegijos dar labiau konsolidavo i valdanij LDK visuomens grup. Visuomenje kur kas maiau buvo LDK bajor, etnine prasme tikr slav, o pagal konfesin priklausomyb - staiatiki. Negalima pamirti, kad slav gyvenamose LDK teritorijose susidar emvaldi sluoksnis, kur sudar Lietuvos didij kunigaiki vairiu laiku naujai prijungtsias emes isist, ten staiatikyb primusi lietuvi kunigaiki, danai susigiminiavusi su Gediminaiiais, palikuonys. Etnine prasme j negalima be ilyg tapatinti su bajorais slavais. Be to, dauguma i emvaldi dar Vytauto laikais, centralizuojant valstybs valdym, buvo nualinti nuo valdios ir povytautiniu laikotarpiu visuomenje prarad savarankikum. Kitokia buvo ir turtin bei visuomenin-politin staiatiki bajor padtis. Antai Voluinje, i prijungtj LDK slav teritorij bene tankiausiai gyvenamoje, garsjusioje derlingomis emmis, kur XVI a. pirmojoje pusje dar iliko nemaa kunigaiki titulus isaugojusi emvaldi, turtingiausieji kariuomen sisdavo po keliasdeimt, kiti - vos po keliolika ar net kelet raiteli. Lietuvos pagonikajai visuomenei primus katalikyb, staiatiki teiss prisidti prie valstybs valdymo buvo suvarytos. Draudimas staiatikiams uimti auktas valstybs tarnybas, o vliau ir bti Pon tarybos nariais, galiojs LDK nuo 1413 m. Horodls akt paskelbimo, apribojo j galimybes ne tik kopti tarnybins karjeros laiptais ir dl to turtti, bet ir tiesiogiai veikti politin valstybs gyvenim. klausim, kaip ilgai juridikai galiojo is draudimas, istorinje literatroje atsakoma vairiai, nes nevienodai interpretuojami XV a. XVI a. pirmosios puss Lietuvos didij kunigaiki privilegij LDK bajorams tekstai. Taiau personalin LDK Pon tarybos sudtis liudija, kad povytautiniu laikotarpiu staiatikiai i tikrj retai pakildavo iki aukiausi, sprendiamojo balso teis Pon taryboje suteikiani valstybs tarnyb. LDK valdymo aparate dominavo lietuviai katalikai. Be abejo, bta iimi. Gerai inoma, kad 1430-1432 m. LDK valds vitrigaila protegavo j rmusius slav emi bajorus. Padidintas dmesys LDK slav emi bajorijai pastebimas ir XVI a. pirmojoje pusje, vykstant karui su Maskva. Plaiausiai inoma XVI a. pirmojoje pusje LDK staiatiki visuomeniniame gyvenime iimtis - didikas staiatikis Konstantinas Ostrogikis. U ypating pasiymjim kare su Maskva, 1514 m. laimt m prie Oros iimties tvarka jam buvo suteiktos Vilniaus kateliono (vaivados pavaduotojo), o 1522 m. ir Trak vaivados pareigos, suteikusios galimyb tapti vienu svarbiausi Pon tarybos nari. Taiau, kaip inoma, iimtis tik patvirtina taisykl. iuo atveju fakt, kad Lietuvos valstybs branduolys su sostine Vilniumi isiskyr i vis kit LDK emi pagal didiausi politikai pilnateisi bajor koncentracij, buvo dvasinis ir organizacinis LDK gyvenimo centras. Kitas svarbus, istoriografijoje prietaringai interpretuojamas klausimas yra tai, kiek LDK visuomens modernizacij XV a. - XVI a. pirmojoje pusje veik kaimyninse valstybse kur kas anksiau susiklost visuomeniniai santykiai. Vieni tyrintojai link absoliutinti Rusios, kiti - Lenkijos takos reikm. Nemgindami paneigti, kad toki tak bta, atkreipsime dmes, jog jos ne vienu metu ir nevienodu mastu veik t ar kit LDK teritorij gyventojus bei vairias visuomens gyvenimo sferas. Valstybs branduolio etnins Lietuvos visuomens organizacij vis pirma lm baltikosios tradicijos ir paprotin teis, paveldtos i geni laik. Jos skyrsi tiek nuo ryt slav, tiek nuo lenk, tiek ir nuo graik-romn tradicij permjos Vakar Europos tradicij. XIV a. pabaigoje primus krikt, pirmj baltikj visuomenini tradicij klod m dengti antrasis - krikionikasis vakarietikasis klodas. Vytauto laikais jis buvo dar labai plonas, jame galima irti tik pirmsias vakarietikos luomins visuomens uuomazgas. Taiau btent jomis buvo pagrsta povytautins krikionikosios etnins Lietuvos visuomens raida. Kita visuomens organizacijos tradicija susiklost prie LDK prijungtose slav emse. ia viepatavo Kijevo Rusios laikus siekusi staiatiki tradicij dvasia. Taiau j

taka etnins Lietuvos visuomenei ir jos atstov rankose sutelktos centrins valdios organizacijai buvo palyginti menka pagonybs laikais, o po krikto nebepajg konkuruoti su visuomens gyvenimo tradicijomis, kurios sklido i Vakar. Luomin visuomens struktra. Luomai LDK klostsi XIV a. pabaigoje - XVI a. pirmojoje pusje, kai daugelyje Europos krat is procesas buvo jau pasibaigs arba baigsi. Dl specifini politini aplinkybi luomai susiformavo vlai, tai lm tf LDK luomins visuomens savitumus, kurie neleidia kalbti apie klasikinio topo europietika luomin sistem Lietuvos valstybje. Teisinius besiklostani luom pamatus padjo pirmosios Lietuvos didij kunigaiki Jogailos ir Vytauto privilegijos bajorams katalikams (1387,1413 m.), katalik dvasininkijai (1387 m.) ir Vilniaus (1387 m.), Bresto (1390 m.), Kauno (1408 m.), greiiausiai Trak (XIV-XV a. sandra ?) miestieiams. Povytautiniu laikotarpiu luomins visuomens struktros uuomazgos buvo toliau pltojamos. Spariausiai formavosi, atsiribojo nuo kit visuomens sluoksni bajor luomas. 1432, 1434, 1447, 1492, 1506, 1522, 1557 m. valdov privilegijos ir kiti juridiniai aktai, 1529 ir 1566 m. teiss kodeksai - Lietuvos Statutai iplt ekonomines, socialines, teisines bei politines bajor teises ir privilegijas, garantavo j luomin imunitet. Bajor luomui reikmingiausios buvo 1447 ir 1492 m. privilegijos. 1447 m. Kazimiero privilegija padjo ekonominio bajor savarankikumo teisinius pagrindus. 1492 m. Aleksandro privilegija tapo bajor virns - didik - politins hegemonijos valstybje teisiniu pagrindu. XV a. pabaigoje LDK emvaldiai faktikai jau sudar vien bajor luom. Visi bajorai individualiai atsak u padarytus nusikaltimus, turjo asmens nelieiamybs teis, tam tikras turto valdymo garantijas, buvo atleisti nuo mokesi ir natrini prievoli valdovui. Vienintel bajoro prievol buvo karo tarnyba. Kiekvienas bajoras turjo joti kar su savo irgu, apranga ir ginkluote, turintieji valdini turdavo dar iruoti tam tikr, Lietuvos didiojo kunigaikio normatyviniais aktais nustatom, karui parengt kari skaii. Visapusikai privilegijuot LDK visuomenje sluoksn nuo Lietuvos krikto 1387 m. sudar ir katalik dvasininkija. Istoriografijoje nra vienos nuomons, ar katalik dvasininkija LDK sudar luom. Skirtingai nuo kit luom, dvasininku nebuvo gimstama, o teiss nepaveldimos, ir bent jau teorikai juo galjo tapti bet kurio luomo mogus. Taiau visapusikai privilegijuota katalik dvasininkijos padtis, plaios imuniteto teiss, galimyb prisidti prie valstybs valdymo, udarumas ir atsiribojimas nuo kit visuomens sluoksni leidia vadinti LDK katalik dvasininkij privilegijuotu luomu. Sudtingiau apibdinti LDK staiatiki, nuo XVI a. ir protestant, dvasinink status visuomenje. ie dvasininkijos atstovai luom klostymosi laikotarpiu nesinaudojo tokiomis pat teismis bei privilegijomis kaip katalikai. Istoriografijoje jie nra vadinami luomais. Problemika apibdinti ir LDK miest gyventoj luomin priklausomyb. Ne visi jie aptariamuoju laikotarpiu buvo miestieiai ir tuo labiau luomo nariai. Jais galima vadinti tik Magdeburgo teiss pagrindu savivald gavusi miest miestiei bendruomeni narius. Antra vertus, LDK miestieiai, skirtingai nuo bajor, neturjo visoje valstybje jiems duot didij kunigaiki privilegij, patvirtinani teises bei privilegijas. Kiekvienas miestas ir jo miestiei bendruomen gaudavo atskir savivaldos teisi privilegij. Apribotos, palyginti su bajorais ir katalik dvasininkija, buvo ir miestiei teiss prisidti prie valstybs valdymo. Todl tik su ilyga magdeburgini LDK miest miestiei bendruomeni narius galima vadinti nepilnateisiu privilegijuotu luomu. Valstieiai sudar dar vien, skaitlingiausi neprivilegijuot prievolin luom-Jo nariai neturjo joki visuomenini, socialini ir net ekonomini teisi ar privilegij valstybje - tik prievoles. Luomu LDK valstieius galima vadintrtik po 1557 m. agrarins reformos. Jos metu alodins laisvj bendruomeninink ems buvo paverstos skirtiniais sklypais, laikomais u rent, o patys valstieiai paversti asmenikai nelaisvais baudiauninkais. Agrarin Valak reforma ubr neperengiam socialin rib tarp

bajor ir valstiei. Abu luomai usidar ir atsiribojo, buvo panaikintos paskutins iki tol egzistavusios, kad ir varomos, galimybs valstieiams tapti bajorais. Aptartosioms luomins visuomens struktroms priklaus ne visi LDK gyventojai. Miestiei luomui nepriklaus, nesinaudojo jo teismis ir privilegijomis nesavivaldi miest ir miesteli gyventojai. Atskiras udaras neluomines bendruomenes sudar ydai. ydai telksi daugiausia miestuose, kur vertsi palkanavimu, prekyba ir amatais. XIV a. pabaigoje LDK emse inomos organizuotos yd bendruomens (Breste, Gardine, Lucke ir Voluins Vladimire), pavaldios didiajam kunigaikiui. 1388 ir 1399 m. Vytautas, atrodo, bus suteiks ydams pirmsias privilegijas. Jose aptarta teisin, ekonomin, visuomenin bei konfesin yd padtis valstybje, j santykiai su krikionimis. ydams buvo suteikta teis gyventi atskiromis bendruomenmis, autonomikai tvarkytis j viduje. 1495 m. Aleksandras udraud ydams gyventi LDK, konfiskavo j turt, o paius ivar. Daugumas LDK yd persikl Lenkij. Po atuoneri met, 1503 m., ydams buvo leista grti. 1507 ir 1514 m. ygimantas Senasis patvirtino j turtsias privilegijas. Jokiam luomui nepriklaus ir kit nekrikionik tikyb ipaintojai totoriai ir karaimai, nuo Vytauto laik nuolat gyven LDK. Jie sudar atskirus udarus socialinius visuomens sluoksnius; istorikai dar tebediskutuoja, kaip apibdinti j status. Dalis totori ir karaim vertsi karo amatu, turjo ems valdas. Kiti buvo amatininkai, vertsi prekyba. Administraciniu ir dvasiniu Lietuvos karaim centru tapo Trakai. 1441 m. Kazimieras Jogailaitis Trak karaim bendruomenei suteik Magdeburgo teises. Totoriai, kr pirmsias gyvenvietes prie Voks ups, daugiausia apsigyveno kaimuose Vilniaus, Trak, Amenos pavietuose. Luomams klostantis kito ir vidin j sandara. Tolimesn Lietuvos valstybs likim nulm XV a. - XVI a. pirmojoje pusje bajor luomo viduje vyk istorikai reikmingiausi pasikeitimai. Dl j susiklost visikai nauja situacija kaime, kur gyveno dauguma valstybs gyventoj. 2. KAIMAS: BAJORAI IR VALSTIEIAI. Visoje Europoje XV a. pabaigoje smarkiai keitsi ekonominis, politinis, visuomeninis bei kultrinis gyvenimas. Daugelyje krat gerokai padaugjo gyventoj, intensyvjo, vairjo j kinis gyvenimas, pltsi tarptautiniai prekybiniai ryiai. Gauss bajorijos sluoksniai msi ne tik karins-politins, bet ir aktyvios kins bei prekybins veiklos. XV-XVI a. sandroje kontinentas pasidalijo du didelius regionus - Vakar ir antrj, Vidurio ir Ryt, kuri tolesn socialin ir ekonomin bei politin raida isiskyr. Vakar Europos kratai veik ilgalaik ekonomin kriz, juose pradjo pltotis pramonin gamyba, augti miestai, kuriuose telksi vis daugiau moni, nutraukusi ryius su kaimu. Bajorija ekonomins iniciatyvos vis daniau imdavosi ne tik ems kyje, bet ir prekyboje bei pramonje. Spariai nyko valstiei baudiavins priklausomybs liekanos. Vieni virto savarankikais ems laikytojais, kiti -smulkiais ems nuomininkais, treti samdomaisiais ems kio ir manufaktr darbininkais. Prasidjo didij geografini atradim era. Europieiai atrado ir m kolonizuoti naujas emes kituose emynuose. I kolonij plstelj brangieji metalai bei aliavos iplt didij Vakar Europos krat finansins ir ekonomins veiklos galimybes, leido intensyvinti pramonin gamyb, plsti pramons gamini eksport ir importuoti ems kio produktus. Visikai kitaip naujj laik pradioje klostsi daugelio Vidurio ir Ryt Europos krat gyvenimas. Pramonin gamyba ia dar tik formavosi, maa buvo dideli miest ir j gyventoj. io regiono valstybs neturjo turting ujrio kolonij. Taiau ia plytjo didiuliai derling emi plotai. J pakrantes skalavo Baltijos jra, atverianti keli Atlanto vandenyn, kur kryiavosi to meto tarptautins prekybos keliai. Tuo ir skubjo pasinaudoti ekonominiu poiriu ir politikai sustiprjusi regiono bajorija. Jos dmesys ilgam sutelkiamas ems k, jo produkt bei aliav eksport Vakar Europ. emvaldiai

didino dvar arim plotus ir valstiei lainink skaii juose. Regione siviepatavo lainpalivarkin ems kio gamybos organizavimo sistema, pagrsta asmenine valstiei priklausomybe. Ilgam buvo suvaryta pramons pltra bei urbanizacija. Miestieiai netapo pilnateisiais ekonominio ir politinio valstybi gyvenimo subjektais. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajor metamorfoz - nuo kario XV a. pradioje iki prekiaujanio emvaldio XVI a. viduryje. Kintant Europos ekonomini santyki konjunktrai, keitsi ir LDK bajor pasaulvaizdis. XV a. pabaigoje - XVI a. pirmojoje pusje emvalda, teikusi galimybes gaminti vis didesn paklaus vidaus ir usienio rinkose turini ems kio produkcij, pradta vertinti kur kas labiau nei tradicinis bajorikas kario amatas. Bajoro-kario ir bajoro-emvaldio interesai vis labiau kirtosi, o XV-XVI a. sandroje, prasidjus karams su Maskva, jie kirtosi ir su valstybs interesais. emvaldiai, sudar paauktin LDK kariuomen, vis daniau buvo priversti, palik dvar k, ne tik joti ilgus karo ygius, bet ir mokti kaskart vis didesnius mokesius karo reikalams. Valstybs valdia XVI a. pirmojoje pusje sugrietino paauktins kariuomens surinkimo tvark ir kontrol, buvo pareikalauta, kad visi emvaldiai prisiekt, kad teikia tikslius valdini sraus, pradta reglamentuoti kar iruoiam kari norm. 1528 m. surengtas pirmasis, 1567 m. - antrasis visuotinis LDK kariuomens suraymas. Bajorams, vengusiems karo tarnybos, valdovai mgino udti pinigines baudas, grasino konfiskuosi turt, atimsi bajoryst ir net bausi mirties bausme. Taiau vien represijomis padidinti paauktin kariuomen ir ypa suadinti jos kovingum buvo nemanoma. Valdov ir bajorijos santykiai darsi vis labiau tempti. Karo prievols nata sunkiausiai slg eilinius vidutinius ir smulkius bajorus. Dalyvavimas karo ygiuose ir mokesiai lugd j kius. Stambiausieji emvaldiai didikai, kurie danai finansuodavo valdovus, skirdami dideles sumas karo ir kitiems valstybs reikalams, gaudavo u tai nauj emi. Juos taip pat labiausiai domino ekonomin vyriausybs politika. Bajorai, pirmiausia stambs emvaldiai, kl svarbiausi ekonomin reikalavim - leisti prekiauti be muit. 1547 m. Palenks bajorija pra seime, kad nebt imami muitai u grdus ir gyvulius, veamus i bajor dvar parduoti Lenkij ir Prsij, bei nebt renkamos turgaus rinkliavos u t preki pardavim vietiniuose turguose. 1551 m. seim su tokiais praymais kreiptasi Lietuvos, emaitijos ir Voluins emvaldi vardu. kart bajorai reikalavo teiss be muit iveti ne tik grdus ir gyvulius, bet ir miko prekes, taip pat be muit atsigabenti vairi preki i usienio ne parduoti, o savo dvaro poreikiams. Toks pats praymas pakartotas 1554 metais. Tenkinti iuos reikalavimus pradta prasidjus LDK karui dl Livonijos, kai prireik gauti bajorijos pritarim. 1559 m. seime valdovas atleido emvaldius nuo iveamj muit u javus, gyvulius ir miko prekes, pagamintas bajor dvaruose, taip pat nuo veamj muit u karo reikmenis. 1566 m. II Lietuvos Statutas atleido nuosavas prekes veanius bajorus nuo vis vidaus ir pasienio muit bei rinkliav. U pardavimui supirktas prekes muitai buvo palikti. Nuolat didjanti grd ir kitos ems kio produkcijos paklausa Vakar Europos rinkose skatino LDK emvaldius pertvarkyti vis kininkavimo sistem, iplsti dvar arim plotus ir pasirpinti, kad juose dirbt nuolatin bei pigi darbo jga. emvaldi akys krypo valstieius ir j valdomas paveldimas emes. Valstiei metamorfoz- nuo laisvo emdirbio iki baudiauninko. XV a. pradioje Vytautas pradjo bajorams dalinti didiojo kunigaikio domeno emse gyvenusius valstieius. Tokie valstieiai Lietuvoje vadinti veldamais. Didysis kunigaiktis, atiduodamas juos valdyti bajorui, panaikindavo j ieivysts teis. ygimanto Kstutaiio ir jo pdini privilegijomis veldamai buvo atleisti nuo prievoli valstybei, o visos j teikiamos pajamos perleistos bajorams. Toliau didjo ir toki valstiei, kartu su didiojo kunigaikio domeno emmis atitenkani privatiems emvaldiams ar banyiai, skaiius. Bajor valdos gijo

imuniteto teises ir jie tapo vieninteliais savo valstiei administratoriais bei teisjais. XVI a. viduryje valdovo emse buvo pradti nauji, laiko dvasi atitink emtvarkos bei emvaldos pertvarkymai. 1547 m. didiojo kunigaikio pili ir dvar valdytoj nuostatuose sakoma urdams nebepaisyti valstiei tvonini teisi, irti, kad jie nepardavint ir neustatint savo emi. Teisi disponuoti eme suvarymas dar labiau susiaurino valstiei alodines emvaldos teises. Naujas didelis emvaldos patikrinimas buvo atliktas 1557 m. pradtos gyvendinti Valak reformos metais. Reforma galutinai panaikino valstiei alodines teises, o juos pavert asmenikai nelaisvais visuomens nariais - baudiauninkais. Valstiei em buvo paskelbta beslygine didiojo kunigaikio nuosavybe, dalis jos paversta dvar arimais. Valstiei prievols u naudojimsi skirtiniais sklypais virto ems renta. I valstiei prievoli labai padidjo atodirbi (lao) lyginamasis svoris. Valdovo pradtos agrarins reformos principus XVI a. antrojoje pusje perm ir savo emse gyvendino bajorai bei banyia. Valak reforma ir 1588 m. III Lietuvos Statutas buvo baigiamieji valstiei baudiavinimo aktai. Jie tapo teisiniu pagrindu lainiopalivarkinio kio, kuris turjo gaminti ems kio produkcij usienio rinkai. Naujoji ems kio raidos tendencija tapo pagrindine, ateityje daugiau kaip 200 m. ji Lietuvoje lm kaimo ir dvaro santykius. Lietuvoje XVI-XVIII a., kaip ir kituose Vidurio ir Ryt Europos regiono kratuose, iliko teritorij, kuriose lainis-palivarkinis kis nesusiklost arba pltojosi taip menkai, kad netapo ems kio gamybos pagrindu. Lietuvoje tokia iimtimi tapo emaitija, kur taip ir nebuvo gyvendinta deklaruotoji lainio-palivarkinio kio pltojimo programa. Stambiausieji emaitijos emvaldiai -didysis kunigaiktis, seninas, katalik banyia ir didikai - neturjo sav dvar arim arba ie arimai buvo tokio pat dydio, kaip ir valstiei kiuose. J pajamas sudar valstiei mokti piniginiai mokesiai bei duokls natra. r Tai, kad emaitijoje susiklost kitokie kaimo ir dvaro santykiai, lm keletas prieasi. Dauguma XVI-XVIII a. Lietuvos valstybs gyvenime viepatavusio bajor luomo atstov emaitijoje buvo smulks emvaldiai. Tokie maaemiai bajorai negaljo savo valdose labai pltoti lain-palivarkin k. Dl istorikai susiklosiusi prieasi naujoji kio sistema nesivyravo ir stambiose didiojo kunigaikio, banyios bei privai emvaldi valdose. emaitijos valstieiai buvo palyginti gerai aprpinti eme. Vidutinio emaitijos valstieio kis turdavo madaug 1 valako (apie 21,36 ha) dydio ems sklyp. Nemaai pasiturini valstiei vald 2-3 ir daugiau valak ems. Tokio dydio valstiei kiai pajgdavo ne tik sumokti rent emvaldiui, bet ir galjo pltoti prekin k bei rinkoje konkuruoti su smulkiaisiais ir net vidutiniais emaitijos emvaldiais. Patogi geografin padtis leido emaitijos valstieiams be didesni papildom l realizuoti ems kio produktus ne tik vidaus, bet ir usienio rinkose. Menkas ekonominis daugumos emaitijos bajor potencialas neleido jiems tapti varomja lainio-palivarkinio kio pltojimo jga. Tai ir valstiei ekonominis pajgumas bei socialinis aktyvumas (emaitijoje vyko visi didiausi XV-XVIII a. Valstiei sukilimai) buvo svarbiausios prieastys, dl kuri emaitijoje nesivyravo palivarkinis kis. 3. MIESTAI IR J GYVENTOJAI. XV a. miestietis ar miestelnas LDK visuomenje, kaip ir miestietika gyvenviet kratovaizdyje, jau nebuvo didel retenyb. Urbanizacijos lygis Lietuvoje buvo menkesnis negu daugelyje Vakar Europos ali, taiau XVI a. ir ia pastebima pozityvi poslinki. XV a. pabaigos raytiniuose altiniuose minima LDK teritorijoje buvus madaug 80 miestietik gyvenviei. Aptariamojo laikotarpio pabaigoje j suskaiiuojama apie 380, t. y. 1 gyvenviet apytikriai 786 km2 plote (iuos statistinius duomenis reikia vertinti su tam tikra paklaida, nes jie atspindi situacij, buvusi LDK emse, likusiose valstybs sudtyje po Liublino unijos). Atskirose valstybs dalyse miestietik gyvenviei tankumas buvo nevienodas. Isiskiria regionai. Pirmasis - vakarin LDK dalis, i kuri eina Vilniaus, Trak, Naugarduko (be Slucko kunigaiktysts) vaivadijos,

emaitija ir Bresto pavietas. is regionas buvo nevienalytis, j sudar lietuvi ems, kuriose miestai radosi XIII-XIV amiuje ir Juodoji Rusia bei Bresto em, paveldjusios, kad ir negausius, senosios Rusios miestus (pilis?). Tai labiausiai urbanizuotos LDK teritorijos. ia vienam miestui teko apie 465 km2. Panai urbanistin situacija turjo bti Palenkje bei vakarinje Voluinje. Likusioje rytinje LDK dalyje vienai miestietikai gyvenvietei teko jau apie 1872 km2. Dauguma toki gyvenviei atsirado dar Rusios laikais. Didel teritorij turinioje nevienalytje valstybje miest krimosi ir augimo slygos buvo nevienodos. Slygos. Konkrei miest krimasis bei augimas labai priklaus nuo geografins padties, kins bei socialins raidos. Patogs susisiekimo keliai vakarines LDK sritis jung su Baltijos jros uostais bei Europos prekybos centrais. Pvz., i sostins Vilniaus XVI a. jau ved svarbs prekybos keliai Ryg; per Kaun ir Jurbark - Karaliaui ir Dancig; per Gardin - Gnezn, Poznan ir toliau Vakar Europ; per Brest - Krokuv ir Lvov bei toliau link Krymo; per Polock - Naugard. Rytinse valstybs srityse tebebuvo senieji Dnepro ir Dauguvos prekybos keliai. Taiau i upi auktupi sritys XV a. pabaigoje XVI a. pirmajame tredalyje tapo nuolatini LDK kar su Maskva arena. Pietins, Ukrainos ems, kentjo nuo nuolatini totori puldinjim. Be to, is regionas buvo toli nuo kini LDK partneri Vakaruose. Vis dlto nuolat veik svarbus tolimojo susisiekimo prekybos kelias i Maskvos per Mogiliov ir Minsk Vilni ar Brest, o i ten - toliau Vakarus. Pasibaigus karams su Ordinu ir didjant i LDK iveam preki paklausai Vakaruose, didjo prekybos - svarbiausio miest augimo altinio - apimtys, LDK Pirklius laisvai praleisdavo per Lenkij, nuo XV a. pradios galiojo abipuss laisvos prekybos principas, sutartas su Vokiei ordinu. XV a. i LDK daugiausia buvo iveama gamtos turt ir ekstensyvaus kininkavimo produkt - kaili, vako, medaus ir kit. XV a. antrojoje pusje europieiai vis daniau leisdavosi keliones jromis, todl atsirado didiulis mediag laivams statyti poreikis. I LDK imta daugiau eksportuoti statybin miko mediag (danai jau apdirbt), derv, pelenus, kanapi pluot, kiek vliau - ir linus. XVI a. LDK, be kit eksporto preki, vis daugiau parduodavo grd ir kit ems kio produkt. Augo ems kio gamyba, didjo vairi socialini sluoksni perkamoji galia bei atsirado nauj interes, todl susidar palankios slygos vidaus prekybai pltotis. O tai savo ruotu tapo bene svarbiausia vairaus lygio prekyviei, pirkli bei prekeivi gyvenviei atsiradimo prielaida. alia j brsi amatininkai, transportininkai, smuklininkai. Augo miestai. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS MIESTIETIK GYVENVIEI SKAIIUS IR TANKUMAS APIE 1570 METUS

Vaivadija Vilnius Trakai emaitija Brestas Naugardukas Minskas Polockas Vitebskas Mstislavlis Visa LDK

Plotas knr 44 200 31 150 23 300 40 600 33 200 55 500 21750 24 600 22 600 296 900

Gyvenviei sk. 108 62 48 36 50 31 20 14 9 378 409 502 485 1128 664 1790 1087 1757 2511 786

1 gyvenvietei tenka km2 teritorijos

Ne maiau svarbus miest pltros veiksnys buvo pati valstyb: XV a. antrojoje pusje - XVI a. susiklost administracijos sistema ir nuolatini, vairi lygmen administracijos rezidencij tinklas. Daniausiai pirkli bei amatinink gyvenviet ir administracijos rezidencija (pilis, dvaras) krsi greta. J prigimtis, funkcijos, socialinis turinys skirtingi, bet jos papildydavo viena kit, j sveika buvo viena i miest augimo paskat. Dauguma senj administracijos centr, kurie ankstesniais laikais buvo ir gynybiniai centrai, kintant valstybs tarptautinei situacijai, kariavimo technikai, m pamau prarasti savo gynybines funkcijas. Tiesa, senieji Vilniaus, Kauno, Gardino gynybiniai kompleksai buvo modernizuojami, taiau jie nenaudoti iki pat XVII a. vidurio kar. Realias gynybines funkcijas ilaik tik LDK pietini emi ir rytinio bei iaurinio pasienio miestai bei vadinamosios pakrai pilys. Miest augim skatino ir treia jga - banyia. Lietuvi emse vis povytautin laikotarp banyia buvo neginijamas miesto poymis, nes banyi bta dar retai ir jos steigtos jau esaniose didesnse gyvenvietse. Kartu banyia skatino ir gyvenviets augim, sutraukdama didesnius ar maesnius maldinink brius, suteikdama jai miesto ivaizd, bdama kultrinio gyvenimo idiniu (mokykla, banyios pastatas su meniniu interjeru, pamokslais, banytine muzika ir pan.). Didesni miestai turdavo po kelias banyias bei vienuolynus. Nauj miestietik gyvenviei, teikusi nemaas pajamas, atsiradimu buvo suinteresuoti ir j krimsi savo valdose skatino valdovai, stambs ir net vidutiniai emvaldiai. XVI a. pirmosios puss kini reform metu didysis kunigaiktis reikalavo kurti miestelius jo emse, steigti privaius turgus prie esani miest ir miesteli. Miest vairov. Dl vis mint veiksni LDK susiklost vairi miestietik gyvenviei - privilegijuot bei neprivilegijuot miest ir miesteli - sistema. Daugiausia buvo miesteli. Nuo kaim jie skyrsi turgumi (jis vykdavo daniausiai vien kart kuri nors savaits dien), juose gausu karem, prekeivi ir amatinink, daugelyje j yra banyios, gud emse - cerkvs. Jie tampa ir parapij centrais. Prie miesteli, tarsi j dalis, daniausiai bdavo sikr dvaras ar pilait, kur reziduodavo emvaldys, valdovo valsiaus ar didiko stambios valdos administratorius. Su kaimu miestelius siedavo tai, kad dauguma miesteln alia prekybos ar amat versdavosi ir ems kiu, u valdom em greta specifini miestietik prievoli atlikdavo tokias paias prievoles, kaip valstieiai. Be to, valdoje miestelis bdavo iskirtas atskir administracin ir prievoli apygard, turdavo savo administratori - vait, danai naudodavosi, kad ir ribotomis, savitvarkos (ne savivaldos) galimybmis, o svarbiausia - miestelnai buvo asmenikai laisvi. Jie galdavo ieiti ir tapti dideli ar ma miesteli gyventojais. I daugybs miesteli isiskyr vienas kitas, kur amininkai vadindavo miestu. Mai miestai nedaug kuo skyrsi nuo miesteli. Svarbiausia tai, kad miestas turdavo prekybin unugar. Miestelio prekeiviai prekiaudavo savo miestelyje, aplinkiniuose kaimuose ir artimiausiame mieste, o mieste, kad ir maame, susidarydavo grup pirkli, kurie pasiekdavo didiausius LDK prekybos centrus, Baltijos jros uostus ar kitus artimesnius usienio miestus. Miest pirkliai bdavo ne tik tarpininkai tarp kaimo ir artimiausio miesto, bet versdavosi jau ir tolimja prekyba. Tokio mao miesto, neturinio savivaldos teisi, gyventoj teiss ir prievols paprastai nesiskirdavo nuo miesteln teisi ir prievoli. Taiau j viduje, dl didesns kins veiklos apimties ir jos vairovs, buvo didesnis socialinis susiskaidymas, isiskirdavo takingesni ir turtingesni miestiei grup. Kiekviename tokiame mieste XVI a. pirmojoje pusje gyvendavo maiausiai 1000 moni. Jie bdavo stambi administracini vienet centrai. XVI a. lietuvikose LDK emse sikr mai miestai -bsimieji paviet centrai - Raseiniai, Ukmerg,

Panevys, Lyda, Amena, stambi vald centrai iauliai, Alytus, kinis gyvenimas verda Merkins, Valkinink, Vilkijos, Kdaini, Anyki, gal Punios, dar vienoje kitoje gyvenvietje. Savivalds miestai. LDK nuo Jogailos 1387 m. privilegijos Vilniui paplito vokiei miest teiss atmaina - Magdeburgo teis (Kulmo teis naudota tik epizodikai). Pagal i teis miestiei bendruomen ir jai priklausiusi miesto teritorija tapdavo nepavaldi didiojo kunigaikio vietinink bei teism valdiai, gydavo savivald. Miest valdydavo magistratas, miestiei suolinink teismas sprsdavo miestiei ginus. Miesto bendruomenei vadovavo ir jam atstovavo u jo sien vaitas. Kartu vaitas buvs lyg ir valdovo atstovas savivaldiame mieste. Miesto pilieiai, vadinami miestieiais, biurgeriais, prisiek miestui, turintys jame nekilnojamj turt, sudar t bendruomen, turjo teis bti irinkti ar kooptuoti miesto valdios organus. LDK miestuose reali valdi savo rankose sutelkdavo nedidel miestiei grup, egzistavusi miestui suteikiant savivald, ir j palikuonys, vadinamieji patricijai. Ilgainiui, miestams augant ir juose atsirandant vis daugiau nauj miestiei (miesto piliei), tarp pastarj, danai vadinam plebsu, ir patricij kildavo konfliktai dl miesto valdymo. Dl toki konflikt XVI a. pirmojoje pusje Vilniuje ir Kaune atsirado dar viena miesto valdios institucija, kontroliavusi magistrato veikl. Joje daugum turdavo vadinamasis plebsas. Vilniuje tai buvo 60 vyr kolegija, Kaune -12 nari kolegija. Be miesto piliei, miestuose gyveno daug moni, neprimusi konkretaus miesto pilietybs, bet asmenikai laisv, besiveriani miesto darbais, ginam ir baudiam Magdeburgo teiss. J miestuose bdavo net daugiau nei miest piliei. ie gyventojai negaldavo prisidti prie miest valdymo, taiau kitose srityse naudodavosi tokiomis paiomis kaip pilieiai teismis ir bdavo miest bendruomeni nariais. LDK miestiei bendruomens vis aptariamj laikotarp konfliktavo su bajorais dl valstiei, sikrusi miestuose. Vienas i miesto teiss princip skelb, kad miesto oras daro laisv kiekvien jame gyvenant. is principas XV-XVI a. sandroje laimjo daugelyje Lietuvos miest, nors bajorai prieinosi. Tiesa, baudiavinant valstieius, vis maiau ateivi grupi buvo galima taikyti princip. Greta teisins buvo ir kita miest savivaldos pus - tai dalinis ekonominis imunitetas. Miestui bdavo pripastama ems, kurioje jis sikrs, nuosavybs teis. Dauguma miest dar gaudavo dirbamos ems plotus. Privilegijomis ir kitais dokumentais bdavo nustatomos miesto prievols valdovui, kurios, paprastai, nebdavo didinamos. Danai miestai bdavo atleidiami nuo kai kuri prievoli. Antai Vilniaus pirkliai buvo atleisti nuo vidaus muit visoje valstybje. Suteikdamas savivald, valdovas danai perleisdavo miestams monopolines mones, kuri pajamos iki tol eidavo valdovo id. Tai bdavo miesto svarstykls, vakins, kuriose bdavo formuojamos vako eksporto siuntos, karpyklos, kur galutinai apdorodavo audinius, keltai per 25 pav. Gardino miesto herbinis antspaudas, 1540-1732 m. upes. ios kins lengvatos, danai vairios skirtinguose miestuose, paddavo atlaikyti valstybs intervencij ir
24 pav. Kauno miesto herbinis antspaudas, 1540-1548 m.

kit luom, vis pirma bajorijos, konkurencij. Miestieiai buvo reikminga LDK kinio gyvenimo, ypa usienio prekybos jga. Savo ruotu prekyba tapo turtingesnij ir veiklesnij miestiei egzistavimo pagrindu. Aptariamuoju metu susiklost pirkli veiklos pradai: individualusis pradas (privati nuosavyb, asmenin iniciatyva bei veiklumas, rizika); kolektyvinis, korporacinis (bendros konkretaus miesto privilegijos ir lengvatos, kolektyviniai kreipimaisi valdov, svei teis, reglamentavusi usienio ali pirkli prekyb mieste ir kita). Korporacinis pradas m rastis ir amatinink veikloje. XV a. pabaigoje Vilniuje, o XVI a. viduryje Kaune ir kituose miestuose m kurtis amatinink cechai. ia prasme miestas buvo tipikas vidurami darinys. Savivaldos plitimas. Savivaldos privilegijas kiekvienas LDK miestas gaudavo individualiai. Pirmaisiais deimtmeiais po krikto pirmosios savivaldos buvo suteiktos vakarinje LDK dalyje jau egzistavusiems miestams - Vilniui 1387 m., Brestui 1390 m., Trakams XV a. pradioje, - ar bent besikuriantiems miestams -Kaunui 1408 m. Ir vliau, Magdeburgo teisei plintant valstybje, miestai retai krsi tuioje vietoje, kaip sako altiniai, ant alios aknies". Savivalda beveik visada bdavo suteikiama jau egzistuojanioms miestietikoms gyvenvietms. Ypa tai pasakytina apie miestus rytinje LDK dalyje, kuri Magdeburgo teis pasiek Palyginti vlai, tik Aleksandro valdymo metais. Tada j gavo Kijevas (1494-1497 m.), Polockas (1498 m.), Minskas (1499 m.) ir kiti, o kai kurie dideli miestai i teis gavo tik XVI a. antrojoje pusje (Mogiliovas 1577 m., Vitebskas 1597 m.). Atrodo, iuose miestuose ilgai skmingai gyvavo vie primenanti santvarka. Ankstyvesn Magdeburgo teiss atsiradim LDK vakaruose galima paaikinti ir tuo, kad ia greiiau pasiek Vokietijos ir Lenkijos miest gyvenimo tvarkymo taka. Vilniuje, Kaune jau XIV a. pabaigoje ir XV a. pradioje sikr vokiei kolonistai, inoj ios teiss privalumus miestams. Jie kartu su lietuvi pirkliais, o Vilniuje - ir su ieiviais i LDK slav miest, prisidjo prie miestiei bendruomeni krimo. Lietuvi emse (kaip visoje Vidurio Europoje bei kituose Europos regionuose, kuriuos skverbsi vokiei kolonistai, kuriuose plito vokiei miesto teis) krsi etnikai mirios miestiei bendruomens. Miestas tapo ne tik miestiei gyvenamja vieta, jame telksi valstybs ir visuomens gyvenimas. Stambieji miestai - Vilnius, Kaunas, Gardinas, jau XV a. gijo Vakar miestams bdingus urbanistinius bruous, juose buvo statomi mriniai miestiei namai ir rotus, banyios bei vienuolynai. Gyvenimas miestuose labai skyrsi nuo valstybje vis dar gyvavusio kaimo gyvenimo.
26 pav. Vilniaus vyskupo P. Alnikio herbas, XVI a. vidurys

Vilnius Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts sostin. Miestas, iaugs istoriniame Lietuvos ems centre, pirmasis 1387 m. gavs savivald, daug kuo isiskyr i kit valstybs miest. Vilniaus pirkliai buvo bene aktyviausi ir ekonomikai pajgiausi visoje valstybje. XVI a. viduryje j tarptautini kontakt areal apibria daugiakampis: Antverpenas - Talinas Maskva - Konstantinopolis - Niurnbergas Antverpenas. Miestas XVI a. pradioje buvo apjuostas gynybine siena, bet jau XVI a. pirmojoje pusje taps mriniu netilpo jos viduje, augo ir pltsi Vilniaus priemiesiai. Miesto gyventoj skaiius galjo pasiekti 20 000. Vilnius tapo vienu i didiausi regiono miest (atsiliko gal tik nuo Dancigo). Vilniaus svarb 27 pav. Vilniaus kapitulos antspaudas, 1507 m. valstybje didino sostins funkcijos. ia rezidavo Lietuvos didieji kunigaikiai, o iems tapus Lenkijos karaliais ir didel laiko dal praleidiant ten, i Vilniaus valstyb vald LDK Pon taryba, veik visos svarbiausios valstybje institucijos. Vilnius buvo vyskupijos centras, vyskupo rezidencijos vieta, pili teritorijoje stovjo katalik katedra, o mieste veik nemaa vairi konfesij maldos nam. Miestiei, valdovo, banyios veiklos dka Vilnius buvo ne tik sostin, politinis valstybs branduolys, bet jis tapo didelio, etniniu atvilgiu miraus regiono materialins ir dvasins kultros centru.

4. TIKYBOS IR BANYIOS. Tikyba buvo dar vienas svarbus veiksnys, dars tak ne tik emocinei povytautins LDK visuomens atmosferai, bet daugeliu atvej lms jos nari elgsen konkreiose gyvenimo situacijose. Lietuvos valstybje XIV-XVI a. gyveno vairi tikyb mons: pagonys, staiatikiai, katalikai, protestantai, musulmonai, judaizmo ir karaizmo ipaintojai. Vertindami tikyb vairov kaip dal Europos konfesini santyki, tyrintojai nurodo, kad LDK buvo ivengta vidaus religini kar. Kol valstybje oficialiai pripaintas tikjimas buvo pagonyb, joje gyveno ir laisvai ipaino savo tikyb staiatikiai ir katalikai. Situacijos ia prasme i esms nepakeit ir Lietuvos kriktas. LDK u religinius sitikinimus nepradta persekioti staiatiki, nors kategorikas tvirtinimas, kad j padtis visikai nepasikeit, taip pat nepagrstas. Valdanioji katalik grupuot, pasinaudojusi kita staiatiki konfesine priklausomybe kaip pretekstu, gana ilg laik neutralizavo j politin tak LDK. Lietuvos valstybje buvo toleruojami gyven nekrikionys - ydai, totoriai, karaimai. Sostinje Vilniuje buvo statomos ir veik katalik banyios, staiatiki cerkvs, yd sinagoga, totori meet. Trakuose susibr dvasinis karaim centras, veik kenes. XVI a. pirmojoje pusje Europoje prasidjus Reformacijos sjdiui, LDK, oficialiai likusioje katalikika valstybe, kelet deimtmei beveik nevaromai krsi ir veik vairi pakraip protestant bendruomens. Tuo metu, kai Vakar Europoje liepsnojo eretikus deginantys inkvizicijos lauai, Pranczijos hugenotai kent Baltramiejaus nakties komar, o tkstaniai tikjimo tremtini buvo priversti iekotis prieglobsio toli nuo tvyns, Lietuva igyveno laik, kuris vliau, ypa kultros prasme, bus pavadintas aukso amiumi". Suprasti i religine tolerancija vadinam vairi tikyb ir banyi sugyvenimo LDK fenomen galima tik painus j i vidaus. Katalikybs plitimas ir sinkretizmo problema. Povytautiniu laikotarpiu vairiuose LDK regionuose katalikyb plito nevienodai. Spariausiai katalik daugjo Vilniaus vyskupystei pavaldiose teritorijose. Literatroje pateiktais naujausiais patikslintais duomenimis 14301500 m. ia buvo steigtos 103, o XVI a. pirmojoje pusje dar 129 naujos parapins banyios. 1550 m. Vilniaus vyskupyst turjo 259 parapijas, t. y. nuo Vytauto laik (steigtos 27 parapijos) j padaugjo 9 kartus. Daugiausia katalik parapij atsirado lietuvi gyvenamose vyskupysts emse - Amenos (53 parapijos), Vilniaus (26), Ukmergs (23) pavietuose. Kuo toliau rytus, tuo parapij skaiius majo - Oros, Vitebsko bei Polocko pavietuose veik vos po 1 katalik parapij. Palyginti ltai katalik parapij daugjo emaii vyskupysts emse. ia per XVI a. pirmj pus j skaiius tik padvigubjo (veik apie 50 parapij). Pateiktieji duomenys rodo, kad katalik banyi ne tik daugjo, bet ir didjo jos visuomeninis prestias. Matyti, kad povytautiniu laikotarpiu nemaa dalis buvusios pagonikos Lietuvos visuomens jau buvo primusi krikioni tikjim ir msi j stiprinti. Tai patvirtina ir faktas, kad bajorija perm nauj banyi fundavimo iniciatyv. Pirmaisiais deimtmeiais po krikto valdovai buvo bene vieninteliai banyi fundatoriai. 1387-1430 m. jie fundavo 88,5% vis Vilniaus vyskupysts banyi, bajorai vos 11,5%. 1431-1500 m. valdov fundacijos sudar 33%, bajor - 63%, paios banyios - 4%. 15011550 m. - valdov 21 %, bajor - 74%, banyios - 5%. Kitokia situacija buvo emaitijoje, kur iki pat XVI a. vidurio nauj banyi steigimo iniciatoriais liko valdovai. Padties skirtumai Vilniaus ir emaii vyskupystse leidia galvoti, kad apie sostin buvo susitelk ekonomikai pajgesni, mobilesni bei dvasinio gyvenimo naujovms imlesni visuomens sluoksniai. Jiems banyia dar didesn tak, nei konservatyvesniems, sensias pagonik tikjim tradicijas ilgiau puoseljusiems, smulkiems ir vidutiniams emaitijos emvaldiams. Palyginti ltai katalikyb sklido per vienuolynus, kuri XVI a. viduryje bta daugiau kaip 30. Aktyviausiai naujus vienuolynus steig LDK Kazimiero Jogailaiio XV a. antrojoje pusje kurdintieji bernardinai. J pastangomis buvo pastatytos banyios ir vienuolynai

Vilniuje (1468 m. vyr, 1494 m. moter), Kaune (1468 - 1471 m.), Tykocine (1469 m.), Polocke (1498 m.). XV-XVI a. sandroje kurti keli bazilijon vienuolynai, XVI a. pabaigoje tap unit banyios organizacine atrama. Katalikybs plitimas tik i dalies atsako kit, kur kas svarbesn klausim -kaip giliai naujoji tikyba buvo paveikusi visuomens smon. Tyrintojai konstatuoja, kad XVI a. viduryje, kai po Lietuvos krikto buvo praj daugiau kaip 150 met, lietuviai valstieiai bei nemaai bajor, ypa emaii, dar nebuvo iki galo atsisak senojo pagoni tikjimo relikt (tai liudija ir archeolog aptiktos ir itirtos XVI-XVII a. pagoni ventviets). Daugelio j tikjimas buvo evoliucionavusi pagonik ir dar nesitvirtinusi krikionik vaizdi miinys, kuris vadinamas religiniu sinkretizmu. Santykiai su staiatikiais. XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje katalik banyia rpinosi kurti naujus atramos centrus ne tik buvusiose pagonikose Lietuvos emse. Ji siek sitvirtinti taip pat LDK slav srityse, kur jau kelet imtmei viepatavo staiatiki banyia. Aktyviausiai katalikyb iose emse platino vienuoliai dominikonai, pradj darb XV a. pradioje bei j XV a. antrojoje pusje - XVI a. toliau dirb bernardinai ir bazilijonai. Dar Jogailos ir Vytauto laikais Vitebske, Smolenske, Polocke buvo kurtos katalik banyios, dominikon iniciatyva steigtos Kijevo (1405 m.) ir Vladimiro (1400 m., nuo 1427 m. Lucko) vyskupysts. Banyi steigimas ir misijos buvo tik viena i veiklos krypi, kurios svarbiausias tikslas buvo iplsti katalikybs tak LDK staiatikiams. Nuo Vytauto laik Lietuvos valdovai stengsi neleisti Maskvai daryti tak LDK staiatiki banyiai bei rm popiei puoselt katalik ir staiatiki banytins unijos idj. Taiau 1439 m. katalik ir staiatiki banytiniame susirinkime pasiraytoji Florencijos unija, skelbusi, kad staiatikiai pripasta popieiaus vadovavim ir bendr dogmatik, nebuvo gyvendinta. Iki 1596 m. banytins Bresto unijos LDK katalik ir staiatiki banyios ir toliau gyvavo viena alia kitos. 1563 ir 1568 m. privilegijomis ygimantas Augustas, paskelbs sulygins vis LDK bajor krikioni teises, panaikino paskutinius dar buvusius staiatiki teisi apribojimus valstybje. Tai buvo padaryta tuo metu, kai valstybje jau kelet deimtmei veik dar vienos krikioni tikybos ipaintojai - protestantai. Reformacijos pradia. Jos skms prieastys. Vliausiai Europoje primusios krikt Lietuvos, kur XV a. - XVI a. pradioje nebuvo bent kiek stipresni eretini judjim, visuomen Reformacijos sjd sitrauk beveik tuo pat metu, kaip j subrandin kratai (1517 m. Vitenberge buvo paskelbtos Martyno Liuterio tezs, XVI a. 3-iajame deimtmetyje protestantizmas siviepatavo kaimyninje Prsijoje ir pradjo plisti tarp ten gyvenusi lietuvi, to amiaus 3-4-ajame deimtmetyje liuteronai pradjo savo veikl Lietuvoje, o 1542-1547 m. ymiausieji i j aktyviai sitrauk kultrin Prsijos kunigaiktysts gyvenim, prisidjo prie protestantiko Karaliauiaus universiteto sukrimo). Tai rodo, kad Lietuvos valstybje jau egzistavo pakankamai pajgus, kalbant iuolaikine kalba, intelektualinio elito sluoksnis, galjs ne tik akumuliuoti, bet ir skleisti protestantizmo idjas visuomenje, o ji buvo subrendusi jas priimti ir pritaikyti savo poreikiams. Pirmaisiais reformacijos idj skleidjais Lietuvoje tapo liuteronai. Ikiliausi i j, palik enkliausius pdsakus XVI a. kultroje, buvo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Mavydas, Jurgis Zablockis. Protestant veiklos mecenatais LDK tapo 28 pav. Mikalojus Radvila Juodasis turtingiausi ir inomiausi to meto didikai. protestantizm

perjo net kai kurie oficialiai katalikikos valstybs vyriausybs - Pon tarybos - nariai. Ikiliausia Reformacijos sjdio asmenyb XVI a. viduryje buvo Mikalojus Radvila Juodasis - politikas, mokslo bei kultros mecenatas, naujoms idjoms imlus mogus, susirainjs su Jonu Kalvinu, Breste steigs protestant rat spaustuv, testamentu paliks l planuotam steigti protestant universitetui. iuo LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados pavyzdiu sek kiti didikai ir bajorai. Tarp perjusi protestantizm bta tiek katalik, tiek ir staiatiki. LDK miestuose naujasis tikjimas anksiausiai m plisti tarp juose gyvenusi vokiei, o ilgainiui susilauk ir daugiau alinink i vairi visuomens sluoksni. Kitaip negu Vakar Europos kratuose, LDK reformacija nesukl religinio karo ir iauri represij prie kitatikius. Tiesa, valdovas ygimantas Senasis mgino apsaugoti jo valdytas Lenkijos ir Lietuvos valstybes nuo protestantizmo idj plitimo. Nuo 1520 m. valdovo dekretais naujo tikjimo ipaintojams buvo grasinama konfiskuoti turt bei itremti, mginta drausti veti protestantik literatr, dalyvauti disputuose, net studijuoti Europos protestantikuose universitetuose. Taiau dauguma i draudim taip ir liko negyvendinti (drastikiausia pirmojo reformacijos laikotarpio represin valstybs valdios priemon Lietuvoje buvo 1542 m. didiojo kunigaikio dekretas, kuriuo buvo udrausta A. Kulvieio 1539 m. steigta mokykla Vilniuje, o jis pats ir jo bendraminiai priversti emigruoti i krato). Kokios Reformacijos sjdio skms Lietuvoje prieastys? Visi, iekoj atsakymo klausim, akcentuoja dvi svarbiausias aplinkybes. Pirma. XVI a. viduryje Lietuvos katalik banyia, kaip institucija, ir kai kurie jai visuomenje atstovav dvasininkai, kaip asmenybs, buvo intelektualiai per silpni, nepasireng atremti idjin bei organizacin protestant spaudim. Tuo tarpu j oponentai buvo Vakar Europos universitetuose mokslus baig, vieuose moksliniuose teologiniuose disputuose su ymiais reformacijos teoretikais usigrdin pirmosios protestant kartos vyrai. Antra. Reformacijos sjd nuo pat pradi moraliai ir materialiai parm LDK didikai ir bajorija - labiausiai isilavinusi, aktyvioji visuomens dalis, XVI a. pirmojoje pusje pretendavusi vienvaldyst valstybje. Lietuvos didieji kunigaikiai ygimantas Senasis ir ygimantas Augustas neperjo protestantizm, bet netapo ir rytingais katalik banyios sjungininkais (kodl -tebediskutuojama). Jau pirmaisiais veiklos deimtmeiais irykjo Reformacijos sjdio suadintos visuomenje intelektualins veiklos sritys, kuriose buvo padaryta daugiausia: vietimo sistemos reformavimas (A. Kulvieio vieai suformuluota nuostata, kad banyios turtas turi bti panaudotas vietimo reikalams); nescholastins teologijos krimas (S. Rapolionio doktorato Disputas dl banyios ir jos poymi, apginto 1544 m. Vitenberge, dalyvaujant M. Liuteriui ir Pylipui Melanchtonui, tezs) rat lietuvi kalba parengimas ir spausdinimas (M. Mavydo Katekizmas, 1547 m.). Pirmosios protestant kartos - liuteron - darbus toliau dirbo XVI a. 6-ajame deimtmetyje savo veikl pradj kalvinistai, ilgainiui tap stipriausia reformacijos srove LDK, ir radikaliojo sparno atstovai - arijonai. Svarbiausieji j darbai pasirod XVI a. antrojoje pusje - XVII a. pirmojoje pusje, kai politins (1569 m. unija su Lenkija) ir konfesins (kontrreformacija) veiklos slygos jau buvo pakitusios, t. y. jau kitu LDK visuomeninio kultrinio gyvenimo laikotarpiu.

5. KULTROS VIDURAMIAI AR RENESANSAS? Klausimas taip ir liks retorinis, jei stengsims XV-XVI a. pirmosios puss LDK kultros reikinius sprausti Vakar Europoje susiformavusi Vidurami ir Renesanso kultr samprat, taikyti j dsningumus. Lietuvoje krikionyb vlavo" beveik 1000 met. Lietuva nepaveldjo Antikos kultrinio palikimo tiesiogine prasme ir nepakartojo viso ilgo krikionikosios Europos kultros kelio. Taiau XVI a. Reformacijos sjdio ir Renesanso idjos LDK teritorijose iplito beveik tuo paiu metu kaip ir Vokietijoje ar Pranczijoje. Tai veria galvoti, kad per tuos 100-150 met, kurie skyr Lietuvos krikt nuo Renesanso ir Reformacijos Europoje, turjo vykti gils visuomens gyvenimo poslinkiai. vairi pakraip istorikai i ankstyvj katalikybs sitvirtinimo Lietuvoje laikotarp vertina skirtingai. Literatroje rasime teigini, kuriuose katalikybs nuopelnai kultrai absoliutinami. Rasime ir prieing, juos neigiani, kad sukatalikinta Lietuvos visuomen tapo maiau moderni negu pagonikoji, o katalikybs veikla ia buvo maiau modernizuojanti negu Vakar Europoje. 1387-1528 m. krikionybs laikotarpis Lietuvoje net vadinamas Lietuvos vidurami (pavluota) pradia, kada lietuvi gyvenimas buvo ne modernizuojamas, o grinamos 29 pav. Ploktelin apskrita seg, XV a. vidurami tradicijos. Bet ir kultros procesams apibdinti vartojamos svokos viduramiai, renesansas, atgimimas, humanizmas - suprantamos nevienareikmikai. Nebandysime siterpti teorines diskusijas - ar galima kalbti apie Vidurami ir Renesanso kultras Lietuvoje? Tai - kultrolog bei kultros istorik speciali tyrinjim tikslas. Mginsime parodyti tik tuos, ms manymu, svarbiausius povytautins visuomens gyvenimo pokyius, kurie lm XVI a. LDK kultros situacij, bei pavelgti juos per Europoje vykusi proces prizm. Kultros novacijos pradiniu katalikybs sklaidos laikotarpiu. Kriktas XIV a. pabaigoje panaikino ideologin utvar, skyrusi pagonik Lietuv nuo krikionikosios Vakar kultros, sukr kultr perimamumo prielaidas. Jas sutvirtino pirmosios krikto iniciatori Jogailos ir Vytauto akcijos. Pirmj katalikybs sklaidos imtmet LDK galima vadinti dirvos krikionikajai Vakar kultrai ipurenimo amiumi. Intensyviausiai is procesas vyko lietuvi, buvusi pagoni, emse. Europos kultra paliet tik ma lietuvi visuomens dal - bajorij ir tam tikr daugiausia patricijatui priklausius miestiei sluoksn ir, galima sakyti, visikai nepasiek valstietijos. XV a. liaudis tebetikjo senaisiais pagonikais dievais, kr ir puoseljo Europos modernizacijos vj nepalytt, savit materialin ir dvasin kultr. Katalikikoji Vakar kultra XV a. nepasklido bent kiek plaiau ir slav gyvenamose valstybs teritorijose tarp staiatiki. Iimt sudar tik neskaitlingas brys staiatiki dvasinink bei socialiai aktyvi bajor, kuriuos visuomeniniai politiniai interesai artimai siejo su didiuoju kunigaikiu

ir Pon taryba. Bet pirmieji, sunkiausieji LDK visuomens reformavimo ingsniai buvo engti. XV a. buvo pradti kurti elementariojo vietimo sistemos pagrindai. Parapijose, prie vienuolyn, didik (Gotaut, Radvil, galbt Ksgail) dvaruose, o kiek vliau, XVI a., ir viesesnij bajor dvareliuose greta dirbusi samdyt mokytoj 30 pav. Pakabuiai (kaklo papuoalas). vanguiai, kryeliai, pradjo veikti vairi lygi mokyklos, lokio nagas, XV a. tarp j, matyt, bta ir auktesnij. Mokymo lygis, ypa emiausios pakopos parapinse mokyklose, priklaus nuo mokytojo isimokslinimo. Geroje mokykloje stengtasi idstyti Europos standartus atitinkanius triviumo dalykus, taiau abejotina, ar visose parapinse mokyklose pavykdavo tai padaryti, juo labiau kad toki mokykl povytautiniu laikotarpiu dar nebuvo daug. Remiantis skelbtais vairiais skaiiavimais, galima manyti, kad nuo XIV a. pabaigos iki XVI a. vidurio Vilniaus ir emaii vyskupystse galjo veikti apie 100 mokykl, t. y. tik kas treioje parapijoje. Tai patvirtina ir 1528 m. Vilniaus vyskupysts, kurioje parapij ir prie j veikusi mokykl buvo daugiausia, statutas, vis dar sakmiai reikalavs, kad kiekviena parapija turt mokykl. Taiau svarbiausia, kad iuose pirmuosiuose mokymo idiniuose buvo suformuota vietimo reikalingumo samprata. XV a. antrojoje pusje ratingumas tapo btinas didikui ir pageidautinas bajorui, noriniam dalyvauti visuomens gyvenime. XV a. katalikikose mokyklose valdanioji visuomens virn imoko btiniausij dalyk, be kuri nebt buv manoma perimti Europos kultr. Visuomenje pradjo klostytis dar neskaitlingas, bet iniciatyvus elito sluoksnis, kuris XV a. pabaigoje i valdov perm kultros naujovi diegimo iniciatyv (tuo metu palyginti silpna Lietuvos katalik banyia buvo io proceso dalyv, bet ne iniciator). Naujas valstybinio visuomeninio LDK gyvenimo bruoas buvo tas, kad nuo XV a. vidurio vis daugiau bajor ir miestiei suprato rato ir raytini dokument vert, imoko juos tvarkyti. Iki tol tai mokjo tik labai nedaug didiojo kunigaikio kanceliarijoje tarnavusi moni. Intensyvjant krato politiniam, kiniam ir socialiniam gyvenimui, raytiniai dokumentai pradti naudoti ne tik santykiams su usienio valstybmis palaikyti, bet ir LDK viduje. Dokument buvo iduodama vis daugiau, juos parengti darsi vis sudtingiau, todl daugjo ratini ir jose dirbusi moni. XV a. antrojoje pusje ratines turjo centro ir vietos administracijos pareignai, teismai, savivaldi miest magistratai. Visuomenje klostsi elitinis isilavinusi, ratvedyb imaniusi specialist sluoksnis. Daugelis j mokjo po kelet kalb (oficialiajame valstybiniame LDK vidaus gyvenime povytautiniu laikotarpiu, greta odins lietuvi, gud, miestuose - vokiei bei XV a. antrojoje pusje pradjusios plisti lenk kalbos, ratai rayti LDK kanceliarine slav, lotyn, vokiei kalbomis, o santykiams su usienio valstybmis, reikalui esant, - totori bei ek). XV a. antrojoje pusje daugelis dokument imta antspauduoti, formavosi antspaud institutai. I didiojo kunigaikio ratins XV a. pasklidusi rato ir dokument tvarkymo kultr perm ne tik vairaus lygio administracijos ir teism staigos. Greitai raytini dokument vert suprato eiliniai bajorai bei miestieiai. XV a. pabaigoje LDK gyventojai, kurie buvo pilnateisiai kinio bei socialinio gyvenimo subjektai, mokjo ir norjo juridikai pagrstai tvarkyti savo reikalus. J praymu ratinse pradta daryti vis daugiau vairiausi dokument nuora, ira. Ne tik didik, bet ir eilini bajor bei turtingj miestiei namuose pradti kaupti eimos archyvai. Juose buvo saugojami vairs, daniausiai turto gijim bei luomin priklausomyb liudijantys, dokumentai. XV a. pabaigoje pagal turin ir form pasaulietin rato ir dokument tvarkymo kultra tapo LDK gyvenimo norma, o jos lygis priartjo prie to

meto Europos standart reikalavim. alia pasaulietins ratini kultros klostsi, kad ir vliau negu krikionikoje Europoje, vienuolyn kultra. Ilg laik apie katalik vienuoli kultrin veikl Lietuvoje inota taip maai, kad net manyta, jog ji net nesusiklost ankstyvuoju katalikybs sitvirtinimo laikotarpiu. Taiau pirmieji tyrinjimai rodo, kad neipltota vidurami vienuolyn kultra XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje vis dlto egzistavo. Aktyviausi LDK kultrinink vardo, atrodo, nusipelno bernardinai. inoma, kad Vilniuje bernardin vienuolyne veik scriptoriumas, kur buvo perrainjamos ir iliustruojamos rankratins knygos. Yra duomen, kad XVI a. pirmojoje pusje vienuoliai bernardinai Kaune laik mokykl. Savo reikms neprarado ir senieji staiatiki dvasininkijos globoti ratijos ir kultros centrai, veik LDK slav emse, daniausiai prie vienuolyn. Juose veikdavo mokyklos, bdavo perrainjamos rankratins knygos, puoseljamos LDK kanceliarins slav kalbos tradicijos, kaupiami archyvai ir meno vertybs (kaip turintis vienus i turtingiausi banytini daikt ir knyg rinkini garsjo didik Chodkevii XV a. pabaigoje steigtas ir globotas Supraslio staiatiki vienuolynas). Tiktina, kad viename i toki kultros idini Smolensko staiatiki vyskupo ratininkai XV a. pirmojoje pusje atliko Lietuvos literatros, istorijos, visuomenins politins minties istorijai reikmingiausi darb - apie 1429-1430 m. paraytas literatrinis istoriografinis krinys Lietuvos didij kunigaiki metratis, o apie 1446 m. sudarytas pirmasis, vadinamasis Trumpasis Lietuvos metrai svadas. Taiau negalima atmesti ir kitos nuomons, kad Trumpasis svadas galjo bti sudarytas ne Smolenske, o apie XV a. vidur Vilniuje didiojo kunigaikio ratinje. Taigi klausim, kas ir kur 31 pav. Trak miesto antspaudas, XV a. ra XV a. Lietuvos metraius, tebra neatsakyta. Tebediskutuojama ir dl vairi kultr tak jo parengjams. Vieni tyrintojai, remdamiesi faktu, kad metraiai rayti LDK kanceliarine slav kalba, suabsoliutina Rusios metrai takos reikm. Kiti pabria, kad jau XIV a. pabaigoje - XV a. Lietuvos metraiuose vyrauja pasaulietinio turinio itisiniai, danai nedatuoti, istoriniai pasakojimai, ir tuo jie i esms skiriasi nuo Rusios metrai kompozicijos bei stiliaus, taip pat tvirtina, kad su katalikybs plitimu stiprjo Vakar kultros taka (netiesioginiu to rodymu gali bti ir XV a. metrai vertimai lotyn kalb). Galima ir dar viena prielaida, kad XV a. veik du vienas su kitu susij metrai rengimo centrai: idjinis Vilniuje, didiojo kunigaikio dvare ir Vilniaus vyskupo globojamas, ir techninis raymo Smolenske, kur globojo XV a. staiatiki vyskupai, rm LDK valdov politik staiatiki emse ir puoselj kultrins veiklos tradicijas. Visi ie pirmj Lietuvos metrai istorijos diskusiniai svarstymai nepaneigia svarbiausio fakto, kad XV a. buvo pratsta XIV a. pabaigoje Vytauto iniciatyva pradtoji metrai raymo tradicija (prielaida, kad pirmasis Lietuvos metratis galjo bti parengtas XIII a. Naugarduke, kol kas nra rodyta), LDK kanceliarine slav kalba buvo kuriama lietuvikos dvasios kupina literatra bei istoriografija. XV a. LDK visuomen besiskverbianti krikionyb keit ir gyvenamj aplink. Vis danesniu dar neseniai pagonikos Lietuvos kratovaizdio akcentu darsi banyios siluetas, didiuosiuose miestuose statyta vis daugiau vairios paskirties mrini pastat. XV a. LDK architektra ir vaizduojamoji dail priskiriama i Vakar Europos perimtam gotikos stiliui (stipriausia vokiei gotikos

taka, o XV a. antrojoje pusje irykjo ir vietins gotikos ypatybs). Tik kai kuriuose staiatiki kulto gotikiniuose pastatuose dar randama fragmentini ssaj su Rusios emse paplitusios bizantins architektros tradicijomis. XV a. pabaigoje pradjo rykti dar vienas iki tol nebdingas LDK gyvenimo bruoas. Buvusi udara visuomen atsivr pasauliui, pati m iekoti su juo kontakt. Geriausiai tai parodo spariai didjs i LDK kilusi student skaiius Europos universitetuose. XV a. antrojoje pusje studijoms daniausiai bdavo pasirenkamas Krokuvos universitetas. Jame per 50 Kazimiero Jogailaiio valdymo met moksi madaug 120 toki student, daugiausia didik - katalik ir staiatiki - sn. Per t 32 pav. Vilniaus miesto antspaudas, apie laik madaug pus j gro LDK, gav bakalauro, 1387-1567 m. magistro ir daktaro laipsnius. Daugumas j papild auktj katalik dvasinink gretas, sitrauk krato visuomenin politin gyvenim. Antai i inom 123 Vilniaus kapitulos kanaunink 33 buvo tikri lietuviai. Beveik visi jie buvo studijav universitetuose. Kita vertus, XV a. pabaigoje LDK, vis pirma sostin Vilni, vis daniau bdavo kvieiami dirbti ir gyventi isimokslin usienieiai. Kai kurie i j integravosi vietos visuomen ir paliko gilius pdsakus krato kultroje. Vidurami kultra (be kai kuri komponent?). Per istorikai trump laik Lietuvos kultros tradicij terp buvo perkelti per kelis amius susiformavusios, gyvenimo patikrintos krikionikosios Vakar kultros elementai. XV a. is kultros modelis susiklost ne tik kartu su vlyvj vidurami Europos kultra: panas ir kai kurie j turinio bei formos bruoai. Gotikos stilius, Vakar Europoje plits nuo XII a. vidurio, LDK lietuvi bei slav gyvenamose emse pasirods XIV a. pabaigoje, XV a. paliko brandios gotikos architektros ir meno paminkl. LDK sfragistikoje ankstyvajai gotikai bdingus majuskulus XV a. pradioje jau pakeit vlyvosios gotikos laikams bdingi minuskulai. Jie, kaip ir kaimyninse Vokietijoje ir Lenkijoje, buvo vartojami iki XV a. pabaigos. Viduramik bruo XV a. vieajame Lietuvos valstybs gyvenime turjo ir katalikybs propaganda. Antai pirmoji savivalda, suteikta krikto proga LDK sostinei Vilniui, buvo paenklinta viduramiams bdinga religine simbolika. XV a. vidurio Vilniaus antspauduose naudota greiiausiai dar XIV-XV a. sandroje atsiradusi vidurami Europos legend didvyrio v. Kristoforo, simbolizavusio krikionybs platinim, figra. Ir Lietuvos bajor katalik herb atsiradimo XV a. istorijoje, jei j irsime kaip kultros, o ne vien politikos reikin, taip pat nesunkiai rasime sekimo vidurami tradicijomis bruo. Nestebino XV a. europiei ir LDK rato kultros pltra ne lietuvi, o kanceliarine slav bei lotyn kalbomis. Juk lotyn kalba tebebuvo XV a. Europos rat ir mokslo kalba. ie tik keli, bet ikalbingi pavyzdiai rodo, kad XV a. Lietuvos kultra suartjo su Europos vidurami tradicijomis. Toli grau ne visos krikionikosios Vakar kultros formos ia buvo ipltotos, neretai perimtosioms formoms bdavo pritaikomas kitas turinys. LDK nesusiklost klasikinis europietikas vidurami kultros modelis. Galima sutikti ir su tvirtinimu, kad Lietuv krikionyb pasiek igyvendama vidin kriz, galbt net sstingio apimta, taiau, vargu ar teisinga bt nematyti XV a. kultros proces paangos. Juk per trump, madaug 100-120 met laikotarp buvo pasiektas istorikai reikmingiausias rezultatas -perimtosios kultros naujovs subrandino, nors dar ir neskaitling, LDK visuomens intelektualin elit, kuris buvo pasirengs priimti

