1000

TIESOS
AKIBROKT

.1 O T E M A

UDK-&04.9
Po-169

ISBN 978-9955-13-138-0

Christa Poppelmann
1000 Irrtmer der Allgemein Bildung
unglaublich-Aber Wahr
Compact Verlag, Mnchen, 2005

Copyright 2005 Compact Verlag Mnchen

Vertimas lietuvi kalb,
Jrat Paulouiien, 2006
UAB Jotema, 2007

T U R IN Y S

IS T O R IJ A IR P O L I T I K A

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

5
95

K U L T R A IR P R A M O G O S

149

S V E IK A T A IR M I T Y B A

191

ttfi

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

225

R ELIG IJA IR F ILO S O FIJA

243

E M IR V IS A T A

273

RODYKL

296

m t

I STORI J A IR
POLITIKA

A p ie m a m u t u s i r
u r v p ie in iu s

Ms protviai negyveno mediuose

Dabar danai kartojama, kad

mogus nekilo i bedions.
Tiesiog mons ir bedions i
sivyst i t pai protvi. Tai
buvo nedideli induoliai, kurie
gyveno mediuose ir mito vabz
diais. Mokslininkai mano, kad
gyvendami mediuose induoliai
eng lemiam savo raidos ings
n. Viena vertus, medis buvo pa
lyginti saugi vieta, antra, gyvnai
buvo priversti tobulinti laipiojimo
technik, todl isivyst miklios
rankos. Ilgainiui moni prot
viai medius paliko, o kai kuri
ri bedions iki iol gyvena
medi virnse.

Akmens amiaus mons gyveno urvuose

I ties jie gyveno trobelse ir

palapinse. Urvuose, kuri sie
nas pirmykiai mons papuo
mediokls scenomis ir vri
atvaizdais, vykdavo tik ritualai ir
ceremonijos. Savo gyvenamuo
sius bstus jie paprastai staty
davo po isikiusiomis uolomis
arba prieais urv angas. Ypa
jie mgdavo kurtis prie pietini
kaln ir kalv lait. Ant j
pastatytuose bstuose gyven
mons gaudavo daug sauls
ilumos ir matydavo, kas dedasi
aplinkui.

Neandertalieiai imir

R io fakto isiaikinti iki galo

nepavyko. Neandertalieiai pri
klaus Homo sapiens riai. Jie
gyveno madaug nuo 130 tkst.
5

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

iki 30 tkst. m. pr. Kr. Europo

je, kur madaug prie 40 tkst.
met atsirado Homo sapiens
sapiens. Seniau buvo manoma,
kad naujai isivyst Homo sa
piens sapiens neandertalieius
istm. Kai kurie dabarties
mokslininkai mano, kad visai
tiktina, jog neandertalieiai ga
ljo vystytis toliau ir maiytis su
naujaisiais monmis. Visai ne
seniai pradti genetiniai tyrimai.
Kol kas i j pavyko gauti labai
nedaug informacijos.

Mamutai buvo didiausi gyvnai, akmens

amiuje gyven Europoje

Gauruoti mamutai Europoje

gyveno ledynmei laikotarpiu.
iltaisiais periodais buvo ir kit
stambi gyvn. Vieniju buvo
mikiniai drambliai. Jie gyveno
Vidurio Europoje madaug prie
140 t k st.-l 15 tkst. m. Miki
nis dramblys buvo didesnis u
mamut. Vis io gyvno skelet
su smigusia ietimi pavyko ras
ti mergelio duobje emutinje
Saksonijoje. Gali bti, kad miko
drambliai buvo pirmieji gyvnai,
6

kuriuos inaikino medioj antys

mons.

monijos lopys buvo Afrikoje

KMokslininkai tarsi nustat,

kad visi mons yra kil i Ryt
Afrikos, nes btent ten primatai
galj toliau vystytis iuolai
kini moni protvius ant
ropoidus. Vis dlto Azijoje taip
pat buvo rasta primat liekan,
kurios, galimas dalykas, yra net
senesns u afrikietikas. Kur
laik buvo manoma, kad Azijos
primat atstovai toliau nesivyst.
Neseniai Pakistane pavyko ras
ti vlesni fosilij, kurioms yra
tik 30-23 mln. met. Paaikjo,
kad tada gyven primatai savo
isivystymo lygiu buvo kur kas
labiau priartj prie antropoid
negu iki tol rasti anksiau gyve
n primatai.

Pirmyki moni menas buvo primityvus

1879 m. ispan archeologas

mgjas ant Altamiros urvo sie
n rado pieini. Tada specia
listai teig, kad jo rasti pieiniai

yra iuolaikins klastots. J

nuomone, akmens amiaus mo
ns negalj sukurti toki meno
krini. Neseniai iuo teiginiu
imta abejoti. Meno istorikai urv
sien pieinius skirsto pagal sti
lius. Altamiros urvo pieiniuose
(XIII
XII a. pr. Kr.) vaizduojamos
ibaigtos mediokls scenos. ie
pieiniai priskiriami levants sti
liui, o tai Lasko (Lascaux) urvo
pieiniai (XVI a. pr. Kr.) dide
li gyvn stiliui.

Mamutai buvo apl rausvai rudu kailiu

Tank kail turjo tik gauruo

tieji mamutai, gyven Viurmo
ledynmeio laikotarpiu (nuo 9
tkst. m. pr. Kr.) ir imir apie
8 tkst. m. pr. Kr. Sibire ras
ta daug ualusi i milin
dvsen. J kailiai buvo vairi
spalv nuo viesios iki juodai
rudos. Vis dlto vyravo rudai
oranikas atspalvis. Mokslinin
kai mano, kad per tkstantm e
ius spalvos pigmentas galjo
keistis. Ankstyvuoju ledynmeio
laikotarpiu gyven mamutai kai
lio neturjo.

A p ie r a t i r k a la v iju s
Anksiau Vidurio Europ deng tanks
mikai

mMikai Vidurio Europ deng

madaug nuo 8000 m. pr. Kr.
iki 1000 m. po Kr. Iki tol, pa
skutinio ledynmeio laikotarpiu,
ms protviai gyveno tundr
panaioje gamtoje ir vertsi elni
mediokle. Jie kaip indnai vilk
jo odiniais drabuiais ir gyveno
trobelse bei palapinse. Vasar
ms protviai traukdavo paskui
elnius iaur iki pat ledyno pa
kraio, o iem keliaudavo pie
tus. Kai atilus klimatui iplito
mikai, monms teko savo kul
tr ir gyvenimo bd visikai
pakeisti.

Tatuiravimo menas kils i pietini Ramiojo

vandenyno sal

Ecis* buvo tatuiruotas. Egipte

taip pat rasta 4000 met senu
mo tatuiruoi. Faraon knus
puodavo gebens lap ratais.
Populiars buvo ir gyvn at
vaizdai. kotijos teritorijoje gy
7

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

venusi pikt tauta tatuiravosi

taip nesaikingai, kad j visas
knas bdavo mlynas. Japonija
taip pat turi senas tatuiruoi
tradicijas. Spalvot pieini ant
odos menas kiekvienoje kult
roje ir kiekvienoje ems rutulio
vietovje vystsi atskirai ir nepri
klausomai. Naujaisiais amiais
tatuiravimo tradicijas Europos
jrininkai perm i pietini Ra
miojo vandenyno sal.
* Otzi, arba Oetzi, tai 1991 m. Austrijos
Alpse rasta mumija, datuojama 3300 m.
pr. Kr. Vert.).

Stounhendas buvo kelt ventykla

Aplinkui Stounhend ezo

terines sueigas iki iol renkasi
daugyb druid, taiau i ven
tykla atsirado daug anksiau,
nei prasidjo kelt laikotarpis.
Ji pradta statyti apie 3200 m.
pr. Kr. Abu didieji akmen ratai
galjo bti sudti tarp 2200 ir
1800 m. pr. Kr. Nustatyta, kad
ventykla buvo naudojama kaip
laidotuvi bei susirinkimu vieta
ir kaip observatorija madaug
iki 1400 m. pr. Kr., t. y. iki kelt
8

pirmojo atsiklimo Brit salyn

likus visam tkstaniui met.

Megalito statini yra Maltoje, Bretanje ir

Didiojoje Britanijoje

Megalito kultra nuo 4500 m.

pr. Kr. i Viduremio jros pa
krani m plisti po vis Va
kar Europ. Megalito statini
yra Maltoje, Pirn pusiasalyje,
Pranczijoje, Beniliukso alyse,
Didiojoje Britanijoje, Skandi
navijoje ir iaurs Vokietijos e
mumoje iki pat Oderio. ia rasta
tkstaniai didiuli akmenini
kapaviei, taiau dauguma j
XIX a. buvo iardytos. Tokiose
kapavietse laidodavo ne tik y
mius vadus. Kai kuriose rasta
net po kelias deimtis moni
palaik.

Svarbiausias iradimas buvo ratas

Lemiamas moni iradimas

buvo rankinis pleitas. Tai pats
pirmasis, nors ir labai primity
vus, moni naudotas rankis.
Tas, kas j sukr, paskatino
monijos paang. mons pra

djo naudoti ne tik atsitiktinai

rastus daiktus, bet ir patys dirbintis rankius bei padargus.
Daugelis kultr labai ilgai
gyvavo nenaudodamos rato. No
rint rasti kultr, kuri nekurt
ranki, tekt atsidurti pas im
panzes.

emdirbyst ir gyvulininkyst vystsi ten,

kur buvo palankiausios slygos

* emdirbyst ir gyvulininkyst
vystsi ten, kur gyvenimo sly
gos buvo nepalankios medio
tojams ir akn bei vaisi rin
kjams. N viena gentis, kuriai
be dideli pastang pavykdavo
sumedioti pakankamai vri
ir prisirinkti valgom auga
l, neusikrov ant savo pei
emdirbysts rpesi. Tai, k
mes laikome ingsniu paang,
anuomet i tikrj buvo vienin
tel galimyb ivengti bado ir
skurdo. Artimuosiuose Rytuose,
kur mons pradjo dirbti em,
madaug 10 tkst. met pr. Kr.
labai m trkti maisto medio
tojams ir augal rinkjams. Taip
nutiko dl ledynmeio pabaigoje

vykusi nepalanki klimato po

kyi.

Pirmasis metalas, kur apdirbdavo mons,

buvo bronza

Pirmieji metaliniai meno dirbi

niai buvo pagaminti i vario. is
metalas kalimo bdu pradtas
apdirbti madaug prie 12 tkst.
met. Apie 3500 m. pr. Kr. pra
dta lydyti var. Varis buvo per
minktas ginklams ir rankiams
dirbintis, todl istorijoje nra va
rio amiaus. Bronzos gamybos
paslaptis tikriausiai buvo at
skleista atsitiktinai, lydant var.
Ju k ne taip paprasta sugalvoti,
kad sumaiius du itin minktus
metalus var ir alav susidaro
daug kietesn mediaga.

A p ie g e r m a n u s ir
in d o e u r o p ie iu s

Geleies atradimas kardinaliai pakeit

karyb

Ginklai karyboje nebuvo pats

9

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

svarbiausias dalykas. Svarbiau

sia, kad bronz pakeitus geleimi
daugelis taut tapo nepriklau
somos nuo alavo importo. Tai
buvo ypa naudinga germanams,
kurie prasidjus geleies amiui
patyr didiul ekonomin pa
kilim. Pradjus gaminti gelei
nius plg noragus bei rankius,
i esms pakito emdirbyst ir
amatai, o geresn ginkl kokyb
didesns takos neturjo.

Senovs germanai buvo geriausi geleies

kaljai

VI a. pr. Kr. kinams pavyko

pagaminti plien. Kitaip negu
europieiai ir Artimj Ryt
gyventojai, kinai krosnis kren
davo ne medio, o akmens angli
mis. Taip jiems pavyko pasiekti
auktesn temperatr, kurioje
suskystjusi geleies rda nuo
staigaus slyio su altu oru m
oksiduotis. Jeigu kalbtume tik
apie Europ ir Artimuosius Ry
tus, galtume tvirtinti, kad iame
regione geriausi kalviai i ties
buvo germanai. Legenda pasako
ja, kad Vylandas nukal kalavij
10

i geleies droli, kurias prie

tai buvo davs sulesti sims. I
tikrj pauki imat sudty
je yra azoto.

Papuoal gausa yra smukimo poymis

Susidr su germanais ir kel

tais, romnai su nuostaba ir pa
aipa pasakojo, kad ie laukiniai
barbarai vaikto apsikarst
daugybe papuoal. Be to, vy
rai puoiasi dar gausiau negu
moterys. Tai jokiu bdu nebuvo
vieas grobio demonstravimas.
German ir kelt auksakaliai
anuomet buvo pasiek itin auk
t menin lyg.

Indoeuropieiai buvo viena tauta

Indoeuropieiai tai tik vie

nai kalb eimai priklausanios
tautos. Gali bti, kad kakada
egzistavo viena gentis, kalbjusi
indoeuropiei prokalbe. Mano
ma, kad ji galjo gyventi Kurgano
srityje, esanioje piet Rusijoje.
Treiajame tkstantmetyje pr.
Kr. i ios teritorijos indoeuro
piei kalba ir kultra iplito

Europ ir Indij. Iki iol neino

ma, ar tai nutiko pirmiesiems
indoeuropieiams kilnojantis po
naujas teritorijas, ar tiesiog ki
tuose kratuose paplito j kalba
ir kultra.

Indoeuropieiai ukariavo Europ

KMadaug 2000 m. pr. Kr.

vidurio Europ atkeliavo pl
ikaujanios, pusiau klajokli
kai gyvenanios gentys, kurios
ia paskleid indoeuropiei
kalb ir kultr. Jie garbino
pagonikas dievybes ir turjo
hierarchin visuomens struk
tr. Manoma, kad vienas i
i geni centr buvo pietinje
Saksonijos dalyje ir Tiuringijoje.
Jos siskverb Europ iki pat
Reino. Niekas tiksliai neino, ar
atjnai ukariavo naujas teri
torijas, ar skverbsi jas taikiai.
Jie perdav vietos gyventojams
savo kalb, o patys imoko ss
laus gyvenimo bdo. Vis dlto
Europa indoeuropietika tapo
tik apie 500 m. pr. Kr., kai ia
paplito keltai.

Visos Europos kalbos, iskyrus suomi ir

vengr, priklauso indoeuropiei kalb
grupei

Yra dar kelios iimtys. Tai est

kalba, kuri yra gimininga suo
mi kalbai, taip pat ikiindoeuropietiko laikotarpio reliktas
bask kalba, semit grupei
priskiriama maltiei kalba ir
turk kalba.

Vokieiai kil i german

H Madaug

2000-500 m. pr. Kr.

laikotarpiu dabartins Vokietijos
teritorijoje susiformavo trys skir
tingos kultrins sritys. Kiekvie
na j turjo savo kalb. iaurin
Vokietijos dalis madaug iki lini
jos, jungianios Dortmund su
Berlynu, priklaus german gen
i grupei, kuri buvo paplitusi
dar ir dabartins Danijos bei pie
tins vedijos teritorijoje. Piet ir
vidurio Vokietijos priklaus kelt
kultrinei sriiai, kuri tssi nuo
Burgundijos iki Karpat. iaurs
Rytuose siauras ruoas priklaus
Luicos kultrai, susiformavu
siai i ilyr geni. i kultros
sritis tssi dabartins Lenkijos,
11

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Vengrijos ir Slovakijos teritorija.

Taip vidurio Europa atrod iki
atsikraustant atjnams.

Apie Hamurap iki Semiramids

umer miestus-valstybes nu
kariavo atjnai semitai.
umer miest-valstybi val
dovai III tkstantmetyje pr. Kr.
stengsi kaimyninse teritorijose
gyvenusius semitus klajoklius
priversti gyventi ssliai. Taip jie
siek gauti kuo daugiau naujos
darbo jgos bei kareivi ir su
stiprinti savo karalystes. Be to,
kaimams nuolat grs klajok
li antpuoliai. Ilgainiui umer
miestuose apsigyveno tiek daug
semit, kad j kalba m vyrau
ti. Vis dlto kultrinio lio ne
vyko.

Valdovas Hamurapis ileido revoliucing

statym kodeks

Babilonijos valdovo Hamurapio

(1728-1686 m. pr. Kr.) teisynas,
ikaltas juodame bazalto stulpe,
yra didiausias senovs statym
rinkinys. Jame ypa daug vietos
12

skiriama teisinei atsakomybei.

Vis dlto nieku gyvu negalime
laikyti paangia tokios bau
diamosios atsakomybs, kuri
remiasi principu akis u ak,
dantis u dant. Dabar jau ino
mas karaliaus Urnamo statym
kodeksas, suformuluotas apie
2050 m. pr. Kr. iame teisyne
numatomos ne fizins, o pinigi
ns baudos. Mirties bausm taip
pat numatoma retesniais atvejais
negu valdovo Hamurapio staty
m kodekse.

Baltazaras buvo Babilonijos karalius

Senojo Testamento Danieliaus

knygoje yra spdingas pasako
jimas apie Babilonijos karali,
kuris ant sienos pamat grasina
m ura, prasidedant odiais
Mene Tekel ir pranaaujant grei
t karalysts gal. I tikrj 539
m. pr. Kr. Babilonij um Per
sijos karalius Kyras (valds 559529 m. pr. Kr.). Vietos gyventojai
j pasitiko diaugsmingai moda
mi aliuojaniomis akelmis.
Baltazaras (Belacaras) buvo nu
udytas. Manoma, kad tai galjo

padaryti jo pavaldiniai. Vis dlto

jis nebuvo Babilonijos karalius, o
tik sosto paveldtojas. Karalik
valdi jam buvo suteiks tvas,
karalius Nabonidas (valds 555539 pr. Kr.) taip nekeniamas,
kad vienuolika met negaljo pa
sirodyti savo sostinje.

Nabuchodonosaras ukariavo Izrael

Babilonijos karalius 578 m. pr.

Kr. ukariavo Judjos karalyst
ir isivar jos gyventojus Babi
lonijos nelaisv. Po Izraelio kara
liaus Saliamono (apie 965-926
pr. Kr.) mirties jo karalyst buvo
padalyta. iaurin jos dalis to
liau buvo vadinama Izraeliu, o
maesnioji, pietin, kurios sos
tin buvo Jeruzal, pavadinta
Judja, nes jos teritorijoje gyveno
judj gentis. Nabuchodonosaro
valdymo laikais (605-562 m. pr.
Kr.) Izraelis jau nebeegzistavo.
al 732 m. pr. Kr. sugriov asi
rai.

Prostitucija ventyklose bdinga tik

Babilonijai

Prostitucija ventyklose buvo

paplitusi ir kitose kultrose, pa

vyzdiui, Graikijoje. Afrodits
ventykloje Korinte gyveno apie
1000 prostitui. J udarbis
buvo skiriamas ventyklai pri
irti. Vis dlto Graikijos ven
tyklose dirbusios merginos buvo
vergs. Herodotas (482-429 m.
pr. Kr.) pasipiktins ra, kad
kiekviena Babilonijos moteris
bent kart gyvenime turjo I
tars ventykloje sugulti su sve
timu vyrikiu ir taip dti savo
indl ventyklos ilaikym.
Graikai ir ydai tai laik amora
lumo virne.

Socialins garantijos bdingos tik

naujiesiems amiams

Apie socialines garantijas ino

ma dar i gilios senovs. Pirma
me tkstantmetyje prie Krist
Persijos karali manufaktrose
dirb darbininkai ir darbinin
ks gaudavo ligos paalpas. Be
to, moterims buvo suteikiamos
mokamos motinysts atostogos
ir valstybs finansuojama pribu
vj pagalba. Tiek paprast, tiek
vadovaujam darb dirbantys
13

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

vyrai ir moterys gaudavo vienod

atlyginim.

A p ie p ir a m id e s i r
fa ra o n u s

Egipto karaliai buvo vadinami faraonais

* Kiekvienas Egipto karalius tu

rjo po kelis titulus, taiau n vie
nas i valdov nebuvo vadinamas
faraonu. Tik XIV a. pr. Kr. papra
sti egiptieiai pradjo karaliaus
rmus, dvarikius ir pat karali
vadinti Par-o, t. y. didelis na
mas. Panaiai popieius ir visas
jo valdios aparatas vadinamas
ventuoju Sostu. Tuo laikotarpiu
Egipto karali faraonu vadinti
pradjo ir belaisviai izraelitai. J
ratuose odis faraonas vartoja
mas karaliaus titului apibdinti.
Tik nuo 950 m. pr. Kr. jis tapo
oficialiu Egipto karaliaus titulu.

Cheopsas palaidotas Cheopso piramidje

Didiojoje piramidje yra net

dvi laidojimo kameros. Viena,
14

kaip ir prasta, rengta po stati

niu. Antroji yra 42 metr auk
tyje. J supa kelios maesns
kameros ir achtos. Jos iki iol
iki galo neitirtos. Kameroje, ku
rioje nebuvo joki papuoim,
tyrintojai rado sunk, nebaigt
padirbti rausvo granito sarkofa
g. Jame kno nebuvo. Iki iol
neinoma, ar Cheopsas palaido
tas kurioje nors kitoje, slaptoje,
vietoje, ar po mirties jo knas
prapuol.

Piramides stat vergai

piramidi statyb buvo

traukta Egipto liaudis. Kiekvie
n vasar nuo liepos iki spalio
Nilo potvynio vandenys uliedavo
laukus, todl valstieiai pragy
venimui usidirbdavo statydami
piramides. Darbininkai buvo
nemokamai apgyvendinami ir
maitinami. Manoma, kad jie
gaudavo ir nedidel atlyginim.
Be to, darbas faraon kap sta
tybose buvo laikomas tarnavimu
dievams. Tyrintojai apskaiiavo,
kad sezono metu piramidi sta
tybos aiktelse pludavo kelios

deimtys tkstani samdyt

pagalbini darbinink. Be to,
manoma, kad statybose dirbo ir
keli tkstaniai kvalifikuot dar
binink.

iais laikais piramids atrodo taip, kaip

prie 4500 met

Pamat dabartin piramidi

bkl senovs egiptieiai pasaky
t, kad jos atrodo itin skurdiai.
Kadaise jos buvo apdengtos po
liruotomis balto kalkakmenio
ploktmis. Antikos laik liudi
ninkai susiavj pasakojo, kad
mnulio viesoje piramids spin
ddavo tarsi i vidaus nuvies
ti kristalai. Be to, j virns
buvo padengtos auksu. Manyta,
kad sauls spinduliams apvie
tus auksin virn usimezga
tiesioginis ryys tarp ems ir
dangaus bei tarp Sauls dievo ir
karaliaus. Panaios auksins vir
ns puo ir obeliskus.

Sfinksas laikomas moterikos gimins

btybe

Egiptiei sfinksas vaizduoja

lito kn turint faraon, grei

iausiai Chefren (vald apie
2522-2489 m. pr. Kr.), todl yra
vyrikos gimins. Manoma, kad
sfinksas simbolizuoja pat farao
n ir pabria j turint Sauls
dievo Ra savybi. Vliau Karnake ir Luksore pastatyti sfinksai
yra su avino galvomis, kaip ir
naujasis karalysts dievas Amonas. Graik mitologijoje sfinksas
yra pabaisa pusiau moteris,
pusiau kai gimins plrn.
Hetit kultroje sfinksai taip pat
buvo moterikos btybs.

Faraon kapai Karali slnyje buvo gerai

paslpti

Milinikose piramidse u nu
leidiamj dur ir slapt jim
slypinius kapus danai apvog
davo plikai, todl nuo XVI a.
pr. Kr. faraonai savo kapavietes
pradjo ruotis siaurame ir klai
diame Karali slnyje. I pra
di tiktasi slaptum isaugoti.
Faraon palaikai buvo laidojami
ant uol lygiai 30 m auktyje.
Netrukus valdovai suprato, kad
pramatniai ipuotas kapavie15

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

ts geriausia statyti ant ems

ir pasirpinti nuolatine j prie
ira. Vis dlto apsisaugoti nuo
kap plik siverim nepad
jo n viena taktika.

Tutanchamono kapas buvo itin pramatnus

Jaunas ir visai nereikmingas

valdovas Tutanchamonas (vald
apie 1336-1327 m. pr. Kr.) gul
jo vieninteliame neigrobstytame
kape. Tai buvo kukli nedidel ka
paviet, kuri liko nepastebta tik
dl to, kad vliau vir jos buvo
pastatytas puonus karaliaus
Ramzio VI (vald apie 1144-1136
pr. Kr.) portalas. Remiantis iais
faktais spjama, kad kiti kapai
galjo bti ipuoti dar praban
giau.

A p ie H a e p s u t ir
E c h n a to n

Mumifikuojant i mirusiojo galvos pro nos

buvo isiurbiamos smegenys

is metodas buvo taikomas tik

16

pai turtingiausi moni pa

laikams sutvarkyti. I mirusiojo
labai rpestingai buvo paali
namos ne tik smegenys, bet ir
visi viduriai. Vis dlto is bdas
buvo itin brangus ir j galdavo
sau leisti tik paios turtingiau
sios eimos. Jeigu mumifikuoti
bdavo skiriama maiau pinig,
visas natralias mirusiojo kno
angas buvo suvirkiama kedr
aliejaus, kuris suardydavo vi
durius. Neturtingj knus pa
prasiausiai umerkdavo drus
kos arba sodos tirpal.

Egiptieiai ra hieroglifais

odis hieroglifai reikia vent

raiin. Sudtingi hieroglif ra
menys buvo naudojami tik kulto
tikslams. Be to, jais buvo ura
omi oficials valstybs prane
imai. Madaug 1500 m. pr. Kr.
atsirado kasdieniam naudojimui
skirti abstrahuoti, daug papra
stesni ramenys, vadinami hieratiniais ramenimis. Apie 700
m. pr. Kr. atsirado antra plaiai
naudojama rato sistema demotinis ratas. Manoma, kad jis

galjo bti pritaikytas anuome

tinei nekamajai kalbai urayti.
Tiek hieratiniais, tiek ir demotiniais ramenimis buvo raoma
teptuku ant papiruso.

Haepsuta buvo vienintel moteris faraon

Egipte buvo daugiau kara

lieni, kurios paios vald al.
etosios dinastijos pabaigoje
viepatavo karalien Nitikret
(vald apie 2184-2181 m. pr.
Kr.). Dvyliktosios dinastijos pa
baigoje al vald Sobekneferu
(vald apie 1790-1785 m. pr.
Kr.). Manoma, kad trumpam val
di savo rankas buvo pamusi
ir viena i Echnatono dukter.
Vis dlto Haepsuta (vald apie
1490-1468 m. pr. Kr.) buvo vie
nintel faraon, kurios paminkl
iliko iki i laik. Paminkluose
ji vaizduojama su visomis vyr
faraon insignijomis ir net su
atsikiusia barzda.

Haepsut nuud jos pdinis

I pradi Haepsuta buvo

tik nepilnameio snno ir po

snio Tutmozio III (vald apie

1490-1436 m.) regent. Po keleri met ji buvo karnuota.
Nors Tutmozis buvo Haepsutos
bendravaldis, taiau jis laiksi
valdovs elyje. Istorikai ilgai
spliojo, kodl jaunas ir ener
gingas vyras leido, kad taip at
sitikt. Dauguma Haepsutos
atvaizd buvo sunaikinta, todl
mokslininkai padar ivad, kad
Tutmozis sak savo pamot nu
udyti. Neseniai paaikjo, kad
faraons atvaizdai buvo sunai
kinti prajus daugybei met po
jos mirties. Nra n menkiausi
fakt, kuriais remiantis galima
bt daryti ivadas, kad Haep
suta buvo nuudyta.

Senovs Egiptas garsjo karine galia

Egipto faraonai mgo bti vaiz

duojami karo veimuose arba umuantys savo prieus, taiau i
ties ilg laik jie apsiribojo karo
ygiais prie Libijos klajoklius ir
maesn karin gali turjusius
kuitus, gyvenusius dabartinio
Sudano teritorijoje. Ukariavim
politika pradta vykdyti tik nuo
17

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

1500 m. pr. Kr. Vis dlto Egiptas

ypa didels karins galios ne
gijo. Tai liudija 1274 m. pr. Kr.
pralaimtas Kadeo mis su hetitais. Taiau klajokli izraelit
tautai karo irg ir veim tur
js faraonas galjo atrodyti labai
galingas.

Izraelit ijimas i Egipto buvo tik legenda

Reikia pripainti, kad Sena

jame Testamente minimu laiko
tarpiu Raudonojoje jroje nenu
skendo n vienas faraonas. Pa
vyko rasti vis ano meto valdov
balzamuotus palaikus. Vis dlto
raytiniai altiniai liudija, kad
faraono Ramzio II valdymo lai
kotarpiu (1279-1212 m. pr. Kr.)
azijieiai (taip egiptieiai vadino
visas anapus Sinajaus gyvenu
sias gentis) dirbo dviej dideli
miest statybose. Greiiausiai
kai kurios izraelit klajokli gen
tys i ties sausringu laikotarpiu
atkeliavo Egipt, o apie 1250
m. pr. Kr. patrauk toliau Ka
naan.

18

Echnatonas vykd religin ir kultrin

revoliucij

Amenohotepas IV, pasiva

dins Echnatonu (vald apie
1350-1334 pr. Kr.) Egipte vykd
daug reform. Anksiau daugyb
diev garbinusiems egiptieiams
Echnatonas leido melstis tik
vienam dievui Atonui. Jis atm
valdi i senojo Egipto dievo
Amono Ra yni ir sunaikino
io dievo atvaizdus. Echnatonas
pastatydino nauj sostin, ve
d nauj, beveik siurrealistin,
meno stili. Vis dlto ie poky
iai buvo tik ioriniai. Apie revo
liucijos laikinum liudija faktas,
kad tuojau po Echnatono mirties
Egipte vl buvo sugrinta senoji
tvarka. Nepaisant to, kas buvo
laikomas svarbiausiu Egipto die
vu, tauta labiausiai garbino vai
rias savo region dievybes.

A p ie k a te s i r
k o s m e t ik

Egiptieiai meldsi katms ir krokodilams

Senovs egiptieiai garbino

mones panaias dievybes, ku
rios isivyst i totemini gyv
n, todl buvo vaizduojamos su
vri galvomis. Tik VII a. pr. Kr.
isivadavus i asir valdios pra
dta itin grietai laikytis tariam
senj egiptietik tradicij.
Staiga buvo vesti senieji pavadi
nimai, sugro senosios mados.
Tuo metu pradti garbinti ir
ventieji gyvnai. Buvo mano
ma, kad tai yra tipika senovs
Egipto tradicija. Mirusi vent
j gyvn knai buvo mumifikuojami. Romnams ir graikams
toks egiptiei elgesys atrod itin
juokingas.

Egipto valdovai daniausiai tuokdavosi su

savo seserimis

Valdov palikuonys daniau

siai tuokdavosi su netikrais
broliais ir seserimis, kuriuos j

tvui pagimd kitos moterys.

Tokiu bdu buvo galima pa
pildomai legalizuoti i sost
kandidatuojanius ne i pagrin
dins santuokos gimusius senojo
faraono vaikus. Manoma, kad
beveik 2000 met Egipte nekilo
n vieno didesnio nesutarimo dl
sosto paveldjimo. Tikr broli
ir seser santuokos prasidjo tik
nuo Arsinojos II (316-270 m. pr.
Kr.), kuri itekjo u savo kilnio
jo brolio Ptolomjo II (308-246
m. pr. Kr.) ir trauk j valstybs
valdymo reikalus.

Kleopatra buvo egiptiet

* Kleopatra VII (vald 51-30 m.

pr. Kr.) buvo kilusi i graik kil
ms Ptolomj dinastijos, Egipt
valdiusios nuo 367 m. pr. Kr.).
Ptolomjai Aleksandrij pavert
svarbiausiu pasaulyje prekybos
centru ir vairi moksl Meka.
Nors jie perm kai kurias Egipto
tradicijas, i ties kratas buvo
suskaldytas. Visas svarbiausias
pozicijas alyje um graikai.
Dauguma egiptiei buvo valstie
iai kviei augintojai. Anuo19

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

met Egiptas gyveno i kviei

eksporto.

Kleopatros nosis buvo labai grai

mAntikos autori teiginiai ka

tegorikai prietarauja komiks
apie Asteriks dailininkams. Jie
ra, kad Kleopatra buvo ne itin
grai. Be to, pirmiausia vilgsnis
uklidavo u ilgos ir kumpos
jos nosies. Vis dlto istorikai su
siavj pasakojo apie Kleopatros
aves ir gebjim suvilioti. Be
to, Kleopatra garsjo protiniais
gebjimais. Ji ne tik iman po
litik ir finansus, bet ir mokjo
atuonias kalbas. Tai buvo pir
moji Ptolomj dinastijos valdo
v, mokjusi egiptiei kalb.
sitikinimas, kad Kleopatra buvo
malonum troktanti intrigant,
pagrstas gandais, kuriuos pa
skleid jos politinis prieininkas
Oktavianas, vliau taps impe
ratoriumi Augustu (63 m. pr.
Kr.-14 m. po Kr.).