Renesanso ir Reformacijos sjdi idjas. irint iuos pirmuosius XV a. Vakar kultros daigus Lietuvos kultros dirvoje kaip paang, modernizuojant reikin, taip nestebins ir, atrodyt, staigus bendro ekonominio lygio neatitiks XVI a. kultros uolis. Kontaktai su Renesanso ir Reformacijos Europa. Kultros modernizacija. Labiausiai paplitusi kontakt su Europa forma ir XVI a. pirmojoje pusje buvo LDK gyventoj kelions. XVI a. bajor jaunimas vyko studijuoti daniausiai Italijos, Vokietijos ar Pranczijos miest universitetus (XV a. pabaigoje suprastjus mokymui, Krokuvos universitete studijuojani atvykli i LDK sumajo. 1544 m. atidarytas Karaliauiaus universitetas, kuriame XVI a. pirmojoje pusje dst ir lietuviai, tapo nauju student i Lietuvos traukos centru (1544-1579 m. iame universitete studijavo maiausiai 86 lietuviai). Vis daniau tolimas keliones leisdavosi miestiei elitas - pirkliai. Jie parsivedavo ne tik materialini grybi bei verslo patirties, bet ir naujos Renesansu ir Reformacija alsavusios kultros dvasios, kuri, bdami didiausi ir turtingiausi LDK miest magistrat nariais, paskleisdavo vieajame j gyvenime. XVI a. pirmojoje pusje LDK sostin Vilnius gijo vis daugiau tipiko Europos miesto bruo, spariai keitsi jos architektrin ivaizda ir vieasis gyvenimas. Lietuvoje jau nuo XVI a. pradios buvo bandoma patenkinti funkcinius ir estetinius naujj laik poreikius. Tai puikiai rodo mrin gyvenamj nam architektra. Renesansui plisti Lietuvoje palankiausios slygos susiklost ygimanto Senojo ir jo snaus ygimanto Augusto valdymo XVI a. laikais. ygimanto Senojo mona Bona, Milano ir Bario kunigaiktyt, kilusi i garsios Italijos aristokrat Sforc gimins, globojo menininkus, kvietsi juos i Renesanso kultros lopio Italijos Lenkij ir LDK. 1500 m. ital architektai pradjo renesanso stiliumi rekonstruoti Lenkijos karali rmus Vavelyje (Krokuvoje). Statyboms Lietuvoje taip pat vis daniau vadovaudavo kviestiniai architektai, daugiausia italai. 1520-1530 m. italams vadovaujant dideli rekonstrukcijos darbai atlikti Vilniuje - Katedroje ir didiojo kunigaikio emutinje pilyje. Nenusileisdami usienieiams tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose dirbo vietos meistrai. Antai Kauno rotus (1542 m.) statybai vadovavo vietinis architektas Benediktas Choinovskis, menikais dirbiniais XVI a. viduryje garsjo renesansin vietos meistr koklininkyst. XVI a. 5ajame deimtmetyje Vilniuje ilgam laikui apsigyvenus Lietuvos didiajam kunigaikiui ygimantui Augustui ir jo motinai karalienei Bonai, emutin pilis virto ne tik ymiausiu Vilniaus renesansiniu pastatu architektros prasme. Rmuose buvo kaupiamos meno vertybi, knyg kolekcijos, telksi krato intelektualinis gyvenimas, nuolat lanksi ir gyveno daug atvykli i Vakar Europos. Keitsi gyvenimas ir u didiojo kunigaikio rm sien. XVI a. pirmojoje pusje sostinje veik 3 mokyklos: nuo 1397 m. parapin prie Katedros; 1513 m. steigta parapin miesto, prie v. Jono banyios; 1539 m. A. Kulvieio steigta pirmoji kolegijos tipo mokykla. Visuomenje prigijo humanistin kultringo mogaus samprata. Idealu tapo mogus, mokantis 3 sensias kalbas - lotyn, graik, hebraj. Suklestjo XV a. antrojoje pusje pradjusi formuotis mecenat veikla. Didiko garbs ir orumo reikalu tapo globoti menininkus, raytojus ir kit krybini profesij mones, kaupti meno vertybes, knygas ir pan. XVI a. pradioje inomi pirmieji dideli knyg rinkiniai. Juos turjo ne tik valdovas ygimantas Augustas, bet ir kiti visuomenje pagarsj mons. Didiausios iandien inomos bibliotekos, be garsiosios ygimanto Augusto bibliotekos, saugotos Vilniaus emutinje pilyje, buvo didiko Alberto Gotauto, ymi reformacijos veikj A. Kulvieio bei M. Mavydo knyg rinkiniai. Juose sukaupta daug brangi rankratini ir spausdint knyg. A. Kulvieio ir M. Mavydo bibliotekose alia ymiausi reformat teorini darb buvo sukaupta daug antikini autori - Cicerono, Tito Livijaus, Aristotelio, Platono ir kit darb. Garsjo ir asmenin Vilniaus vyskupo, sufragano Jurgio Albinijaus, abiej teisi moksl daktaro, humanisto ir antikins literatros tyrintojo biblioteka. 1570 m. jam mirus,

knygos buvo perduotos tais paiais metais Vilniuje steigtai jzuit kolegijai. XVI a. viduryje knyg, tais laikais brangi daikt, turjo ne tik valdovas, didikai ar aukti dvasininkai bei mokyiausi Lietuvos mons. Ilik, kad ir negauss, altiniai rodo, jog Kauno miesto gyventojai, negarsj nei turtais, nei aukta socialine padtimi (smulks pirkliai, amatininkai, miesto ratininko tarnas, klajojantis smuikininkas, valdovo bgnininkas) 1543-1568 m. turjo knyg. Tarp j isiskiria 1553 m. suraytas velionio Kauno miestieio amatininko Jono Olandro aikios renesansins pakraipos 35 knyg rinkinys. Su Renesansu ir Reformacija j Lietuv atjo ir spausdinto odio era. Pirmuoju LDK spaustuvininku tapo Prancikus Skorina. Gims Polocko pirklio eimoje, moksis Polocke pas bernardinus, Krokuvos bei Padujos universitetuose, P. Skorina 1517 m. Prahoje steig spaustuv, kurioje pradjo spausdinti kirilikos ramenimis vairi literatr. Apie 1522 m. perkls spaustuv Vilni, P. Skorina ia dirbo toliau. Dar vienas knyg spausdinimo centras XVI a. viduryje pradjo veikti protestant mecenato M. Radvilos Juodojo dvare Brastoje. 1547 m. buvo atspausdinta ir pirmoji lietuvika knyga - Martyno Mavydo Katekizmas. Tiesa, jis buvo atspausdintas ne LDK, o Prsijoje, Karaliauiuje. Taiau knygos tekstai i dalies buvo parengti Lietuvoje, kur XVI a. viduryje jau dirbo viesuoliai, rasi ia kalba. M. Mavydo bendradarbiai - S. Rapolionis, A. Kulvietis, Augustinas Jomantas, J. Zablockis - buvo mons, kil i Lietuvos; iandien juos pavadintume inteligentais. M. Mavydas, parengs pirmj lietuvik knyg ir atspausdins j Karaliauiuje, skyr j visai lietuvi tautai - ten, kur ji tuo metu gyveno - ir LDK, ir Maojoje Lietuvoje. Katekizm sudar: lotynika pratarm, eiliuota lietuvika pratarm, kuri literatros istorikai vadina pirmuoju originaliu lietuviku eilraiu, elementorius, kuriame pirm kart pateikiama abcl, pritaikyta lietuvi kalbos garsams reikti, duodami skaitymo pratimai; katekizmo tekstas, kurio pagrind sudar Jono Sekliucijano 1545 m. Karaliauiuje ileistas lenkikas katekizmas; lietuvikas giesmynlis su gaidomis. Rengdamas pirmj lietuvik knyg, M. Mavydas lietuvi kultros reikmms panaudojo naujovikiausi toki knyg rengimo patirt. Kai kalbama apie kultrin gyvenim, negalima nepaminti ir humanistins literatros lotyn kalba. Juk XVI a. pirmojoje pusje kai kurie LDK visuomens, kultros mons, humanist paakinti, laik j net tikrja savo protvi kalba, kuri laikas ir prastuomen sugadino ir pavert lietuvi kalba. Tokia paira tik stiprino lotyn kalbos pozicijas LDK. XVI a. pradioje ia pasklido lotyn kalba rayti mokslo veikalai, poleminiai tikybos traktatai, atsirado lotynika groin ir visuomenin politin literatra. Tai liudija pirmosios humanist kartos atstov -S. Rapolionio, Venclovo Agripos, A. Kulvieio, Petro Roizijaus, M. Husoviano, Mykolo Lietuvio (Venclovo Mikalojaiio) ir kit - lotynikoji kryba. Savo verts bei tradicij neprarado ir rankratin literatra kanceliarine slav kalba. XVI a. pirmojoje pusje buvo kuriami Lietuvos metraiai ir platinami rankratiniai j nuoraai. ie vertingi Renesanso epochos pradios kultros paminklai geriausiai atspindjo politinio visuomeninio elito pair savo valstyb. Daugel ia aptart sudting LDK kultros reikini sunku bt suprasti ir paaikinti, neinant j atsiradimo istorini aplinkybi. Etnolingvistin situacija. XVI a. pirmojoje pusje LDK kultroje susiklost, atrodyt, paradoksali situacija. Lotyn kalba buvo propaguojama kaip tikroji visuomens ir valstybs gyvenime vartotina kalba. ia buvo spausdinamos knygos kirilika bei lenk kalba. O pirmoji lietuvika knyga buvo atspausdinta kaimyninje Prsijos kunigaiktystje. Aikinant i situacij, daniausiai pabriamas Reformacijos sjdio poveikis, pirmj LDK protestant, priverst emigruoti i Lietuvos, pastangos platinti savo

idjas plaiajai visuomenei ir liaudiai suprantama gimtja kalba. Bet galima pairti fakt ir per kit, etnolingvistins situacijos prizm. Per maa M. Mavydo Katekizme matyti vien tik protestant siekius efektyviau skleisti naujj tikjim. Pirmosios lietuvikos knygos tekstus reng keli profesij inteligentai. Didij darbo dal atliko liuteron dvasininkai M. Mavydas ir A. Jomantas, prisidjo pedagogas J. Zablockis, Karaliauiaus universiteto profesoriai - S. Rapolionis ir A. Kulvietis. Visus iuos mones subrandino Lietuvos kultra. Gimtosios lietuvi kalbos verts suvokimas buvo visai smoninga kultrin j nuostata. Po pirmosios knygos greitai neimta spausdinti daugyb kit lietuvik tekst. Taiau tai nepaneigia, kad Renesanso kultra suformavo ratijos lietuvi kalba btinumo samprat. M. Mavydas gimtj kalb suvok ir ikl kaip vien svarbiausi kultros vertybi. Etnolingvistins situacijos sudtingum geriausiai parodo XVI a. Lietuvos metraiai, rayti valstyb valdiusi Lietuvos didik iniciatyva. Juose kanceliarine slav kalba, kuri suprato valstybs gyventoj dauguma, buvo propaguojama romnikoji lietuvi kilms teorija ir auktinama Lietuvos valstyb. Vadinamosios Brastos Biblijos atspausdinimas M. Radvilos Juodojo spaustuvje 1563 m. lenk kalba liudija, kad LDK visuomenei vis labiau sitraukiant tikybin polemik, pltsi lenk kalbos vartojimo sfera. XVI a. viduryje valdovas, dvaras, diduomen jau buvo susitaik su lenk kalba vieajame LDK gyvenime. LDK rato kultros istorijoje gyva nekamoji lenk kalba tapo rimta lietuvi kalbos konkurente. Valdantysis politinis LDK elitas, gyns valstybs savarankikum nuo Lenkijos karalysts, nesiprieino lenk kultrai, lenk kalbai, ja bendraudavo su valdovais ir Lenkijos valdaniuoju elitu, nesirpino vieai platinti lietuvi kalb, j tvirtinti oficialiajame savo valstybs gyvenime. M. Mavydo duotas impulsas XVI a. viduryje dar nesusilauk atsako Lietuvoje. Valstyb valdiusi didik kalbos politik XVI a. viduryje lm utilitarinis pradas. Jie netapo lietuvi kalbos teisi gynjais Lietuvos valstybje. Taiau i istorins keli imtmei perspektyvos matomi ir kiti, ne maiau reikmingi, valdaniojo luomo politikos padariniai. Tyrintojus tebestebina, kaip neskaitlinga lietuvi tauta sugebjo ne tik sukurti valstyb, bet ir pasinaudoti dideli kaimynini taut taka kultrai ir kalbai bei suformuoti daugiatauio, vairias tikybas ipastanio LDK bajor luomo lietuvik valstybin savimon. 1569 m. sudar unij su Lenkija, lietuvi ir gud kilms LDK bajorai, kalbdami ir raydami lenkikai, vadino save lietuviais, suteikdami tam pavadinimui labai aiki valstybin politin prasm. Kaip paaikinti istorijos reikin? Galbt atsakymo reikt iekoti iandien mums dl altini stokos dar maai itirtoje pagonikosios lietuvi visuomens ir valstybs struktroje, kuri, galimas dalykas, buvo stipresn, labiau ipltota ir geriau organizuota, nei gali atrodyti i turim rekonstrukcij? Ar i ties visas pagonybs laikotarpis buvo tik didel Lietuvos kultros ir elito istorijos spraga? Atsakyti tai - ateities istorik reikalas.

6. NAUJOJI VISUOMEN XVI AMIUJE. Europos naujj laik idjos, plsteljusios Lietuv, XVI a. pirmojoje pusje tiesiogiai paliet tik pai jos visuomens virn. Taiau io postmio pakako, kad didelje, etniniu ir kultriniu atvilgiu margoje valstybje, kuri vald jos interes vis maiau paisantys didieji kunigaikiai, pradt klostytis nauja visuomen, per trump laik bt sukurti jos ideologiniai bei teisiniai pamatai. i permain iniciatoriumi tapo verlus, kuriamojo intelektualinio potencialo neieikvojs bajor elitas. Bajorijos socialinis ir politinis verlumas. Kaip veikliausia visuomens jga, bajorija anksiausiai pasirod politiniame Lietuvos valstybs gyvenime. XV a. antrojoje pusje, kai Kazimieras Jogailaitis pasinr Lenkijos karalysts reikalus, Lietuvos politikoje ikilo nedidel, bet gerai organizuota apie Pon taryb susitelkusi didik grup, pradjusi konkuruoti su didiojo kunigaikio valdia. XVI a. pirmojoje pusje politins veiklos virusas" iplito visuomenje, apimdamas daug platesnius vidutins bei smulkiosios bajorijos sluoksnius. Imls naujovms LDK bajorai, akylai stebj kaimynins Lenkijos valdaniojo luomo gyvenim, netruko sitikinti, kad jis, to paio valdovo valdomas, gyvena kur kas laisviau, jam nebegresia valdov ar diduomens inicijuotos nepageidaujamos permainos. Mat Lenkijos bajor teises gina j reikalavimu 1505 m. priimta konstitucija (vad. Nihil novi), udraudusi karaliui leisti statymus be plaij bajorijos sluoksni sutikimo. Siekimas isikovoti tokias pat teises bei laisves kelis deimtmeius tapo LDK bajor socialins elgsenos katalizatoriumi. Dalyvauti visuomens gyvenime XVI a. pirmojoje pusje pasidar ne tik didiko, bet ir eilinio bajoro prestio reikalu. Vieni i j stengsi patekti didiojo kunigaikio ar takingo dignitoriaus aplink, nors tik stebtojais pakliti seim, arba gauti koki nors valstybs tarnyb. Kit bajor ilgalaike socialinio aktyvumo iraika tapo krybin veikla. Eilini bajor ir didik prietaravimai luomo viduje tik skatino konkurencij ir abiej sluoksni verlum. Socialinis ir politinis bajorijos verlumas veik ir kitus visuomens sluoksnius XVI a. pirmojoje pusje bajorijos veikiama visa LDK visuomen keitsi i vidaus. Per emvaldi dvarus, per j steigiamas ir globojamas banyias ir mokyklas, vairiais kitais vieojo gyvenimo kanalais bajor visuomens samprata bei jos normos sklido kaime ir mieste. Ekonomini bajorijos aktyvum XVI a. pirmojoje pusje ireiks siekimas kuo daugiau ems kio produkt gaminti rinkai, i esms pakeit socialin situacij kaime. ia galjo formuotis naujas, kur kas mobilesnis, ryius su kitais luomais palaikantis valstieio gamintojo socialinis sluoksnis. Antra vertus, lainio-palivarkinio kio pltr lydjusi ekonomin ir juridin prievarta valstieio asmens atvilgiu, jo pririimas prie ems ir emvaldio taip ir neleido valstieiams tapti aktyviais lygiaveriais socialins bendrijos nariais. Tokiais monmis XVI a. netapo ir LDK miestieiai. Politinio, ekonominio ir socialinio bajorijos verlumo protrkis XVI a. pirmojoje pusje nustelb tik pradjusi stiprti LDK miest gyventoj iniciatyv. Ilgam, beveik 200 met, miestieiai visuomens gyvenime buvo nustumti bajorijos el. Neleista klostytis vadinamajam treiajam luomui, kaip aktyviai visuomeninei jgai, kuri Vakar Europoje tapo rimta bajorijos vienvaldysts atsvara. Lietuva nujo kitu, vadinamojo baj or parlamentizmo keliu. Bajorai vyravo ir kultriniame LDK gyvenime. Bajorija formavo oficialij specializuot institucin kultr. Miestietikos kultros element bendroje kultros struktroje buvo palyginti nedaug, ir jie negaljo atsverti bajor kultros. Neinstitucin liaudies kultr puoseljo daugiau kaip 90% vis valstybs gyventoj sudar valstieiai. i dviej - bajor institucins ir ilgaammis tradicijomis grstos liaudies - kultr klod perimamumas formavo savit LDK kultros atmosfer. Metraiai ir lietuvi kilms teorijos - etnopolitins savimons iraika. Povytautins visuomens situacija kreipia mus etnopolitins savimons apraik iekoti

politikai brandiausios ir socialiai aktyviausios jgos - bajorijos elito -ideologijoje. Lietuvos didikai, anksiausiai, XV a. antrojoje pusje, tap opozicine didiajam kunigaikiui jga, XVI a. pradioje pirmieji suformulavo bajor luomo interesus ireikiani valstybs ir visuomens koncepcij. Tuo tikslu buvo sudaryti 2 nauji Lietuvos metrai svadai: Lietuvos ir emaii Didiosios Kunigaiktysts kronika (vadinamasis Platesnysis arba Vidurinysis svadas, raytas, greiiausiai, prie 1519 m.) ir Bychovco kronika (vadinamasis Platusis svadas, raytas greiiausiai tarp 1519-1525 m.).

33 pav. Stulpai, Meka, Hipocentauras ir Ro - legendini romn gimini enklai, XVI a.

XVI a. pradios Lietuvos metraius sudaro perdirbtas bei papildytas XV a. Trumpojo svado tekstas bei sukurtos visikai naujos vadinamosios legendins dalys, apimanios ankstyviausi Lietuvos istorijos laikotarp iki Gedimino valdymo, bei istoriniai pasakojimai apie XV a. antrosios puss - XVI a. vykius. i lietuvi istoriografijos krini autoriai neinomi. Taiau daugelis Lietuvos metrai tyrintoj iandien sutinka su geriausiai argumentuota nuomone, kad tikrieji j sukrimo iniciatoriai bei mecenatai buvo Lietuvos didikai, Pon tarybos nariai, o pats darbas pagal j usakym atliktas Vilniuje didiojo kunigaikio dvare. Idjiniu jo kvpju vadinamas takingiausias XVI a. pradios LDK politikas Albertas Gotautas, o metraiuose idstytoji istorin ir politin Lietuvos valstybs koncepcija vertinama kaip atskleidianti tuo metu bajor luomo ideologij formavusi didik etnopolitin brand. XVI a. pradios metratininkai daugiausia rao apie dvi svarbiausias Lietuvos bajor visuomen jaudinusias problemas: vidaus politikos - valdios pasidalijim tarp didiojo kunigaikio ir bajorijos; usienio - santykius su kaimyninmis, Lietuvos valstybei pretenzij turiniomis Lenkija, Rusia bei Ordinu. ioms problemoms sprsti pasirinkta nauja, XV a. vidurio Trumpajame metrai svade (neapraoma Lietuvos istorijos pradia) neminima romnikoji lietuvi kilms teorija. ios, taut kildinimo i romn, teorijos buvo plaiai paplitusios Europos Renesanso istoriografijoje. Buvo inoma ir lietuvi kilms i romn versija, bene plaiausiai Europoje pasklidusi Kazimiero Jogailaiio valdymo laikotarpiu XV a. antrojoje pusje. Ja norta parodyti io, didelius politinius umojus puoseljusio, Lietuvos didiojo kunigaikio ir Lenkijos karaliaus garbing kilm. Lietuviai buvo viena i t Europos taut, kuri dl kalbos ir pagonik paproi panaumo lotyn kalb ir romn pagonyb net Lietuvos valstybs ir Gediminaii dinastijos politiniai prieininkai (pvz., lenk istorikas J. Dlugoas) pripaino gimininga romnams. Taiau ios teorijos panaudojimas legendinje Lietuvos metrai dalyje nebuvo vien tik duokl Renesanso kultrai. ia lm valdaniosios didik grupuots, siekusios teorikai pagrsti savo turim valdi, politiniai tikslai. Platesniojo svado legendinje dalyje pasakojama, kaip romnai vadovaujami karvedio Palemono, imperatoriaus Nerono giminaiio, bgdami nuo Nerono iaurumo ir sauvals, pasiek Nemuno iotis ir sikr Lietuvos emje (i istorija i esms pakartota ir Bychovco kronikoje, tik joje romn atsikraustymo Lietuv laikas atkeltas i Nerono laik V a. po Kr. gim.). I Palemono snaus Kuno palikuoni kil Lietuvos didieji kunigaikiai, o i jo palydos - didik gimini pradininkai. I romn kil bajorai turi teis valdyti valstyb ir jos gyventojus, kilusius i senj vietos moni, tapusi romn valdiniais. i tipika naujj laik Europos istoriografijos teorija turjo pagrsti lietuvi didik

pretenzijas tokias paias kaip didij kunigaiki teises aukiausi valdi valstybje ir bajor pirmenyb prie kitus luomus. I didik, kurie prieinosi didiojo kunigaikio valdios stiprjimui, pozicij metraiuose dstoma ir visa politin Lietuvos istorija. Analizuojant konkreius istorinius vykius (pvz., Aleksandro konflikt su Pon taryba) nuosekliai pabriamos luomins didik teiss ir privilegijos, lovinama j valdoma valstyb. Kai pasakojama apie XVI a. pradioje ypa aktualius Lietuvos ir Lenkijos santykius, pabriama, kad Lietuvos bajor kilm yra senesn ir garbingesn negu lenk. Savo senuosius herbus lietuvi bajorai paveldjo i protvi romn. Prieingai Lenkijos istoriografijos tradicijai traktuojamas ir 1385-1386 m. umegztas dinastinis ryis. Bychovco kronikoje jam apibdinti nevartojamas odis unija ar jo atitikmuo. Lenkijos magnatai vaizduojami kaip Lietuvos valstybs suverenumo prieininkai, trokt prisijungti j prie Lenkijos. Analogikai, i Lietuvos valstybinio patriotizmo pozicij, aikinamos ir santyki su Maskva aktualiosios peripetijos. Ir iuo atveju reikminga lietuvi kilms i romn teorija, turjusi pagrsti garbing Gediminaii dinastijos kilm ir paneigti kaimyn - Ordino, Rusios kronikose bei metraiuose dstytas teorijas apie prasiokik Gedimino, neva jga uzurpavusio aukiausij valdi, kilm. Versija apie nekunigaiktika Jogailos ir Vytauto kilm buvo paskleista Ordino valstybje po algirio mio. J perm ir politiniais tikslais vairiai kartojo kaimynini valstybi kronikos bei metraiai. Pasisakydami u Lietuvos valstybs savarankikus santykius su Ordinu, Rusia ir Lenkija, didik koncepcijos krjai telk lietuvi bajorij, naujj laik dvasia adino jos valstybin nacionalin patriotizm. Kita vertus, XVI a. pradios metraiuose nerasime LDK gyventoj ar j tikyb suprieinimo. Atvirkiai, juose gerai matyti, kad lietuvi ir gud kilms LDK bajorai, ypa elitas, suartja, klostosi vieninga politin tauta", kuri XVI a. sudar vairiakilmiai bei vairiakalbiai, LDK savo tvyne ir valstybe laikantys bajorai, vadinsi lietuviais. XVI a. viduryje LDK visuomenin politin literatr atjo nauja, plaij bajorijos sluoksni nuotaik reikj, karta. Ji perm ir ipltojo XVI a. pradios Lietuvos metraiuose idstytas etnopolitines nuostatas. Tokiu tipiku politins tautos", plaija prasme vienijusios vis LDK bajor luom, XVI a. vidurio ideologu vadinamas Mykolas Lietuvis (Venclovas Mikalojaitis, lietuvis bajoras nuo Maiiagalos). Istorine paintine prasme jo veikalas Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius, paraytas lotyn kalba 1550 m. ir dedikuotas valdovui ygimantui Augustui (nevisas jo tekstas buvo atspausdintas tik 1615 m.) svarbus tuo, kad atskleidia bdingiausias XVI a. vidurio Lietuvos valstybs visuomeninio, politinio ir kultrinio gyvenimo tendencijas. Jame parodyta nebe luomo virns - didik - politin orientacija, o plaij bajorijos sluoksni pairos iki unijos. Istoriografijoje neretai gana tiesmukikai suprieinamos XVI a. vidurio Lietuvos didik ir bajor (pastarj judjimas dl savo teisi tvirtinimo valstybje ygimanto Augusto laikais pasiek apogj) pozicijos, j pairos valstyb ir jos ateities perspektyvas. Didikai vaizduojami kaip nuosekls unijos su Lenkija prieininkai ir Lietuvos valstybinio savarankikumo gynjai. Vidutiniai ir smulkieji bajorai, atvirkiai, parodomi kaip visuomens sluoksnis, troks unijos su Lenkija, tikdamasis iplsti savo teises bei laisves. Etnopolitins savimons element paiekos veria kiek lanksiau irti ir to meto Lietuvos vidaus situacij, bajorij laikyti ne tik prolenkikai nusiteikusiu, unijos siekusiu, monolitu. Mykolas Lietuvis ne tik kritikavo Pon tarybos valdomos Lietuvos valstybs gyvenimo negeroves, kaltino didikus ir auktuosius dvasininkus, smerk j privilegijas, savival, teiss paeidimus bei moralin pakrikim. Mykolo Lietuvio valstybs idealas - atgaivinta Vytauto laik valstyb ir jokiu bdu ne Lietuva, unija sujungta su Lenkija. Autorius silo kitok valstybs model negu XVI a. pradios metraiai, reikalauja atiduoti vis valdi stipriam didiajam kunigaikiui, kuris remtsi eiliniais bajorais.

Traktate idstytas ir savitai ipltotas i esms politinio kryptingumo nepakeits lietuvi kilms i romn teorijos variantas. Tuo metu, kai LDK bajor visuomenje jau buvo pradjusi sklisti lenk kalba, Mykolas Lietuvis buvo vienas i t, kurie sil vietoje LDK kanceliarins slav kalbos oficialiajame valstybs gyvenime vartoti lotyn kalb kaip tikrj senj lietuvi kalb. Visas lietuvi kilms i romn teorijos panaudojimas liudija autoriaus patriotinius tikslus. Raydamas apie aktualius to meto vidaus ir tarptautinius santykius, Mykolas Lietuvis Lietuv stengiasi ikelti, iauktinti jos valdovus, ypa, jo sitikinimu, Cezario politins doktrinos gyvendintoj kunigaikt Vytaut, labai vertina lietuvi paproius. Prolietuvika Mykolo Lietuvio, ieivio i vidutins lietuvi bajorijos sluoksnio, pozicija dar labiau matyti, kai ji gretinama su to laiko lenk autori (pvz., Stanislovo Oechovskio, Martyno Kromerio) darbais, kuriuose atvirai i prolenkik pozicij svarstoma LDK inkorporavimo Lenkijos karalyst klausimas. i ratu ir odiu vykusi lietuvi ir lenk bajorijos ideolog kova liudija, kad kasdieniniame valstybs vidaus gyvenime neretai dl naudos siek toki pai teisi ir laisvi, kokias turjo kaimynins Lenkijos bajorija, LDK bajorai XVI a. viduryje dar nebuvo polonizuoti. Greta materialiojo pragmatizmo LDK politin tauta" dar tvirtai laiksi lietuvi valstybingumo tradicij. Tai rodo ir lietuvi teiss kodifikavimas XVI a. amiuje. Lietuvos Statutai. Teisins valstybs krimas. Teiss bkl povytautinje LDK visuomenje nuo XV a. pirmosios puss vidurio iki XVI a. pradios smarkiai kito. Greta paprotins teiss norm atsirado ir isipltojo raytin teis, palietusi vairias valstybs ir visuomens gyvenimo sritis. Taiau teismams ir administracijos staigoms ikildavo vis daugiau praktinio darbo sunkum. Daug nepatogum atsirasdavo dl to, kad statymai nebuvo kodifikuoti, o imtyti vairi met privilegijose, didiojo kunigaikio ir Pon tarybos sprendimuose. Tos paios teisins normos vairiose privilegijose neretai buvo skirtingai suformuluotos. Be to, greta visos valstybs privilegij, buvo ir srii ar emi privilegijos, galiojusios tik kurioje nors vienoje valstybs teritorijoje. Taigi valstybje veik skirtingi statymai. Intensyvjantis gyvenimas Lietuvos valstybje vert surinkti vien rinkin veikianius statymus, juos sutvarkyti ir papildyti, susisteminti ir paskelbti kaip bendr visos valstybs kodeks. XVI a. pradioje Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labai susirpinta teis kodifikuoti, susisteminti jos normas. Vis populiaresn darsi valstybs teiss, pakeiianios paprotin, papildyt privilegijomis, idja. J kurti skubino ir politins aplinkybs - Lenkija siek vis glaudesniais ryiais susieti abi, vieno valdovo valdomas valstybes ir galop LDK inkorporuoti Karalyst, taip pat vis labiau prolenkika tampanti Lietuvos didij kunigaiki pozicija. LDK savarankikumo isaugojimas buvo vienas i svarbiausi, nors ir nevienintelis, teiss kodifikavimo XVI a. pirmojoje pusje motyvas. Kurdama teisinius Lietuvos valstybs pamatus, valdanioji lietuvi didik grupuot stiprino jos presti viduje ir tarptautinje arenoje. Teiss sritis iuo atvilgiu buvo ypa palanki. Teis buvo ta regiono valstybs visuomeninio gyvenimo sfera, kur taka sklido ne i Lenkijos LDK, o atvirkiai; Lenkijos teiss kodifikavimo procesas XVI a. pirmojoje pusje buvo ltesnis ir maiau vaisingas. LDK teiss tyrintojai pabria, kad iskirtinis jos kodifikavimo bruoas dinamikumas. Per 60 met (1529-1588 m.) LDK 3 kartus buvo tvarkoma ir tobulinama teiss sistema. Teiss istorikai vairiai supranta ir vertina proces. Vieni visus 3 Lietuvos Statutus (1529,1566,1588 m.) iri kaip vien teiss paminkl, kiti - kiekvien i j analizuoja atskirai, aikindami, kad kitaip neatskleidiami labai dinamikos epochos bruoai. Raydami politin valstybs ir visuomens istorij, vadovausims antruoju principu, nes iuo atveju i ties labai svarbus yra epochos dinamikumo momentas. Kiekvieno i trij Lietuvos Statut parengim slygojo kitos valstybinio gyvenimo aplinkybs. Aptardami

povytautinio laikotarpio LDK visuomens gyvenim, remsims 1529 ir 1566 m. Lietuvos Statut mediaga. 1588 m. Statutas parengtas po unijos sudarymo, kai susidar kitos istorins visuomens gyvenimo aplinkybs. LDK teiss kodifikavimo idja vieai buvo paskelbta dar paioje XVI a. pradioje. 1501 m. didysis kunigaiktis Aleksandras, suteikdamas Voluins emei privilegij, nurod, kad ji galios tol, kol bus sudarytas bendras visos LDK statutas. 1522 m. buvo parengtas pirmasis Lietuvos Statuto projektas, o 1529 m. rugsjo 29 d. jis sigaliojo. Kas buvo I Lietuvos Statuto teksto autorius - tebediskutuojama. Taiau niekas neginija svarbiausio dalyko, kad XVI a. 3iajame deimtmetyje LDK teis buvo kodifikuojama Pon tarybos iniciatyva, kanclerio Alberto Gotauto sutelkt moni pastangomis. Neiliko ir autentiko / Lietuvos Statuto teksto, nebuvo jis ir atspausdintas, o plito rankratiniais nuoraais, raytais originalo, t. y. LDK kanceliarine slav kalba arba lotynikais, o po unijos ir lenkikais vertimais. is pirmasis kodifikuotas LDK teiss paminklas apima vis sunormint ligtolin Lietuvoje veikusi paprotin ir raytin teis. Matyti, kad / Lietuvos Statute panaudota Renesanso kultrai taip bdinga Romos teis. Taip pat inoma, kad jo tekst reng ir 2 lietuvi kilms kanon ir Romos teiss daktarai - Jurgis Taliatas i Eiiki ir Vaclovas irka, palyginti gerai iman to laiko teiss moksl ir LDK teism praktik. Paskelbus 1529 m. Lietuvos Statut, LDK teiss kodifikavimas nesibaig. 1529 m. Statutas tapo tik pirmuoju ingsniu siekiant politinio kompromiso su bajorija. Juo teisintoji LDK valstybin ir visuomenin santvarka vadovaujant vaidmen politiniame gyvenime dar garantavo didikams. Pon tarybai pavyko kuriam laikui stabilizuoti vidaus padt ir toliau kontroliuoti politin gyvenim. Taiau valstybs vidaus situacijai keiiantis, formuojantis bajor parlamentarizmo sistemai, kuri pamau keit didik oligarchijos viepatavim, tapo btina i esms perirti principines 1529 m. Statuto nuostatas. Todl, prajus vos 15 met, 1544 m., vliau 1547 m. seimuose didikai ir bajorai reikalavo parengti nauj Statut. Didysis kunigaiktis ygimantas Senasis i principo sutiko. Taiau tik 1551 m. seime Vilniuje ygimantas Augustas, pasitars su Pon taryba, sudar komisij i 10 asmen (5 katalik ir 5 staiatiki) naujam Statuto projektui rengti. Komisijos nariais buvo paskirti aukti dvasininkai, Pon tarybos nariai, bajorijos atstovai bei Vilniaus miesto vaitas. Ne vis j pavards iandien inomos. Bet ir t, kurie inomi, pakanka, kad paaikt komisijos formavimo principai. Sudarant j, stengtasi derinti jos nari auktas valstybines pareigas, visuomenin presti ir kompetencij. Antai komisijos narys emaii vyskupas Jonas Domanovskis buvo studijavs teis Italijoje, o kaip Pon tarybos narys, turjo ir nemenk praktin teisinio darbo LDK patirt. Kitas komisijos narys Povilas Ostrovickis, bajoras nuo Amenos, Vilniaus vaivados vadovaujamo pilies teismo teisjas, buvo tipikas XVI a. pirmosios puss bajorijos sieki reikjas, gerai inojs LDK teism praktik. Vilniaus vaitas ir didiojo kunigaikio sekretorius Augustinas Rotundas buvo vienas labiausiai isimokslinusi to meto Lietuvos moni, humanistins kultros atstovas Lietuvoje, prolietuvikos politins orientacijos visuomens veikjas, apie 1560 m. paraytosios Lietuvos istorijos (itisas tekstas neiliko) autorius, literatas. A. Rotundas ivert lotyn kalb LDK kanceliarine slav kalba rayt 1566 m. Lietuvos Statut. A. Rotundas ir emaii kapitulos kanauninkas ispanas P. Roizijus (Pedro Ruiz de Moroz), Padujos ir Bolonijos universitet aukltinis, Romos teiss daktaras, buvo puiks teiss mokslo specialistai ir, matyt, atliko didiausi darb rengdami II Lietuvos Statuto tekst. is Statutas buvo galutinai parengtas ir seimo aprobuotas 1565-1566 m., o 1566 m. kovo 11 d. sigaliojo. Jo teksto originalas nra inomas. Jis nebuvo atspausdintas, naudotasi jo originalo nuoraais, t. y. tekstais LDK kanceliarine slav kalba bei vertimais lotyn ir lenk kalbas. Tiek pagal apimti, tiek pagal kodifikavimo technik bei sistem 1566 m. Lietuvos Statutas buvo gerokai pranaesnis u pagrindin jo altin -1529 m. Lietuvos Statut. II Lietuvos Statutui

bdingas juridins minties aikumas ir sistemingumas liudija puik jo rengj profesin, teorin ir praktin dalyko imanym. Visuomenine politine prasme 1566 m. Lietuvos Statutas, skirtingai nuo 1529 m. Statuto, atspindjusio didik ideologij, rodo sigalinio valstybje viso bajor luomo arba besiklostanios politins tautos" pozicijas. Pagal 1566 ra. Lietuvos Statut aukiausios teiss Lietuvos valstybje priklauso bajor luomui (tai dar nebuvo ufiksuota 1529 m. Lietuvos Statute). Todl reikia sutikti su nuomone, kad nuo 1566 m. Statuto gyvendinimo prasideda ne tik naujas Lietuvos teiss istorijos laikotarpis, bet kartu formaliai prasideda ir bajor viepatavimo Lietuvos valstybje epocha. inant LDK politins tautos" etnopolitines nuostatas XVI a. viduryje, kyla klausimas, kodl vis dlto 1569 m. buvo sudaryta unija su Lenkija. Atsakymo tenka iekoti praktins politikos sferoje.

V. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS POLITIN ISTORIJA IKI LIUBLINO UNIJOS

1. GEDIMINAIIAI VIRSTA JOGAILAIIAIS. 1386 m. Lenkijoje prasidjo 186-eri met Jogailaii istorija, kada Lietuvos didysis kunigaiktis, Gedimino ankas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, o vliau, XV a. 3-iajame deimtmetyje jo snui Vladislovui buvo pripainta teis paveldti sost. Tais paiais 1386 m. LDK prasidjo sudtingas vertybi transformacijos procesas, daugiau kaip per 100 met lietuvika Gediminaii dinastija virto prolenkikos orientacijos Jogailaiiais. Jogailai ivykus karaliauti Lenkij, jo tvoninje valdoje LDK, kurios aukiausiuoju valdovu nominaliai jis ir liko, reali valdia buvo sutelkta kito Gedimino anko Vytauto rankose. Todl tuo metu, kai Lenkijoje klostsi nauja Jogailaii dinastija, stiprjo (net ir Vytautui mirus) senoji lietuvi Gediminaii dinastija. Po Vytauto mirties Lietuvos didiojo kunigaikio sost um dar vienas Gedimino ankas vitrigaila, vykds tradicin dinastijos politik. vitrigaila - Lietuvos didysis kunigaiktis. 1430 m. spalio 27 d. nelauktai mirus Vytautui, kai Vilniuje dar tebebuvo nemaa karnavimo ceremonij sukviest svei, tarp j ir Jogaila bei Lenkijos magnatai, susidar nauja ir gana kebli politin situacija. Lietuvos valstyb atsidr tarp Vytauto palikimo, Lenkijos ir dinastijos interes. Vytautas mir, nepaliks nei sosto pdinio, nei testamento. Tai leido labai vairiai interpretuoti paskutin jo vali. Vienintel Vytauto dukt Sofija, itekjusi u Maskvos kunigaikio, nalavo, augindama Maskvos kunigaiktysts sosto pdin. Lietuvoje nebuvo iki galo susiklosiusi teisini sosto paveldjimo tradicij. Aukiausioji valdia juridikai tebepriklaus Jogailai. Tai ne kart buvo patvirtinta Vytautui valdant LDK ir Lenkijos susitarimais. I gyv likusi Gediminaii dauguma gyveno LDK gud emse, buvo staiatikiai ir negaljo pretenduoti katalikikos Lietuvos valstybs didiojo kunigaikio sost. Dinastijoje, be Jogailos, buvo du reals pretendentai katalikai: Vytauto brolis ygimantas Kstutaitis, turjs sn Mykol, ir Jogailos brolis vitrigaila, 1430 m. dar nesukrs eimos. LDK vidaus reikalus labai kiosi bei stengsi daryti tak Jogailai Z. Olesnickio vadovaujama Lenkijos didik aktyvi politin grupuot, siekusi LDK visikai inkorporuoti Karalyst. Taiau Vytauto laikais iugdytas savarankikumo ir atskirumo nuo Lenkijos isaugojimo siekis XV a. pirmojoje pusje Lietuvos visuomenje buvo toks stiprus, kad Lietuvos didiojo kunigaikio sost galjo uimti, tik lietuvi Gediminaii dinastijos atstovas, jos valstybingumo tradicij tsjas. Tad nereikia stebtis, kad 1430 m. ruden lemiam od tar Lietuvos didikai ir bajorija. Nepaklus Jogailai, kaip aukiausiajam valdovui, nepaisydami 1413 m. Horodls susitarim straipsnio, numatanio dviej valstybi Lenkijos ir LDK- bendr sutarim renkant valdov, veik egzistavusi tam tikr politin LDK katalik ir staiatiki prieprie, jie Lietuvos didiuoju kunigaikiu nedelsdami paskelb vitrigail. Jogaila ir Lenkijos politikai apie tai suinojo jau po laiko. Lietuvos didiojo kunigaikio valdios perdavimo vitrigailai visos aplinkybs nra iki galo iaikintos. altiniuose ir literatroje prietaringai aikinama juridin pirmumo teis turjusio Jogailos pozicija. Vieni tvirtina, kad jis nieko neinojs apie ruoiam akcij ir pats norjs valdyti LDK, kiti rodinja, kad Jogaila paskyrs vitrigail Lietuvos didiuoju kunigaikiu ir atsiunts jam valdios simbol - ied. Abejoni ioje istorijoje nekelia svarbiausias dalykas - rezultatas. Lietuvos bajorija XV a. pirmojoje pusje dar kart vieai ir rytingai pademonstravo to meto Europai, kad LDK yra suvereni valstyb ir jos valdymas nepriklauso nuo Lenkijos karaliaus ar Valstybs tarybos. Pabrdamas tai, Lietuvos didysis kunigaiktis vitrigaila kreipsi imperatori Zigmant Liuksemburg, praydamas atsisti jam Vytautui skirtj Lenkijoje sulaikyt karaliaus karn. Jogailai teko tik pripainti vykus fakt: t jis ir padar, 1430 m.

lapkriio 7 d. dokumente oficialiai pavadins vitrigail Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Visikai kitokia, atvirai prieika, buvo daugelio taking Lenkijos politik reakcija. 1431 m. pradioje kilo didelis konfliktas tarp Jogailos ir jam opozicini Lenkijos valstybs tarybos nari, reikalavusi pripainti LDK priklausomyb nuo Lenkijos. Vasario mn. Lenkijos bajor suvaiavimo Sandomire dalyviai apkaltino Jogail, kad jis savavalikai perdav Lietuvos didiojo kunigaikio valdi broliui vitrigailai, nepaisydamas, kad LDK yra neatskiriama Lenkijos karalysts teritorija ir niekas neturi teiss disponuoti jos sostu be Lenkijos valstybs tarybos sutikimo. Silyta net atimti sost i paties Jogailos. Galop gin mginta sprsti kompromisu. Lenkijos bajorai sutiko pripainti vitrigail Lietuvos didiuoju kunigaikiu, bet pareikalavo, kad jis oficialiai kreiptsi Jogail, kaip aukiausij valdov, praydamas suteikti jam galiojim valdyti LDK vietininko teismis. vitrigaila kategorikai atsisak vykdyti bet kokias Lenkijos jam ikeltas slygas, pareikdamas, kad jis nieko nepraysis teiss valdyti Lietuvos valstyb, kuri yra teista jo tvonija. Vlyv 1430 m. ruden tapo aiku, kad karas tarp buvusi nesen sjungininki, algirio mio lauke bendromis jgomis veikusi vien galingiausi Europos kariuomeni, neivengiamas. LDK santykius su Lenkija po Vytauto mirties komplikavo dar ir senas, nuo Gedimino laik truks teritorinis ginas dl turting Podols ir Voluins emi, kurias nuo 1411 m. pagal susitarim su Jogaila Vytautas turjo teis valdyti iki gyvos galvos. Pirmieji LDK ir Lenkijos kariniai susidrimai ir vyko Podolje, Lenkijai pabandius jga uimti kai kurias ios ems pilis. 1431 m. pradioje vykusio Sandomiro suvaiavimo nutarimai, kuriais siekta apriboti vitrigailos teises valdyti LDK, tik pagreitino vykius. vitrigaila, rytingai atmets visas Lenkijos pretenzijas, pradjo telkti plai antilenkik koalicij. Dalyvauti joje Lietuvos didysis kunigaiktis kviet visus, konfliktavusius su Lenkija - imperatori Zigmant, Ordin, Moldavijos valdov, totorius, rus emi kunigaikius ir kitus. Taiau daugiausia dmesio skirta Ordinui. LDK valdovas ryosi gyvendinti Vytauto po algirio mio suformuluot politikos princip pasinaudoti Ordinu kaip svarbiausia jga LDK valstybiniam savarankikumui ir teritoriniam vientisumui ginti. 1431 m. birelio mn. Skirsnemunje LDK sudar su Ordinu karins sjungos sutart. i sjunga ir Ordino kariuomens siverimas Lenkijos teritorij ne tik paskatino greitai nutraukti karo veiksmus, bet ir sukr nauj politin situacij. 1431 m. rugsjo 1 d. artoriske LDK ir sjungininks sudar 2 met paliaub sutart su Lenkija. Istorikai tebesvarsto, kodl vitrigaila sutiko sudaryti ias ilgalaikes, i esms Lenkijai naudingas paliaubas. vairiai aikinama bei vertinama ir bendra karin bei politin 1431-1432 m. situacija, LDK ir Lenkijos jg santykis, turjs reikms ne tik paliaub sudarymui, bet ir 1432 m. smokslui prie vitrigail. Vieni rao apie vitrigailos turt didel karin persvar, nes Lenkija buvo priversta vienu metu kariauti su LDK, Ordino ir Moldavijos karinmis pajgomis. Kiti tvirtina, kad karas su Lenkija LDK buvs pavojingas, o vitrigaila buvo nuverstas, kai jo kariuomen buvo sumuta, lenkai versi Voluin, o jo sjunginink Vokiei ordin paklupd iame kare Lenkij rm ek husitai. Treti atsakymo ieko 1432 m. balandio mn. vykusio Sieradzo suvaiavimo sprendimuose, kuriais Lenkija, kaip ir Vytauto laikais, pripaino, nors ir laikinai, LDK valstybin atskirum. vitrigaila iki gyvos galvos buvo pripaintas Lietuvos didiuoju kunigaikiu su slyga, kad po jo mirties LDK atiteks vienam i Jogailos sn. Abejoni nekelia tik faktas, kad 1431 m. paliaubos ir pusiniai 1432 m. Sieradzo suvaiavimo nutarimai LDK ir Lenkijos santyki problemos neisprend. Karas, taps diplomatiniu, tssi toliau. Lenkija iekojo bd sukirinti LDK bajorij ir vitrigail. Taip bt galima pakeisti Lietuvos didj kunigaikt kitu, Lenkijos politikai parankesniu. vitrigaila ir toliau atkakliai laiksi sjungos su Ordinu stiprinimo taktikos, vertindamas j

kaip patikimiausi priemon atremti Lenkijos pretenzijas LDK. Tolesni vykiai liudija, kad pirmj XV a. 4-ojo deimtmeio diplomatinio karo etap laimjo Lenkija. Jai pavyko palyginti greitai sutelkti vitrigailai opozicin Lietuvos didik grupuot, kuri ryosi daryti valstybs perversm. Valstybs perversmas. ygimantas Kstutaitis - Lietuvos didysis kunigaiktis. 1432 m. nakt i rugpjio 31 d. rugsjo 1 d. vitrigail ir jo palyd, nakvojusius Amenoje, upuol ygimanto Kstutaiio vadovaujami smokslininkai. Perversmo scenarijus buvo paprastas ir aikus. J vykd formaliai teistas Vytauto pdinis -jo brolis ygimantas. Padt po perversmo sukomplikavo tik tai, kad vitrigailai pavyko pabgti ir sitvirtinti Polocke. Valstyb suskilo dvi konfrontuojanias stovyklas, kurioms vadovavo du Lietuvos didiaisiais kunigaikiais besiskelbi valdovai. ygimanto Kstutaiio valdioje atsidr visa Lietuva su Vilniumi bei emaitija, taip pat Palenk, Gardinas, Brestas, Minskas. LDK slav teritorijos -Polockas, Vitebskas, Smolenskas, Kijevas, Voluin, rytin Podol - liko itikimos vitrigailai. Naujas vidaus karas tarp Gediminaii tapo neivengiamas. Povytautins LDK istorikai, vertindami 1432 m. susiklosiusi situacij, band atsakyti 2 svarbiausius klausimus: 1) ar galjo ygimantas Kstutaitis, kuris anksiau negarsjo kaip ymus Lietuvos politikas, nereiks pretenzij Lietuvos didiojo kunigaikio valdi nei brolio Vytauto valdymo laikais, nei jam mirus, kada buvo renkamas vitrigaila, staiga tapti valstybs perversmo kvpju? 2) kokios LDK visuomens jgos rm j ir kodl? Mat altiniuose nra kalbama apie kok nors didesn LDK visuomens nepasitenkinim vitrigailos valdymu. Atvirkiai, vitrigailos nuostata prieintis Lenkijos pretenzijoms LDK buvo aikiai remiama. Opozicij sudar tik grup Vytauto laikais ikelt aukt valstybs pareign, daugiausia lietuvi kilms katalik, kurie buvo nepatenkinti, kad keliami ir proteguojami nauji mons, danai staiatikiai i rytini LDK emi, rm vitrigail dar jo kov su Vytautu ir Jogaila laikais, kad mginama valstybje sulyginti staiatiki ir katalik teises. Iki perversmo opozicija aktyviai neveik prie vitrigail. Visi, neretai prietaringi, io vykio aikinimai istoriografijoje tik pabria, kad 1432 m. valstybs perversmas LDK tebra istorin lygtis su keliais neinomaisiais. Rimiausiai argumentuota yra interpretacija, kad tikrieji perversmo iniciatoriai bei organizatoriai buvo apie Z. Olesnick susitelk Lenkijos politikai, siek LDK visikai inkorporuoti Karalyst ir sugebj pasinaudoti vidiniais LDK visuomens prietaravimais. vitrigailos vykdyta LDK valstybinio savarankikumo gynimo ir stiprinimo politika bei pastangos konsoliduoti bajor luom trukd jiems pasinaudoti Vytauto mirtimi, Jogailos senatve bei jo sn maametyste ir gyvendinti savo planus. Z. Olesnickio grupuots mogui, Lenkijos bajorui Laurynui Zarembai, anksiau ne kart buvojusiam LDK, painojusiam didiuosius kunigaikius ir j dvarikius bei inojusiam bajor visuomens nuotaikas, pavyko per trump laik suburti apie ygimant Kstutait neskaitling, bet ryting smokslinink grup. 1432 m. prasidjo 8-erius metus truks ygimanto Kstutaiio valdymas. is labai trumpas istorinis laikotarpis smarkiai veik vis tolesn LDK raid. Taip teigti galima ianalizavus reikmingiausius tris to meto valstybje nutikusius vykius. 1432 m. spalio 15 d. Gardine ygimantas Kstutaitis pasira su Z. Olesnickio vadovaujamais Lenkijos pasiuntiniais susitarim, kuriuo pripaino, kad jis gavs iki gyvos galvos" valdyti LDK i aukiausiojo kunigaikio ir Lenkijos karaliaus Jogailos tomis paiomis teismis kaip vald Vytautas. Kartu ygimantas pasiadjo niekada nebesiekti Lietuvos karaliaus karnos. Po jo mirties LDK turjo atitekti Jogailai, jo pdiniams ir Lenkijos karalystei. Tiktai Trakai buvo palikti ygimanto snui Mykolui arba kitiems teistiems pdiniams, taiau ia pat pabrta, kad jie turs paklusti Jogailai, jo pdiniams ir Lenkijos karalystei. 1432 m. Gardino sutartimi buvo atsisakyta Vytauto ikovot ir 1413 m. Horodls aktuose ufiksuot LDK suvereniteto juridini garantij. LDK ir Lenkijos santykiai vl tapo tokie kaip ir XIV a. ir XV a. sandroje.

Gardino sutartis suvar Lietuvos didiojo kunigaikio teises vykdyti usienio politik. ygimantas paskelb naikins visas su bet kuo jo ar vitrigailos vardu sudarytas Jogailai alingas sutartis, vis pirma 1431 m. Skirsnemuns sutart su Ordinu. Naujasis Lietuvos valstybs valdovas pasiadjo remti Jogail ir Lenkij prie visus jos prieus, taip pat ir prie Ordin, kuri, kovodamas prie Lenkijos ekspansij LDK, po algirio mio orientavosi Vytautas, vliau vitrigaila. Ginytinose Podols ir Voluins emse 1432 m. susitarimu Lenkijai padaryta teritorini nuolaid. 1432 m. Gardino sutarti patvirtino Vilniaus ir Lucko vyskupai, keletas kunigaiki, keliolika didik ir bajor. Z. Olesnickis Lenkijos karaliaus Jogailos vardu ygimant Kstutait paskelb Lietuvos didiuoju kunigaikiu. 1433 m. sausio 3 d. Jogaila ir Lenkijos Valstybs taryba patvirtino Gardino sutart ir sipareigojo remti ygimant kare prie vitrigail. Taip ygimantas Kstutaitis, ikeltas Lietuvos didiojo kunigaikio sost Lenkijos didikams remiant, buvo priverstas i esms pakeisti Vytauto ir vitrigailos politikos kurs. Atrodyt, kad 1432 m. Gardino sutartimi Lenkijos politikams pavyko pasiekti geidiam tiksl - sutvirtinti savo tak LDK. Bet tyrintojai atkreipia dmes daugkartin sutarties tvirtinim. Per 8-erius valdymo metus ygimantas Kstutaitis, Lenkijos pusei reikalaujant, net 4 kartus - 1433, 1434, 1437 ir 1439 m. - buvo priverstas patvirtinti Gardino sutart. itoks Lenkijos spaudimas ygimantui liudija, kaip ji vertino ir brangino akt, leidus tvirtesniais saitais pririti LDK prie Lenkijos karalysts. Kita vertus, galima manyti, kad 1432 m. Gardino sutartis taip ir liko popieriuje, teisiniu deklaratyviu aktu, teorine galimybe, o ne politine gyvenimo realija. Tai ir vert Lenkijos politikus reikalauti j patvirtinti vl ir vl. i prielaid patvirtina ir visa tolesn dviej valstybi santyki raida: net ir daug kart pakartota Gardino sutartis netapo veiksmingesn. LDK vidaus gyvenimas jo sava, nuo Lenkijos nepriklausiusia vaga. Reikmingiausiu valstybs ateiiai ir aptariamojo laikotarpio vidaus gyvenimui dokumentu tapo 1434 m. gegus 6 d. ygimanto Kstutaiio privilegija LDK bajorams. iuo aktu buvo pratstas Vytauto pradtasis darbas - stiprinami besiklostanio bajor luomo pamatai, stabilizuotas j ekonominis bei socialinis statusas valstybje (plaiau r. IV skyri), o tai paskatino LDK bajorijos politin aktyvum. Treiasis iskirtinis politinis ygimanto Kstutaiio valdymo vykis - 1435 m. rugsjo 1 d. Ukmergs (Pabaisko, ventosios) mis. Po dvejus metus krat niokojusi karo veiksm tarp vitrigailos ir ygimanto 1435 m. dviej Gediminaii kariuomens susitiko lemiamose kautynse. Ukmergs myje Lenkijos remiamo ygimanto Kstutaiio kariuomen pasiek pergal ne tik prie varov dl didiojo kunigaikio valdios, bet ir sutriukino vitrigailos sjunginink Livonijos ordin. 1435 m. Livonijos ordino pralaimjimas pagal padarinius prilygo algirio miui. Ordino kariuomen buvo sunaikinta, uvo jo magistras, nelaisv pateko daugumas vyresnij riteri ir svei, buvo pakirsti Vokiei ordino Livonijos atakos egzistencijos pagrindai. 1435 m. gruodio 31 d. buvo sudaryta Bresto (Kujavijoje) taika, kuri patvirtino i vienos puss Lenkijos karalius Vladislovas III ir Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Kstutaitis, i kitos - Vokiei ordino didysis magistras Paulius Rusdorfas, atstovavs Ordino valdoms Prsijoje, Livonijoje ir Vokietijoje. Bresto taikos sutartimi Ordinas sipareigojo neberemti vitrigailos, nesikiti LDK vidaus reikalus, Lietuvos didiuoju kunigaikiu pripainti tik t, kuris bus irinktas su Lenkijos karaliaus ir Valstybs tarybos sutikimu. Abi puss sipareigojo, kad joks valdovas, net popieius ar imperatorius, tos sutarties neprivers sulauyti. Bresto taikos sutartimi LDK ir Lenkijos sienos su Ordinu buvo paliktos tokios, kokias nustat 1422 m. Melno taika. Sutarties slygose ufiksuota

nuostata, kad palaikydamas santykius su LDK ir Lenkija, Ordinas yra nepriklausomas nuo universalij j rmusi jg -popieiaus ir imperatoriaus. Vadinasi, jis pats neteko teiss skelbtis misionieriumi ir ateityje nebedrso atvirai lauyti Bresto taikos. Po Ukmergs mio toliau kovoti dl Lietuvos didiojo kunigaikio sosto nebepajg ir vitrigaila. Per por met neteks daugumos savo alinink net ilgiausiai j rmusiose pietinse LDK srityse, jis buvo priverstas pasitraukti. 1437 m. rugsjo 1 d. aktu vitrigaila net paadjo itikimyb Lenkijai, ir taip iplt jos galimybes kitis LDK vidaus reikalus. Masinis LDK slav teritorij bajorijos atsimetimas nuo varovo bei nekorektika 1437 m. Lenkijos sutartis su vitrigaila sutvirtino ygimanto Kstutaiio pozicijas ir paskatino rytis tvirtesnei bei savarankikesnei politikai, mginti net atsiriboti nuo Lenkijos. Taiau Lietuvos didiojo kunigaikio sost ums po valstybs perversmo, kur inspiravo ir organizavo Lenkijos magnatai, ygimantas Kstutaitis buvo priverstas iki gyvenimo pabaigos laviruoti ir deklaruoti itikimyb Lenkijai. Laukt rezultat nedav ir ygimanto vidaus politika. Pasidavimas politinei Lenkijos takai valdymo pradioje, teritoriniai praradimai Podolje ir Voluinje, vidaus karas su vitrigaila, neleido ygimantui sutelkti LDK visuomen, stabilizuoti padt. Gal gale buvo surengtas smokslas ir jis pats nuudytas. Aptariant pirmojo deimtmeio po Vytauto mirties LDK politinio gyvenimo pergales ir praradimus, i pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad praradim bta daugiau. Atsinaujino kova dinastijos viduje dl valdios, Lietuvos didiojo kunigaikio valdia susilpnjo, smuko jos autoritetas valstybs viduje ir tarptautiniu mastu, nepavyko atsiriboti nuo Lenkijos takos. Atvirkiai, 1432 m. Gardino sutartimi ir vlesniais j patvirtinaniais aktais ie saitai bent teisikai buvo sutvirtinti, sukurtas tam tikras juridinis pagrindas Lenkijos politikams ateityje kalbti apie LDK nuo 1432 m. kaip integrali Lenkijos karalysts teritorij. Bet, kaip parod Lietuvos valstybs ateitis, mintieji negatyvs veiksniai netapo lemiantys. LDK visuomen sutvirtino ir ipltojo pozityviuosius pradus. Valstybs valdi pamau perm XV a. pirmojoje pusje ekonomikai sutvirtjs bei politikai subrends LDK bajor luomo elitas - didikai ir j valdios organu tapusi Lietuvos didiojo kunigaikio taryba. Politins iniciatyvos perjimas didik rankas kompensavo didiojo kunigaikio valdios nuosmukio neigiamus padarinius, o j nuostata ginti ir tvirtinti savarankik LDK valstybingum daugiau kaip 100 met atitolino nauj Lenkijos politik mginim inkorporuoti LDK. Kazimieras Jogailaitis - Lietuvos didysis kunigaiktis 1440-1447 m. 1440 m. kovo 20 d. naujo perversmo auka tapo Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Kstutaitis. J Trakuose nuudiusi smokslinink, kuriems vadovavo kunigaiktis Ivanas artoriskis, rmjai bei j tikslai nra iki gali iaikinti ir istorik interpretuojami vairiai. Diskusij nekelia tik ios akcijos padariniai, kurie ir buvo istorikai svarbiausi. Smokslu prie ygimant pasinaudojo ne tiesioginiai jo vykdytojai, o kita politin LDK grupuot, kuri sudar tokie takingi to meto didikai, kaip emaitijos seninas Jonas Ksgaila, Vilniaus vyskupas Motiejus, Aln kunigaiktis Jurgis ir kiti. Politiniu vadovu ir ios grups organizatoriumi tapo buvs Smolensko vietininkas, ygimanto atauktas Jonas Gotautas. Motyvuodama savo pasirinkim baime, kad valstybje galimas kerto protrkis ir net naujas vidaus karas, J. Gotauto grupuot neparm nei jau 1430-1432 m. valdiusio vitrigailos, nei nuudytojo kunigaikio snaus Mykolo ygimantaiio kandidatr. Lietuvos didiojo kunigaikio sostas buvo pasilytas su LDK politiniu gyvenimu iki tol nesusijusiam 1434 m. mirusio Jogailos jaunesniajam snui Kazimierui. Kazimieras Jogailaitis, 13 met jaunuolis, 1440 m. dar tebegyveno vyresniojo brolio, Lenkijos karaliaus Vladislovo III dvare laukdamas savo vietos didiojoje politikoje. Karalius ir po Jogailos mirties greta maameio valdovo didiul valdi gijusi Valstybs taryba,

usim Vengrijos sosto reikalais, sutiko ileisti Kazimier LDK. Taiau su viena grieta slyga - Kazimieras galjo vykti ne kaip pilnateisis didysis kunigaiktis, o tik kaip Lenkijos karaliaus paskirtas laikinasis vietininkas. Su tokiomis instrukcijomis bei didele Lenkijos didik ir bajor palyda jaunasis Kazimieras ivyko protvi krat. Vilniuje jo lauk pirmas rimtas politiko ibandymas pasilymas uimti Lietuvos didiojo kunigaikio sost, nepaisant Lenkijos karaliaus ir Valstybs tarybos valios. 1440 m. birelio 29 d. engtas lemtingas ingsnis - Vilniaus katedroje Kazimieras Jogailaitis buvo paskelbtas Lietuvos didiuoju kunigaikiu. iuo aktu valdantysis Lietuvos elitas dar kart pademonstravo politin vali ir deklaravo LDK suverenum. Irinkus Kazimier Lietuvos didiuoju kunigaikiu be Lenkijos karaliaus ir seimo inios bei pritarimo, neteko galios visi ygimanto Kstutaiio susitarimai su Lenkija. Todl kai kurie istorikai Kazimiero atjim valdi LDK vadina net valstybs perversmu. Nuo 1440 m. LDK su Lenkijos karalyste vl siejo tik abi valstybes valdanti GediminaiiJogailaii dinastija. Lietuvos valstyb gro Jogailos palikuoniui, bet ne Lenkijos karalystei, o su tuo ir negaljo susitaikyti Lenkijos magnatai. 1440 m. viduryje prasidjo naujas Lietuvos valstybs suverenumo tvirtinimo laikotarpis. Aktyviausia kuriamja LDK politinio gyvenimo jga tapo Lietuvos didikai, msi atsakomybs u j protvi sukurtos valstybs likim. Kazimiero paskelbim Lietuvos didiuoju kunigaikiu Lenkijos valdantysis elitas sutiko prieikai, bta net raginim griebtis kratutins priemons - karins jgos prie LDK. Taiau tam nebuvo juridinio pagrindo, nes naujasis Lietuvos didysis kunigaiktis buvo teistas lietuvikos Gediminaii dinastijos atstovas, mirusio Lietuvos aukiausiojo kunigaikio titul turjusio Jogailos snaus ir valdaniojo Lenkijos karaliaus Vladislovo III brolis. Jono Gotauto grupuots pasirinkimas juridikai buvo nepriekaitingas. is pasirinkimas pasiteisino ir politikai. Reali valdi LDK savo rankose sutelk greta jaunojo valdovo vis didesn tak gyjanti didiojo kunigaikio taryba. XV a. viduryje ji nuosekliai gyn Lietuvos valstybs savarankikum. Jos nariais nuo Vytauto laik buvo takingiausi Lietuvos didikai bei auktieji katalik banyios dvasininkai. Kazimiero valdymo pradioje tikruoju netituluotu valstybs vadovu tapo ymiausias to meto Lietuvos politikas, Trak, vliau Vilniaus vaivada Jonas Gotautas. is gana pastovios sudties valstybins valdios organas, paveldjs ir iplts senosios didiojo kunigaikio tarybos funkcijas bei perimantis vis daugiau valdovo valdios grandi, vykds administracijos, teismo ir statymdavysts funkcijas, XV a. 5-ajame deimtmetyje pradtas vadinti Pon taryba. Per vis ilg 52 metus trukus Kazimiero valdym Pon tarybos nariais bdavo ymiausi Lietuvos didik eim - Gotaut, Ksgail, Radvil, Mantigirdavii, Manvyd, Sakavii - mons. J sns pavelddavo ne tik tv ems valdas ir kit turt, bet ir aukiausias valstybs tarnybas. Pon tarybai pavyko vairiais kompromisais sulugdyti Mykolo ygimantaiio, vitrigailos ir kit pretendent mginimus kovoti dl Lietuvos didiojo kunigaikio sosto. Daugiausia laimta emaitijoje. Jos gyventojai 1441 m. sukilo prie Kazimier ir jo valdi rmus senin Mykol Ksgail. emaiiai, istorikai siedin savo prisijungim prie LDK su Vytauto valdymu, reikalavo Lietuvos didiojo kunigaikio sost grinti Kstuio gimins palikuoniui Mykolui ygimantaiiui. Derybomis ir 1441 m. Kazimiero privilegija, patvirtinusia bei ipltusia emaitijos savivaldos teises ir laisves, pavyko ivengti pavojingo karinio konflikto Lietuvos valstybs branduolyje. Visa savo politika LDK didikai XV a. viduryje pademonstravo dar Vytauto laikais suformuot politin brandum ir aiki Lietuvos valstybingumo isaugojimo, atsiribojimo nuo Lenkijos nuostat. Ketverius metus LDK buvo visikai nutraukusi valstybinius saitus su Lenkijos karalyste. Situacija pasikeit 1444 m., lapkriio mn. myje su turkais prie Varnos uvus

Lenkijos karaliui Vladislovui III. Jo brolis Lietuvos didysis kunigaiktis Kazimieras Jogailaitis liko vienintelis tiesioginis Lenkijos sosto paveldtojas. Lenkijos politikai vl m viltis per dinastin ry atkurti ankstesnmis sutartimis deklaruotus unijos nuostatomis grstus dviej valstybi santykius. 1445 m. pradioje Lenkijos seimo sprendimu Valstybs taryba pareikalavo, kad Kazimieras grt Lenkij ir perimt aukiausij valdi. LDK Pon taryba ultimatyv kvietim atsak neigiamai. Pats Kazimieras pasirinko delsimo, atsargaus kompromiso iekojimo keli. Jis neatsisak pdinysts teisi Lenkijos sost, bet atsisak tuoj pat uimti j, nes silomos slygos eid jo valdomos LDK interesus. Kazimieras, Lietuvos valdaniojo elito remiamas, reikalavo tvo Jogailos palikimo su slyga, kad Lenkija pakviest j kaip kitos suverenios valstybs valdov ir beslygikai pripaint jo teis likti Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Ginas dl Lenkijos karaliaus sosto umimo procedros truko trejet met. Vis t laik susitikinjo dviej valstybi delegacijos, vyko ilgos bevaiss derybos. Lenkijos atstovai, remdamiesi 1432 m. ygimanto Kstutaiio aktu, ilg laik mgino traktuoti Kazimier kaip Lenkijos karaliaus vietinink LDK. Lietuvos didikai, gindami valstybs suverenum, labiausiai bijojo prarasti atskir nuo Lenkijos valdov. Kazimierui vis labiau linkstant priimti silom Lenkijos karaliaus karn, Lietuvoje buvo svarstoma net galimyb irinkti kit Lietuvos didj kunigaikt, kuris bt visikai nesusijs su Lenkijos karalyste. Toks kandidatas buvo silomas Gediminaii gimins atstovas Algirdo ankas Jurgis Lengvenaitis. Atrod, kad abiems pusms priimtino sprendimo taip ir nepavyks rasti. 1446 m. Piotrkovo seimo sprendimu, pakartotinai pasilius sost Kazimierui, nauju Lenkijos karaliumi buvo irinktas Mazovijos kunigaiktis Boleslovas. Tiesa, su ilyga, kad jo irinkimas sigalios tik tuo atveju, jei Kazimieras dar kart atsisakys silomo sosto. Kaip diplomatinio spaudimo priemon Lenkijai reikia vertinti LDK delegacijos pasiuntim pas Ordino magistr su pasilymu atnaujinti 1431 m. vitrigailos ir Rusdorfo sudaryt sjungos sutart, nukreipt prie Lenkij. Abiems pusms darant spaudim, Lenkijos politik derybos su Kazimieru tssi iki 1446 m. pabaigos. Jas laimjo LDK Pon tarybos remiamas Kazimieras. Lenkijos magnat nuostatai, kad jie turi teis nevaromai disponuoti karalysts sostu, Kazimieras pasiprieino ir apgyn dinastijos teis j paveldti. LDK didikai, suprasdami, kad Lenkijos valdantieji sluoksniai, naudodamiesi Kazimieru ir dinastiniais ryiais, vl sieks LDK prijungti prie Karalysts, pasirpino, kad valdovas sipareigot garantuoti LDK atskirum. Teisikai tie sipareigojimai buvo ufiksuoti 1447 m. gegus 2 d. Kazimiero privilegijoje. iuo aktu Kazimieras paadjo ilaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo Vytauto laikais, t. y. su Voluins ir Podols emmis. Ne maiau svarbus buvo privilegijoje uraytas didiojo kunigaikio sipareigojimas, kad teis gauti ems valdas ir valstybines tarnybas LDK nebus suteikiama usienieiams, ja naudotis gals tik LDK bajorai (indigenai). Taigi i privilegijos nuostata turjo apsaugoti nuo galimo Lenkijos bajorijos kiimosi Lietuvos valstybs vidaus gyvenim. 1447 m. privilegija, dar kart ipltusi LDK bajor luomo ekonomines ir socialines teises, dar labiau suvar, finansikai ir politikai apribojo didiojo kunigaikio valdi. Nuo Vytauto laik dalindami bajorams didiojo kunigaikio domeno emes ir jose gyvenusius valstieius, Lietuvos valdovai darsi ekonomikai ir politikai vis labiau priklausomi nuo bajor luomo. Kai is aktas vertinamas i istorins perspektyvos, matyti jo poveikio LDK gyvenimui prietaringumas. 1447 m. Kazimiero privilegija, kai vald bendras valdovas, juridikai garantavo LDK teritorin vientisum ir valstybin atskirum nuo Lenkijos. Kita vertus, buvo iplstas socialinis pamatas LDK ir Lenkijos bajorams suartti, o tai turjo

padti LDK bajor visuomenje plisti unijos idjai. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts suverenumo ir Jogailaii idjos sankirta. Lietuvos didysis kunigaiktis Kazimieras Jogailaitis, 1447 m. birelio 25 d. Krokuvoje vainikuotas Lenkijos karaliumi, atsidr tarp prietaring politini jg. Atkurtj dinastin dviej valstybi ry abi puss traktavo skirtingai. Lenkijos magnatai ir bajorija tikjosi, kad u param naujajam valdovui pavyks isireikalauti nauj luomini privilegij bei prijungti LDK Podols ir Voluins emes, svarbiausia, gyvendinti nuo XIV a. pabaigos puoselt LDK sujungimo su Lenkijos karalyste plan. LDK, prieingai, tolydio stiprjo tos didik politins grupuots taka, kuri siek isaugoti Lietuvos valstybs savarankikum. Pon taryba, kuri rm LDK bajor visuomen, nenorjusi atnaujinti dinastin sjung su Lenkija, buvo pasirengusi net nualinti Kazimier ir isirinkti atskir Lietuvos didj kunigaikt, jei tik ikilt pavojus Lietuvos valstybs suverenumui bei teritoriniam vientisumui. Laikui bgant, i LDK ir Lenkijos interes priepriea tik stiprjo, dar tak valdovo elgesiui. Dinastiniams ir Lenkijos karalysts reikalams Kazimieras turjo skirti vis daugiau dmesio. 1447-1492 m. valdovas vis maiau rpinosi LDK problemomis. Istoriografijoje i situacija aikinama gana vairiai ir prietaringai. Lietuvos valstybs istorijai svarbus naujas valdovo poiris LDK. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valdi patikjs Pon tarybai, Kazimieras nesugebjo sprsti ir tarptautini jos problem, kurios darsi vis sudtingesns. Vis pirma tai pasakytina apie LDK santykius su Maskvos kunigaiktyste. 1449 m. sudars su Maskva aminj taik", pasidalijs takos sferas tuo metu dar savarankikas Naugardo ir Pskovo respublikas, Tvers bei Riazans kunigaiktystes, Kazimieras vis XV a. antrj pus nebesim rytingesni priemoni stiprjanios ir agresyvjanios kaimynins valstybs grsmei sumainti. 1449 m. sutartis vertinama kaip didelis diplomatinis LDK ryt politikos pralaimjimas. Kazimieras, 1454-1466 m. usims Trylikos met karo tarp Lenkijos ir Vokiei ordino, o vliau ekijos bei Vengrijos sost reikalais, nesteng sustabdyti Maskvos ekspansijos LDK takos zonoje buvusias rytinio pasienio rus emes. Ivanas III (1462-1505 m.) nepais 1449 m. Kazimiero ir Vasilijaus II sudarytos aminosios taikos" sutartojo pasidalijimo takos sferomis, nesilaik susitarimo nesikiti viena kitos vidaus reikalus. XV a. 7-8-ajame deimtmetyje prisijungs didij dal ilikusi savarankik rus kunigaiktysi, Maskvos didysis kunigaiktis pradjo prisijunginti LDK slav emes. Nors Kazimiero laikais dar pavyko ivengti didelio karinio konflikto su Maskva, ir LDK rytins sienos, nuo Vytauto laik jusios Okos ir Ugros upmis, nepakito, tampa nuolat didjo. Nuo 1487 m. tarp LDK ir Rusios vyko nuolatiniai pasienio konfliktai. Kazimieras djo nemaai pastang, taiau jam nepavyko ivengti neigiam padarini, kuriuos sukl XV a. antrojoje pusje totori visuomenje vyk pasikeitimai. Suskilus Aukso ordai, Ryt ir Vidurio Europos valstybi santykius m labai veikti Krymo chanatas, kurio valdovas Mengli Girjus 1468 m. sudar sjung su Maskvos didiuoju kunigaikiu Ivanu III. 1475 m. turk Osman imperijai umus pietin Krymo krant, Mengli Girjus tapo turk sultono vasalu, ir totoriai pradjo aktyviai dalyvauti turk ygiuose LDK valdomas pietines emes, nusiaubdavo Kijev, Luck, Brest, Podol, pasiekdavo net Naugarduk ir Nesvyi, kartais pavojingai priartdami prie Vilniaus. Kazimiero laikais LDK nesteng sustabdyti turk ir totori antpuoli, ir Juodosios jros pakrants sritys atsidr Osman imperijos valdioje. LDK Pon taryba, be valdovo negaldama laisvai tvarkyti svarbiausi usienio politikos reikal, XV a. 8-9-ajame deimtmetyje vis sakmiau reikalavo, kad Kazimieras nuolat reziduot Vilniuje arba perleist didiojo kunigaikio galiojimus snui Jonui Albrechtui. Kai kuriose LDK srityse kildavo maitai, net mginta smokslu nualinti Kazimier. Greta senj pretendent Lietuvos didiojo kunigaikio sost - vitrigailos ir Mykolo ygimantaiio (abu mir 1452 m.) - ikilo nauja jga, Kijev valdiusi