Kosmetika buvo naudojama groiui

puoselti

Seniausios pasaulyje kos

20

metikos priemons, kurias ar

cheologai rado Egipte, buvo pa
gamintos madaug prie 5000
met. Svarbiausia i tepal ir
aliej paskirtis saugoti od
nuo intensyvi sauls spinduli.
Ypatingos apsaugos reikjo pa
aki odai. Kosmetikos gaminto
jai labai greitai sugalvojo, kad
kremus galima maiyti da ir
kvapij mediag, kurios kn
daro patrauklesn. Graikai iki
700 m. pr. Kr. knus tepdavo tik
sviestu ir alyv aliejumi. Kvaps
aliejai buvo laikomi nevyri
kais.

Senovs egiptieiai mokjo jodinti

Istoriniuose filmuose karo va

dai danai vaizduojami jojantys
ant irg. Vis dlto jodinjam
nebuvo nei Trojos karo laikais,
nei senovs Egipte. Pirmieji ant
arkli nugar ryosi sstis ski
tai. Tai buvo madaug 1000 m.
pr. Kr. I skit jojimo meno i
moko persai, asirai, keltai ir
germanai, o egiptieiai, graikai
ir romnai naudojosi karo vei
mais. Bt galima pasakyti dar

paprasiau: jodinjo tik t taut

vyrai, kurie dvjo kelnes.

Jros tautos atvyko prie jros

* Madaug XII a. pr. Kr. Egipt

upuol iki tol nepaint tau
t atstovai. Jie atplauk laivais
Viduremio jra. I ties is u
puolimas buvo tik dalis taut
kraustymosi, madaug XI a. pr.
Kr. prasidjusio Balkanuose ir
privertusio pajudti daugel ry
tinse Viduremio jros pakran
tse gyvenusi taut. Visos ios
tautos buvo vadinamos jros
tautomis, nors kai kurios j (pa
vyzdiui, Hetit karalyst sunai
kin fryzai) atkeliavo sausuma.
Pati inomiausia jr tauta yra
Biblijoje minimi filistieiai.

A p ie T ro j i r M ik n u s

Finikieiai aukodavo aukas Molochui

Daugelyje Senojo Testamento

viet grasinama tiems, kurie fi
nikiei pavyzdiu aukoja Mo
lochui arba leidia per ugn.

Nerodyta, kad finikieiai bt

kada nors garbin diev, var
du Molochas, taiau odis molk
reikia auk. Antikos autori
apraymai, kuriuose vaizduo
jamas automatas, geleinmis
rankomis ruojani gerkl
grdantis paaukotus vaikus,
greiiausiai buvo tik baisus vaiz
dinys. Vis dlto Finikijoje buvo
prasta aukoti vaikus. Pranczi
jos kolonijos Kartaginos miesto
griuvsiuose aptikta tkstaniai
apdegusi kaul.

Trojos karas yra igalvotas vykis

Legendomis apipintame pieti

niame Dardanel ssiaurio kran
te stovjusiame mieste gyveno
luviai. Tai hetitams gimininga
Anatolijos gentis. 1280 m. pr. Kr.
Trojos valdovas Alaksandas su
hetitais sudar vasal sutart.
Hetitai daugyb kart nuo sve
timali prie apgyn Alaksando ir jo anko Varmaus karn.
Atlikus kasinjimus nustatyta,
kad Troja buvo sugriauta XII a.
pr. Kr. Deja, Hetit karalyst
buvo lugusi iek tiek anksiau,
21

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

todl neiliko joki ra. Visi

kai logika bt manyti, kad Mi
knai Troj upuol btent tada,
kai i neteko hetit apsaugos.

Troj upuol graikai

Homero Iliadoje daugyb

detali liudija apie tai, kad pir
minis pasakojimas apie Trojos
kar knygos autori pasiek i
ikigraikikojo laikotarpio. Pavyz
diui, knygoje usimenama, kad
mons valg ne guldami, o s
ddami. Be to, anuomet buriniai
laivai dar negaljo plaukti prie
vj. ios detals liudija, kad
Troj upuol miknieiai. Mi
kn kunigaikiai gyveno gerai
tvirtintose pilyse Peloponese. Jie
traukdavo grobikikus karo y
gius, todl netruko praturtti ir
nuo XVI a. pr. Kr. pradjo domi
nuoti Viduremio jros regiono
prekyboje. Apie 1100 m. pr. Kr.
Mikn kultr sugriov atkelia
vusios graik gentys.

Knoso griuvsiai buv rmai

Brit archeologas seras Ar

22

tras Evansas (Arthur Evans,

1851-1941) Kretoje atkas 20
tkst. kvadratini metr plot
uimant pastat kompleks su
daugybe kambari ir koridori.
Jis tikjo atrads legendin Mino
tauro labirint ir Kretos karali
rmus. ios nuomons ir dabar
laikosi daugelis tyrintoj. Vis
dlto pastebta ir daug keist
dalyk. Pavyzdiui, paios pra
bangiausios patalpos rengtos
giliai rsiuose, soiai su mais
to atsargomis umryti nepa
siekiamose vietose, o vonios
nenaudojamos. Todl kai kurie
specialistai mano, kad atkastieji
rmai i ties buvo prabangi
laidojimo vieta.

lymanas atrado Agamemnono kap

Vokiei archeologas mgjas

Heinrichas lymanas (Heinrich
Schliemann, 1822-1890) 1876
m. gruodio 6 d. apimtas eufo
rijos nusiunt Graikijos karaliui
telegram, kurioje ra: A ma
iau Agamemnono kap. Mi
kn piliakalnyje, keliose kap
achtose, jis rado penkiolika

auksu ir papuoalais apkraut

skelet. Vienas graiausi pa
puoal auksin pomirtin
kauk iki iol vadinama Aga
memnono kauke. Nustatyta, kad
archeologas atrado madaug
1600 m. pr. Kr. gyvenusi mo
ni palaikus. Karalius Agamem
nonas vald (inoma, jeigu jis eg
zistavo i tikrj) madaug 400
met vliau.

Viduramiais dar nebuvo vandentiekio

Viduramiais vandentiekio i
tikrj nebuvo, taiau jis buvo
anksiau! Seniausias iki iol
atrastas miestas su bendra ka
nalizacija yra Mohendo Daras.
Tai viena i arapos kultros sos
tini. Miestas buvo pastatytas
apie 2600 m. pr. Kr. Jame gyve
no 100 tkst. moni. Mohendo
Daro mieste buvo toks vanden
tiekis, apie kok daugelis dabar
ties ind galt tik svajoti. Na
mai buvo prijungti prie bendros
kanalizacijos. Juose buvo vonios,
fontanai ir net tualetai. Babi
lonas, Chatuas ir kiti senovs
didmiesiai taip pat turjo pui

kiai veikianius vandentiekius,

o Romoje buvo net ir vandens
iaupai, reguliuojantys vandens
tiekim patalpas.

A p ie v e r g u s ir t ir o n u s

Senovs Rytuose moterys buvo engiamos

Nors Babilone, Egipte, Per

sijoje ir Hetit karalystje mo
terys turjo iek tiek maiau
teisi negu vyrai, jos galjo
turti asmenin nuosavyb ir
usiimti verslu. Graikijoje ir
Romoje moterys buvo beteiss.
Tikroji Romos moter padtis
nebuvo tokia sunki, kaip buvo
nustatyta statym knygose.
Taiau Graikijoje padorioms
moterims buvo leidiama tiktai
gimdyti vaikus. Sparta kai ku
riais atvilgiais skyrsi nuo vi
sos Graikijos. ia vyrams buvo
draudiama dirbti ir usiimti
verslu, todl jie buvo ekonomi
kai absoliuiai priklausomi nuo
savo mon.

23

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Graikai taip pat gr i rag

Iliko daugyb senovs graik

grimo ind, kuri forma pri
mena ilenkt rag, pasibaigiant
vries galva. I tikrj jie kil i
Persijos. Vis dlto graikai i rag
negr. piltas vynas pro ma
skylut varvdavo ploki gri
mo dubenl.

Tironas tai despotas

Graik kalbos odis tyrannis

reikia viepat. Taip buvo vadi
nami absoliui valdi turintys
valdovai. I pradi io odio
reikm buvo neutrali. Tik tada,
kai vis daugiau tiron m
piktnaudiauti turima valdia,
is odis gijo neigiam prasm.
Senovs Romoje taip pat egzista
vo gerojo diktatoriaus svoka.
Taip buvo vadinami valdovai,
efektyviai vadovaujantys savo
tautai krizi laikotarpiu, o sun
kiajam laikotarpiui pasibaigus
pasitraukiantys i valdios.

Drakontas ved drakonikas bausmes

statym leidjas Drakontas

(gims apie 650 m. pr. Kr.) grai
24

k paprotin teis papild labai

grietomis bausmmis. Taip jis
siek ukirsti keli blogybms
ir priversti mones grieiau lai
kytis statym. Didiausia Drakonto statym paanga buvo ta,
kad jis skirtingai traktavo tyin
ir netyin mogudyst bei rei
kalavo, kad mogudysts bylas
nagrint teismas. Tai turjo
ukirsti keli anuomet prastam
kraujo kertui.

Vergai dirbdavo tokius darbus, kuri

nenorjo dirbti laisvieji

Verg darbas buvo naudoja

mas ten, kur jis buvo pigesnis ir
naesnis u laisvj darbinink
darb. Dl to visose vergovinje
santvarkoje gyvenusiose visuo
mense, tiek antikinje Romoje,
tiek ir pietinse JAV valstijose,
susidar emutinis laisvj gy
ventoj sluoksnis. ie mons
neturjo galimybs susirasti
apmokamo darbo, todl taip nu
skurdo, kad j gyvenimo lygis
tapo emesnis negu daugelio
verg.

Leonidas igelbjo Spart

Garsus ilerio eilratis prasi

deda eilute: Keleivi, kai ateisi
Spart... Jame pasakojama apie
Spartos karaliaus Leonido ir i
tikim jo kari didvyrik mirt
480 m. pr. Kr. kautynse su per
sais Termopil tarpeklyje. Karo
ekspertai, pradedant Napoleonu,
Leonido auk vadino greiiau
kvaila negu didvyrika. I tikrj
persai jau seniai buvo rad kit
keli per kalnyn. Todl bt
buv imintingiau palikti tarpekl
ir padti myje Spartos ir Atn
karo vadams.

Hipokratas sukr Hipokrato priesaik

Vadinamoji Hipokrato (460375 m. pr. Kr.) priesaika buvo

sukurta tik po garsiojo Graikijos
gydytojo mirties. Hipokratas i
Koso jau tada buvo legendinis
asmuo, todl siekiant, kad prie
saika bt reikmingesn, ji
buvo priskirta btent iam gy
dytojui. 1948 m. dalis Hipokrato
priesaikos, pavyzdiui, odiai
apie paslapties isaugojim ir
pareig rpintis, buvo performu

luoti gydytoj susirinkime ene

voje. Dalies priesaikos, kurioje
kalbama apie gydymo meno pa
slapties isaugojim, buvo visai
atsisakyta.

Senovje bausms u nusikaltimus buvo

labai iaurios

Taip buvo ne visur. Pavyzdiui,

hetit teistvarka beveik u vi
sus nusikaltimus numat pinigi
n atlyg. Dmesio centre buvo ne
bausm, o teisingumo sugrini
mas. Umus arba suluoins
mog, turdavo kompensuoti
aukos eimai materialin al.
Kratutiniais atvejais kaltinin
kas turdavo tapti aukos eimos
vergu arba perimti nuudytojo
darbus. Tik labai nedaug nusi
kaltim buvo baudiami mirties
bausme. Hetit karalystje ne
buvo baudiama suluoinant.
Kelt ir german kratuose dau
gelis mirtin konflikt bdavo
sureguliuojami vadinamaisiais
kraujo pinigais. ia taip pat
nebuvo taikomos negarbingos
bausms, pavyzdiui, vieas pla
kimas.
25

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

A p ie o lim p ia d
la im t o ju s ir
a ly v m e d i a k e le s

Pirmoji olimpiada vyko 776 m. pr. Kr.

KTais metais vyko pirmosios

olimpins aidyns. Olimpiada
buvo vadinamas ketveri met
laikotarpis nuo vien olimpini
aidyni iki kit. Nuo pirmj
olimpini aidyni, vykusi
776 m. pr. Kr., graikai pradjo
skaiiuoti laik. Anuomet vienin
tel olimpini aidyni sportin
rungtis buvo 200 m bgimas sta
dione. Dalyvauti galjo visi laisvi,
gero vardo nesusitep graikai;
prie aidynes jie devynis mne
sius treniruodavosi savo tvik
je ir 30 dien Olimpijoje.

Antikos laikais olimpini aidyni

nugaltojomis galjo tapti ir moterys

KPirmoji moteris, laimju

si olimpinse aidynse, buvo
Spartos karaliaus dukt Kini
ka. 400 m. pr. Kr. ji laimjo va26

deliojimo varybas. Anuomet ios

rungties laimtoju buvo laikomas
ne vadeliotojas (jis paprastai b
davo vergas), o irgo eimininkas
ir priirtojas. Vliau olimpini
aidyni laimtojomis tapo ir
daugiau moter, nors jos ir ne
turjo galimybs stebti savo
pergali. Pirmoji moteris, i
tikrj aktyviai ikovojusi olim
pin medal, buvo brite arlot
Kuper (Charlotte Cooper, 18711967 m.). 1900 m. Paryiuje ji
laimjo teniso varybas.

Olimpini aidyni nugaltojas antikinje

Graikijoje buvo aukiausias sportininko
titulas

B Olimpins aidyns buvo pa

ios svarbiausios sportinink
varybos, taiau periodoniko ti
tulas buvo dar auktesnis sporti
ninko vertinimas. Periodonikais
buvo vadinami tie sportininkai,
kurie per vien olimpiad, t. y.
per ketverius metus, ikovodavo
pergales ketveriose svarbiausiose
varybose: olimpinse aidynse,
Pitijos aidynse Delfuose, Nemjos aidynse ir Istmijos aidyn

se Korinte. Imtynininkas Milonas

i Krotono periodoniko titul i
kovojo eis kartus (nuo 540 m.
pr. Kr.)

sportinink pakeit gyvenamj

viet. Be to, olimpiad laimtojai
kitose varybose galdavo reika
lauti dideli starto umokesi.

Antikos laikais olimpins aidyns

vykdavo dorai

Gimnasijais Graikijoje buvo vadinamos

auktesniosios mokyklos

Pirmas inomas korupcijos at

vejis buvo ufiksuotas 388 m.
pr. Kr. Boksininkas, vardu Eupolas, laimjo varybas papirks
tris savo konkurentus. vykis
ikilo vieumon. Vis dlto pa
gal to meto taisykles i Eupolo
nebuvo galima atimti laimtos
alyvmedio akels. U bausm
jis turjo pastatyti eias Dzeuso
statulas.

odis gymnasium ivertus rei

kia nuog viet. Taip Graikijoje
buvo vadinamos sportinink tre
niruoi vietos. Anuomet sporti
ninkai treniruodavosi ir kovoda
vo nuogi. Gimnasijai atsirado IV
a. pr. Kr. Tada Graikijoje buvo
surinkta profesionali kariuome
n, todl daugelis vyr neteko
galimybs palaikyti sportins
formos karinje tarnyboje. Treni
ruoi metu buvo manktinamas
ne tik knas. antikini kno
rengybos klub program buvo
trauktos ir filosof paskaitos.

Profesionaliems sportininkams olimpinse

aidynse leista dalyvauti tik nuo 1988 m.

Antikos laik sportininkai tik

rai nebuvo mgjai. Nuo IV a. pr.
Kr. m prasimuti profesionals
kovotojai. Oficialiai olimpini
aidyni laimtojai gaudavo tik
alyvmedio akel, taiau gim
tieji miestai jiems skirdavo ir di
diules premijas. Dl to nemaai

Akropolis yra Atnuose

Akropolis reikia auktutin

miest. Taip vadinami auktai
pastatyti tvirtinti statini kom
pleksai daugelyje antikins Grai
kijos miest. I pradi akropo
27

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

liai buvo tvirtovs, kur mons

rinkdavosi prasidjus karui. V
liau aplinkui juos iaugo gyven
viets. Akropoli paskirtis pa
lengva kito. Juose pradta statyti
rmus ir ventyklas. Vis dlto
pats garsiausias akropolis stovi
Atnuose. Joks kitas akropolis
neprilygsta ansambliui, kuris
Periklio (493-429 m. pr. Kr.) nu
rodymu buvo pastatytas klasiki
nje Graikijos istorijos epochoje.