Gediminaii dinastijos Algirdaii ataka, kunigaikiai Olelkaiiai, 1481 m. mgin vykdyti perversm ir ugrobti valdi. Nors valdyti ias viena kitai prieikas valstybes buvo sudtinga, Kazimieras nepais jam daromo spaudimo ir iki gyvenimo pabaigos 1492 m. vald abi valstybes. Taip jis elgsi dl keli prieasi. Svarbiausia i j - XV a. antrojoje pusje pakitusi tradicini Gediminaii-Jogailaii dinastini vertybi samprata. Jogaila Lietuvos didiojo kunigaikio sost vertino kaip tvonin dinastijos atram, stiprinusi jo paties ir jo pdini, konkuruojani dl Lenkijos karalysts karnos, pozicijas bei kaip svarbi papildom karaliaus valdios suverenumo garantij. Su tokia nuostata Lietuvos didiojo kunigaikio sost atsisdo Jogailos snus Kazimieras, taiau laikui bgant ji pakito. Kazimieras baig dinastijos istorij: Gediminaiiai virto Jogailaiiais. Jis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaiktis, dar nenutrauks sait su lietuvi Gediminaii dinastijos tradicija. Dar jaunuolis atvyks Vilni, Kazimieras brendo kaip valdovas ir politikas, Lietuvos didij kunigaiki dvare buvo mokomas lietuvi kalbos ir paproi. Pirmj valdymo met emocin atmosfera ir praktinis patyrimas veik ne tik jo asmeninius santykius su Lietuvos didikais, bet ir politinius sprendimus: tai geriausiai parod ginas su Lenkijos magnatais dl karaliaus sosto umimo slyg ir jo padariniai LDK. Antra vertus, Kazimieras buvo pirmasis Jogailos palikuonis, valds Lietuvos valstyb ir paliks joje Jogailaii dinastijos pdinius. Kazimiero vaikai, tarp j bsimieji Lietuvos didieji kunigaikiai Aleksandras ir ygimantas Senasis bei XVII a. pirmojoje pusje ventuoju kanonizuotas ir Lietuvos globju paskelbtas Kazimieras, kaip asmenybs ir politikai augo, brendo Lenkijoje. Tarp garsi j aukltoj buvo ir Lenkijos istorikas Jonas Dlugoas, garsjs savo antipatijomis Lietuvos didiajam kunigaikiui Vytautui ir viskam, kas Jogailos dinastijoje buvo lietuvika, savo istoriniuose darbuose sukrs ir paleids pasaul ne vien Gediminaiius menkinani legend. XV a. antrojoje pusje skaitlinga Jogailaii dinastija, susigiminiavusi su garsiausiomis ir galingiausiomis Europos monarch giminmis, Lenkijos valdaniojo elito remiama, puoseljo grandiozin plan sukurti Vidurio ir Pietryi Europoje didiul j valdom valstybi sjung. XX a. istoriografija ambicing projekt pavadino Jogailaii idja. Kazimieras, jo sns Vladislovas (ekijos karalius 1471-1516 m., Vengrijos karalius 1490-1516 m.), Jonas Albrechtas (Lenkijos karalius 1492-1501 m.), Aleksandras (Lietuvos didysis kunigaiktis 1492-1506 m. ir Lenkijos karalius 1501-1506 m.), ygimantas Senasis (Lietuvos didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius 1506-1548 m.), ankai Liudvikas (ekijos ir Vengrijos karalius 1516-1526 m.) ir ygimantas Augustas (Lietuvos didysis kunigaiktis 1529-1572 m. ir Lenkijos karalius nuo 1530 m., realiu abiej valstybi valdovu taps 1548 m., mirus tvui ygimantui Senajam) praktiniais veiksmais stengsi gyvendinti Jogailaii idj. Ariausiai troktamo tikslo Jogailaiiai buvo 1471-1526 m., kada vienu metu jie vald 4 regiono valstybes - LDK, Lenkij, ekij ir Vengrij. Taiau 1526 m. pralaimtas Mohao mis su turkais, kuriame uvo Kazimiero ankas Liudvikas, i esms pakeit situacij. Didioji dalis Vengrijos karalysts atsidr Turkijos valdioje, maesnioji Vengrijos dalis ir ekija atiteko Habsburg dinastijai. LDK sujungimas su Lenkijos karalyste tapo Jogailaii idjos pagrindu. Tai gyvendino Jogailaii dinastijos ir Lenkijos karalysts politini interes atstovas LDK soste paskutinis Jogailaitis ygimantas Augustas, 1569 m. pasiras Liublino unijos akt. Itaigingas, XVI a. Europos Renesanso dvasia alsavs ygimanto Augusto, nebemokjusio lietuvi kalbos ir nesidomjusio protvi tautos kultra, karalikasis dvaras Vilniuje tapo LDK elito polonizacijos centru. Ir iandien istorikai tebediskutuoja, kaip atsitiko, kad per XVII-XVIII a. polonizacijos (kultros prasme) stipriai paveikta LDK bajorija iki pat XX a. isaugojo politin Lietuvos valstybingumo samprat. io istorinio fenomeno aknys gldi ir Kazimiero epochos LDK bajor luomo istorijoje. Per ilg, net 52 metus trukus, neram ir tempt Kazimiero valdymo laikotarp LDK vidaus gyvenime vyko esmini pokyi. XV a. antrojoje pusje, Europos vidurami

epochos saullydyje, LDK pasibaig vieni visuomens bei valstybs raidos procesai ir irykjo nauji, lm jos likim naujaisiais laikais. Kazimierui valdant, buvo galutinai pakirstas LDK pietinse emse ilikusi Algirdo palikuoni - Voluinje vitrigailos, Kijeve Olelkaii - separatizmas, sumis su pretenzijomis centrin valdi. LDK pakrai ems - Polockas, Vitebskas, Smolenskas, Kijevas, taip pat emaitija - tvarksi pagal valdovo suteiktas privilegijas, leidianias joms vidaus reikalus tvarkyti i dalies savarankikai ir kartu tvirtai susiejanias jas su LDK branduoliu. Kartu su teritorine valstybs centralizacija buvo stiprinamos valdymo struktros. Kazimiero laikais greta Pon tarybos susiklost centrins valstybins valdios organ struktra, vairi pareigybi funkcijos. 1468 m. LDK teritorijoje sigaljus pirmajam teiss norm rinkiniui (XIX a. jis pavadintas Kazimiero teisynu), buvo pradtas teiss kodifikavimas. Kazimierui pripainus LDK valstybiniuose vidaus reikaluose Pon tarybos virenyb ir nuolat reziduojant Lenkijoje, sivyravo asmenins monarcho galios apribojimo tendencija. Lietuvos didysis kunigaiktis tapo ne tik realiai, bet ir juridikai nuo Pon tarybos valios priklausomu jos sprendim vykdytoju. Povytautiniu laikotarpiu susiklost nauji didiojo kunigaikio santykiai su didikais ir bajorija liudija, kad skirtingai nuo kit Europos monarchij, vykstant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybs centralizacijai, monarcho valdia ne stiprjo, o atvirkiai silpnjo. Nesivyravo Vytauto laikais irykjusi tendencija valdi telkti didiojo kunigaikio rankose. Kazimiero laikais pastebimas dar vienas naujas besiformuojs LDK visuomens raidos bruoas - didjo plaij bajorijos sluoksni politinis aktyvumas. Bajorai, XV a. antrojoje pusje spariai pradj i kari virsti emvaldiais, reikalavo, kad valdovas ir didikai suteikt vis daugiau ne tik ekonomini, teisini ir politini teisi ir privilegij valstybje. Juos vis labiau viliojo anksiau susiklosts Lenkijos karalysts bajor laisvi modelis. Politikai smonjanti bajorija m suvokti seimo, kaip luomins valstybs institucijos, svarb. XV a. antrojoje pusje vis daniau svarbiausieji LDK vidaus ir usienio politikos reikalai bdavo svarstomi visos valstybs seimuose. Tiesa, dar nebuvo susiklosiusi atstovavimo seime tvarka, ir bajorija juose neturjo sprendiamojo balso, kaip didikai. Taiau, gilindamiesi valstybs reikalus daniausiai tik kaip stebtojai, bajorai brendo kaip nauja savarankika politin jga. i aptariamuoju laikotarpiu tik pradjusi rykti tendencija tikruosius vaisius subrandino XVI amiuje. Lietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst tarp Maskvos ir Lenkijos. 1492 m. mir Kazimieras Jogailaitis, ilgiausiai valds ir bene menkiausiai Lietuvoje inomas LDK valdovas, iki iol taip ir nepatrauks bent kiek didesnio Lietuvos istorik dmesio. 1492 m. liepos 30 d. LDK Pon taryba, seimui Vilniuje pritarus, Lietuvos didiuoju kunigaikiu paskelb Kazimiero sn Aleksandr. Tai padaryta nepaisant Lenkijos magnat raginimo laikytis susitarim rinkti vien, abiems valstybms bendr valdov bei isaugoti personalin unij. Lenkijos karaliumi 1492 m. rugpjio 27 d. buvo irinktas kitas Kazimiero snus Jonas Albrechtas. Pasirinks Aleksandr, valdantysis Lietuvos valstybs elitas tikjosi, kad tokiu, jau anksiau ibandytu, bdu pavyks sutvirtinti LDK savarankikum, apsaugoti nuo Lenkijos takos. Naujojo valdovo valdymo pradia ia prasme atrod i ties daug adanti. 1492 m. rugpjio 6 d. Aleksandras paskelb privilegij, kurioje pakartojo ir patvirtino visas anksiau didij kunigaiki suteiktas LDK bajorams teises ir privilegijas bei jas iplt. Pon tarybai buvo suteikta teis kontroliuoti ir tvarkyti valstybs finansus, tarybos nariams dalyvauti su sprendiamojo balso teise, kai skirstomos naujos pareigybs ir turtai, ginti bajor teises, jei jas ksintsi didysis kunigaiktis. Usienio politikos reikalus tvarkyti Aleksandras sipareigojo tik su Pon tarybos inia ir pritarimu.

1492 m. privilegija, nustaiusi i esms nauj didiojo kunigaikio valdios ir LDK Pon tarybos santyk, dar labiau apribojo asmenin monarcho valdi, paversdama j valdaniojo elito valios vykdytoju soste. Kelet pirmj valdymo met Aleksandras vykd iuos savo sipareigojimus, LDK vidaus ir usienio politik solidariai derino su Pon taryba. Tuo metu pradtos tvarkyti ir pagal Europos model modernizuoti svarbiausios valstybs vidaus gyvenimo grandys. Aleksandro pastangos stiprinti valstyb dav neblog rezultat. Atrod, kad XV a. pabaigoje valdanioji LDK didik grupuot pasiek savo tiksl - isirinkusi atskir valdov, atsiribojo nuo Lenkijos ir savo rankose sutelk vis reali valstybs valdi. Taiau greitai ios iliuzijos m sklaidytis. 1499 m. Aleksandro ir Lenkijos karaliaus Jono Albrechto sutartimi buvo numatyta ateityje ir vl derinti dviej valstybi veiksmus, renkant nauj valdov. Tikrieji politiniai Aleksandro tikslai ir siekiai atsiskleid 1501 m. mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui. Jis, kaip velionio brolis, tapo vienu realiausi pretendent renkam Lenkijos karalysts sost. Bt galima tvirtinti, kad susiklost tipika, i ankstesni laik dviej valstybi istorijoje inoma situacija. Taiau Aleksandro pozicija rodo nauj, anksiau dinastijai nebding, jo, kaip LDK valdovo, vertybin orientacij. Aleksandras pirmasis i Lietuvos didij kunigaiki, tapdamas Lenkijos karaliumi, sutiko atsisakyti dinastijos tvonini teisi LDK. 1501 m. spalio 23 d. Melniko aktu buvo deklaruota, kad Lenkijos karalyst ir LDK susijungia vien valstyb, kuri valdo bendrai irinktas karalius, aukiamas bendras seimas, yra viena kariuomen ir bendra pinig sistema. Pirm kart LDK susitarimo su Lenkija dokumente nebuvo numatyta, kad Lietuvos didysis kunigaiktis bus renkamas atskirai. Nors ir buvo nustatyta, kad bendrai irinktas valdovas tituluosis ne tik Lenkijos karaliumi, bet ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu, bet i tikrj pirmiausia jis turjo bti Lenkijos valdovu. 1501 m. Melniko akt galima pavadinti Jogailaii dinastijos politine uduotimi Aleksandrui. Jis turjo pajungti LDK naujiems Jogailaii dinastiniams planams. gyvendinti ios uduoties Aleksandrui taip ir nepavyko. 1501 m. Melniko susitarimas, kur parm tik nedidel grup Lietuvos politik, niekada nebuvo LDK seimo patvirtintas, nesigaliojo ir liko tik deklaracija. Aleksandrui teko sprsti sudtingus usienio politikos udavinius. Jis paveldjo valstyb, atsidrusi tarp dviej dinamik ekspansyvi slav jg - tarp Lenkijos karalysts ir Maskvos didiosios kunigaiktysts, pretendavusi viepatauti didiuliame Vidurio ir Ryt Europos regione. Vytauto proankis, Maskvos didysis kunigaiktis Ivanas III, veds paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus dukteri Sofij, kaip teistas tv sosto pdinis perm Bizantijos imperatori herb - dvigalv erel - ir 1485 m. pasiskelb visos Rusios valdovu", o 1493 m. pirm kart pavartojo titul, ratu kreipdamasis LDK. Ivano III dvare buvo sukurta teorija, skelbusi, kad Maskva i Konstantinopolio paveldjo staiatiki pasaulio centro teises ir pareigas. Tad nenuostabu, kad Aleksandro valdymo pradia paenklinta 1493 m. karu su Maskva. 1494 m. Vasario 7 d. su Ivanu III sudarytoje taikos sutartyje minimos pirmosios LDK prarastos teritorijos rytuose - Maskvai atiteko Viazmos kunigaiktyst ir nemaa teritorija Okos auktupio baseine. Aleksandras, Pon tarybos ir ypa LDK rus emi bajorijos raginamas, mgino stabilizuoti dviej valstybi santykius 1495 m. politinmis vedybomis su Ivano III dukterimi Elena. Vedyb politika nepasiteisino. Atvirkiai, jos tik sukomplikavo situacij valstybs viduje. Ivanas III, itekins dukter u kataliko ir udrauds jai priimti vyro tikyb, susikr legali galimyb nuolat kaltinti Lietuvos didj kunigaikt religins tolerancijos stoka, kirinti LDK staiatikius ir destabilizuoti vidaus padt. 1499 m. Jogailaiiai - Aleksandro broliai, Lenkijos karalius Jonas Albrechtas bei ekijos ir Vengrijos valdovas Vladislovas - sudar sjungos sutart kovai su turkais. Tiktasi, kad Lietuvos didysis kunigaiktis parems brolius ir prisijungs prie ios sutarties.

Taiau pasinaudoti ia situacija sugebjo Maskvos valdovas Ivanas III, atnaujins kar prie jam nepasiruousi LDK, kuri negaljo tiktis turk reikalais uimtos Lenkijos paramos. Karo metu Maskvos kariuomen versi gilyn LDK teritorij, um Or, 3 kartus buvo apgulusi Smolensk, puol Vitebsk. 1503 m. paliaub sutartimi Maskvai atiteko ernigovas, Severn Naugardas, Starodubas ir Okos pakrani ems. Maskvos valstybs siena vakaruose pasiek Dnepro up. Pietines LDK emes - Kijev, Podol, Voluin - iki pat Aleksandro mirties 1506 m. niokojo totoriai. Prasidjs karas su Maskva rytuose, nuolatin turk ir totori puolim grsm pietuose dar tak LDK ir Lenkijos santykiams. Nuo XV a. pabaigos jie tapo neatsiejami nuo LDK Rusios konflikto pltots. Antra vertus, karins LDK paramos reikjo ir Lenkijai, kurios valdas vis stipriau puol turkai ir totoriai. Abipusis suinteresuotumas bendrai gintis sudar palankesnes prielaidas LDK ir Lenkijos valstybi sjungos idjai rutuliotis. Aleksandro laikais LDK valdantysis elitas, vertins nepalanki tarptautin savo valstybs padt, i dalies atsisak atviro prieikumo Lenkijai politikos. Visuomenje pamau pradjo formuotis nauja nuostata, kad btina suartti su bendro valdovo valdoma kaimynine Lenkijos karalyste. Atsirado toki didik ir bajor, kurie rm jau nebe Pon tarybos vykdyt savarankikos Gediminaii Lietuvos valstybs stiprinimo program, o Jogailaii dinastij ir jos idj sukurti galing Lenkijos monarchij, kurioje LDK ems bt patikimiau apsaugotos nuo prie. Nuo XV a. pabaigos vyko i dviej visuomenini jg kova. J atspindi pastangos sudaryti nauj Lietuvos ir Lenkijos susitarim - 1499 m. Vilniaus bei 1501 m. Melniko aktai. 1499 m. sutartis ireik Pon tarybos pozicij, kad Lietuvai gali bti priimtina tik dviej savarankik lygiateisi valstybi - partneri sjunga, kuriai atstovaut bendras valdovas. 1501 m. Melnike Aleksandr parm tik keliolika LDK didik, Jogailaii valstybs idjos alinink. J pozicija XVI a. pradioje dar nesusilauk platesnio LDK visuomens pritarimo. Daugelis Pon tarybos nari ir bajorai, vadovaujami pripaint savo lyderi, Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos, emaitijos senino Stanislovo Ksgailos, emaii vyskupo Martyno, Naugarduko vietininko Alberto Gotauto, 1505 m. LDK Bresto seime atmet i valstybs savarankikum ribojusi sutart. LDK ir toliau liko atskira valstyb, turinti su Lenkija tik bendr valdov.

34 pav. ygimanto Senojo LDK didysis antspaudas, 1506-154... m.

2. LUOMINS VALSTYBS KRIMAS. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS UNIJA SU LENKIJA. 1506 m. prasidjo paskutinis ir bene prietaringiausias senosios Lietuvos monarchijos gyvavimo laikotarpis, pasibaigs 1569 m. unija su Lenkija. Per 6 deimtmeius LDK visuomens dvasin ir materialin kultra plaija prasme pasiek ger rezultat ir krybini auktum. Tuo paiu metu ta pati visuomen nesugebjo suvaldyti sudting, neretai iors jg jai primest politinio gyvenimo proces. Kodl taip atsitiko? klausim labai vairiai atsako didiul io laikotarpio LDK istorijai skirta istoriografija. Nepolemizuodami su jos danai kontroversikais teiginiais bei ivadomis, plaiau aptarsime, ms manymu, Lietuvos valstybs ateities perspektyvas nulmusi 1506-1569 m. vidaus ir usienio politik. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Pon taryba ir dinastin didiojo kunigaikio politika. Mirus pdinio nepalikusiam Aleksandrui, LDK Pon taryba 1506 m. spalio 20 d. Lietuvos didiuoju kunigaikiu paskelb jo brol ygimant Senj. 1506 m. gruodio 8 d. ygimantas Senasis buvo irinktas ir Lenkijos karaliumi. Susiklost panai kaip ankstesniais laikais situacija. LDK Pon taryba nebe pirm kart pabrdama, kad ji savarankikai valdo Lietuvos valstyb ir sprendia jos likim, isirinko atskir nuo Lenkijos didj kunigaikt. Lenkijos vadovaujantysis elitas taip pat tradicinmis priemonmis stengsi ilaikyti dvi valstybes siejusi ry - bendr valdov. ygimantas Senasis, nepaeisdamas susiklosiusi santyki su LDK didikais ir bajorija, sosto umimo proga 1506 m. gruodio 7 d. suteik bajor luomo ir Pon tarybos teises tvirtinani bei ipleiani privilegij. Atrod, kad LDK naujasis valdovas ts XV a. antrojoje pusje susiklosius vidaus politikos kurs, didel veikimo laisv paliks Pon tarybai. Taiau laikas parod irykjusius ir naujus vidaus politikos bruous. ygimanto Senojo valdymo laikotarpiu Jogailaiiai vis labiau vlsi i sunki kov su Habsburgais dl dominavimo Vidurio Europoje. Tai vert kiek manoma inaudoti LDK ir Lenkijos turimas galimybes. Tada ir buvo grta prie minties, kad dinastija turi usitikrinti sau teis paveldti LDK ir Lenkijos sostus ir bajor elito nekontroliuojama varyti savo politik. 1520 m. gimus snui ygimantui Augustui, ygimantas Senasis ir karalien Bona Sforca, kuri labai kiosi to meto politin gyvenim, msi ryting priemoni dinastijos pozicijoms LDK stiprinti. Planuota pdinio ygimanto Augusto valdioje sutelkti LDK, Lenkijos, ekijos ir Vengrijos sostus. Pradti norta nuo dinastijos lopio - Lietuvos valstybs. 1522 m. ygimantas Senasis pradjo aktyvi krypting veikl ioje srityje ir jos rezultat nereikjo ilgai laukti. 1522 m. ygimantas Augustas buvo pripaintas LDK sosto pdiniu, 1529 m. paskelbtas Lietuvos didiuoju kunigaikiu, 1530 m. karnuotas Lenkijos karaliumi. ygimantui Senajam pavyko gyvendinti vien svarbiausi dinastijos tiksl. i pergal prie Lenkijoje puoselt bajor parlamentarizmo tradicij rinkti valdov Jogailaiiams tapo ypa svarbi 1526 m. netekus ekijos ir Vengrijos sost. Dinastin ygimanto Senojo politik parm dalis LDK Pon tarybos nari, taiau jie turjo visai kit tiksl. Kanclerio ir Vilniaus vaivados Albrechto Gotauto vadovaujama Lietuvos didik grupuot gerai suprato, kad Jogailaii idja i esms prieinga Lietuvos valstybs suverenumui, inojo, kad ygimantui Senajam, vis gyvenim praleidusiam Jogailaii dvaruose Lenkijoje bei Vengrijoje, LDK buvo tik viena i jo didiuls monarchijos teritorij, svarbi politinio aidimo korta, bet ne protvi em. Ne paslaptis buvo ir to meto diplomatiniuose sluoksniuose, matyt, ne be pagrindo, sklandiusios kalbos, kad karalius greiiau prarast dal Lietuvos ar net j vis, negu atsisakyt Gdansko. Lietuvos politikai suprato, kad dinastin ygimanto Senojo politika, jo atkaklus siekimas Lietuvos didiojo kunigaikio sosto sau, o vliau ir snui ygimantui Augustui, turjo vien svarbiausi tiksl - apie Lenkijos karalysts karn sutelkus visas Jogailaii valdas,

sukurti centralizuot, dinastijos paveldimai valdom monarchij. Skelbdama ygimant August Lietuvos didiuoju kunigaikiu, XVI a. 3-iajame deimtmetyje Gotauto vadovaujama Pon taryba tikjosi, kad LDK turs atskir savarankik valdov. i senosios Gediminaii monarchijos idjai itikim politik vardu 1526 m. Vilniaus vyskupas Jonas i Lietuvos kunigaiki net sil ygimantui Senajam atsiimti Vytautui skirtj karn ir Lietuvos karaliumi karnuoti sn ygimant August. Tuo pat metu LDK politiniuose sluoksniuose vis daniau buvo keliama ir prieinga mintis, kad reikt suartti su Lenkija, siekti kompromisinio susitarimo dl galimos dviej valstybi sjungos, kuri garantuot Lenkijos param karuose su Maskva. Taigi XVIa. pirmojoje pusje LDK elitas skaidsi, nevienodai suvokdamas Lietuvos valstybs ateities perspektyv. XV a. antrojoje pusje susilpnjus Lietuvos didiojo kunigaikio valdiai alies viduje, stiprjo aukto rango LDK politik tarpusavio priepriea, kuri neretai virsdavo atvira kova dl valdios. XVI a. pirmojoje pusje dl takos Pon tarybai konfliktavo jos nariai Mikalojus Radvila ir Albrechtas Gotautas, vliau Albrechtas Gotautas ir Konstantinas Ostrogikis. Bta ir daugiau smulkesni prieprie didinusi konflikt. Rykiausias atviros vidaus politins kovos LDK pavyzdys buvo Mykolo Glinskio maitas. Kunigaiktis M. Glinskis, Aleksandro laikais gijs nema tak dvare, rms ygimantas Senojo kandidatr sost, jam pradjus valdyti, pasijuto nustumtas nuo valdios. 1508 m. pradioje nuuds svarbiausi savo politin prieinink Trak vaivad Jon Zaberezinsk, M. Glinskis mgino LDK slav emse sukelti mait prie ygimant Senj ir j palaikiusi Pon taryb. Ideologine maito vliava buvo pasirinkta LDK staiatiki teisi gynimo idja. Taiau tikrieji io maito tikslai buvo ne konfesiniai, o politiniai. Maitininkai kreipsi karins paramos Maskvos valdov Vasilij III ir kartu su jo kariuomene 1508 m. pavasar pradjo karo veiksmus prie LDK kariuomen. M. Glinskio maitas nesusilauk platesns LDK gyventoj paramos, neiplito ir greitai buvo numalintas. Taiau jis atskleid nauj pavojing tendencij. 1481 m. smokslo prie Lietuvos didj kunigaikt Kazimier organizatoriai kunigaikiai i Algirdo gimins Mykolas Olelkaitis ir Teodoras Belskis bei juos rms Jonas Alnikis taip pat buvo susij su Maskva ir joje iekojo paramos. Taiau j vaigd jau nusileido. Jie buvo palikuonys auktos kilms moni, kurie LDK politins ir teritorins centralizacijos metu, dar Vytauto laikais, prarado tak ir buvo nustumti nuo valstybs valdymo. M. Glinskis - pirmas didikas, artimai susijs su didiuoju kunigaikiu ir Pon taryba, kuris, siekdamas valdios, idav valstybs interesus ir kreipsi paramos XVI a. grsmingiausi LDK prie - Maskvos valdov. Maskvos reikm XVI a. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts politinei istorijai. XVI a. pirmojoje pusje Vidurio ir Ryt Europos regione spariai kito geopolitin situacija. Tarp valstybi susiklosius XV a. jg santyk m veikti politin gyvenim siverusios dvi agresyvios jgos - turkai ir Maskva. Tie pasikeitimai labai paliet LDK. ygimanto Senojo ir ygimanto Augusto valdymo metais santykiai su Maskva, tapusia politine ir karine Rus emi lydere, j teikja, labiausiai veik LDK usienio ir vidaus politik. Antroji tuo metu LDK prieika karin jga - totoriai, nuolat puldinj pietines valstybs emes, dar didiulius materialinius nuostolius, bet nesukl didesni politini problem. Tuo tarpu Maskvos verimasis LDK emes sudar ne tik iorin karin grsm. Nuo XV-XVI a. sandros Maskvos valdovai atvirai kiosi LDK vidaus reikalus, kirindami jos gyventojus staiatikius prie valstyb valdiusius katalikus bei ragindami atsimesti nuo LDK. 1507 m. ygimantas Senasis mgino santykius su Maskva sureguliuoti derybomis. Per savo pasiuntinius jis kreipsi j Vasilij III, silydamas laikytis 1449 m. taikos sutarties slyg ir grinti Lietuvos valstybei 1500-1503 m. uimtas teritorijas. Maskva atsak karu.

1507 m. atsinaujins karas tarp LDK ir Maskvos pradjo karus, kurie su nedidelmis pertraukomis truko 30 met (1507-1508 m.; 1512-1522 m.; 1534-1537 m.). 1508 m. spalio 8 d. sudarydama aminj taik" su Maskva, LDK buvo priversta patvirtinti 1503 m. paliaub slygas, pagal kurias ji neteko dideli teritorij. Per 1512 m. prasidjusi kar Maskvos kariuomen sutelk pastangas Smolenskui paimti. is miestas prie Dnepro, buvs vienas svarbiausi regiono tranzitins prekybos centr, nuo Vytauto laik (1404 m.) priklaus LDK. 1514 m. Vasilijus III sudar su imperatoriumi Maksimilijonu I Habsburgu Jogailaiiams prieik sutart. Habsburgai, konkurav su Jogailaiiais ekijoje ir Vengrijoje bei gyn Vokiei ordin ir jo emes, kai kilo ginas su Lenkija parm Maskvos siekius LDK. 1514 m. vasar Maskvos kariuomen, trei kart apgulusi Smolensk, miest pam. Taiau jau 1514 m. rugsjo 8 d. myje prie Oros Lietuvos valstybs kariuomen, sustiprinta alginink ir savanori daliniais i Lenkijos, vadovaujama ikilusio LDK staiatiki lyderio kunigaikio K. Ostrogikio, sutriukino daugiau kaip 2 kartus didesn Maskvos kariuomen. K. Ostrogikio pergal prie Oros plaiai nuskambjo Europoje. Specials pasiuntiniai igabeno rus belaisvi transportus Bud, Venecij ir kitus miestus parodyti valdovams, kad tuo metu, kai Europa telk jgas prie turkus, rytuose ikilo nauja katalikikiems kratams pavojinga jga - schizmatik valdoma Maskva. LDK kariuomens pergal prie Oros leido ygimantui Senajam 1515 m. suardyti imperatoriaus Maksimilijono I ir Maskvos valdovo sjung bei patraukti Lietuvos valstybs pus popiei. Imperatorius ir popieius ragino Vasilij III sudaryti taik su LDK ir kartu rengtis kryiaus ygiui prie turkus. Taiau Maskva iuos raginimus atmet ir toliau kariavo prie Lietuvos valstyb. Oros mio kariniai strateginiai rezultatai buvo kur kas menkesni ir liko neinaudoti. Susigrinti Smolensk nepavyko. Miestas, Lietuvos vartai Rus valstybs gilum, liko Maskvai ir virto Maskvos vartais LDK emes. Vasilijus III ir toliau reikalavo Kijevo bei prekybos centr prie Dauguvos ups - Polocko ir Vitebsko. Uimtose emse buvo statomos tvirtovs, i kuri Maskvos daliniai siverdavo giliai LDK emes. 1519 m. Maskvos kariuomen, besiverianti Vitebsko, Polocko kryptimi, buvo pasiekusi net Amen, Krv ir pirm kart priartjo prie Vilniaus. 1522 m. buvo sudarytos paliaubos be ymesni teritorini pasikeitim 1533 m. mir Vasilijus III, Maskvos didiuoju kunigaikiu tapo maametis Ivanas IV (1533-1584 m.). Valstybje prasidjo vidaus konfliktai, kova dl valdios. Nuo sjungos su Maskva atsimet totoriai, puldinj LDK emes. Tai leido Lietuvos politikams perimti santyki su Maskva iniciatyv. ygimantas Senasis vl pareikalavo, kad Maskva laikytsi 1449 m. sutartimi su LDK nustatytj sien. Maskvai nesutikus grinti prisijungtas emes, 1534 m. Vilniaus seime buvo nutarta pradti kar. Jis baigsi 1537 m. paliaub sutartimi. Lietuva beveik nieko nelaimjo. Smolenskas ir Udnepr liko Maskvai, siena su ja beveik nepakito. ygimanto Augusto laikais 1537 m. paliaubos buvo kelis kartus pratstos. O pradjus savarankikai valdyti Ivanui IV, kuris 1547 m. pasiskelb visos Rusios caru", santykiai su LDK dar labiau komplikavosi. Abi puss laiksi savo reikalavim. LDK siek susigrinti Smolensk, Maskva reikalavo Kijevo, Voluins ems, Polocko, Vitebsko ir kit LDK slav emi. XVI a. pirmoje pusje karas su Maskva, virts nuolatiniu karu, pakeit LDK vidaus santyki raid ir tarpvalstybinius santykius su Lenkija. ygimantas Augustas tarp didik ir bajor, tarp Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos. 1529 m. 9-eri met amiaus paskelbtas Lietuvos didiuoju kunigaikiu, 1544 m. ygimantas Augustas gavo i tvo ygimanto Senojo teis valdyti LDK. 1548 m. mirus ygimantui Senajam, jis um ir Lenkijos karaliaus sost. Jau paioje valdymo pradioje ygimantas Augustas susidr su sudtingomis vidaus ir usienio politikos problemomis. Karai su Maskva vert nuolat didinti karo prievoles bei

mokesius, o tai formavo neigiam emvaldi poir vyriausybs politik kaip griaunani j k. Karas, stms al ekstremali situacij, atskleid, kad LDK vidaus gyvenime brsta politin kriz. Plaij bajorijos sluoksni ir luomo elito interes sankirta ilgam prikaust visuomens dmes. LDK toliau giljo du vienas kitam prietarauj procesai: 1) bajor luomas konsolidavosi ir atsiribojo nuo kit visuomens sluoksni; 2) luomas skilo i vidaus (plaiau - IV sk.). Politins kovos centru tapo LDK seimas. XVI a. pirmojoje pusje Pon taryba vis dar stengsi ilaikyti XV a. antrojoje pusje Susiklosiusi LDK seim aukimo ir sprendim primimo juose tvark. Formaliai turjo teis atvykti seim ir bti jo dalyviu kiekvienas LDK bajoras, teritorini-administracini vienet bajorija galjo deleguoti savo atstovus. Taiau realiai eiliniai bajorai ir net j deleguoti atstovai seime bdavo pasyvs stebtojai. Pon tarybos nari ir luomo elito poir bajor vaidmen seime aikiai suformulavo vienas ymiausi to meto LDK didik kancleris A. Gotautas. Apie 1530 m. raytame memorandume dl bajor reikalaujam teism reform jis bajor dalyvavimo seime prasm apibdino taip: Mes savo seimus taip pat kvieiame bajorij neva dl garbs, taiau i tikrj tam, kad kiekvienam i j bt aiku, k mes esame nutar". Madaug 50 turtingiausi ir takingiausi LDK emvaldi bdavo asmenikai kvieiami dirbti seime. ie mons iki XVI a. vidurio sprsdavo svarbiausius Lietuvos valstybs gyvenimo klausimus. Situacija m keistis XVI a. viduryje. Ltai, bet nuolatos didjo eilini bajor taka seimuose. iuos pasikeitimus lm du svarbiausi veiksniai. Pirmas - btinyb finansuoti vis daugiau l reikalaujant kar. Poreikis vedinti naujus papildomus mokesius vert LDK Pon taryb ir valdov vis daniau kreiptis visus emvaldius. XVI a. 6ajame deimtmetyje seimas be eilini bajor sutikimo nebegaljo nustatyti nauj valstybini mokesi j valstieiams. Suprat savo reikm valstybje, buv pasyvs stebtojai bajorai darsi aktyviais seim dalyviais, reikalavusiais vis nauj, jiems nauding reform. Antrasis veiksnys sietinas su Lenkijoje vykusiu vadinamuoju egzekuciniu plaij bajorijos sluoksni judjimu ir jo dalyvi suformuluota ekonomini bei politini reikalavim valdaniajai Jogailaii dinastijai ir j rmusiems Lenkijos magnatams programa. XVI a. viduryje egzekucinis judjimas Lenkijoje, iaugs plataus masto bajor akcijas, tapo pavyzdiu LDK bajorijai, nepatenkintai valdi uzurpavusi didik politika. Daugelis LDK bajor 1544, 1547, 1551, 1554, 1555 m. seimuose kelt reikalavim sutapo su pagrindiniais Lenkijos egzekucinio judjimo postulatais. LDK bajorai reikalavo, kad dvasininkai ir miestieiai, turj ems valdas, atlikt, kaip ir bajorai, karo tarnyb; sil didinti tuo metu Europoje vis plaiau naudot, karui geriau parengt samdyt kariuomen, atsiradusi Lietuvoje dar XV a.; reikalavo vesti tvark, kad dvasininkus u j padarytus pasaulietinius nusikaltimus teist ne banytinis, o iekovo, t. y. pasaulietinis, teismas, kad miestiei bylos su bajorais bt nagrinjamos ne magdeburginiuose miest teismuose; pra panaikinti iveimo muitus bajor dvaruose pagamintai produkcijai. LDK bajorai kl ir politinius
35 pav. ygimantas Augustas

reikalavimus: teisinti j dalyvavim leidiant apyvart naujus pinigus; suteikti teis kontroliuoti, kaip naudojamos vadinamojo sidabrins" mokesio, seimo nutarimu vedamo karo reikmms finansuoti, los. 1551 m. buvo suformuluotas reikalavimas, kad valstybje sigaliot tik tie statymai, kuriuos prim ir patvirtino Pon taryba bei visi bajorai. Kiekviename seime buvo reikalaujama daryti teism reform. ygimantas Augustas ankstyvoje jaunystje patyrs Lenkijos bajor egzekucinio judjimo dalyvi agresyvum, dar ilgai neigiamai vertino visas bajorijos pretenzijas valdi tiek Lenkijoje, tiek ir LDK. Tik antrojoje valdymo pusje ygimanto Augusto paira bajorij, kaip politin jg, pasikeis, pakitus jo pairai LDK santykius su Lenkija. ygimantas Augustas paveldjo dvi viena su kita susijusias LDK usienio politikos problemas: 1) sisenjus karin konflikt su Maskva ir 2) nesureguliuotus santykius su Lenkija. Vis XVI a. pirmj pus LDK ir Lenkijos suartjimo iniciator, kaip ir XV a., buvo Lenkija. Unijos su Lietuva atnaujinimas, vienos nedalomos valstybs sukrimas buvo vienas svarbiausi Lenkijos egzekucinio judjimo programos politini reikalavim. LDK bajorija iki XVI a. vidurio dl to vieai nediskutavo ir nekl tokio reikalavimo valdovui ir Pon tarybai. Pirmj valdymo deimtmet ygimantas Augustas dl unijos su Lenkija buvo solidarus su LDK Pon tarybos dauguma, kuri sutiko vesti derybas tik dl dviej valstybi gynybos sjungos, kuri nepaeist LDK savarankikumo. itoki ygimanto Augusto pozicij lm nuo Jogailos laik dinastijoje susiklosiusi nuostata, kad suvereni Lietuvos valstyb yra tviriausia valdios Lenkijos karalystje isaugojimo garantija. Buvo ir kita, subjektyvi, bet ne maiau svarbi prieastis, pastmjusi ygimant August daugiau kaip 10 valdymo met remti antiunijin LDK pozicij. Tai XVI a. 5-ajame deimtmetyje susiklost santykiai su LDK didik, nuo 1547 m. v. Romos imperijos kunigaiki Radvil gimine, tap ypa glauds, kai 1547 m. ygimantas Augustas slapta ved i ios eimos kilusi Barbor Radvilait. Vedybos su nekaraliko kraujo, antiunijinmis nuotaikomis garsjusios lietuvikos didik gimins moterimi, paioje ygimanto Augusto valdymo pradioje suklusios didiul politin skandal Lenkijoje, dar labiau suartino jaunj valdov su j parmusiais LDK politikais, unijos su Lenkija prieininkais. Tik po 3-ej met prieinimosi Lenkijos valdanioji grupuot, supratusi, kad dl karaliaus ryi su jai nepalankia Radvil gimine LDK gali visikai atsiriboti nuo Lenkijos ir net nutraukti personalin unij, pripaino valdovo santuok ir 1550 m. gruodio 7 d. Barbor Radvilait karnavo Lenkijos karaliene. Greita B. Radvilaits mirtis 1551 m. gegus 8 d., nepalikus pdinio, sulugd Radvil viltis valdyti LDK per teist Jogailaii dinastijos palikuon. Taiau j rankose sutelktos svarbiausios valstybins tarnybos leido ir toliau vadovauti LDK politiniam gyvenimui. Juo labiau kad XVI a. 6-ajame deimtmetyje valdovas ir LDK Pon tarybos nari dauguma rm Radvil politik prie unij su Lenkija. Deimt met LDK ir Lenkijos valdanij grupuoi poiriai unij iliko nesutaikomi. LDK bajor visuomen rytingiau remti unijos su Lenkija idj pradjo tik XVI a. 6-7-ajame deimtmetyje, kada atsiskleid valstyb valdiusios Pon tarybos nesugebjimas kare su Maskva apginti jos interesus. Bene geriausiai to meto LDK visuomens nuotaik kait rodo Voluins ir Podols emi bajorijos pozicija. Nuo vitrigailos laik rmusi LDK, gynusi savo valdas nuo Lenkijos pretenzij, XVI a. viduryje ji perjo Lenkijos pus. Todl vliau, Liublino unijos ivakarse, ygimantas Augustas galjo be pasiprieinimo prijungti tas emes prie karalysts. LDK suartti su Lenkija paskatino ir 1558 m. prasidjs Livonijos karas (1558 1583 m.), pareikalavs sutelkti daugiau vidini jg, negu realiai buvo manoma. Suprat, kad Lietuvos valstyb 1560 m. atsinaujinusiame kare su Maskva viena nepajgs apginti vis LDK teritorij ir naujai prijungtos Livonijos, valdovas, Pon taryba ir bajorija pradjo kitaip vertinti ir unijos su Lenkija sudarymo perspektyv. XVI a. 7-ojo deimtmeio

pradioje i esms pasikeit LDK bajor visuomens politin mstysena. Baltijos jra Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorijoje. Livonijos prijungimas. Livonijos karas, pagreitins unijos su Lenkija sudarym, buvo pirmasis Lietuvos valstybs karas dl Baltijos jros. XIII a. Vokiei ordino istumta i Nemuno deltos emi ir Klaipdos, Lietuvos valstyb 200 met teritorij plt rytus ir pietus. Vytauto laikais LDK valdos pasiek Juodosios jros pakrant, o prie Baltijos 1422 m. Melno taikos sutartimi su Ordinu jai buvo pripaintas tik siaurutis pajrio ruoelis ties Palanga. Nesusietas ups arterija su kratu, jis neturjo didesns takos kiniam alies gyvenimui. Ekonomikai LDK emes su Baltijos jros regionu XV a. siejo ne savas uostas, o Dauguvos ir Nemuno ups, kuri iotys buvo svetim valstybi teritorijose. Vakarins Lietuvos sienos, nustatytos XV a. 3-iajame deimtmetyje, ilgiausiai ir neatsitiktinai liko nepakitusios. Po algirio pergals Lietuvos didieji 36 pav. Seniausias Klaipdos miesto antspaudas, kunigaikiai bei j politikos tsja Pon taryba pagamintas XIII a. II p. - XIV a. pr. daugiausia dmesio skyr santykiams su Lenkija. Ordin buvo irima kaip potencial LDK sjunginink, jei kilt konfliktas su Lenkija. Prasidjus Trylikos met karui (1454-1466 m.) tarp Lenkijos ir Ordino dl vakarini Prsijos emi, LDK liko neutrali. Lietuvos vyriausyb, vadovaujama Vilniaus vaivados Jono Gotauto, neparm net emaii dalini, savo iniciatyva 1455 m. umusi Ordinui priklausiusi Klaipd. Visas LDK dmesys per kar buvo sutelktas Podols ir Voluins sritis, stengtasi, pasinaudojus usitsusiu karu, ginklu atsiimti Lenkijos uimtas pilis ir emes (1455-1456, 1460, 1463-1464 m.). Trylikos met karas pasibaig Lenkijos pergale. 1466 m. spalio 19 d. Toruns taika Lenkija atgavo Baltijos pajr, nuo kurio buvo atkirsta 1343 m. Kalio taikos sutartimi, bei gavo laisv ijim Vyslos upe jr. Prs, vakarini lietuvi ir kit balt ems, kuri likimu XV a. viduryje Lietuvos valstybs politikai nesidomjo, liko Ordino valdioje. Ordinas, neteks Pamario su Dancingu (Gdansku), Kulmo (Chelmno) ems, Varmijos vyskupysts, sostins Marienburgo (Malborko), sostin perkl Karaliaui (Konigsberg). 1470 m. Ordino magistras prisiek vasalin itikimyb Lenkijos karaliui Kazimierui. Trylikos met karas gerokai susilpnino Ordin, bet jo nesunaikino. Tai leido didiajam magistrui Albrechtui i Hohencolern dinastijos reformuoti Ordin ir 1525 m. paversti pasaulietine valstybe, kuri, nuolat stiprdama, XVIII a. tapo viena pavojingiausi Lenkijos ir Lietuvos prieininki, jos padalijim dalyve. Istorikai pasyvi LDK Pon tarybos pozicij Baltijos pajryje XV a. antrojoje pusje nagrinja daniausiai vienu, Lietuvos ir Lenkijos santyki, aspektu. Egzistavo ir kita, gilumin prieastis. Tai LDK visuomens struktra, lmusi jos nari valstybs samprat ir diktavusi valdovui bei vyriausybei prioritetines usienio politikos kryptis. XV a. viduryje didesnioji LDK bajorijos pus gyveno valstybs ryt teritorijose arba jose turjo ekonomini interes. Jose plytjo ir daugelio Pon tarybos nari valdos. i emvaldi nedomino Baltijos pajris prie Klaipdos. Jie naudojosi kitais tarptautins prekybos centrais. Per Polock, Vitebsk Dauguvos prekybos keliu jie pasiekdavo Baltijos uost Ryg. Geri partnerysts santykiai iki XV a. 8-ojo deimtmeio su savarankikomis Naugardo ir Pskovo bajor respublikomis skatino plsti kin veikl. Sostin Vilnius XV a. m garsti vis pirma kaip tranzitins ryt ir vakar sausumos prekybos centras. Kijevas ir kiti Padneprs miestai trauk piet region. Siame visame didiuliame LDK emi plote vir savarankikas kinis gyvenimas, ir ia maai k domino vakarinis Baltijos pajris. i emi bajor pozicij valstybs gyvenime lm kur kas daugiau nei XV a. emaitijos bajor, kur

beveik nebuvo stambi emvaldi, siekiai. Padtis pradjo keistis tik XVI a. pirmojoje pusje, ypa praradus Smolensk bei Udnepr ir ikilus pavojui netekti Kijevo, Polocko, Vitebsko. Kaip tik tuo metu, XVI a. viduryje antr kart susiklost palankios aplinkybs Lietuvai sitraukti kov dl Baltijos jros. kart Livonijoje, kuri aptariamuoju laikotarpiu sudar nedideli valstybli ir miest konfederacija. 1525 m. Vokiei ordino didiajam magistrui Albrechtui Hohencolernui primus liuteron tikjim, paleidus Ordin ir pasiskelbus Prsijos hercogysts valdovu bei prisiekus vasalin itikimyb savo ddei ygimantui Senajam, Rygos arkivyskupas Vilhelmas, hercogo Albrechto brolis, taip pat perjo liuteronyb ir prisijung prie Reformacijos judjimo. Livonijos ordinas liko kaip buvs katalikikas. Livonijoje prasidjo ginkluotas konfliktas tarp protestant ir katalik. Protestantus rm Rygos miestieiai, o arkivyskupas ir dalis emvaldi siek suartti su LDK ir gauti jos param. Lietuvos valstybei atsirado proga pasinaudoti politiniu ir religiniu Livonijos skilimu ir uvaldyti Rygos uost bei Baltijos pajr. 1557 m. Pasvalyje buvo pasirayta LDK ir Livonijos ordino karins sjungos sutartis. Naujja situacija Livonijoje netruko pasinaudoti Rusijos caras Ivanas IV (15331584 m.), kuris taip pat siek sigalti Baltijos pajryje, ugrobs Livonijos emes. 1554 m. Livonijos ordinas buvo sudars su Maskva 15 met paliaub sutart, kuria pasiadjo nesudarinti sjungos sutari su Lietuva. 1557 m. Pasvalio sutartis dav pretekst Rusijai paskelbti Livonijai kar. 1558 m. Ivano IV kariuomen siver Livonij ir um Narv, Tartu ir kitus miestus bei emes. Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris atvyko Vilni prayti Pasvalio sutartimi paadtos pagalbos. 1559 m. rugpjio 31d. Ketleris pasira nauj sutart, pagal kuri su visu Ordinu ir jo valdomis pasidav ygimanto Augusto, Lietuvos didiojo kunigaikio ir Lenkijos karaliaus, globai, tikdamasis, kad jo emms ginti bus panaudotos ir Lenkijos karins pajgos. ygimantas Augustas Livonijos gynyb paved LDK. Ordinas perdav Lietuvos kariuomens inion svarbiausius kelius ir pilis palei sien su Rusija. 1560 m. vasar Rusijos kariuomen, sutriukinusi Livonijos ordino dalinius, um didel dal teritorijos iki pat Talino. Tuo paiu metu Livonijos dalybas sitrauk Danija ir vedija. Danijos karalius Frederikas II nusipirko i Saremos ir Kuro vyskup Saremos sal, Piltens ir Aizputs sritis. 1561 m. vasar Talin ir vis Siaurs Estij uvald vedija. 1561 m. lapkriio 28 d. Vilniaus sutartimi (Pacta subjectionis) paskutinis Livonijos ordino magistras G. Ketleris, o 1562 m. pradioje ir Rygos arkivyskupas su savo vasalais pasidav ygimantui Augustui ir LDK. Livonijos valstybi konfederacija suiro, likvidavosi ir Ordinas. Prie LDK prijungtosios Kuro, emgalos, Udauguvio (be Rygos miesto, kuris 1561 m. lapkriio 28 d. sutarties nepripaino ir iki 1581 m. iliko savarankikas) ir Piet Estijos teritorijos gavo inkorporuot vasalini vald status, miestams ir emvaldiams buvo palikta turta savivalda, garantuota tikjimo laisv, bajorams suteiktos LDK indigen teiss. Vasalin Kuro ir emgalos kunigaiktyst buvo atiduota valdyti pasaulieiui kunigaikiu pasiskelbusiajam paskutiniam Ordino magistrui G. Ketleriui. Iki 1566 m. G. Ketleris buvo ir Lietuvos didiajam kunigaikiui pasidavusio Udauguvio administratorius. 1566 m. gruodio 26 d. Gardino seime buvo priimtas naujas Livonijos unijos su LDK aktas. Udauguvis tapo sudtine LDK dalimi, kuriai buvo suteiktas kunigaiktysts titulas. Kuras ir emgala isaugojo vasalins kunigaiktysts status. itokia padtis Livonijoje iliko iki Liublino unijos. Livonijos karas parod, kad per XVI a. pirmj pus pakito LDK visuomens dalies poiris valstybs ateit. Naujoji LDK valdaniojo luomo karta atsisak senosios Gediminaii suformuotos teritorins valstybs pltros koncepcijos ir parm Jogailaii Lenkijoje dar XV a. patikrint jr valstybs sukrimo model. visuomens nuostatos pasikeitim slygojo keletas veiksni. Pirmas - pakitusi paios LDK visuomens struktra, sumajus joje gyventoj slav skaiiui, o etnins Lietuvos bajorijai netekus dalies rytinse

emse turt vald. Antras - akivaizdus ekonominis ir politinis Lenkijos sustiprjimas XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje, atgavus Baltijos pajr. Treias -visa naujj laik ekonomini santyki atmosfera Europoje, tarptautini prekybos keli koncentracija Atlanto vandenyne, padidinusi Baltijos jros ir jos uostus kontroliuojani ali svarb. Kita vertus, 1562 m. karas Livonijoje virto nauju Vilniaus karu su Maskva dl rytini LDK slav teritorij. Ivano IV kariuomen, pradjusi didel puolim, pasiek Vitebsk ir Or, 1563 m. siver Polocko vaivadijos emes, o 1564 m. vasario 25 d. pam Polocko miest. 1564 m. pavyko sustabdyti Rusijos kariuomens verimsi Vilniaus link, bet nepavyko susigrinti Polocko ir kit prarast emi. Derybose su LDK Ivanas IV reikalavo nauj didiuli teritorij tarp Smolensko ir Berezinos ups, Kijevo ir pili Voluinje bei Podolje. Situacijai karo fronte sunkjant, paauktin LDK bajor kariuomen vis daniau atsisakinjo atlikti karo prievol bei usikrauti nauj mokesi nat samdytajai kariuomenei ilaikyti, vis rytingiau reikalavo unijos su Lenkija. Pastangos reformuoti valstyb. 1562 m. rugsjo 13 d. LDK bajor kariuomen, susirinkusi karinje stovykloje prie Vitebsko, kreipsi valdov, reikalaudama suaukti bendr LDK ir Lenkijos seim ir sudaryti unij. ygimantas Augustas deklaracij teikusiems bajor pasiuntiniams neatsak nieko konkretaus. Taiau visi tolesni jo veiksmai ir sprendimai rodo, kad 1562 m. vykiai LDK kariuomenje sutvirtino naujj valdovo pozicij ir jis apsisprend paremti unijos idj. Palankiai tam klostsi ir valstybs vidaus padtis. 1562 m. LDK pradjo persigrupuoti politins jgos. Susilpnjo Radvil vadovaujamos unijos prieinink grupuots pozicijos. Kai kurie didikai perjo karaliaus pus. Po 1563 m. Rusijos kariuomens pasiekt pergali dar padaugjo pritarianij LDK unijai su Lenkijos karalyste. Lenkijos politikai net tikjosi, kad unij pavyks sudaryti 1564 m. Varuvos seime, kur vyko pirmosios specialiosios LDK ir Lenkijos atstov derybos dl unijos. Taiau jose tuoj pat irykjo ir principiniai pusi nesutarimai. Lenkijos egzekucinio judjimo vadovai reikalavo, kad sudarant unij bt laikomasi vis senj akt -vis pirma 1413 m. Horodls, 1432 m. Gardino bei 1501 m. Melniko dokument. 1564 m. Lenkijos atstov pateiktame oficialiame silomos sudaryti naujos unijos projekte buvo numatyta visikai panaikinti Lietuvos valstyb, j sulieti su Karalyste. Radikaliausioji Lenkijos egzekucinink grupuot reikalavo net panaikinti pat Lietuvos vard, o LDK emes vadinti Naujja Lenkija, kuri greta Maosios ir Didiosios Lenkijos sudaryt treij Karalysts provincij. Visikai kitoki pozicij 1564 m. Varuvos seime um LDK atstovai. Kanclerio ir Vilniaus vaivados M. Radvilos Juodojo vadovaujama LDK delegacija kategorikai atmet Lenkijos silymus sukurti vienalyt valstyb ir vien taut. LDK atstovai atkakliai gyn Lietuvos valstybs suverenum, atmesdami kaip niekinius visus ankstesnius dviej valstybi santykius reguliavusius aktus, ir sutiko vesti derybas tik dl dalins unijos sudarymo. J nuomone, dvi valstybes galt jungti vienas valdovas ir bendra usienio politika. LDK delegacijos nuostatos nepakeit ir unijos alininkus parmusio ygimanto Augusto 1564 m. kovo 13 d. deklaracija, kuria jis Lenkijos naudai atsisak dinastini teisi LDK ir bsimo valdovo rinkimo teis perdav unijinei valstybei -Respublikai. LDK Pon taryba io Lietuvos didiojo kunigaikio akto nepripaino. 1564 m. unija su Lenkija nebuvo sudaryta, bet LDK vidaus politin situacija pasikeit. 1562 m. Vitebsko deklaracija buvo reikminga LDK bajor politinei emancipacijai, galinusi per trump 1563-1566 m. laikotarp gyvendinti didiul visuomens ir valstybs reform program. Valdovas ir Pon taryba buvo priversti patenkinti kariuomens pagrind sudariusi ir i savo valstiei valstybs naudai mokesius rinkusi eilini bajor reikalavimus. 1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisak vis turt teismini privilegij ir

pakluso vienam bendram su bajorais teismui. Pradta kurti nauj luomini bajor teism sistem. Civilinms byloms sprsti buvo sudarytas ems teismas, o byloms dl ems vald rib - Pakamario teismas. Baudiamosios bylos buvo paliktos vaivad ir senin vadovaujam Pilies teism kompetencijai. ems ir Pakamario teism, rezidavusi pavietuose, pareignus iki gyvos galvos rinkdavo i savo tarpo visi pavieto bajorai, susirink seimel. I pavieto bajor paskirti teisjai kartu su vaivadomis, seninais ar j vietininkais teisjaudavo baudiamosiose bylose pilies teisme. Naujoji teism sistema leido bajorijai kontroliuoti teismus. Pavietai, tap bendros bajor ir didik mobilizacijos vieta, sudar LDK paauktins kariuomens organizacin pagrind. Karo reikal tvarkytojais pavietuose buvo skiriami vliavininkai ir maralai, pavalds didij karini apskrii - vaivadij kariuomens vadams - vaivadoms. Naujai sukurtieji teritoriniai-administraciniai vienetai - pavietai - tapo ne tik teismo, administracijos ir karins tarnybos centrais. Jie pasidar LDK bajor luomo politins veiklos organizaciniais branduoliais. Politinis bajorijos gyvenimas telksi 1565-1566 m. steigtuose paviet seimeliuose. juos rinkdavosi ir svarbiausius valstybs gyvenimo reikalus kartu svarstydavo visi pavieto bajorai - Pon tarybos nariai, didikai, vidutiniai ir smulks emvaldiai. Paviet seimeliai bdavo sukvieiami prie kiekvien LDK seim, svarstydavo jo darbotvark, rinkdavo po 2 delegatus seim, parengdavo jiems instrukcijas. Naujoji paviet seimeli sistema suteik galimybes visiems LDK bajorams realiai svarstyti svarbiausius valstybs gyvenimo reikalus ir per savo delegatus daugiau ar maiau veikti seimo sprendimus, vadinasi, prisidti prie statym leidimo. Visus iuos LDK visuomens ir valstybs pamatus pakeitusius pertvarkymus juridikai teisino 1566 m. sigaliojs II Lietuvos Statutas. Jame, kaip ir 1529 m. Statute, buvo ufiksuotas valstybinis LDK savarankikumas bei teritorinis vientisumas. XVI a. 7-ajame deimtmetyje LDK reformos i pagrind pakeit senj Lietuvos monarchij, baig modernizuoti i XV a. paveldt dar viduramik visuomens ir valstybs organizacij, sukr prielaidas jos sambviui naujj laik Europos valstybi bendrijoje. Tai buvo svarbiausias pozityvus reform rezultatas. Kita vertus, reformos leido politin gyvenim staiga siverti su sprendiamojo balso teise tais laikais tokiai daugybei nauj moni (LDK, kaip ir Lenkija, i kit Europos ali isiskyr ypa skaitlinga bajorija. vairiais apskaiiavimais bajorai ia sudar 6-9% visuomens). Dauguma i moni buvo menkai pasiruo tam ko taip atkakliai siek, stokojo patyrimo valdyti valstyb. Skaitlingas, visais poiriais labai margas LDK bajor luomas, kaip visuma, sugebjo naudotis suteiktomis teismis ir privilegijomis, bti vartotojais. Kur kas sunkiau buvo tapti kuriamja, valstyb palaikania jga. J, kaip ir ankstesniais laikais, sudar tik neskaitlingas LDK bajor elitas. Taiau jo pastang ginti ir tvirtinti Lietuvos valstyb platieji bajor sluoksniai nevertino ir beveik neparm. Totalinis vieno, visapusikai privilegijuoto luomo siviepatavimas valstybje neleido augti ir stiprti miestams, nustelb tik pradjusi stiprti LDK miest gyventoj iniciatyv. Ilgam, beveik 200 met, miestieiai visuomens gyvenime buvo nustumti bajorijos el, sustabdytas klostymasis treiojo luomo, kaip aktyvios visuomenins jgos, kuri Vakar Europoje tapo bajorijos vienvaldysts atsvara. Valstyb, kurioje nuo Vytauto laik dinastija puoseljo stiprios monarcho valdios tvirtinimo idj, buvo pastmta kitu, bajor parlamentarizmo keliu. ias negatyvias politikai nestabilios, ekonomikai atsilikusios agrarins Europos valstybs likim uprogramavusias raidos tendencijas dar labiau sustiprino unija su senesnes ir gilesnes bajorijos viepatavimo tradicijas turjusia Lenkijos karalyste. Liublino unija. Gediminaii-Jogailaii dinastijos pabaiga. Dauguma Liublino unijos istorik, vertindami LDK vidaus politin situacij iki unijos, akcentuoja eilini

bajor, vienareikmikai vadinam unijos alininkais, ir jos prieinink -didik nesutarimus. Kiti mgina aikinti, kad principinio nesutarimo dl unijos tarp LDK didik ir bajor nebuvo. Bajorija taip pat pasisak u Lietuvos valstybs nepriklausomyb garantuojani dviej savarankik valstybi sjung. Manytume, kad iuo atveju svarbu atkreipti dmes tai, kad LDK bajorijos paira unij keitsi. Vienokia, prieika didik politikai, ji buvo iki 1564-1566 m. reform, kitokia, daug tolerantikesn, - po j. Usigarantavusi troktamas teises bei privilegijas valstybje, LDK bajorija suvok visus savarankikos valstybs valdaniajam luomui teikiamus privalumus, pasijuto lygiaverte Lenkijos bajorijos partnere. Poreforminiu laikotarpiu remti unijos idj bajorij vert tik viena aikiai suvokta btinyb - sutelkti dviej valstybi karines pajgas ir finansinius iteklius kovai su grsmingai ir spariai stiprjania bei agresyvjania konkurente - Maskvos valstybe. Ji puoseljo toli siekianius planus prisijungti LDK slav teritorijas bei Livonij ir, kaip lygiavert Europos valstybi partner, varytis dl dominavimo Baltijos jroje ir Ryt bei Vidurio Europoje. Taiau 1566-1569 m. seimuose pirmieji paviet seimeliuose irinktieji LDK bajorijos atstovai, kaip ir Pon tarybos nariai, nebesutiko su lenk inkorporacine unijos koncepcija, kl slyg - isaugoti LDK kaip atskir valstyb. Nuo 1566 m. nuolat vykusios derybos dl unijos kelet kart buvo nutrukusios dl nesuderinam Lietuvos ir Lenkijos atstov pozicij. Prieikumo dvasia viepatavo ir 1569 m. sausio 10 d. darb pradjusiame specialiai unijai sudaryti Liubline sukviestame bendrame Lenkijos ir LDK atstov seime. LDK delegacijai Liublino seime vadovavo kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis. Jam aktyviai talkino emaitijos seninas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Chodkeviius bei pakancleris Eustachijus Valaviius. Stebtojais Liublino seime dalyvavo popieiaus legatas, Vokietijos imperatorius, vedijos karalius, Krymo chano, Turkijos sultono, Maskvos didiojo kunigaikio ir kit suinteresuot valstybi pasiuntiniai. Svarstydamos pateiktus unijos projektus, abi puss ir toliau laiksi prieing pozicij. Pirmoji seimo dalis baigsi be rezultat, 1569 m. kovo pradioje LDK delegacijai ivykus i Liublino. Lenkijos seimui reikalaujant, siekdamas palauti Lietuvos puss pasiprieinim, ygimantas Augustas ryosi vienaalikam, jos teritoriniam atskirumui ir valstybiniam savarankikumui prieikam aktui. Valdovo dekretais 1569 m. prie Lenkijos karalysts buvo prijungtos LDK teritorijos - Voluins ir Palenks, vliau Podols, Braclavo ir Kijevo vaivadijos. iais aktais ygimantas Augustas sulau visose privilegijose ir Lietuvos Statute rayt savo, kaip Lietuvos didiojo kunigaikio, priesaik nemainti LDK teritorijos. Voluins ir Palenks ems, kuriose daugiau nei kitur buvo unijos su Lenkija alinink, jau kovo mn. pradtos jungti prie Karalysts. LDK ikilo reali karo su Lenkija grsm. Jos politikams teko sprsti dilem - pradti dar vien kar ir faktikai sukilti prie Lietuvos didiojo kunigaikio ygimanto Augusto valdi, ar sudaryti reikalaujam unij. klausim 1569 m. kovo 20 d. Vilniuje svarst suauktas LDK didik suvaiavimas. Jame buvo nutarta pasisti Liublin 5 asmen delegacij, galiot pareikti Lenkijai oficial protest dl LDK teritorij aneksijos, ir prayti unijos klausim atidti iki kito seimo, kuriame Lietuva pateikt nauj, paviet seimeliuose aprobuot, unijos projekt. Lenkijos valdantysis luomas atsak tai 1569 m. balandio 23 d. paskelbdamas visuotin karin aukim unijai gyvendinti ginklu. Tokiu atviru grasinimu panaudoti jg Lenkijai pavyko pasiekti, kad unija bt sudaryta dar tais paiais 1569 metais. 1569 m. liepos 1 d. Liublino unijos aktas skelb, kad Lenkijos karalyst ir LDK sudaro vien valstyb, Respublik, kuri valdo vienas valdovas, yra vienas bendras statym leidiamasis organas - seimas, bendra usienio politika ir bendri pinigai. Valstybs valdovas, nesilaikant joki dinastini ryi, renkamas bendro Respublikos seimo ir Krokuvoje vainikuojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Panaikinamas atskiras Lietuvos didiojo kunigaikio rinkimas ir inauguracija Vilniuje. Abiej valstybi

bajorams, lenkams - LDK, LDK indigenams - Lenkijoje, buvo suteikta teis sigyti ir valdyti ems turtus bei visoje Respublikoje laisvai, be muit prekiauti j dvaruose iaugintais ir pagamintais produktais. Greta i vienijani dalyk kiekviena valstyb isaugojo savo pavadinim, teritorij, valstybs sienas, kariuomen, teis, id ir vis vykdomj valdi. LDK nebuvo taikoma dvar egzekucija - emvaldi teisi patikrinimas ir neteistai gyt emi grinimas valstybs idui. Teiss poiriu Liublino unija buvo tarptautin sutartis, kuri sudar 2 valstybs, turjusios tik bendr valdov, kuris buvo vienos valstybs karalius, o kitos - didysis kunigaiktis. i dviej valstybi seimai sudar sutart, kuri patvirtino bendras valdovas. Formaliai irint, atrodyt, kad Liublino unija buvo laisva valia sudaryta tarpvalstybin sutartis. Realiai - tai buvo dalins prievartos prie LDK aktas. Lietuvos valstyb, sudarydama sutart, buvo priversta padaryti nuolaid, kurios apribojo modernizavimo keliu jusios dinamikos visuomens ir valstybs suverenitet. Greitai paaikjo, kad is taip sunkiai pasiektas susijungimas nepatenkino ir Lenkijos. Unijos iniciatoriai Lenkijos magnatai ir bajorija, turj sav plan sukurti Vidurio ir Ryt Europoje galing, Lenkijos vienijam valstyb, io pagrindinio savo tikslo taip ir nepasiek. Nors Liublino akto tekste raytoji deklaracija, kad Lenkijos karalyst ir LDK yra vienas nedalomas, vienalytis knas, taip pat ne atskira, bet vienalyt Respublika, kuri dvi valstybes ir tautas vientis visuomen suliejo" atrod daug adanti, kiti to paio akto straipsniai aikiai prietaravo jai. Fakt, kad Respublika nebuvo vienalyt, unitarin valstyb, iandien pripasta visi tyrintojai. 1569 m. Liublino unija tapo ir ymiu tarptautiniu vykiu. Naujoji federacin Lenkijos ir Lietuvos valstyb, XVI a. antrojoje pusje turjusi madaug 7,5 milijono gyventoj, pagal dyd tapo viena didij Europos valstybi. Taiau sukurtasis didels, nevienalyts, daugiatauts, renkam monarch, danai svetimali, valdomos valstybs modelis jau XVI a. antrojoje pusje nebeatitiko Europos naujj laik valstybingumo raidos tendencijos: ten siviepatauja nacionalins centralizuotos valstybs su stipria valdia. iuo poiriu Liublino unija, teisinusi naujo valstybinio darinio - Abiej Taut Respublikos organizacinius principus, sukr ir tam tikras bsimo jo nuosmukio prielaidas. ygimantui Augustui buvo lemta baigti Gediminaii-Jogailaii dinastij. Ir treioji jo santuoka su Kotryna Habsburgaite nedav laukto pdinio. Tad nenuostabu, kad galingiausi XVI a. antrosios puss valdanij Europos dinastij atstov akys krypo pasiligojusio paskutinio Jogailaiio palikim - Respublikos sost. Laukimo atmosfera tvyrojo ir valstybs viduje. Aktyvioji visuomens dalis jau gyveno naujo karaliaus rinkim dvasia ir vis daniau kritikavo nueinant monarch. Bsim karaliaus rinkim klausim svarstydavo kiekvienas seimas. Asmeninis ygimantas Augusto populiarumas majo tiek Lenkijos, tiek ir LDK visuomense. vykdytoji magnat dvar egzekucija taip ir neisprend finansini Lenkijos karalysts ido problem. Egzekucininkai 1569 m. net reikalavo, kad karalius atsisakyt savo privaios paveldtos nuosavybs - motinos, karaliens Bonos, dvar. Judjimas, prasidjs Lenkijoje su kiu - apriboti magnat turtus ir galyb valstybje", paskutiniais ygimanto Augusto valdymo metais virto judjimu dl karaliaus valdios apribojimo. Daugianacionalins LDK politins tautos" atstovai, aplinkybi priversti, prisiek unijai, jausdami gili nuoskaud dl eistj protvi sukurtos Lietuvos valstybs suverenumo tradicij. Unijos partnerio - Lenkijos - siekimas visikai inkorporuoti LDK Karalyst ir net panaikinti istorin Lietuvos valstybs pavadinim, nors ir nevykdytas, virto sunkiai perengiamu slenksiu visoje tolesnje dviej valstybi santyki istorijoje. Patirti praradimai asocijavosi ir su Lenkij parmusiu paskutiniu Jogailaiiu. Nepatenkino unija ir paio ygimanto Augusto - politiko, stiprios karaliaus valdios

alininko, mginusio kompromisu sukurti galing Jogailaii monarchij. Treji paskutiniai jo gyvenimo metai atskleid naujai sukurtos valstybs vidinius prietaravimus ir bajor parlamentarizmo silpnsias puses. 1572 m. liepos 18 d. Lenkijoje, Knyine, mir paskutinis Gediminaii-Jogailaii dinastijos valdovas. ygimantas Augustas nepaliko ne tik sosto pdinio. Vis gyvenim blaksis tarp protvi Gediminaii sukurtos LDK, gytos Lenkijos karalysts bei dinastijos interes, mir nesubrs artim bendramini, savo idj puoseltoj bei tsj. Kai apibendrinami aptariamo laikotarpio LDK vidaus ir usienio politikos rezultatai, labiausiai akis krinta j prietaringumas. Valstybs valdymo ir administracijos, teiss ir teism reformos sutvirtino Lietuvos, kaip luomins valstybs, pamatus, paskatino tolesn jos raid. Jogailaii usienio politika, galima sakyti, nubrauk iuos laimjimus. Karas su Maskva per kelet XVI a. deimtmei padar tai, ko nesugebjo pasiekti Lenkijos politikai per 150 met, nuo XIV a. pabaigos svajoj apie unij su Lietuva. 1569 m. LDK buvo priversta sudaryti unij su Lenkija.