Pirmasis vyturys buvo pastatytas

Aleksandro Didiojo sakymu

krs Aleksandrijos miest

Aleksandras (356-323 m. pr. Kr.)
dav nurodym prieais miest
esanioje Faro saloje pastatyti
bokt, kuris jreiviams i tolo
rodyt keli naujj uost. Vis
dlto statybos utruko. 130 m
aukio boktas buvo pastaty
tas tik III a. pr. Kr. pradioje,
kai Aleksandrija jau kuris laikas
buvo didelis ir judrus miestas.
Uostas buvo naudojamas taip
intensyviai, kad laivams tekda
vo j plaukti ir nakt. Tada kilo
idja bokto, kuris dabar laiko
28

mas vienu i pasaulio stebukl,

viruje taisyti vies skleidiant;
rengin.

A p ie e tr u s k u s i r
ro m n u s

Etrusk kultra buvo labai nyki

Iki ms dien iliko tik et

rusk kapai, taiau neiliko
nam. Etrusk kap pieiniai
kvp vidurami dailininkus,
pieusius pragaro vaizdus. Ta
iau Antikos autori ratuose
etruskai vaizduojami kaip dyka
duoniai, puotaujantys ir lbau
jantys kartu su savo monomis.
Iki IV a. pr. Kr. etrusk kapai
daugiausia buvo puoiami ven
i scenomis. Tik vliau pradta
pieti demonus ir smurto bei
prievartos scenas.

Romnai valgydavo guldami

Paprot valgyti gulomis i Azi

jos taut pirmieji perm graikai,
o VI a. pr. Kr. jis pasiek ir rom-

ns. Pavyzdiui, Homero herojai

dar valg sddami. Be to, prie
stalo guldavo tik vyrai per ven
tinius pokylius. Moterys ir vaikai
valgydavo sddami atskirai nuo
vyr. Kasdieniame gyvenime
dauguma vyr alk numalinda
vo pakeliui usuk ukandines.

eimos nariai susij giminysts ryiais

Tik ne senovs Romoje. ia familia buvo vadinami visi namuo

se gyvenantys mons, skaitant
ir vergus. eimai (eimynai)
priklaus ir klientai. Tai buvo
vyrai, ekonomikai priklausomi
nuo nam savininko ir privalan
tys jam patarnauti, pavyzdiui,
eimininkui, siekianiam politi
ns karjeros, organizuoti rinki
min kampanij.

Ilaisvinti Romos vergai negaljo uimti

auktos padties visuomenje

Tai priklaus nuo aplinkybi.

Daugelis verg dar prie ilaisvi
nami turjo didiul kompeten
cij, o kartais net ir galimyb tu
rti savo versl. Be to, ilaisvinto

vergo padiai tak turjo jo

buvusio eimininko visuomeni
nis statusas. Daugelis ilaisvint
verg tapo labai turtingi ir gijo
didiul politin gali. Vis dlto
kilmingi patricijai juos laik ti
pikais naujaisiais turtuoliais.
iaip ar taip, turtingi ilaisvinti
vergai um auktesn padt
negu neturtingi plebjai.

Lotyn kalba buvo pirmoji pasaulin kalba

Senovje visuose Rytuose

buvo paplitusios i Mesopotami
jos kilusios arkad ir asir kal
bos. Nuo 900 m. pr. Kr. jas m
istum ti aramj kalba, kuri
prekeiviai ir keliautojai vartojo
didiulje srityje nuo Graikijos
iki Indo ups. Nors asirai nu
kariavo ir isklaid aramjus,
taiau i kalba, kuria vartojant
22 priebalsius buvo galima ne
sunkiai rayti ant papirus, pa
sirod praktikesn negu asir
dantiratis. V a. pr. Kr. pradio
je aramj kalba tapo oficialia
milinikos pers karalysts
kalba.
29

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Forumas buvo Romos turgaus aikt

I pradi taip ir buvo, taiau

vliau konsulai ir imperatoriai
aiktje pristat tiek visoki
ventykl, visuomenins paskir
ties pastat ir kulto viet, kad
ia nebuvo manoma k nors
pardavinti. Greta pirmojo Forum
Romanum Julijaus Cezario bei
imperatori Augusto, Vespasiano, Nervos ir Trajano nurodymu
buvo statomi kiti forumai. Traja
no forumui priklaus ir Trajano
turgus ei aukt pastatas,
kuriame sikr lygiai 150 krau
tuvi. iais laikais toks statinys
bt vadinamas prekybos cen
tru.

Riteriai turjo arkli

Romos imperijoje odis ritter

reik vidutin padt. I pradi
taip buvo vadinami kariuomens
raitininkai. Kad bt priimtas
raitininkus, vyras turjo igalti
nusipirkti vien arba du arklius,
verg ir reikaling ginkl. Vliau
norint tapti riteriu pakakdavo
turti nustatyto dydio turto.
218 m. pr. Kr. kilmingiems pa
30

tricijams buvo udrausta usi

imti prekyba ir vykdyti piniginius
sandorius, todl daugelis rite
ri praturtjo tap kariuomens
tiekjais, bankininkais, nekilno
jamojo turto makleriais bei ka
sykl nuomotojais.

Roma buvo pastatyta ant septyni kalv

Roma sikr aplinkui Palatin. Tiksliai neinoma, nuo kada

Roma pradta vadinti miestu
ant septyni kalv. Pirm kart
is apibdinimas minimas tik
IV a. ia ivardyti ir kalv pa
vadinimai: Palatinas, Aventinas,
Celijus, Eskvilinas, Tarpjus,
Vatikanas ir Janikulas. iais
laikais trys pastarosios kalvos
nepriskiriamos klasikiniam Am
inojo miesto septynetui. Vietoje
j sra trauktas Viminalas,
Kvirinalas ir Kapitolijus. I ties
Romoje yra labai daug kalv, o
skaiius septyni minimas tik
dl simbolikumo.

A p ie C e z a r ir c e z a riu s

Cezaris pasak Burt kauliukas mestas..."

Cezaris (100-44 m. pr. Kr.)

savo pasiryim rizikuojant
pereiti Rubikono up ir ygiuo
ti Rom pakomentavo taip:
Kauliukas turi bti metamas
auktai. Istorikas Svetonijus
(apie 70-140 m. po Kr.) i fra
z pavert taigiau skambania
sentencija Alea iacta st (Burt
kauliukas mestas).

Cezaris dejavo Ak, mano snau Brutai!"

Teigiama, kad Cezaris iais

legendiniais odiais nuudymo
akimirk ireik sukrtim, kur
pajuto suvoks, kad smoksle da
lyvavo jo patiktinis Markas Junijus Brutas (85-42 m. pr. Kr.).
Viena vertus, sunku patikti, kad
gavs atuonis durklo smgius
nugar Cezaris dar galjo atpa
inti Brut. Be to, Romos istorikai
Svetonijus (apie 70-140 m. po
Kr.) ir Kasijus Dio (apie 155-229
m. po Kr.) tvirtino, kad imperato

rius greiiausiai mir tylomis. Vis

dlto kai kurie altiniai teig, kad
mirdamas jis pasak Brutui: Ir
tu, mano snau?

Neronas padeg Rom ir suvert kalt

krikionims

64 m. liep didiuliam gaisrui

nusiaubus Rom imperatorius
Neronas (37-68 m. po Kr.) pasi
naudojo proga pasistatyti pra
matnius rmus, vadinamus
Aukso rmais. Visikai nenuos
tabu, kad netrukus pasklido
legendos, es jis pats padeg
miest ir dar apdainavo gaisr.
Tacitas (55-115 m. po Kr.) pa
sakojo, kad tuo metu, kai pra
sidjo gaisras, Neronas buvo
apsistojs Antiume. Suinojs
apie nelaim, jis nedelsdamas
sugro ir nurod parkuose ir
visuomenins paskirties pasta
tuose suteikti laikin prieglobst
nukentjusiesiems. 200-300
krikioni (christiani) buvo pa
smerkti mirti. Tokia buvo Nerono reakcija gaisr. Egzistuoja
hipotez, kad buvo kalbama ne
apie christiani, o apie chrestiani
31

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

(i lot. lupikautojai) speku

liantus nekilnojamuoju turtu.
Tokiu atveju tekt patikti, kad
Nerono laikais krikionys nebu
vo persekiojami.

Romos cirke vykdavo gladiatori kautyns

ir vri mediokl

Parodomosios kovos ir vri

demonstravimas vykdavo amfi
teatre arenoje, kuri supo keli
auktai irovams skirt eili.
ia vykdavo ne tik kruvinos ko
vos. I pradi egzotiki vrys
buvo pernelyg brangs, todl
romnai j neudydavo. Vykdavo
ne kovos, o dresavimas. Cirkas
buvo ilgas takas, skirtas veim
lenktynms, triumfo ygiams ir
procesijoms. Beveik visi Romos
imperijos miestai turjo savo
amfiteatrus, taiau cirk turjo
tik vienas kitas. Didiausias ir
garsiausias buvo Romos Circus

Maximus.

Imperatorius Vespasianas ved tualeto

mokest

To padaryti neidrso net i

32

radingieji pinig rinkjai Romos

imperatoriai. Vis dlto impe
ratorius Vespasianas (9-79 m.
po Kr.) apmokestino i viej
tualet kailiadirbiams ir vljams parduodam lapim. Jie
lapimo rgt naudojo kailiams
ir mediagoms apdoroti. Kai Vespasiano snus Titas (39-81 m.)
papriekaitavo dl tokio nepa
doraus mokesio, imperatorius
jam atsak vliau igarsjusiu
sakiniu Pecunia non olet (Pinigai
nekvepia).

Romos amfiteatras Koliziejumi buvo

pavadintas dl miliniko dydio

Statinys ities spdingas.

Daugelis iuolaikini futbolo
klub galt pavydti 50 tkst.
irov viet arenos. Jai Koli
ziejaus (Kolosseum) pavadinim
dav didiul Nerono statula
kolosas, pastatytas II amiuje.
Penki aukt Koliziejus buvo
pastatytas 80 m. po Kr., valdant
imperatoriui Flavijui Vespasianui. I pradi jis buvo vadina
mas Flavijaus amfiteatru (Amp-

hitheatrum Flavium).

Vykstant gladiatori kautynms pirmosiose

eilse sddavo moterys

R Savaime suprantam a, n
vienas populiari nuotykini
istorini film reisierius, fil
muodamas romn rungi
scen, neatsisako paiame are
nos pakratyje pasodinti keli
aistring grauoli. Vis dlto
tokios film scenos visikai ne
atitinka realybs. Nors moterims
buvo leidiama stebti varybas,
jos privaljo bti paskutiniame
amfiteatro aukte, kuo toliau
nuo vyki vietos. Jos negal
davo aikiai irti pusnuogi
vyr kn ir tryktani kraujo
upeli.

Karakalos termos buvo didiausios Romoje

Romos Karakalos term griu

vsiai liudija toje vietoje buvus
didiul statin, kurio auktis
siek 44 metrus. Pastatas u
m 100 tkst. m2 plot. Vis
dlto imperatoriaus Diokletiano (243-316 m. po Kr.) termos
buvo didesns. J plotas buvo
net 112 tkst. m2. Deja, pasta
rojo statinio liekan yra labai
B

nedaug. Norint vertinti anks

tesn Diokletiano term dyd,
reikia i S. Maria degli Augeli
banyios, kuri rengta perstaius buvus tepidarium (perei
nam j sal su iltu baseinu
tarp kart ir alt voni), n u
eiti v. Bernardo banyi,
kuri pastatyta apvalioje iorinio
mro sienoje.

A p ie m id ir ru n a s

Germanai eldino didiules barzdas

B Romn istorikas Tacitas pa

sakojo, kad germanai teik labai
didel reikm higienai, todl
danai maudsi. Tvarkingai ap
karpyta barzdel taip pat rod
germanus puoseljant kn.
Menikai pagaminti bronziniai
skustuvai bdavo dedami ka
pus. Istorikai spja, kad suaugysts proga kiekvienas jaunuo
lis gaudavo dovan skutimosi
peil, kur laikydavo vis gyveni
m.

33

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Dl griet paproi Tacitas germanus laik

geru pavyzdiu romnams

Dar didesn spd Tacitui pa

liko german svetingumas. J
namuose bdavo priimami ir
vaiinami visi, net ir svetimi arba
prieikai nusiteik pakeleiviai.
Germanai ne tik vaiindavo ir
apnakvindindavo sveius, bet
prireikus padovanodavo jiems
nauj drabui ir visko, ko sve
iai pageidaudavo. Be to, Tacitas
gyr german siningum, nar
sum, pador eimin gyvenim
ir ding (genties susirinkim).
Istorikui nepatiko german tin
gumas, petyns, alkoholizmas ir
polinkis kauliukais praloti na
mus bei kius.
B

Dingas buvo demokratin institucija,

nesuderinama su monarchija

Dingas, vis laisv vyr su

sirinkimas, german gentyse
buvo aukiausias sprendimus
priimantis organas. Jame buvo
renkami ir karaliai bei hercogai.
Karalius turjo aukiausi au
toritet kulto klausimais, o her
cogai vadovavo karo ygiams. Tik
B

34

I a. po Kr. atsirado geni vadai,

kurie turjo autoritet visose sri
tyse. Tada Meroving karalystje
karali rinkimus pakeit pavel
dima monarchija ir dingas tapo
tik vietins reikms organu. Vis
dlto kai kurie ios struktros
elementai iliko iki Karolio Di
diojo (apie 748-814 m.) laik.

Germanai reikia ie t in in k a i

B Iki iol tiksli duomen apie

svokos germanai kilm nra, ta
iau n vienas mokslininkas ne
pritaria nuomonei, kad is odis
reikia ietininkai. Manoma, kad
kairiajame Reino krante gyven
keltai germanais vadino tungri
gent. Tada odis germanai reik
kaimynai. Romnai svok per
m ir pradjo j vartoti visoms
german gentims vardyti. Iki tol
germanai neturjo savivardio,
nes nelaik savs tauta. Rom
nai dav gal pavadinim vakar
Europos keltams.

Germanai ra runomis

Runos (pavadinimas kils i

got odio paslaptis) buvo ne

paprasti ramenys. Jos iras
tos tik III a. po Kr. Runos buvo
naudojamos religiniams ir kito
kiems tekstams rayti. Kiekviena
runa reik ne atskir gars, o
vis svok. Pavyzdiui, naci
naudota pergals runa S* i tie
s simbolizavo saul. Vyskupas
Vulfila (Wulfila apie 311-383 m.),
versdamas Biblij, sudar got
raidyn. Jis panaudojo runas,
lotynikus ir graikikus rame
nis. Btent Vulfila sukr plaiai
vartojam german rat.
* aibo formos. Vert.

Germanai irado mid

Germanai neirado nei mi

daus, nei alaus. Nors daugeliui
atrodo, kad alus ir midus yra
tipiki german grimai, i ties
jie buvo inomi beveik visose pa
saulio kultrose. Niekas neino,
kuriai tautai pirmai ov galv
vanden maiyti su medumi ir
rauginti moliniuose puoduose.
Manoma, kad alus buvo iras
tas Mesopotamijoje. ioje alyje

buvo daromos net kelios alaus

rys.

Kimbrai ir teutonai patrauk Italij, nes

ten buvo geresnis klimatas

Daugelis aikintoj vyk

susiejo su vokiei trokimu gy
venti saultuose pietuose. Gali
bti, kad kimbrai ir teutonai
savo tvyn, buvusi piet J u t
landijoje, paliko dl itin didel
al padariusio audros sukelto
potvynio. Be to, jie norjo rasti
nauj plot savo gyvenvietms
kurti. To padaryti neleido nei
kitos german gentys, nei keltai,
todl teutonai ir kimbrai prie
savo vali tolydio buvo stumia
mi vis toliau, kol pagaliau pasie
k Karintij. ia atvykliai ban
d prekiauti su romnais, taiau
neskmingai.

35

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

A p ie A r m in ij i r
c h e ru s k u s

Romnai niekada nebuvo nukariav

german

Iki garsiojo Teutoburgo mi

ko mio* visi yms german
geni vadai buvo sudar s
jung su romnais ir paklus
aukiausiajai Romos valdiai.
Vienos gentys buvo nukariautos
ir priverstos sutikti su romn
slygomis, kitos prisijung savo
iniciatyva. Publijus Kvintilijus
Varas (apie 46 m. pr. Kr.-9 m.
po Kr.) buvo paskirtas Romos
vietininku ir pareigotas kurti
provincij. Kaip buvo prasta Ro
mos imperijoje, jis ved duokls
mokest ir vie plakim rykt
mis. Tokios garb eidianios
bausms prietaravo german
teisingumo suvokimui, o btiny
b mokti duokl jie laik vergija.
Todl 9 m. po Kr. vyko Arminijaus (apie 17 m. pr. Kr.-21 m. po
Kr.) vadovaujamas sukilimas.
* Dar vadinamo Varo miu. Vert.
36

Varo mis vyko Teutoburgo Mike

Romos istorikas Tacitas (55115 m. po Kr.) ra, kad Varas

germanams pralaimjo 9 m. po
Kr. ruden saitus teutoburgensis,
taiau tokio vietovardio anuo
met nebuvo. XVII a. buvo ikelta
hipotez, kad garsiojo mio
vieta galjo bti netoli Detmoldo,
todl Osningo kalv virtin buvo
pavadinta Teutoburgo Miku.
iais laikais manoma, kad Varo
mis vyko Kalkiyzje (Kalkriese), netoli Brams (Bramsche).

Pergal prie Var paskatino german

gentis pajusti savo vieningum

Arminijaus bendram tikslui

suburta keli german geni
koalicija buvo laikina sjunga.
Ji gyvavo tik atuonerius metus.
Tada Arminijus upuol savo
nuolatin prieinink, markoman vad Marobod ir j nugaljo.
Po dvej ar trej met, baimin
damasis dl pernelyg didels
Arminijaus galybs, nuud
giminaitis. Nebevarginamos ro
mn, kurie jau nebesiek u
kariauti german srii, gentys

toliau ilaik savo senj struk

tr. Didiojo taut kraustymo
si laikotarpiu, prireikus kovoti
tarpusavyje, german gentys be
skrupul sudarydavo sjungas
su romnais arba hunais. Ger
manai greiiau buvo kultrin
grup, o ne politinis vienetas.

Druidai buvo kelt burtininkai

Egzistavo trys druid klass.

Labiausiai gerbiami buvo dva
sininkai. Toliau rikiavosi pra
naautojai ir poetai. Kiekvienos
druid klass nariai gydavo
ini, kurios buvo grietai lai
komos paslaptyje. Dvasininkai
mokydavosi ilgiausiai net 20
met. Trumpiausiai trukdavo
poet mokymasis tik septy
nerius metus. Druidai buvo vie
ninteliai autoritetai, kuriems pa
klusdavo kelt gentys. Dl to jie
jo ir teisj pareigas bei sprs
davo politinius konfliktus.

A p ie h u n u s ir
v a n d a lu s

Hunai buvo labai iaurs

IV a. Europoje kar iaurumas

buvo visikai normalus reiki
nys. Vis dlto hunai igsdino
neprasta ivaizda ir gebjimu
kovoti sdint ant irgo, kojomis
sirmus balnakilpes. Hun
karo irgai uoliais lkdavo prie
gret link, o raiteliai upil
davo juos strli lietumi. Hunai
ryt Europ (iki Magdeburgo-Regensburgo linijos) vald tik 80
met. iuo laikotarpiu jie ne tik
kariavo su romnais, bet ir buvo
sudar nauding sjung.

Nybelung giesm nesusijusi su istoriniais

vykiais

Giesmje apraomas Nybelun

g ygis Dunojumi emyn Ven
grij, karaliaus Atilos (406-453
m.) rmus, labai aikiai apib
dina gyvenim hun valdymo
laikotarpiu. Krinyje visikai
teisingai teigiama, kad anuome
37

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

tins ryt german gentys buvo

hun vasalai. Vis dlto germane
Atilos mona Krimhilda* nebuvo
Burgundijos karaliaus Giunterio
sesuo. Karalius Giunteris 435 m.
suorganizavo grobikik karo
yg Romos provincij Belgik**.
Dl to po dvej met jis buvo
nuudytas romn sjunginink
hun. Burgundai buvo ivaryti i
Vormso apylinki, taiau j ne
pavyko inaikinti Vengrijoje, to
dl jie netrukus sikr Savojoje.
* Kituose altiniuose vadinama Ildico ar
Hildchen. Vert.

** Teritorija, kurioje gyveno kelt gentis

belgai. Vert.

Vandalai suniokojo Rom

455 m. german gentis vanda

lai um Rom ir pl miest
14 dien. Vis dlto manoma, kad
jie sudegino palyginti nedaug
nam ir nesureng didiuli
skerdyni. Vlesni ukariautojai,
pavyzdiui, normanai (1084 m.)
ir Karolio V daliniai (1527 m.)
Rom nusiaub kur kas smar
kiau. Vandal siverim miest
iprovokavo j sjungininko Va38

lentiniano III (419-455 m.) nuu

dymas. Manoma, kad vandalus
pagalb galjo pasikviesti Valentiniano III nal Eudoksija (apie
422-462 m.).

Alarikas buvo jaunas didvyris

B I ties vestgot karalius Ala

rikas I (apie 370-410 m.) buvo
mi ugrdintas kovotojas,
neturjs savo tvyns. Jis gim
tada, kai gotams teko sprukti
nuo hun. Vliau tapo Romos
karininku, taiau netrukus i
provokavo nepasitenkinim ro
mnais, suniokojo pus Graiki
jos, kovoje prie Vakar Romos
imperij prisidjo prie Bizantijos
ir gal gale um Rom. Vis
dlto gotai naujj tvyn dab.
Ispanijos teritorijoje susirado tik
po Alariko I mirties.

Dytrichas Bernietis i ties buvo Teodorikas

Didysis

Ostgot karalius Teodorikas

(apie 453-526 m.) viduramiais
buvo laikomas didvyriu Dytrichu
Bernieiu*, taiau i ties kara

liaus gyvenimas nieko bendra su

Nybelung giesmje apraytais
vykiais neturjo. Herojiniame
epe vaizduojamas Dytrichas
buvo Atilos amininkas. Myje
prie Ravenos jis atkovojo savo
palikim. Istorin Teodorik im
peratorius Zenonas (vald apie
474-491 m.) isiunt kovoti su
german ukariautoju Odoakru
(apie 430-493 m.). Prie Ravenos
nugaljs Odoakr, Teodorikas
j nudr. Zenonui teko prie
savo vali taikstytis su Teodoriko
viepatavimu Italijoje. alyje jo
valdymo laikotarpiu siviepatavo
tvarka bei tolerancija ir suklest
jo kultra.

vaidmuo. Imperatorius Justinia

nas (482-565 m.), pasinaudojs
Romos sjungininko Teodoriko
dukters Amalazuntos nuudymu
(535 m. j nuud pusbrolis), su
naikino Italijoje sikrusi got
karalyst ir anksiau Vakar
Romai priklausiusi srit pri
jung prie Ryt Romos. Blogasis
intrigantas Ketegas, sugadins
Romoje gyvenusius tauriuosius
gotus, buvo tik F. Dano prasi
manymas. Karuose dl valdios
gotams neprireik bizantiei
pagalbos.

* Nybelung giesms autorius. Vert.

fra n k u s

Myje dl Romos buvo kovojama dl

Romos

Dabartin Frankonija buvo frank

karalysts centras

K Legendiniame Felikso Dano

Frankais buvo vadinamos su

sijungusios kelios smulkesns
german gentys, IV amiuje
gyvenusios trikampyje tarp Ant
verpeno, Koblenco ir Bremeno.
Dalis ios teritorijos priklaus
Romai, o dalis germanams.

(Felix Dahn, 1834-1912 m.) ro

mane Mis dl Romos (Kampf
um Rom) ir jo ekranizacijoje,
kurioje nusifilmavo Orsonas Vel
sas (Orson Welles, 1915-1985)
Romos miestui tenka antraeilis

A p ie b iz a n tie iu s i r

39

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Dabartin Frankonij, esani

abipus Maino ups, frankai u
kariavo V a., ivij alemanus,
kurie taip pat buvo susijung
i keli maesni geni. Frankonijos hercogyst prie Maino
atsirado tik apie 900 m., lugus
Karoling karalystei.

Bizantijas yra senasis Konstantinopolio

pavadinimas. Dabar is miestas vadinamas
Stambulu

io miesto prie Bosforo s

siaurio vard kait susekti
labai sunku. Jis buvo kurtas
VII a. pr. Kr. ir i prad pava
dintas Bizantiju. 333 m. po Kr.
Konstantinas Didysis atstatyt
ir iplst miest pavert savo
sostine ir pavadino Nova Roma
(Naujja Roma). is vardas labai
greitai buvo pakeistas Konstan
tinopol, taiau kartu buvo var
tojamas ir senasis pavadinimas
Bizantijas. 1453 m. miest u
grob turkai ir pavadino j Stam
bulu. io vardo reikm iki iol
nra tiksliai iaikinta. Vis dlto
net iki XX a. pradios Konstan
tinopolis iliko oficialus miesto
40

pavadinimas. Ryt Romos im

perij (395-1453 m.) Bizantija
pradta vadinti tik naujaisiais
amiais.

F ra n k a i

reikia la is v ie ji

I ties frankai reikia ls,

akipliki, drss. Taip romnai
vadino german geni sjung,
kuri ilgainiui vis labiau karti
no j gyvenim. Tikrai ne visi
frankai buvo kil i laisvj
german, gyvenusi rytus nuo
Reino ups. Kiti buvo vakar
Reino provincij Germania Infe
rior bei Belgiko gyventojai, paval
ds Romai. Kol Romos imperija
mgino susidoroti su didiojo
taut kraustymosi pasekmmis,
frankai po truput sigaljo Reino
vidurupyje ir emupyje.

Dauguma Frank karalysts gyventoj

buvo frankai

Karalystje, kuri kr Meroving dinastijos atstovas

Chlodvigas (482-511), gyveno tik
madaug du procentai frank.
Daugiausia frank buvo sikr

karalysts iaurs vakaruose.

Frank beveik nebuvo nei kara
lysts pietinje dalyje, nei dabar
tins Vokietijos teritorijos rytuo
se ir pietuose. Pietinje Frank
karalysts dalyje Chlodvigas r
msi daugiausia senosios rom
n ir gal diduomens valdymu.
Bavarijai, Tiuringijai, Saksonijai,
Fryzijai ir Serbijai jis leido turti
autonomijas ir savus valdovus,
taiau su slyga, kad ie moks
duokl ir palaikys Chlodvigo u
sienio politik. Frank didikai
neteko galios. Jie buvo pakeisti
Chlodvigo patiktiniais.

Merovingai buvo vokiei valdov

dinastija

Anuomet Vokietija dar neeg

zistavo. Merovingai kilo i sri
ties toje vietoje, kur dabar yra
Vokietijos, Olandijos ir Belgijos
paribys. Tikslesns informacijos
apie Meroving tautyb nra,
ir jos iekoti bt netikslinga.
Meroving karalyst sikr da
bartins Vokietijos, Pranczijos,
Belgijos, Olandijos, Liuksembur
go, veicarijos ir Lichtenteino

teritorijoje. Todl Meroving di

nastija uima svarbi viet vis
i valstybi istorijoje.

A p ie K a r o l ir
im p e r a t o r ia u s
k a r n a v im

Karolio Martelio karo ygiai igelbjo

Vakarus nuo islamizadjos

711 m. arabai ukariavo Ispa

nij, taiau nesugriov krikio
ni kultros. Arab siekius u
valdyti piet Pranczij parm
dalis vietini kunigaiki. 732
m. Karolio Martelio (Kari Marteli,
apie 689-741) pergal sustab
d arab verimsi. Kiek vliau
Ispanij valdiusi Omejad di
nastija turjo bd su Bagdado
kalifais, todl tsti Europos u
kariavim jiems pritrko jg.
Vis dlto, neikovojus pergali
prie Turo ir Puatj, arab veri
mosi nebt pavyk sustabdyti,
ir Piet Pranczij bt itiks
Ispanijos likimas.
41

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Karolis Didysis buvo pirmasis Karoling

dinastijos karalius

Faktin valdi Pranczijoje

isikovojo dar Karolio Didio
jo prosenelis Pipinas Vidurinis
(635-714). Oficialiai Karolingai
pus amiaus buvo dvaro valdy
tojai, t. y. aukiausios katego
rijos Meroving dinastijos laik
valdininkai. Apie Meroving
dinastij inoma labai nedaug
tik valdov vardai. 750 m.
Karolio tvas Pipinas Trumpasis
(714-768) paklaus popieiaus,
ar bt geriau, jeigu faktiniai a
lies valdovai bt karaliai. Popie
ius Bonifacas atsak teigiamai,
ir Pipinas buvo karnuotas.

Pipinas Trumpasis buvo emo gio

Pipinas Trumpasis (714-768)

buvo paskutinis frank kilms
karaliaus dvaro valdytojas. Jis
buvo vadinamas Jaunesniuoju
arba Mauoju, o lotynikai ie
abu vardai skamba vienodai
minus. Pipino Trumpojo senelis
buvo vadinamas Viduriniu, arba
Pipinu Heristalieiu, o prosene
lis Vyresniuoju, arba Pipinu
42

Landenieiu. Visos trys pra

vards buvo suteiktos, nes n
vienas i i valdov oficialaus
antrojo vardo neturjo. I tie
s trumpasis Pipinas garsjo
legendine fizine jga ir tikriau
siai buvo labai auktas, nes jo
snus Karolis buvo auktesnis
kaip 1,90 m.

Karolis Martelis vis pirma kovojo su

arabais

Karolis Martelis kariavo be

veik vis laik. Karas su maurais
buvo tik nedidelis jo gyvenimo
epizodas. Bdamas ryt fran
kams priklausiusios Austrazijos
valdovo rm valdytojas, jis
kovojo su kitais regionais Neustrija ir Burgundija, taip pat su
priklausomomis, bet nepaklus
niomis fryz, sakson, aleman
ir tiuring gentimis.

Karolis Didysis buvo Vokietijos imperatorius

Karol Didj (apie 748-814 m.)

800 m. Kald nakt popieius
Leonas III (vald 795-816) kar
navo Romos imperatoriumi. Be

to, jis buvo frank ir langobard karalius. Vokietijos imperija

anuomet dar neegzistavo. I
ties karnavimo dien niekas
gerai neinojo, kas yra Romos
imperija. Visos Romos imperi
jos paveldtojais vis dar buvo
laikomi Bizantijos imperatoriai.
Suteikdamas Karoliui nauj ti
tul Leonas III vis pirma siek
Katalik banyiai ir popieiaus
institucijai utikrinti ypating
valdovo glob.

Karolis Didysis kr ventj vokiei

tautos Romos imperij

Karolis Didysis tapo Romos im

peratoriumi. Pirm kart impe
rija buvo vardyta kaip ventoji
tik Frydricho Barbarosos (11221190 m.) laikais, o svoka Nationis Germanicae atsirado tik 1450
m. Be to, egzistavo tik lotynikas
jos variantas. Imperijos nereik
t tapatinti su Vokietija. Svoka
ventoji vokiei tautos Romos
imperija apibdina ne aikiai
apibrt teritorij, o jos valdov
siek viepatauti visoje Europoje.
I tikrj imperijai priklaus tos

alys, kuri valdovai pripaino

imperatoriaus virenyb.

Popieius turjo teis skirti imperatori

800 m. popieius Leonas III

sau toki teis skyr savava
likai. Gali bti, kad Karolis i
anksto inojo apie iuos planus,
taiau vis tiek susierzino, kai
Romos popieius juos gyvendi
no. Imperatorius nenorjo bti
priklausomas. 813 m. Karolis
pasirpino, kad imperijos su
sirinkimas jo sn Liudvik
(778-840) irinkt bendravaldiu imperatoriumi. Jis buvo
karnuotas Achene. Vis dlto ne
veltui Liudvikas buvo vadinamas
Pamaldiuoju. Po trej met jis
buvo karnuotas i naujo.
kartj karnavo popieius. Taip
sigaliojo popieiaus teis skir
ti imperatori, kuri ventasis
Sostas ilaik iki XVI a.

Karolis Didysis turjo astuonias monas

Karolio Didiojo sutuoktuvi

istorijai bt galima paauko
ti vis knygos skyri. Vis dlto
43

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Banyia buvo palaiminusi tik

keturias jo santuokas. Pirmoji
buvo Langobardijos karaliaus
Deziderijaus (Desiderius; vald
757-774 m.) dukt, kuri buvo
vadinama Deziderata, nors pagal
anuometin tradicij tvai vard
vaikams neperduodavo. Ivijs
Deziderat Karolis ved Hildegard (758-783 m.), vliau Fastrad
(mir 794 m.), paskui Liutgard (mir 800 m.). Kiekvien
nauj santuok imperatorius su
darydavo mirus ankstesnei mo
nai. Be to, jis turjo daug kit
moter, taiau inomi tik penki
vardai. Galbt jos buvo papras
iausios valdovo meilus, taiau
galjo bti sudariusios su juo ir
laisvsias santuokas.