Lietuvos Didioji Kunigaiktyst Abiej Taut Respublikoje 1569-1795 metais

I. KRATAS IR MONS
1. SENOS IR NAUJOS PROBLEMOS PO LIUBLINO UNIJOS. 1569 m.
liepos 1 d. Liubline LDK ir Lenkijos Karalysts luom bei ygimanto Augusto aktais buvo paskelbta, kad sudaroma abiej valstybi unija. Naujoji federacin valstyb vadinosi Abiej Taut Respublika ar tiesiog Respublika. Tautomis buvo vadinama LDK ir Lenkijos bajorija, pabriant ne etnin, o politin svokos pus. Etnine prasme Respublika apm lietuvi, lenk, jau bebaigiani vieni nuo kit atsiskirti ukrainiei ir baltarusi emes. i unija, kurioje abi valstybs, visos j tautos gyvens 226 metus, verta ypatingo dmesio. Liublino unijos akt esm. Buvo skelbiama, kad sukuriama vienalyt Respublika, kurioje dvi valstybs, dvi j tautos susilieja vientis visuomen. Respublikoje turjo bti kartu renkamas bendras valdovas, vienu metu skelbiamas ir Lenkijos karaliumi, ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Bendras turjo bti ir seimas, jo atstov rmai bei senatas. pastarj turjo eiti analogiki LDK ir Lenkijos centrins bei vietins (vaivadij) valdios pareignai. Kartu turjo bti vykdoma usienio politika, suvienodinta teis bei pinigai ir, tai tuo metu atrod ypa svarbu, tiek lenkams, tiek lietuviams buvo garantuojama teis gyti ems vald ar pareigybi bet kurioje Respublikos dalyje. Tuo paiu metu iliko abiej valstybi centrins valdios pareignai, bendra Respublikos vyriausyb nebuvo sudaroma. Iliko atskiri idai, kariuomens, valstybs antspaud institutai, valstybi teritorij atskirumo supratimas. Buvo patvirtintos abiej taut anksiau gautos teiss ir privilegijos. Unijos aktuose ufiksuotos nuostatos reik, kad nors buvo sukurtos valstybs institucijos, jungianios LDK ir Lenkij vien valstyb - svarbiausia bendras valdovas ir bendras seimas - taiau jos abi unijoje neinyko, atskir vyriausybi dka ilaik savo valstybingumo ir didelio savarankikumo galimybes. Akivaizdu, kad Liublino unija buvo kompromisin. Lenkija, pritariant ygimantui Augustui, siek LDK prisijungti. To padaryti nepavyko net inaudojant LDK bajor ir didik nesutarimus, grsming LDK tarptautin padt (Livonijos karas), atplus nuo jos pietines emes bei Palenk. Vis dlto unijos aktuose buvo ufiksuotas Lenkijos siekis jei jau ne prisijungti LDK, tai bent vyrauti, pasisavinti unijos subjekto status, o LDK nustumti lyg ir unijos objekto bkl. Antai valdovas turjo bti renkamas bendrame seime, bet Lenkijoje, ten, Krokuvoje, ir karnuojamas, atskiras jo paklimas Lietuvos didiuoju kunigaikiu nebuvo numatytas. Kurios nors valstybs bajorijos nedalyvavimas valdovo rinkimuose negaljo sukliudyti j irinkti itaip Lenkija usitikrino veiksm laisv, LDK dl koki nors prieasi nedalyvaujant rinkimuose. Lenkija bet kok suvienodinim - teisi, pinig, - suprato kaip LDK prisitaikym prie lenkik norm. Teis bajorams sigyti ems ir pareigybi visoje Respublikoje atvr keli lenk kolonizacijai LDK. Taigi unijos aktai, skelb, kad sukurta Respublika, buvo nevienodai suprantami ir net prietaringai dst abiej valstybi bendrabvio slygas. Tiek LDK didikai, tiek bajorija nebuvo patenkinti visais unijos akt teiginiais, ribojaniais LDK savarankikum, kelianiais pavoj LDK lygiateisikumui su Lenkija, atverianiais lenkams keli LDK. Kijevo, Voluins, Podols atplimas, padidins nepasitikjim Lenkija, buvo laikoma nebaigtu reikalu. Pirmieji deimtmeiai po 1569 m. buvo LDK politini jg pastang pritaikyti unij savo interesams metas. Pirmieji tarpuvaldiai ir valdovo rinkimai. Henriko artikulai. 1572 m. liepos 7 d. mir bevaikis ygimantas Augustas. Naujo valdovo rinkim kampanijoje buvo sprendiama daug udavini: Respublikos bajorija ir didikai varsi dl takos valstybs valdymui (ypa smarkiai Lenkijoje) ir kartu kl valdov varanias slygas; kadangi stipriausi buvo usienio kandidatai, buvo svarstomos Respublikos tarptautins padties perspektyvos ir jas atsivelgiama; LDK politikai rpinosi sutvirtinti jos padt Respublikoje. Lenkijoje tarp daugybs kandidat daugiausia alinink turjo imperatoriaus Maksimiljono II Habsburgo

snus Ernestas, Pranczijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua, Rusijos caras Ivanas Rstusis ar jo snus Teodoras. LDK didik lyderiai Mikalojus Radvila Rudasis, Jonas Chodkeviius ir Mikalojus Kristupas Radvila Nalaitlis 1572 m., dar prie ygimanto Augusto mirt, sutar Lietuvos didiuoju kunigaikiu rinkti Ernest, apvesdin j su ygimanto Augusto seserimi Ona. inoma, jei jis patvirtins turimas teises ir laisves, priads LDK suteikti pareigybes bei seninijas tik jos bajorams, sugrins atpltas Kijevo, Voluins, Podols emes. Buvo tikimasi, kad itaip irinkt Lietuvos didj kunigaikt Lenkija bus priversta skelbti karaliumi ir jis taps visos Respublikos valdovu. Tarpuvaldiu LDK didikai stengsi nesivelti lenk tarpusavio ginus, veng j suvaiavim. met jie stengsi inaudoti LDK ir Lenkijos santykiams pakeisti -sulyginti j padt Respublikoje. Tai padaryti tiktasi tiek gyvendinus mintas slygas, tiek veriant Lenkij sutikti su LDK politiniais veiksmais. Taiau Habsburgai nesiryo priimti LDK silomas slygas. Tada lietuviai band dertis su Ivanu Rsiuoju dl LDK ir Rusijos unijos galimybi bei slyg. Ir tik paaikjus, kad ie planai nereals, LDK bajorijai nenorint nutraukti unij su Lenkija, o Rusijai demonstruojant karin jg Livonijoje, LDK atstovai savait pavlav 1573 m. balandio 13 d. atvyko elekcin seim Varuvoje. Gav Henriko Valua galiotinio paad vykdyti LDK didik reikalavimus, parm j per rinkimus. Respublikos delegacij, vykusi Paryi prisaikdinti ir parveti Henrik buvo paskirtas M. K. Radvila. Jis visaip demonstravo savarankikum: vyko Paryi atskirai nuo delegacijos, skelbsi atstovaujs LDK ir jos vardu paskelb atskir Henriko pripainimo Respublikos valdovu deklaracij. Henrikas Valua, dar Paryiuje prisieks laikytis vadinamj Henriko artikul ir Pacta conventa, 1574 m. vasario 21 d. buvo Krokuvoje karnuotas. Tarpuvaldiu, per rinkim kampanij, Respublikoje nuveiktas bene svarbiausias darbas parengti minti artikulai. Naujasis valdovas turjo prisiekti j laikytis, nepaeidinti. Paskutinis straipsnis sak: jei valdovas paeidia artikul nuostatas, jo valdiniai, t.y. Respublikos bajorija turi teis jam nepaklusti ir paalinti j i sosto. Valdovas ateityje turjo bti tik renkamas, 37 pav. Henrikas Valua pdinio pasirinkti jis negaljo. I senato turjo bti renkama 16 valdovo patarj. I j 4 turjo nuolat reziduoti prie valdovo ir valdyti Respublik kartu su juo. Seimas, taip pat varantis valdov, turjo bti aukiamas ne reiau kaip kas 2 metai. Be senato valdovas negaljo sprsti karo ir taikos reikal, be seimo - mokesi ir visuotinio aukimo kar. Tuo paiu metu buvo tvirtintos asmenins bajor teiss - ems ir jos turt nuosavyb bei tikybos laisv. Savo teiss sistemas turintys kratai, taigi ir LDK, gals jomis naudotis ir jas taisyti. Kitame dokumente, Pacta conventa, buvo idstyti konkrets Henriko Valua sipareigojimai Respublikai, daugiausia finansiniai ir kariniai. iais dokumentais buvo nustatytas naujo valdovo santykis su Respublika, jo sipareigojimai ir valdios apimtis. Palyginti net su Pranczija, jo valdios apribojimai neatrod labai dideli, viskas turjo priklausyti nuo realaus politini jg susiklostymo. Taiau Henrikas Valua, gavs ini apie brolio Pranczijos karaliaus Karolio IX mirt, jau 1574 m. birelio 18-19 d. nakt skubiai ir slapta ivyko i Krokuvos Pranczij ir tapo jos karaliumi. Pastangos j sulaikyti, vliau - susigrinti buvo bergdios. Prasidjo antras tarpuvaldis. Naujo valdovo rinkim kampanijos pradioje Lenkijoje ir vl populiariausi buvo Habsburg ir Maskvos kandidatai. LDK politikai vl puoseljo planus surengti LDK atskirus

rinkimus. Kandidatas buvo tas pats - Ernestas, slygos irgi tos paios. 1574 m. pabaigoje 1575 m. pradioje LDK net udar sien su Rusija, trukdydama lenkams susisiekti su Ivanu Rsiuoju, sulaik j pasiuntin, grtant i Maskvos su caro slygomis. 1575 m. pavasariop paaikjus, kad Habsburgai nerems atskir rinkim LDK, jos atstovai, visaip pabrdami valstybs savarankikum, m dalyvauti Respublikos seimuose. Elekciniame seime 1575 m., pabaigoje jie pasisak u daugumos Lenkijos didik remiam Maksimiljon II. Bajorams karaliumi paskelbus On ir jai pagalb paskyrus bsim vyr Transilvanijos vaivad Stepon Bator bei seimui suskilus, LDK atstovai sugro namo. LDK buvo stebimi vykiai Lenkijoje, skelbiama apie Maksimiljono palaikym, kartu tiriamos galimybs Lietuvos didiuoju kunigaikiu irinkti carait Teodor. Tuo metu Lenkijoje reikalai krypo Stepono Batoro naudai. 1576 m. balandio 5 d. jis buvo karnuotas lietuviams nedalyvaujant. LDK seimas tik 1576 m. birelio mnes, Steponui Batorui sitvirtinant Lenkijoje ir stiprjant Rusijos karinei grsmei, nutar pripainti j savo valdovu. Tik ikl slygas, i kuri bene svarbiausios buvo: Respublikos seimai turi vykti pakaitomis LDK ir Lenkijoje, LDK kariuomens vadais skirti tik jos bajorus, kompensuoti u atpltas emes. Steponui Batorui sipareigojus ias slygas patenkinti, LDK pasiuntiniai 1576 m. birelio 29 d. paskelb j Lietuvos didiuoju kunigaikiu ir Respublikos valdovu. Audringi 1572-1576 m. parod Liublino unijos gyvybingum. LDK politikai rimtai siek j ne iardyti, o sutvirtinti LDK padt. Svarbiausias j siekimas -atskiri rinkimai LDK - nebuvo gyvendintas. Taiau LDK pademonstruota savarankika politika tikinamai parod, kad ji nra ir nesiruoia bti Lenkijos dalimi, kaip kad galjo atrodyti tuoj po unijos. i politika, igautos nuolaidos (nors ne visos gyvendintos) pradjo faktik LDK valstybingumui nepalanki unijos akt viet perirjim, pabr dualistin Respublikos esm ir parod, kad su tuo reikia skaitytis. Kitas svarbus Respublikos gyvenimo reikinys buvo pamatini valstybs ir visuomenins santvarkos element, paskelbt Henriko artikuluose, suformulavimas ir teisinis tvirtinimas. Vykdyti iuos artikulus prisiek ir Steponas Batoras, jie tapo privalomi kiekvienam naujam valdovui. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst Steponui Batorui valdant 1576-1586 m. Susiklosius naujoms slygoms, Steponui Batorui kartu su vadovaujaniais LDK politikais teko sprsti kelerius metus apleistas senas problemas. Bajorija ir didikai tebesivar dl takos valstybs valdymui. Buvo svarbu politikai sureguliuoti vairi krikionik tikjim ipaintoj santykius. Visa tai stelb nebaigtas karas su Rusija dl Livonijos - besibaigianios paliaubos bet kuriuo metu galjo nutrkti. Nauja (tik nuo 1569 m.) buvo gyvenimas unijoje su Lenkija. Ne itin vaisingos buvo ir tarpuvaldi pastangos keisti unijos nuostatas taip, kad Respublikoje but tvirtintas LDK valstybingumas. ia valdovo ir LDK interesai ne visada sutapo, juos derinti nebuvo lengva. Unija su Lenkija pakeit LDK geopolitin padt. Lenkijos, kaip LDK sjungininks, statusas buvo tik sutvirtintas. Taiau jau mintas emi atplimas, Lenkijos potencialo nulemtas ir noriai pabriamas jos vyravimas unijoje, kurios aktai lenkams leido skverbtis LDK, kl ia nepasitikjim Lenkija, ir tai negaljo neveikti abiej Respublikos dali santyki. Praradus didel dal emi, sumajo LDK demografins, ekonomins, taigi ir karins galimybs. LDK silpnjo tuomet, kai nuolat grs Rusijos puolimas. Tai vert j siekti tvirt ryi su Lenkija. Antra vertus, iblso totori pavojus. Svarbiausi ir toliau buvo santykiai su Rusija, kuri plt ekspansij vakarus; tuo metu reikjo baigti kar su ja dl Livonijos. Rusija tebelaik umusi Polock, o paioje Livonijoje per tarpuvaldius, kol caras pretendavo Respublikos sost, didesni LDK ir Rusijos susidrim nebuvo. Jie atsinaujino Steponui Batorui umus t sost, ir karo ubaigimas tapo bene svarbiausiu io udaviniu, raytu ir Pacta conventa. Karo finansavimo reikalai buvo nelengvai sprendiami 15761582 m. Respublikos seimuose, LDK atstov bendruose (generaliniuose) seimeliuose, kuriuose

vykstantys seimus atstovai suderindavo veiksmus, bei atskirai valdovo aukiamose LDK arba Vilniaus konvokacijose. Jose daniausiai po valdovui nepalankiai pasibaigusio Respublikos seimo atskirai bdavo aptariami LDK reikalai ir pozicija. 1577 m. mokesius karui su Rusija rinkti nusprendusi LDK konvokacija buvo suaukta po t mokesi nepatvirtinusio 1576 m. Respublikos seimo. Karo metu jos dar buvo aukiamos 1578 ir 1580 metais. itaip lietuviams greitai sutinkant rinkti mokesius karui, lenkams delsiant, silant skelbti visuotin aukim, bet lietuviams nesutinkant praleisti per LDK emes Lenkijos paauktini, t.y. ginkluot bajor, pinigai karui buvo surinkti. Kariuomen samdyta skmingai, daug darbo turjo Vilniaus patrank liejykla. Vedinas LDK (1579 m. 23 000 kari, 1580 m. - 25 700, i j abu kartus po 10 000 paauktini) ir Lenkijos (atitinkamai 18 800 ir 23 800 kari) kariuomenmis, Steponas Batoras sureng pameiui 3 ygius. Jis siek nuo paios Rusijos atkirsti Livonijoje esanias jos pajgas. 1579 m. atsiimtas Polockas, 1580 m. paimta jau Rusijoje buvusi Velikije Luki tvirtov, 1582 m. apgultas Pskovas. Stepono Batoro laimjimai vert Ivan Rstj taikintis, 1582 m. sausio 15 d. Zapoljs Jame buvo pasiraytos paliaubos 10 met. LDK susigrino karo metu Rusijos uimtas emes, i pasitrauk i Livonijos. Karas isekino Rusij, ji kelis deimtmeius tapo nepavojingu kaimynu. Respublikos bajorai galjo daug daugiau dmesio skirti Livonijai, ir ia susikirto LDK ir Lenkijos bajor siekimai padaryti j sau priklausom. Lenkijos bajorai, mokj mokesius Livonijos karui, pretendavo j ir siek istumti LDK, kurios kariuomen per vis kar joje kovojo, paliaub metu saugojo pilis. Livonija buvo susieta unijos ryiais su abiem Respublikos valstybmis. Ginas persikl Respublikos seimus, taiau, valdant Steponui Batorui, nebuvo galutinai isprstas. Anot jo paio, Livonija liko LDK ir Lenkijos inioje. Karas labai veik ne tik krato kio bkl (mokesiai, kariuomens ygiai), bet ir visuomeninius santykius. Bajorija su didikais, apsiddami mokesiais savo karui ir dalyvaudami savo kare, inaudojo tai savo takai valstybs gyvenimui didinti. Steigta ir daugiau bajor savivaldos institucij. 1581 m. buvo ireikalauta steigti LDK vyriausij tribunol. J sudar bajor renkami teisjai, ir jis perm i valdovo teism apeliacijas dl paviet teism sprendim - i dar vienos bajorijos gyvenimo srities buvo istumtas valdovas. Dar 1569 m. buvo sudaryta komisija Lietuvos Statutui pataisyti ir parengti nauj redakcij. Bajorija ir ia reikalus pam savo rankas, pasirpinta, kad naujus Statuto straipsnius svarstyt ir tvirtint paviet seimeliai bei tam reikalui 1582 m. ir 1584 m. suauktos LDK konvokacijos.
38 pav. Steponas Batoras

Palyginti vieninga, palaikydama santykius su Lenkija ir valdovu, krato viduje LDK bajor visuomen toli grau nebuvo vieninga. Bajorijos ir didik prieikumas persimet visuomeniniame ir politiniame gyvenime vis labiau svarbius konfesinius santykius. Paradoksas, taiau tai vienijo socialiniu ir konfesiniu atvilgiu margas visos Respublikos bajorijos ir didik grupuotes. Antai 1574 m. LDK pasiuntinys pas Henrik Valua M. K. Radvila, visaip pabrdavs LDK savarankikum, kartu su Lenkijos katalikikja stovykla veik prie 1573 m. Varuvos konfederacijos akt, skelbus Respublikoje taik tarp skirtingai tikini ir tolerancij. Pirmaisiais metais po Liublino unijos didel grup politikai ikiliausi LDK didik perjo katalikyb. Tarp j buvo mintasis M. K. Radvila su broliais, J. Chodkeviius. Tai atitiko ir Stepono Batoro politik: jis laiksi tikybos tolerancijos, bendradarbiavo LDK ir su 39 pav. Lietuvos vyriausiojo tribunolo protestantais, ir su staiatikiais, visokeriopai rm katalik antspaudos, 1742 m. banyios institucijas ir ypa 1569 m. Lietuv pakviestus jzuitus. Ne tik kultriniu, bet ir politiniu vykiu tapo Vilniaus universiteto krimas. Lietuvos visuomen XVI a. antrojoje pusje aikiai jaut, kad trksta savos auktosios mokyklos. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protaseviius, jausdamas dalies visuomens param, iekojo galimybi Vilniuje kurti jzuit inioje bsiant universitet. Visi suprato, kaip jis reikalingas krato kultrai. Katalikikoji LDK stovykla taip pat tikjosi, kad universitetas taps katalikybs stiprinimo rankiu. Kaip tik ito bijojo protestantai, planav kurti ir savo universitet. Steponas Batoras palaik V. Protaseviiaus pastangas, bet kai 1579 m. reikjo tai oficialiai forminti, LDK kancleris kalvinistas M. Radvila Rudasis atsisak antspauduoti universiteto steigimo privilegij LDK valstybs antspaudu - ji be antspaudo negaliojo. Tik Steponui Batorui stipriai paspaudus, LDK maj antspaud prie privilegijos prikabino pakancleris Eustachas Valaviius. Taip teisikai buvo formintas Vilniaus universiteto krimas, greitai pateisinusio vien viltis, kit nuogstavimus. Jau 1580-1581 m. jo studentai pradjo susidrimus tikybos pagrindu Vilniaus gatvse. Kalvinistai tuo paiu atsak 1582 metais. LDK Stepon Bator prim altai, tik igavusi politini nuolaid paadus. LDK jo valdymo metu tebesiver i Liublino unijos akt paspst pinkli. Steponas Batoras smoningai buvo ne tik Lenkijos karaliumi, bet ir visos Respublikos valdovu. Nordamas vykdyti savarankik politik, jis inaudojo LDK ir Lenkijos nesutarimus. Nepasieks savo tiksl Respublikos seime, Steponas Batoras neveng aukti LDK konvokacij - Liublino unijos akt panaikinto LDK seimo tsj. Nepasidav Lenkijos bajor spaudimui ir neatidav iai Livonijos. Pagaliau pergal prie Rusij - visa tai stiprino Stepono Batoro autoritet LDK. Stipri padtis Respublikoje leido Steponui Batorui planuoti sujungti Respublik bei Rusij ir kartu su kitais sjungininkais istumti Turkij i Europos, ilaisvinti gimtj Vengrij. Mirtis, uklupusi Gardine 1586 m. gruodio 12 d., nutrauk iuos planus. Zigmanto Vazos rinkimas. Prasidjo jau treias per 17 Respublikos met tarpuvaldis, panaus pirmuosius: susipyn Lenkijos didik ir bajor grupuoi santykiai, savita LDK pozicija. Nebuvo tik Rusijos grsms. Net kandidatai buvo i ten pat: imperatoriaus Rudolfo Habsburgo brolis Maksimiljonas, Rusijos caras Teodoras, anksiau savo kandidatr klusio vedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaits snus Zigmantas. LDK tarp bajor bene populiariausias buvo Teodoras, o didik virns siejo savo planus su Maksimiljonu. Planai buvo tie patys - sustiprinti LDK padt Respublikoje. Ir

taktika ankstesn - LDK didikai, reikalaudami, kad Lenkija atsisakyt pretenzij Livonij, kad bt sutarta seimus pakaitomis aukti LDK ir Lenkijoje, o valdovas kas treti metai gyvent LDK, bei grasindami umirti draugysts ryius, atsisak dalyvauti valdovo rinkimuose. Lenkai nekreip dmesio lietuvi perspjimus ir rugpjt be lietuvi, formaliai laikydamiesi Liublino unijos akt nuostat, rinko valdov ir isirinko net du - Maksimiljon Habsburg ir Zigmant Vaz. Pastarasis buvo vedijos sosto pdinis, o Respublikos bajorij viliojo perspektyva sudaryti su ja unij, sjung prie Rusij ir prisijungti vedijos valdas Livonijoje (iaurs Estija). Zigmanto Vazos alinink gausjo, jis atvyko Krokuv ir 1587 m. gruodio 27 d. buvo karnuotas. LDK atstovai i karto prane abiems irinktiesiems, kad j nepripasta. Atrod, kad trkinja unijos ryiai, bet lietuviams buvo svarbu ne juos nutraukti, o tik pasiekti, kad bt patenkintos slygos, kurias pateik pas Zigmant Vaz atvykusi LDK delegacija. Dabar reikalauta pratsti paliaubas su Rusija - tam, gindamas vedijos interesus, prieinosi Zingmantas Vaza. Dl III Lietuvos Statuto patvirtinimo ir Livonijos prieinosi Lenkija. III Lietuvos Statute visai neminima unija su Lenkija. Todl kartais manoma, kad jis apskritai paneig Liublino unij. Bet apie tai Statute irgi n odio. Lenkams labiausiai nepatiko tikrai unijos aktams prietaraujanti nuostata em ir pareigybes LDK suteikti tik jos gyventojams. Turint galvoje santykius su Lenkija, didelis LDK laimjimas bt buvs ir ios nuostatos, ir viso Statuto patvirtinimas. Zigmantui Vazai buvo itin svarbu sutvarkyti santykius su LDK. 1588 m. sausio 27 d. jis sutiko sudaryti paliaubas, patvirtino III Lietuvos Statut, pasil kompromis - bendrai valdyti Livonij. LDK atstovai su tuo sutiko ir pripaino j Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Tarpuvaldis baigsi. I 19 po unijos prabgusi met (1569-1588 m.) LDK 13 met kariavo ar buvo sudariusi nuolat paeidinjamas trumpalaikes paliaubas su Rusija. Bene 5-eri metai - tai tarpuvaldiai, politikai nerams ir neproduktyvs. LDK buvo nepatenkinta unija su Lenkija ir vis laik stengsi isiverti i Lenkijos troktamo pirmavimo unijoje gniaut. Tai buvo ypatingas io laikotarpio poymis. Karas ir silpnino LDK, ir buvo panaudotas jos pozicijoms stiprinti. Greta savaimingai susirenkani LDK bajorijos suvaiavim tarpuvaldiais buvo teisinti unijos aktu panaikinti, bet Stepono Batoro danai aukiami faktiki LDK seimai - konvokacijos. Buvo parengtas bei priimtas III Lietuvos Statutas, ir simbolinis, ir realus ypatingos LDK vidins srangos, LDK kaip valstybs statuso Respublikoje gyvendinimo rankis ir laidas. Abiej Respublikos valstybi pastangomis pasiekta pergal prie Rusij sustiprino LDK tarptautin padt. Tuo paiu metu Livonija ilgam tapo pavojingu ir tarpusavio, ir regiono valstybi (vedija, Rusija) santyki tampos idiniu. LDK tarpuvaldi taktika sustiprino jos pozicijas unijoje. Taiau pasiekti ne visi tikslai, o susidaranios kritins situacijos vert LDK politikus galvoti apie kitokias priemones ateityje. Juo labiau, kad LDK bajor visuomen irgi nebuvo vieninga. Bajorijos ir didik santykiai vis dar keitsi, teisikai lyginant j padt. Bet gyvenimas rod, kad didikai inaudoja galimybes neileisti valstybs valdymo i savo rank. Didikai irgi niekad nebuvo vieningi, ir unijos slygomis, skirting politini nuostat, giminysts ryi, konfesini santyki pagrindu mezgsi j ryiai su partneriais Lenkijoje. Konfrontacij m keisti bendradarbiavimas, taiau neumirta saugoti LDK savarankikum - savo pozicij Respublikoje tvirtumo laid.

2. KRATAS TAIKOS IR KARO METAIS. Liublino unija pakeit ne tik valstybin LDK status, bet ir jos teritorij bei gyventoj skaii. Keitsi LDK demografinis, karinis, kinis potencialas, geopolitin padtis. Tai veik tiek LDK vidaus rink, tiek ypa santykius su kaimynais. Keitsi LDK poreikiai ir galimybs, jiems didiul tak dar dar kaimynini valstybi raida. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorija ir sienos po Liublino unijos. Atplus nuo LDK Palenk, Voluin, Kijev ir Podol, 1569 m. LDK um apie 297 000 km2 plot. Siena su Prsija vakaruose iliko nepakitusi. ia LDK, kaip ir anksiau, turjo tik siaur ijim prie Baltijos jros ties Palanga ir ventja. Dinamika buvo siena rytuose su Rusijos valstybe tapusia Maskvos Didija Kunigaiktyste. Livonijos ir XVII a. karai stumd i sien vakarus ar rytus. Svarbiausias objektas buvo Smolenskas, kuris po XVII a. pradios kar sugro j LDK, o po XVII a. vidurio kar galutinai atiteko Rusijai, 1667 m. Andrusavo taika ufiksuota siena i esms nesikeit iki I Respublikos padalijimo 1772 metais. 1569 m. pasikeit LDK ir Lenkijos siena. Iskyrus jos iaurin dal, siena pasistmjo rytus, atsirado didel jos atkarpa, nutsusi i vakar rytus iki sienos su Rusija ir skirianti LDK ir Lenkijai atitekusias buvusias LDK emes. Dviej visai savarankik, nors ir asmenine unija sujungt valstybi siena tapo konfederacins valstybs vidaus siena. Bet ji liko siena tarp Respublikos valstybi. Valdovui pervaiavus i Lenkijos LDK, nustodavo veikti Lenkijos pareign -maral, kit dvaro urd - kompetencija, o j pareigas perimdavo atitinkami LDK pareignai. Nei LDK, nei Lenkijos kariuomen negaljo be kitos valstybs sutikimo pereiti i sien. Lenkijos bajorui siena buvo riba, u kurios jis negaljo gauti pareigybi ir emi, taigi prasidjo ne jo valstyb. LDK visuomen ir politikai seimuose ar kasdieniniame gyvenime saugojo ir gyn valstybin LDK ir Lenkijos sienos status. iaurs vakaruose LDK siena su buvusia Livonija nepakito, tik ji tapo Respublikos vidaus siena. Didioji Livonijos dalis (be iaurs Estijos) po Livonijos karo tapo bendra LDK ir Lenkijos valda (toks jos statusas galutinai buvo ufiksuotas 1589 m.). pietus nuo Dauguvos atsirado Respublikos vasalas Kuro kunigaiktyst, iaur nuo jos - 3 Livonijos prezidatai (vaivadijos nuo 1598 m.) Vendeno (Csi), Dorpato (Tartu) ir Piarnu. Po XVII a. pradios kar su vedija pagal 1629 m. Altmarko sutart didioji Livonijos dalis atiteko vedijai. Respublikai liko tik pietrytin dalis (dabartin Latgala), i jos buvo sudaryta Livonijos vaivadija. XVIII a. pradioje per iaurs kar vedijos valdose sitvirtino Rusija, ir ia tapusi Respublikos kaimyne. Gyventojai. LDK gyventoj skaii sunku apskaiiuoti, nes j suraym iki 17891790 m. nebuvo. Istorikai naudojasi mokesi rejestrais, nors ie turi daug trkum: ne visi ilik, danai skirtingi apskaitos principai, nurodomos apmokestinam ki (dm), ne moni skaiius. Tenka papildomai skaiiuoti neapmokestinamus kius (manoma, kad juose gyvendavo iki 15% vis gyventoj), aikintis, kiek moni gyveno dme (nuomons svyruoja nuo 5,5 iki 8 moni). Todl lentelje pateikiami

Lietuvos Didioji Kunigaiktyst XVI a. antroje pusje

XVI - XVIII a. LDK gyventoj apskaiiavimai yra apytikriai, dar tenka atsivelgti valstybs teritorijos kait.
Metai Gyventoj skaiius* Gyventoj tankumas 1 km2 1569 apie 1650 apie 1670 1690 1717 1790 4 000 000 4 550 000 2 350 000 2 840 000 1 850 000 3 600 000 13,4 15,3 7,8 9,5 6,7 16,3 be Smolensko vaivadijos Pastabos

Respublika po I padalijimo

* 1 dmas - 8 mons

Lietuvik vaivadij ir paviet, emaitijos, Vilniaus vaivadijos (be Breslaujos pavieto rytins dalies) ir Trak vaivadijos (be Gardino pavieto pietins dalies) gyventoj apie 1650 m. bta 1 700 000 arba 37,5% vis LDK gyventoj, apie 1670 m. - 1 030 000 arba 44%. Gyventoj tankumas ia buvo didesnis negu visoje valstybje 1650 m. apie 20 moni 1 km2,1670 m. -12 moni. Panaus tankumas buvo ir gud emi vakarinje dalyje - Bresto, Volkovysko, Slanimo, Gardino pavietuose. Apie 1650 m. reiausiai gyventa Minsko vaivadijoje-5,4 mogaus 1 km2 , apie 10 moni 1 km2 -Polocko, Mstislavlio vaivadijose, Naugarduko, Breslaujos, Pinsko, Vitebsko pavietuose. LDK XVII-XVIII a. patyr 2 didiules demografines krizes. XVII a. viduryje ji prarado apie 48% gyventoj, XVIII a. pradioje, dar neatsigavusi po pirmosios krizs, vl neteko 35% gyventoj. Tik XVIII a. vidurys ir antroji pus buvo palanks. Gyventoj skaiius tuo metu didjo spariau negu Vakar Europoje, ir prieaugis sudar 13-16%. XVIII a. pabaigoje LDK gyventoj tankumas pagaliau virijo 1650 m. lyg. Demografini krizi prieasi buvo daug. Jos sutapo su karo veiksmais LDK teritorijoje, o j metu gyventoj nuostoliai buvo dideli miestuose, kaimas daugiau kentjo nuo kariuomens plim. Deimtys tkstani moni, daugiausia i gud emi, buvo ivedami Rusij. Apie 1665 m. 10% Maskvos gyventoj buvo ivetieji i LDK. i nuostoli negaljo kompensuoti XVII-XVIII a. vis didjantis bgli i Rusijos srautas. Vadinamj maskoli bta visoje LDK, net emaitijoje. Labiausiai gyventoj skaiius majo dl nederli ir bado bei epidemij. Kad ir reiau negu viduramiais, nederlius ir badas LDK itiko 1657-1658 m., 1668-1669 m., 1677-1678 m, 1695 m., 1708-1711 m., 1741-1742 metais. Prie bado prisiddavo epidemij, daniausiai maro, protrkiai: 1624-1628 m., 1655-1658 metais. Per 1709-1711 m. LDK pasiekusi III maro pandemij ypa nukentjo vakarins, lietuvikos valstybs sritys, taip pat Maoji Lietuva Prsijos karalystje. ia imir

iki puss vis gyventoj. Didiausios demografins krizs itiko, kai vienu metu sutapo visos svarbiausios prieastys - badas, maras, karas. Ir tik apie XVIII a. vidur, kai retesni tapo bado metai ir nebesikartojo epidemijos, gyventoj m spariai daugti. Demografins krizs keit etnin (kalb) situacij lietuvi ir gud paribyje. XIII-XVI a. nesikeitusi i etnos riba po XVII a. vidurio nuostoli m judti. Amenos, Lydos, Gardino pavietuose gausjo, Vilniaus apylinkse m rastis gudikai kalbanij. Ypa tai pastebima po 17091711 m. maro, kurio metu vakarin LDK dalis nukentjo labiau u rytin. Tebesits gud skaidymasis, baltarusi (baltgudi) ir ukrainiei taut susidarymas. Nemaai prie to prisidjo ir teritoriniai LDK pakitimai. LDK ir Lenkijos siena, nors ir atvira, m skirti ias tautas, buvusi LDK emi ukrainieiai spariai suartjo su Lenkijos karalysts ukrainieiais rusinais. XVI-XVIII a. altiniuose nra ini 40 pav. 1710 m. maras Vilniuje apie koki nors masikesn imigracij i Lenkijos ar vokikai kalbani krat. Dl tam tikr cech sistemos nulemt prieasi vyko amatinink judjimas, i Livonijos persikl iek tiek bajor, Lietuv pasiek i tvyns pasitraukusi kot banga. Bet tai buvo negauss neesminiai procesai. I esms nesikeit karaim ir totori padtis, tik pastarieji m prarasti savo kalb, ilaikydami musulmon tikyb. Tik yd XVII-XVIII a. LDK vis gausjo. J atsiradimo aplinkybs nra aikios. Pagrstai abejojama XIV a. pabaigos Vytauto privilegij ydams tikrumu. Vis dlto XIVXV a. sandra buvo yd krimosi LDK pradia. Jie trauk i Vakar Europos per Lenkij, tik XVI a. viduryje emaitijoje atsirado ateivi i Prsijos. XV-XVI a. ydai daugiausia telksi Bresto, Gardino, Pinsko areale, Voluinje. 1623 m. kurt LDK yd seim jo trij mint miest bendruomens. Tik 1652 m. prisijung Vilniaus bendruomen, nors yd Vilniuje gausiau gyventa jau XVI a. pabaigoje. XVIII a. yd seim atstovus dar sisdavo Slucko, Smurgaini, Naugarduko, Minsko, Polocko, emaii apygardos. 1766 m. LDK gyveno 157 000 yd - apie 5% LDK gyventoj. Paioje Lietuvoje j m spariai daugti po XVIII a. pradios demografins krizs. LDK ydai XVII-XVIII a. sukr savo infrastruktr - seim, kahalus ir j padalinius, steig sinagogas, vietimo ir kredito sistemas, tapo savaiminga ir kikai reikminga krato gyventoj dalimi. Jie daugiausia krsi miestuose ir miesteliuose, globojami i savinink ir ypa katalik banyios. XVIII a. neretame miestelyje ydai sudar daugiau negu pus gyventoj. Neivengta nuolat plyksteljani yd ir miestiei bei miesteln konflikt. Jie netapdavo masiki, religiniai kaltinimai ydams bdavo reti, abipuss ekonomins pretenzijos, konkurencija tarp yd bei j globj ir miestiei bei miesteln darsi nuolatins. Demografins krizs neturjo didels takos gyventoj socialiniam pasiskirstymui - nuo bado daugiau kentjo valstieiai ir miestieiai, nuo karo veiksm bajorai ir miestieiai. LDK vis laik gyveno itin daug bajor - apie 5-6%. Lietuvoje bajor

bta iki 10-11%, gud emse jau maiau, 3-3,5%. Prie XVII a. vidurio kriz miestuose gyveno apie 15% gyventoj, po karo - tik 12%, miestai nukentjo labiausiai. XVIII a. antrojoje pusje is procentas po truput augo. Didiausi gyventoj dal, apie 75-80%, sudar valstieiai. Bet dl didelio bajor skaiiaus, nors turtiniu atvilgiu jie buvo susisluoksniav, LDK vidaus santvarka ir valstybs politika darsi perdm bajorika. kio ir visuomens raidos kryptys. Liublino unija 1569 m. nebuvo kokia nors LDK socialins ir ekonomins raidos riba. Tebesits jau XVI a. pirmojoje pusje ir ypa amiaus viduryje matomas kio pakilimas. Valdovo emse buvo baigiama Valak reforma, pajamos i j apie 1588 m. siek 82 000 kap grai ir virijo ikireformines 4 kartus. Valdovo pavyzdiu sek ir palivarkus steig stambs ir net vidutiniai emvaldiai. Jie stengsi didinti gamyb savo valdose, nes valdovas savo fondo emes faktikai jau buvo idalijs. Didel grud ir miko mediagos paklausa Vakar Europoje skatino prekin gamyb palivarkuose bei mik eksploatacij. i preki eksportas buvo ypa naudingas bajorams, kurie dar XVI a. viduryje isikovojo teis be muit iveti usien savo kyje pagamintas prekes. Beveik visuotinai bajor-kar keit bajoras-kininkas, vis pirma besirpinantis gamyba savo kyje ir gamini realizavimu, iekantis papildomo udarbio, bet nenoriai einantis visuotin aukim ar mokantis mokesius karo reikalams. Tokio bajoro pavyzdiu gali bti Vilniaus pavieto bajoras Merkelis Petkeviius (f 1608 m.), inomas reformacijos veikjas. Jis intensyviai supirkinjo em, vertsi mokesi atpirkimu, prisidurdavo Vilniaus ems teismo ratininko pajamas. Galutinai susiklost ir stambios emvaldos sistema. Bajorija gijo teis laisvai disponuoti nuosava eme, didjo ems apyvarta. Stambiausiai privaiai emvaldai apsaugoti imta naudoti ordinacij institut, t.y. valdos neskaldomos. Pirmosios LDK buvo 1586 m. paskelbtos Radvil Nesvyiaus ir Klecko ordinacijos. Be privai vald, didik rankose atsidurdavo ir gausios valstybs ems, daniausiai iki gyvos galvos gaunamos valdyti seninijos. Radvilos, Chodkeviiai, Sapiegos, XVII a. antrojoje pusje Pacai, XVIII a. artoriskiai, Tyzenhauzai, Chreptaviiai, dar keletas ar keliolika gimini turdavo savo rankose tkstanius valstiei ki. Jie bdavo didik politins galybs pagrindas. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradioje pakilim igyveno ir miestai. Preki i LDK paklausa ir pinig apyvarta buvo tokia didel, kad miestai atlaik prekybin bajor konkurencij, j tinklas darsi tankesnis. Vien vakarinje, lietuvikoje valstybs dalyje miest teises gavo valdovo emse i nedideli miesteli iaug Merkin (1569 m.), Vitytis (1570 m.), Alytus (1581 m.), Lyda (1590 m.), Virbalis (1593 m.), Lazdijai (1597 m.), Jurbarkas (1611 m.), Jonikis (1616 m.), privaiose didik valdose - Skuodas (1572 m.), Birai (1589 m.), Kdainiai (1590 m.), Kretinga (1609 m.). I miest pirmavo Vilnius, buvs didiausias prekybos keli mazgas, kur prekes sausuma pirkliai gabendavo i Ryt ir Vakar Europos, bei Kaunas -svarbiausias prekybos Nemuno baseino vandens keliais centras. Rytinje LDK dalyje greitai didjo prie prekybos kelio i Maskvos Vakar Europ stovjusio Mogiliovo reikm. Svarbus buvo ir Dauguvos vandens kelias Ryg. Taiau antrja baudiavos laida vadinamoje kaime susiklosiusioje palivarkinje-baudiavinje sistemoje ir bajor kinje hegemonijoje gldjo LDK.ekonominei raidai nepalanks reikiniai. Valstiei baudiavinimas ir atodirbins rentos, lao vyravimas (iskyrus emaitij) maino valstiei perkamj gali. Bajor prekybins privilegijos buvo jiems vieniems palankios. Dl to siaurjo vidaus rinka ir ilgainiui m blogti miest bkl. Tiek prekiaujantys bajorai, tiek miestieiai pirkliai dl suvarym Baltijos uostuose buvo atskirti nuo Vakar Europos rink. LDK iaurin dalis, Dauguvos ir Lielups baseinai buvo Rygos

ekonominis unugaris, Nemuno ir Vakar Bugo basein kratai priklaus nuo Dancigo (Gdansko) ir kit Prs miest, taip pat ir nuo smarkiai kylanio Karaliauiaus. Didel prekybos pelno dalis nussdavo Dancigo ir Rygos pirkli kasose, nepasiekdavo gamintoj ir eksportuotoj. XVII a. treiajame deimtmetyje m mati grd ir miko mediagos paklausa Vakar Europoje, smuko pinig vert. LDK kyje, dar apsunkintame su karais susijusi faktori, m reiktis sstingio poymiai: XVII a. vidurio politin ir demografin kriz sudav jau pradjusiam smukti LDK 41 pav. Merkins miesto herbinis kiui nepaprastai skaud smg. Reikjo atgaivinti ir kaim, ir antspaudas, XVIII a. pab. miestus. Kaime buvo atsisakoma palivark, vl m vyrauti pinigin renta, inas, verts valstieius gaminti rinkai, valstieiai gavo iniciatyvos. Tai padjo kaimui atsigauti, nors ir sunkiai bei ltai. ios kininkavimo krypties nepakeit ir XVIII a. pradios karo sukelta nauja didel kriz. XVIII a. viduryje LDK kaimas jau buvo atsigavs tiek kikai, tiek demografikai, pasiek XVII a. pirmosios puss lyg. Didiausi paang padar kis t region, kur nuosekliausiai buvo taikomas inas ir geriausiai inaudojama geografin padtis. Lietuvikose emse taip kininkavo emaitija, beveik neinojusi palivark, kratas valstiei-ininink ir smulki bajor, tiesiogiai parduodavusi savo produkcij artim Baltijos uost - Rygos, Liepojos, Klaipdos, Karaliauiaus - pirkliams. Rygos artum ir didel lin paklaus skmingai inaudojo iaurin Lietuva. Tuo paiu metu m rykti Ryt Lietuvos, Nemuno ir Neries tarpupio slyginis atsilikimas dl itin gili demografini krizi, blogesni gamtini (dirvoemis) ir geografini (atstumas iki uost) slyg, gajausi, nepaisant visko, palivarko tradicij. Po XVII a. vidurio suiruts sunkiai atsigavo ir LDK miest gyvenimas. Maieji provincijos miestai agrarizavosi, bajor, ypa stambij ir vidutini emvaldi kin hegemonija trauk miestiei ryius su usienio pirkliais. Miestiei pirkli viet vis daniau um didiko samdytas prekybos agentas. XVII a. antrojoje pusje ir ypa XVIII a. LDK miestuose ir miesteliuose apsigyvenantys ydai, taip pat danai susij kliento santykiais su bajorais ir dvasininkais, buvo miestiei ir miesteln konkurentai. Miestiei ir miesteln bendruomens bei yd bendruomens, gyvendamos greta, nesusiliedavo ir varsi vienos su kitomis, bet tai nebuvo laisva konkurencija, nes bajorija naudojosi vienais prie kitus. Antra vertus, ydai, j kapitalas buvo integrali LDK visuomens ir kio dalis, labai padjo atkurti LDK k po XVIII a. pradios suiruts. Kiek greiiau negu maieji miestai atsigaudavo didmiesiai. Turjo reikms j kinis potencialas, stipresni ryiai su kit miest, taip pat ir usienio, partneriais. Danai svarbu buvo ne kins, o visuomenins ir politins aplinkybs. Antai Vilnius po abiej didij krizi atstatytas greiiau negu Kaunas, iliks beveik vien biurgeri, pirkli ir amatinink miestu. Vilniui labai padjo LDK sostins statusas, nors ir apkarpytas po 1569 m. Liublino unijos. ia gausiai krsi didikai, norj bti ariau valdios institucij, buvo gausu vienuolyn, veik universitetas. ios institucijos ir miesto gyventoj grups 42 pav. Suvalk miesto antspaudas, XVIII a. bajorai, dvasininkai, studentai - nesusiliejo su miestiei bendruomene, bet, gyvendamos greta ir palaikydamos vairiapusius santykius, reng visuomens modernizavim. XVIII a. antrojoje pusje LDK jau buvo i esms atsigavusi po XVII a. vidurio ir XVIII a. pradios suirui, atkrusi k ir demografin potencial. Antra vertus, kio struktra buvo nesudtinga, visk lm ems kis, pramons tebuvo uuomazgos. Vakar Europoje vl klostsi

Ryt Europos grd ir kit ems kio produkt gamintojams palanki konjunktra, toliau paradoksaliai tvirtinusi LDK kio vienpusikum, versdama j, kaip ir kaimyninius kratus, Europos aliav priedliu. Karo faktorius. Didel savo istorijos dal LDK kariavo. Kariauta su kaimynais, kariauta ir alies viduje - ar valstiei, ar didik grupuoi maitai ir tarpusavio karai. Liublino unija buvo sudaryta Livonijos karo metu. I XVI a. 31 met po Liublino unijos bene 15 met kariauta. XVII a. kariauta 56 metus. XVII-XVIII a. sandra ir pirmas deimtmetis vl buvo kar laikas. Sakydami kariauta" turime galvoje ne tik karo veiksmus, bet ir vis valstybs bkl per kar. Karo veiksmus gana danai pertraukdavo paliaubos. Taiau paliaubos dar nebuvo taika, j metu tekdavo palaikyti padidint karin parengt - organizuoti ir ilaikyti kariuomen, karui rinkti mokesius, sudaryti biudet. Vis dlto akivaizdiausi poveik kratui dar karo veiksmai, j metu patirti demografiniai ir kio nuostoliai. XVI a. antrojoje pusje - XVII a. pirmajame tredalyje karo veiksmai daugiausia paliet bendras Respublikos valdas Livonij bei Kur, taip pat iaurrytines ir rytines LDK vaivadijas - Polocko, Vitebsko, Mstislavlio, Smolensko. Pietrytines LDK emes tepasiekdavo Ukrainos kazok sukilimai 1594-1596 m. ir 1648-1654 metais. Taigi tuo metu nuo karo daugiausia kentjo LDK gud ems. Taiau ir lietuvi ems, buvusios tolliau nuo karo veiksm teatro, nebuvo apsaugotos. 1625 m. vedai eng lietuvi emes ir ia pirmj sugriov Bir pil. Bet iki XVII a. vidurio lietuvi ems daugiau kentjo nuo savo kariuomens, nuo grtani i karo, negaunani atlyginimo ir plikaujani alginink i Livonijos fronto ar avantirist, dalyvavusi apsiaukli Dimitr aferoje Rusijoje. Visa LDK karo veiksm teatru tapo per XVII a. vidurio karus. Lietuvi emes kirto vedijos ir Rusijos laikinai ugrobt emi riba. Rusija laik savo okupacines gulas LDK pilyse kelerius metus. Per kar buvo patirti didiausi nuostoliai ir didiausiose teritorijose. Su jais tegalima lyginti XVII-XVIII a. sandros vidaus kar ir iaurs karo nuostolius. Tada, ypa XVIII a. pirmajame deimtmetyje, visa LDK teritorija vl tapo arba karo veiksm vieta, arba per j vairiomis kryptimis traukdavo usienio kariuomens. Dar 1678 m. ved daliniai ygiavo per emaitij i Livonijos Prsij, o po iaurs karo LDK nuolat stovjo Rusijos gulos, jos kariuomen per LDK trauk kar dl Respublikos sosto 1733-1735 m. ir Septyneri met karo 1756-1763 m. kovos veiksm teatrus. Svetimos kariuomens nuolatinis buvimas LDK turjo ne tik didel politin reikm (apie tai vliau), bet ir prisidjo prie kio destabilizavimo, sunkino visuomens gyvenim. LDK nuolatins kariuomens nebuvo, karui bdavo skelbiamas visuotinis bajor aukimas ar samdomi algininkai. Pagrindin bajorijos prievol valstybei tebebuvo ems arba karo prievol. Taiau kininkaujantys bajorai vis nenoriau eidavo paauktin kariuomen, nors ir nenorjo jos visai atsisakyti - tai buvo vienas i svarbiausi luomo poymi. Todl XVII a. keitsi ios prievols atlikimo forma, nuo 1613 m. vis daniau bajorai sisdavo aukim savo lomis samdomus paviet alginink brius. Svarbiausius postus valstybje uimantys didikai, kartu ir didiausi emvaldiai - Radvilos, Sapiegos, Pacai ir kiti - ilaikydavo privaius kariuomens dalinius. Didik pareiga buvo visuotin aukim stoti su j valdas atitinkaniu kari skaiiumi. Vis dlto paauktins kariuomens, vietoj jos statom paviet alginink ir privai didik dalini karui neuteko. Valstybei ir valdovui tekdavo samdyti papildomus kari kontingentus, ir j reikm per vis XVII a. didjo. Daugiausia samdydavo pstinink brius, taip pat artileristus, reiau raitelius - ia vyravo paauktiniai. Per kar visuomen imdavo slgti papildomi mokesiai, kuriuos aprobuoti bdavo priverstas Respublikos seimas ar LDK konvokacijos. Didioji ilaid dalis bdavo skiriama samdomai kariuomenei, jai apginkluoti ir apmokti. Antai 1600-1611 m. tiems reikalams skirta 97,6% t met ilaid, 1621-1630 m. - 77%. I viso 1600-1630 m. karo reikalams ileista per 6,5 milijono auksini. Karui renkami mokesiai slg ir tolimas nuo karo veiksm valstybs emes, sekino jos finansus, trikd kio raid.

1717 m., Rusijai spaudiant, Respublikoje buvo padaryta karin-fiskalin reforma, nustatyti pastovs mokesiai nuolatinei kariuomenei. Dabar kariuomen nebeturjo priklausyti nuo eilinio seimo nutarimo dl mokesi jai ilaikyti. Antra vertus, buvo nustatytas labai sumaintas kariuomens dydis - Respublikoje 24 200 kari, i kuri LDK - 6 200. Si kariuomen buvo aikiai per maa Respublikos sienoms ginti, bet reform bajorija sutiko palankiai, nes ir mokesius reikjo mokti nedidelius. Po Liublino unijos iki XVIII a. antrosios puss LDK raid veik Europos aliav periferijoje nuo XVII a. pradios blogjanti ekonomin konjunktra. Valstybs bkl sunkino nuolatiniai karai ir epidemijos, sukeldav demografines ir kio krizes. Tokiomis slygomis tiek LDK, tiek ir visa Respublika nepajg engti ekonomins ir socialins paangos keliu neatsilikdama nuo Vakar Europos, taip pat patyrusios krizi, taiau ir pajgusios inaudoti palankias pasaulio raidos tendencijas. LDK igyveno socialins raidos ssting. Viena rykiausi jo apraik buvo LDK virtimas vieno bajor luomo valstybe. Bajorai nustelb net valdovo institucij.

3. BAJORAI IR J VALSTYB. Bajorai ir didikai. Bajorija buvo svarbiausias Respublikos luomas, ios valstybs subjektas. Toki pozicij tiek LDK, tiek Lenkijoje ji isikovojo dar prie Liublino unij. Lenkijos bajor teiss XVI a. buvo sektinas visuomens modelis LDK bajorijai, nors itai atsirasdavo ir daugelis specifini reikal. Bajor gyvenime didjo nuosavybs, ypa ems, ir asmens nelieiamybs garantij reikm. O tie dalykai labai susij su prievolmis valstybei, bajor pareigomis -valstybs gynyba, taigi ir usienio politikos tvarkymu. Btinyb sprsti iuos visiems bajorams svarbius valstybs gyvavimo reikalus vienijo bajorij kaip valstybin jg. Kiekvienas bajoras turjo bti valstybininkas. Unijos ivakarse buvo pripainta laisv moni, bajor lygyb prie statymus, nepaisant tautini bei tikybos skirtum ir ponams, virutiniam bajorijos sluoksniui, atsisakius atskir teism. Taigi nauj valstyb Respublikos bajorai eng formaliai lygs. Unijos akt numatyta valstybs santvarka dar j bajor nuosavybe, o valstieius ir miestieius ignoravo. Tai atitiko laiko dvasi ir visuomens raidos lyg. ia, gal kiek pavluotai, reikia paaikinti, kad, kalbdami apie bajorij, turime galvoje jau ne tik plaiuosius bajor sluoksnius, bet ir formaliai su jais sulygintus didikus, ponus. Bajorija plaija prasme buvo teisikai vientisas luomas, taiau pagal visuomenin ir politin bei ekonomin gali susiskaids kelis sluoksnius. Gausiausia buvo smulkioji ir vidutin bajorija-emvaldiai, turdav vien, kelet, ar net keliolik kaim (nelygu j dydis) su priklausomais valstieiais, nedidel palivark ar dvaro arimus. Tai buvo politikai aktyvus sluoksnis, sugebdavs formuluoti konkreius siekimus, ginti juos paviet seimeliuose, seime ir pas valdov. Daniausiai i vidutiniosios bajorijos ikildavo paviet bajor institucij pareignai, pasiuntiniai seim. Vis dlto i io sluoksnio LDK neikilo bajor lyderi ar garsesni savarankik valstybs ideolog. Bajorijos politin gyvenim kontroliavo didikai, ir po Liublino unijos LDK nebuvo tokio organizuoto bajor judjimo prie didikus, kaip kaimyninje Lenkijoje. Danas bajoras buvo susijs su kaimynu didiku - ar pelninga tarnyba io dvare bei valdose, ar protekcija valdovo dvare, ar parama siekiant pavieto pareigybi ir pan. Dar labiau nuo didik priklaus plikbajoriai, t. y. maaemiai bajorai, neturj valstiei, ar net visai beemiai. Jie privaljo stoti visuotin aukim ir turjo teis dalyvauti seimeliuose - ir jie buvo bajorai. Tos dvi aplinkybs kl j vert, didikai viliojo juos alinink gretas seimeliuose ar konfederacij metu, nors XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmajame tredalyje tas viliojimas dar netapo toks, kaip XVII a. pabaigoje - XVIII a. - didikas ar jo pareignas keliomis statinmis nugirdyt plikbajori gerklmis ir kardais sprsdavo paviet reikalus. Aptardami bajorijos sluoksnius, nuolat turjome prisiminti didikus. I ties, ir sulyginus daugumos bajor bei pon teises, pastarieji ilaik savo iskirtin padt valstybje. Po Liublino unijos nebeliko Pon tarybos, jos viet um Respublikos senatas. LDK centro bei emi pareignai, sudarant unij, nebuvo keiiami, ir buv Pon tarybos vadai ilaik savo tradicines auktas pozicijas visuomenje ir valstybje. Taiau, panaikinus teisin rib tarp bajor ir pon, XVI a. pabaigoje XVIII a. LDK visuomenje buvo sunku nubrti aiki rib tarp bajor ir didik, kurie skyrsi jau ne teisiniais, kitais aspektais. Ne kiekvienas senatorius laikytinas didiku. Tik kelios LDK gimins stelb kitas ikilesnes ir daugum bajor savo turtais, karta i kartos isaugomomis svarbiausiomis LDK pareigybmis ir politine galia, sugebjimu sutelkti prie savs maesnio rango politikus ir juos panaudoti savo tikslams pasiekti. Per vis LDK istorij nuo XV a. vidurio tokias pozicijas ilaik Radvilos. Po Liublino unijos iki XVII a. vidurio jie buvo neginytini lyderiai ir tik XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. uleido iek tiek senj pozicij. Per XVI a. ilgam ikilo Sapiegos. Buvo ir daugiau gimini, isilaikiusi piramids viruje kelias kartas i eils, taiau ilgainiui pasitraukusi antrj plan. XVI a. pabaigoje, tokios gimins buvo vis pirma Chodkeviiai, taip pat Hlebaviiai, Kikos, Valaviiai, XVII a. antrojoje pusje - taip pat sena gimin Pacai. XVIII a. pradioje sunykus

kai kurioms senosioms giminms, susilpnjus Radviloms ir Sapiegoms, rodsi, kad galingos gimins nyksta. Taiau labai greitai senj viet um irgi senos, bet buvusios elyje ar atsiklusios i Lenkijos artoryski, Oginski, Potocki, Sanguk, dar vliau Kosakovski gimins. Dar daugiau buvo gimini, i kuri senatori krsl pasiekdavo tik vienos kitos kartos atstovai, vienas kitas asmuo. XVI a. pabaigoje - XVII a. tokie buvo Abramaviiai (2 senatoriai), Agripos (1), Bialozarai (3), Chrapovickiai (2), Tolvaiai (2) ir kiti. I kai kuri toki gimini vienu metu ikildavo bent keletas senatori ir neilgam jos gydavo tikrai didele reikm LDK politiniame gyvenime. Antai 1584 1615 m. net 6 Vainos buvo senatoriai, 15661668 m. - 7 Narueviiai. I ia pamint gimini tik pastarsias tam tikru laikotarpiu galima laikyti didikais - greitai i j gret ikrisdavo, netapdavo senatoriais. Dauguma toki gimini - tai tarp bajorijos ir didik atsidrs savotikas tarpsluoksnis. Nesvarbu i ko bt kilusios, bajor ar pon - ios gimins orientavosi didik gimines, siejo savo veikl su jomis, netapdavo bajor interes reikjomis. Tokio tarpsluoksnio buvimas tik stiprino didik pozicijas. Btent didikai, o ne seimelius susirenkantys bajorai lm LDK pozicij visais valstybs gyvavimo klausimais. LDK buvo bajor valstyb, bet bajorams vadovavo Radvilos, Sapiegos, Pacai, artoryskiai. Bajor tauta - etnopolitinis fenomenas. Po Liublino unijos LDK bajorijoje esmini etnini pakitim nevyko - j ir toliau sudar lietuviai bei gudai. Tik pastarj dalis smarkiai sumajo. Praradus Palenk, LDK liko nedaug giminysts ryi ar tarnybos dka atsiklusi lenk. I Livonijos atsikl iek tiek vokiei bajor - i ten Lietuvoje Plater'iai, Romer'iai ar Tiesenhausen'ai (Tyzenhauzai). Jie greitai sigyveno LDK bajorij. XVI a. plintanti reformacija padar itin marg bajorijos konfesin sudt. Jau nebegaliojo schema: katalikas - lietuvis, staiatikis - gudas. Atsirado protestantizmo srovi kalvinizmo, liuteronizmo, arionizmo - alinink lietuvi ir gud. Dalis gud staiatiki per protestantizm atjo katalikyb. Dar labiau visk sukomplikavo 1596 m. Bresto unija. Tikybos pagrindu formavosi nauji bajor visuomeniniai ryiai, danai net neapsiriboj LDK sienomis - visos Respublikos protestantai palaik 1573 m. Varuvos konfederacijos religins laisvs akt, visi jos katalikai kartu kilo kontrreformacijos yg. Religinis LDK bajorijos susiskaldymas sudar prielaidas stiprti abiej Respublikos dali bajor ryiams. Konfesiniai ryiai slopino etninius skirtumus, etniniai ryiai - konfesinius. Svarbs buvo bajor ryiai paviete, su kuriuo bajoras buvo susijs kaip emvaldys ir karo prievolininkas, galintis gyvendinti savo politines teises. Pavieto ryiai susiklost XVI a. 7ojo deimtmeio reformomis unifikavus valstybs dali valdym. Juose inyko buv LDK srii skirtumai bei separatistins tendencijos. Dl ios aplinkybs, taip pat dl to, kad paviet seimeliuose bajorai aptardavo visos valstybs

43 pav. Jonuo Radvilos karstas, XVII a. antroji pus

reikalus ir per siuniamus atstovus j seim veikdavo j sprendimus, jie savaime sitraukdavo ne tik kokios nors socialins etnins-konfesins ar teritorins dalies, bet ir visos valstybs, viso luomo politin gyvenim. Todl majo aukiau minti luomo vidaus skirtumai. Po Liublino unijos galutinai susiformavo ir gyvavo LDK bajor tauta, be abejo, ir aptariamuoju laikotarpiu vis besikeiianti, gaunanti nauj bruo ir savybi. Jos nariai, jungiami luomo ir valstybs interes, veik etninius-konfesinius, teritorinius ir kitus skirtumus. Lietuvi bajorija susitaik su gud bajorijos pasiektomis politinmis nuolaidomis, visai sugriovusiomis abiej bajor grupi bendro gyvenimo vienoje valstybje teisines klitis. Gudai savo interesais persim lietuvi valstybs idjos, politikai lituanizavosi. Tai nereikia, kad jie prarado savo etnin identitet, tapo etniniais lietuviais. Jie savotikai susidvejino - ilikdami etniniais gudais (ilgainiui smarkiai polonizavsi), visuomeniniame ir politiniame gyvenime prie gudikumo priderino lietuvyb. Tai bdinga paribio kultros monms, o tokio paribio slygomis ir gyveno LDK gud bajorija. Visa Lietuvos bajor tauta prisidjo prie valstybs valdymo, lygiomis teismis naudojosi bajorams valstybs teikiamomis grybmis. Gud bajor perjimas politins lietuvybs pozicijas vyko ilgai ir pamau. Jos darsi jiems tuo patrauklesns, kuo daugiau gud gydavo atsakingas ir pelningas LDK pareigybes. Sapiegos, Chodkeviiai, Hlebaviiai ir kitos gimins buvo gud bajor politinio lietuvjimo pionieriai. Paskui juos sek dauguma bajor, ir XVI a. pabaigoje is procesas juos jau visikai buvo trauks. Tai liudija gud bajorijos abejingumas etnikai artimos Rusijos propagandai, XVII-XVIII a. varomai prie LDK ir Respublikos buvim gud emse, - gud bajorai liko itikimi LDK, ypa tai irykjo per XVII a. vidurio karus. Tai liudija ir gauss vadinamieji egzuliantai -i Rusijos uimt emi Lietuv pasitrauk gud bajorai ir ia net ilaik Starodubo, Smolensko bajor seimelius. Tam tikr sumait sukl nugaljusios kontrreformacijos jg tvirtinimas, kad tik katalikyb - LDK bajor tikyba. Vis dlto mint jg savanaudikumo nepavyko inaudoti net galingai XVIII a. Rusijos propagandai, mielai pasinaudojusiai dizunit, t. y. staiatiki, gynimo pretekstu kitis Respublikos vidaus reikalus. ia irykjo integruojantis unit banyios vaidmuo. Daug labiau negu XVI a. 7-ojo deimtmeio reform ivakarse, suartj bajor tautos lietuvi ir gud briai galutinai nesusiliejo. Tai rodo LDK kalb situacija. Ir toliau vartotos 2 pagrindins nekamosios kalbos - lietuvi ir gud (baltarusi) bei 2 rato kalbos gud ir lotyn. Lietuvi kalba XVI a. pabaigoje - XVIII a. ratvedybai vartota retai,

daniausiai turint reikal su nuosekliausiais jos vartotojais -valstieiais. Jau XVI a. LDK m plisti lenk kalba - tiek rato, tiek ir nekamoji. Ji skverbsi per valdovo dvar, per vairiapusikus ryius su Lenkijos visuomene palaikanius didikus ir juos supanius mones, per reformacijos i savo viet pakeltus ir LDK patraukusius lenk kunigus bei vienuolius, per j oponentus -protestantus intelektualus. XVII a. - lenk kalbos plitimo LDK vieajame gyvenime amius. 1697 m. gud kalba oficialiai buvo paalinta i viej ratini -jos viet um lenk kalba. Lenk kalbos vartojimas ilgai buvo tik techninis dalykas. Jis nedar esmins takos lietuvi bajor tautos etnopolitiniam turiniui, taiau, be abejo, komplikavo jos vaizd. Ilgainiui, gal jau XVIII a. lenk kalbos vartojimas kreip i taut prie lenkikai kalbanios Respublikos bajor tautos, su kuria tapatintis siek ir kuriai savo vard dav Lenkijos bajor tauta - lenkai. LDK bajor tautos siliejimas Respublikos bajor taut dar nra gerai itirtas, jame vyravo politiniai, ne etnolingvistiniai faktoriai, neaiki jo chronologija. Tas procesas nesibaig: vis laik iliko pai bajor sismonintas skirtumas tarp lietuvio, kad ir kalbanio lenkikai, ir lenko, tarp gudo, laikanio save lietuviu ir kalbanio lenkikai, ir lenko. LDK buvo Lietuvos bajor tautos, kalbanios lietuvikai, gudikai, lenkikai valstyb. Respublikos valdovas ir Lietuvos didysis kunigaiktis. LDK istorijoje buvo reikini, niveliavusi alies specifik, dariusi problematik jos valstybingum Respublikoje, buvo ir reikini, pabrusi, tvirtinusi bei isaugojusi t valstybingum. Daugelis valstybs institucij veik prietaringai: ir tvirtino, ir slopino alies valstybingum. Antai Respublika buvo monarchija su renkamu valdovu. Irinktasis pretendentas sost turjo prisiekti saugosis LDK bei Lenkijos bajor teises ir buvo karnuojamas Lenkijos karaliumi. Tuo paiu metu jis tapdavo Lietuvos didiuoju kunigaikiu, atskiras paklimas Liublino unijos aktuose buvo panaikintas. Vis dlto LDK politikai siek ilaikyti reali kunigaikio institucij -ji buvo reikalinga LDK valstybingumui Respublikoje apsaugoti. Pirmieji rinkti Respublikos valdovai buvo priversti atskirai prisiekti saugosi LDK teises. Tik tada LDK pripaindavo juos savo valdovais, Lietuvos didiaisiais kunigaikiais. Valdovas buvo renkamas ir karnuojamas Lenkijoje, j galjo irinkti vienos Respublikos valstybs bajorai, nedalyvaujant antrajai (inoma, viskam vykstant Lenkijoje, ignoruojama galjo bti tik LDK). Respublikos tarpuvaldio vadovu - interrex'u -bdavo ir naujj valdov karnuodavo Lenkijos vyskupai. Net Lenkijoje vartotas karaliaus titulas buvo auktesnis u Lietuvos didiojo kunigaikio titul. Todl vis sunkiau LDK galjo Respublikos visuomens ir ypa usienio akyse ilaikyti su Lenkijos karaliais netapatinam Lietuvos didiojo kunigaikio institucijos presti. Bet tai darsi vis maiau svarbu valstybs vidaus gyvenime, nes visoje Respublikoje XVII-XVIII a. valdovo institucijos reikm greitai menkjo. Silpna Respublikos valdovo valdia buvo uprogramuota i anksto. Sostas negaljo bti paveldimas ir, valdovui gyvam esant, net nebuvo galima rinkti jo pdinio. Bajorija turjo efektyvi priemoni kontroliuoti renkam valdov -jau mintus Henriko artikulus, kuriuos patvirtinti turjo kiekvienas irinktasis, ivpacta conventa, kiekvienam valdovui seimo paruoiamas individualias slygas. Pagal iuos dokumentus valdovo irinkimas tapdavo pretendento ir Respublikos bajorijos sandriu, kai bajorija bdavo stipresnioji pus. Valdovas turdavo susitarim laikytis, nes kitaip kildavo grsm, kad bajorija pasinaudos Henriko artikul straipsniu apie jos teis nepaklusti valdovui, paeidianiam sutarties slygas. Bajorija pati save pakurstydama ir didik manipuliuojama, atidiai sek, kad valdovai nepaeidint sutart slyg, kad nekilt n maiausia tikra ar tariama absoliutizmo grsm. Valdovai Respublikos seimuose nuolat turjo aikintis dl tikr paeidim ar tariam ksl. Bajorijos spaudimas valdovui XVII-XVIII a. nuolat sunkino ar net grasino paralyiuoti valstybs gyvenim. Steponas Batoras, Zigmantas Vaza dar sugebjo vykdyti savo politik ir ilikti

pakankamai stipriais valdovais, nors jiems teko laviruoti tarp Respublikos didik grupuoi, tarp didik ir bajor, tarp LDK ir Lenkijos. XVII a. padtis vis blogjo, ir jau besiblakantis Jonas Kazimieras, visikai atsitiktinis valdovas Mykolas Kaributas Vinioveckis ir panaiai apibdintinas Jonas Sobieskis, taip pat ir XVIII a. vald abudu Vetinai - Augustas II ir Augustas III, daugiau laiko praleisdav Saksonijoje negu Respublikoje, - buvo silpni valdovai, greiiau didik ir j grupuoi intrig bei kov dl valdios kaitai, negu valstybs gyvenim planuojantys ir kreipiantys politikai. Vis dlto valstyb reprezentuojanti valdovo, karaliaus institucija Respublikoje buvo gerbiama. LDK nuolat reikalavo, kad valdovas kas treji metai gyvent joje. Daugiau principinis negu valstybs valdymui svarbus reikalavimas turjo pabrti lygi LDK ir Lenkijos padt Respublikoje. Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos palyginti danai bdavo LDK. Bet net jie reguliariai, kaip to norjo LDKbajorija, joje nerezidavo. Antra vertus, Lenkijos bajorija neprietaravo dl tokio LDK reikalavimo, 1674 m. jis buvo trauktas Jono Sobieskio pacta conventa. Vis dlto jo nebuvo laikomasi ir, atrodo, ne i principo, bet dl kitaip susiklosiusi Jono Sobieskio ar abiej August veiklos krypi. Apskritai dl valdovo rimt nesutarim su Lenkija neikilo, LDK nesikrat nei unijos, nei bendro valdovo. Tuo labiau, kad jis buvo istumtas i svarbiausi pozicij valstybje. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts centrin valdia Respublikoje. Greta silpnjani valdov vis reikmingesni darsi centrins valdios pareignai, vadinamieji ministrai. LDK valdymas XV-XVI a. buvo pertvarkomas, iekant pavyzdi pas kaimynus, pirmiausia Lenkijoje. Todl, sudarant Liublino unij, LDK ir Lenkijos centrins valdios struktros i esms buvo tapaios. Po unijos jos buvo paliktos. Tai buvo itin svarbu LDK, siekusiai atsilaikyti prie Lenkijos bajorijos siekius likviduoti LDK valstybingum. Pirmuoju ministru buvo laikomas ems (krato) maralas, j pavaduodavo dvaro (kiemo) maralas. J pirmumas buvo susijs su valdovu ir dvaru - jiedu tvarkydavo valdovo dvar, buvo ceremonialo vadovai, teisjaudavo valdovo buvimo vietoje. Svarbiausiu ministru buvo bene kancleris, irgi turjs antrinink -pakancler. Jiedu saugojo valstybs antspaudus - LDK didj ir maj. Valdovo ar jo vardu skelbiami dokumentai galiojo tik j antspauduoti. Jei dokumentai neatitikdavo statym ar antspauduotoj manymu prietaravo LDK interesams, jie galdavo neantspauduoti t dokument. Toki konflikt tarp valdovo ir kanclerio nebuvo daug, bet galima priminti Stepono Batoro vargus dl Vilniaus jzuit akademijos steigimo privilegijos. Kancleriai pagal galiojimus galjo kontroliuoti tiek vidaus, tiek usienio politik, tuo labiau, kad j kompetencijai priklaus santykiai su usieniu. LDKbajorija saugojo kancler nuo pasiksinim jo kompetencij, laikydama tai savo teisi paeidimu. Tokiu pasiksinimu buvo laikomas valdovo rat valstybs reikalais, siuniam LDK, antspaudavimas valdovo asmeniniu ar net Lenkijos antspaudu, taip pat Lenkijos kancleri kiimasis LDK kancleri veikl, ypa santykius su usieniu. Tokiam kiimuisi bajorija audringai prieindavosi, todl valdovai vengdavo nusiengti susiklosiusioms taisyklms.