Karolis Didysis buvo paskelbtas ventuoju

Iki iol ginijamasi, ar Karolis

Didysis yra oficialus Katalik
banyios ventasis. 1165 m.
j kanonizavo antipopieius Pa
skalis III (Gvidas fon Krem
Guido von Crema mirs
1168 m.), kur irinko kardinol
mauma. Oficialusis popieius
44

Aleksandras III (Orlandas Bandinelis (Orlando Bandinelli apie

1105-1181 m.) ios kanoniza
cijos nepripaino. Vis dlto Ka
talik banyia pakent Karolio
Didiojo garbinim.

Karolio snn Roland umu maurai

Hruotlandas (mir 778 m.)

buvo Bretans grafas. Jo gimi
nyst su imperatoriumi buvo
tik literatrinis prasimanymas.
778 m. Karolis vadovavo karo
ygiui Ispanij prie maurus.
Grtant atgal Hruotlandas buvo
paskirtas ariergardo vadu. Pir
n pusiasalyje prie Ronsesvalio
(Roncesualles) j ir jo mones i
ud baskai. Rolando giesmje,
kuri atsirado tik apie 1100 m.,
is vykis yra labai pagraintas ir
pavaizduotas kaip pasiaukojama
kova prie pagonis.

A p ie f e o d a lin
s is te m i r d v ik o v a s

843 m. Karoling imperija buvo padalyta

Karoling imperija buvo pa

dalyta kelis kartus. Manoma,
kad Verdeno sutartis, kuri su
dar Liudvikas Vokietis (apie
806-876), Karolis Plikasis (823877) ir Lotaras (795-855), lm
valstybi, tapusi Pranczijos
ir Vokietijos pirmtakmis, susi
formavim. Vis dlto vliau visa
imperija vl buvo atsidrusi vie
no valdovo rankose. J vald Ka
rolis III (839-888 m.). Lemiam
smg 911 m. sudav Vokietijos
hercogai. Imirus Ryt frank
Karoling dinastijos atakai,
jie valdovu irinko ne Vakar
frank atstov, o mog i savo
rato graf Konrad I (vald
911-918 m.).

Feodalin sistema buvo sugalvota

viduramiais

Labai panaios sistemos egzis

tavo ir ankstyvosiose kultrose.

Pavyzdiui, nuo 1050 m. pr. Kr.

Kinij valdiusi Dou dinastija
em paskirst kilmingiems pa
valdiniams, kurie vertj dirbti
valstieius baudiauninkus. Il
gainiui Dou dinastijos valdovai
kilminguosius pavaldinius apgin
klavo, kad ie galt ginti krat
nuo sibrovli. Tap stipresni
u paius valdovus, jie netrukus
nuvert Dou dinastij.

Laisvieji valstieiai gyveno geriau u

baudiauninkus

Tiek keltai, tiek ir germanai

turjo verg. Vergovins sant
varkos pdsak liko ir Karoling
imperijoje. Banyiai udraudus
turti verg krikioni, vergovi
n santvarka pamau virto bau
diavine. Viduramiais egzistavo
daugyb nelaisvs form, kurias
ivardyti bt labai sudtinga.
Vis dlto nelaisv moni gyve
nimo slygos daugiau priklaus
ne nuo j teisinio statuso, o nuo
konkretaus eimininko. Didiau
si verg pirkliai buvo vikingai.
Kartais jie tyia grobdavo mones
ir parduodavo juos Ryt alyse.
45

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Labai svarbus verg perkrovi

mo punktas buvo Prahoje.

Mikai nebuvo kertami, nes jie buvo

neengiami

Madaug XI a. viduryje prad

jus naudoti ratin plg, akias,
kaktin jung jauiams kinkyti
bei kamantus arkliams, labai pa
kito ems kis. Prireikus dides
ni ariamosios ems plot, pra
sidjo didysis mik kirtimas.

udraustos ir paskelbta amina

tarpusavio taika. XVIII a. pe
tynes link aristokratai dvikov
paproius atgaivino siekdami
iprovokuoti dvikov pradjo
mtyti savo ilkines pirtinaites
vienas kitam ; veid.

A p ie m is ija s R y t
k r a tu s ir p a s a u lio
p a b a ig

Dvikovos vykdavo prieininkui po kojomis

numetus pirtin

Tokiomis aplinkybmis riteriai

galjo prieininkui po kojomis
mesti savo grandinin pirtin,
taiau tai nebuvo privalomas
veiksmas. Kad dvikova vykt
pagal visas taisykles, reikjo
parayti special laik ir apie
kautynes praneti bent prie dvi
dienas. dvikov galjo ikviesti
kiekvienas, kuris jautsi eistas.
XIII a. karaliai, mgindami pa
aboti pernelyg ipopuliarjusi
reikin, ragino sudaryti tarpusa
vio taik. 1495 m. dvikovos buvo
46

Karolis Didysis buvo karnuotas Vokietijos

imperatoriumi

Tiksliai neinoma iki iol, nuo

kada imperatorius pradta ka
rnuoti garsija atuonkampe
imperijos karna. Ilgai buvo ma
noma, kad j pagaminti nurod
Konradas II (990-1039), mat
karnoje yra lotynikas raas:
Konradas, romn imperatorius
ir augustas* i Dievo malons.
Vis dlto meno istorikai mano,
kad karna buvo pagaminta
X a. antrojoje pusje, o pirmasis
j usidjo imperatorius Otas

I (912-973). Pasakojama, kad

imperatorius naujj karn ke
lerius metus laik spintoje, kol
popieius 962 m. malonjo j u
dti ant valdovo galvos.
* Lotynikai ventasis. Vert.

Vokietijos imperatoriai kartu buvo ir Italijos

karaliai

l Karnavus Oton I vlesni Vo

kietijos karaliai siek bti vienin
teliai teisti imperijos karnos
savininkai ir Romos imperijos
paveldtojai bei Italijos valdo
vai. Taiau Italijoje is j siekis
buvo vertinamas visikai kitaip.
Imperatoriams tekdavo sunkiai
siekti Italijos karaliaus sosto, o
dar sunkiau bdavo priversti pa
klusti pavaldinius ir isikovoti
savo teises reali valdi. Buvo
ir keletas karali ital, pasku
tinis j buvo Arduinas Ivrejietis
(955-1015).

Vidurio Europos pagoni krikto misija

slp grobikikus Vokietijos kslus

Karinis konfliktas tarp Vo

kietijos imperijos ir kaimynini

krat vis pirma kilo dl to,
kad Vokietija jau buvo valstyb
su tvirtai organizuota centrine
valdia, o kaimyniniuose kra
tuose dar viepatavo senosios
geni kultros. Tiek saksai,
tiek vikingai, tiek slavai, avarai ir
vengrai grobikikus karo ygius
laik visikai normaliu dalyku,
kaip kitados elgsi ir keltai bei
germanai. Vokietijos imperatoriai
mgino neramiuosius kaimynus
priversti paklusti j tvarkai, o ie
norjo isaugoti savj. Abi pu
ss kovojo itin iauriai. Kriktas
buvo vertinamas kaip priemon
nugaltoms tautoms nuramin
ti, taiau tai nebuvo pagrindin
kar prieastis.

Oton imperija siek Oder

* Nors kai kuriuose istoriniuose

altiniuose teigiama, kad Oderio
pakrant buvo imperijos terito
rijos riba, i ties dl ios teri
torijos buvo danai kovojama.
Pretenzijas i srit reik ne
tik ten gyven slavai. XI a. nauj
krikionik valstybi Lenki47

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

jos, Vengrijos ir Kroatijos ka

raliai mgino isikovoti tak
pagonikuose slav kratuose.
Teritorija tarp Elbs ir Oderio ne
kart buvo tapusi karini kon
flikt tarp Vokietijos ir Lenkijos
valdov prieastimi.

mons man, kad 1000 metais bus

pasaulio pabaiga

Pasaulio pabaigos vaizdiniai

buvo labai populiars vis
vidurami istorin laikotarp,
taiau nra joki duomen, kad
999 ir 1000 met sandroje
bt kilusi iskirtin panika.
Vis pirma daug labiau tinkamu
laiku pasaulio pabaigai buvo lai
komi tkstantieji metai nuo Kris
taus mirties (o ne nuo gimimo).
Antra, met skaiiavimas nuo
Kristaus gimimo dar nebuvo taip
plaiai inomas, o daugelis tau
t ivis neturjo kalendoriaus,
pagal kur bt galj nustatyti
tam tikr numatomos pasaulio
pabaigos dat.

Anksiau mons buvo maesnio gio ir

mirdavo jaunesni

Kilmingj, kuriems netek

davo badauti, kno mas buvo
panai kaip ir ms. Pavyzdiui,
kai kurie popieiai sulauk ir de
vyniasdeimties met, nes jiems
nereikdavo dirbti sunkaus fizi
nio darbo. Beveik visada alkani
ir sunkiai dirbantys valstieiai
buvo vidutinikai 15 cm emesni
u turtinguosius. J ami sun
ku tiksliai vertinti, mat trum
p t met vidutin gyvenimo
trukm (ji buvo tik apie 30 met)
lm didiulis vaik mirtingu
mas. Moterys taip pat mirdavo
anksiau, nes jas sekino ne tik
sunks ems kio darbai, bet ir
labai dani ntumai.

A p ie g e le in
m e r g e l " ir
n e k a lty b s d ir u s

Kankinimai bdingi tik viduramiams

Iki XII a. vidurio mirties baus48

ms ir kankinimai buvo ne
prasti vidurio Europoje. U
nusikaltimus paprastai bdavo
baudiama didiulmis pinigin
mis baudomis, o painesni teiss
klausimai danai bdavo aiki
nami Dievo sprendimu. Vis dlto
pasirod, kad Dievas i tikrj
nubaudia ne visada, o pinigins
baudos nesustabdo nusikals
tamumo. Todl pradta taikyti
bauginanias bausmes bei ne
malonius (t. y. skausmingus)
apklausos metodus. Vis dlto
kankinant nebuvo leidiama ta
riamojo smarkiau sualoti, todl
tie, kurie tardym itverdavo neprisipain, bdavo paleidiami.

Egzistavo pirmosios nakties teis

* emvaldio teis praleisti pir

mj nakt su savo pavaldini
nuotakomis (ius primae noctae)
viena populiariausi legend
apie tamsiuosius viduramius.
Nra n menkiausio rodymo,
kad tokia teis kada nors bt
egzistavusi. Savaime supranta
ma, priklausom moter sek
sualinis inaudojimas buvo gijs

milinik mast, taiau insti

tucionalizuot teis santuoki
n neitikimyb, turint omeny
griet banytin moral lytini
santyki klausimais, bt sun
ku sivaizduoti. Legenda apie pir
mosios nakties teis tikriausiai
buvo sukurta siekiant pakurstyti
prieikum aristokratams. Mo
carto operos Figaro vedybos
tema buvo sukurta netrukus po
Pranczijos revoliucijos.

Henrikas ir Kunigunda gyveno skaisiai

Tai, kad imperatorius Henrikas

II (973-1024) buvo paskelbtas
ventuoju, yra gana keista. Nors
jis buvo pamaldus, taiau kar
tu ir pragmatikas. Jis atm i
Banyios perteklines pajamas
ir paiurpino amininkus suda
rydamas pakt su pagoni slav
gentimis bei kartu su jomis sto
js kar prie krikionis lenk
karalius. 1146 m. Henrikas II
buvo paskelbtas ventuoju. Pa
grindinis tokio ingsnio motyvas
buvo sitikinimas, kad imperato
rius su savo mona Kunigunda
(980-1033) vis gyvenim gyven
49

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

skaisiai. I ties po septyneri

santuokos met Henrikas II pa
sak, kad jauiasi prarads vilt
susilaukti palikuoni. Kunigundos gyvenimas taip pat nepasiy
mjo kain kokiomis dorybmis.
Be to, ji buvo bendravald savo
vyro patarja.

Gelein mergel" buvo mirties bausms

vykdymo instrumentas

Tai svarbiausia kiekvienos

kankinim kameros priemon.
Nusikaltliui, apsiaustam gelei
ne mergele, kn bdavo ltai
smeigiamos vinys. i priemon
buvo sukonstruota tik XIX a.
Btent tada geleinei mergelei
buvo iauginti mirt neantys
spygliai. Viduramiais gelein
mergel naudota tik kaip gdos
apsiaustas, kur spraustas nu
teistasis bdavo atiduodamas
miniai vieai eidinti.

Venecij vald doai

Venecijos doas buvo tik Ryt

Romos imperatoriaus vietinin
kas. Nuo IX a. doai stengsi i
50

sikovoti politin savarankikum.

Iki XII a. pirmosios puss jiems
pavyko ilaikyti didiulius galio
jimus, taiau tada Orseol eima
paband siekti, kad doo tarnyba
tapt paveldima. Po io bandymo
buvo suformuota Didioji Tary
ba, o jos prezidiumu tapo sinjorija (signoria). Btent i instancija
perm aukiausi miesto kon
trol, o doams liko tik marione
i vaidmuo.

Markas Polas buvo Kinijoje

Taip tvirtino jis pats, taiau

iki iol tiksliai neinom, ar juo
galima tikti. Marko Polo (12541324) pasakojimuose per menkai
atskleidiamas Kinijos koloritas,
todl spjama, kad jis nukelia
vo tik iki Karakorumo, senosios
Mongolijos chano Kublajaus
(1215-1294) sostins. Anuomet
Kublajus vald ir Kinij, todl
Mongolijoje galima buvo nesun
kiai gauti informacijos apie i
al. Kai kurie tyrintojai laikosi
nuomons, kad Markas Polas
nukeliavo tik iki Konstantinopo
lio.

A p ie r it e r iu s i r
r a u d o n b a r z d iu s

Pilys ir riteri turnyrai bdingi

viduramiams

Riteri turnyrus pradta orga

nizuoti tik vlyvaisiais viduram
iais. Vlyvaisiais viduramiais
(madaug nuo 1250 m.) ritery s t
tapo nebe tokia reikminga. Ri
teri kovos virto liaudies links
minimo priemone. Daugelis kit
dalyk, kurie dabar laikomi vi
durami atributais, pavyzdiui,
riteri ginkluot, tvirtintos pilys
su pakeliamaisiais tiltais ir pre
kybinink pilni miestai, i tikr
j atsirado tik XII a.

Pravard Barbarosa liudija ypating

valdovo populiarum
i ! Pravard Barbarosa* impera

torius Frydrichas I (1122-1190)

gavo Italijoje. Deja, ia jis tikrai
nebuvo mgstamas. Jo pirm
takai buvo prarad daugyb
karalik privilegij, todl iam
Vokietijos monarchui labai trko

pinig. Finansin sprag turjo

ulopyti i turting Lombardijos
miest surinkti mokesiai. Deja,
miestai nirtingai prieinosi. Nuo
1154 iki 1177 m. Barbarosa
penkis kartus ygiavo Italij.
ie karai pasiymjo nepapra
stu iaurumu ir didiuliais nuo
stoliais abiem alims. Vokietijoje
Barbarosai seksi kur kas ge
riau. ia jis i ties buvo popu
liarus.
* It. barbarossa reikia raudona barzda.
Vert.

Kryiuoiai buvo riteriai

Pirmj kryiaus yg
1096 m., be prancz ir normand riteri, trauk ir dvi el
get kariuomens. Viena buvo
i piet Pranczijos, o kita i
Reinlando ir Flandrijos. Abu re
gionus neseniai buvo nualins
badas. Keliaudami Palestin
kryininkai pakeliui apipl
daugyb Reino pakrantse bei
piet Vokietijoje sikrusi
miest ir iud juose gyvenu
sius ydus. ventosios ems
elgetos nepasiek. Turkai juos
51

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

pam nelaisv ir pardav

vergij.

Riteriais galjo bti tik aristokratai

Baudiauninkai taip pat galjo

tapti riteriais. Atliks ypating
paslaug kunigaikiui bau
diauninkas galdavo bti pa
auktintas ir tapti vadinamuoju
menestreliu*, labai turtingu ir
takingu mogumi. Vlyvj vi
durami pradioje menestreliai
ir i aristokratijos kil riteriai
susiliejo vien visuomens
sluoksn. Tik nuo 1200 m. ri
teri luom buvo udrausta pri
imti paalaiius. riterius galjo
bti ventinti tik tie, kurie gim
riteriais.
* Lot. ministerialis reikia patarnautojas.
Vert.

yd pogromai kilo dl to, kad krikionims

buvo udrausta imti palkanas u
paskolintus pinigus

Draudimas imti palkanas

buvo paskelbtas tik 1179 ir 1215
m., todl jis negaljo bti gerokai
anksiau prasidjusi yd po

grom prieastis. Tiesa ta, kad

draudimas kiek paatrino jau
ir taip tempt situacij, taiau
tikrai neiprovokavo prieikumo
ydams vidurami visuomenje,
tampa tarp krikioni ir yd
buvo tik alutinis Vakar kon
frontacijos su Islamo pasauliu
reikinys. Krikionys ydus lai
k musulmon sjungininkais,
nes jie turjo teis laisvai keliauti
po islamo alis. Pirmuosius po
gromus 1096 m. vykd Pirmaja
me kryiaus ygyje dalyvavusios
elget kariuomens, suformuo
tos popieiaus iniciatyva, sie
kiant ivaduoti Jeruzal i be
dievi musulmon.

Frydrichas II buvo tolerantikas religijos

klausimais

Frydrichas II (1194-1250) buvo

laisvamanis, todl pats asme
nikai joki bd su kitatikiais
neturjo. Pavyzdiui, jo asmens
sargybiniai buvo musulmonai.
Be to, imperatorius udraud
kaltinti ydus ritualinmis krik
ioni vaik udynmis, nes
kruvinos aukos buvo visikai ne

suderinamos su yd aukojimo
suvokimu. Deja, Frydricho II pa
valdiniai dar ilgai nepais jo rei
kalavim. 1224 m. imperatorius
ileido edikt, kuriuo erezija pri
lyginama Jo Didenybs eidimui
ir u j gresia mirties bausm.

A p ie H e n r ik i r H a n z

Liubekas buvo Hanzos lopys

Hanzos sjunga susikr i

Vokietijos pirkli draugij, si
krusi usienio prekybos mies
tuose. Pirmoji inoma draugija
buvo steigta Londone 1157 m.
Draugij krimsi skatino Hen
rikas Litas (Heinrich der Lowe).
Pavyzdiui, jis Gotlando pir
kliams suteik ypating privilegi
j Saksonijoje, todl Saksonijos
pirkliams buvo leista Gotlande
kurti savo kolonij, kurioje ga
liojo savi statymai. Panaiai si
kr daugyb Hanzos nausdij,
pavyzdiui, garsioji Brygge Ber
gene. Vis dlto lemiam postm
Hanzos ikilimui dav Liubeko

atstatymas 1159 m., vykdytas

Henriko nurodymu.

Visi Hanzos miestai sikr prie jros

Hanza buvo vairi prekybos

miest susivienijimas. Tik 1356
m. buvo oficialiai kurta sjunga,
kuriai vadovavo Liubekas. Vis
dlto griet statym ir tiksliai
apibrt narysts reikalavim
nebuvo. Per vis Hanzos egzista
vim sjungos nariai buvo 200
miest, taiau tvirt branduol
sudar apie 70 nari. Be Baltijos
ir iaurs jros uostamiesi,
Hanzos nariai buvo Reino pa
krani ir Flamandijos prekybi
niai miestai.

Vokietijai vykdant Ryt kolonizacij buvo

ivaryti slavai

Markgrafai, vald slav teri

torijas Vokietijos imperijos pa
kratyje, buvo visikai nesuinte
resuoti k nors i j ivaryti. I
ties ias sritis buvo ketinama
sisavinti ir pasiekti ekonomin
suklestjim. Dl to Henrikas
Litas, Albrechtas Lokys (Al53

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

brecht der Bar, 1100-1170) ir

Konradas fon Vetinas (Konrad
von Wettin, 1088-1157) siek
tarp Elbs ir Oderio apgyvendinti
vokieius naujakurius. Atvyk
liai gavo emi, kurios anksiau
niekada nebuvo dirbamos. Prie
varta apkriktyti slavus siek
tik Henrikas Litas. Vis dlto tai
turjo teigiam pasekmi, nes
Holteine ir Meklenburge grei
iau susidar homogenin visuo
men.

Vokiei ordinas eng slavus

Nuo Vokiei ordino labiausiai

nukentjo baltai. Lenkijos ku
nigaiktis Konradas Mazovietis
(1187-1247) papra Ordino pa
galbos kovojant su balt tauta
prsais. Ordino riteriai ukariavo
prs teritorijas, pakriktijo gy
ventojus ir kr puikiai orga
nizuot, taiau nelanksi vals
tyb. Pradjus lietuvi krikto
misijas kilo karas su naujja
Lenkijos ir Lietuvos karalyste,
kuriam pasibaigus Ordino rite
riai buvo priversti atiduoti Len
kijai Vakar Prsij. Tuo labai
54

diaugsi ne tik paprasta liaudis,

bet ir kaim diduomen ir mies
tieiai.

A p ie H a b s b u r g u s ir
im t a m e t k a r

Vidurio Europos gyventoj skaii

labiausiai sumaino maro epidemijos

Dar labiau giltin siautjo per

Trisdeimties met kar. Per di
dij maro epidemij nuo 1347
iki 1352 m. imir madaug
tredalis Europos gyventoj. Per
Trisdeimties met kar miri
buvo dar daugiau. Tik nedau
gelis uvo dl tiesiogini karo
veiksm. Likusieji mir i bado,
dl epidemij, uvo landsknecht antpuoli metu.

imtametis karas truko imt met

I ties is karinis konflik

tas tarp Pranczijos ir Anglijos
truko 114 met. Jis kilo 1339
m. Karo pretekstu tapo Anglijos
karaliaus Edvardo III pretenzija

 Pranczijos sost. Jis norjo

gauti i karn, nes buvo mi
rusio bevaikio Pranczijos ka
raliaus Karolio IV snnas. Tuo
tarpu pranczai buvo isirink
Karolio pusbrol Pilyp Valua
(1293-1350). Karas baigsi 1453
m. Anglija buvo priversta ne tik
atsisakyti pretenzij Pranc
zijos sost, bet ir prarado anks
iau valdytas Pranczijos terito
rijas, iskyrus Kal.

Riteriai buvo stipriausia kariuomens dalis

Pranczai per pirmuosius

imtameio karo mius tur
jo prog sitikinti, kad sunkiais
arvais apsireng riteriai gali
bti visikai bejgiai. Krsi m
yje 1346 m. ir Puatj myje
1356 m. skaiiumi kur kas ma
esn, taiau lankais ir strlmis
ginkluota angl kariuomen vi
sikai sutriukino senamadikus
riterius. Pranczijos karalius
Karolis V (1338-1380) paneig
nuo seno gyvavus sitikinim,
kad tik riteri kova gali bti gar
binga.

ana d'Ark buvo neturtingo piemens dukt

Kana Dark (Jeanne dArc,

1412-1431) uaugo maoje pily
je. Ji buvo pasiturinio emval
dio dukt. Jos tvas kartu buvo
ir Donremi burmistras. Donremi
buvo Lotaringijoje, todl danai
teigiama, kad ana dArk buvo
ne prancz. I ties Donremi
kaimas buvo pranczikoje, o
ne vokikoje Lotaringijos dalyje.
Be to, Donremi gyventojai buvo
prisiek dofino alininkai, todl
kaim danai ugridavo angl
kariuomens daliniai.

A p ie s a n t u o k
p o l it ik i r t ik j im o
k riz e s

Habsburgai didiul gali gijo sumaniai

vykdydami santuok politik

Tai labai plaiai paplits klai

dingas sitikinimas. Grafo Ru
dolfo IV (1339-1365) nurodymu
buvo paruotas visas dokument
rinkinys, kuriame teigiama, kad
55

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Frydrichas Barbarosa Austrij

ne tik pakls iki erchercogysts,
bet ir suteiks privilegij, kuri
galjo turti tik kurfiurstijos. I
ties Barbarosos laikais kur
fiurstijos dar net neegzistavo.
Rudolfo uovis Karolis IV (1316
1378) perprato apgaul. Vis dlto
1442 m. imperatoriaus karn
gavo Habsburg dinastijos atsto
vas Frydrichas III (1415-1493).
Jis nedelsdamas paskelb klas
tot tikru dokumentu ir isau
gojo Austrijai tariamai suteiktas
privilegijas.

Knyg spausdinimo pres irado

Johanas Gutenbergas

Ja u vlyvaisiais viduramiais
vienuoliai nebedjo milinik
pastang knyg kopijavim.
Jos buvo perrainjamos kuo
greiiau ir kuo pigiau. Anuomet
jau buvo ileistos ir pirmosios
spausdintos knygos. Vis dl
to taikyti naujj technologij
vertjo tik tais atvejais, kai rei
kdavo dauginti paklausiausias
knygas, mat itisus knygos
puslapius tekdavo ipjaustyti
56

i medio. Johanui Gutenbergui (Johannes Gutenberg, apie

1400-1468) priskiriama spaus
dinimo preso su renkamaisiais
spaudmenimis iradjo lov.
Btent nuo jo iradimo pradtos
leisti masiniam pardavimui skir
tos knygos ir broiros. Vis dlto
knyg spausdinimo idja egzista
vo ir anksiau.

Habsburg santuokos buvo laimingos

Tegu kiti kariauja, o tu, lai

mingoji Austrija, tuokis. Taip
skambjo neoficialus Habsbur
g rinkiminis kis. Manoma,
kad Maksimilianas I Habsburgas (1459-1519) ir jo mona
Marija Burgund (1457-1482)
buvo labai laiminga pora, taiau
j vedybos iprovokavo nepa
liaujamus karus su Pranczija.
Maksimiliano snus Pilypas Gra
usis (1478-1505) nebuvo toks
laimingas su sunkia neuroze
sirgusi Ispanijos princese Jo
han (1479-1555). i santuoka
lm imperijos, kurioje niekada
nenusileidia saul, atsiradim.
Valstyb iki pat mirties vald

Pilypo Graiojo ir princess Johanos snus Karolis V (15001558). Mirus monarchui, imperi
ja suskilo dvi dalis.

Liuteris savo 95 tezes prikal prie

Vitenbergo pilies dur

Visi pasakojimai apie vy

k yra labai prietaringi. Be to,
dauguma j atsirado tik po Liu
terio mirties. Martinas Liuteris
(Martin Luther, 1483-1546) pats
tvirtino, kad 1517 m. spalio 31
d. savo tezes jis pirmiausiai nu
siunts Magdeburgo arkivysku
pui ir Saksonijos kurfiurstui,
kad ie galt pareikti apie jas
savo nuomon. Tik tada jis pa
teiks tezes plaiajai visuome
nei. Be to, jis neketino radikaliai
keisti nuodmi atleidimo siste
mos, o tik norjo paalinti giliai
siaknijusi blogyb atleidi
m ne u nusidjlio atgail, o
u banyiai skirtus pinigus.

Liuteris pasak A stoviu ia ir kitaip

negaliu"

1521 m. Vormso reichstage

Liuteris pasak neatauksis

savo pasisakym, nebent juos
paneigt ventasis Ratas. Dl
to a negaliu ir nenoriu ko nors
ataukti, nes yra sunku, nepa
tartina ir pavojinga veikti prie
sin. Tepadeda man Dievas.
Amen.

A p ie V a ls tie i k a r i r
r a g a n m e d io k l

Valstiei kar sukurst reformacija

Net jeigu valstiei nebt

veikusios naujosios reformacijos
idjos, jiems tikrai nebt pri
trk dvasinio paskato ir ryto
sukilti. Vokietijos liaudies ir
valstiei sukilim pasitaikydavo
nuo XIV a. Juos iprovokuodavo
badmeiai, maras arba teisins
padties pablogjimas. Taiau
1525 m. valstiei karas buvo
pats didiausias sukilimas. Re
formacija paskatino sukillius
pirm kart savo reikalavimus
pagrsti religiniais ir intelekti
niais teiginiais.
57

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Valstiei karas buvo varguomens

sukilimas
M Sukilimui

vadovavo turtingi
kininkai ir bendruomeni pir
mininkai. XV a. daugelyje Vokie
tijos viet pablogjo baudiavos
slygos. Panaikinus senuosius
vidurami statymus baudiau
ninkams buvo ikeltos sunkes
ns uduotys ir didesni reikalavi
mai, o valstiei priklausomyb
sustiprinta naudojant prievart.
Dl to maitauti pradjo ne pa
tys neturtingiausieji, o tie, kurie
baiminosi vien dien tapti ne
turtingi ir visikai priklausomi.

Valstiei kariuomen padar daugyb

piktadarybi

inomos tik vienerios didiuls

skerdyns. Jos vyko 1525 m.
Velyk sekmadien Viurtembergo
apylinkse, Veinsbergo mieste.
Nors valstiei kariuomen u
m daugyb pili, vienuolyn
ir miest, juos ipl ir iki pa
mat sudegino, gyventoj su
killiai paprastai pasigaildavo.
Pavyzdiui, turtingas moteris jie
tik versdavo melti karves. Kai
58

kurie miestai palaik valstieius.

Taiau malinant sukilim buvo
iudyta 100 tkst. valstiei,
iprievartauta daugyb moter ir
net umuta nemaai vaik.

Ragan persekiojimas buvo tamsij

vidurami reikinys

Raganos buvo persekiojamos

ankstyvaisiais naujaisiais am
iais. Pirmasis inomas raganos
teismo procesas vyko 1419 m.
Liucernoje. Tikroji ragan me
diokl sigaljo 1590-1630 m.
Vokietijoje paskutin mirties
bausm u raganavim vykdyta
1775 m., o paskutin Europoje
dar po septyneri met vei
carijoje. I viso apkaltinus raga
navimu nuudyta apie 300 tkst.
-500 tkst. moni.

Ragan mediokls aknys yra

katalik religijoje

Ragan mediokl iprovokavo

liaudyje gldjs pagonikas pa
saulio suvokimas. Katalik ba
nyia apie burtus ir raganavim
ilgai n neusimin, nes Bany

ia grietai draud tikti ragano

mis. Karoling laikais u raga
navim buvo numatyta mirties
bausm, o viduramiais u nu
sikaltim buvo skiriami vieneri
metai atgailos. Kai XI a. Freizinge
liaudis sudegino tris raganomis
apauktas moteris, Banyia jas
paskelb kankinmis.

Ragan mediokl nuo pat pradi buvo

nukreipta prie moteris

I Ragan persekiojimas isirutu

liojo i eretik persekiojimo. Nors
erezij skleidianius asmenis,
kurie per apklausas neatsiad
davo savo odi, Banyia laik
paprasiausiais klaidatikiais,
kai kurie pavieniai inkvizitoriai,
pavyzdiui, Konradas Marburgietis (Konrad von Marburg, apie
1180-1233), buvo sitikin, kad
jiems pavyko aptikti slapto satanist mokymo pdsakus. XIV a.
Pranczijos karalius Pilypas Gra
usis (1286-1314) pasinaudojo
Inkvizicija, kad sunaikint tur
ting tamplieri ordin. Kadan
gi dievobaimingieji tamplieriai
klaidatikysts neskleid, karalius

apkaltino juos organizavus vel

nik smoksl. Buvo tvirtina
ma, kad tamplieri smokslas
yra ypa pavojingas, nes iori
kai ie satanizmo pasekjai at
rodo es labai pamalds. Knyga
Ragan kjis, kurioje sataniz
mas pragaitingai susiejamas su
moterimis ir lytiniais santykiais,
buvo ileista tik 1487 m.

Ragan kj" para Jakobas prengeris ir

Henrikas Institoris

l Beveik prie eis imtus met

su Jakobu prengeriu (Jakob
Sprenger, 1435-1495) buvo pa
sielgta labai neteisingai. Nau
jausi tyrimai liudija, kad vien
bjauriausi literatros krini
Ragan kj para Henrikas
Krameris (apie 1430-1505), va
dinamas Institoriu (Heinrich
Institoris). Dl fanatikai nusi
teikusio dominikono krinio kilo
gin net ir ordino viduje, todl
Henrikas Institoris paskelb savo
gerbiam brol Jakob prenger
esant bendraautori.

59

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

A p ie T r is d e im tie s
m e t k a r i r n a u j
p a s a u l i r

Trisdeimties met karas prasidjo

Prahos defenestracija

Savaime suprantama, impera

toriui Ferdinandui (1578-1637)
nepatiko, kad abu jo vietininkai
1619 m. buvo imesti pro pilies
lang ir tik per stebukl liko
gyvi, nes Prahos pilies papd
buvo iklota atmatomis. Vis
dlto kur kas didesn reakcij
sukl Bohemijos auktuomen,
kuri imperatori paskelb at
statydintu dl negailestingos ir
statymams prietaraujanios
antikatalikikos politikos. Pfalco
kurfiurstas Frydrichas V (15961632) buvo irinktas naujuoju
Bohemijos karaliumi.

vedai buvo ypa iaurs

Trisdeimties met karo lai

kotarpiu beveik vis taut ka
riuomens elgsi negailestingai
60

ir iauriai. Kad galt igyventi,

praygiuodami kareiviai pl
davo ne tik prieinink, bet ir
sjunginink kratus. Karvedys
Valenteinas (1583-1634) bad
panaudojo taktiniams tikslams.
Jis leido kareiviams apiplti
savo al, kad prie kariuomen
nerast maisto. Didiausia Tris
deimties met karo piktadaryb
buvo Magdeburgo sugriovimas.
Karvedio Tilio (Tilly, 1559-1634)
daliniai sudegino miest ir iu
d beveik visus jo gyventojus.