Maralo ir kanclerio pareigybs buvo glaudiai susijusios su valdovo dvaru. Kai valdovas retai lankydavosi LDK, maralams bdavo maiau darbo bei pajam, menkdavo ir j taka, kanclerio pozicijos gal net stiprdavo. Daug maiau su dvaru buvo susijusios kitos 2 ministr poros - LDK idininkai ir etmonai. LDK ems (krato) idininkas tvark valstybs id, dvaro (kiemo) idininkas j pavaduodavo ir tvark valdovo LDK dvaro id. LDK tvirtai laiksi nuostatos turti savo atskir id. Jis reik sav mokesi sistem, muitus LDK ir Lenkijos pasienyje, savus pinigus. Abi valstybs finansuodavo savo ilaidas, ir bandymams pateikti jas kaip visos Respublikos ilaidas kita pus pasiprieindavo - bendro Respublikos biudeto nebuvo. Antra vertus, LDK, pvz., nesikrat finansuoti diplomatini 44 pav. Respublikos kariuomen myje. Pagal M. santyki su Rusija, nes norjo ilaikyti juos Bielskio 1597 m. kronik savo rankose. Etmonai, didysis ir lauko, atsak u pasirengimo karui reikalus ir buvo kariuomens vadai. LDK ir Lenkijos kariuomens liko atskiros, jos net be leidimo negaljo pereiti Respublikos vidaus sienos. Abiej valstybi kariuomens buvo ilaikomos i t valstybi id. J etmonai buvo lygiateisiai, ir vienos valstybs etmonas negaljo vadovauti kitos valstybs kariuomenei be jos sutikimo. Tai tvirtino LDK valstybingum Respublikoje, didino kiekvienos valstybs atsakomyb u savo usienio politik. Kartu valdovui ir jo alininkams dl to atsirasdavo papildom sunkum. Antai Stepono Batoro ygi Livonij metu LDK nenorjo praleisti per savo emes Lenkijos bajor paauktin kariuomen, paklusti Lenkijos etmono Jono Zamojskio vadovavimui. 1621 m. abiejose valstybse buvo paskelbtas kariuomens aukimas: Lenkijoje - prie turkus, o LDK- prie vedus. Zigmantui Vazai teko dti daug pastang, kad LDK kariuomen prisidt prie Lenkijos karo su Turkija. ia atsitiko retas vykis -jungtinei kariuomenei vadovauti buvo patikta LDK didiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkeviiui. O iaip kariuomeni atskirumas pabr Respublikos dvilypum, stiprino etmon padt valstybje, bet sunkino bendr usienio politik, silpnino valdovo pozicijas. Apskritai valdovas maai galjo paveikti tiek LDK, tiek Lenkijos ministrus. Valdovas turjo teis pats juos skirti, taigi lyg ir turjo pasirinkimo laisv, taiau jam visada tekdavo atsivelgti didik grupuoi santykius. Pareignai bdavo skiriami iki gyvos galvos, praktikai nenualinami, juos galima buvo tik perkelti auktesn viet. Faktikai jie darsi nepriklausomi nuo valdovo, o tai negarantavo politinio pastovumo, valdovui sunkiau bdavo telkti alininkus. Valdov dar var taisykl, vertusi tos ar kitos Respublikos valstybs postus skirti tik jos bajorus, nuolatinius gyventojus, ne pirmos antros kartos ateivius, turinius joje nekilnojamojo turto - ems. LDK bajorai, jausdami, kad Lenkijos bajorai gvieiasi dvar ir pareigybi LDK, bei bijodami LDK politinio pajungimo Lenkijai, atidiai sek, kad tokia taisykl nebt paeidiama. Iki XVIII a. tik vienas kitas lenkas sugebjo gauti koki nors nereikming LDK pareigyb. Kilo tik vienas didelis konfliktas tarp LDK ir valdovo bei j palaikiusios Lenkijos. 1591-1600 m. Zigmantas Vaza dar visk, kad Vilniaus vyskupu (minta taisykl liet ir katalik banyios hierarchij) tapt Bernardas

Maciejovskis. Visa LDK visuomen atsisak sileisti j Vilniaus katedr ir laimjo. Ilgainiui, nuo XVIII a. pradios, LDK valdios postus m patekti ir Lenkijos bajorai. Mintai taisyklei buvo nusiengiama tik i dalies, nes Potockiai, Poniatovskiai, i Gediminaii kildinsi, taigi su Lietuva pagal kilm susij artoriskiai, Sangukos ar Vinioveckiai bei kiti jau bdavo vairiais bdais sigij ia dvar, tap lyg ir dviej valstybi bajorais. Tuo pat metu vis daugiau LDK emutini pareigybi buvo idalijama Lenkijos didik snums -jos tapdavo tramplinu auktesnms pareigoms gimtojoje Lenkijoje uimti, LDK jie ilgai neusibdavo. ie reikiniai buvo LDK ir Lenkijos bajor suartjimo, j jungimosi vien Respublikos bajor taut padarinys. Taip galima vertinti ir LDK bei Lenkijos ministr galiojim sulyginim, vadinamj coaequatio iurium. LDK ministr galiojimai buvo didesni negu j koleg lenk - LDK kancleris vykd ir specifines teismo funkcijas, etmonas turjo teis idstyti kariuomen krate savo nuoira ir kita. 1697 m., konfliktuojant LDK grupuotms, Respublikos seimas nutar LDK ministr galiojimus prilyginti lenk galiojimams. Istoriografijoje is vykis prilyginamas Liublino unijai, tik prietaringai aikinamas - ar kaip galutinis LDK valstybingumo Respublikoje tvirtinimas, ar kaip visikas teisinis bei faktinis LDK ir Lenkijos susiliejimas lenkikoje Respublikoje. Pritartume A. apokos teiginiui, kad is vykis pernelyg sureikminamas - valstybiniai LDK ir Lenkijos santykiai Respublikoje jau buvo nusistovj, ir coaequatio iurium nieko nekeit. Taip buvo sureguliuoti LDK bajorijos ir ministr santykiai ir suvienodintos abiej valstybi bajorijos teiss savose valstybse. Be to, tai tik skatino abiej bajorij suartjim. Kilo akivaizdi grsm, kad LDK valstybingumas Respublikoje, kad ir teisikai ufiksuotas ims nykti. Vis dlto LDK centrins valdios atskirumas palaik t valstybingum. Tarp LDK ir Lenkijos buvo ioki toki gin dl su dvaru glaudiai susijusi ministr - maral ir kancleri, - kompetencijos ir tarpusavio santykio, bet jie buvo neesminiai. Abiej valstybi etmon ir idinink veikimo sferos beveik nesusikirsdavo. Nebuvo Respublikos ministr, bendros vyriausybs, buvo tik LDK ir Lenkijos ministrai prie bendro valdovo. Respublikos seimas ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Veik bendras Respublikos seimas - sudarant unij, atskiri LDK ir Lenkijos seimai buvo panaikinti. Seimo organizacija ir bendroji seimo kompetencija buvo perimtos i Lenkijos, jos jau buvo inomos ir LDK. Vyraujanti politin doktrina skelb, kad seim sudaro 3 luomai: valdovas, senatas ir atstov rmai. Valdovo traukimas seimo sudt rod jo politin silpnjim ir formaliai aukiausiu valdios organu tapusio seimo stipryb. Senatas ir atstov rmai - tai bajorijos institucijos. Kiti luomai - miestieiai, valstieiai, net dvasininkai seim nebuvo leisti, iskyrus katalik vyskupus ir, kaip stebtojus, Vilniaus miesto atstovus. Senat sudar aukiausieji LDK ir Lenkijos pareignai - centrins valdios (ministrai) ir emi (vaivadij) administratoriai. I LDK Senat pateko abu maralai, kancleris, pakancleris ir ems idininkas. Abu etmonai senatoriais tapo tik 1768 m., dvaro idininkas - 1775 metais. Jie turjo isirpinti vaivad ar katelion vietas, kad galt posdiauti senate. LDK sudar 9 vaivadijos ir jiems prilyginta emaii seninija (kunigaiktyst), senat jo j vaivados (emaii - seninas) ir katelionai. Elekciniuose seimuose, rinkusiuose valdov, galjo dalyvauti visi Respublikos bajorai. eilin seim, aukiam kas 2 metai 6 savaitms, ir neeilin, aukiam esant reikalui 2 savaitms, buvo renkamas paproio nustatytas emi atstov skaiius, LDK - po 2 nuo 2022 paviet. Seimo posdiams pratsti reikjo vis atstov sutikimo. Seimas pagal unijos aktus rinkdavosi Lenkijoje, daniausiai Varuvoje. Tik 1653 m. seimas vyko LDK, Breste. Tuo metu LDK politikai m stengtis, kad Respublikos seimai reguliariai vykt ir LDK. 1673 m. seimas nutar, kad kas treias i j vyks LDK, Gardine. io nutarimo buvo i esms laikomasi. Tai turjo pabrti LDK lygiateisikum Respublikoje, bet ir kl pavoj tapti treija Respublikos provincija alia Didiosios ir Maosios Lenkijos.

Senate priimant sprendimus nebuvo balsuojama, valdovas apibendrindavo pareiktas nuomones. Seimas buvo statym, vadinamj konstitucij, leidiamasis organas. Jos atstov galjo bti priimtos tik vienbalsiai, nes bet kaip pakeisti bajorijos padt - o konstitucijos ir buvo taikomos btent bajorams, - negaljo niekas prie bent dalies bajorijos vali. i ireikdavo seim irinktieji atstovai. XVI a. pabaigoje atstov savarankikum seime visikai suvar j paviet instrukcijos. Tikslaus instrukcij laikymosi ir vienbalsikumo ar, kitaip sakant, liberum veto taisykls XVII a. m varyti seimo darb, sunkino konstitucij primim ir pagaliau paralyiavo seim. 1652 m. Upyts atstovas Vladislovas Sicinskis pirmkart neleido pratsti seimo ir is isiskirst nebaigs darbo. Pirmkart liberum veto teise dar nepasibaigus 6 savaitms seimas buvo nutrauktas 1669 m., 1688 m. seimas nutrauktas dar prie jo darb pradi. Nutraukus seim, visos jau priimtos konstitucijos nesigaliodavo, taip buvo visikai lugdomas statym primimas. 1573-1763 m. buvo susirink 137 Respublikos seimai, i j 53 seimai arba 39% nebaig darbo. Didikai ir j grupuots, remdamiesi danai savo pai ikeltais atstovais, siekdavo, kad nebt priimti jiems nenaudingi nutarimai, ir skmingai lugdydavo seim darb. Pats V. Sicinskis ar j panaus bajoras nebt drss nutraukti seim - u j nugaros stovdavo ymiai galingesni. Tarp i XVII a. antrojoje pusje -XVIII a. netrko ir svetim agent, taip prisiddavusi prie Respublikos politins negalios didjimo. Bajor parlamentarizmas virto didik bei usienio agent skatinama anarchija. Palyginti efektyviai XVI a. pabaigoje XVII a. pirmojoje pusje veik seimai i jg veikiami XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. tapo visai neveiksmingi. Bet vis laik seimas buvo aukiausioji Respublikos instancija, statym leidjas. LDK bajorija nenorjo itirpti bendrame seime ir puoseljo vairias atskiras darbo formas, neprietaraujanias unijos aktams. Tuo labiau, kad tekdavo sprsti tik LDK lieianius klausimus, ir nenorta, kad lenkai tuos dalykus kitsi. Jau pirmaisiais metais po Liublino unijos LDK paviet atstovai ir senatoriai prie ivykdami Respublikos seim rinkdavosi LDK prieseiminius suvaiavimus, i pradi Volkovyske, vliau III Lietuvos Statutui tai juridikai tvirtinus, - Slanime. Juose bdavo aptariami bendri reikalai ir bendri veiksmai seime. Tokie suvaiavimai vykdavo ir Lenkijos provincijose. LDK jie dar i dalies atstodavo senuosius jos seimus, nes bdavo svarstomi reikalai, nenumatyti seimo dienotvarkje, pvz., 1584 m. - Lietuvos Statuto straipsni naujos redakcijos. Prieseiminiai LDK suvaiavimai reguliariai vykdavo XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmajame ketvirtyje, vliau vis reiau. XVII a. antrojoje pusje tik paviet seimeliai reikalaudavo atgaivinti iuos suvaiavimus, taiau jie nunyko. Suvaiavimus i dalies dubliavo, vliau ir atstojo atskiri seimo nari i LDK posdiai seime. Jie inomi per vis Respublikos gyvavim ir bdavo reikalingi parengti konstitucijas, lieianias tik LDK reikalus, aptarti LDK atstov taktik seime. LDK konstitucijos daniausiai buvo iskiriamos i konstitucij, lieiani Lenkijos ar bendruosius reikalus. Prieseiminiai suvaiavimai, atskiri posdiai seime, atskiros konstitucijos leido LDK atstovams Respublikos seime rpintis LDK reikalais, neitirpti bendrame su Lenkija seime. Atskiri posdiai ir atskiros konstitucijos iliko net seimo krizs laikais, kurie sutapo su abiej Respublikos valstybi bajor visuomeni suartjimo, susiliejimo vien bajor taut laikais. XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusje jie padjo ilaikyti LDK valstybingum Respublikoje, o XVIII a. jie m virsti didik ar j grupuoi interes gyvendinimo priemonmis. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vyriausieji suvaiavimai - senojo seimo pdsakas. Jau per pirmuosius tarpuvaldius po 1569 m. LDK didikai ir bajorija rinkdavosi Lietuvoje atskirus nuo lenk pasitarimus. Jie toliau dirbo unijos akt panaikintos Pon tarybos darb. Steponas Batoras Respublikos seime negavs l karui su Rusija, 1577 m. suauk atskir LDK atstov suvaiavim, vadinamj vyriausij suvaiavim arba

konvokacij Vilniuje, kuris paskyr LDK mokesius karui. Valdovui is suvaiavimas buvo priemon apeiti Respublikos seim ir Lenkijos bajorij. LDK bajorijai jis reik, kad faktikai atgaivinamas unijos panaikintas LDK seimas. Suvaiavime dalyvavo tik LDK atstovai ir svarst tik LDK reikalus. Jis buvo suauktas valdovo, taigi ir teistas. Valdovas elgsi kaip Lietuvos didysis kunigaiktis, konfliktavo dl to su Lenkija, darsi treija jga visos Respublikos valdovu (ne pirmiausia Lenkijos karaliumi). Valdant dar palyginti stipriems valdovams Steponui Batorui ir Zigmantui Vazai, siekusiems inaudoti LDK ir Lenkijos nesutarimus, LDK vyriausieji suvaiavimai buvo dani, 1577-1624 m. j suaukta 20 (be tarpuvaldio suvaiavim). Juose daugiausia buvo sprendiami mokesi karui reikalai (Respublikos seimui, t. y. pirmiausia Lenkijai su jais nesutikus), Lietuvos Statuto rengimo ir taisymo, LDK sien apsaugos ar dalyvavimo Lenkijos veiksmuose prie turkus bei totorius reikalai. Suvaiavimai faktikai laikytini atskirai nuo lenk besirenkaniais LDK seimais. Suartjant LDK ir Lenkijos bajorams, silpnjant valdovo ir centrinei valdiai, nyko jgos, suinteresuotos LDK vyriausiaisiais suvaiavimais, pajgianios juos suaukti. Ufiksuotas 1634 m. suvaiavimas, ruotasi j aukti 1654-1655 metais. Suvaiavimus 1665 ir 1671 m. auk faktikieji LDK valdovai Pacai. Paskui suvaiavimai inyko. Per XVIIXVIII a. sandros vidaus kovas ir vliau, XVIII a., juos i dalies pavadavo LDK konfederacijos. i funkcijos buvo panaios suvaiavim funkcijas, tik teisinis suaukimo ir veiklos pagrindas - kitas. LDK vyriausieji suvaiavimai pirmaisiais deimtmeiais po Liublino unijos buvo viena i efektyviausi LDK valstybingumo Respublikoje tvirtinimo ir apsaugos priemoni. Susiklosius LDK bajor visuomene i esms patenkinusiems LDK ir Lenkijos santykiams, politinio gyvenimo periferijoje atsidrus Respublikos valdovams, suvaiavimai inyko. Tik sudtingais valstybs gyvenimo metais jie buvo atgaivinami kaip konfederacijos. Bajor seimeliai. XVI a. 7-ojo deimtmeio reform metu LDK padalinus vaivadijas ir pavietus, pastarieji tapo svarbiausia bajorijos valstybinio organizavimo, jos savivaldos institucija. Paviet seimeliuose, kuriuos privaljo rinktis visi bajorai, buvo sprendiami vairiausi paviet reikalai: vietini bajor pareign rinkimai, mokesi rinkimo, vadinamj paviet karini dalini ir kiti reikalai. XVII a. bajorijai vis labiau vengiant paauktins karo tarnybos ir stengiantis atsipirkti mokesiais, buvo organizuojamas pavieto idas, kuris rpindavosi kari samda. Prie paviet vidaus reikal tvarkymo retai prisiddavo jame vald turintys didikai. Bet j niekad netrkdavo seimeliuose, kai bdavo svarstomi valstybs reikalai. ie seimeli dienotvarkje atsirasdavo rengiantis valstybs seimui -valdovas pranedavo apie numatomus seime svarstyti reikalus. Atstov rinkimai bei privalomos instrukcijos jiems rengimas tapdavo politini grupuoi susidrimu. LDK neisirutuliojo savarankikas politinis bajorijos judjimas, todl tie susidrimai bdavo takingiausi didik ar j grupuoi alinink susidrimai. Seime sigaljus vienbalsikumo principui, uteko turti vieno pavieto atstov balsus, kad galima bt sutrukdyti priimti seime nepatinkani konstitucij. Jei net seimas nebdavo sulugdomas, tai dar nereik, kad jo konstitucijos bus vykdomos visoje valstybje. Poseiminiuose, vadinamuosiuose reliaciniuose seimeliuose neretai bdavo atmetamos seimo konstitucijos, ypa mokesi. Labai plats seimeli galiojimai lugd valstybs valdym. Bajorija tarsi ginanti savo teises, bet i tikrj didikai manipuliavo ja. 1717 m. Nebylusis seimas panaikino daugel seimeli galiojim sprsti mokesi ir karinius reikalus. Bajorijos savivalda buvo smarkiai apkarpyta. Tai dar labiau sujauk valstybs gyvenim, nes nebuvo sukurt seimeli galiojimus perimani institucij. Seimeli valdymas leido istoriografijoje sigalti bajor demokratijos" svokai. Bet dl bajorijos politinio nepasirengimo, danai savanaudikumo ir netoliaregikumo, dl didels didik galios ir takos tik besiformuojanti demokratija virto anarchija, kurioje suvejo kartais uslpta, kartais visai atvira didik oligarchija.

Bajor teiss ir lygyb. Visas politinis Respublikos vidaus gyvenimas sukosi apie bajor teisi gynimo k. Valstybs sandara turjo tarnauti kaip t teisi garantas. Bajorijai labiausiai rpjo 3 gyvenimo sferos: santykis su eme, asmens laisv ir politins teiss. Bajor ems nuosavybs bei j asmens laisvs ir nelieiamybs garantijos buvo ufiksuotos III Lietuvos Statute //'neginijamos. Geriausia bajor laisvs iraika buvo galutinai sigaljs draudimas suimti bajor be teismo sprendimo. Kitas principas, skelbs, kad tvarka valstybje negali bti keiiama be bajoro sutikimo, kreip asmens laisvi problematik politini teisi sfer. Jis buvo realizuojamas liberum veto, vienbalsikumu seime. Tarp bajor buvo intensyviai skleidiama vis bajor lygybs idja. Ji buvo grindiama mintais principais, vis bajor teise rinkti valdov, atstovus seim, taigi prisidti prie valstybs valdymo. Manyta, kad didiausi pavoj bajor lygybei ir laisvms gali kelti stiprus valdovas. Jis vykdys savarankik usienio politik, privers bajorus kariauti, kai jie to nenors, apmokestins be j sutikimo, ivaistys valstybs turtus ir panaiai. Tarp bajor vis laik buvo palaikoma absolutum do-minium baim ir perpacta conventa, seimo konstitucijas, senatorius-rezidentus ir kitaip valdovo veiksmai buvo vis labiau kontroliuojami. Stipraus valdovo alinink, vadinamj regalist, stovykla Respublikoje visada buvo silpna. Jai danai vadovaudavo didikai, pvz., XVI-XVII a. sandroje LDK didikas L. Sapiega. Dan i j i i stovykl atvesdavo nesutarimai su kitais didikais ir viltis su valdovo pagalba pirmiausia stiprinti savo pozicijas. Silpnjant centrinei valdiai, XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. valdovo alinink grupuots i esms nesiskyr nuo kit didik grupuoi. Bajor lygyb buvo tik deklaratyvi. Nors pon teisinis iskirtinumas LDK buvo panaikintas dar Liublino unijos ivakarse, didikai ilaik auktas pozicijas visuomenje ir valstybje. Btent jiems galjo bti labiausiai neparankus stiprus valdovas, kaip tik jie organizavo kov su jo valdia ir daugiausia pasipeln. Formaliai smulkus bajoras ir didikas turjo tokias paias teises, taiau didikai galjo remtis dideliais turtais, taka visuomenje, valdia valstybje, pinigais ir jga. Bajorija LDK neiugd savarankiko politinio judjimo ir tapo didik kreipiama jga. Visi buvo lygs, bet didikai jo prieakyje ir rod keli. Didik valdia ir konfliktai. Konfederacijos. Didikai jo ten, kur jiems buvo naudinga - valdi. Respublikoje buvo institucij, leidiani patenkinti nor. Tai svarbiausios valstybs pareigybs, senatas, vadinamieji senatoriai-rezidentai. Pastarieji - tai prie valdovo nuolat bti ir jo veikl kontroliuoti paskirti senatoriai. J bdavo po 4, nuolat veikti jie pradjo po 1607 met. Didik reikm ypa padidjo XVIII a., kai Vetin dinastijos valdovai - Augustas II ir ypa Augustas III - beveik nebdavo valstybje. LDK didikai po Liublino unijos stengsi laikytis vieningos linijos. J ilaikyti pavykdavo palaikant santykius su Lenkija, bet ne vidaus reikaluose, nes ia lm konkurencija dl valdios. XVI-XVII a. buvo jauiama trintis tarp Radvil ir Chodkevii, Sapieg. Bet 1606-1607 m. vidaus kar Lenkijoje, vadinamj ebrydovskio roko, LDK bajor visuomen dar nesitrauk, iskyrus vien kit didik (Jonuas Radvila). Vidaus kar primenanti situacija LDK buvo susiklosiusi per XVII a. vidurio karus, vliau LDK vis labiau sitraukdavo Lenkijoje kylanius didik grupuoi karinius konfliktus. XVII-XVIII a. sandroje LDK kilo tikras vidaus karas. Vidaus konfliktuose aktyviai dalyvavo bajorija, traukiama juos ir pati sitraukdama. Didikams ar valdovui reikjo alinink, bajorams -vad. Daugybei dalyvi reikjo tinkam organizacini form, ir nuo XVII a. pradios svarbia Respublikos politinio gyvenimo forma tapo konfederacijos. Tai buvo savanorika bajor sjunga. Jos renkamas valdios organas - taryba - primin seim, tik ia negaliojo vienbalsikumo taisykl. Todl konfederacijoms danai prieinosi konservatyvieji bajor laisvi gynjai, manydami, kad jos kelia pavoj liberum veto principams. Konfederacijomis siekta gyvendinti tuos politinio gyvenimo udavinius, kuri negaljo ar nenorjo isprsti valdovas ir centrin valdia (pareignai, seimas). Buvo

skiriamos remianios valdovo veiksmus ar jam prieikos konfederacijos. Pastarsias j dalyviai pateisindavo bajor teise nepaklusti savo pareig neatliekaniam valdovui. XVII-XVIII a., didik sigaljimo laikais, konfederacijos daniausia tapdavo j grupuoi tiksl siekimo priemone. 1717 m. Nebylusis seimas udraud konfederacijas, taiau jos vl ir vl buvo organizuojamos (LDK ir Lenkijoje atskiros). Tai dar kart rod valstybs valdios silpnum.

4. LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTYST IR USIENIO VALSTYBS. LDK tarptautin padt ir usienio politik veik vairs veiksniai. I j bene svarbiausi buvo sugyvenimas su Lenkija Respublikoje, teritorijos pasikeitimas po Liublino unijos, vidaus visuomenin ir politin bkl, regiono valstybi raida. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts usienio politikos po Liublino unijos problema. Liublino unijos aktai skelb viening Respublikos usienio politik. Nei LDK, nei Lenkija neturjo vykdyti atskiros usienio politikos. Taiau iliko anksiau nusistovjusios jos kryptys ir formos, skirtingi abiej valstybi interesai tarptautinje plotmje. LDK pastangos ilaikyti valstybingum Respublikoje, susidurianios su Lenkijos pretenzijomis tapatinti savo ir visos Respublikos interesus ir veikti jos vardu, taip pat vert savarankikai rpintis santykiais su kaimynais. LDK per savo kanclerius kontroliavo diplomatinius santykius su Rusija. Jie priimdavo Rusijos pasiuntinius, Rusij siuniami diplomatiniai ratai buvo antspauduojami LDK antspaudu, buvo siuniamos savo, LDK, pasiuntinybs, ypa tarpuvaldiais. Panaiai klostsi Respublikos diplomatiniai santykiai su Vakar Europos alimis, tik juos tvark Lenkijos kancleriai. Tai nebuvo visika vienos ar kitos valstybs monopolija, kancleriai atsiskaitydavo seime, nemaai lm valdovas. Kartu akivaizdu, kad tradicijos ir geografin padtis lm usienio politikos ir kancleri veiklos sfer pasidalijim. Silpnjant Respublikos centrinei valdiai, danai kariaujant keliuose frontuose, LDK ir Lenkijai turint atskiras kariuomenes, XVII a. usienio reikalus m aktyviai tvarkyti etmonai. Prisimintinas Zigmanto Vazos ir LDK lauko etmono Kristupo Radvilos konfliktas dl santyki su vedija XVII a. 3-iajame deimtmetyje, LDK didiojo etmono L. Sapiegos 1626 m. savarankikai sudarytos paliaubos su vedais, Jonuo Radvilos aktyvs ir danai prieingi valdovo bei Lenkijos politikai santykiai su sukilusiais kazokais ir vedija XVII a. 6-ajame deimtmetyje. Etmonai retai dalyvaudavo diplomatinse akcijose, bet j usienio reikal sprendimai danai bdavo lemtingi. Pagaliau savo usienio politikos nutarimus skelbdavo ir vykdydavo vietoj senojo LDK seimo atsirad prieseiminiai LDK suvaiavimai ir ypa LDK vyriausieji suvaiavimai. Toks usienio politikos subjekt gausumas ir jos funkcij isklaidymas danai trukdo suvokti, kada LDK vardu politinius ingsnius engia ji pati, o kada pavieniai didikai ar j grupuots. Danai prie valdov ir jo atstovaujam oficialij Respublikos politin linij stojantys Pacai, Radvilos, Sapiegos pretenduodavo atstovauti visai LDK, taiau gindavo ir savuosius interesus. Tai maiau pastebima iki XVII a. vidurio, o vliau tampa kasdieniu reikiniu. Destruktyvus abiej Respublikos valstybi didik kiimasis usienio politikos reikalus XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. buvo akivaizdus ir amininkams. Kartu, be abejo, buvo visos LDK veiksm, kurie skyrsi nuo pagrindins Respublikos valdov ir Lenkijos usienio politikos linijos. Tai -1627 m. paliaubos su vedija ir 1655 m. Kdaini unija su ja, taikos su Rusija reikalavimas 1656 m. grasinant nutraukti unij, visa LDK usienio politika XVII a. pabaigoje, vidaus karo ivakarse. LDK savarankikum Respublikoje rod ne tik santykiai su Lenkija, t. y. Respublikos viduje, bet ir usienio politika. inoma, LDK usienio politik var bendra Respublikos politika. Sergdama savo savarankikum ir interesus, LDK daniausiai savo veiksmus derindavo su Lenkija, kai reikdavo tvarkyti santykius su kaimynais. LDK usienio politika daniausiai sikomponuodavo bendr Respublikos politik. LDK usienio politikos nuostatoms didel tak dar bajor nenoras kariauti, savotikas pacifizmas. Absoliuti j dauguma susiejo gyvenim su savo ems valdomis, ne su karu. LDK po unijos plaiai nepaplito sarmatizmo idjos, taip pat ir Lenkijos bajor noriai kultivuojama kovos su islamu priepilio koncepcija. LDK, unijos metu praradusios daug emi ir apsuptos stipri kaimyn, bajorija neusikrt Lenkijoje XVII a. taip ikerojusia megalomanija bei i lydinia ksenofobija. Atvirkiai, ypa po iaurs karo, plito

saviapgauls kupinos teorijos, kad silpna valstyb - LDK bajorai jautsi, ypa po XVII a. vidurio kar, esantys tokios valstybs gyventojais, - niekam netrukdanti ir niekas jos nepuls. Tokia plintanti bajor pozicija trukd vykdyti aktyvi usienio politik. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts santykiai su kaimynais. Daugiausia reikal LDK tebeturjo su ryt kaimynu - Rusija. J santykiai klostsi tebesitsiant kovai dl Rusios palikimo. Po unijos gud emes pasidalijo LDK ir Lenkija. Lenkija gijo sien su Rusija ir m aktyviai kitis Respublikos santykius su ja. Taiau tradicikai ia daugiausia reiksi LDK institucijos. XVI-XVII a. sandroje Rusija igyveno kriz - pralaimjimas Livonijos kare, dinastij kaita, netikr car avantir sukelta suirut - ir m atrodyti esanti nebepavojinga, netgi silpna kaimyn. Bet ir tokiomis slygomis LDK bajor visuomen ir dauguma politik stengsi ilaikyti su Rusija taikius santykius, vangiai dalyvavo kai kuri Lenkijos didik sukeltose netikr car avantirose. Su nerimu buvo stebimas Rusijos stiprjimas valdant pirmiesiems Romanovams. Tai Rusija parod XVII a. 6-ajame deimtmetyje - pradjo puolim prie Respublik. Tada, tuo labiau, XVII a. paskutiniajame tredalyje nustaius pastovi sien su Rusija, buvo stengiamasi taikiai sugyventi. Nepakitusi Respublikos (ir LDK) siena su Rusija iliko iki Respublikos I padalijimo 1772 metais. Taiau valstybi santykiai smarkiai pakito po iaurs karo, kai Rusija sitvirtino prie Baltijos jros ir tapo stipriausia regiono valstybe. Po 1717 m. Nebyliojo seimo, kuris vyko Rusijos kariuomenei priirint, Respublika beveik tapo Rusijos protektoratu. Bajor pacifizmas nepadjo apsaugoti Respublikos nuo Rusijos agresijos. Po Livonijos karo Respublikos (ir LDK) kaimynu tapo vedija, jos valdos iaurs Estijoje. Abiej valstybi santykius komplikavo tai, kad Respublikos soste 1587-1668 m. sdjo vedijoje valdanios Vaz dinastijos nariai, potencials vedijos karaliai. Abi valstybs taip pat varsi dl Baltijos pakrani emi, vis pirma Livonijos. XVII a. Respublika kelet kart kariavo su vedija, kuriai karai buvo skmingesni negu Respublikai. LDK politik pozicija danai skyrsi nuo Respublikos valdov ir Lenkijos politikos. LDK stengsi vykdyti nuosaikesn politik vedijos atvilgiu, bet karuose su ja dalyvaudavo. Minti skirtumai ypa padidjo 1655 m., kai Kdainiuose buvo paskelbta LDK ir vedijos unija. Ji nebuvo gyvendinta. I Respublikos politinio gyvenimo pasitraukus Vazoms, vedijos taka majo, ir jos visai neliko po iaurs karo, kai Rusija istm vedij i Livonijos ir um jos viet. vedija XVIII a. nusilpo, o kito LDK vakar kaimyno - Prsijos - reikm ir jgos nuolat didjo. 1525 m. Vokiei ordino valstyb buvo sekuliarizuota, tapo Prsijos kunigaiktyste ir Lenkijos vasalu. Todl ir Respublikoje buvo Lenkijos politikos objektas, LDK buvo tik pasyvi stebtoja. 1618 m. Hohenzolern dinastija sujung savo valdioje Prsij ir Brandenburg. Jos valdas skyr Lenkijos teritorija, ir tai lm Prsijos valdov strategij - sujungti abi valstybs dalis. To buvo siekiama ilgai ir kantriai. 1657 m. Prsija atsikrat Lenkijos siuzereniteto, 1701 m. tapo karalyste, XVIII a. pirmojoje pusje - stipria militarizuota valstybe, pasiruousia gyvendinti savo strateginius tikslus. Lenkijos valdantieji nevertino Prsijos stiprjimo ir XVIII a. jau nebegaljo nieko padaryti. LDK politikai, kaip minta, buvo pasyvs bei, kaip ir lenkai, netoliaregiki. LDK nevykd aktyvesns politikos Prsijos atvilgiu, nors jos rytinje dalyje, vadinamojoje Maojoje Lietuvoje, dauguma gyventoj buvo lietuviai. Absoliuti Prsijos lietuvi dauguma - valstieiai - nedalyvavo politiniame gyvenime. Tai, matyt, lm, kad jais nesidomjo LDK valdantieji sluoksniai, mst daugiau politinmis, ne etninmis svokomis. Rib tarp abiej lietuvi tautos dali br ir LDK nugaljusi katalikikoji kontrreformacija bei Prsijoje sitvirtinusi liuteronyb. XVII-XVIII a. Didiosios ir Maosios Lietuvos kultriniai ir ekonominiai ryiai buvo menki. Jie n i vienos puss negavo n menkiausi valstybins politikos bruo. XVII-XVIII a. Respublikai tolydio silpstant, prie jos sien iaugo stiprs kaimynai, turj jg nulemti Respublikos, taigi ir LDK, politin likim.

Vakar Europa ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Respublikos santykiai su Vakar Europos valstybmis tapo Lenkijos veikimo sfera. T valstybi pasiuntiniai sustodavo Varuvoje, Vilniaus nepasiekdavo. Jos tenkindavosi rezidentais Varuvoje, Gdanske. Nematyti, kad Vakar valstybs XVII-XVIII a. kok nors special dmes bt skyrusios LDK. Bene vienintel iimtis buvo angl pirkli pastangos, remiant Jonui Sobieskiui, XVII a. 9-ajame deimtmetyje sikurti ventojoje prie Palangos. Jonas Sobieskis 1685 m. suteik savivaldos privilegij prie angl pirkli faktorijos besikurianiam miestui, buvo rengtas uostas. Bet XVIII a. pradioje konkurencijos bijoj Rygos pirkliai ved rankomis sunaikino uost, anglai isikl. Vakar Europos valstybms, vis pirma Habsburgams, Pranczijai, Vatikanui, Respublika buvo domi ir reikalinga kaip potencialus sjungininkas kilus tarpusavio konfliktams ir ypa su Turkija. Viliojo ir Respublikos sostas. Todl Vakar Europa daugiau dmesio Respublikai skirdavo per tarpuvaldius. J metu politik grupuots buvo viliojamos paadais ir didelmis pinig sumomis. Respublikos didik papirkinjimas XVII a. darsi mane kasdieniu reikiniu. Amiaus antrojoje pusje tai jau buvo daroma ne tik per tarpuvaldius, apyvart eidavo imtai tkstani livr ar kitoki monet. Respublikos politiniame gyvenime klostsi pranczikoji, habsburgikoji ir panaios partijos. XVIII a. visus nustelb Rusijos pinigai, atj pagalb jos kariuomenei. LDK didikai ne maiau negu Lenkijos sitrauk svetim valstybi gerai apmokamus politinius aidimus. Nebuvo aiku, kada koks nors didikas gina Respublikos, LDK interesus, o kada jais prisidengdamas jam gerai sumokjusij. Valstybin usienio politika darsi antraeiliu dalyku, nes didik ir j grupuoi veikla tapo svarbiausia. Tokia padtis ved i visik politini Respublikos krach. Kalbant apie Respublikos santykius su Vakar Europa, reikt aptarti dar vien reikin. Vakar Europai palaikant santykius pirmiausia su Lenkijos institucijomis, dl toli paengusios LDK bajorijos kultrins polonizacijos vis sunkiau atskiriant lietuv, LDK gyventoj, nuo lenko, patiems LDK bajorams vis daniau vadinantis lenkais (neatsisakant politins lietuvybs ir laikant save Respublikos, ne Lenkijos gyventojais), imta nebeskirti lietuvio nuo lenko, LDK nuo Lenkijos. Lenkija palaik Respublikos ir Lenkijos tapatumo suvokim Vakar Europoje, ir i umiro Lietuv, kuri inojo per kryiuoi karus, Vytautui ir netgi Jogailaiams valdant. Kaip Rusijos visuomenei XVII a. visa Respublika buvo Lietuva, taip Vakar Europai XVII-XVIII a. - Lenkija. Kas bevyko bet kurioje Respublikos valstybje, vakar europieio akimis vyko Lenkijoje. is supratimas prasiskverb Vakar istoriografij ir tebra gajus. Tuo labiau, kad j kultivavo ir dar dabar neretai kultivuoja Lenkijos istorijos mokslas. Dar ir dabar daug kam XVI-XVIII a. Radvilos - lenkai, Lietuvoje sukurtos kultros vertybs, net lotyn kalba, ne lenk, ir etnini lietuvi, pvz., A. Kojalaviiaus, . Liauksmino, K. Semenaviiaus kryba - lenkikos. Lenkija buvo tarpininkas tarp Lietuvos ir Vakar Europos, bet Lietuv ustojo nuo Vakar Europos. Sudariusi unij su Lenkija, LDK nujo pana raidos keli, ir j itiko toks pat likimas. Respublika tapo ekonomikai stiprjanios Vakar Europos emdirbysts priedu. Nedidel ekonomin potencial dar silpnino demografins krizs, kaimyn agresija ir konservatyvi vidaus socialin bei politin raida. Bajorija i esms buvo patenkinta susiklosiusia padtimi, kai ji buvo laisva nuo valdovo ir pati tapo valstybingumo subjektu. Vengdama bet koki valstybs reform, naudodamasi vienbalsikumu seime ir liberum veto bajorija perkl politin gyvenim seimelius ir padar neveiksmingus centrin valdi, seim. Silpnas seimas didino didik bei j grupuoi reikm, negaljo nuslopinti j veiklos destruktyvumo. vyko vadinamoji suverenumo decentralizacija, savotikas valstybs politinis susiskaldymas pavietus ir didik grupuotes. XVI a. pabaigoje -XVII a. Pirmojoje pusje vis jg dar nepraradusi Respublikos ir abiej jos valstybi centrin valdia - valdovas, senatas, ministrai - stengsi prieintis ioms tendencijoms. XVII a.

antrojoje pusje sivyravo didik politins veiklos destruktyvios tendencijos. Respublika tuo metu ir XVIII a. tapo savotiku usienio valstybi ir sav didik savanaudikos sveikos ustatu. LDK stengsi isaugoti valstybingum Respublikoje ir pasiek, kad jai nepalankiausi unijos akt teiginiai bt pakoreguoti Lietuvos naudai. LDK savarankikum palaik jos bajor tautos, etnikai ir konfesikai margos, bet besivienijanios politins lietuvybs pagrindu, konsolidacija. Besivaidijanius ir besivaranius dl valdios bei turt didikus vis dlto vienijo santyki su Lenkija problema. Tuo paiu metu buvo suartjama su Lenkijos visuomene, formavosi Respublikos bajor tauta su lenkiku apvalkalu. Vyko kultrin polonizacija, bet ir politikos sferoje Respublika pamau m virsti Lenkija. is procesas, prasidjs dar XVII a., stiprjo XVIII a., kai LDK Respublikoje tapo labiausiai formaliai savarankika ir lygiateisika. Turinys m prietarauti formai. Vis dlto politin polonizacija nebuvo baigta, nes tam labai trukd tiek politinio savarankikumo siekusi bajorija, tiek didikai, turintys separatistini interes, kuriuos dangst valstybinio savarankikumo lozungais. Vykstant decentralizacijai, LDK bajor tauta ir LDK valstybs savarankikumo institucijos buvo kad ir nestiprs, vis dlto valstyb palaikantys veiksniai. Jie tiek LDK, tiek visoje Respublikoje (Lenkijoje buvo analogika padtis) negaljo pakeisti bejgs centrins valdios. Tuo labiau, kad didel visuomens dalis buvo sitikinusi Respublikos valstybins ir socialins santvarkos tobulumu. LDK kartu su visa Respublika vis XVII a. ir XVIII a. klimpo i gili politin negali: valstybs institucijas apm kriz, sumenko karin galia, stagnacija sukaust visuomens raid.

II. TAUTOS, TIKYBOS, KULTRA

Dviej valstybi - Lenkijos karalysts ir LDK - politini taut" 1569 m. valios aktas susijungti bendr valstyb - Abiej Taut Respublik - tik sukr istorikai susiklosiusi skirting visuomeni ir kultr integracijos prielaidas, pradjo sudting ir prietaring proces. 1569-1795 m. Respublikoje vienu metu vyko LDK ir Lenkijos valstybinio politinio bei visuomeninio kultrinio gyvenimo integracija ir dezintegracija: klostsi daugiataut, vairi tikyb, bendr valstybini interes vienijama Respublikos bajor politin tauta", LDK oficialusis vieasis gyvenimas buvo polonizuojamas, ir tuo paiu metu buvo toliau puoseljama bei stiprinama valdaniojo luomo lietuvika valstybin savimon, savarankiko valstybingumo samprata; gudikose emse formavosi iandienins baltarusi tautos nacionalin savimon bei stiprjo kultrinio savitumo samprata, vyko polonizacija, radosi trauka Rusijos takos zon; intelektualinio elito kryboje susipyn lituanizacijos, lotynizacijos bei polonizacijos apraikos. i ir daugelio kit prietaring, neretai atrodyt viena kit visuomens gyvenime paneigiani tendencij samplaika geriausiai nusako t specifin, Respublikos laik LDK bding keli taut ir kultr bendrabvio atmosfer. 1. TIKYBOS IR BANYIOS. 1569-1795 m. LDK visuomeninio gyvenimo prietaringum lm keletas skirtingos prigimties veiksni - bene daugiausia konfesini dalyk. Sudarant Liublino unij, atrod, kad protestantizmas visikai nurungs gilesni akn LDK nespjusi leisti katalikyb ir labai mains staiatikybs tak. Protestant bendruomens krsi ir veik ne tik katalikybs atsisakani lietuvi kilms LDK didik ir bajor valdose bei miestuose, kur telksi nemaa gyventoj vokiei. protestantizm pereidinjo ir takingiausi slav kilms LDK staiatikiai. Taiau LDK taip ir netapo protestantika alimi. Atvirkiai, XVIII a. antrojoje pusje iose emse dominavo katalik ir unit banyios. Visas LDK konfesinis gyvenimas i esms keitsi antrojoje XVI a. pusje - XVII amiuje. Reformacija. Sjdis, XVI a. pirmojoje pusje sutelks Vakar novacij troktanios LDK visuomens jgas, subrandins pirmj naujj laik lietuvi kultrinink kart, XVI a. antrojoje pusje pats susidr su vis giljania vidaus krize. Kalvinistai per trump laik tapo gausiausia, geriausiai organizuota ir labiausiai bajor visuomens remiama LDK protestant srove, aprpusia plaiausius gyventoj sluoksnius. Taiau jau pirmaisiais j veiklos metais pasigirdo kalb apie j gretose esanius eretikus, vadinamus bendru arijon vardu. Apie 1555 m. Vilniaus kalvinist bendruomense pradjo sklisti Petro Gonenzieio mokymas, 1558 m. ia jau buvo diskutuojama dl dviej Kristaus prigimi, pradta neigti trejybs dogm. Tais paiais metais Vilniuje pradjo dirbti Martynas echovicas ir Simonas Budnas, kurie po keleri met tapo garsiausiais LDK arijonais. Apie 1565 m. Lenkijos ir LDK reformat bendrija skilo dvi: didij kalvinist ir maj - arijon. Arijonai, iki 1570 m. LDK susibr 10 bendruomeni (stipriausios veik Vilniuje ir Kdainiuose, kitos telksi gud bei etnikai miriose emse), suformulav radikaliausias pairas Diev, banyi ir visuomenin santvark, buvo paskelbti eretikais ir pradti persekioti. Tai dar ne tik katalikai ir juos rmusi karaliaus valdia. J mokymo nepripaino ir kit srovi protestantai. 1570 m. po daugelio neskming bandym jungtis Respublikos kalvinistai, liuteronai ir ek broliai sudar vadinamj Sandomiro susitarim, skelbus, kad kiekviena savarankika protestantizmo srov ipains savj tikjim, bet toleruos ir kit protestant pairas, sutelks jgas kovoti su katalikais bei arijonais. Sandomiro susitarimas neilgam suvienijo didij dal Respublikos protestant. Kalvinist ir liuteron ginai, teologins diskusijos nenurimo. XVI a. 8-9-ajame deimtmetyje Radvil valdose vyk nauji liuteron ir kalvinist pasitarimai taip pat neatne geidiamos vienybs. Arijonai taip pat nebuvo vieningi: isiskyr nuosaikioji ir radikalioji srovs.

Srovi priepriea protestant banyios viduje, teologiniai ginai pareikalavo didels dalies jos krybinio elito pastang, atitrauk j nuo kultrins veiklos plaija prasme, silpnino viso Reformacijos sjdio intelektualin poveik visuomenei. XVI-XVII a. sandroje LDK protestantai susidr su nauja problema. Vis daugiau aktyviausi protestantizmo rmj - didik - pradjo pereidinti katalikyb. Prasidjs procesas atskleid protestant, vis pirma LDK stipriausios kalvinist banyios, kuri mecenavo ir faktikai materialiai ilaik didikai ir bajorija, silpnj pus. Pasikeitus galingiausi visuomens nari konfesinei orientacijai, susvyravo ir viena tviriausi protestantizmo LDK moralini ir materialini atram. Simbolin io proceso pradi galima sieti su takingiausio vairi pakraip protestant globjo M. Radvilos Juodojo mirtimi 1565 metais. Jo sns - Mikalojus Kristupas (Nalaitlis) ir Jurgis (kardinolas, 1581-1591 m. Vilniaus, nuo 1591 m. Krokuvos vyskupas) - tapo pirmaisiais, valstybs gyvenime aktyviai dalyvavusiais LDK didikais konvertitais. Iki XVI-XVII a. sandros j pavyzdiu sek tik pavieniai asmenys (i takingiausi valstybs veikj - Jonas Jeronimas Chodkeviius, 1572 m.; Leonas Sapiega, 1588 m.). iandienin reformacijos LDK tyrim bkl neleidia konkreiais skaiiais parodyti io proceso eigos ir tikrojo masto. Tik aiku, kad didik ir jais sekusi bajor, perjimas katalikyb vyko pamau ir netapo visuotiniu. Per vis kontrreformacijos laikotarp liko protestantizmui itikim moni, eim ir net gimini (pvz., M. Radvilos Rudojo, Bir-Dubingi akos gimin iki pat XVII a. pabaigos, kada mir paskutin gimins atstov Liudvika Karolina Radvilait (1695 m.), globojusi kalvinistus; arijon globjais iki j banicijos (itrmimo i valstybs) XVII a. antrojoje pusje liko didikai Kikos). XVII a. pirmojoje pusje LDK didik sns, bajor palyd lydimi, dar vykdavo studijuoti ne tik katalikikus, bet ir protestantikus Europos universitetus. Antra vertus, XVII a. konvertit katalik skaiius ir, svarbiausia, j visuomeninis prestias bei taka valstybje didjo. Prasidjus iam procesui lengviau ir spariau stiprjo katalikybs pozicijos, ji galjo plisti LDK gud emse. katalikyb XVII a. perjo ir nemaa XVI a. protestantais tapusi, valstybje taking LDK staiatiki (Valaviiai, Chodkeviiai, Sapiegos, Tikeviiai, Glebaviiai, Olelkaiiai, Masalskiai, Dorohostaiskiai ir kiti). Didikai artoriskiai, Oginskiai, Kroinskiai, Sangukos katalikyb perjo tiesiai i staiatikybs. Net tarp unit, tik XVI a. pabaigoje atskilusi nuo staiatiki, XVII a. jau buvo konvertit katalik (J. V Rutskis, A. Pociejus, R. Korsakas). Pakitusi valdaniojo bajor luomo pozicija galino katalik banyi XVII a. pirmojoje pusje pradti atvir, valstybs valdios aprobuot, LDK protestant persekiojimo kampanij. i katalik banyios organizuota ir visuomens XVII a. vis labiau remiama antiprotestantik veiksni visuma vadinama bendru kontrreformacijos vardu. Kontrreformacija. 1569 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protaseviius, galvodamas apie katalik banyios ateit LDK, misij darbui i Lenkijos pakviet ten 1564 m. kurdintus vienuolius jzuitus, moraliai ir solidiai materialiai parm ios banyios prarastojo autoriteto atkrimo visuomenje program. Jzuit, i iniciatyvi, veikli, intelektualiai iprususi, vieiamajai propagandinei veiklai specialiai paruot vienuoli katalik pasirodymas LDK, rytinga banyios hierarh pozicija, i esms pakeit konfesinius santykius, o vliau - ir vis kultrinio gyvenimo atmosfer. Katalik banyia, valdov katalik valdios ir jzuit autoriteto palaikoma, sugebjusi reformacijos pakilimo laikais isaugoti nesunaikint ekonomin potencial, nuo XVI a. pabaigos savo pozicijoms tvirtinti vis plaiau pradjo naudoti ne tik ideologins kovos bdus, bet ir juridin bei fizin prievart. XVI-XVII a. sandroje katalik banyia pradjo teismo procesus protestant uimtoms banyioms atgauti, fanatikai upuldinjo protestant banyias, mokyklas, spaustuves ir smurtavo jose (pvz., Vilniaus kalvinist banyia buvo apgriauta ir nuniokota 1591,1611, o 1639 m., 1640 m. buvo priversta isikelti u miesto sienos, kur j dar kart nusiaub 1682 metais). Reformacijos sjdio vidinis silpimas, stiprjanti bajor luomo parama katalikybei leido katalik banyiai XVII a. viduryje per seimus statymais tvirtinti viepataujani savo padt. 1658 m. paskelbtas banicijos statymas arijonams privert juos apsisprsti - arba pereiti katalikyb, arba

ivykti i alies. Madaug pus vis Respublikos arijon (apie 5000) emigravo, daugiausia Siaurs Vokietij ir Nyderlandus. Emigracijoje LDK arijonai, kaip atskira organizacija, jau nebesireik, o, laikui bgant, gyvendami udarose emigrant bendruomense, asimiliavosi su lenkais bei vietos gyventojais. 1668 m. buvo udrausta i katalik tikjimo pereiti protestant. 1658-1668 m. Respublikos seim nutarimai pakirto Reformacijos, kaip gyvybingo visuomeninio sjdio, aknis. Kontrreformacijos pozicij stiprjimui nemenkos takos turjo ir politiniai XVII a. vidurio kar laikotarpio procesai. XVII a. pabaigoje LDK protestantai jau buvo prarad apie 3/4 turt banyi (XVI a. pabaigoje DK, daugiausia Vilniaus vyskupysts teritorijoje, veik apie 200 protestant banyi. XVII a. pabaigoje j liko madaug 50). Dar veikusios pavieni mecenat globojamos protestant bendruomens nebesudar rimtesns opozicijos katalik banyiai, XVIII a. sunyko ir j kultrin veikla. I daugelio Reformacijos sjdio, XVI a. pirmojoje pusje taip nesunkiai uvaldiusio aktyviosios LDK visuomens dalies protus, pralaimjimo prieasi reikt vis pirma iskirti protestantizmo istorik jau pastebt vlyvo Lietuvos krikto poveiki. XVI a. lietuvi emse krikionyb dar neturjo gili tradicij, buvo gana pavirutinika, menkai pasklidusi liaudyje. LDK intelektualinio elito katalik 45 pav. Vilniaus vyskupas Valerijonas sluoksnis XVI a. pirmojoje pusje protestantizm suvok Protaseviius daugiau kaip ryi su Vakar kultra, politikai praktikai - kaip tam tikr valstybinio LDK savarankikumo garant, galint padti jiems kovoti su Lenkijos katalik dvasininkijos remiama unijos idja. LDK staiatiki visuomens elitas pereidinjo protestantizm, siekdamas vis pirma lygiomis teismis valdyti valstyb. Po Liublino unijos, pakitus politinei situacijai valstybs viduje, jzuitams perimant i protestant kultrins veiklos iniciatyv, Vakar Europoje Reformacijos suadintus kultrinius kuriamuosius procesus vis labiau ugoiant konfesiniam nepakantumui ir religiniams karams, LDK politin tauta" taip pat nesunkiai atsiadjo silpstanio protestantizmo ir parm katalikyb. Kontrreformacijos laikotarpiu katalik banyios organizacin veikla LDK buvo nukreipta ne tik prie protestantus. Ji buvo kur kas platesn. 1578 m. Respublikoje pradjus veikti Tridento visuotinio banyios susirinkimo (1545-1563 m.) priimtiems nutarimams, prasidjo vidin LDK katalik banyios reforma. Jos metu buvo pradta steigti daugiau parapij, imta grieiau kontroliuoti vis banyios padalini veikl (reguliarios vizitacijos), ipltota vienuolij veikla, susirpinta rengti vis lygi dvasininkus, vis krato vietimo sistem sutelkti jzuit rankose. XVII a. pirmojoje pusje visikai susiklost LDK katalik banyios auktj institucij Vilniaus ir emaii vyskupij - struktra bei parapij tinklas, kuris nedaug tepakits iliko iki Respublikos padalijim XVIII a. 8-10-ajame deimtmetyje (XVIII a. antrojoje pusje Vilniaus vyskupystje buvo 433 parapijos ir 136 filijos, emaii vyskupystje - 98 parapijos ir 66 filijos. I viso - 3 kartus daugiau nei j buvo XVI a. viduryje). XVII-XVIII a. LDK sisteig 165 nauji vienuolynai. Didiausia vienuolyn koncentracija buvo Vilniaus vyskupystje. Vilnius greta Krokuvos, Varuvos, Liublino, Lvovo, Poznans tapo stambiu Respublikos vienuolyn veiklos centru. Visai naujai jie steigsi emaitijoje. Aktyviausi konfesin visuomenin veikl LDK emse ipltojo vienuoliai katalikai -jzuitai, dominikonai, bernardinai ir unitai - bazilijonai. Sustiprjusi i vidaus, katalik banyia m efektyviau skleisti savo tak visuomenje. Sukurtasis pakankamai tankus parapij tinklas, suaktyvjusi eilini dvasinink veikla galino katalikyb kontrreformacijos laikotarpiu daugiau ar maiau pasiekti visus LDK gyventoj sluoksnius, veikti j pasaulir ir buit, savo rankose sutelkti didij dal vietimo bei mokslo staig,

daryti tak kitoms visuomens dvasinio gyvenimo sferoms. Katalik banyia iekojo ir rado nauj bendravimo su plaiaisiais visuomens sluoksniais form. XVII a. pradioje Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina, karaliaus Vladislovo Vazos palaikomas, atnaujino dar XVI a. pradtj Kazimiero paskelbimo ventuoju byl. 1602 m. popieius Klemensas VIII pripaino v. Kazimiero kanonizacij ir kovo 4-j paskelb io ventojo vents diena. 1604 m. iai iniai paskelbti Vilniuje buvo surengtos didiuls ikilms. 1636 m. popieiui Urbonui VIII pripainus v. Kazimier Lietuvos globju, visuomenje toliau klostsi io ventojo kulto tradicijos. Kontrreformacijos laikotarpiu ne tik sostinje, didiuosiuose miestuose, bet ir krato gilumoje miesteliuose prie parapini banyi steigsi katalik brolijos ir kitos tikinij organizacijos. Jzuitai propagavo atlaidus, rengdavo vieas teatralizuotas procesijas, dieg visuomenje tikjim ventj apsireikimais. Taip XVII a. susiklost iluvos banyios Dievo Motinos paveikslo kultas ir iki i dien garsiausi Lietuvoje ilini atlaid iluvoje tradicija. Antra vertus, galima diskutuoti, ar vidin katalik banyios reforma Respublikoje dav visus Tridento suvaiavimo propaguotus rezultatus. Respublika taip ir netapo katalikikojo absoliutizmo valdoma alimi. Jos bajorija, parlamentarizmo pozicij sergtoja, pasiprieino jzuit pastangoms ir mginimams realiais veiksmais remti atviriausiai Zigmanto Vazos laikais ireiktus ketinimus stiprinti monarcho valdi (i nuostat bene geriausiai parod 16071608 m. Lenkijoje vyks Zebrydovskio maitas). Banytin Bresto unija. Nauj konfesin situacij kontrreformacija sukr ir LDK staiatiki pasaulyje. XVI a. antrojoje pusje suaktyvjus katalik banyiai vis smarkiau skverbiantis staiatiki banyios takos zon, ia vl atgijo nuo Jogailos ir Vytauto laik puoselta, 1439 m. Florencijos unijos nuostatose suformuluota, bet negyvendinta, LDK staiatiki banyios pajungimo popieiaus valdiai idja. Svarstant klausim XVI a. pabaigoje, Respublikos staiatiki banyios hierarch bei suinteresuot pasauliei nuomons isiskyr. Grup ymi staiatiki banyios vyskup, siekusi lygiomis teismis su katalikais prisidti prie valstybs valdymo, nuo kurio staiatikiai buvo nuolat stumiami, umezg kontaktus su Romos popieiumi. Banytins unijos idj rm ir Respublikos valdovas katalikas Zigmantas Vaza bei LDK kancleris Leonas Sapiega. 1595 m. gruodio 25 d. 46 pav. v. Kazimieras popieius Klemensas VIII patenkino Respublikos staiatiki, unijos alinink, praym. Staiatiki dvasininkija ir pasaulietin visuomen nevienareikmikai vertino ingsn. 1596 m. spalio 8 d. Breste buvo suaukti du atskiri banytiniai susirinkimai - unijos alinink ir jos prieinink. Unijos alininkai pasisak u susijungim su katalikais ir 1596 m. spalio 9 d. paskelb banytin Bresto unij, kuria Respublikos staiatikiai pripaino popieiaus valdi ir svarbiausias katalik banyios apeigas. Unijos prieinink staiatiki dizunit grupuot susitelk apie ilgametes LDK

staiatiki interes gynimo tradicijas puoseljusios kunigaiki Ostrogiki gimins atstov Konstantin Vasilij Ostrogik. 1596 m. Bresto unija suskald ne tik Respublikos staiatiki banyi, sukl kov dl tikinij, banyi, vienuolyn ir j turt. Ji sukr ir naujas politines vidaus bei tarptautines problemas. Formaliai juridikai unitams valstybje buvo suteiktos lygios su katalikais teiss. Taiau realiai unit galimybs patekti Respublikos politinio gyvenimo aukiausisias grandis buvo ribotos. Jau XVII a. inomi unit perjimo katalikyb bei grimo staiatiki tikyb faktai. Tuo pat metu, XVII a. pirmojoje pusje, abi banyios, staiatiki vyskupo Piotro Mohylos ir unit metropolito Velamino Rutskio iniciatyva djo pastangas reformuotis ir sutvirtinti savo padt visuomenje. Unitus konsoliduojania jga darsi vienuoli bazilijon ordinas. Staiatikybs intelektualiniu centru pamau tapo Kijevas. Per XVII a. pirmj pus Respublikoje iaugo ir nauja, politikoje bei visuomenje takinga, Rusijos pus linkstanti, staiatikybs atrama - kazokai. Banytin Bresto unija dar labiau sukomplikavo Respublikos santykius su Rusijos valstybe. Jai atsivr papildomos galimybs savo kiimsi Respublikos vidaus reikalus motyvuoti btinybe ginti staiatiki interesus. Tuo Rusija pasinaudojo XVII-XVIII amiuje. Kita vertus, unit banyia, kultriniu bei politiniu atvilgiu orientuota Vakarus, atitrauk nema dal tikinij ir i dalies suvar tas Rusijos galimybes per 1589 m. kurt atskir nuo Konstantinopolio Maskvos patriarchat inaudoti Respublikos staiatiki banyi savo politiniams tikslams. Tolerancijos saullydis. XVI a. antrojoje pusje amininkus, atvykstanius i kit, ypa protestant ir katalik karuose paskendusi Vakar Europos krat, tebestebino LDK visuomens gyvenime viepatavusi religinio pakantumo atmosfera. Didiuliai konfesiniai skirtumai ir net prietaravimai dar nebuvo gij drastik prieprieos form, skirting tikyb ipaintojai - katalikai, protestantai, staiatikiai - palaik vieni su kitais politinius bei visuomeninius kontaktus, neretos konfesiniu poiriu mirios santuokos. vairi tikyb bajorai ne tik bendrai sprend valstybs reikalus seime, bet ir kartu leisdavo laisvalaik. LDK kanceliarija nuo Liublino unijos sudarymo iki pat XVI a. pabaigos neileido n vieno oficialaus antiprotestantiko akto. Valstybs branduolyje politika buvo atribota nuo religins ideologijos, viepatavo pragmatin politin kultra, kurios pagrindai susiformavo dar pagonybs laikais. Nra inoma ir bent kiek rykesni religinio antisemitizmo apraik, nors ydai LDK tuo metu jau sudar nemenk miest ir miesteli gyventoj dal ir turjo gana stiprias pozicijas prekybos ir finans sferose. Iki XVII a. pradios tarp tuo metu dar pavieni tokio pobdio byl inomi tik 2 raganavimu apkaltint asmen sudeginimo atvejai, tik 1611 m. Vilniuje buvo vykdyta vienintel inoma religinio eretiko antitrinitaro italo Lorenco Francio egzekucija. Respublikoje religinio liberalizmo ir tolerancijos nuostata pirm didesn ibandym laik 1572 m. mirus valdovui ygimantui Augustui, sugebjusiam sudtingu Reformacijos kilimo laikotarpiu neiebti krate religins nesantaikos. Pirmuoju tarpuvaldiu vienu rimiausi kandidat Respublikos sost buvo Pranczijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua, priklauss katalikikai dinastijai, kuri aktyviai dalyvavo antiprotestantikoje Baltramiejaus nakties (1572 m. rugpjio 23-24 d.) akcijoje Paryiuje. i kandidatra ne be pagrindo kl nerim Respublikos protestant visuomenei. Siekdami neutralizuoti galimus neigiamus Henriko Valua atjimo sost padarinius, 1573 m. sausio 28 d. Varuvoje susirink Lenkijos bajorai (LDK atstovai dl politini prieasi nedalyvavo) paskelb dokument, inom 1573 m. Varuvos konfederacijos akto pavadinimu. iame dokumente greta kit vairias valstybs gyvenimo sferas lieiani dalyk buvo nurodyta, kad, nors Respublikoje yra nema religini skirtum, vairi konfesij atstovai sipareigoja nepralieti kito tikjimo ipainj kraujo. Valdaniajam Respublikos bajor luomui (tyrintojai tebediskutuoja, ar nuostata galiojo kitiems valstybs gyventojams) buvo juridikai teisinta tikybos ipainimo laisv (LDK bajorija itokias garantijas i esms buvo gavusi i didiojo kunigaikio dar 1563 metais). 1573 m. Varuvos konfederacijos religins santarvs priimta nuostata rayta 1588 m. Lietuvos Statut,

kuris juridikai teisino jos galiojim LDK. Taiau XVI a. 8-ajame deimtmetyje juridikai teisinta teorin nuostata jau nebegaljo sustabdyti kontrreformacijos plitimo. XVI a. 9-ajame deimtmetyje LDK atsirado pirmieji poymiai, liudij, kad religinio pakantumo laikai pasibaig. 1581 m. Vilniaus vyskupas ileido potvark draudiant spausdinti protestantikas knygas ir jomis prekiauti, be vyskupo leidimo organizuoti sostinje protestant laidotuvi eisenas. Ir ne taip svarbu, kad is draudimas kur laik neveik. iuo aktu buvo pademonstruota, kad katalikyb, tapdama dominuojania ideologija, uzurpavo teis kontroliuoti kit tikyb ipainj veikl. XVII a. i nuostata buvo pradta vykdyti ne tik konfesiniame, bet ir visuomens pasaulietiniame gyvenime. 1673 m. udraudus nekatalikams gyti bajoryst, o 1718, 1736, 1746 m. aktais juridikai apribojus nekatalik teises uimti valstybs tarnybas, religinis nepakantumas sitvirtino aukiausiose valstybs gyvenimo sferose. LDK, garsjusi ilgaammis tolerancijos tradicijomis, tapo vienos tikybos valstybe, katalikikosios Europos periferija. Tai vyko tuo metu, kai Vakar Europoje naujj laik liberalizmo ir tolerancijos dvasia m stiprti. Taip pat didjo atotrkis tarp Respublikos ir Vakar Europos visuomeninio kultrinio gyvenimo.

2. KULTRINIS GYVENIMAS VYKSTANT IDEOLOGINMS KOVOMS. Pirmj Respublikos gyvavimo imtmet, nuo 1569 m. unijos iki valstybs pamatus pakirtusi XVII a. 6-7-ojo deimtmeio kar su Rusija ir vedija, galima pavadinti LDK ir Lenkijos idjins kultrins konkurencijos amiumi. Diskusij dvasia. Dar prie unij Reformacijos sjdio laikais buvo paplit ne tik teologiniai disputai; visuomens vieojo gyvenimo dalimi tapo polemika, kokia turt bti naujai kuriama valstyb, jos visuomenin santvarka, teis, kultra. Po 1569 m. politinis LDK elitas, i esms neginijs, kad unija su Lenkija, kaip karin ir politin dviej valstybi sjunga, buvo neivengiama, ts intensyvi, lenkikajai unijos sampratai opozicin kultrin ir propagandin veikl. Svarbiausias jos tikslas buvo kryptingai formuoti visuomens nuostat, kad unija esanti dviej lygiateisi taut sjunga ir dviej valstybi konfederacija, diegti suvokim, kad, gyvenant bendroje su Lenkija Respublikoje, btina saugoti ir stiprinti savarankik Lietuvos valstybingum, sav visuomens srang ir kultros savitum. darb atliko XVI a. Vilniaus politins ir kultrins aplinkos subrandinta inteligentija, jos rayti istorijos ir visuomenins politins publicistikos tekstai. J autoriai (Mykolas Lietuvis, A. Rotundas, V. Agripa, A. Volanas, P. Roizijus, E. Pelgrimovskis, ir kiti), polemizuodami su oponentais, vis pirma su kaimynini Lenkijos ir Maskvos valstybi skleistomis prieikomis LDK ideologinmis nuostatomis ir jos istorijos interpretacijomis, kr teorinius naujj laik tautins Lietuvos valstybs ir jos visuomenins santvarkos modelius. Juose akcentuota savita lietuvi tautos prigimtis, tradicijos, kultra, pasirmus naujomis romnikosios lietuvi kilms teorijos interpretacijomis, kaip svarbiausia lietuvi valstybingumo ypatyb, ikelta istorikai susiklosiusi stipri, paveldima, Lietuvos teiss normas gerbianti didiojo kunigaikio valdia. ie atrs, poleminiai darbai kl skausmingiausias dviej taut ir dviej valstybi praeities ir bendros ateities problemas. Kriniai, kuri autoriai buvo inomiausi ir takingiausi to meto intelektualai, tapo ne tik LDK vidaus gyvenimo, bet ir visos Respublikos kultros faktu. ie darbai buvo paskleisti visuomenje XVI a. 8-10-ajame deimtmetyje, kai buvo rengiamas ir priimtas 1588 m. Lietuvos Statutas, de jure teisins atskir nuo Lenkijos LDK valstybingum. Aktyviausiais opozicinio lietuvi sjdio organizatoriais, literatros ir publicistikos krini usakovais bei mecenatais ir pounijiniu laikotarpiu liko Lietuvos didikai - Nesvyiaus ir Bir gimini Radvilos, emaii vyskupas Melchioras Giedraitis, Pac, Olelkaii, Manvyd ir kitos gimins. J dvaruose brsi nauji kultriniai ir politiniai LDK visuomens traukos centrai. Juose buvo puoseljamos senosios Lietuvos valstybingumo tradicijos, buvo tsiama XVI a. pradioje LDK kanclerio A. Gotauto ir jo artim moni pradta akcija prieintis Lenkijos politik mginimams likviduoti Lietuvos valstyb, sulydyti jos ir lenk visuomenes. i LDK politik suformuota bekompromisin lietuvi valstybinio patriotizmo nuostata kirtosi su XVI a. Lenkijos visuomens gyvenime sigalinia sarmatizmo ideologija. Sarmatizmo politin doktrina skelb, kad Jogailos sukurta ir jo palikuoni valdoma Lenkijos monarchija, aprpianti ne tik lenk, bet ir lietuvi, emaii ir gud emes, yra Europos priepilis", kuris gina krikionikj pasaul nuo musulmon turk ir totori. Lenkijos politikai sarmatizmo ideologij stengsi skleisti tarp LDK bajor, ypa gud kilms. Ji turjo tapti ginklu, slopinaniu politinio LDK savarankikumo ir lietuvi valstybingumo siekius. Vienas pirmj sarmatizmo idj propaguotoj LDK buvo poetas Jonas Vislicietis. Jo 1515 m. lotynikai raytame krinyje Prs karas / Bellum Prutenum didi ir garbinga lietuvi praeitis, vaizduojama kaip slav istorijos dalis. Lietuvos ateit J. Vislicietis mat tik vieningoje lenkikoje Sarmatijos imperijoje. Po Liublino unijos, kai nuo LDK buvo atskirtos ariausiai musulmon pasaulio buvusios Voluins ir Podols ems, lenkikoji Europos priepilio" idja LDK bajorijai tapo maiau patraukli. Sarmatizmas LDK visuomens smonje nenurung romnikosios lietuvi kilms teorijos suformuot nuostat. Taiau, intensyvjant LDK bajorijos kontaktams su Lenkija, Sarmatijos idjos propaganda susilauk tam tikro atgarsio.

J nuosekliai idst lenk kalba paraytos pirmosios spausdintos LDK istorijos Lenkijos, Lietuvos, emaii ir visos Rusios kronika (Kronika polska, litewska, modzka i wszystkiej Rusi, Macieja Stryjkowskiego, Krolewiec, 1582) autorius Motiejus Stryjkovskis. Pagal kilm lenkas, savo tvyne laisvai pasirinks LDK, jos viesuomens sutiktas kaip savas mogus ir atriai kritikuotas aminink Lenkijoje, M. Stryjkovskis gyveno ir dirbo aplinkoje, kurioje Lietuvos valstybingumo idja buvo itin akylai sergstima. Taiau jo paraytieji istoriografijos tekstai be ilyg negali bti gretinami su Mykolo Lietuvio, A. Rotundo ir kit lietuvi valstybinio patriotizmo propaguotoj kryba. M. Stryjkovskio Kronika, kaip prietaringas krinys, atspindi t sudting tautin, socialin, politin bei kultrin aplink, kuri realiai egzistavo XVI a. LDK ir formavo jos visuomens nuostatas. Vertindamas lietuvi tautos ir jos sukurtos valstybs praeit, M. Stryjkovskis rmsi tomis paiomis ideologinmis nuostatomis kaip ir Lietuvos valstybingumo sergtojai. Tautos savimonn augusi romnikj lietuvi kilms teorij susiejs su kultrins balt vienovs samprata, Kronikos autorius ikyla kaip Lietuvos valstybs patriotas, gyns lietuvi tautos politinius ir kultrinius interesus. Taiau etnins LDK vienovs idja M. Stryjkovskio Kronikoje neugo tautinio valstybs dvilypumo. Istorikas, pabrs, kad lietuvikasis valstybingumas iaugs i senosios Rusios, aikiai formuluoja mint, kad ndienos Lietuvos valstyb turi remtis darniu abiej etnos - lietuvi ir gud - sugyvenimu, nes tai lm istorins tradicijos. Susidrs su sunkiai sutaikomais XVI a. LDK tikrovs prietaravimais, M. Stryjkovskis bria aiki rib tarp Lietuvos praeities ir dabarties bei ateities. tikindamas skaitytojus, kad XVI a. LDK neilik joki i romn laik atjusi paproi, o kilm nepareigojanti visuomens gyvenime vartoti lotyn kalb, M. Stryjkovskis ragina stiprinti LDK, kaip dviej lygiateisi taut - lietuvi ir gud - politin bendrij, o j glaudiausiais saitais susaistyti su lenkika Sarmat imperija. M. Stryjkovskio istorin koncepcija objektyviai padjo regione stiprjanio panslavizmo ideologijai plisti ir Lenkijos pozicijoms LDK stiprinti, i esms prietaravo XVI a. pabaigos Lietuvos politik ir ideolog pastangoms isaugoti valstybs savarankikum. XVII a. pirmojoje pusje LDK intelektualai toliau polemizavo su Lenkijoje viepatavusia sarmatizmo ideologija, kritikavo jos propaguojam neabot bajorijos laisvs nuostat, bajor tautos supratim, valdov rinkimo praktik. Lenk Sarmat imperijai" Lietuvos baroko literatra prieprieino balt ems vienybs ir Lietuvos imperijos" idj, kartojo stiprios monarcho valdios siek. Herojinse A. Rimos ir J. Radvano poemose, A. Gvagninio, S. Daugirdo istoriniuose kriniuose sukurtas ir naujas tvyns gynjo vaizdis. Tai nebe Lenkijoje karaliaujantis ir LDK interes nenorintis paisyti valdovas, o ikiliausias krato didikas - daniausiai kuris nors i Radvil gimins. XVII a. LDK visuomenei imponavo, kad gindami savo valstybs interesus Lietuvos didikai savarankikai sprsdavo svarbius valstybs reikalus, nepaisydami nei karaliaus, nei sjunginink lenk. Taut, jos paproius ir LDK valstybingum ginanio didiko vaizdinys -iskirtinis XVII a. Lietuvos kultros bruoas, nebdingas to meto Lenkijai. Tai laikotarpis, kada bendr Respublikos interes dvasia LDK visuomens smonje dar nebuvo ugousi prisiriimo prie sen tradicij ir kultros. Tai patvirtina ir ikiliausias XVII a. LDK istoriografijos darbas -A. Kojalaviiaus Lietuvos istorija, (A. Koialowicz Wiiuk, Historiae Litvanae, Pars prior, Dantisci, 1650; Pars altera, Antverpiae, 1669). i i Kauno miestieio eimos kilusio lietuvio jzuito lotyn kalba paraytoji istorija pasirod prajus 70 met po M. Stryjkovskio Kronikos. Autorius, apibdindamas savo ry su M. Stryjkovskio darbu, nurodo, kad Kronika, papildyta naujais altiniais ir XVII a. odins tradicijos duomenimis, tapo jo veikalo pagrindu. Galbt bt galima sutikti su tokiu paio A. Kojalaviiaus isakytu savo darbo traktavimu, jei kalbtume vien tik apie jame pateikt istorin mediag. Taiau jos

interpretacija A.Kojalaviiaus Lietuvos istorijoje - visikai kitokia. Kita ir visa io krinio dvasia. Tai darbas, spinduliuojs Lietuvos valstybingumo idj, nukreiptas prie M. Stryjkovskio skleist lenk sarmatizm. Lietuvos valstybs samprata iskiria iuos du istorijos darbus. A. Kojalaviius, perraydamas M. Stryjkovskio Kronik, itryn" ijos sarmatizm, sugriov M. Stryjkovskio sukurt idilik darni lietuvi ir rus, lietuvi ir lenk santyki vaizdini. Istorin A. Kojalaviiaus koncepcija nukreipta ne tik prie didiausi XVII a. LDK prie - Rusijos valstyb, bet ir prie agresyvisias sjungininks Lenkijos politines tendencijas. I esms teigiamai vertindamas 1569 m. Liublino unij, autorius dsto ne lenkik, bet lietuvik unijos koncepcij. A. Kojalaviiaus poiriu LDK esanti savarankika valstyb Abiej Taut Respublikoje, kurioje turi viepatauti ne laisvai renkami valdovai, o lietuvika Jogailaii dinastija. A. Kojalaviiaus Lietuvos istorija atskleidia ne tik XVII a. vidurio LDK bajor visuomens politin valstybin nuostat. is Vilniaus universiteto aukltinio darbas apibdina vis XVII a. viduryje dar lietuvika dvasia alsavusi kultrinio gyvenimo atmosfer, kurioje brendo ir kr krato viesuomen. vietimas ir mokslas. XVI a. antrojoje pusje - XVIII a. pirmojoje pusje, intensyvjant krato kiniam ir politiniam gyvenimui, pleiantis ryiams su pasauliu, vietimas LDK visuomenje plito spariau nei bet kada anksiau. Nemaai takos tam turjo ir kontrreformacijos suadinta katalik ir protestant konkurencija. Siekdami didinti savo tak, tiek vieni, tiek ir kiti stengsi patraukti visuomens dmes geriau organizuota vietimo sistema. Intelektualinis lenktyniavimas paliko enklius pdsakus krato kultroje. XVII a. viduryje LDK buvo daugiausia parapini pradios mokykl. Elementarusis vietimas tapo prieinamas visiems visuomens sluoksniams. Krate spariai daugjo ir vidurini mokykl. Daugiausia kolegij, per 10, LDK lietuvi ir gud emse steig jzuitai. Greta katalikik veik ir protestant, unit bei staiatiki bendruomeni ilaikomos vidurins mokyklos. 1579 m. Vilniaus jzuit kolegijai buvo suteiktos auktosios mokyklos teiss. Vilniaus universiteto (Academia et universitas Vilnensis) steigimas buvo reikmingiausias LDK kultrinio gyvenimo ir didels praktins politins svarbos vykis. 1579 m. LDK viesuomen pasiek vis XVI a. puoselt tiksl turti sav universitet, susilyginti su kaimyninmis valstybmis - Lenkija bei Prsija. Vilniaus universitetas tapo rimta atsvara tradiciniams student i LDK traukos centrams -Krokuvos ir Karaliauiaus universitetams. Vilniaus universitete studijavo vis daugiau student. 1570 m. pradjusi veikti Vilniaus jzuit kolegija turjo 160 mokini. 1590 m. universitete moksi 600, 1618 m. - 1210 student. Madaug tredal vis Vilniaus universiteto student sudarydavo lietuviai ir emaiiai. Dauguma likusij buvo kil i LDK gud emi. Greta j jau pirmaisiais Vilniaus

universiteto gyvavimo deimtmeiais jame studijavo jaunimas i Livonijos, Prsijos, Lenkijos. Tarp gavusij laipsnius Vilniaus universitete XVII a. pirmojoje pusje taip pat daugiausia buvo lietuvi i LDK ir Prsijos bei lenk. Nemaa Vilniaus universiteto profesori bei rektori bta lietuvi. 1570-1672 m. i 27 jame dirbusi rektori 9 buvo lietuviai. XVI a. pabaigoje - XVIII a. pirmojoje pusje Vilniaus universitete subrend dstytojai pasiek to meto tradicinio Europos auktojo mokslo intelektualin lyg, pareng pirmuosius daugelio dalyk vadovlius. ie darbai buvo kai kuri disciplin pirmosios knygos ms krate, reik ne vienos mokslo akos pradi. Kai kuri humanitarini moksl logikos, retorikos, poetikos, literatros teorijos - darbai atitiko to meto tradicinio mokslo reikalavimus. Jie buvo pripainti ir naudojami Europos universitetuose. M. Smigleckio Logikos (1618,1634,1638, 1658 m. leidimai) vadovliu XVII a. naudotasi Oksfordo, Dublino, Paryiaus 47 pav. Petras Skarga, Vilniaus akademijos pirmasis ir kituose universitetuose. 13 kart 1658rektorius 1732 m. usienyje buvo ileista . Liauksmino Ikalbos praktika (Praxis oratona). J skait ir vertino tiek katalikai, tiek protestantai. Lietuvos humanitarin moksl Europoje XVII a. pirmojoje pusje garsino pagal kilm lenkas, darbais ir gyvenimu su LDK kultra suaugs profesorius M. K. Sarbievijus. Europa j inojo kaip poetikos krj, ym to meto literatros teoretik. Jo Vilniaus universitete skaityt paskait dka krate skleidsi antikins literatros ir kultros dvasia. XVII a. pirmojoje pusje Vilniaus universiteto profesoriai pareng ir pirmuosius Lietuvoje originalius tikslij moksl - matematikos, fizikos, astronomijos, optikos - darbus. J autoriai gal ir neatrado nauj pasaulio dsningum, bet skleid mokslo inias LDK visuomenje, artino j prie naujj laik Europos. Vilniaus universitetas, jo biblioteka, spaustuv XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusje buvo svarbiausi centrai, skleid mokslo naujoves LDK visuomenje. Taiau tai nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti. Kaip ir anksiau LDK jaunuomen moksi vairiuose usienio valstybi protestantikuose bei katalikikuose universitetuose. XVI a. juose moksi daugiau kaip 600 student i LDK. XVII a. j bta per 700. Populiariausi buvo Krokuvos, Karaliauiaus, Vitenbergo, Frankfurto, Ingoltato, Leideno, Padujos, Bazelio, Altdorfo, Leipcigo, Heidelbergo, Brambergo, universitetai. XVII a. pirmojoje pusje krate pltojosi ir neuniversitetinis mokslas. Mokslininkai brsi karaliaus dvare (ypa Vladislovo Vazos laikais), dirbo didik, daugiausia Radvil, ilaikomi. ia buvo atliekami praktinms valstybs reikmms btini taikomj moksl tyrinjimai. Reikmingiausi i j - M. K. Radvilos Nalaitlio rpesiu parengtas ir XVII a. pradioje Amsterdame atspausdintas LDK emlapis, J. Narnaviiaus-Naronskio, A. Freitago, F. Getkanto, K. Semenaviiaus kartografijos, karo ininerijos ir kit tikslij moksl darbai. Jie parayti remiantis naujausiais europinio mokslo duomenimis bei praktiniais pai autori tyrinjimais. Iki pat XVII a. vidurio kar vietimas ir mokslas LDK pltojosi paangos kryptimi, sumajo LDK visuomens atotrkis nuo Vakar ir Vidurio Europos krat.

3. SUSTINGS LAIKAS. XVII A. ANTROSIOS - XVIII A. PIRMOSIOS PUSS KULTRA. Tai imtmetis, kuris prasideda XVII a. vidurio karais, sugriovusiais ne tik krato k, bet ir sustabdiusiais daugel politins ir kultrins raidos proces. Kultros istorikai tebesvarsto, kada prasidjo LDK kultros nuosmukis, kodl jis buvo gilesnis nei Lenkijoje, kuri per XVII a. vidurio ir XVIII a. pradios karus patyr nemenkesnius nuostolius. Tai prasidjo ne per karus, bet jie irykino neigiamus reikinius, j metu buvo sunaikinta daugyb materialins kultros vertybi. Dar didesni, sunkiai pataisom nuostoli patyr dvasin kultra. Pralaimjim kartlis, ltas, bet nesustabdomas valstybinio savarankikumo nykimas, galingesni kaimynini valstybi politik kiimasis Respublikos vidaus reikalus, ekonominis nuosmukis - visa tai vis labiau demoralizavo valdanij LDK visuomens virn. Didik, diktavusi LDK vieojo gyvenimo normas, politin ir moralin degradacija plito ir tarp eilini bajor. Papirkinjimai, girdymai, ginkluoti tarpusavio gin sprendimai ir kiti negatyvs gyvenimo reikiniai tarpo LDK visuomenje. Nyko ir senoji LDK visuomens ideologini vertybi sistema. XVI a. antrojoje pusje - XVII a. pirmojoje pusje dar dauguma LDK bajor tvyne vadino LDK. XVII a. antrojoje pusje spariai pradjo plisti paira, kad tvyn yra visa Respublika, o siaurja prasme - Lenkija, kurioje reziduoja karaliai, intensyvus politinis gyvenimas. XVIII a. majo LDK bajor bei miestiei, ilaikiusi tautin lietuvi savimon. Tuo pat metu didjo luominis Respublikos bajorijos usisklendimas, izoliacija nuo kit visuomens sluoksni formavosi savimon, kad tik bajorija sudaro taut. i nauja visuomeninio politinio LDK gyvenimo atmosfera neigiamai veik kultros raid. Po dinamik reformacijos ir kontrreformacijos laik, kada kultrinis LDK gyvenimas virte vir, XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. pirmojoje pusje jis beveik apmir, formos sustingo, menkai kito turinys. Katalikams laimjus pergal prie protestantus, lauktojo pakilimo nebuvo. Atvirkiai, netekusi oponents protestant banyios konkurencijos, katalik banyia prarado ir didel dal krybins potencijos bei novatorikumo. Katalik, LDK gud srityse - unit dvasininkija, laimjus kontrreformacijai, pasijuto vienvald, pretendavo kontroliuoti protus", visomis priemonmis stengsi neleisti, kad visuomenje plist tikjimo dogmas griaunanios mokslo inios. XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. pirmojoje pusje LDK daugjo ragan proces, kaltinimai juose darsi vis fantastikesni, danjo kankinimai, bausms skiriamos vis iauresns. Iki XVIII a. 3-iojo deimtmeio vietimo sistemoje be konkurencijos viepatav jzuitai (protestantai vietimo srityje turtsias pozicijas ilaik tik Prsijai priklausiusiame krate, kur dauguma gyventoj buvo lietuviai) tik atkrinjo per karus vis sugriaunamas parapines ir vidurines mokyklas. Mokymas sustabarjo. Per vis XVII a. ir XVIII a. pirmj pus jzuit ilaikomose mokymo staigose beveik nepakito dar XVI a. nusistovjusios mokymo programos. Vilniaus universitete nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. vidurio beveik nedaugjo nei student, nei dstytoj, menkai kito ir mokymo turinys. Europos mokslininkai dar didiulius gamtos bei tikslij moksl atradimus ir dst juos mokyklose, o Vilniaus universitete, kaip ir XVI a., buvo mokoma vis pirma universalij humanitarini disciplin.

48 pav. Merkins rotus varpas, 1670 m.

XVIII a. pirmojoje pusje ne tik vietimo ir mokslo sistema buvo jau gerokai atsilikusi nuo Vakar ir Vidurio Europos krat. Visame LDK visuomens kultriniame gyvenime tvyrojo gilios provincijos dvasia. iais bendro kultrinio sstingio laikais beveik paradoksaliai atrodo XVIIa. antrojoje pusje - XVIII a. pirmojoje pusje LDK emse suklestjusi baroko architektra ir menas. Baroko epochoje propaguotasis dorovinis idealas, skelbis, kad emikasis gyvenimas tra tik laikinas prieglobstis, skatins mog atsigrti mirti, atitiko negand draskomos LDK visuomens nuotaikas. XVII-XVIII a. sandroje, kai valstybs idas nuolat stokojo pinig btiniausioms reikmms, LDK didikai fundavo didiuli prabangi banyi statyb. Sunkiausiais kar ir epidemij laikais LDK miestuose, vis pirma Vilniuje, kur ir iandien neretai vadina baroko architektros miestu, buvo pastatytos spdingos banyios ir rmai, kuri puonumas kontrastavo su nualintu kratu. XVIII a. pirmaisiais deimtmeiais susiklost net savitas Lietuvos baroko architektrinis stilius (Vilniaus barokas), artimas XVIII a. iaurs Italijos barokui, krate uaugo sav architekt, statytoj, tapytoj karta. i barokin, iorikai puoni ir mantri, bet i vidaus menkai kitusi kultr sukrt, pastmjo i sstingio bsenos XVIII a. viduryje pradjusios plisti vieiamojo amiaus visuomenins politins idjos. Taiau naujas LDK kultros istorijos laikotarpis priklauso kitai epochai, yra glaudiai susijs su XVIII a. antrosios puss politiniais vykiais, pastangomis reformuoti vis valstybs ir visuomens gyvenim.

4. ETNOPOLITINIAI IR ETNOLINGVISTINIAI PROCESAI LIETUVOS DIDIOJOJE KUNIGAIKTYSTJE. Liublino unija bei Respublikos laik karai pakeit etnopolitin LDK situacij. Nuo jos buvo atskirtos daugiausia slav gyvenamos teritorijos. Taiau patirtieji teritoriniai praradimai i esms nepakeit etnins gyventoj struktros. LDK visuomens pagrind, kaip ir iki unijos su Lenkija, sudar lietuviai ir gudai. Kiek labiau pakito tautini maum situacija. XVII a. Respublikos emes upldo vairi tautybi mons, bg nuo religini persekiojim tiek i Vakar Europos, tiek ir i kaimynins Rusijos. I Rusijos bg 1653-1666 m. staiatiki banyios patriarcho Nikono reformos nepripain sentikiai apsigyveno daugiausia LDK emse. Sentiki bendruomens susibr net kompaktikai lietuvi gyvenamose valstybs branduolio emse. I Vakar Europos, daugiausia i Vokietijos, ekijos, Ispanijos ir Portugalijos, LDK klsi ydai. XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. yd vis daugjo, ir jie i didij LDK miest pasklido po vis krat, krsi mauosiuose miesteliuose. Antai XVIII a. Lietuvos gilumoje daname emaitijos miestelyje ydams priklausydavo nuo keliolikos iki keliasdeimties krautuvli. LDK susiformavo, nors ir neskaitlinga, yd inteligentija. Taiau dauguma LDK yd bendruomeni, sutelkt tautiniu konfesiniu pagrindu, gyveno udar kultrin gyvenim. yd kultra gyvavo, galima sakyti, autonomikai, alia kit LDK etnos kultr. Visuomens gyvenimo polonizacija. Visikai kitaip veik pounijins LDK visuomens gyvenim siverusi lenk kultra. Lenkijos kultra dar kur kas didesn tak negu gyventojai lenkai, kuri po unijos LDK visuomenje daugjo palyginti ltai. Lenk kalba i esms pakeit vis etnolingvistin situacij. LDK imta vis plaiau vartoti lenk kalb. XVII a. pabaigoje ne tik auktieji LDK pareignai, bet ir eiliniai bajorai, geriau ar blogiau jau mokjo lenk kalb. Tai leido Respublikos seimui 1697 m. teisinti lenk kalb kaip oficiali LDK ratini kalb. Tiesa, dar ilgai daugelis LDK bajor iliko dvikalbiai, mokjo gimtj - lietuvi ar gud - ir atnetin lenk kalb. Ilgainiui net susiformavo, kalbinink vadinama lietuvika lenk kalbos atmaina, kurioje buvo gausu lietuvi ir gud kalb element. i lenk kalbos atmaina plito ir LDK ratinse. Lenk nekamosios ir rato kalbos siverimas dar labiau sukomplikavo lietuvi kalbos padt Lietuvos valstybje. Lietuvi kalba vieajame valstybs gyvenime. XVI a. - XVII a. pirmojoje pusje LDK pltojosi 2 prietaringi vienalaikiai procesai. Vieajame valstybs gyvenime stiprjo lenk kalbos pozicijos. Tuo pat metu pradti spausdinti lietuviki ratai, daugjo j rengj, bta pastang lietuvinti net anksiausiai sulenkjusi, Lenkijos banytinei provincijai priklausiusi banyi. Tiek protestantai, tiek katalikai pasirpino banytinei praktikai btinomis knygomis lietuvi kalba. Lietuvi kalbos puoseljimo idiniu LDK tapo kosmopolitinio Jzuit ordino rankose buvs Vilniaus universitetas. Mokymo, mokslo ir literatros kalba - lotyn kalba nekonkuravo su lietuvi kalba. Atvirkiai, lotyn kalbos vartojimas universitete ir kolegijose i dalies 49 pav. Spjamas Konstantino Sirvydo portretas stabd lenk kalbos intervencij. Be to, XVI a. pabaigoje -XVII a. pirmojoje pusje Vilniaus universitete bei emaii vyskupysts centre Varniuose susibr brelis krybing gimtosios lietuvi kalbos puoseltoj ir propaguotoj. Per kelet j veiklos inspiruoto lituanistinio sjdio deimtmei buvo parengti ir ispausdinti didieji lietuvi kalbos darbai, turj lemiam reikm lietuvi rato kalbai LDK

kurti. 1595 m. buvo ileistas tarp emaii vyskupo M. Giedraiio suburt intelektual subrandintas Mikalojaus Daukos i lietuvi kalb iverstas ispan jzuito J. Ledesmos Katekizmas. Tai pirmoji iki ms dien ilikusi lietuvika knyga, ispausdinta LDK. 1599 m. LDK visuomen gavo nauj M. Daukos darb - lenk jzuito J. Vujeko Postils vertim lietuvi kalb. XVII a. pirmojoje pusje pasirod Vilniaus universitete iugdyto didiojo lietuvi kalbos darbininko Konstantino Sirvydo darbai. Jo parengtas trikalbis lenk-lotyn-lietuvi kalb odynas (Dictionarium trium linguarum, apie 1620 m.) yra pirmas originalus lietuvi leksikografijos darbas, taps pagrindine knyga, i kurios ilg laik buvo mokomasi lietuvi kalbos. Yra duomen, kad K. Sirvydas buvs autorius pirmosios (neilikusios) lietuvi kalbos gramatikos, ileistos madaug 20-30 met prie Danieliaus Kleino 1653 m. Karaliauiuje ispausdintj gramatik, kuri ilg laik buvo vadinta pirmja. Daugiau kaip 10 met saks lietuvikus pamokslus Vilniuje v. Jono banyioje, K. Sirvydas pareng ir ileido 2 dali darb Punktai sakym (1629, II dalis - 1645 m.). Tai pirmas originalus lietuvik pamoksl rinkinys su vertimais lenk kalb. M. Daukos, K. Sirvydo darbai, J. Jaknaviiaus evangelij vertimai, to paties meto kalvinist - M. Petkeviiaus, J. Morkno - parengtos bei ispausdintos knygos be tiesiogins savo paskirties - padti dvasininkams ir studijuojaniam jaunimui imokti lietuvi kalb - tapo lietuvi kalbos ir ratijos formavimosi pamatu, liudijo, kad ir pounijiniu laikotarpiu LDK visuomenei reikjo lietuvi kalbos. Vien tik pavieni entuziast, smoningai supratusi gimtosios kalbos reikm, pastangomis vargu ar manoma bt paaikinti ratijos lietuvi kalba pltojim Respublikoje XVI a. pabaigoje - XVIII amiuje. Antra vertus, XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusje lituanistinis sjdis atspindjo ir besiklostani nauj kalbin situacij LDK visuomenje, iaugus poreik imokti lenk kalb. poreik tenkino K. Sirvydo trikalbis odynas bei lietuvik pamoksl vertimai lenk kalb, M. Petkeviiaus Katekizmas lietuvi ir lenk kalbomis. LDK beveik vienu metu buvo pradtos spausdinti knygos lietuvi ir lenk kalbomis, todl dar labiau susikomplikavo lietuvi kalbos situacija, sumajo jos galimybs sitvirtinti oficialiajame valstybs gyvenime. XVII a. antrojoje pusje - XVIII a. polonizacijos vaisiai jau subrendo. LDK net tarp viesuoli iblso lituanistinio sjdio dvasia. Daugelis j, vairi tautybi ir kilms, lenk kalb laik universalia visos Respublikos bajorijos kalba. Lietuvik rat kalba m degraduoti, joje daugjo polonizm. Svarbiausiu lietuvik knyg leidybos regionu tapo Prsija. XVIII a. produktyviausia LDK Vilniaus universiteto spaustuv pirm kart ileido daugiau knyg lenk kalba nei lotyn ir kitomis kalbomis. Neilaik lenk kalbos konkurencijos ir spaustuvs, leidusios rato darbus kirilika. L. Ir M. Mamonii spaustuv Vilniuje, nuo 1586 m. turjusi teis leisti oficialij LDK teisin literatr, XVII a. m spausdinti vien tik lenk kalba. LDK bajorija taip ir nesuvok, kad lietuvi kalbos ir kultros teises btina teisinti oficialiajame valstybs gyvenime. Plintanti moralin visuomens degradacija, nutautjimas, intelektualinis kultrinis sstingis veria kultros istorikus pirmuosius tris XVIII a. deimtmeius vadinti tamsiausiu Lietuvos kultros laikotarpiu.

5. LIETUVIKAI KALBANTYS PRSIJOS VALDINIAI. Lietuvi kultros centras. Iki XVIII a. pradios Maosios Lietuvos teritorija ir jos gyventoj struktra beveik nesikeit. ia klostsi savita lietuvi kultra. Jos raida buvo netolygi - vaisingiausi buvo XVI ir XVIII amiai. Tuo metu kai kuriose lietuvi kultros srityse Maoji Lietuva net aplenk LDK. Prsijoje, o ne LDK buvo ispausdinta Lietuvos intelektual parengta pirmoji lietuvika knyga (M. Mavydo Katekizmas, 1547 m.); pirm kart lietuvi kalb

Maoji Lietuva Prsijos hercogysts sudtyje (1525-1701 m.)

iverstas visas Biblijos tekstas (J. Bretknas, 1579-1590 m., liko rankratis); 1591 m. Karaliauiuje ileistoji J. Bretkno Postil yra pirmasis lietuvi literatroje neverstinis, pusiau originalus krinys; 1579 m. pasirod pirmieji spausdinti lietuviki evangelij tekstai (B. Vilentas, 1579 m.); ileista pirmoji pasaulietinio turinio groins literatros knyga lietuvi kalba (J. ulco iverstos Ezopo pasakios, 1706); parengta pirmoji istorin studija apie lietuvi kalb, jos kilm ir pobd (P. Ruigys, 1747 m.); K. Donelaiio apie 1765-1775 m. paraytoji poema Metai (ispausdinta 1818 m.) pirmoji plaiausiai igarsino pasaulyje groin lietuvi literatr; XVII a. E. Vagneris Vita et mores Lithuanorum in Borussia, 1621 ir T. Lepneris (Der Preusche Littauer parayta 1690 m., ispausdinta 1744) perm ir ts XVI a. Lietuvoje pradt darb - aprainti Prsijos lietuvi gyvenim ir paproius. XVII a. pabaigoje M. Pretorijus para didiul studij apie vakarini lietuvi ir prs istorij, Vokiei ordino politin istorij, geografij, paproius, kalb, mitologij (Deliciae prussicae oder Preussische Schaubhne, visas rankratis neispausdintas, itraukos skelbtos XVIII a. ir XIX a.). Karaliauiaus universitetas XVI-XVIII a. buvo inomas LDK inteligentijos ugdymo centras. Prsijoje veik daugiau lietuvik mokykl, lietuvi kalba plaiau vartota oficialiajame Prsijos valstybs gyvenime nei Respublikoje. ymiausi Maosios Lietuvos kultros darbininkai ir j darbai tapo visos lietuvi kultros dalimi, buvo inomi ne tik Prsijoje, bet ir LDK. Taiau, vargu, ar stokojant nauj tyrinjimais pagrst argument, galima sutikti su istoriografijoje sisenjusiu kategoriku teiginiu, kad lietuvi tautin savimon, patriotiniai jausmai Prsijos sudtyje buvusioje Maojoje Lietuvoje m formuotis anksiau nei lietuvi sukurtoje ir ipuoseltoje valstybje - LDK. Dvi vienos tautos dalys, priklausiusios skirtingoms valstybms - LDK ir Prsijai - nors ir susietos etnokultriniais saitais, gyveno sav visuomenin politin gyvenim, isiugd savit tautins valstybins kultros samprat. Maj Lietuv nuo LDK net intensyviausio intelektualinio kultrinio bendradarbiavimo laikais XVI a. skyr tikybos skirtumai - liuteronyb Prsijoje, katalikyb ir kalvinizmas - LDK. Germanizacija. XVIII a. visai lietuvi tautai ikilo reali nutautjimo grsm. Tai liudija polonizacijos mastai LDK ir germanizacija Maojoje Lietuvoje. Per 1709-1711 m. mar lietuvi tankiausiai gyventose apskrityse imir pus ir daugiau gyventoj, todl atsirado prielaidos i esms pakeisti Maosios Lietuvos gyventoj struktr. Itutjusiose emse 1710-1756 m. Prsijos valdiai kurdinus vokiei kolonistus pasikeit etnin Maosios Lietuvos gyventoj sudtis. 1710-1736 m. Lietuvos provincijos kaimuose, kur iki tol vokiei valstiei beveik nebuvo, sikr apie 23 000 kolonist. Labiausiai kolonizuota ir germanizuota buvo sruties apskritis, buvusi ariausiai LDK sienos. Dl tokios smoningos Prsijos valdios politikos spariausiai pradjo nutautti ne lietuviai, gyven Prsijos teritorijos gilumoje, o emse prie LDK. i, smoningai organizuot, Prsijos vietimo ir administracijos sistemos remt akcij lydjo ir savaimin Maosios Lietuvos lietuvi germanizacija XVIII amiuje. XVIII a. antrojoje pusje Maojoje Lietuvoje, kaip ir LDK, ikilo ta pati lietuvi tautos, jos kalbos ir kultros isaugojimo problema. 1772-1795 m. lungant Abiej Taut Respublikai, Ryt Prsijoje pastebimas lietuvi kultros pagyvjimas, kuris XIX a. taps visai nauju reikiniu - tautinio atgimimo judjimu. *** Etnopolitiniai ir etnokultriniai XVII-XVIII a. procesai paeid LDK visuomens vidin sandar, bet jos nesuard. Polonizacija nebuvo totalin, neapm vis visuomens sluoksni. Giliausiai ji paliet LDK politin taut". Blso jos, kaip ir visos Respublikos bajorijos, vis daniau tapatinusios luom ir taut, etnin savimon. Taiau ne visi LDK bajorai - pagal kilm lietuviai ar gudai - perm etnin lenk savimon. Lietuvos bajor dalis, vieajame valstybs gyvenime vartodami lenk kalb, nesikratydami lenk kultros, tautine prasme netapatino savs su lenkais, o valstybine - LDK su Lenkija, jautsi es

lietuviai, mokjo ir kalbjo gimtja kalba, eimoje ir buityje laiksi senj tautos paproi. Dar liau polonizacija skverbsi nuo seno vairiakalbi LDK miest ir miesteli gyvenim, kuriuose greta pagrindini etnos - lietuvi ir gud - telksi bene visos tautins maumos. Skaitlingiausi ir kultrine prasme konservatyviausi LDK luom valstieius valstybs gyventoj daugum - polonizacija iki pat XVIII a. pabaigos paliet menkiausiai, vos ukabino pai jo virn. Neinyko, tautini bei kultrini ryi su Lietuva neprarado ir kelis imtmeius nuo tautos kamieno bei Lietuvos valstybs atskirta aka - Maosios Lietuvos lietuvninkai.

III. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS POLITINS ISTORIJOS NUO ZIGMANTO VAZOS IKI AUGUSTO III BRUOAI
LDK, kaip Respublikos dalies, politins istorijos apvalg galima padalinti skyrelius pagal Respublikos valdovus. Kaip beveik kiekviena periodizacija, ji iki galo neatspinds viso apraom reikini sudtingumo ir chronologini ryi. Kad ir kokia silpna ilgainiui tapo Respublikos valdovo valdia, apie j sukosi abiej jos valstybi visuomeninis ir politinis gyvenimas bei usienio politika. Valdov rinkimai pranaavo politinius pakitimus. Respublikos valdovus nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III aptariame viename skyriuje, nes j valdymo Respublikoje ir LDK laikai buvo didjanio visuomens sandaros ir valstybs santvarkos konservatyvumo, reform neigimo laikai, kai valstyb silpo, agresyvs kaimynai stiprjo. Antra vertus, valstybs raidos poslinkiai ne visada tilpdavo vieno valdovo valdym, matomos kitos met ir vyki jungtys. Todl aptariamas 1587-1763 m. laikotarpis dar suskirstomas maesnius laiko tarpus, derinant valstybs raid ir konkrei valdov valdym. Atskirai apraomi paskutiniojo Respublikos valdovo laikai, kai po neivengiam visuomens ir valstybs reform valstyb buvo ukariauta. 1. PASTANGOS ILAIKYTI STIPRI VALSTYB: ZIGMANTAS VAZA (1587-1632 M.) IR VLADISLOVAS VAZA (1632-1648 M.). Zigmantas Vaza, Respublika ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Zigmantas Vaza Respublikoje buvo sutiktas kaip vedijos sosto pdinis, Jogailaii ainis ir katalikas, kuriam tak dar jzuitai. Tiktasi sjungos su vedija prie Rusij (tai ypa svarbu buvo LDK), Estijos prijungimo prie Respublikos. Kartu nerimauta, nes Respublika galjo bti traukta vedijos vidaus reikalus. Jogailaii kraujas dar j artimesn visuomenei. Katalikybs klimas pirm viet rod, kad konfesin priklausomyb bus politinio gyvenimo faktorius. Po tarpuvaldio rimstanioje Respublikoje Zigmantas Vaza turjo ir alinink, ir prieinink. Susidrs su daugumos didik (Lenkijoje - J. Zamojskis, LDK -Kristupas Radvila Perknas ir kiti) nenoru bendradarbiauti, valdovas nusivyl Respublikos sostu, 1589-1590 m. derjosi su Habsburgais dl jo perleidimo. Dl to jam teko atlaikyti tikr teism 1592 m. seime. i byla pakenk valdovo prestiui. Vis kildavo tarim dl jo nevalstybinio elgesio. 1592 m. Zigmantas Vaza po Jono III mirties paveldjo vedijos sost. Respublikos visuomen palankiai irjo jo ivykim vedij 1593-1594 m. karnuotis. Taiau Zigmantui Vazai greitai buvo pasiprieinta vedijoje, nepadjo n ginkluota 1598 m. ekspedicija, o 1599 m. buvo nuverstas nuo sosto. Politikai aktyvi asmen ir grupi priklausomyb vienai ar kitai banyiai LDK tebeturjo giliai spaust politin ym. Zigmanto Vazos remiama katalik banyia skmingai stm reformacij i LDK religinio ir visuomeninio gyvenimo. Protestant stovykla XVII a. pradioje pastebimai silpnjo. Imir kai kuri didik gimini protestantikos akos, gausjo pereinani katalikyb. takingiausi LDK didikai kalvinistai Radvilos su vis retjaniais bendratikiais pirmaisiais Zigmanto Vazos valdymo deimtmeiais sugebjo ilaikyti politin katalikybs ir reformacijos alinink lygsvar. XVI a. pabaigoje m megztis politin kalvinist ir staiatiki sjunga. Taiau ji dl politinio staiatikybs silpnumo nesusiklost. Zigmanto Vazos valdymo pabaigoje bene tik kalvinistikoji Radvil Bir ir Dubingi aka atstovavo kalvinistams tarp LDK valdios moni. Politins kalvinist stovyklos silpnjimas buvo vienas i Zigmantui Vazai valdant irykjusi LDK visuomenins-politins raidos tendencij. Reikia kalbti ir apie visuomeninius bei politinius 1596 m. Bresto unijos padarinius. Ji suskald LDK gudus. Dalis i j, daugiausia LDK rytinse emse, taip pat

Ukrainoje ilaik senj tikyb. Juos, vadinamuosius dizunitus, jau XVII a. buvo pradjusi naudoti Rusija kiimuisi LDK reikalus pagrsti. Vakarinse gud emse unija labiau paplito, j prim dauguma bajor. Taip unija pasitarnavo LDK bajor tautos konsolidacijai. Unitai lengvai imdavo vartoti lenk kalb, dl to lengviau galjo suartti su Lenkijos bajorija ir prisidti prie polonizuotas Respublikos bajor tautos formavimosi. Su unija susij reikiniai rod dar vien LDK raidos tendencij. LDK iveng religini kar. Valstybje buvo laikomasi religins tolerancijos nuostat. Taiau pasitaikydavo ir eksces, buvo upultos kalvinist banyios -Vilniuje 1591 ir 1611 m. (ia ypa pasiymjo Vilniaus universiteto studentai), emaitijoje 1620 m. ir kitur. Panas konfliktai kildavo ir tarp unit bei staiatiki, vieno i j metu 1623 m. Vitebske uvo unit Polocko arkivyskupas Juozapotas Kunceviius. LDK valdia, taip pat ir katalikyb palaikantis valdovas bei didikai nepritar jgos naudojimui religiniams reikalams, reikalavo visk sprsti teismuose. Visoki tikjim LDK bajorija seimeliuose ir kitose vietose smerk tokius ekscesus. Jgos naudojimas buvo vertinamas kaip bajor politini laisvi ir teisi paeidimas. Religins netolerancijos poymi gausjimas ir bajorijos pasiprieinimas jai politinmis priemonmis buvo dar viena to meto LDK raidos tendencija. Ir dar - LDK bajorai ir didikai vis labiau sitraukdavo Respublikos reikalus, juos tvarkydavo kartu su lenkais, Lenkijoje rasdavo ir politini sjunginink ir prieinink. LDK ir Lenkijos priepriea iliko, bet Respublikoje m formuotis bendros valdovo alinink ir prieinink stovyklos. Valdovas nuolat susidurdavo su valstybs santvarkos ydomis, jo savarankikesni veiksmai buvo varomi. Siekdamas veikti rykjani valstybs negali ir sustiprinti savo valdi, jis 1606 m. aukiamam seimui pasil svarstyti nuolatins gynybos, t. y. nuolatins kariuomens ir nuo seimo nutarim nepriklausomo ido organizavim. Bajor laisvi ir teisi gynjai iuose pasilymuose velg absoliutizmo grsm. Vienu metu susirinko seimas ir valdovu nepatenkint bajor suvaiavimas. Aistras pakurst katalik vyskup seime atmesta konstitucija dl religins taikos Respublikoje. Suvaiavimas pasiskelb konfederacija, kuri gavo jos vadovo Zebrydovskio rokoo vard (rokoas valdovui prieika konfederacija). Respublikoje formavosi 3 politins grupuots. Valdovo alininkai, regalistai, siek stiprios valdovo valdios. Bajor laisves ir teises seime gyn su valdovu bendradarbiauti siek legitimistai. Rokoininkai ksinosi nualinti nuo sosto Zigmant Vaz ir visai apriboti valdovo valdi. Pastarj dviej grupuoi vadai rmsi bajorija ir skelbsi gin jos reikalus, bet i esms sutar, kad valstyb turi valdyti didikai. Propagandin kova peraugo ginkluot susirmim. 1607 m. birelio 24 d. valdovo kariuomen sumu rokoininkus prie Guzovo. Rokoas isikvp, valdovas atsisak savo plan, 1609 m. buvo paskelbta amnestija. LDK i pradi roko paskelb Lenkijos reikalu. Taiau tarp LDK ir Lenkijos didik jau buvo usimezg vairiapusiai ryiai: politiniai, konfesiniai, eimyniniai. Tarp politini grupuoi vad matome ir LDK didikus: regalist J. K. Chodkevii, legitimistams priskirtinus L. Sapieg ir M. K. Radvil Nalaitl, rokoo maralas buvo J. Radvila. LDK bajor seimeliuose ir suvaiavimuose vis dlto vyravo legitimistai, tarp rokoinink, be J. Radvilos, atsidr tik vienas kitas LDK didikas. Rokoininkai savo tiksl nepasiek, bet valdovas irgi turjo atsisakyti ketinim valstybje daryti reformas. Jo valdia dar labiau susilpnjo. LDK visuomen jau sitrauk Lenkijos vykius, laikydama juos ir savais, suvokdama kaip bendrus
50 pav. Jonas Karolis Chodkeviius

Respublikos reikalus. Tai bandyta derinti su tvirta laikysena, kai reikalas liet valstybinius santykius su Lenkija. Zigmantui Vazai patvirtinus III Lietuvos Statut ir kompromisu sutvarkius Livonijos valdymo reikalus, LDK pripaino j Respublikos valdovu bei savo didiuoju kunigaikiu. Jau paioje valdymo pradioje tarp valdovo ir LDK kilo rimtas konfliktas. 1591 m. jis perkl Krokuvos vyskupo viet Vilniaus vyskup Jurg Radvil, o io viet skyr lenk Lucko vyskup Bernard Maciejovsk. LDK visuomen atkakliai pasiprieino. Ji rmsi III Lietuvos Statutu, skelbusiu, kad svetimaliai negali bti skiriami LDK pareigybes. Ginas usits. Tik 1600 m. Vilniaus vyskupu buvo paskirtas savas Benediktas Vaina. LDK bajorija ir ypa didikai parod, kad grupiniai politiniai ir konfesiniai skirtumai netrukdo susivienyti, kai paeidiamos LDK teiss. Gine dl Vilniaus vyskupo kartu laiksi ir Zigmanto Vazos politikos Respublikoje alininkai, ir prieininkai. Tik sds sost valdovas stengsi patraukti savo pus didikus, pirmiausia katalikus. 1589 m. LDK kancleriu jis paskyr L. Sapieg, 1623 m. - kit katalik Albrecht Stanislov Radvil, didiuoju etmonu 1605 m. skyr J. K. Chodkevii, iki Vilniaus vaivad ikl M. K. Radvil Nalaitl. Kartu Zigmantas Vaza neignoravo ir kalvinist -j jga tebebuvo politin realyb. LDK didiuoju etmonu 1589-1603 m. buvo K. Radvila Perknas, lauko etmonu 1615-1635 m. jo snus Kristupas. Bet po J. K. Chodkeviiaus mirties didiuoju etmonu tapo ne, kaip laukta, K. Radvila, o L. Sapiega. K. Radvila, danai nesutars su valdovu, tapo atkakliu jo prieininku. Nuolat prie Zigmant Vaz veik kitas kalvinistas Jonuas Radvila, todl ne jam tekdavo laisvos senatori kds. Zigmantui Vazai sunkiai seksi suburti alininkus, vadinamuosius regalistus. L. Sapiega, J. K. Chodkeviius, A. S. Radvila veik kartu su valdovu, palaik jo politik. Jei ji imdavo kirstis su akivaizdiais LDK interesais, LDK didikai daniausiai konfliktuodavo su valdovu, vykdydavo sav lietuvik politik, ypa per karus su vedija, Rusija. Zigmanto Vazos karai ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Zigmantas Vaza siek susigrinti vedijos sost. Nordamas patraukti Respublikos bajorus savo pus, paskelb prijungsis prie Respublikos iaurin Estij. Zigmanto Vazos dd, bsimasis vedijos karalius Karolis IX (1604-1611 m.), 1600 m. siver Livonij. Jis m pil po pilies ir artjo prie LDK sien, keldamas grsm ne tik Respublikos valdoms Livonijoje, bet ir paiai LDK. Dinastinis Vaz konfliktas vedijoje buvo paverstas karu dl Livonijos. Iniciatyv rod vedija, nes ji sugebjo karo teatru paversti Respublikos emes. Pagrindin karin ir finansin nata teko LDK. Respublikos seimuose sunkiai bdavo priimami nutarimai dl karo finansavimo, LDK konvokacijose usikraudavo papildomus mokesius, o Lenkija j veng. L nuolat trkdavo, samdyta kariuomen bdavo neapmokta, linkusi dezertyruoti. LDK kariuomenei vadovav K. Radvila Perknas 16001601 m. ir J. K. Chodkeviius 1603-1621 m. daugiau dmesio turjo skirti ne karo veiksmams, o kariuomens finansavimui. ved puolimus pavykdavo sustabdyti lauko miuose. K. Radvila Perknas su LDK kariuomene sumu juos 1601 m. vasar prie Kuokness (Kokenhausen), J. K. Chodkeviius - 1604 m. prie Paids (Weissenstein) ir 1605 m. prie Salaspilio (Kirchholm). Pastarasis mis, kai 3400 LDK kari sutriukino 14 000 ved, igarsino etmono vard Europoje. Livonijos pilys eidavo i rank j rankas, J. Zamojskio vadovaujamas didelis Lenkijos korpusas pasirod Livonijoje tik prasidjus antriesiems karo metams. Jam pavyko atsiimti i ved daugum Livonijos pili, taiau persilauimo kare jis nepasiek, ir Lenkijos kariuomen 1602 m. rudeni i Livonijos pasitrauk, kare ji dalyvavo simbolikai. Lenkijos kariuomens plikikas ygiavimas per LDK, LDK ir Lenkijos nesutarimai dl karo finansavimo, Zigmanto Vazos nesugebjimas sukoncentruoti Respublikos politikos viena kryptimi (apie tai vliau) blogino LDK ir Lenkijos, LDK ir valdovo santykius. LDK didikai, Respublikos vidaus gyvenime atsidr skirtingose stovyklose, dl Livonijos i esms sutar ir veik kartu. LDK vis labiau linko kar nutraukti. 1611 m. buvo

sudarytos paliaubos. Abi puss nebuvo pasiekusios savo tiksl, paliaubos nebuvo ramios.

51 pav. 1605 m. muis su vedais prie Salaspilio (Kirchholmo)

Respublika, ypa LDK, XVI a. pabaigoje norjo taikos su Rusija. Tarp vedijos ir Rusijos buvo karo bkl, todl Zigmanto Vazos politika iki jo nuvertimo nuo sosto vedijoje buvo prietaringa. 1591 m. Respublikos pasiuntiniai pasil Rusijai glaudi sjung. 1600 m. pasilymas, pritarus sjunginink prie vedij beiekaniam Zigmantui Vazai, buvo pakartotas. Abu kartus buvo tik pratstos paliaubos. Taikius Respublikos ir Rusijos santykius sudrumst bene 1601 m. Lenkijoje pasirods veikiausiai apsiauklis, kuris skelbsi ess Jono iauriojo snus Dimitras ir pretendavo Rusijos sost. Rusijoje brendo smokslai prie car Boris Godunov, su smokslininkais ryius palaik kai kurie Respublikos didikai, tarp j L. Sapiega. Tokia padtis paskatino tariamj Dimitr su savo rmjais avantiristais Lenkijos didikais Jurgiu Mniechu, Vinioveckiais 1604 m. pradti yg Maskv. Didioji dauguma Respublikos politik nepritar dalyvavimui iame ygyje. LDK didikai irgi pasisak prie j, galvodami, kad ginklu nepavyks padaryti Rusij sjungininke, ir buvo sunerim dl nebaigto karo Livonijoje. I pradi vykiai klostsi palankiai Dimitrui. 1605 m. mir caras Borisas, ir Maskvos bojarinai pakviet Dimitr sost. avantir m sitraukti Zigmantas Vaza, paadjs Dimitrui pagalb. Imta tartis dl Respublikos ir Rusijos sjungos, bet Maskva 1606 m. sukilo prie Dimitr, ir is uvo. Caru tapo Vasilijus uiskis. Rusijos nuraminti jam nepavyko. I jos neijo Dimitro briai, daugiausia perjnai ir avantiristai. Atsirado naujas apsiauklis - tariamai isigelbjs Dimitras, vadinamas antruoju. J parm kai kurie Lenkijos didikai, taip pat ir Sapiegos. iuo Rusijai kritiku metu Respublikos ir valdovo pozicija buvo nuosaiki. Dar 1606 m. pradioje Maskvos bojarinai sil sost Zigmanto Vazos snui Vladislovui. Tai adjo seniai planuojam Respublikos ir Rusijos glaudi sjung. Taiau Zigmantas Vaza, matyt, dl sudtingos Respublikos vidaus bkls nesim ygi tokiam pasilymui gyvendinti, pasisak u taik su Rusija, 1607-1608 m. skelb draudimus Respublikos bajorams ir kazokams kitis Rusijos reikalus. Zebrydovskio rokoo nuslopinimas, suirut Rusijoje ir 1609 m. sudaryta Respublikai pavojinga Rusijos ir vedijos sjunga paskatino Zigmant Vaz 1609 m. pradti kar su Rusija. Buvo apgultas Smolenskas (paimtas 1611 m.), 1610 m. prie Kluino sumuta

Rusijos kariuomen. Caras Vasilijus uiskis buvo nuverstas, Respublikos kariuomen eng Maskv, Rusijos bojarinai caru isirinko Zigmanto Vazos sn Vladislov. LDK politikai nebuvo vieningi. L. Sapiega rm intervencij Rusij, nors ir jis, kaip dauguma LDK didik, kurie prieinosi karui, suprato, kad ginklu Rusijos pajungti nepavyks. Atskiri LDK kariuomens daliniai, vadovaujami J. K. Chodkeviiaus ar Sapieg, dalyvavo karinse operacijose Rusijoje, taiau LDK nesivl kar, palikdama iniciatyv Zigmantui Vazai ir Lenkijai. Vis dlto, kai 1611 m. Respublikos seimas prijung prie Lenkijos uimtas anksiau LDK priklausiusias Smolensko, ernigovo ir Severn emes, LDK energingai protestavo. Reikalus komplikavo paio Zigmanto Vazos noras uimti Rusijos sost, usitsusios derybos su maskvnais, Respublikos karini dalini ir avantirist gauj plikavimai, iprovokav eilin sukilim, peraugus Rusijos isivaduojamj judjim. 1612-1613 m. Respublikos kariuomen buvo istumta i Rusijos, Vladislovas Vaza nebuvo karnuotas caru, negavo tos karnos ir Zigmantas Vaza. 1613 m. Rusijos caru tapo naujos dinastijos pradininkas Michailas Romanovas. Respublikos ir Rusijos karas permainingai tssi dar kelis metus. 1618 m. Deulino kaime prie Maskvos buvo pasiraytos 16 m. paliaubos. Smolensko em atiteko LDK, ernigovo ir Severn ems - Lenkijai. Vladislovas Vaza nesutiko atsisakyti Rusijos caro titulo ir tai pranaavo naujus karus. Paliaubos su vedija nebuvo tvirtos. Zigmantas Vaza kirino naujj karali Gustav Adolf, reng yg vedij. vedai aplenk Zigmant Vaz. 1617 m. vasar jie vl isikl Livonijoje ir m pulti. Per 3 kampanijas, 1617-1618 m., 1621-1622 m. ir 1625-1627 m. jie um didij Livonijos dal. 1621 m. pasidav Ryga, 1625 m. po beveik 200 m. pertraukos prieas siver etnin Lietuv ir um Radviloms priklausiusi Bir pil. LDK santykiai su Zigmantu Vaza bei Livonijos karo reikaluose j palaikania Lenkija darsi vis labiau nesuderinami. Pirmojo ved puolimo metu, dar nebaigs karo Rusijoje, Zigmantas Vaza skubjo sudaryti paliaubas su vedija. Tam atkakliai prieinosi LDK reikalams atstovavs K. Radvila - LDK labiau rpjo vedijos pavojus negu Rusija. 1622 m. svarbiausiu paliaub rengju jau tapo pats K. Radvila, dl to valdovas buvo nepatenkintas. K. Radvilos pasiprieinimas Zigmanto Vazos planams siverti vedij skatino vis garsiau kalbti apie tai, kad karas su vedija - ne LDK, ne Respublikos reikalas, kad jis reikalingas tik Zigmantui Vazai. 1625 m. atsinaujin karo veiksmai buvo neskmingi Respublikai. vedai puol Livonijoje ir Prsijoje bei Lenkijos Pamaryje. 1626 m. L. Sapiega be valdovo inios ir pritarimo sudar LDK ir vedijos paliaubas, 1627 m. LDK galiotiniai jas atnaujino. LDK iuo metu veik neatsivelgdama Zigmanto Vazos ir Lenkijos protestus, vykd savarankik usienio politik. Tuo metu Respublikos ir vedijos karas gijo tarptautin atgars - nuo 1618 m. Europa pasinr Trisdeimtmet kar. Pranczija, nordama, kad jos sjunginink vedija visikai sitraukt t kar, m tarpininkauti jai ir Respublikai, 1629 m. buvo sudarytos 6 met paliaubos. Respublika prarado didij Livonijos dal, jai beliko jos pietryiuose esanti Latgala bei vasalin Kuro kunigaiktyst. Bet Zigmantas Vaza neatsisak vedijos karnos, todl tebegrs karas. LDK nuo karo Livonijoje pradios 1600 m. skyr jam daug l ir kari. Krvis buvo per didelis, tuo labiau kad teko kariauti Rusijoje ar 1621 m. su turkais. Ilgainiui m aikti, kad karas vyksta vis pirma dl Zigmanto Vazos ir Lenkijos interes. Ypa tai irykjo 1627 m., kai buvo LDK pragaitingai udrausta iveti prekes per Baltijos uostus, udaryta LDK pinig kalykla. Nors LDK ir Lenkijos visuomens buvo suartjusios, kritikais momentais veik visai savarankikai, Lietuvos politikai vis pirma gyn LDK interesus. Zigmantas Vaza mir 1632 m. balandio 30 dien. Paskutiniais valdymo metais jam labiausiai rpjo Respublikos sost perleisti snui Vladislovui. Jis susilauk beveik

visuotins paramos, bet rinkim tvarkos pakeisti nepavyko. Utat 1631 m. seime buvo priimtos deimtmeiais siektos konstitucijos dl religins laisvs. Per ilg, 45 m. trukus ir kupin vyki Zigmanto Vazos valdym Respublika buvo sitraukusi ilgalaikius karus su vedija ir Rusija, neramus buvo ir Turkijos pasienis. Svarbi t kar prieastis buvo Zigmanto Vazos dinastin politika siekti vedijos, vliau ir Rusijos sost. iuos karus valdovas kariavo Respublikos bajorams sutinkant ir j remiamas. Tai rodo, kad bajor visuomen buvo pakankamai nusiteikusi ekspansijai. Kartu karai parod, kad Respublikos valstybs santvarka turi daugyb yd: pvz., prastai formuojamas idas ir apmokama kariuomen. Respublika prarado taip LDK reikaling Livonij su Baltijos uostais, i Rusijos atgavo anksiau LDK priklausiusias emes. Dabar jos tapo eiliniu Rusijos ksl objektu. Irykjo skirtingas Respublikos valstybi poiris karus. Lenkija i esms buvo linkusi remti dinastinius Zigmanto Vazos siekimus. LDK stengsi apginti Livonij, bet aikiai skyr savo ir valdovo interesus. Karai vyko tuomet, kai blogjo tarptautin ekonomin konjunktra, patirta didiuli demografini nuostoli per 3-iojo deimtmeio marus ir didjo finans kriz. Pirmkart Respublikoje taip aktyviai veik didik oligarchija, skelbdama bajor laisvi gynimo kius. Valdovas 2 ir 3-iajame deimtmetyje daniausiai sugebdavo valdyti seim, taiau tokios padties nepavyko teisinti. Vis aikesni darsi artjanios valstybs kins, karins ir politins negalios poymiai. LDK svarbiausiais klausimais stengsi ilaikyti vidin politin bendrum, prieindamasi jai nepalankiems valdovo ir j palaikanios Lenkijos veiksmams. Bet akivaizdus ir LDK, ir Lenkijos didik bei bajor politinis suartjimas, LDK sitraukimas daugiausia Lenkijoje kylanius Respublikos vidaus konfliktus ir kitus politinius procesus. Vladislovas Vaza(1632-1648 m.) Tarpuvaldis po Zigmanto Vazos mirties buvo trumpas, Vladislovas Vaza konkurent neturjo ir 1632 m. lapkriio 14 d. buvo irinktas Respublikos valdovu. Viena i tokio skubotumo prieasi buvo 1632 m. ruden Rusijos atnaujintas karas, pavadintas Smolensko karu. Rusai apgul Smolensk. Dar prie valdovo rinkimus prie Rusijos kariuomen nuskubjo LDK lauko etmonas K. Radvila (po L. Sapiegos mirties 1633 m. taps didiuoju etmonu), paskui j atvyko ir valdovas su Respublikos kariuomene. Smolensko apgultis buvo pralauta, o apsupta Rusijos kariuomen kapituliavo. 1634 m. Polianovo kaime buvo sudaryta Respublikos ir Rusijos taika. Pastaroji atsisak pretenzij Deulino sutartimi Respublikai atitekusias emes, o Vladislovas Vaza turjo atsisakyti Rusijos caro titulo. Respublikoje visi buvo patenkinti, iskyrus Vladislov Vaz. Su jo, taip pat ir LDK interesais nebuvo skaitytasi ir sureguliuojant santykius su vedija. i buvo sitraukusi Trisdeimtmet kar. 1632 m. uvo Gustavas Adolfas, ir Vladislovui Vazai atrod, kad padidjo jo galimybs uimti vedijos sost. Jis provokavo kar su vedija ir 1635 m. pradjo karo veiksmus prie j Prsijoje. Valdov palaik LDK, siekusi atsiimti Livonij. K. Radvila ten pradjo skmingus karo veiksmus. Taiau Lenkijos didikai nenorjo, kad valdovas sustiprt. Jausdami, kad bajorai prieinasi karui, mokesiams ir absoliutizmo baubui, tarpininkaujant vedijos pasitraukimui i io karo suinteresuotai Pranczijai ir kitoms Europos valstybms, 1635 m. rugsjo 12 d. jie su vedija pasira separatin taik. Livonija liko vedijai, ji tik pasitrauk i Prsijos. LDK ir Vladislovas Vaza

turjo sutikti su ia taika, o valdovas dar buvo priverstas atsisakyti pretenzij vedijos sost. Jau tarpuvaldio seimuose atsiskleid labiausiai paeidiamos valstybs gyvenimo puss: valstybs valdymo, religin tolerancija, kazokai. Respublikos bajorus buvo apmusi absoliutizmo baim. Vladislovas Vaza nesugebjo per vis savo valdym gyti nuolatins takos seimui ir net nespjo suformuoti sau palankaus senato. Jis galjo remtis tik keliais palankiais didikais, tarp kuri valdymo pradioje buvo K. Radvila, labai greitai perjs opozicij, vis laik -A. S. Radvila. Seimas vis laik siek kontroliuoti valdovo veiksmus. Tai jam, siekusiam aktyvi tarptautini santyki, buvo labai neparanku. Vladislovas Vaza nuolat iekojo sjunginink prie vedij. Todl ilg laik bene vieninteliu Respublikos sjungininku tapo su vedija 52 pav. Vladislovas Vaza kariav Habsburgai, ir tokie santykiai 1637 m. buvo sutvirtinti Vladislovo Vazos santuoka su Cecilija Renata Habsburgaite (mir 1644 m.). Taiau i sjunga nepadjo Vladislovui Vazai sitraukti Europos politin gyvenim, tapti Trisdeimties met kar kariaujani ali tarpininku. Po faktikojo Habsburg prieininks Pranczijos vadovo kardinolo Richelieu mirties 1642 m. buvo umegzti glaudesni ryiai su Pranczija, vl sutvirtinti valdovo antrja santuoka 1646 m. su prancz kunigaiktyte Liudvika Marija Gonzaga. I esms neskmingos Vladislovo Vazos pastangos dalyvauti politiniame Europos gyvenime didino jos valstybi tak Respublikai, Habsburg ar Pranczijos pasiuntiniai pradjo veikti vidaus politin gyvenim. Apskritai Vladislovui Vazai valdant dar labiau ukonservuota valstybs santvarka, stiprjo didik oligarchija. Vladislovas Vaza pasiymjo asmenine religine tolerancija. To i jo buvo tikimasi ir tapus valdovu. Todl rinkimuose j parm ir protestantai, tarp j ir LDK kalvinistai, vadovaujami K. Radvilos. I tikrj, Vladislovo Vazos laikais buvo maiau lokalini religini konflikt, negu valdant Zigmantui Vazai. Katalik banyios kontrreformacin veikla vis dlto buvo vaisinga, susipynusi su politiniu bajorijos gyvenimu. 1638 m. seimas prim arijonams prieikas konstitucijas. 1640-1641 m. religiniai neramumai kilo Vilniuje, u jo sien buvo ikelta kalvinist banyia. Vladislovo Vazos iniciatyva 1645 m. suauktas Respublikos katalik, kalvinist ir liuteron suvaiavimas, kuriame tiktasi rasti bendr kalb, baigsi be rezultat. Valdovas labai domjosi unit ir staiatiki santykiais, stengdamasis juos teisikai sunorminti, daniausiai staiatikiams palankiai. i problema siejosi su pietrytini Lenkijos karalysts emi - Ukrainos problemomis. ia egzistavo ir akivaizdiai stiprjo socialinis, tautinis ir etninis prieikumas tarp bajorijos, daugiausia lenk kolonist, ir vietini gyventoj-valstiei bei laisv kari kazok. XVII a. 4-ajame 53 pav. Vladislovo Vazos Lietuvos Didiosios deimtmetyje ia vyko keletas sukilim, kurie Kunigaiktysts didysis antspaudas buvo numalinti tik 1638 metais. Taiau problemos nebuvo isprstos, ir grs nauji neramumai. Nors ir buvo neisprst valstybs gyvenimo problem, LDK ir Lenkijos santykiai atrod nusistovj. Taiau bta ir nesutarim: 1635 m. dl santyki su vedija, 1645-1646 m. teritorini gin. Tiesinant sien su Rusija, iai i LDK buvo perleistas Trubeckas, o

atlygi gavo Lenkija pietiniame sienos ruoe. LDK nesutiko su nuostoliais ir isireikalavo i Lenkijos Liubeo ir Lojovo seninijas. Tokie nesutarimai buvo tik epizodai, nes isilaik Zigmantui Vazai valdant irykjusi tendencija - LDK usitikrinus lygiateisikum ir savarankikum Respublikoje, bajor visuomens pamau politikai artjo. Valdymo pabaigoje Vladislovas Vaza, siekdamas sustiprinti savo valdi, eiti Europos politin aren, nuraminti kazokus, rengsi karui su Turkija, 1645 m. pradjo verbuoti kareivius, igavo net takingiausi LDK didik sutikim. Taiau Respublikos bajorija, kaip tik bijodama valdovo valdios, taip pat kazok sustiprjimo ir apskritai nesiverdama kariauti ar mokti mokesius, 1646 m. seime sulugd ir valdovo plan. O karui sukrut kazokai nenurimo, dl socialins ir konfesins priespaudos 1648 m. Ukrainoje prasidjo didiulis kazok ir valstiei sukilimas. Jau jo pradioje Lenkijos kariuomen buvo 2 kartus smarkiai sumuta. Taip klostantis vykiams, 1648 m. gegus 20 d. Vladislovas Vaza mir. Audringai, 2 karais prasidjs jo valdymas vliau buvo kur kas ramesnis, negu pirmtako Zigmanto Vazos. Respublikoje toliau silpnjo centrin valdia ir valstybs organizacija, sigaljo bajorai ir didikai, majo religin tolerancija, politikai ikeliama viena tikyba - katalikyb. Santykiai su stipriais kaimynais vedija ir Rusija buvo taiks, bet juose tebegldjo konflikt uuomazgos. Pasirod pirmieji Respublikos virtimo Europos valstybi politikos objektu poymiai.

2. KRIZ: JONAS KAZIMIERAS (1648-1668 M.). Respublikos sost 1648m. pretendavo du Vladislovo Vazos broliai - Jonas Kazimieras ir Karolis Ferdinandas. Rinkim bta nesudting, skubi, nes Ukrainos sukilliai gras Lenkijai ir LDK. Valdovu buvo irinktas Jonas Kazimieras Vaza, tam pritar ir sukilli vadas Bogdanas Chmelnickis. Karai su kazokais, Rusija bei vedija. Karas su Ukrainos sukilliais vyko permainingai, Lenkijos kariuomen tai laimdavo pergales, po kuri buvo sudaromos sutartys su kazokais, tai ie vl sukildavo ir sumudavo lenkus. LDK buvo suprantama, kad is sukilimas jau nra tik Lenkijos karalysts vidaus reikalas, kad jis gali iplisti LDK, staiatiki gud gyvenamas jos rytines sritis. Dar per tarpuvald susirpinta organizuoti LDK gynyb. Veikliausias buvo LDK lauko etmonas Jonuas Radvila, Zigmanto ir Vladislovo Vaz oponento Kristupo Radvilos snus, LDK kalvinist vadas. Kilus pavojui, kad sukilimas gali plstis LDK, jis, kaip ir dauguma Lenkijos didik, skelb nesutaikom kov B. Chmelnickiui. J. Radvila 1648 m. vasar sustabd LDK pietrytines sritis siverusi kazok puolim. Sukilimas neiplito toliau LDK, kazokai apsiribojo Pinsko, Starodubo, Mozyriaus apylinkmis. 1649 m. J. Radvila sumu kazokus prie Lojovo, 1651 m. perjo LDK ir Lenkijos sien ir um Kijev. ios pergals buvo svarbios, bet daugiausia kovoti su Ukrainos sukilliais teko Lenkijai. Tuo metu LDK pradta nerimauti dl aikjani B. Chmelnickio ketinim pasiduoti Rusijai. 1652 m. J. Radvila jau reikalavo patraukti kazokus Respublikos pus net darant dideli nuolaid. Vis dlto B. Chmelnickis kreipsi Rusij dl Ukrainos prisijungimo prie jos. Tai paskelbta 1654 m. sausio mnes Perejaslavlio sutartimi tarp Rusijos caro Aleksejaus Michailoviiaus bei B. Chmelnickio ir buvo enklas Respublikos ir Rusijos karui. Tais paiais metais Rusijos kariuomen plaiu frontu siver Respublik. LDK tapo pagrindiniu karo su Rusija teatru ir jai teko pakelti vis jo nat. Valstyb karui nebuvo paruota, kariuomen negausi, idas pustutis. J. Radvila jautsi reprezentuojs LDK savarankikum, laiksi savarankikai, nebuvo links paklusti silpnam besiblakaniam valdovui Jonui Kazimierui. 1654 m. takinga didik grup privert valdov didiuoju etmonu paskirti J. Radvil. Kaip atsvar jam Jonas Kazimieras lauko etmonu paskyr savo statytin LDK idinink Vincent Gosievsk. Abu etmonai danai veik atskirai, LDK visuomen skaldsi, jos jgos silpo. Lenkijos favoritas Jonas Kazimieras veik destruktyviai, vienyti nepajg. 1654-1655 m. iem permainingos kovos vyko ties Dnepru, Berezina ir Dauguva. 1655 m. vasar puolim pradjs Aleksejus Michailoviius pagrindines jgas sutelk prie LDK. J sulaikyti nesugebta. Rusijai buvo skubiai silomos taikos derybos, bet 1655 m. rugpjio mnes prieas pirm kart LDK istorijoje pam jos sostin Vilni, po to Kaun ir Gardin. Rus kariuomen plikavo, miestai, ypa Vilnius, buvo nusiaubti. Dl tarpusavio nesutarim 54 pav. Jonas Kazimieras Vaza LDK kariuomen po silpno bandymo apginti sostin pasitrauk toliau vakarus. Rus puolimas sustojo ties Breslaujos-Kauno-Gardino riba. Prasidjus Respublikos karui su Rusija, padtis regione daug priklaus nuo vedijos pozicijos. i nerimavo dl Rusijos skmi, taiau buvo nepalanki Respublikai, ypa Jonui Kazimierui. vedija siek pasidaryti Baltijos jros valdove, uimti visas jos pakrantes, Jonas Kazimieras, neturdamas pakankam karini ir materialini itekli bei diplomatins paramos, usispyrs band tsti dinastin Vaz politik ir skelbsi vedijos karaliumi. Tai dar labiau komplikavo vedijos ir Respublikos santykius. Respublikoje tiktasi, kad vedija bus sjunginink. Jau 1654 m. J. Radvila sil kviesti vedij bti tarpininke. Dalis LDK bajorijos palankiai irjo vedij, yra ini, kad palaik su ja

santykius. Bet ir Respublikos valdia dar 1655 m. vasar siunt vedij pasiuntinybes, taiau 1655 m. liepos mn. vedijos kariuomen eng Respublik. Liepos 25 d. jai be kovos pasidav Lenkijos paauktin kariuomen, rugpjio 8 d. - Varuva, Jonas Kazimieras pabgo usien. Spalio 25 d. dauguma Lenkijos vaivadij pareik itikimyb vedijos karaliui Karoliui Gustavui. Puolant Rusijos kariuomenei, liepos 29 d. LDK didikai - Vilniaus vyskupas Jurgis Tikeviius, J. Radvila, jo pusbrolis Boguslavas Radvila, inodami apie vykius Lenkijoje, kreipsi i vedus pagalbos prie Rusij ir vedijos karaliaus globos. Derybose tartasi dl pasidavimo vedijai slyg, jos ne kart buvo keiiamos. LDK visuomen nebuvo vieninga. Dalis jos, tarp j ir V. Gosievskis, buvo linkusi tartis su caru ir pasiduoti jo valdiai. is norjo taikytis su Respublika, bet kl savo slygas. Rugsjo 13 d. Aleksejus Michailoviius Vilniuje pasiskelb Lietuvos, Baltarusijos, Voluins ir Podols (LDK ems iki Liublino unijos) didiuoju kunigaikiu. Buvo agituojama jam pasiduoti (LDK instigatoriaus Vincento Ordos 1656 m. sausio 17 d. atsiaukimas). Kartu vyko vedijos ir Rusijos derybos, neadjusios LDK nieko gero. Lenkija buvo prie parblokta, LDK liko viena prie Rusij ir vedij ir turjo pati rpintis savo likimu. Atjo LDK ir Lenkijos unijos ibandym metas. Tebesitsianiuose pasitarimuose su vedais dalyvavo ir kalvinistai J. ir B. Radvilos, ir LDK katalik banyios hierarchai, ir V. Gosievskis, tuo paiu metu palaiks kontaktus su rusais. Dalis LDK kariuomens atsiskyr, skelbdama itikimyb Jonui Kazimierui, ir tai silpnino derybinink pozicijas. vedai demonstravo karin gali, deryb metu ved rus dar neuimt Lietuvos teritorij (emaitij, Upyts paviet) savo kariuomen. Derybos su vedais baigsi 1655 m. spalio 20 d. karo stovykloje prie Kdaini. ia suvaiavo emaitijos, Upyts, Ukmergs, Kauno ir Breslaujos paviet atstovai, daug kit bajor. J. Radvila, emaitijos vyskupas Petras Parevskis, Vilniaus vyskupo galiotinis Jurgis Bialozaras ir dar per 1000 bajor pasira LDK vardu suredaguot Kdaini sutarties akt. Buvo nutraukiama LDK ir Lenkijos unija, isiadama pavaldumo Jonui Kazimierui, skelbiama, kad sudaroma LDK ir vedijos unija, Karolis Gustavas - LDK didiuoju kunigaikiu. LDK turjo reziduoti karaliaus vietininkas. Buvo paliekama LDK santvarka, bajor luomins ir religins teiss, bet naujojoje unijoje buvo akivaizdus LDK pavaldumas naujajam partneriui. Kdaini sutartis parod, kad Liublino unija LDK dar nebuvo labai paveikusi. Atsirado jg, kurios visai nutrauk unij su Lenkija. Tos jgos nebuvo labai gausios ir greitai susilauk pasiprieinimo, tuo labiau kad sutartis smarkiai skyrsi nuo derybose aptariam slyg ir nepatenkino daugelio pasiraiusij, matyt, ir J. Radvilos. Taigi sutartis su vedija nebuvo vien J. Radvilos ugaida ar LDK kalvinist smokslo rezultatas. Su vedais aktyviai derjosi ir LDK katalik banyios hierarchai. Svarbiausia tai, kad iekota LDK gyvavimo garantij. LDK emes umusios Rusija ir vedija m organizuoti savo administracij. Jiems svarbiausia buvo ispausti kuo daugiau mokesi ir imaitinti ion vest kariuomen. Pagrindins ved pajgos patrauk Lenkij. Nedideli ved briai, idstyti visoje vakarinje Lietuvoje, greitai m kelti gyventoj nepasitenkinim. Panaios nuotaikos vyravo ir gud emse, nors ia didel gyventoj dal sudar staiatikiai, tikjsi caro globos - ir ten padidjo mokesiai, administracija buvo grietesn, bajor teiss ir laisvs buvo ignoruojamos. 1655 m. pabaigoje kilo didel LDK didik sumaitis. J. Radvila neteko turtos valdios, pasitrauk Tykocino pil Palenkje, ten ir mir. Kalvinist grupuot tirpo, B. Radvila laviravo tarp ved ir Jono Kazimiero. Formavosi opozicins sutariai su vedais karini dalini ir bajor grupuots, linkusios isaugoti Respublik ir bendradarbiauti su Jonu Kazimieru. Jas prie neuimtoje LDK pietvakari dalyje telk Povilas Sapiega, kuris 1656 m. tapo LDK didiuoju etmonu. Jis neveng taktini deryb nei su vedais, nei su rusais.

1655 m. pabaigoje m atsigauti Lenkija. Prasidjo antivedikas partizaninis judjimas, lenkus kvp skmingas enstochovos vienuolyno gynimas ir vadinamosios Lvovo suadtuvs, kai sugrs Jonas Kazimieras paaukojo Lenkij Dievo motinai. Respublikos karas su Rusija (net ir be Ukrain puolani Krymo totori), sitraukus j vedijai, tapo regiono karu, kur ilgainiui sivl daug Europos valstybi. vedijos ir Rusijos nesutarimai 1656 m. vasar virto j karu. Kariaujama buvo Livonijoje, LDK ved gul jau nebuvo. 1656 m. balandio ir gegus mn. Lietuvoje vyko sukilimas prie vedus, ir jie i Lietuvos buvo ivaryti. Sukilimas panaikino iki galo nesigaliojusi LDK ir vedijos unij. Rusijos ir vedijos karo pradia pagreitino LDK ir Rusijos derybas. 1656 m. rugpjio 12 d. Nemyje buvo pasiraytos Respublikos ir Rusijos paliaubos. Jos palengvino Respublikos padt, nors Karolis Gustavas dar sudar prie j vedijos, Brandenburgo ir Prsijos, Transilvanijos, kazok ir B. Radvilos koalicij. Jos dalyviai 1656 m. gruodio 6 d. sutartimi Ragnot'e sutar pasidalyti Respublik. vedija ketino pasiimti emaitij ir kitus anksiau uimtus LDK pavietus, B. Radvilai turjo atitekti Naugarduko vaivadija ir visi paveldimi dvarai. is pirmas Respublikos padalijimo planas liko negyvendintas. 1657 m. buvo sumuta Transilvanija, pasitrauk Brandenburgas, isiderjs, kad bt panaikintas Prsijos vasalitetas Lenkijai, 1658 m. buvo sudaryta sutartis su i Rusijos globos itrkusiais kazokais (i Kijevo, ernigovo ir Podols vaivadij numatyta sukurti Rusios kunigaiktyst ir Respublik paversti trinare). Nors didioji LDK dalis buvo rus uimta, jos kariuomen kovsi visuose frontuose - prie Transilvanij, prie vedus Lenkijoje ir Livonijoje. Respublikai param suteik Habsburgai, Danija, Olandija. Nenordama, kad ikilt Habsburgai, Pranczija dar kart m tarpininkauti Respublikai ir vedijai. 1660 m. gegus 3 d. Olivoje buvo sudaryta taika. Teritorini pakitim nevyko. Jonas Kazimieras atsisak bet koki pretenzij vedijos sost. 1659 m. kazokams vl persimetus Rusijos pus, atsinaujino karas su Rusija. LDK teko didioji karo natos dalis, jos vis dar okupuotos ems tapo karo lauku. Intensyvesni karo veiksmai vyko 1660 ir 1663-1664 m., 1661 m. buvo atsiimta sostin Vilnius. Nuo 1663 m. rudens vyko sunkios taikos derybos, Rusija net reikalavo atiduoti jai vis LDK. 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime buvo pasirayta Rusijos ir Respublikos paliaub sutartis. Pastaroji prarado daug rytini emi, tarp j ir LDK- Smolensko vaivadij, Starodubo paviet, Seb, Nevel, Veli ir kitus miestus iauriniame pasienyje. sutart buvo raytas straipsnis dl staiatiki teisi Respublikoje ir katalik teisi Rusijoje gerbimo -jis greitai tapo pretekstu Rusijai kitis Respublikos vidaus reikalus. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst paskutiniais Jono Kazimiero valdymo metais. Per karus ir okupacij LDK patyr didiuli materialini ir demografini nuostoli. Prisidjo 1655-1656 m. badas ir maras, LDK i viso neteko apie 40% gyventoj. Dl i nuostoli ide nuolat trko pinig. Ypa sunku buvo baigti kar su Rusija, nes neapmokta kariuomen nenorjo paklusti vadams. Derybose su kariuomene 1662 m. uvo V. Gosievskis. Dl kar vairiapusikai keitsi Respublikos ir LDK visuomen. Pergal prie vedus Lenkijoje buvo pasiekta optimaliai inaudojant konsoliduojanias katalik banyios galimybes. Tai buvo ir kontrreformacijos Respublikoje pergal, pasibaigusi arijon ivarymu i Lenkijos ir LDK 1658 m. seimo nutarimu. Nors buvo paeistos religins bajorijos teiss, bajorai neprotestavo. Politin kalvinist grupuot trauksi i LDK politinio gyvenimo - prarado vadus, B. Radvila sikr Prsijoje. Pergal kare su vedija didino valdovo autoritet Respublikoje, jam su mona Liudvika Marija (Vladislovo Vazos nal) pavyko suburti valstybs reform, kurios stiprint centrin valdi, alininkus. 1658 m. buvo pasilyta panaikinti liberum veto, vesti nuolatinius mokesius. Reform planai buvo papildyti pasilymu valdovo pdin rinkti valdovui dar gyvam esant. Dvaras sil kandidat prancz kunigaikt d'Anghieu (akivaizdi per Liudvik Marij veikianios Pranczijos taka). Respublikos didikai dl savo asmenini

interes suskilo valdovo, taigi ir reform, alininkus bei prieininkus. LDK politinio elito gretose vyko esmini pakitim. 1656 m. mirus J. Radvilai ir A. S. Radvilai, abi Radvil akos prarado turt tak. j viet pretendavo apie P. Sapieg susitelkusi grupuot ir kylanti Pac gimin. Kristupas Zigmantas Pacas 1658 m. tapo LDK kancleriu, Mykolas Kazimieras Pacas 1663 m., po V. Gosievskio mirties - lauko etmonu, 1667 m. - didiuoju etmonu (P. Sapiega mir 1665 m.). Pacai buvo artimai susij su Jono Kazimiero dvaru ir prancz partija, pasisak u stipr valdov, todl nebuvo populiars tarp bajor. Sapieg grupuot, kaip ir laviruojantis B. Radvila, buvo artimesn Lenkijoje susidariusiai Jurgio Liubomirskio vadovaujamai bajor laisvi gynj stovyklai, taiau atvirai su ja nesusisiejo. Lenkijoje brendo vidaus konfliktas, o su valdovo dvaru nesusijusiems LDK politikams didiausi rpest kl dar nebaigtas karas su Rusija. XVII a. 7-ojo deimtmeio pradios Respublikos seimuose valdovo silomos valstybs reformos buvo atmestos, nors Pranczija djo daug pastang paveikti senat ir atstovus - auksas papirkimams plauk Respublik plaia upe. U pranczus ne maiau veiklus buvo reform Respublikoje prieininkai Habsburgai, popieius, Brandenburgas (Prsija). Seim kova 1665-1666 m. virto vadinamuoju Liubomirskio rokou ir vidaus karu. is karas, kaip ir Zebrydovskio rokoas, vyko Lenkijoje, bet jame dalyvavo ir valdovui padti Pac atvesta LDK kariuomen. LDK bajorai paviet seimeliuose atsiliep reform problemas, taiau labiau rpinosi karo su Rusija reikalais. Rokoininkai sumu valdovo pajgas, is atsisak pdinio rinkimo plan. Jonas Kazimieras 1668 m. atsisak Respublikos valdovo karnos, ivyko gyventi Pranczij ir ten 1672 m. mir. Jono Kazimiero valdymo laikais vyko daug vyki, kurie leidia kalbti, apie stiprjanias nepalankios Respublikos ir LDK vidaus gyvenimo bei tarptautins padties raidos tendencijas. Respublika didelmis pastangomis ir patyrusi nuostoli apsigyn nuo intervent. Ji prarado dideles teritorijas rytuose, taiau isaugojo visas abiej savo valstybi branduoli emes. LDK ir Lenkijos unija ilaik ibandym. Taiau karai parod, kad didja Rusijos agresijos pavojus. Susidar slygos Prsijai stiprti. Respublikos reikalus m sprsti usienio valstybs jai nedalyvaujant, buvo sudarytas, nors ir negyvendintas, jos padalijimo planas. Po kar usienio valstybs vis labiau kiosi Respublikos vidaus reikalus. Valstybje galutin pergal vent kontrreformacija. Visuomens konfesinis ir politinis gyvenimas tapo skurdesnis. Bandymai valstybje daryti reformas Jono Kazimiero valdymo pabaigoje lugo, o tai reik, kad stiprja didik oligarchija ir didja valstybs decentralizacija, taigi valstyb silpnja. LDK visuomen pasirod esanti susiskaldiusi ir nesugebanti susivienyti net kilus didiausiam pavojui. Didikams - J. Radvilai, V. Gosievskiui, P. Sapiegai -sunkiai seksi derinti LDK ir savo interesus. Tai LDK naudai buvo visai ignoruojami Respublikos reikalai, tai koki nors Respublikos didik ar valdovo asmeniniai reikalai nustelbdavo LDK interesus. LDK pozicijas Respublikoje gerokai silpnino valdaniosios didik grupuots radikali kaita, j vis glaudesnis suartjimas su Lenkijos virnmis ir kartu su jomis pasidavimas usienio takoms. Vis dlto ir tada LDK politins jgos pademonstravo politins veiklos vali ekstremaliomis slygomis ir sugebjo valstybs interesais pagrsti savo ir Lenkijos ar Respublikos valdovo pozicij nesutapim.

3. USITSUSI VALSTYBS NEGALIA: MYKOLAS KARIBUTAS (16691673 M.), JONAS SOBIESKIS (1674-1696 M.), AUGUSTAS II (1697-1733 M.). Mykolas Kaributas (1669-1673 m.). Jonui Kazimierui atsisakius sosto, Respublikoje nebeliko su juo susijusios gimins. Tarpuvaldiu vl imta aisti sudtingus politinius aidimus, juos sitrauk ir bajorija. I pradi atrod, kad stipriausi yra Pranczijos kandidat - Neuburgo kunigaikio Pilypo Vilhelmo ar kunigaikio Conde, - alininkai, tarp kuri buvo ir Radvilos bei Pacai, taip pat Lenkijos didysis etmonas Jonas Sobieskis. alinink turjo ir Habsburg kandidatas Lotaringijos kunigaiktis Karolis. Ikl savo kandidatr ir Rusija pats caras ar caraitis Aleksejus. LDK i pradi derjosi dl rinkim slyg su caru. Su juo nuolatinius ryius palaik Pacai. Atsirado ios kandidatros alinink ir Lenkijoje. Taiau greitai iaikjo, kad tai yra tam tikra maskuot. Politins kovos metu usienio valstybs nesislapstydamos dalijo, o Respublikos didikai m didelius pinigus, korupcija buvo akivaizdi. Tai bajorijai jau buvo sipyk paskutiniais Jono Kazimiero valdymo metais. Bajorai smarkiai subruzdo prie reikin, vis daniau imta kalbti apie kandidat Piast", t. y. vietin, Respublikos, Lenkijos didik. Toki atsirado, net B. Radvila band kelti savo kandidatr. Vis daniau imta minti Mykol Karibut Vinioveck. Vinioveckiai - sena gimin, kildinusi save i Gediminaii, Algirdo snaus Kaributo, buvo sikr pietinse gud emse. Kandidato tvas - kovose su kazokais igarsjs, bet savo didiulius turtus prarads Jarema Vinioveckis. M. K. Vinioveck, neturjus valdovui reikaling asmenini savybi, kit kandidat alininkai irjo i aukto. Bet Lenkijos pakancleris Antanas Olevskis nuteik bajorus jo naudai ir is 1669 m. birelio 19 d. netiktai buvo irinktas Respublikos valdovu. Mykolas Kaributas, karnuotas 1669 m. rugsjo 29 d., valdyti pradjo neskmingai - iiro jau pirmasis seimas. Didikai m persigrupuoti. Mykolo Kaributo globjas A. Olevskis stengsi suburti valdovo alininkus. Buvo pataikaujama bajor laisvi kratutiniams apologetams, stengiamasi tarp bajor gyti kuo daugiau alinink, nesirpinant, kad visikai susilpninama centrin valdia. Valdovo pozicijas tiktasi sustiprinti santuoka 1670 m. su Eleonora Habsburgaite. Tai pavyko tik i dalies, nes Habsburgai Respublikoje nebuvo populiars. Jau 1669 m. pabaigoje susibr grup didik, Pranczijos kandidato alinink - J. Sobieskis ir kiti, i LDK Boguslovas ir Mykolas Kazimieras Radvilos, - susimokiusi nuversti Mykol Karibut. Respublikos vidaus gyvenimas visai susijauk, plito konfederacijos, 1672 m. rimtai grs vidaus karas. LDK buvo ramiau negu Lenkijoje. Faktiniai to meto LDK valdovai Pacai kiek padels prisijung prie valdovo ir Habsburg alinink. Radvilos buvo valdovo prieininink stovykloje, bet abiej LDK etmon, M. K. Paco ir M. K. Radvilos santykiai buvo normals. Jie abudu buvo LDK kariuomens stovykloje, kai ji 1672 m. pabaigoje paskelb konfederacij valdovui paremti, abudu kartu ygiavo prie turkus 1673 metais. Radvil galia buvo sumajusi, ypa po B. Radvilos mirties 1669 metais. Antra vertus, Pacams ramybs nedav Sapiegos. Sutvarkius Respublikos santykius su vedija ir Rusija, LDK pasienyje tapo ramu. Sumajo LDK didik veiklumas u LDK rib. Kad ir dalyvaudami Respublikos

politiniame gyvenime, jie, iskyrus vien kit, veng sudtingesni situacij. Tai lm ir Lenkijos politik laikysena LDK atvilgiu. Antai 1672 m. pabaigoje J. Sobieskis perspjo konfederacin LDK kariuomen neperengti LDK ir Lenkijos sienos, t. y. nesikiti valdovo alinink ir prieinink konflikt Lenkijoje. Taiau ygius prie LDK tolimus totorius ir turkus jos kariuomen bdavo primygtinai kvieiama, piktintasi, kai ji 1671 m. neapmokta ir alkana pasuko atgal, ar net silyta LDK etmonams vadovauti Respublikos kariuomenei, kai jie 1673 m. dl panai prieasi stabd yg. LDK politikai stengsi inaudoti savo kariuomens poreik ir 1673 m. sutiko j irengti tik seimui nutarus kas trei Respublikos seim aukti LDK. Valdant Mykolui Kaributui, 55 pav. Mykolo Kaributo Vinioveckio Lietuvos didiausias Respublikos santyki su Didiosios Kunigaiktysts maasis antspaudas, kaimynais problemos persikl prie LDK 1669 m. tolim pietini sien su Turkija ir jos vasalais. LDK nenorjo laikyti t problem savomis, taiau pagalb Lenkijai teik. Susidrimai su totoriais ir kazokais 1672 m. virto karu su Turkija. Respublika per kar prarado Kamenec, o 1672 m. balandio 18 d. Buao taika - pietines emes. Tai telk Respublikos visuomen, ir 1673 m. J. Sobieskio vadovaujama jungtin Lenkijos ir LDK kariuomen sulaik turk puolim, sumuusi juos 1673 m. lapkriio 10-11 d. prie Chotimo. Mio prie Chotimo dien mir Mykolas Kaributas. Pasibaig trumpas neramus jo valdymas (i 6 seim 4 iiro), kurio metu suklestjo didik oligarchija, atvira ar besislepianti u bajor laisvi gynj. Prasidjo naujas tarpuvaldis. Jonas Sobieskis (1674-1696 m.) Tarpuvaldis po Mykolo Kaributo mirties buvo labai panaus ankstesnj. Vl varsi Pranczijos ir Habsburg Austrijos kandidatai bei j alininkai, vl LDK ikl Rusijos caro ir jo snaus kandidatr, kuri buvo reikalinga Rusijos taikingumui usitikrinti. Pranczijos ir Austrijos kandidatr alininkams nepajgiant vieniems kit veikti, vl atsirado Piasto" kandidatra, ir 1674 m. gegus mn. Respublikos valdovu buvo irinktas Lenkijos didysis etmonas Jonas Sobieskis. LDK atstovai nesutiko su jo irinkimu, ir nepasitenkinimas rinkim rezultatais LDK iliko per vis Jono Sobieskio valdym. Jonas Sobieskis buvo pasiymjs tebevykstaniame kare su turkais, ir tai bei Pranczijos pinigai lm rinkim rezultatus. Valdant pirmtakui, Jonas Sobieskis buvo opozicins valdovui ir Pranczijos remiamos didik grupuots vadas. Santuoka su prancz kilms Marija Kazimiera d'Anquien lengvino jo ryius su Pranczijos karaliaus dvaru. Dar bdamas opozicijoje valdovui, Jonas Sobieskis su kitais didikais oponavo radikaliausiems bajor laisvi, tampani anarchijos valstybje pagrindu, gynjams. Jis saksi stiprinsis centrin valdi, atkursis didik ir valdovo sjung, kuri gyvavo pirmiesiems Vazoms valdant. Taps valdovu, savo nuostatas tik sustiprino, bet kai jis bandydavo Respublikos seimams silyti atsargias valstybs reformas, neivengiamai sulaukdavo pasiprieinimo ir tuoj bdavo tariamas siekis absoliutizmo. Jau paioje Jono Sobieskio valdymo pradioje Respublikoje susidar jam prieika didik grupuot, kuri jung prieinimasis reformoms ir numatomam usienio politikos kurso keitimui. Opozicijai m vadovauti faktiki LDK vadovai Pacai, paioje LDK nustelb negausius Jono Sobieskio

alininkus - M. K. Radvil ir valdovo prie Pacus keliamus Sapiegas. Karas su Turkija dar nebuvo pasibaigs. Austrija buvo suinteresuota, kad Respublika kar tst, pati ar sudariusi sjung su Rusija - to leido tiktis Andrusovo paliaubos. Suartjs su Pranczija, Jonas Sobieskis norjo keisti usienio politikos kurs. Europoje tuo metu vyko Pranczijos ir vedijos karas su Austrija, Brandenburgu ir j sjungininkais. Jonas Sobieskis m puoselti planus Pranczijos ir vedijos remiamas pradti kar su Brandenburgu, tikdamasis uimti iam priklausani Prsij. Ji bt tapusi paveldima Sobieski valda ir palengvinusi Jono Sobieskio sn keli Respublikos sost. 1675 m. Jonas Sobieskis sudar sutart su Pranczija prie Brandenburg, 1676 m. paliaubas su Turkija, 1677 m. - sjung su jau su Brandeburgu kariaujania vedija. iai karas nesisek, o Sobieskiui j sitraukti sutrukd opozicija Respublikoje. Bajorai bijojo valdovo stiprjimo, jiems vaidenosi absoliutizmas. Austrija su Brandenburgu msi diplomatini priemoni ir papirkinjim Respublikoje, siekdamos vl j nukreipti prie turkus. Respublikos viduje svarbi buvo LDK pozicija. ia nenorta karo prie savo sien. Bijota, kad j nesitraukt Rusija. Pacai bendradarbiavo su Austrija ir Brandenburgu. 1678 m. M. K. Pacas, nepaklusdamas Jonui Sobieskiui, trukd vedams ygiuoti per emaitij Prsij. LDK spaud valdov ir Lenkij sutvarkyti santykius su Rusija, nes artjo Andrusavo paliaub terminas, net zondavo atskir deryb su Rusija galimybes. ia bendradarbiavo iaip nesutariantys Pacai ir Sapiegos. 1678 m. Respublikos ir Rusijos sutartimi paliaubos buvo pratstos. LDK politikai siek vl pakreipti Jon Sobieski kartu su Rusija ir Austrija kariauti su Turkija. Jono Sobieskio planai uimti Prsij lugo. 1679 m. Pranczija susitaik su Brandenburgu, ir karas su juo tapo nemanomas. Pranczijos paliktas ir opozicijos spaudiamas Jonas Sobieskis vl m keisti kurs ir 1683 m. su Austrija sudar sutart prie Turkij. Valstybs viduje tai sutapo su laikinu opozicijos pralaimjimu seime. Valdovas galjo laisviau veikti, ir jau 1683 m. ruden skubjo padti turk apsuptai Austrijos sostinei Vienai. Jungtins Respublikos (faktikai Lenkijos, nes LDK savo kariuomens neatsiunt) ir Austrijos pajgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, 1683 m. rugsjo 12 d. prie Vienos sutriukino turkus. Turk puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas. Taiau karas su Turkija utruko. 1684 m. buvo sukurta ventoji lyga (Austrija, popieius, Venecija), prie jos prisijung Respublika ir 1686 m. su ja pasiraiusi taikos sutart Rusija. i sutart pasirayti ypa spaud LDK atstovai derybose -LDK nerimavo dl Rusijos ketinim. Sutartimi buvo patvirtintos Andrusavo paliaub slygos, tik Rusijai galutinai atiteko Kijevas, o LDK gro iaurinio pasienio miestai - Sebeas, Nevelis ir kiti. Po ios taikos Respublikos ir Rusijos sienos nesikeit iki Respublikos I padalijimo 1772 metais. O karas su Turkija baigsi jau po Jono Sobieskio mirties Karlovic sutartimi. Respublika susigrino pietines Buao sutartimi prarastas emes. Visas Jono Sobieskio valdymas buvo atkakli politini vidaus kov metas. ias kovas buvo traukta bajorija, visaip demagogikai jai pataikaujant, skelbiant, kad jos laisvs ginamos nuo tikr ir sufabrikuot pavoj. Ta kova vyko seimeliuose, renkant atstovus seimus, Respublikos seimuose ir bajor rankomis juos lugdant. I 11 seim, suaukt Jonui Sobieskiui valdant, iiro 6. Valstybs reformoms besiprieinanti bajorija m prieintis bet kokioms naujovms visose gyvenimo sferose. Visuomen darsi vis udaresn, konservatyvesn, suvejo neapykanta svetimiems - kitatauiams ir kitatikiams. Galutinai laimjo kontrreformacija, ir jos pergal veik politin gyvenim, bajor

laisvi sfer. Antai 1678 m. buvo udrausta atsisakyti katalikybs, 1689 m. Varuvoje ant lauo sudegintas LDK bajoras Kazimieras Lyinskis, apkaltintas abejojs Dievo buvimu. Bajorija tai nereagavo. Bajorija jau nebuvo savaveiksm, u jos stovjo ir j kreip didikai, j grupuots. Respublikos politiniame gyvenime vis laik rungsi valdovo alininkai ir jo opozicija. Visi jie buvo nuolat susij su usienio valstybmis, kaitaliojo sjungininkus (Jono Sobieskio valdymo paskutiniais metais vl linkta tartis su Pranczija), nesivarydami m i t valstybi didelius pinigus (taip pat ir valdovas). Apskritai Jono Sobieskio dvaras veik tokiais metodais, kaip ir didik grupuots. Akivaizdiai degradavo centrin valdia, Respublika tapo politikai decentralizuota valstybe - neuteko valdovo sprendim, reikjo opozicijos, ministr sutikimo, pagaliau - LDK pozicija buvo aikiai ireikiama. Visos ios valstybs negalios buvo ir LDK 56 pav. Jonas Sobieskis negalios. Bajor anarchija paplito labai plaiai, ji tapo didik valdios tvirtinimo ir j tarpusavio kov rankiu. Vis dlto LDK tuo metu iliko dar pakankamai konsoliduota. Tai aikiausiai matyti i usienio politikos - nuosekliai, nepriklausomai nuo Jono Sobieskio ir Lenkijos politini jg pozicijos, buvo vengiama karo veiksm prie savo sien, siekiama palaikyti taikingus santykius su kaimynais. Todl 1671 m. nenorta, kad vedija kariaut su Brandenburgu Prsijoje ir Respublika t kar sivelt, siekta 1678 m. bei 1686 m. sudaryti sutart su Rusija, nors ir buvo galutinai prarandamos 1667 m. paliaubomis laikinai Rusijai perleistos ems. Todl norta, kad Lenkija kariaut su turkais - prie pietini Respublikos sien, toli nuo LDK, net bdavo suteikiama iokia tokia parama. Tok nuoseklum lm tai, kad LDK valdioje buvo sitvirtinusi viena gimin -Pacai. J ginklas ir sjungininkas buvo turtai, opozicija valdovui Lenkijoje, usienio valstybi pinigai ir LDK valstybinis interesas, taip pat padjs suburti alininkus. I ikili LDK gimini lojals Jonui Sobieskiui iliko tak prarad Radvilos. alinink ia jis turjo nedaug ir ie nebuvo takingi. Valdovas m savo pus traukti Sapiegas, nordamas suskaldyti LDK politikus. Po M. K. Paco mirties 1682 m. Ir K. Z. Paco mirties 1684 m. vadovauti LDK m jos idininkas Benediktas Sapiega ir didysis etmonas nuo 1682 m. Kazimieras Sapiega. Jie toliau vykd Pac politik. Usienio politikos tstinumo simptom bta ir anksiau -1678 m. LDK interesams derybose su Rusija veikliai atstovavo K. Sapiega. Respublikos viduje Sapiegos i karto atsidr opozicijos Jonui Sobieskiui pusje. Buvo tsiama LDK politikos linija, nors Sapiegos buvo nuosaikesni. Apskritai Sapiegos LDK tvark grietais metodais, sau nepalankius nutildydami represijomis, danai panaudodami LDK kariuomen, kuri dislokuodavo netikusij valdose. i priemon danai bdavo priverstin - trko pinig kariuomens ilaikymui. Ji buvo nereta visoje Respublikoje, bet nepopuliari, nes ksinosi bajor nuosavyb. LDK m formuotis Jono Sobieskio palaikoma opozicija Sapiegoms. Vienu i jos vadov buvo Vilniaus vyskupas Povilas Brostovskis. Jis 1693 m. pavasar pasiprieino kariuomens dislokavimui banytiniuose dvaruose ir ikl K. Sapiegai byl seime. Ji tapo politine ir virto Jono Sobieskio alinink bei opozicijos jg jau ne tik LDK, bet ir visoje Respublikoje ibandymu. Antra vertus, P. Brostovskis LDK vidaus gin trauk valdov ir Lenkij, todl nuteik prie save ir neutralius LDK sluoksnius, pvz., LDK pakancler K. S. Radvil. 1694 m. sausio mn. Jon Sobiesk aplank LDK pasiuntiniai, kurie pateik valdovui tokias slygas, kad is prakalbo apie pavoj LDK ir Lenkijos unijai. I ties kilo pavojus

Lenkijos hegemonijai unijoje, nors j vieai iardyti niekas negalvojo. tampa LDK didjo. P. Brostovskis atskyr K. Sapieg nuo banyios, is remiamas kariuomens tai ignoravo ir igavo ekskomunikos panaikinim. Vis dlto Sapiegos m u Jono Sobieskio pei iekoti kontakt su dvaru, buvo besusitari su Marija Kazimiera. Jonas Sobieskis tam kategorikai pasiprieino, bet daugiau nuveikti nespjo. Jis mir 1696 m. birelio 17 dien. Jonas Sobieskis laimjo ne vien m, i kuri garsiausi 1673 m. Chotimo ir 1683 m. Vienos, bet nelaimjo kar. Jis puoseljo sudtingus valstybinius ir dinastinius planus, bet nesugebjo j gyvendinti. Respublika pasirod nepajgi savarankikai isprsti savo problem nei karu, nei diplomatijos metodais. Aiku, tarptautin padtis nebuvo palanki Respublikai ir jos valdovui. Bet svarbiausia prieastis buvo Respublikos visuomens pakrikimas, jos valstybin negalia. Valstybs gyvenim tvark, jos vidaus ir usienio politik kreip didik grupuots. Jonas Sobieskis atjo sost turdamas veikimo valdovui opozicinje grupuotje patyrim ir juo naudojosi, buvo vienas i besivarani grupuoi nari, vadas. Politiniame Respublikos gyvenime susipyn vairiausi interesai, ir beveik nemanoma atskirti, kur valstybs interesai, o kur valdovo asmeniniai ar dinastiniai, vienos ar kitos grupuots, LDK ir Lenkijos, vienos ar kitos usienio valstybs. Pastarosios ne tik kiosi Respublikos reikalus, mokdamos u interes sutapim" didelius pinigus visiems, taip pat ir valdovui. Jos m sudarinti sutartis, sipareigodamos neleisti Respublikoje valstybs reform, t. y. pasmerkdamos j visikai politinei degradacijai. Pirm toki sutart dar Jonui Kazimierui valdant 1667 m. sudar vedija ir Brandenburgas. Rusijos iniciatyva tokia sutartis buvo 1675 m. sudaryta su Austrija (jos nepavyko ratifikuoti 1679 m.). 1686 m. - vl vedija su Brandenburgu, taip pat Austrija su Brandenburgu. ios sutartys bdavo slaptos, jas sudarydavo tuometins Respublikos sjungininks. sitraukusi Europos politik, Respublika tapo jos valstybi politikos objektu. Jos kaimynai - Rusija, Brandenburgas, Austrija stiprjo, ji silpo. Respublikos apibdinimas valdant Jonui Sobieskiui i esms tinka ir vienai i jos valstybi - LDK. Tik vidaus konfliktai nepasiekdavo Lenkijos mast, bet tik todl, kad ia vis valdi savo rankose i pradi sutelk Pac gimin, vliau -Sapiegos. Ir vieni, ir kiti slopino opozicij ir vairavo LDK gyvenim. Usienio ir vidaus politikos perimamumas rodyt, kad LDK pozicijos atspindjo jos valstybinius interesus. inia, jie ia, kaip ir Respublikoje, buvo susipyn su politikos vykdytoj - didik gimini ir grupuoi - interesais, buvo derinami su visos Respublikos interesais, arba jiems prietaravo. Pac ir Sapieg nuolatin opozicija rod ir i didik opozicij i j kilusiam valdovui, ir tai, kad jis, tapatindamas Respublikos valdovo bei Lenkijos karaliaus funkcijas, neaprp Lietuvos didiojo kunigaikio pareig -jas i dalies uzurpavo, i dalies i LDK visuomens gavo jos vadai. itokia situacija darsi pavojing LDK ir Lenkijos unijai. Augusto II irinkimas Respublikos valdovu ir vidaus karas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Nors Respublika silpo, valdovo reikm joje majo, kart buvo net 18 pretendent jos sost. Vl stipriausi pasirod es Pranczijos kandidatas kunigaiktis de Conti ir Austrijos remiamas Jono Sobieskio snus Jokbas. Kai m rykti pranczo persvara, sikio Rusijos caras Petras I, pareiks, kad laiko de Conti Rusijos prieu. Konfliktas LDK tarp Sapieg ir P. Brostovskio gijo nauj bruo. emaitijoje ir gud emse brsi prie Sapiegas nusiteik bajorai. emaitijos seninas Grigas Oginskis su bajor briais m siaubti Sapieg valdas, ir tai buvo vidaus karo pradia. Sapiegos rm de Conti, taiau Petrui I pagrasinus karu, jei j irinks, Sapieg stovykla m mati, atsirado perbgli. Antra vertus, K. Sapiega susitaik su Vilniaus vyskupu. Sapieg prieininkai LDK inaudojo prie juos Respublikos elekcin seim. Jame 1697 m. birelio 26 d. buvo priimta vadinamoji coaequatio iurium, t. y. teisi sulyginimo konstitucija. Skelbiant LDK ir Lenkijos ministr kompetencijos sulyginim, buvo sumainta LDK pareign valdia. Nebereikjo kancleriui tvirtinti teism sprendim dl bajor

teisi atmimo ar itrmimo. Etmonas neteko teiss savo nuoira dislokuoti kariuomen, mokesiai jo ne id, o i paviet kas bdavo imokami tiesiai kariuomenei. Buvo iplsta bajor renkamo teismo -Lietuvos vyriausiojo tribunolo - kompetencija, silpninama valstybs centrin valdia, jau didik pasisavinta. Padidjo bajorijos reikm, betgi ji ir buvo didik oligarchijos rankis. Reformos buvo maareikms, i tikrj siekta Sapiegas -didj etmon, idinink - susilpninti ir palengvinti j prieinink veikl. Coaequatio iuriium konstitucijoje buvo dar nurodyta LDK teism akt knygas rayti lenk kalba. Po XVI a. 7-ojo deimtmeio reform ios knygos buvo raomos gud kalba. Lietuvi kalba jas neprasimu. Ilgainiui, XVII a., jas vis daniau imta traukti lenkikai raytus dokumentus. Artimos gud ir lenk kalbos nelabai skirtos, su vakarietikja kultra susigyvenusiai bajorijai m sudaryti sunkum gudikuose ratuose naudojama kirilika. XVII a. pabaigoje gudikai jau buvo raomos tik formaliosios akt dalys, patys dokumentai - lenkikai ar, reiau, lotynikai. Todl tas nutarimas buvo pribrends. Jis rod lenk kalbos paplitim LDK bajor visuomenje, tiek lietuvi, tiek gud emse. Ji buvo laikoma Respublikos bajor luomo kalba. Elekcinis seimas turjo irinkti valdov. Jo ivakarse m kilti naujas pretendentas - katalikyb perjs liuteronikosios Saksonijos kunigaiktis Fridrichas Augustas i Vetin dinastijos, Respublikoje dar vadintos Saksais. Jis usitikrino Jokbo Sobieskio galimybmis nusivylusios Austrijos bei Rusijos param. Fridrichas Augustas siek Respublikos sosto tikdamasis vesti tvirt valdi joje, sustiprinti savo padt ir vesti absoliutizm Saksonijoje, gyti daugiau takos Vokietijoje. Respublikos seimas suskilo, 1697 m. birelio 27-28 d. buvo irinkti de Conti ir Fridrichas Augustas. Pastarasis buvo greitesnis ir, atskubjs Krokuv, karnavosi, prims Augusto II vard. De Conti nepradjo karo dl karnos, ir po keli mnesi gin tarp j alinink (LDK de Conti rm Sapiegos, bet ir jie lapkriio mnes perjo Augusto II stovykl) Augustas II buvo visuotinai pripaintas. Augustas II siek patraukti savo pus Respublikos bajorij grindamas prarastas emes. Su Saksonijos ir Respublikos pajgomis, taip pat K. Sapiegos vadovaujama LDK kariuomene, j i s dalyvavo kare su Turkija, 1699 m. pasibaigusiame minta Karlovic taika. Atgavs turk ugrobtas Respublikos emes, Augustas II planavo atsiimti i vedijos Livonij ir paversti j savo paveldima valda. Jis susisiek su Livonijos bajorais, kurie buvo nepatenkinti vedais, ir 1699 m. su jais sudar slapt globos sutart. 1698-1699 m. buvo paruota antivedika sutartis su Rusija, caras Petras I siek gauti ijim Baltijos jr. Prisijung ir Danija. Augustas II iuose pasirengimuose dalyvavo kaip Saksonijos kunigaiktis, Respublikos seimas jo nebuvo tam pareigojs. Todl jam labai svarbu buvo laikyti Respublikoje, geriausia prie Livonijos sienos, savj Saksonijos kariuomen - o tai prietaravo jo Pacta conventa. Tuo metu LDK vis atkaklesns darsi vidaus kovos. K. Sapiegai kariaujant su turkais, jo prieininkai, vadovaujami G. Oginskio, Mykolo Vinioveckio ir kit, sustiprjo ir pradjo atvir kar su Sapiegomis - m siaubti j dvarus. Kautynms pasiruo bajor briai 1698 m. prie Gardino pasitiko i karo grtant K. Sapieg. Augustas II su savo Saksonijos kariuomene msi tarpininkauti ir pasiek, kad bt sudarytos kompromisins paliaubos. Saksonijos kariuomen buvo nusista emaitij lyg Sapieg dvar saugoti, lyg ventosios uost statyti - papildomi Saksonijos daliniai stovjo prie Livonijos sien. Paliaubos tarp besivaidijani nebuvo tvirtos, sisibavusios ir dar didik, Sapieg prie, skatinamos bajorijos jos negaljo nuraminti. 1700 m. lapkriio mn. prie Sapiegas susibr daugumos LDK bajor Valkinink konfederacija. 1700 m. lapkriio 17 d. myje prie Valkinink Sapieg pajgos buvo sutriukintos, jie patys pabgo Lenkij. Konfederatai paskyr nauj LDK valdi 2 metams -M. Vinioveckiui buvo patikta kariuomen, M. Kocielui ir G. Oginskiui - idas. Konfederatai siek Augusto II paramos, ir ia neaikiomis aplinkybmis atsirado LDK

bajor ratas, kuriuo jie atsisak valdovo rinkimo teiss ir paskelb August II patvaldiu Lietuvos didiuoju kunigaikiu su paveldjimo teise. Nors tai automatikai ir nereik, kad iardoma LDK ir Lenkijos unija, taiau tai tikrai bt pakeit LDK ir valdovo status Respublikoje ir jos paios sandar. Todl is ratas buvo taip smarkiai lenk kritikuojamas, kad net j pasiraiusieji ir labiausiai juo suinteresuotas Augustas II nedrso jo ginti. Ratas buvo 1701 m. Varuvoje budelio sudegintas ir neturjo joki teisini padarini, vis dlto jis rod tam tikr LDK abejingum unijos reikalams. Respublika ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst iaurs karo metu. Augustas II negaljo bandyti pasinaudoti iuo ratu, nes prasidjo karas su vedija, isirutuliojs vadinamj iaurs kar. 1700 m. Augusto II Saksonijos kariuomen apgul Ryg, Petras I Narv prie Suomi lankos. Karas prasidjo sjungininkams neskmingai, vedijos karalius Karolis XII 1700-1701 m. sutriukino danus, sumu rusus, nuvijo nuo Rygos Augusto II saksus. ved kariuomen stovjo prie iaurini LDK sien. Augustas II nesulauk Respublikos sutikimo kariauti, jis galjo panaudoti tik Saksonijos kariuomen. To buvo per maa, ir 1701 m. jis jau turjo galvoti apie taik. Petras I pasirod atkaklesnis. Jis stengsi traukti kar Respublik. 1702 m. vasario-kovo mn. suvaiavime Biruose su Augustu II ir Respublikos ministrais sil iai pagalb prie vedus ir viliojo Livonija. Lenkai tikjosi, kad karas nepersimes j emes, juos maai domino Livonija, daugiau - Kijevas, kurio vaivadij norjo i Rusijos atgauti. Susitarti nesisek. Sjunga su Rusija daugiau susidomjo Valkinink konfederatai, nes vedai grs LDK bei jai buvo reikalingi Livonijos uostai. Taiau Petras I dar veng atskiro susitarimo su LDK. Biruose buvo patvirtinta tik Rusijos ir Saksonijos sjunga. LDK susidar sudtinga, neaiki padtis. Tebesits ginkluotas Sapieg ir Valkinink konfederat konfliktas. Respublikos valdovas Augustas II sitrauk kar su vedija. Tiesa, tai jis dar kaip Saksonijos kunigaiktis, bet jo kariuomens veiksm baze tapo LDK. Prie LDK sien stovjo prieika ved kariuomen, jos teritorij eng ir Augusto II sjungininko Rusijos caro kariuomen. Lenkija, LDK partneris Respublikoje, bijodama Augusto II sustiprjimo ir nesutardama dl sjungos su Rusija slyg, veng karo. 1701 m. vasar Sapiegos papra Karolio XII apsaugos savo dvarams emaitijoje, ir ved kariuomen eng LDK, 1701 m. liepos 24 d. pam Bir pil. Valkinink konfederatai m plsti partizanin kar prie vedus ir Sapiegas. vedai 17011702 m. um vakarin LDK dal, o M. Vinioveckio, G. Oginskio, Liudviko Pociejaus, Kazimiero Zarankos briai upuldinjo j gulas ir nedidelius brius. Vyko permainingos kovos, Lietuvos ems buvo siaubiamos, miestai, miesteliai, kaimai pliami ir deginami. Antai Bir pilis 3 kartus jo i rank rankas ir galop 1704 m. buvo susprogdinta. vedai neorganizavo krato administracijos, nelaik miestuose nuolatini gul, todl jie Vilnius, Kaunas -jo i rank rankas ir kiekvien kart mokjo dideles rinkliavas. Sapiegoms persimetus ved pus, Valkinink konfederatai vis labiau linko sudaryti sjung su Rusija, 1702 m. balandio 3 d. sudarytas LDK ir Rusijos susitarimas dl bendr veiksm prie vedus, dl Rusijos pagalbos kariais ir pinigais. LDK didikai, sivl tarpusavio kovas, i pradi norjo, kad j ginus sprst Augustas II, paskui tiktasi, kad bendrose Respublikos institucijose - seime, senate - jiems pads Lenkija, pagaliau - usienio jgos. Tokia jga i dalies buvo pats Augustas II su Saksonijos kariuomene, visikai akivaizdiai - vedija ir Rusija. Ir vedai, ir rusai eng LDK kaip jos suskilusios visuomens dali sjungininkai. Besivaidijani grupuoi veiksmuose jau beveik nemanoma velgti LDK valstybins minties, nors abi puss skelbsi teistais LDK reprezentantais, ginaniais jos interesus. Neutrukdamas LDK Karolis XII 1702 m. pavasar i emaitijos pradjo yg Lenkij ir iki rudens j um, nors dalis bajorijos liko itikima Augustui II, kurio Karolis XII negaljo uklupti. Lenkija buvo traukiama kar. 1703 m. pavasar Valkinink konfederacija su Augusto II pritarimu persitvark LDK konfederacij, kuri pasiskelb

ginsianti teist valdov, katalikyb, bajor laisves ir teises. Karoliui XII veikiant Lenkijoje, Petras I, vengs atskir sutari su LDK, ne su visa Respublika, m keisti pozicijas. 1703 m. liepos 9 d. buvo sudaryta LDK ir Rusijos sutartis. LDK u pagalb prie vedus sipareigojo kariauti su jais, net jei Lenkija nekariaus, 1703 m. gruodio 13 d. buvo sudaryta analogika trial sutartis, prisijungus Augustui II, kaip Saksonijos kunigaikiui. Respublikoje vykiai m spariai keistis 1704 metais. Karolis XII suorganizavo ir 1704 m. vasario 16 d. Varuvoje paskelb Augustui II prieik konfederacij, kuri ji nuvert nuo sosto. Augusto II alininkai 1704 m. gegus 20 d. Sandomire paskelb j palaikani konfederacij. 1704 m. liepos 12 d. vyko Karolio XII priirimi naujo valdovo rinkimai, juo irinktas Stanislovas Leinskis. 1704 m. rugpjio 30 d. Narvoje buvo sudaryta Rusijos ir Respublikos (Augusto II alinink) sutartis, pagal kuri pastaroji pagaliau oficialiai stojo kar. 1704-1708 m. Respublikos emse vyko permainingos kovos, LDK sritys ir miestai jo i rank rankas, kovose aktyviai dalyvavo besivaidijantys LDKbajorai. Karolis XII turjo iniciatyv, jam labiau seksi, vakarin LDK dalis, etnins lietuvi ems beveik vis laik buvo ved ir Sapieg rankose. 1706 m. vedai sureng yg Saksonij ir grasindami i Augusto II atimti jo sost, privert 1706 m. rugsjo 24 d. Altranstadto sutartimi atsisakyti Respublikos sosto. LDK m irti konfederat gretos, M. Vinioveckis susitaik su Sapiegomis. Taiau visos Respublikos vedams uimti nepavyko, gud emse stovjo Rusijos kariuomen. 1707 m. Petras I atgaivino Sandomiro konfederacij ir nedav ramybs Karoliui XII. is, karui usitsus, 1708 m. pradjo yg Rusij, Maskvos link, bet nuo Mogiliovo pasuko pietus susijungti su sjungininku Ukrainos etmonu Ivanu Mazepa. Prie Poltavos 1709 m. rugpjio 21 d. vyko Rusijos ir vedijos kariuomeni mis, kur laimjo rusai. ved karin galia buvo sutriukinta ir nors jie dar kur laik prieinosi, karo pabaiga buvo nulemta. Baigiamajame karo etape Respublika nedalyvavo, jis baigsi 1721 m. Nytadto taika. Livonija atiteko Rusijai, o ne Respublikai. Rusija tapo viena i stipriausi regiono valstybi, ir XVIII a. kartu su Austrija bei taip pat sustiprjusi Prsija lm regiono politinius santykius. 1717 m. Nebylusis seimas ir jo padariniai. Po Poltavos mio Augustas II vl pareik pretenzijas Respublikos sost. 1710 m. vasario 4 d. seimas j jam sugrino. Stanislovas Leinskis pabgo usien, bet sosto neatsisak. Nurimo ir LDK, ivarginta viso deimtmei karo veiksm, sav ir svetim kariuomeni, ypa 1708-1711 m. siautjusio maro. Kratas buvo nualintas taip, kaip ir po XVII a. vidurio kar. sost sugrs Augustas II neatsisak valdovo valdios stiprinimo plan, iekojo sjunginink. Susitaik su Sapiegomis ir amnestavo juos. Augustas II buvo aktyvus diplomatijos baruose, iekojo paramos Rusijoje, Prsijoje, Austrijoje, aptarinjo net Respublikos padalijimo planus. 1713 m. Respublik vl ved Saksonijos kariuomen, kuri net buvo ilaikoma i Respublikos l. Taiau usienio valstybs visai nenorjo Respublikos valdovo, taigi ir jos paios stiprjimo. Tai sutapo su didik ir bajorijos nenoru turti stipr valdov. Prisidjo visuotinis nepasitenkinimas plikaujania saks kariuomene. 1715 m. i pradi Lenkijoje, vliau ir LDK prasidjo ginkluotas pasiprieinimas, organizuotas i Tarnogrodo konfederacij, Augustas II suvaldyti konfederat nesugebjo ir turjo sutikti, kad tarpininkaut Petras I. Mat jis Augusto II praomas vl eng Respublik su kariuomene. Bajor konfederacijos vadovai irgi sutiko su tarpininkavimu, o praktikai - prieira. Valdovo ir konfederat susitarimas buvo patvirtintas 1717 m. Nebyliajame Respublikos seime. Jis vyko priirint rus kariuomenei tik 1 dien, neleista diskutuoti, ir nutarimai buvo nedelsiant priimti. Augustas II privaljo ivesti i Respublikos saks kariuomen, o bajorija atsisak teiss organizuoti konfederacijas. Valdovas nebegaljo pradti karo be seimo sutikimo, privaljo vykdyti senatori - rezident nutarimus. Respublika galjo laikyti 24 200 kari nuolatin kariuomen (Lenkija 18 000 ir LDK 6 200), buvo numatyti nuolatiniai mokesiai jai ilaikyti, kuriuos ji pati ir turjo irinkti. I bajor

seimeli buvo atimtos teiss tvarkyti kariuomens reikalus ir i dalies - id. Respublik ir Saksonij siejo tik personalin unija. ios 1717 m. Nebyliojo seimo konstitucijos garantu tapo Petras I. Seimo nutarimas atm i valdovo bet kokias galimybes stiprinti savo valdi. Bajor seimeli kompetencijos ribojimas siaurino j savivald. Palikus liberum veto ir suvarius bajor teis skelbti konfederacijas, praktikai tapo nemanoma daryti bet kokias legalias (seime) valstybs santvarkos reformas. Buvo konservuojama akivaizdiai ydinga Respublikos santvarka. Visa tai garantavo Rusijos caras. Dabar jis turjo vali reguliuoti Respublikos vidaus gyvenim. Jos statusas labai primin Rusijos protektorato status. Rusija faktikai pajung savo valiai Respublik, bet dar nepajg j visikai ugrobti. Todl ji laikinai nebuvo suinteresuota Respublikos padalijimu, stengsi ilaikyti esam padt. Tokias pastangas rod 1720 m. Rusijos ir Prsijos sutartis isaugoti Respublikos bajor teises, liberum veto ir valdov rinkim, neleisti daryti reformas. 1732 m. Austrija, Prsija ir Rusija susitar, kad bsimuosiuose rinkimuose neleis irinkti Respublikos valdovu nei Stanislovo Leinskio, nei Augusto II snaus Fridricho Augusto. Respublikos vidaus reikalai tapo usienio valstybi politikos objektu, ikeliami tarptautin aren ir ia, ne Respublikoje, sprendiami. Paskutin ivada geriausiai apibdina tredal amiaus trukus Respublikos vidaus ir tarptautinio gyvenimo tarpsn valdant Augustui II - jis mir 1733 m. vasario 2 d. Karo veiksm deimtmetis Respublikoje atne tik dideli demografini, kini ir politini nuostoli, pakirto jos tarptautin autoritet. Bajorai, didikai, Augustas II, negaldami suderinti savo politini siekim, kviet usienio valstybes padti sprsti vidaus konfliktus, todl Respublika virto kaimyn priirima valstybe. Usienio valstybi skatinamas stiprjo daugumos bajor politinis konservatyvumas. Tebesits prot valdymo monopolizacija, prasiverianti ir politin gyvenim vairiais draudimais - 1718 m. udrausta statyti naujas protestant banyias, 1718 m. ir 1733 m. apribotos kitatiki, ne katalik, teiss eiti valstybines pareigas, bti renkamais seim. LDK jau seniai buvo integrali Respublikos dalis, ir visi ie reikiniai jai taip pat buvo bdingi. Keliolika met partizaninio karo ir usienio valstybi ygi per j vl sulugd po XVII a. vidurio kataklizm vos atsigavus jos k ir demografin potencial. Po kar ir mar net mayt 6200 moni nuolatin kariuomen buvo sunku ilaikyti. Faktikai LDK valdiusi didik politin veikla iuo laikotarpiu vis maiau atitiko LDK, kaip valstybs, interesus. Net karas su usieniu nenuramino vidaus kovos, nustelbusios poreik suformuluoti ir gyvendinti bendr LDK valstybins veiklos program. Asmeniniai ir grupiniai didik interesai stelb LDK interes. Antai Sapiegos, rm de Conti, perjo per Augusto II, ved ir Stanislovo Leinskio stovyklas, galiausiai vl susitaik su Augustu II. Nebuvo sutarimo ir konfederat stovykloje, svarbesni pareig dalijimas neivengiamai sukeldavo nesutarimus, ir j gretos suskildavo. Dl vidaus kov ir karo su vedais pasikeit LDK valdantysis elitas. Sapiegos, patyr dideli materialini nuostoli, neatsigavo, nebeikilo jokia kita gimin, galjusi sutelkti LDK valdi ir neformaliai reprezentuoti valstyb. LDK ministrai ir kiti pareignai buvo tik tipiki didik oligarchijos atstovai.

4. REFORM BRENDIMAS: AUGUSTAS III (1733-1763 M.). Naujasi tarpuvaldis sukl Respublikoje gerai apskaiiuoto patriotizmo protrk. Ir bajorija, ir didik grupuots tiek Lenkijoje, tiek LDK beveik vieningai pasisak u valdov - tremtin Stanislov Leinsk. Buvo umirti neskmingi jo bandymai sitvirtinti Respublikos soste su svetimj pagalba, nebeatrod baisi nors absoliutin, bet tolima jo rmja Pranczija. Buvo tikimasi, kad Stanislovas Leinskis sugebs sutelkti Respublik ir ilaviruoti tarp grsming kaimyn Austrijos, Rusijos, Prsijos. Pirmosios dvi labai susirpino Pranczijos karaliaus Liudviko XV uovio Stanislovo Leinskio populiarumu ir tuo, kad padtis Respublikoje tampa jo nekontroliuojama. Nematydamos geresnio kandidato Respublikos sost, kaip Augusto II snus ir pdinis Saksonijoje Fridrichas Augustas, jos atsisak ankstesnio susitarimo ir m j remti. 1733 m. vasar pasklido gandai apie Rusijos intervencij ir Stanislovo Leinskio alinink, ypa LDK, m mati. Bajorija susirpino savo valdomis, esaniomis prie Rusijos kariuomens ygiavimo Respublikoje marruto. Rusijos kariuomen sibrov Respublik prasidjus elekciniam seimui, bet pavlavo -1733 m. rugsjo 12 d. bene 13 000 bajor paskelb Stanislov Leinsk Respublikos valdovu. Bet vyko ir antri rinkimai. 1733 m. spalio 5 d., prisidengdamamas Rusijos kariuomene, bene 10 kart maesnis bajor brys paskelb valdovu Fridrich August, kuris 1734 m. sausio 20 d. karnavosi Augusto III vardu. Respublik eng saks kariuomen, kuri kartu su rusais sumu Lenkijoje ir LDK suburtos Stanislovui Leinskiui remti konfederacijos pajgas. Europoje vyko vadinamasis Lenkijos pdinysts karas tarp Stanislov Leinsk rmusi Pranczijos ir Ispanijos bei Augusto III rmj - Austrijos, Rusijos ir Saksonijos. Pats karo pavadinimas rodo, kad Vakar Europa nemat Respublikos dualizmo, tapatino Respublik ir Lenkij, nebeskyr LDK. Karo veiksmai, pralaimjus Stanislovo Leinskio alininkams, vyko daugiausia Vakar Europoje, ir kariaujanios valstybs sprend savus reikalus. Pranczijai nesisek, ji neapgyn Stanislovo Leinskio teisi sost, ir jis turjo jo atsisakyti. Respublikoje m valdyti Augustas III, ikeltas sost ir jame tvirtintas kaimynini valstybi - Rusijos, Austrijos, - kariuomeni. Jis stengsi tsti savo tvo Respublikos ir Saksonijos suartinimo politik, turjusi utikrinti jo pdiniui Saksonijos ir Respublikos karnas. Net galvota apie trinar Saksonijos, Lenkijos ir LDK federacij, globota rm Gardine - federacijos valdios rezidencijos -statyba. Didij laiko dal Augustas III praleisdavo Saksonijoje. Todl Respublikoje dar labiau majo valdovo reikm. Diskutuojama, kodl taip vyko: ar dl Augusto III nenoro ir nesugebjimo valdyti, ar jis smoningai trauksi el, valdi sutelkdamas kontroliuojamo pirmojo ministro rankose. Saksonijoje tai buvo prasta absoliutizm praktikuojanioms valstybms priemon. Respublikoje, kur viepatavo didik oligarchija, kur valdia buvo iskaidyta tarp savs nesusijusi ministr ir kit senatori rankose, tai irgi pasirod esanti efektyvi priemon. Respublikoje visikai sutriko statym leidyba - Augustui III valdant, besivaidijanios politins grupuots iard 13 i 14 seim. Senatori pareigybs buvo atitekusios besivaranioms dl valdios didik grupuotms. Todl Henrikas Brohl'is, nuo 1738 m. pirmasis Saksonijos ministras, o faktikai ir Respublikoje analogik viet uimantis, valstybs valdymo reikalus sutelk vienose rankose. Tik nesisek sutelkti geros valdovo dvaro grupuots, be to, H. Brohl'io valdymo metodai - valstybs turt kaupimas savo rankose, paperkamumas - buvo nepopuliars ir negaljo Respublikoje duoti toki pai rezultat kaip Saksonijoje. Nedidino dvaro politik populiarumo ir neslepiamas pinig mimas i Rusijos ar Austrijos. Tuo labiau kad Respublikoje dar Augusto II valdymo pabaigoje m formuotis, o, valdant Augustui III, politiniame gyvenime sitvirtino dvi politins didik grupuots, kurias parm ir daug bajor. Vienai i j, vadinamj respublikon, Respublikoje vadovavo Potocki gimin, o LDK jai priklaus Radvilos, Sapiegos, Vinioveckiai. Tai buvo senamadik didik grupuot, propagavusi bajor laisves ir teises, valdovo rinkimus ir jo valdios apribojim, liberum veto ir pasiprieinim valstybs reformoms. Manyta, kad didij valstybi apsupta Respublika iliks, jei neturs centralizuotos valdios, bus silpna ir nepavojinga kaimynams. I ties,

Austrija, Prsija ar Rusija norjo ukonservuoti Respublikos santvark, kad galt joje ilaikyti savo tak, todl Augustui III valdant Respublika nepatyr svetimj intervencijos. Kitai didik grupei vadovavo senos kilms, bet tik Augustui II valdant stipriausi gimini gretas ikilusi artoryski gimin, kildinusi save i Gediminaii Jos ir visos grupuots, vadinamos Familija", vadais tapo Vilniaus kateliono Kazimiero artoryskio sns: Frederikas Mykolas, 1724-1752 m. LDK pakancleris 1752-1775 m. kancleris, ir Augustas Aleksandras, Rusios vaivada Lenkijos karalystje. Familija", sutelkusi alinink tiek LDK, tiek Lenkijoje, 1738-1752 m. seimuose sil konkreias kariuomens ir ido reformas. Jie buvo kariuomens didinimo alininkai, mat reikal reformuoti seim ir seimelius, 57 pav. Augustas III panaikinti liberum veto, sil, kad valstyb stengtsi skatinti kinius ir demografinius procesus. Didjant Prsijos karingumui ir pretenzijoms Respublikai, Rusija ir Austrija m atsargiai remti Familijos" politik, nes suprato, kad joms bt naudinga Prsijai pajgsianti pasiprieinti Respublika, vykdanti prognozuojam politik. Faktikai abi grupuots, kovodamos viena su kita, nepriklausomai nuo savo program, nutraukdamos seimus, toliau lugd valstyb. Vis dlto m rastis vis daugiau Familijos" silomos reformos alinink. Respublikos bajor visuomen vis dar gyvavo vadovaudamasi i XVII a. atsinetomis savo luominio iskirtinumo, bajor laisvi idjomis, kurias papild religin netolerancija, didik gretose isikerojs politinis cinizmas ir parsidavlikumas. Taiau joje jau vyko procesai, kurie formavo atviresn, permainas suprantani ir palaikani visuomen. Jaunesnioji politik karta m parsiveti i Vakar Europos ten plintani vietimo idj. Matyti, kad keitsi ir vidaus gyvenimas. LDK nuo XVIII a. 3-iojo deimtmeio plito su jzuitais konkuruojani pijor mokyklos. iose mokyklose imta dstyti daugiau gamtamokslini ir visuomenini disciplin, jos m ugdyti mokinius, kurie sugebs mstyti valstybingumo kategorijomis. Pajut konkurencij, savo mokymo programas ta paia kryptimi m pertvarkyti ir jzuitai. Jie 1751 m. Vilniuje kr moderni mokykl bajor vaikams - Collegium Nobilium. Nuo XVIII a. 4-ojo deimtmeio Vilniaus universiteto spaustuvje pastoviai imta leisti kalendori-skaitini knygas, o tai reik, kad kuriasi informacijos ir ini skleidimo sistema. 1760 m. pradjo eiti pirmieji Vilniaus laikraiai. Vis populiaresn darsi istorin ir politin literatra. 1732 m. pasirod pirmasis Volumina Legum - seim konstitucij rinkinio - tomas. ie ir kiti leidiniai rod didjant visuomens susidomjim savo praeitimi, kartu ir rpest ateitimi. Ypa tai liudija vairs reform projektai, i kuri isiskiria vieno i reform ideologinio pagrindjo Stanislovo Konarskio darbai. Kad vietimo reformos ir ini skleidimas duot akivaizdius rezultatus, dar turjo praeiti daugiau laiko. Bet ir paskutiniai Augusto III valdymo metai parod, kad visuomenje jau yra tam tikr poslinki. Respublikoje tebevyko politin didik grupuoi kova. Augustas III buvo priverstas iekoti sjunginink ir, negaldamas sudaryti stiprios dvaro partijos, band umegzti kontaktus su Familija" - jos nuosaiks reform planai atrod priimtini. Taiau nesutarta dl valdios pasidalijimo, bendradarbiavimas nepavyko. Be to, Augusto III padtis

susikomplikavo prasidjus Septyneri met karui, kuriame jis, kaip Saksonijos valdovas, kariavo kartu su Austrija, Rusija, Pranczija ir vedija prie Prsij ir Anglij. Saksus prsai sumu paioje karo pradioje 1756 m., Augustas III persikl Varuv. Respublika kare nedalyvavo, taiau turjo sutikti, nors jos net nebuvo atsiklausta, su svetim kariuomeni ygiavimu per jos teritorij. Ypa tai patyr LDK, tapusi Rusijos kariuomens judjimo ir stovyklavimo vieta. Karas pasibaig 1763 m., nepadars regione didesni pakeitim. Dar tebevykstant karui ir esant Respublikoje Rusijos kariuomenei, artoryskiai, Rusijai tyliai pritariant, 1762 m. seime m agituoti prie August III, tikdamiesi, kad konfederacija pads vykdyti valstybs perversm, nualinti August III ir ikelti sost savo gimins nar. Nors Rusijos imperator Jekaterina II i esms rm artoryskius, j daugiau sudomino ne j seimo reformos, ne valstybs pagrind stiprinimo programa, o artoryski stovyklos nari Stanislovo Poniatovskio ir jo snaus, LDK stalininko, Stanislovo Augusto pasilytas valdovo valdios sustiprinimo Respublikoje projektas. Taip ji bt galjusi geriau kontroliuoti Respublik. artoryski bandymas nuversti August III nepavyko, grs karinis konfliktas, ypa kai 1763 m. spalio 5 d. mir Augustas III. Prasidjs tarpuvaldis tapo jo valdymo metais susiformavusi politini srovi Respublikoje ir j protektori usienyje ibandymo metas.

5. 1588-1763 M.: LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS VISUOMENIN IR POLITIN RAIDA RESPUBLIKOJE. Po ilgai ruotos, bet, galima sakyti, LDK netiktomis slygomis primestos Liublino unijos LDK por deimtmei iekojo savo vietos Respublikoje. LDK vairiomis priemonmis stengsi uimti lygiateis su Lenkija padt Respublikoje - vykd savarankik usienio politik, ypa tarpuvaldiais, band sudaryti sjung su valdovu Steponui Batorui valdant, stiprino savo teisin ir politin sistem. 1588 m. buvo patvirtintas Lietuvos Statutas ir kompromisiniu susitarimu Zigmantas Vaza pripaintas valdovu - visa tai rod, kad LDK visuomen pasirengusi bti unijoje su Lenkija, taiau ji nenori prarasti savo teisi ir sugeba apginti savo interesus, isaugoti savo identitet. Paskutinis XVIII a. tredalis, Stanislovo Augusto valdymo metai buvo ilg laik degradavusios visuomens atsikrimo, valstybs santvarkos modernizavimo, pastang paversti Respublik Lenkija, itirpdyti joje LDK ir pasiprieinimo tam, galiausiai - valstybs lugimo laikotarpis. Abu ie trumpi laikotarpiai - pirmieji 20 met po Liublino unijos sudarymo ir paskutinis XVIII a. tredalis - pagal politinio gyvenimo intensyvum ir jo padarini reikmingum LDK likimui gali bti laikomi revoliuciniais ir yra aptariami atskirai. Ilgas 1588-1763 m. laikotarpis, per kur bta trumpesni, ramesni gyvenimo tarpsni ir audring met ar deimtmei, kai vyko daugyb lemting vyki ar formavosi reikiniai, keit visuomen ir valstyb, vis dlto laikytinas i esms vientisu evoliucijos laikotarpiu. Kaip ir kurlink evoliucionavo LDK visuomeninis ir politinis gyvenimas, stengtasi parodyti iame skyriuje. Vientisas laikotarpis yra susiskaids smulkesnius laiko tarpus LDK visuomens ir valstybs raida gydavo tik tam tikram laikui bding bruo. Tai ne visada sutapdavo su Respublikos valdov kaita. vykius ir reikinius skirstant bei aptariant pagal valdovus, nebuvo primygtinai pabriamos t maesnij laiko tarp ribos ir ypatybs. Todl ia trumpai apibdinamas visas 1588-1763 m. laikotarpis ir jo dalys. LDKpolitin bkl lm jos vidin raida, santykiai su Lenkija ir jos politinmis jgomis Respublikoje bei santykiai su LDK ir visos Respublikos kaimynmis. Respublik LDK atjo didik valdoma. Bajorija joje negijo tokio savarankikumo ir politins reikms, kaip Lenkijoje. Tokia padtis iliko vis aptariamj laikotarp. XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusje Respublikoje aikiai stengtasi palaikyti valdovo ir didik sjung. Taiau padtis LDK ir Lenkijoje skyrsi. Lenkijos visuomenei artimesni buvo Vaz dinastiniai siekiai, tap sunki kar su vedija paskata, ir ji geriau prim valdov politik. LDK visuomen pagrstai nerimavo dl savo padties Respublikoje, nenorjo tapti valdov ir Lenkijos politikos rankiu. Tai skatino j konsoliduotis. Nors tarp to meto vadovaujani LDK gimini - Radvil, Chodkevii, Sapieg - bta nesutarim, bet, kilus konfliktams su valdovu ir jo atrama Lenkija, LDK politikai laikydavosi kartu ir imdavosi savarankikos, skaitant ir santykius su usieniu, politikos. LDK tarptautin padtis XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusje buvo sudtinga. Ji kartu su visa Respublika, taip pat Rusija ir vedija sudar trikamp, kurio valstybi interesai buvo susipyn ir i esms nesuderinami. Karai dl Livonijos ar rytini LDK srii buvo neivengiami. Todl LDK buvo politikai ir karikai aktyvi iame regione, kantriai ne kar nat, bet veng avantir ir nerealistins politikos tiek Rusijoje, tiek Livonijoje. Kitas kartas Respublikos regionas -Ukrainos ems su kazok sukilimais ir agresyviais kaimynais turkais bei totoriais - buvo toli nuo naujj LDK sien, ir ji veng sivelti ten kylanius konfliktus, laikydama juos Lenkijos veiklos sfera, ir tik sunkiausiais momentais paremdavo j. LDK demonstravo turinti savo valstybini interes ir saugojo juos. Visai Respublikai ir LDK lemtinga buvo XVII a. vidurio kriz, prasidjusi Ukrainos sukilimu ir virtusi karais su Rusija bei vedija. Pralaimjimas karuose parod, kad silpnja

Respublikos karin galia ir didja izoliacija regione - ia ji neturjo tvirtesni sjunginink. Po kar tampa mintame trikampyje m blsti, nes nukentjusi Respublika neturjo jg revanui. LDK valdanij tikslas tapo palaikyti taikius santykius su potencialiai pavojingiausia Rusija, atitraukti jos dmes. Todl jie, skirtingai negu iki XVII a. vidurio, palaik Respublikos karus su Turkija, trukd Respublikos valdov politinms iniciatyvoms prie Baltijos jros. XVII a. 6-ojo deimtmeio vykiai - 1654 m. Perejaslavlio sutartis, 1655 m. Kdaini sutartis, bema visuotinis nusigrimas nuo valdovo, Prsijos isivadavimas i vasalins priklausomybs Lenkijai 1657 m. - Respublikai turjo lemiam reikm. Vis dlto valstybs ir jos pagrindins teritorijos integralum pavyko isaugoti. LDK Kdaini sutartis, nutraukianti unij su Lenkija ir skelbianti unij su vedija, susilauk stiprios opozicijos ir negaljo bti gyvendinta. Sudaryta tada, kai LDK visuomen buvo pakrikusi ir siver prieai kl pavoj valstybs egzistavimui, kai nesulaukta paramos i Respublikos valdovo ir partners joje Lenkijos, ji liko tik nepasisekusiu bandymu gelbti valstyb. Kdaini sutarties neskm dar rod, kad LDK bajor visuomenei svarbios jos luomins pozicijos valstybje, ir ji nenorjo jomis rizikuoti, kad unija su Lenkija jau tapo LDK bajorijos savastimi, nors ir ne iki galo su ja buvo apsiprasta. XVII a. vidurio vykiai galutinai sugriov nuolat silpnjusios Respublikos valdovo ir didik sjungos likuius. Respublikoje spariai sigaljo didik oligarchija. Nuolatins valdovui prieikos konfederacijos Lenkijoje rod, kad valdovas tampa tik vienos i didik grupuoi vadu. Bajorija, lengvai pasiduodanti didik propagandai, tarsi ginanti savo teises, o i tikrj tapo didik politikos rankiu. Visi ie procesai vyko ir LDK, tik ia buvo savos ypatybs - svarbiausias pareigybes ir valdi XVII a. 7-10-ajame deimtmetyje sugebdavo sutelkti savo rankose viena gimin - Pacai, Sapiegos. Kai LDK ir Lenkijos bei valdov interesai, ypa dl usienio politikos, nesutapdavo, i gimini vadovaujama LDK beveik nuolat bdavo opozicija valdovui. ios gimins, nejausdamos tokios konkurencijos, su kuria susidurdavo Radvilos XVI-XVII a. sandroje, savo valdi LDK stiprino tiesmukikai ir brutaliai. Tai XVII-XVIII a. sandroje atved LDK sukrtus vidaus kar. Tuo metu pasikeit ir Respublikos bei LDK tarptautin padtis. Personalin Respublikos ir Saksonijos unija vl trauk Respublik vedijos ir Rusijos konflikt. Deimtmet karas vyko Respublikos emje ir bene pirm kart besivaidijanios didik grupuots atvirai naudojosi usienio jg pagalba, lugdydamos valstybs suverenum. Iekodamos rmj, jos surado Respublikos priirtoj - Rusij ir ios asistentes - Austrij bei Prsij. LDK XVIII a. pradioje sugriuvo vienos gimins hegemonijos sistema, valdia, kaip ir Lenkijoje, iskydo tarpusavyje nesutariani pavieni didik ar nepatvari j grupuoi rankose, nebeliko LDK interes reprezentant. XVIII a. pirmojoje pusje Respublikos visuomen taip degradavo, kad valstybs gyvavimui kilo pavojus. Valstybs bkl tapo priklausoma nuo kaimyn interes, ir tvark valstybje garantavo tie patys kaimynai. Kartu gili valstybs kriz rod, kad reikia reform, m rastis j rengj. LDK buvo svarbu, kad konservatyviosios Respublikos jgos buvo ir Respublikos dualizmo, LDK ir Lenkijos atskirumo sergtojos. reformas linkstanij gretose tvirtjo vieningos unitarins valstybs alininkai, siek, kad Respublika virst Lenkijos valstybe. Ikilusi artoriski eima buvo sava ir LDK, ir Lenkijoje. Jai nerpjo LDK specifika, jai rpjo valdia Respublikoje ir ios stiprinimas. Respublikos visuomens raida rod, kad kyla grsm LDK valstybingumui Respublikoje. Tai vyko tuomet, kai Respublika igyveno gili valstybingumo kriz.

IV REFORMOS IR VALSTYBS LUGIMAS. 1764-1795 METAI

1764 m. atskleid paskutin dramatikiausi Abiej Taut Respublikos istorijos puslapi. Prasidjo prietaringas, dinamik vyki kupinas, vietimo epochos idj nutviekstas, krybini iekojim, pastang reformuoti visuomen ir valstyb, atkurti jos tarptautin presti laikotarpis. Jis baigsi 1772, 1793, 1795 m. Respublikos padalijimais ir visiku valstybs likvidavimu. XVIII a. antrojoje pusje i vidaus krizs pradjusi kilti valstyb sulugd tos paios vietimo epochos subrandint Rusijos, Prsijos ir Austrijos monarch organizuota brutali politin, diplomatin ir karin intervencija, vykdyta tuo metu, kai Pranczijos revoliucija, griaudama senj tvark, kr naujosios Europos demokratijos pamatus. 1. 1764-1772 METAI. I RESPUBLIKOS PADALIJIMAS. XVIII a. antrojoje pusje susiklost Respublikai nepalankus regiono politini jg santykis. Vidini prietaravim draskoma, ekonomikai ir karikai nespjusi sutvirtti Respublika tapo dinamikiausi, didiausi karin gali gijusi valstybi - Rusijos ir Prsijos - ekspansins politikos objektu. Savus planus iame Europos regione tradicikai puoseljo Habsburgai, per Austrijos pdinysts kar (1740-1748 m.) ne tik apsigyn nuo antiaustrikos koalicijos puolimo, bet ir sutvirtin savo tarptautines pozicijas. 1763 m. spalio 5 d. mirus Augustui III, Europos politinio gyvenimo laikrodis pradjo skaiiuoti paskutini Respublikos gyvavimo deimtmei valandas. Tarpuvaldis.Tarpuvaldiu (iki 1764 m. rugsjo 7 d.) Respublikos viduje kovodamos dl valdios susidr tos paios, dar Augusto III laikais sitvirtinusios, politins grupuots - artoryski Familija" bei Pptocki ir Branicki vadovaujami respublikonai. Nepakito ir svarbiausios j politins nuostatos. Familija" ir toliau propagavo stiprios monarchijos idj. Prie jos vis labiau liejosi, brendo kaip politikas ir bsimasis Respublikos valdovas Stanislovas Poniatovskis. LDK artoryskius aktyviausiai rm etmonas Mykolas Juozapas Masalskis ir jo snus Vilniaus vyskupas Ignotas Jokbas Masalskis. Respublikonams tarpuvaldiu LDK atstovavo energingasis Karolis Stanislovas Radvila. Respublikonai kandidatu sost kl Lenkijos didj etmon Jon Klemens Branick, kita vertus, j politikos teoretikai sil panaikinti pat karaliaus valdios institut ir sukurti Nepriklausom ir suvienyt provincij Lenkijos respublik". Abiej grupuoi politines programas lyginti, svarstyti j privalumus ir trkumus bt prasminga, jei jas vertintume tik kaip teorinius galimo valstybs pertvarkymo modelius. Praktiniame politiniame XVIII a. antrosios puss Respublikos gyvenime abiej grupuoi projektai turjo t pat, valstybs ateiiai lemting trkum. Ir artoryskiai, ir Branickiai su Potockiais, tarpuvaldiu neturj valstybs viduje pakankamai daug alinink, savo atjim valdi siejo su usienio valstybi parama ir provokavo jas kitis Respublikos vidaus reikalus. artoryskiai planavo organizuoti konfederacij ir vykdyti valstybs perversm Rusijos remiami. Potockiai ir Branickiai tikjosi Prsijos, Pranczijos, Turkijos palaikymo. Valdovo rinkimai. Familija", iklusi kandidatu sost LDK kanclerio Fridricho Mykolo artoryskio sesern, LDK stalinink, buvus Respublikos ir Saksonijos pasiuntin Peterburge ir Londone Stanislov Poniatovsk, kreipsi Jekaterin II, praydami politins ir karins paramos. Konvokacinis seimas (1764 m. gegus 7 d. -1764 m. birelio 23 d.) vyko Rusijos kariuomens priirimas, jo darb kontroliavo Rusijos diplomatas Varuvoje N. Repninas. Opozicijos atstov K. S. Radvilos ir J. K. Branickio paskelbtasis manifestas prie Rusijos kariuomens buvim ir mginimai iardyti seim nepadjo. Prieingai, tik dav

Jekaterinai II pretekst pasisti Respublik naujus kariuomens dalinius, pulti LDK teritorijoje buvusias K. S. Radvilos tvirtoves. Tokiomis aplinkybmis suauktas elekcinis seimas 1764 m. rugsjo 7 d. valdovu irinko Stanislov August Poniatovsk. Bandymai daryti reformas. Stanislovo Augusto palaikoma Cartoryski grupuot 1764-1766 m. msi iniciatyvos gyvendinti dalines Respublikos valstybs reformas: panaikinti liberum veto teis seime, sprendiant ekonominius klausimus; steigti Lenkijos ir LDK Ido ir Karo reikal komisijas; nustatyti nauj seimo darbo tvark; padidinti kariuomen, vesti generalinius muitus; patvirtinti nuostat, kad ateityje valdovais gals bti renkami tik Respublikos pilieiai. Stanislovas Augustas msi ygi monarcho valdiai stiprinti, reorganizuoti j aptarnaujanias tarnybas. Jo iniciatyva prie valdovo buvo sukurtas patariamasis organas - kabinetas, reorganizuota Usienio reikal tarnyba, planuota artimiausiu laiku reformuoti vietimo sistem. 1766 m. Respublikos seimas atmet Rusijos reikalavim suteikti bajorams staiatikiams ir protestantams (vad. disidentams) lygias su katalikais politines teises valstybje. Reformos, kurias gyvendinus Respublika bt sutvirtjusi, kl nerim kitus planus puoseljusiai Rusijai ir jos sjungininkei Prsijai. 1764 m. Peterburge pasiraytja sutartimi Rusija ir Prsija, tsdamos dar XVII a. antrojoje pusje naudot politik, sipareigojo bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos. 1767 m. Jekaterina II atvirai stojo prie neseniai remt Stanislovo Augusto ir artoryski vidaus politik. Tam pasinaudota senu ir LDK santyki su Rusija istorijoje gerai inomu pretekstu. artoryskiai buvo apkaltinti, kad negyn seime Respublikos disident, nesulygino j politini teisi su katalikais. Rusijos politikai, iradingai manipuliuodami tarpusavyje besikivirijusiais Respublikos didikais ir bajorais, usitikrino K. S. Radvilos vadovaujamos opozicijos, dar visai neseniai stojusios prie Rusijos kiimsi Respublikos vidaus reikalus, param. Radomo ir Baro konfederacijos. 1767 m. vasario 3 d. Peterburge Jekaterina II paskelb deklaracij prie 1766 m. Respublikos seimo nutarimus ir Valdov. Rusija pasiskelb vis Respublikos disident globja ir pareikalavo suaukti ekstraordinarin seim disident reikalams tvarkyti. Rusijos deklaracij parm 1767 m. pradioje organizuotos disident konfederacijos Slucke (LDK staiatiki ir protestant) ir Torunje (Lenkijos protestant). 1767 m. viduryje valdovo ir artoryski prieininkai, vadovaujami K. S. Radvilos, pradjo burtis Vilniuje ir Radome. 1767 m. birelio 2 d. Vilnius konfederacija paskelb reformoms prieik akt, kuriuo pripaino disident politines teises, j konfederacijos legalum. 1767 m. birelio 3 d. Vilniuje buvo paskelbta 58 pav. Stanislovas Augustas generalin laisvosios LDK Vilniaus konfederacija, siekusi sustabdyti 1764-1766 m. reformas, paalinti Stanislov August ir artoryskius. 1767 m. spalio mn. Rusijos kariuomens apsuptoje, represijomis bauginamoje Varuvoje darb pradjo Radomo konfederat, susibrusi 1767 m. birelio 23 d., seimas. konfederat ir Rusijos pus perjo ir valdovas. Respublikoje buvo atkurta senoji visuomenin santvarka, sigaliojo "aminos ir neataukiamos", vadinamosios kardinalins teiss - luomins bajor privilegijos, teis nepaklusti vadovui, laisvi jo rinkimai, menkai apribota libenim veto teis. 1768 m. vasario 24 d. Respublikos disidentams buvo suteiktos teiss, o Jekaterina II pripainta Respublikos vidaus politins santvarkos isaugojimo garante. Vilniaus ir Radomo konfederacija sutrukd gyvendinti reformas ir stm Respublik ne tik faktin (nuo 1717 m. "Nebyliojo" seimo), bet ir formali

teisin, valstybs suverenitet apribojusi, priklausomyb nuo Rusijos. 1768 m. seimo nutarimai paskatino sudaryti nauj konfederacij. Ji susibr 1768 m. vasario 29 d. Baro mieste Podolje, turdama tiksl kovoti prie Rusijos tak Respublikoje ir jos statytiniu tapus Stanislov August. Baro konfederatai kreipsi pagalbos Austrij, Pranczij, Turkij. Baro konfederacija buvo vienas sudtingiausi politini judjim Respublikos istorijoje. Jame susipyn bajor konservatizmas ir naujos XVIII a. idjos. LDK teritorijoje Baro konfederatai veikl pradjo 1768 m. liepos mnes. J rm, ginkluotai konfederat kovai vadovavo LDK didikai - Juozapas Sapiega, Mykolas Kazimieras Oginskis, Karolis Stanislovas Radvila, vadins Baro konfederacij Radomo konfederacijos tsiniu. Generalins LDK konfederacijos su Baro vliava vyriausiuoju maralu buvo paskelbtas Mykolas Jonas Pacas, dalyvavs rengiant Respublikos Baro konfederat program, galbt ir planus nuversti Stanislov August nuo sosto. Pirmuosius Baro konfederat brius Lietuvoje 1768 m. suorganizavo Simonas Kosakovskis. 1768-1772 m. Baro konfederacija iplito po vis valstyb, traukdama plaiuosius bajorijos sluoksnius. Kartu pastebimas tam tikras organizacinis karinis pakrikimas, stokota vienybs, nebuvo stipraus politinio ir karinio vadovavimo, nesiliov intrigos ir vadov tarpusavio kova dl takos. Nepavyko ir mginimas nuversti nuo sosto Stanislov August. Neefektyvi pasirod ir Baro konfederatus parmusios Pranczijos pagalba pinigais, kariniais instruktoriais bei padrikais ipuoliais prie Rusijos dalinius. 1768 m. Turkijos paskelbtas karas Rusijai trumpam atitrauk jos dmesi nuo Respublikos reikal, taiau nepakeit vyki eigos, galbt juos net paspartino. Rusijos karins pergals Balkanuose suprieino Austrij su Rusija. 1769 m. buvo sudaryta Austrijos ir Prsijos sutartis dl bendr veiksm. Prsija msi tarpininkauti Austrijai ir Rusijai. ia sutartimi abi valstybs pripaino LDK Rusijos takos zona. Prsija, bijodama, kad Rusija, nepaisydama susitarim, viena pati prisijungs Respublik, skubino gyvendinti jos padalijimo idj. 1772 m. I Respublikos padalijimas. Rusijos, Prsijos ir Austrijos pasitarimai dl Respublikos padalijimo vyko nuo 1771 m. vidurio (Respublikos atstovai juose nedalyvavo). Po pasitarim buvo pasiraytos sutartys: Rusijos ir Prsijos (1772 m. vasario 17 d.) ir trial Rusijos, Prsijos ir Austrijos (1772 m. rugpjio 5 d.). ia sutartimi Rusijai atiteko 92 000 km2 Respublikos teritorijos (tai buvo LDK ems - Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, dalis Minsko vaivadijos, taip pat Livonijos vaivadija). Prsija ir Austrija prijung dal Lenkijos emi. Prsijai atiteko 36 000 km2 Pamario (be Gdansko), Vakar Prsijos bei Varmijos (be Toruns ir Malborko). Austrija prisijung 81 900 km2 Maosios Lenkijos emi su Lvovo miestu. Respublika per I padalijim neteko madaug 30% teritorijos ir apie 35% gyventoj. Stanislavas Augustas msi diplomatins propagandins veiklos, neskmingai bandydamas atkreipti Europos dmes Respublikos emi aneksij. 1773 m. Respublikos
59 pav. Abiej taut Respublikos padalijimas 1772 m. Gravira, pasirodiusi Anglijoje ir Pranczijoje po io padalijimo

seimas, valstybi aneksuotoj karini jg spaudiamas, buvo priverstas ratifikuoti 1772 m. padalijim.

2. RESPUBLIKA TARP I IR II PADALIJIM. 1773-1791 M. REFORM LAIKOTARPIS. 1772 m. padalijimas apkarp Respublikos teritorij, bet nepanaikino valstybs. Krate tssi kinis pakilimas, gana spariai didjo gyventoj skaiius (1772 m. Respublikoje gyveno daugiau kaip 6,5 mln. moni. XVIII a. pabaigoje j skaiius priartjo prie 9 milijon. 1790 m. pirmojo visuotinio LDK gyventoj suraymo duomenimis, jos gyventoj bta per 3,5 mln.). Visuomen ir toliau norjo reform. Tarptautinis Respublikos statusas. Per I padalijim Respublikos sost isaugojs Stanislovas Augustas vykd ankstesn usienio politik. Respublikos diplomatin tarnyba buvo skatinama ilaikyti gerus santykius su Rusija ir taip sumainti jos nor kitis i Respublikos vidaus reikalus. Tuo pat metu iekota ir kit, Respublikos reikalais tradicikai suinteresuot valstybi, vis pirma Pranczijos, paramos, stengtasi inaudoti stiprjanius padalijim organizatori tarpusavio prietaravimus bei Rusijos ir Turkijos santyki komplikacijas. Savo ruotu, Rusijos ir Prsijos politikai, organizav I Respublikos padalijim, vertino j tik kaip pirm ingsn likviduojant kaimynin valstyb. Kuriam laikui buvo pakeista tik taktika - sustabdyta atvira karin agresija ir grta prie dar XVII a. antrojoje pusje pradt taikyti metod, pastang sutrukdyti reformuoti yding, valstybs atgimim stabdani Respublikos vidaus santvark. Atviriausiai Respublikos vidaus reikalus ir toliau kiosi Rusija. Jos pasiuntinys, agresyvios politikos alininkas Otonas Stackelbergas net neslp sieks iguiti i Rusijos visuomens smons "nepriklausomybs fantazijas". O. Stackelbergas stengsi sukirinti Respublikos visuomen, burti Rusijai palankius alininkus ir per juos Rusijos diktatui pajungti vis valstybs gyvenim. Taiau ios pernelyg ambicingo politiko pastangos XVIII a. 8-ajame deimtmetyje nedav geidiam rezultat. O. Stackelbergui nepavyko sutelkti bent kiek takingesns atvirai prorusikos grupuots. Bene didiausia nuolaida, kuri pavyko pasiekti Rusijos diplomatijai, buvo 1775 m. Respublikos seimo sprendimas patvirtinti ir iplsti 1768 m. kardinalini teisi akto veikim bei senosios santvarkos nekeiiamumo garantmis pripainti visas tris I padalijimo organizatores. Taiau is 1775 m. seime deklaruotasis kardinalini teisi tvirtinimo aktas beveik 20 met taip ir liko praktikai negyvendintu siekiu. Respublikos vidaus gyvenime nugaljo valstybs pertvarkymo alininkai. Vidaus reform programos. XVIII a. 8-ajame deimtmetyje gana lanksios vidaus politikos dka valdovui pavyko sutvirtinti savo pozicijas, patraukti savo pus nemenk dal vidutins bajorijos, gauti didik pritarim daryti tak seimui. Stanislovo Augusto dvaras Varuvoje tapo svarbiu Respublikos politinio gyvenimo centru. Apie valdov susitelk centrins valdios stiprinimo alininkai, kurie pirmiausia stengsi gyvendinti dar nuo Augusto III laik puoselt mint - prie valdovo sukurti stipr, vien visos Respublikos centrins valdios organ. Stanislovas Augustas ir jo aplinkos mons, prisidengdami deklaruojama itikimybe Rusijai, siek modernizuoti svarbiausias valstybs gyvenimo sritis: valdym ir administracij, usienio politikos inyb, kariuomen, finansus ir vietim. Respublikoje bta ir stiprios centralizuotos monarchijos prieinink. Jie sudar opozicij valdovo reform programai. Opozicijos gretose po 1772 m. padalijimo susibr nemaa vakaryki prieinink i artoryski ir Potocki grupuoi. Susiklosius naujoms aplinkybms, veikusi tarpusavio prietaravimus, opozicija siek tvirtinti senj valstybs santvark: laisvus valdovo rinkimus, sensias bajor teises ir laisves, teis nepaklusti valdovui. Seim vadindama aukiausiuoju valstybs organu, opozicija realiai ribojo ir jo galimybes modernizuoti ir stiprinti valstyb, reikalaudama, kad seime, kaip ir senais laikais, galiot sprendim primimo vienbalsikumo principas. Santykiai su usienio valstybmis vis XVIII a. antrosios puss Respublikos vidaus politini jg nuoseklum. Vieai deklaruodama antirusik nusiteikim bei kaltindama Stanislov August pataikavimu Rusijai, opozicija tuo pat metu puoseljo slaptus planus tos

paios Rusijos padedama nuversti nuo sosto jiems trukdius Stanislov August. Usienio valstybi ekspansinei politikai buvo paranki ir visa reformoms prieika opozicijos programa. Nuolatin taryba. 1775 m. seimo nutarimu buvo kurta Nuolatin taryba - naujas Respublikos valstybins valdios organas prie valdovo, kur sudarydavo 36 seimo deleguoti nariai. vairios politins vidaus ir usienio jgos savaip suprato io naujo valstybs valdios organo paskirt ir sivaizdavo jo veikl. Rusija tikjosi, kad nuolatin taryba taps jos kontroliuojamu Respublikos vykdomosios valdios organu ir leis apriboti reformas. Stanislovas Augustas ir jo grupuot su Nuolatine taryba norjo pradti pertvarkyti valstybs gyvenim, engti pirm ingsn konstitucins monarchijos link. Stiprios monarchijos prieininkai planavo paversti Nuolatin taryb seime dar gana stiprias pozicijas turjusi senosios bajor demokratijos alinink politiniu rankiu, pasinaudojant ja kovai prie Stanislov August. Dl vidini politini jg prietaros keitsi Nuolatins tarybos asmenin sudtis, o jos veikla per vis jos gyvenim 1775-1788 m. laik buvo nenuosekli. Dl to Nuolatin taryb istoriografija vertina gana prieingai. Vieni autoriai akcentuoja, kad seimo sukurta Nuolatin taryba turjo apriboti Stanislovo Augusto ir apskritai Respublikos valdovo valdi, perimti dal jo pareig: vadovauti usienio politikos inybai bei kariuomenei, aikinti statymus, kontroliuoti finansus. Valdovas neteko teiss skirstyti valstybs tarnybas ir atlyginti u jas valdomis. Tarybos nariai i savo tarpo rinkdavosi maral, kuris turjo teis net neleisti valdovui pirmininkauti taryboje. Antra vertus, tyrintojai pabria ir tai, kad Nuolatins tarybos veikla apribojo auktas valstybs tarnybas turjusi didik savival, sudrausmino vis valstybs vykdomosios valdios aparat. Penki nuolatins tarybos departamentai - usienio, policijos, karo, teisingumo, ido - gavo teis kontroliuoti savo srities vykdomosios valdios veikl, o reikalui esant, ir perimti jos funkcijas (taip ir buvo pasielgta 1776 m. kilus konfliktui su kariuomens vadais - etmonais). Valdovas, Nuolatins tarybos lyg ir priirimas, sugebjo pasinaudoti ir pradti gyvendinti reformas. Nuolatins tarybos veiklos laikotarpiu buvo modernizuota ir padidinta kariuomen, apribota jai vadovavusi etmon savival, dta pastang modernizuoti teiss sistem ir teism darb, sutvarkyti vykdomosios valdios staigas. gyvendintos merkantilistins kio ir finans reformos (vesta vieninga svorio ir tri sistema, pertvarkyti mokesiai, sudarytos palankios tarptautins prekybos sutartys ir kt.) pagyvino Respublikos ekonomin gyvenim. Taiau Nuolatins tarybos sukrimas buvo tik mginimas daliniais pertvarkymais modernizuoti Respublikos valstybin santvark. 1775-1788 m. taip ir nebuvo sprendiamos Respublikos visuomenei gyvybikai svarbios, plaiausiai diskutuotos problemos. Nebuvo panaikintos luomins bajor privilegijos, valstiei baudiavin priklausomyb, nesulauk atsako miestieiai, reikalav sulyginti j bajor teises. Tuo metu visuomen, XVIII a. 9-ajame deimtmetyje gaudama ini i ikirevoliucins Pranczijos, radikaljo. Nuolatins tarybos veikla vis maiau tenkino Respublikos esmins pertvarkos alininkus. vietimo ir mokslo reforma. Edukacin komisija. 1773 m. liepos 21 d. popieiaus sprendimu panaikinus Jzuit ordin, didioji dalis Respublikos mokykl liko be prieiros. Nauja situacija paskatino greiiau pradti pertvarkyti vietimo sistem. 1773 m. spalio 14 d. Respublikos seimo sprendimu buvo kurta Edukacin komisija, tapusi viena pirmj pasaulietini vietimo ministerij Europoje. Jos iniai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos, pavesta rpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti jo turin. Komisija gavo ir gana solidi materialin bei finansin baz - pajamas i buvusi jzuit turt. Pirmuoju Edukacins komisijos pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Nariais tapo Respublikos

visuomenei gerai inomi, kultra susirpin mons -Jokimas Chreptaviius, Adomas Cartoryskis, Andrius Zamoiskis ir kiti. Edukacins komisijos rpesiu per trump laik buvo sukurta nauja mokykl administravimo sistema, pakeistos mokymo programos, parengti ir ileisti nauji vadovliai. Respublikos vietimo sistemai vadovauti buvo pavesta Krokuvos ir Vilniaus universitetams. Vilniaus universitetui, 1781 m. pavadintam LDK vyriausija mokykla, priklaus apie 30 naujo tipo vidurini, vadinamj apygardini mokykl. Apygardins 6 klasi (7-eri met) mokyklos buvo steigtos Gardine, Kraiuose, Naugarduke ir Breste. Pora deimi emesns pakopos paapygardini 3 klasi (6-eri met) mokykl pradjo veikti vairiose LDK srityse. Tvarkant pradin mokym, 1774 m. nusprsta steigti po vien pradin mokykl trims parapijoms. LDK io darbo rezultatai netruko irykti. 1777 m. vien tik Vilniaus vyskupystje veik daugiau kaip 300 toki pradini mokykl. Mokslo prasme XVIII a. antroje pusje LDK pasaulio nenustebino, neiugd ir didi Europos masto vietimo epochos mstytoj, mokslinink teoretik ar praktik. Taiau Edukacins komisijos pasaulietine dvasia reformuotame Vilniaus universitete greta senj akademijos dstytoj eksjzuit radosi vis daugiau naujai msiusi mokslo moni. Jie ir tapo tuo ryiu, kuris LDK visuomen susiejo su Europos mokslu ir kultra. Vilniuje, greta i Vakar Europos atvykusi gamtos ir tikslij moksl atstov, tarp kuri XVIII a. pabaigoje bta ir jzuit, ir modernaus pasaulietinio mokslo atstov, dirbo, brendo kaip profesionalai, nauja LDK mokslinink karta, buvo sukurtos naujos matematikos, astronomijos, medicinos, architektros katedros, pradjo darb Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, viej tapo turtinga universiteto biblioteka. Vilniaus universitete iaugo architekt karta, kuri sukr savit lietuviko klasicizmo architektros mokykl, atsiskleid ymiausio LDK klasicizmo stiliaus architekto ir pedagogo Lauryno Guceviiaus talentas. Jo suprojektuoti ir prie 200 met statyti pastatai (Vilniaus katedra, rotu, vyskup rm ansamblis Verkiuose) ir iandien puoia Lietuvos sostin. Pasaulietin, vietimo epochos filosofijos 60 pav. Vilniaus universiteto Medicinos principais besivadovaujanti mokykla, nauj mokslo chirurgijos fakulteto antspaudas ini sklaida visuomenje ir ioje, XVIII a. gilia Edukacins provincija tapusioje, Vidurio ir Ryt Europos dalyje formavo nauj tautos, pagristos ne luomine priklausomybe, o etniniu, kalbiniu bei kultriniu bendrumu, ir tautins valstybs samprat, ugd visuomens nari pilietikum. Taip optimistikai ir bt galima baigti apie Edukacins komisijos pradtas vietimo ir mokslo reformas, jeigu XVIII a. paskutinio ketvirio Respublik tapatintume su Lenkijos valstybe, nebematytume vidinio jos dvilypumo. Edukacins komisijos laikais vidurinse LDK mokyklose ir Vilniaus Universitete viepatavusi lotyn kalb pradjo keisti lenk kalba (lietuvi kalbos buvo mokoma tik pradinse Lietuvos mokyklose). Lenk kalba vadinta vis Respublikos bajor gimtja kalba, LDK jaunuomenei buvo skiepijama unitarins, lenkikos Respublikos pilietikumo ir patriotizmo dvasia. LDK visuomenin politin mintis XVIII a. antrojoje pusje nebesubrandino toki aiki, lietuvi valstybingum ir tautin atskirum teigiani postulat kaip XVI amiuje. LDK bajorijai ikilo reali ateities perspektyva -identifikuojantis su lenk bajorija, atsisakyti 200 met saugoto Respublikos valstybins struktros dualizmo. Nuo valstybinio dualizmo prie unitarizmo. Pradia. 1766 m. artimiausi valdovo patarjai svarst projekt (Ucalenia unii Wilkiego Ksistwa Litewskiego z Koron Polsk LDK ir Lenkijos karalysts unijos suglaudinimas), kuriame buvo numatyta sukurti prie valdovo bendras visai Respublikai ido ir kariuomens tvarkymo

institucijas, t.y. sujungti tam tikras LDK ir Lenkijos karalysts komisijas, panaikinti atskiras LDK ir Lenkijos kariuomenes, sukurti vien Respublikos id. Projektas numat panaikinti atskir LDK ir Lenkijos karalysts antspaud galiojim, vesti toki tvark, kad bet kuris i 4 Respublikos kancleri turt teis antspauduoti bet kur Lenkijoje ar LDK rayt dokument. Turi bti vesti antspaudai, kuriuose bt pavaizduoti valdovo herbu sujungti Lenkijos karalysts ir LDK valstybiniai herbai. 1766 m. is Stanislovo Augusto projektas, akivaizdiai paeidiantis LDK, kaip atskiros valstybs, interesus, tuo metu Respublikoje takingiausiai artoryski grupuotei pasirod pernelyg pavojingas, gals sukelti LDK bajorijos protest, nebuvo net pateiktas svarstyti seimui. Taiau idjos - sukurti stipri centralizuot unitarin valstyb - Stanislovas Augustas neatsisak ir tik lauk patogaus momento pradti j gyvendinti. Palanki situacija susiklost po 1772 m. Respublikos padalijimo. Ikilus grsmei tolesniam visos valstybs gyvenimui, LDK ir Lenkijos dualizmo isaugojimo problema LDK bajorijai nebeatrod pati svarbiausia. 1773-1774 m. Stanislovas Augustas vl mgino likviduoti dualistin valstybs sandar, bene pirm kart jo projektuose matyti siekimas Respublikoje sukurti viening administracijos ir teism sistem. gyvendinus valdovo silomus projektus, bt sukurta vienalyt unitarin valstyb. Unijos idja likt joje tik kaip tradicijos reliktas. 1774 m. iuos savo planus Stanislovas Augustas aptarinjo ne tik su Respublikos politikais, bet ir su Prsijos diplomatais, mgino pateikti seimui. Reals rezultatai buvo menkesni nei projektai, bet gerai atspindjo Respublikos vidaus politini proces raidos tendencij. Edukacin komisija (1773 m.) ir Nuolatin taryba (1775 m.), kuri sukrimui seime nebuvo pasiprieinta, tapo pirmaisiais bendrais visos Respublikos vykdomosios valdios organais. Pirm kart Respublikoje greta valdovo ir seimo pradjo veikti abi valstybes apim centrins valdios organai. Taiau bendra visos valstybs administracijos ir teism sistema dar nebuvo sukurta, LDK atstovai seime ir toliau gyn dualistins valstybs koncepcij, reikalavo, kad bt paisoma unijos. 1780 m. ne be LDK bajor opozicijos pastang buvo atmestas seimui pateiktas Respublikos teiss kodifikavimo ir unifikavimo projektas. LDK bajor seimeliuose tebeskland dualizmo dvasia, buvo keliamas senas reikalavimas, kad kas treias Respublikos seimas rinktsi LDK (Gardine), reikalauta parveti i Varuvos Vilni Lietuvos Metrik. Taiau LDK bajorijos nuotaikos ir j atstov pozicija seime nepakeit valstybs reformavimo unitarizmo dvasia tendencijos. 1787-1788 m. pakitusi tarptautin situacija tik paspartino reformas. Ketveri met seimas. 1788-1792 metai. 1787 m. Rusijai ir Austrijai sitraukus kar su Turkija, 1788 m. vedijai pradjus kar prie Rusij bei ikilus rimtiems Rusijos ir Prsijos prietaravimams, Respublikai atsivr galimybs atsikratyti Jekaterinos II "globos". Valstybs reform alininkai skubjo pasinaudoti palankia tarptautine situacija. 1788 m. spalio 6 d. darb pradjo neeilinio aukimo Respublikos seimas, istorijoje inomas kaip Ketveri met seimas. Suauktas, kaip prasta, 6 savaitms, kurio deputat skaiius per 1790 m. rinkimus buvo padvigubintas, dirbo 4-erius metus. Tik susirink seimo deputatai pasidalijo reformatori ir konservatori grupuotes. LDK deputat bta ir vienoje ir kitoje pusje. Reformatori blokas, vadovaujamas ymi to meto Respublikos valstybs ir visuomens veikj (Lenkijos vicekanclerio Hugo Kolontajaus, LDK rm maralo Ignoto Potockio, seimo maralo Stanislovo Malachovskio) rytingai msi gyvendinti toki program, kuri padt stiprinti Respublikos valstybin savarankikum bei visikai atsikratyti Rusijos
61 pav. Trak vaivadijos pilies teismo antspaudas, 1795 m.

diktato. Sukr seime Lenkijos karalysts ir LDK deputat konfederacijas, reform alininkai neleido konservatoriams veto teise (konfederacijos laikotarpiu libenim veto negaliodavo) ir sukr krybing, chaoso netrikdom atmosfer. Naujoje situacijoje Stanislovas Augustas parm Ketveri met seime politikai dominavusius reform alininkus ir net sutiko atsisakyti savo tradicins "ger santyki su Rusija" politikos. Tuo tarpu konservatyvioji opozicija, stojusi u senosios santvarkos nekeiiamum, ne tik gyn archaik, naujj laik Europos dvasios nebeatitikus valstybs model, bet ir liejo j prie Rusijos. LDK aktyviais reform prieininkais, rmusiais Rusijos politik, buvo Ketveri met seimo deputatai 4 broliai Kosakovskiai: Mykolas, Breslaujos vaivada, Antanas, Udauguvio katelionas, Juozapas Kazimieras, Udauguvio vyskupas, ir Simonas, buvs antirusikos Baro konfederacijos organizatorius. 1788-1792 m. seimas gyvendino nemaa svarbi, valstybs vidaus gyvenim i esms pakeitusi reform: ved pastov valstybs mokest emvaldiams (pasaulieiams ir dvasininkams); padidino kariuomen, nustat nauj jos komplektavimo bei valdymo tvark; 1791 m. balandio 18 d. aktu miestieiams suteik teises ir privilegijas, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija (privilegija nebti suimtam be teismo sprendimo, teis gyti ems valdas; uimti tarnybas valstybs administracijos aparate ir teismuose; teis sisti savo delegatus seim ir dalyvauti iskusijose, svarstant miest reikalus; tarnauti kariuomenje karininkais). 1791 m. miest reforma sudar prielaidas klostytis Respublikoje naujam reikiniui - bajor ir miestiei sjungai (nemaa miestiei buvo nobilituota, o daug bajor sira miestieius), iplt socialin monarchijos atram, buvo engtas pirmas ingsnis (baudiavin valstiei priklausomyb nebuvo panaikinta, miestieiai negavo vis teisi dalyvauti leidiant valstybs statymus), pertvarkant luomin visuomen pilietin. Jau pirmaisiais mnesiais seimas pradjo reformuoti politin valstybs sistem (1789 m. sausio 19 d. bals dauguma buvo panaikinta Nuolatin aryba) bei svarstyti naujo jos sutvarkymo projektus. 1789 m. pavasar ivedus Rusijos kariuomen, slygos reformoms gyvendinti tapo dar palankesns. Taiau tuo pat metu 62 pav. Mauricijus Prancikus Karpis, irykjo ir du skirtingi poiriai valstybs ateit. emaitijos atstovas 1790 m. seime Vieni (H. Kolontajus, Stanislovas Augustas) sil kurti centralizuot unitarin valstyb. i program gyvendinimas reikt, kad Abiej Taut Respublika virst vienalyte Lenkijos valstybe, kurioje, kaip skelb 1790 m. Stanislovo Augusto dvare parengtas projektas, "dvi tautos - lenk ir lietuvi - sudaryt tik vien taut". Taiau is, XVIII a. gerai organizuotos valstybs samprat atitinks Respublikos pertvarkymo modelis nebuvo priimtinas LDK deputatams. Jie, kaip ir anksiau, atsivelgdami seimeli instrukcijas, reikalavo, kad Lenkijos ir LDK santykiai bt grindiami unijos principais, kad kas treias seimas posdiaut LDK (Gardine arba Vilniuje), kad galiot 1588 m. Lietuvos Statutas, bt isaugotas atskiras LDK vykdomosios valdios aparatas, nepaeisti kiti LDK interesai. Gerai inodama LDK bajorijos nuotaikas, seimo sukurtoji komisija (vadovas -I. Potockis) reform projekte Valdymo formos pagerinimo pradia sil kurti bendrus visos valstybs vykdomosios valdios organus, taip pat akcentavo federacin valstybs pobd ir btinyb laikytis unijos nuostat. Projekt svarstymas tik dar kart patvirtino, kad seime, kaip ir visuomenje, yra tiek unitarins Lenkijos valstybs sukrimo, tiek ir dualistins federacins Abiej Taut Respublikos isaugojimo alinink. Taiau greitai kintanti tarptautin situacija vert reform alininkus skubti ir per trumpiausi laik statymikai teisinti kad ir iki galo neapsvarstytus, ginytinus valstybs santvarkos pakeitimus.

1791 m. gegus 3 d. konstitucija ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Gegus 3 d. konstitucija neisprend vis valstybs santvarkos reorganizavimo problem. Ji tik nustat svarbiausius, XVIII a. europin koncepcij atitikusius, valstybs santvarkos organizavimo principus, kuriuos gyvendinus, bajor respublika su renkamu valdovu turjo tapti konstitucine luomine monarchija. Konstitucij sudar 11 straipsni. Pirmasis - Viepataujanti tikyba - katalikyb skelb valstybine religija, draud katalikams pereiti kitus tikjimus. Kit religij atstovams garantavo laisv ir teis, nepaeidiant statym, ipainti savo tikyb. Antrasis - Bajorai emvaldiai - patvirtino visas luomines bajor teises ir privilegijas, skelb, kad kiekvienas bajoras privalo ginti i konstitucij ir tvyns laisv. Treiasis -Miestai ir miestieiai - patvirtino, kad sigalioja 1791 m. balandio 18 d. miest statymas. Ketvirtasis - Valstieiai valsionys nepanaikino baudiavins valstiei priklausomybs, taiau pareigojo valstybs valdi bti j globja. krat naujai atsikeliantiems ar grtantiems garantavo laisv gyvenamos vietos ir verslo pasirinkim bei teis laisvai ivykti. Penktasis - Valdia arba vieosios valdios simbolis - tautos vali paskelb bet kokios valdios altiniu. Paskelb btin valdi padalijim statym leidiamj, vykdomj ir teismin. etasis - Seimas arba statym leidiamoji valdia - aptar dviej rm seimo - aukiausiosios statym leidiamosios valdios - organizavimo tvark ir kompetencij. Seime panaikino liberum veto teis, udraud aukti bet kokias konfederacijas ar konfederuotus seimus. Nustat tvark kas 25-erius metus aukti ekstraordinarin seim konstitucijai perirti bei pataisyti. Septintasis -Karalius arba vykdomoji valdia aukiausija vykdomja valdia paskelb valdov ir taryb (statym sargyb). Nustat, kad ateityje valdovai bus renkami i Vetin (Saks) dinastijos, pradedant Fridrichu Augustu. statym sargyb sudarys: katalik banyios galva - primas; 5 ministrai - policijos, karo, ido, vidaus ir usienio reikal; 2 sekretoriai. Be to, sudaromos 4 Komisijos (ministerijos) - Edukacijos, Policijos, Karo, Ido. Atuntasis Teismin valdia - paliko nepakeist renkam luomini teism sistem, kuri sudar kelios institucijos (vaivadij; vyriausieji tribunolai; aukiausiasis seimo teismas). Regentysts ir valdov vaik aukljimo klausimai aptarti devintajame - Regentyst ir deimtajame - Karaliaus vaik aukljimas konstitucijos skyriuose. Vienuoliktasis - Tautos karins pajgos - suformuluotas naujj laik dvasia, skelb, kad valstybs integralum ir suverenitet gina tautos karins pajgos. Konstitucija neisprend ir j svarstant bene daugiausia gin suklusios LDK ir Lenkijos santyki problemos, kokia - unitarin ar federacin - bus reorganizuotoji valstyb. LDK valstybinio suvereniteto problem nevienodai supranta bei vertina ir istorikai. Vieni, akcentuodami, kad konstitucijos tekste valstyb vadinama nebe Abiej Taut Respublika, bet Lenkija, o LDK nra net paminta, kad gyvendinant jos

63 pav. 1791 m. gegus 3 d. konstitucijos paskelbimas

nuostatas buvo kuriami bendri valstybs vykdomosios valdios organai, Gegus 3 d. konstitucij sieja su unitarizmo idj pergale. Kiti, prieingai, pabria, kad Gegus 3 d. konstitucija nesukr vienalyts valstybs, nepaneig 1569 m. Liublino unijos princip, o tik panaikino staig, ido ir kariuomens dualizm. Taiau apie istorin io statymo reikm negalima sprsti vien i jame idstyto teorinio valstybs modelio. Btina atsivelgti XVIII a. pabaigos gyvenimo realijas, visuomens nuotaikas. Gegus 3 d. konstitucija buvo priimta ypatingomis aplinkybmis, skubotai. Priimtasis konstitucijos variantas smarkiai skyrsi nuo projekt, kuriuose buvo numatyta isaugoti 1569 m. nustatytus Lenkijos ir LDK federacinius ryius. Nors 1791 m. seimas posdiavo neapsuptas Rusijos kariuomens, bet ios valstybs spaudimas buvo jauiamas ir udjo savo antspaud. Tad ir faktas, kad LDK atstovai seime sutiko priimti konstitucij kaip visum, dar nerodo, kad jie sutiko su joje aptartu unitarins valstybs modeliu. LDK deputatai reform alininkai parm konstitucij, suprasdami, kaip btina pertvarkyti valstybs santvark ir koks pavojus ikilo valstybs suverenitetui ar net egzistencijai. Tuo pat metu, svarstant seime konkreius valstybs organizavimo klausimus, LDK atstovai nuolat reikalavo pokonstituciniais aktais teisinti LDK, kaip lygiateiss Lenkijos partners federacinje valstybje, status, isaugoti dualizm. Lenkijos pus, bijodama sudtingoje situacijoje prarasti sjunginink, buvo priversta daryti kompromisus. Tokiu sunkiai pasiektu kompromisu tapo 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas Abiej taut savitarpio garantijos statymas (Zarczenie wzajemne obojga narodow). Lenkijos deputatai iuo aktu statymikai tvirtino bendr kariuomen ir id, bendras centrins valdios institucijas (komisijas). Taiau padar nuolaid, sutikdami, kad Lenkija ir LDK turt jose po lygiai nari. LDK atstovai 1791 m. spalio 20 d. pasiek svarbiausi, ilgai polemizuojant su Lenkijos puse siektj tiksl - LDK iuo aktu buvo pripainta lygia Lenkijai antrja dualistins Respublikos dalimi, Garantijos aktas buvo prilygintas 1569 m. Liublino unijos aktui, buvo numatyta, kad jis taps pacta conventa dalimi. Ketveri met seimo deputat reformatori 1791 m. parengti statymai aktai -Gegus 3 d. konstitucija ir Abiej Taut savitarpio garantijos statymas - sudar slygas spartesnei visuomens konsolidacijai, padjo valstybs atgimimo pamatus. Taiau to nepakako igelbti Respublik nuo naujos kaimynini valstybi agresijos ir antrojo padalijimo, nes Ketveri met seimo reformoms pritar tik palyginti nedidel skaitlingos Respublikos bajorijos dalis. Kur kas daugiau bajor buvo nusiteik prie reformas, kurios naikino j luomines privilegijas, griov nusistovjusi gyvenimo tvark.

iuo nepasitenkinimu reformomis valstybs viduje sugebjo pasinaudoti Jekaterina II. 1792 m. baigusi kar su Turkija, Rusija msi organizuoti konfederacij prie Ketveri met seimo reformas.

3. PASKUTINIAI RESPUBLIKOS METAI. Targovicos konfederacija. 1793 m. valstybs padalijimas. 1792 m. gegus 3 d. Varuvoje ikilmingai paymint pirmsias reform seimo priimtos konstitucijos metines, prie valstybs sien jau stovjo invazijai paruota Rusijos kariuomen. Jai siverus al, 1792 m. gegus 14 d. Targovicos miestelyje buvo vieai paskelbtas 1792 m. balandio 27 d. Peterburge suraytas prorusikos orientacijos reform prieinink konfederacijos aktas. Targovicos konfederatai pasiskelb, kad jie atkuria senj valstybs santvark, naikina visas 1788-1792 m. reformas. Rusijos kariuomen, nesunkiai veikdama nesukomplektuot, karui nepasiruousi Ketveri met seimo kariuomen, per 3 mnesius okupavo vis LDK ir Lenkij (birelio mn. uimtas Vilnius, rugpjio pradioje - Varuva). Visame krate apie okupacin kariuomen telksi konfederacijos alininkai, buvo kuriami nauji valdios organai, pliamas ir niokojamas reform alinink turtas, jie patys - priversti emigruoti. 1792 m. liepos mn. Targovicos alininkai Vilniuje sukr Generalin LDK konfederacij. Jos vadovais tapo Simonas ir Juozapas Kosakovskiai, Aleksandras Mykolas Sapiega, Ignotas Jokbas Masalskis. Rusijai pareikalavus, Targovicos konfederat pus perjo ir Stanislovas Augustas, vos prie metus prisieks Gegus 3 d. konstitucijai. 1792 m. rugsjo l l d . Breste Lenkijos ir LDK konfederatai susijung ir sukr Abiej Taut generalin konfederacij.

Respublikos lugimas, 1772-1795 m.

Ketveri met seimo deputat pastang organizuoti pasiprieinim Rusijos agresijai neparm n viena Europos valstyb. Vis dmes sutelk revoliucijos apimt Pranczij, valdantieji monarchai Respublikos likimu nesusirpino. Param adjusi Prsija pati skubjo uimti Gdansk ir Torun. Tokiomis aplinkybmis 1793 m. sausio 23 d. Peterburge Rusija ir Prsija pasira antrojo Respublikos padalijimo sutart (Austrija, kariavusi tuo metu su Pranczija, 1793 m. padalijime nedalyvavo). iuo aktu Rusijai atiteko Kijevo, Braclavo, Podols, Minsko vaivadij ems, rytin Vilniaus vaivadijos dalis, Bresto em ir rytin Voluins dalis. Prsija gavo vakarines Lenkijos emes su Gdansku, Torune, Poznane. Respublika neteko apie 250 000 km2 - madaug puss teritorijos. Net Targovicos konfederacijos vadovus okiravo Rusijos, adjusios nekeisti Respublikos sien, agresyvumas. Abiej Taut Respublikos istorijoje Targovicos konfederacija yra tapusi valstybs lugimo simboliu. Sugriov visk, k Ketveri met seimas buvo sukrs, konfederatai, bdami tik Rusijos politiniu rankiu, nesukr nieko. Sudtingiau nusakyti Targovicos konfederacijos viet LDK istorijoje. Greta bendro j ir Lenkijos konfederat siekimo atkurti senj archaik, valstyb lugdani santvark, irykja vienas esminis skirtumas. LDK konfederatai pasisak u Lietuvos valstybs savarankikumo stiprinim ir eng pirmuosius praktinius ingsnius ta linkme. Tvirtindami, kad Gegus 3 d. konstitucija panaikino Lietuvos valstyb, eilins provincijos teismis LDK prijung prie Lenkijos, sulau 1569 m. unij, reikalavo anuliuoti j. Bet ir iuo, LDK atveju, Targovicos konfederatai, tikdamiesi sutvirtinti Lietuvos valstyb Rusijos imperijos kariuomens padedami, pasirinko galbt konkrei istorini aplinkybi padiktuot, bet pavojing valstybingumo gynimo bd. Praeis metai, ir 1794 m. sukilliai Vilniuje ir Varuvoje Targovicos konfederacijos vadovus (Juozap ir Simon Kosakovskius, Ignot Jokb Masalsk ir kitus) pasmerks mirti. is faktas tik dar kart rodo epochos prietaringum ir dramatizm, to meto politini nuostat sudtingum bei kintamum kintant aplinkybms, neleidia daryti skubot ir kategorik ivad. 1793 m. pasibaig paskutinis mginimas reformomis modernizuoti ir sustiprinti valstyb. Gardino seimas po neskmingo mginimo nepaklusti Rusijos, adjusios Targovicos konfederacijos krjams teritorin valstybs nelieiamum, diktatui, ratifikavo antrj padalijim ir prim konstitucij, kuri deklaravo senosios valstybs santvarkos atkrim. 1794 m. sukilimas. 1795 m. padalijimas ir valstybs lugimas. 1793 m. Ruden perdavs valdi Nuolatinei tarybai, darb baig Gardino seimas. Taiau jo sukurtoji valstybs vidaus tvarka gyvavo vos kelet mnesi. 1794 m. kovo mn. Lenkijoje prasidjo emigracijoje susitelkusi Ketveri met seimo reform alinink parengtas sukilimas. Sumanymas pradti ginkluot pasiprieinim Targovicos konfederat ir Rusijos valdymui krate gim dar 1792 metais. Politiniai emigrantai Saksonijoje, Leipcige sukr organizacin sukilimo centr. Tikdamiesi revoliucins Pranczijos paramos prie bendrus prieininkus - Rusij, Prsij, Austrij sukilimo organizatoriai 1793 m. Paryi siunt karini ir politini kontakt umegzti rengiamo sukilimo vadovu numatyt 1775 m. Jungtini Amerikos Valstij Nepriklausomybs karo dalyv generol Tad Kosciuk.
64 pav. Simonas Kosakovskis

1793 m. slaptos sukilli organizacijos krsi ir Rusijos kariuomens okupuotoje LDK. Idas buvo tuias, valdininkijos virnse klestjo korupcija, ne tik valstieius, bet ir emvaldius slg LDK dislokuotos Rusijos kariuomens ilaikymo nata. Sukilimas brendo ir negausioje LDK kariuomenje. Gardino seimas nutar labiau sumainti kariuomen, karininkams ikilo atleidimo, kareiviams - tarnavimo rekrutais Rusijos kariuomenje grsm. Kito preteksto sukilimui pradti n nereikjo. Taiau organizatori tikslai buvo kur kas toliau siekiantys. Buvo reikalauta i Respublikos ivesti Rusijos kariuomen, atkurti valstyb 1772 m. sienomis ir pratsti joje 1788-1792 m. reformas. Sukilimo rengimo LDK centras, vadovaujamas Jokbo Jasinskio, susibr Vilniuje. 1794 m. iem sukilimui buvo pasiruota. J pradti LDK turjo M. Sulistrovskio vadovaujama I tautins kavalerijos brigada, stovjusi iauliuose ir j apylinkse. Tai buvo vienas stipriausi kariuomens dalini, kurio vadas ir karininkai rm sukilim. Be to, emaitijoje 1793-1794 m. iem nebuvo Rusijos kariuomens gul. Sukilimas LDK prasidjo 1794 m. balandio 16 d., pirmieji sukilo LDK kariuomens daliniai iauliuose. Tuo metu, kovo 24 d. Lenkijoje, Krokuvoje, jau buvo paskelbtas sukilli manifestas, balandio 17-18 d. sukilliai pam valdi Varuvoje. Sukilimas greitai pltsi. Sukilim pradj karininkai kreipsi visus emaitijos paviet gyventojus, ragindami dtis prie sukilli, kovojani dl lygybs ir laisvs, remti juos moraliai ir materialiai. Jau balandio mn. prie sukilimo djosi ir kito LDK regiono, esanio visai netoli naujos 1793 m. LDK ir Rusijos sienos (Smurgainys, Lyda), gyventojai. Balandio 23-24 d. LDK sukilliai um Vilni, paskelb (balandio 24 d.) sukilimo akt, kuriuo prisidjo prie Lenkijos sukilli 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje paskelbtojo manifesto. akt pasira daugiau kaip 2 000 moni. Vilniuje buvo sudaryta LDK sukilli vyriausyb - Lietuvos tautin aukiausioji taryba, pradti kurti sukilli vykdomosios valdios organai - deputacijos. Tarybos vardu buvo kreiptasi LDK gyventojus lenk ir lietuvi kalbomis. Tai pirmi inomi atsiaukimai Lietuvoje, rayti lietuvikai. Vilniuje sukilliai leido Vilniaus tautin laikrat (Gazeta Narodowa Wilenska). Iekota ne tik karinink ar politikai labiausiai iprususi bajor paramos, bet kreiptasi ir miestieius, miestelnus bei valstieius. 1794 m. gegus 7 d. Lenkijos sukilli vyriausybei paskelbtus Polaneco universal, kuriuo visiems Respublikos valstieiams buvo pripainta asmens laisv, sukilli kariuomenje tarnaujantys atleisti nuo lao, kitiems -jis sumaintas, io universalo nuostatos birelio viduryje pradtos taikyti ir LDK. Sukilimas susilauk plaios LDK gyventoj paramos. Per pirmj sukilimo etap (balandio 23 d. - birelio 25 d.), kada sukilliai turjo iniciatyv, sukilimas iplito visoje 1793 m. LDK teritorijoje. Pabr tur tokius kaip ir Lenkijos sukilliai tikslus, J. Jasinskio vadovaujami LDK sukilliai veik savarankikai, kl radikalesnius reikalavimus, kviet ginti ne tik nepriklausomyb, bet ir kovoti dl vis piliei laisvs ir lygybs. 1794 m. gegus 3 d. buvo sukurtas baudiamasis teismas konstitucijos prieams ir 1792 m. vidaus karo sukljams Targovicos konfederatams teisti. Po keli dien Vilniuje Rotus aiktje buvo pakarti LDK didysis etmonas Simonas Kosakovskis, bajor maralas veikauskas ir kiti. Kitus du ymius LDK politikus, Targovicos konfederatus Ignot Masalsk ir Juozap Kosakovsk, sukilliai pakor Varuvoje.

Gegus 1 d. Vilniaus rotuje oficialiai buvo paskelbta, kad LDK sostin prisideda prie sukilimo, pradta organizuoti miestiei municipalin gvardija. Jai vadovavo Vilniaus universiteto profesorius, architektas L. Guceviius. 1794 m. svarstant valstybs pertvarkymo galimybes sukilimui laimjus, kaip ir ankstesniais laikais, irykjo ne tik Lenkijos ir LDK sukillius vienijusios valstybs pertvarkymo idjos bei tikslai. Tarp LDK ir Lenkijos sukilimo organizatori ir vadov bta nesutarim, skirting poiri sukilimo tikslus bei j gyvendinimo taktik. Sukilimo vadovui T. Kosciukai ir jo aplinkos monms, unitarins Lenkijos valstybs patriotams, kl nerim irykjs LDK sukilli siekimas toliau tvirtinti atskir nuo Lenkijos valstybini savarankikum. Su nepasitikjimu irta ir J. Jasinskio vadovaujam LDK sukilli "jakobinizm". 1793-1794 m. sandroje vis 65 pav. Tadas Kosciuka drastikesn tampanti Jakobin diktatra Pranczijoje baugina nuosaikj 1794 m. sukilimo Lenkijoje ir LDK sparn. Savarankiki LDK sukilli veiksmai, nepriklausoma sukilimo vadovo J. Jasinskio pozicija gsdino Lenkijos bajorij, kuri reikalavo, kad T. Kosciuka j pakeist. Labiausiai bijota, kad LDK gali atitolti nuo Ketveri met seime sukurtos Lenkijos valstybs. Nors LDK sukilli vadovyb vieai nepaskelb koki nors politini pareikim, kurie liudyt jos nor atsiriboti nuo bendr sukilimo ideal, griaut Lenkijos ir LDK sukilli vienyb, 1794 m. vasaros pradioje buvo panaikinta LDK sukilimui vadovavusi Tautin aukiausioji taryba, kiek vliau i Lenkij atauktas ir J. Jasinskis. Kol sukilliai aikinosi vidaus nesutarimus (j bta ne tik tarp Lenkijos ir LDK sukilimo vadov,visam judjimui bdingas susiskaldymas), Rusija, Prsija ir Austrija msi malinti sukilim. Pranczija, 1794 m. vasar sprendusi sudtingas vidaus gyvenimo problemas (per 1794 m. liepos 27 d. Termidoro perversm buvo nuversta Jakobin valdia) ir pati kariavusi su didiosiomis Europos valstybmis, nesuteik karins paramos, kurios lauk sukilliai. Po keleto savaii nirting mi 1794 m. rugpjio lld. Rusijos kariuomen um Vilni, LDK sukilli daliniai trauksi Lenkij. 1794 m. rugsjo pabaigoje - spalio viduryje Rusijos kariuomen um vis Lietuvos teritorij iki Nemuno, Prsijos kariuomen - Unemun. 1794 m. Lapkriio 5 d. kapituliavus Varuvai, sukilimas greitai buvo nuslopintas. Pasibaig paskutinis bandymas igelbti Abiej Taut Respublik. 1794 m. spalio 24 d. Peterburge pasiraytoji Rusijos ir Austrijos sutartis dl treiojo Respublikos padalijimo ibrauk j i Europos valstybi srao. 1795 m. lapkriio 25 d. S. A. Poniatovskiui atsisakius sosto, valstyb baigta formaliai likviduoti. 1795 m. prasidjo visai naujas lietuvi tautos istorijos imtmetis.

V ISTORINIS LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS PALIKIMAS: LAIMJIMAI IR NETEKTYS

Lietuviai, vieninteliai i balt geni, XIII a. pirmojoje pusje pasiek kokybikai nauj civilizacijos raidos pakop - sukr valstyb. Ji atsirado tvirtais valstybiniais dariniais neupildytose Vidurio Europos rytinio pakraio teritorijose, tarp Vakar ir Ryt civilizacij. Krikionikasis Vakar pasaulis naujj "vluojani" valstyb sutiko, galima sakyti, prieikai. Jis ir toliau rm katalikik riteri ordin "Kryiaus ygius" i ias emes. Lietuvos valstyb beveik 200 met buvo priversta ginklu ginti savo egzistencij. Permanentinis karas su ordinais ir j lydjusi priverstin izoliacija ltino ir konservavo valstybs vidaus gyvenim, kurst visuomens prieikum krikionybei ir stiprino apsaugin pagonybs isaugojimo nuostat. Iki pat XIV a. 9-ojo deimtmeio Lietuvai nepavyko veikti izoliacijos nuo vakar pasaulio. Nei Mindaugo kriktas 1251 m., nei jo karnavimas Lietuvos karaliumi 1253 m. nei Gedimino pastangos XIV a. pirmojoje pusje umegzti glaudesnius ekonominius bei politinius kontaktus su Europa nedav ilgalaiki apiuopiam rezultat. Mindaugo priimtoji katalikyb XIII a. netapo valstybs religija, o pats karalius buvo vidaus smokslinink nuudytas. Tiktina, kad toks pat likimas XIV a. viduryje itiko ir kit Lietuvos gyvenimo reformatori - didj kunigaikt Gedimin. Tik po keleto deimtmei alinani kar su ordinais, XIV a. 9-ajame deimtmetyje, valstybs vidaus politiniame gyvenime galutinai nugaljo krikto primimo, atsivrimo Europai alininkai. Kitaip klostsi Lietuvos santykiai su kaimyninmis alimis Rytuose. Priversta gintis, iekodama nauj altini jgoms papildyti bei instinktyviai siekdama plsti savo teritorij, Lietuva XIII a. antrojoje pusje pati pradjo skverbtis susiskaldiusias, totorimongol niokojamas kaimynins Rusios emes, kur aptiko bema politin vakum. Lietuvos ekspansija staiatiki ryt slav gyvenamas emes pakeit geopolitin situacij regione, pasikeit ir pati Lietuvos valstyb. Lietuvi etninse emse sukurta valstyb XIV a. antrojoje pusje virto daugiataute, vairi tikyb bei vairi kultr Lietuvos Didija Kunigaiktyste. XIV a. antroje pusje prasidjo vairialypi interes skatinimas suartjimas su kita kaimyne - Lenkija. Tai i esms pakeit tolesn Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts raid. 1386 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi; 1387-1417 m. pagonikosios Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts lietuvi ems prim krikt; 1410 m. jungtin Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos kariuomen laimjo lemiam karin pergal prie Vokieiai ordin, ir i grsminga jga daugiau nebeatsigavo; didele dalimi Lenkijai tarpininkaujant, buvusi pagonika Lietuva palyginti per trump laik integravosi krikionikosios Europos kultr. XV a. antrojoje pusje irykjo svarbiausieji pirmojo Lietuvos valstybs raidos laikotarpio rezultatai. Sudtingomis ir valstybingumo pltotei nepalankiomis aplinkybmis Gediminaii dinastija ir apie j susitelks politinis valstybs branduolio, lietuvik emi, elitas sugebjo ne tik apginti ir isaugoti valstyb - per t laik Lietuvos Didioji Kunigaiktyst tapo krikionika, didele, Europos pripainta ir jai atvira valstybe. 1392-1430 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas reformavo, modernizavo jos vidaus tvark, priartino j prie vlyvj vidurami Europos standart. Kita vertus, XV a. pabaigoje prasidjs suartjimas su Lenkija, nuo 1447 m. virts nuolatine personaline unija, turjo Lietuvai ir kit, toli grau ne toki pozityvi, padarini. XV a. antroje pusje pradjo keistis politiniai Lietuvos ,. Didij Kunigaiktyst ir Lenkij valdiusios Gediminaii dinastijos prioritetai. Lenkijos karalysts interesai, stiprjanios

politins varytuvs su Habsburgais dl takos Vidurio Europoje pradjo stelbti tvonijos Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts - interesus. XV a. antrojoje pusje - XVI a. pirmojoje pusje lietuvika Gediminaii dinastija virto prolenkikos politins ir kultrins orientacijos Jogailaii dinastija, o polonizacija eng Lietuvos didiojo kunigaikio dvar ir pradjo plisti Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajor visuomenje, m klostytis palanki situacija gyvendinti Lenkijos politik nuo XIV a. pabaigos puoselt dviej valstybi unijos idj. Dinastijos praradimas pakeit ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vidaus politin gyvenim. XV a. antroje pusje silpnjo reali Lietuvos didiojo kunigaikio valdia, o valstybs valdym perm takingiausieji Lietuvos didikai katalikai, susibr svarbiausi valstybs valdios institucij - Pon taryb. Platieji Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajorijos sluoksniai, kopijuodami Lenkijos bajor gyvenimo bd, patraukl dl laisvi bei teisi, XVI a. pirmojoje pusje vis sakmiau reikalavo lygi su didikais teisi valdyti valstyb bei sudaryti unij su Lenkija. Lietuvos valstyb, kurioje buvo susiklosiusios stiprios monarcho valdios tradicijos, pradjo darytis sunkiai valdoma bajor valstybe. Valdaniajai didik grupuotei, siekusiai isaugoti ir sustiprinti atskir nuo Lenkijos Lietuvos Didij Kunigaiktyst ir net puoseljusiai planus nutraukti personalin dviej valstybi unij, darsi vis sudtingiau prieintis bajorijos ir Jogailaii palaikomai realios unijos sudarymo idjai. Sudaryti Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos unij skatino ir tarptautin situacija. XV a. pabaigoje ikilo ir msi telkti visas senosios Rusios emes Maskvos kunigaiktyst. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst buvo priversta sitraukti nauj ilgalaik alinant kar, kad ilaikyt valstybs slav emes, greitai buvo patirti ir pirmieji teritoriniai nuostoliai rytuose. Karinio sjungininko paiekos vl tapo svarbia Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts politikos problema. Tokiomis aplinkybmis reikalaujant bajorijai, XVI a. pirmojoje pusje vis dar sudariusiai Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pagrind, valdovui ygimantui Augustui pritariant, valstyb vald ymiausieji Lietuvos didikai, unijos prieininkai, buvo priversti nusileisti. 1569 m. buvo sudaryta Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos karalysts unija. Europoje susikr nauja valstyb - Abiej Taut Respublika. Prasidjo naujas Lietuvos valstybs istorijos laikotarpis. 1569-1795 m. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, eidama Abiej Taut Respublik, ilaik savo valstybingum, nesusiliejo jos ir unijos iniciators Lenkijos, siekusios sudaryti unitarin lenk valstyb, valstybins institucijos. Iki pat Abiej Taut Respublikos lugimo 1795 m. ir jos emi perjimo Rusijai, Prsijai bei Austrijai, Respublik sudar dvi valstybs - Lenkijos karalyst ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst - ir dvi "politins bajor tautos". Valdantysis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts elitas akylai sek, kad io atskirumo bt paisoma. Ir tik XIX a. -XX a. pirmosios puss Lenkijos istoriografija suformavo tok vaizd, kad dar ir iandien i valstyb neretai tapatinama su Lenkija, o antroji jos nar Lietuvos Didioji Kunigaiktyst - ignoruojama.

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorija XIII-XVIII a.

Visa tai, be abejo nepaneigia fakto, kad integracijos procesai Respublikoje 15691795 m. buvo pakankamai enkls. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos nesutarimai beveik netapdavo pavojingi unijai ir tai liudija, kad abiej valstybi bajor visuomens susigyveno, sutapo j luominiai interesai ir jiems saugoti pasirinktos tos paios priemons. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts visuomen nesiprieindama perm ir lenk kalb bei kultr. Abiej taut Respublikos, kaip valstybs, likimas susiklost dramatikai. Tik sukurtos valstybs santvarkoje jau gldjo ukoduotas bsimasis nuosmukis ir lugimas. XVI a. viduryje, kai Vakar Europoje dominavo naujas nacionalini centralizuot, stipri monarchij modelis, Vidurio ir Ryt Europos emse atsirado milinika, daugiataut, vairi tikyb ir vairi kultr valstyb, valdoma renkam svetimali monarch, vietos didik oligarchijai viepataujant. Valstybje nesusiklost stiprs centrins valdios institutai. Vieno bajor luomo hegemonija, kai kiti luomai silpni, virto anarchija, nors ji buvo dangstoma bajor demokratijos vardu. Svetim dinastij monarchai trauk Abiej Taut Respublik joms reikalingus, deimtmeius krat niokojusius karus. XVIII a. pirmojoje pusje formaliai dar savarankika valstyb darsi faktiku Rusijos protektoratu. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst XIII a. krsi ir augo kaip lietuvi tautos, jos politikai aktyvaus sluoksnio - lietuvi kunigaiki ir bajor valstyb. Prisijungus Rusios emes, Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei tapo svarbus t emi ir bajorijos statusas. Gud bajorija ilaik turt visuomenin padt savo emse, o per XV-XVI a. pasiek, kad j politins teiss bt sulygintos su katalikyb ipastanios lietuvi bajorijos teismis. Nepraradusi savo etnikumo ir staiatikybs, gud bajorija tapo lietuvi "politins tautos" nare, Lietuvos Didij Kunigaiktyst laik savo valstybe. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts "politins tautos" kontaktai su lenk bajorija, abiej Respublikos valstybi visuomeni suartjimas skatino lenk kalbos ir lenk kultros plitim tarp lietuvi ir gud bajor. Taiau politikai Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos bajorija nesusiliejo, apie vien Respublikos bajor taut vargu ar galima kalbti. Tik XVIII a. pabaigoje, paskutiniaisiais Respublikos gyvavimo deimtmeiais, bandant panaikinti valstybs dualizm ir reformomis sukurti viening Lenkijos valstyb, kuri bt inkorporuota Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, matomi ir toki valstyb atitinkanios, lenkikumo suvienytos bajor tautos poymiai. Taiau XVIII a. pabaigoje tai jau buvo anachronizmas, ir ji iki galo nesusiformavo. Istorinis paradoksas yra tai, kad lietuvi sukurtoje valstybje lietuvi kalba netapo valstybs institucij rato kalba, j stelb lotyn, kanceliarin slav, vliau - lenk kalbos. Prajo bema 250 met nuo pirmosios lietuvikos Martyno Mavydo knygos atspausdinimo 1547 m., kol Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valdios institucijos per 1794 m. sukilim lietuvikai ratu kreipsi krato gyventojus, pamatin besiformuojanios modernios tautos sluoksn -valstieius ir miestelnus, ilaikiusius gimtj kalb. Lietuvi kalba nebuvo svetima ir lietuvik Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emi bajorijai. Vis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyvavimo laik nebuvo nutrks ryys tarp vairi lietuvi tautos sluoksni - bajor, valstiei, miesteln ir miestiei, nebuvo prarasta gimtoji kalba. Tautos gyvavimo ypatyb buvo ta, kad skaitlinga jos dalis gyveno kitoje valstybje Prsijoje, vadinamojoje Maojoje Lietuvoje. Dar vienas paradoksas - lietuvi kalbos funkcijos ia buvo vairesns ir ratija lietuvi kalba buvo turtingesn. vairiais laikotarpiais abi tautos dalys, Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje ir Maojoje Lietuvoje, palaik nevienodus ryius. Glaudesni jie buvo XVI a. Reformacijos epochoje, vliau, Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje laimjus katalikybei, o Maojoje Lietuvoje sigaljus liuteronybei, susilpnjo, bet nenutrko. Taigi XVI-XVIII a. randame lietuvikai kalbant lietuv bajor, valstiet, miestiet, gudikai ar lenkikai kalbant, bet save lietuviu (politine prasme) laikant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajor, lietuv - Prsijos valdin. Vargu ar manoma visus

pavadinti viena tauta, tenka kalbti apie etnokultrin ir politin bendrijas, apie lietuvikai kalbanius ar bent kalbjusius ir apie politinmis lietuvikumo svokomis mstanius, nesvarbu kokia kalba jie kalba. Daug to meto moni atsidurt abiejose bendrijose, taiau ne visi. Taip susipynus tautoms, tikyboms, tradicijoms, susiformavo savitas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajoras-pilietis, kuris pagal kalb, kultr linko lenk kultr, o politine idjine prasme - iliko lietuviu, Lietuvos valstybs pilieiu ir jos patriotu. Sis istorikai susiklosts Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pilietikumo fenomenas ypa akivaizdiai irykjo XIX a. ir pastebimas net XX a., tada, kai jau nebebuvo j pagimdiusios terps. Ir iandien, baigiantis XX amiui, kuriame du kartus - 1918 m. ir 1990 m. - buvo atkurta Lietuvos valstyb, galima tvirtinti, kad 500 met egzistavusi lietuvi sukurtoji Lietuvos Didioji Kunigaiktyst suformavo tautoje tai, k gamtininkai pavadint genetiniu kodu, - i kartos kart perduodam nenutrkstam valstybingumo tradicij.