Kopernikas tyljo, nes bijojo Banyios

kvptas antikos laik astro

nomo Aristarcho Samieio (apie
310-230 m. pr. Kr.) rat apie
heliocentrin pasaulvaizd,
Varms mokslininkas ir kanau
ninkas Mikalojus Kopernikas
(Mikolai Kopernik, 1473-1573)
sitikino, kad em tikrai sukasi
aplink Saul. Vis dlto jis nei
drso paskelbti io atradimo, nes
bijojo bti koleg ijuoktas ir
nuvilptas nuo scenos. Vis dlto
reikalas ikilo vieum. Btent
vienas i kardinol paskatino

Kopernik 1543 m. paskelbti

savo teorij.

A p ie K o lu m b i r
in d n u s

Galiljas Galiljus buvo kalinamas ir

kankinamas

1992 m. popieius Jonas Pau

lius II (1920-2005) reabilitavo
Galilj Galilj (Galileo Galilei,
1564-1642). Taip buvo ubaigtas
imtmeius truks ir simbolin
prasm gijs konfliktas. Vis dl
to iam ital mokslininkui teko
iksti kur kas maiau, negu
danai tvirtinama. Banyia i
pradi netgi rm Galilj.
inkvizicijos teism jis buvo i
kviestas tik tada, kai 1633 m.
pats paskelb klaidingomis visas
naujsias pasaulvaizdio teori
jas. Galiljus nebuvo nei kalina
mas, nei kankinamas veriant
atsiadti savo teigini. Grei
iausiai jis kartais painiojamas
su Dordanu Brunu (Giordano
Bruno, 1548-1600 m.), kuris 33
metais anksiau buvo paskelbtas
eretiku ir sudegintas. Galiljui
buvo paskirtas tik nam aretas.
Jam netgi buvo leista toliau at
likti privaius tyrimus.

Kolumbo amininkai vis dar tikjo, kad

em yra plokia

XV amiuje n vienas bent kiek

prasilavins mogus ir n vienas
jrininkas neman, kad em
yra plokia. Kristupo Kolum
bo (Cristobal Colon, Cristoforo
Colombo, Cristovao Colombo,
1451-1506) planai pasiekti Indi
j plaukiant vakarus i pradi
buvo ignoruojami dl visai kit
prieasi. Anuomet Portugalijos
karaliaus (jis buvo vyriausias
Henriko Jreivio snnas) pa
tarjai gana realiai sivaizdavo
ems rutulio apimt (40 tkst.
km), taiau Kolumbas man, kad
ji yra tik apie 28 tkst. km. Be
to, karaliui nepatiko jo viei pa
sisakymai ir finansiniai reikala
vimai.

Kolumbas pastat kiauin ant smaigalio

1421 m. architektas Filipas

Bruneleskis (Filippo Brunelles61

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

chi, 1377-1446) pristat labai

drs Florencijos katedros ku
polo projekt. Jo prieininkai
man, kad is planas negyven
dinamas. Jie laiksi nuomons,
es Bruneleskio projektas prime
na bandym pastatyti kiauin
ant smaigalio. Tada architektas
pam kiauin, iek tiek dau
jo smaigal ir pastat vertikaliai
ant stalo. Jis tvirtino, kad ly
giai taip pat galima pastatyti ir
katedros kupol. Viskas es pa
prasta, kai inomas sprendimas.
Tiksliai neinoma, tikras is pa
sakojimas ar tra anekdotas. Vis
dlto Bruneleskio poelgis vliau
buvo priskirtas Kolumbui.

Pirmieji imigrantai Amerik atkeliavo

laivu M a y flo w e r

Kai laivo Mayflower keleiviai

1620 m. pasiek dabartins
Masasetso valstijos krant,
iaurs Amerikoje jau buvo ke
lios angl nausdijos. Seniau
sia gyvenviet Deimstaunas
Virdinijos valstijoje. ia sikr
lygiai 100 brit imigrant, 1606
m. Amerik pasiekusi laivais
62

Discovery, Godspeed ir Susan

Constant. Vliau kolonija nuolat
augo. 1620 m. Virdinij atvyko
pirmosios moterys.

Skalpavimas yra tipikas indn paprotys

I Savo prie skalpus rinko Anti

kos laikais gyven skitai. Taip pat
elgsi ir Naujosios Gvinjos galv
mediotojai. Laukiniuose Vaka
ruose iaurus trofj rinkimo
paprotys buvo paplits tiek tarp
indn, tiek ir tarp baltaodi.
Kai kurie altiniai teigia, kad iki
baltaodi atvykimo indnai i
vis nieko nebuvo girdj apie
skalp lupim. Tai netiesa. Vis
dlto iaurs Amerikoje daugelis
valdios atstov prisidjo prie io
paproio skleidimo mokdami
premijas u indn skalpus, ku
riuos nordami pasipelnyti bal
taodiai lupdavo ir nuo draugi
k geni atstov, moter, vaik
ir net meksikiei galv.

Indn vado Siatlio kalb sukr pats

Siatlis

Sukami genties vadas Siatlis

(1786-1866) 1854 m. sausio m

nes i ties pasak kalb apie
indn emi niokojim. Ji buvo
skirta ne Amerikos prezidentui,
o Vaingtono teritorijos guber
natoriui. Ten buvs urnalistas
pasirpino, kad kalba bt i
versta. Pirm k artj buvo vieai
ispausdinta 1887 m. Vliau
kalba buvo daug kart publikuo
jam a ir kiekvien kart iek tiek
pakeiiama. Dabartinis inomas
variantas, kuriame daug vietos
skiriama ekologijos temai, buvo
uraytas 1970 m. Manoma,
kad garsusis sakinys Kiekviena
ios ems pda mano tautai yra
venta yra autentikas.

Henrikas Jrininkas keliavo jromis

Populiarusis Portugalijos prin

cas Henrikas (1394-1460) n
karto nekeliavo jra. Jis tik su
br jrininkus kelioni specia
listus ir finansavo ekspedicijas
Madeir, Azorus bei aliojo Ky
ulio salas. Nors didij plan
(pavyzdiui, apiplaukti Gerosios
Vilties kyul) gyvendinti nepa
vyko, taiau Henrikas buvo pir

masis monarchas, sistemingai

skatins paiek ekspedicijas.

A p ie k a r a li S a u l i r
m adam Pom padur
Kalinys su geleine kauke i ties egzistavo

Liudviko XIV valdymo laikotar

piu (1638-1715) Pranczijoje i
ties gyveno valstybins svarbos
kalinys, kuris veid nuolat slp
po juoda kauke. Ji buvo paga
minta ne i geleies, o i akso
mo. Buvo vairi gand, taiau
populiariausia versija tvirtino,
kad kaljimo kameroje po kauke
karalius Saul slp savo brol
dvyn, kad is negalt pareikti
pretenzij sost. Kalinys turjo
daugyb lengvat, taiau sargy
biniams buvo sakyta paslaptin
gj asmen nuudyti, jei tik jis
pamgins atskleisti savo tapa
tyb. Jam priirti daniausiai
buvo samdomi usienieiai, ne
mokantys pranczikai. Tiksliai
inoma, kad mogus su kauke
mir 1703 m.
63

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Pranczijos karaliai buvo karnuojami

Dievo Motinos katedroje

Tai tiesa, taiau karnavimo

apeigos vykdavo ne Paryiaus
Dievo Motinos (Notr-Dame de
Paris) katedroje, o vadinamuo
siuose Reimso Dievo namuo
se. Paryiuje buvo karnuotas
tik Napoleonas Bonapartas
(1769-1821) ir Anglijos karalius
Henrikas VI (1421-1471). Be to,
Reimso ir artro banyios u
Paryiaus katedr svarbesns ir
architektros istorijos poiriu.
Pranczijos valdovai buvo laido
jami taip pat ne sostinje, o en
Deni (Saint-Denis) abatijoje.

Madam Pompadur buvo ilaidavimo

manijos apssta intrigant

ana Antuanet Puason (Jean

ne Antoinette Poisson), markiz
de Pompadur (de Pompadour,
1721-1764) tapo pirmja ofi
cialia Pranczijos karaliaus
meilue. Jos taka Liudvikui XV
(1710-1774) buvo milinika net
tada, kai pora jau nebepalaik
intymi santyki. Madam Pom
padur rpinosi meno ir kultros
64

vystymu, ji taip pat patardavo

karaliui politikos klausimais.
Tiek rmuose, tiek ir usienyje
tai kl didiul nepasitenkinim,
todl pasklido daug pikt ap
kalb. Vis dlto istorikai tvirtina,
kad rmuose uimdama privile
gijuot viet madam Pompadur
elgsi itin siningai.

Santuokos pagal kairij rank" buvo

bigamins

Santuoka pagal kairij ran

k, arba morganatine santuoka,
vadinama sjunga, sudaroma su
meilue mirus pirmajai monai.
Morganatines santuokas sudar
daugyb valdov. Tai buvo s
junga, beveik lygiavert pirmajai
santuokai, taiau i jos gim vai
kai turjo teis paveldti tik mo
tinos turt ir titul. Taip valdov
meilus ir j pagimdyti vaikai
gydavo beveik legal status,
taiau titulu neprilygdavo valdo
vo eimos nariams. Nemanoma
patvirtinti gand, kad kai kurie
valdovai, pavyzdiui, Prsijos ku
nigaiktis Frydrichas Vilhelmas
II (1744-1797), sudar morgana-

tines santuokas su meilumis

dar esant gyvoms pirmosioms
monoms.

Liudvikas XIV eng tik pranczus

Jokiu bdu negalima tvirtinti,

kad karalius Saul vis dmes
skyr tik Versalyje vykusioms
rm ceremonijoms ir prancz
tautos inaudojimui. I ties jis
laiksi gana agresyvios usienio
politikos. Ypa smarkiai pran
czai nusiaub Pfalc. Preten
zijas krat Liudvikas XIV
pareik savo svains Lizelots
(1652-1722) vardu, nors i ai
kiai pareik palikim nepre
tenduojanti. 1688 m. Liudviko
nurodymu Pfalcas buvo iauriai
nuniokotas. Kartu pranczai
okupavo ir kelias Reino pro
vincijas. Gal gale i viso grobio
pranczams liko tik Elzasas.

Liudvikas XIV parlamento vadovui pasak

Valstyb tai a"

Manoma, kad karalius Saul

(1638-1715) 1655 m. balandio
13 d. i garsij fraz pasak

Pranczijos parlamento vado

vui, kai is papra atsivelgti
valstybs interesus. Vis dlto
dokumentuose apie i karaliaus
fraz joki duomen nra. Tik
sliai neinoma, ar Liudvikas XIV
i ties pasak iuos odius, ar
tai yra igalvota istorija. Vis dlto
fraz buvo labai taikli, todl labai
ipopuliarjo.

A p ie B r a n d e n b u r g ir
p r s u s
Frydrichas Vilhelmas I daug kariavo

Frydrichas Vilhelmas I (16881740), pramintas sosto feldfe

beliu, nekariavo n karto. Labai
taupus ir pamaldus monarchas
Brandenburg ir Prsij paver
t valdinink ir kareivi alimi.
Jo karalyst tapo geriausiai
ginkluota Europos valstybe. Jis
ypa mgo auktagius vyru
kus, todl paskelb reikalavim,
kad gvardijos kariai bt ne
emesni negu 1,88 m. Jo snus
Frydrichas II (1712-1786) nem65

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

go tvo, taiau vertino jo vykdo

m karins galios politik.

Frydrichas Didysis buvo priverstas stebti,

kaip jo draugui vykdoma mirties bausm

1730 m. Prsijos kronprincas

Frydrichas (1712-1786) ban
d nuo grieto tvo pabgti. Jis
buvo suiuptas ir kalintas Kiustrine*. Jo padjjui Hansui Her
manui fon Katei (Hans Hermann
von Katte, 1704-1730) buvo nu
kirsta galva. Teigiama, kad Fryd
richas buvo priverstas bausms
vykdymo ceremonij stebti pro
kameros lang, taiau nepaisant
tvo sakymo jam pavyko io
komaro ivengti.
* Nuo 1945 m. is miestas priklauso Len
kijai ir vadinamas Kostyne prie Oderio.
Vert.

Frydrichas Didysis daniausiai vilkdavo

uniform ir gyveno labai paprastai

is senojo frico (1712-1786)

paveikslas visikai neatitiko
jaunojo Frydricho proi. Dar
penkiolikmetis jis buvo smarkiai
prasiskolins. Daugiausiai pini
66

g jaunasis valdovas ileido kny

goms, taiau nemaai investavo
ir civilinius drabuius, kuriuos
vilkdavo slapta, mat tvas jam
buvo skyrs oficiali uniform,
kuria Frydrichas bjaurjosi.
Kronprincas net pam kredit,
o vliau ir Austrijos valdios pa
skirt metin pensij.

Brandenburgo markgrafyst 1701 m. tapo

Prsijos karalyste

Brandenburgas ir toliau liko

markgrafyst, taiau jos valdovai
tapo Prsijos karaliais. Hohencolernai nuo 1618 m. buvo Pr
sijos hercogai. Anuomet Prsija
buvo Lenkijos valdioje. Lenkija,
atsidkodama prsams u pa
galb Pirmajame iaurs kare
(1655-1660 m.), suteik pr
sams laisv. Prsijai gavus visi
k laisv Hohencoleri dinastijos
atstovas buvo karnuotas kara
liumi. Jis buvo tik Prsijos, kuri
nepriklaus Vokietijos imperijai,
valdovas. Nuo 1815 m. Vokiei
Sjunga neteko paskutinio ka
raliaus. Vokiei kratus vald
vairs valdovai.

Sansusi malnininkas pasiprieino karaliui

Legenda pasakoja, kad San

susi (Sanssouci) parke stovjs
vjo malnas priklaus usispy
rusiam malnininkui, kuris ka
tegorikai atsisak isikraustyti
net ir u labai didelius pinigus.
Teigiama, kad jis net grasins
Frydrichui Didiajam teismu.
Karaliui tokia malnininko dr
sa es padariusi didiul spd,
todl jis paliks maln ir dar
atleids jo savinink nuo vis
mokesi. I ties traukti mal
n parko gamtovaizd buvo nu
matyta i anksto, o jo savininkas
gavo nauj maln.

Baronas fon Trenks buvo umezgs meils

roman su princese Amelija

Nepaprasta barono Frydricho

fon Trenko gyvenimo istorija

XIX a. buvo tapusi perkamiausia
knyga. Knygos autorius Fryd
richas fon Trenks (Friedrich
von Trenck, 1726-1794) save
vaizdavo kaip nuotyki iekoto
j, Prsijos princess Amelijos
(1723-1787) meilu ir politini
intrig auk. Vliau jis pats i

dalies pripaino, kad susikurtas

paveikslas tikrovs neatitinka.
Kit fakt klaidingum rod
istorikai. I ties Trenks buvo
kalintas dl idavikik santy
ki su vienu i pusbroli. Vis
dlto jo paties versija buvo gra
esn. Tai liudija ir iais laikais
sukurtas filmas*.
* Dvi irdys prie karn, Vokietija, 2003.
Vert.

A p ie M a r ij
A n tu a n e t ir
N a p o le o n

Napoleonas Tilje paemino karalien

Luiz

Nelaimingos Prsijos karalie

ns, Tilje bergdiai maldau
janios pasigailjimo savo aliai,
vaizdas suspaudia ird, taiau
ukariautojas nesuteikia n tru
pinlio malons... I ties vykiai
klostsi visikai kitaip. Graioji
karalien Luiza (1776-1810) pri
klaus toms politinms jgoms,
67

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

kurios 1806 m. siek, kad Prsi

ja kuo greiiau pult Pranczij.
Po triukinamo pralaimjimo
Jnos-Auerteto myje daugelis
man, kad Prsijai atjo galas.
Vis dlto karalius Frydrichas
Vilhelmas III (1770-1840) isi
gelbjo sudalydamas sjung su
caru. is, pasiraydamas Tils
taikos sutart, pasirpino Prsi
jos ilikimu. Tik vliau Tils tai
kos sutarties pasiraymas buvo
pradtas laikyti didiuliu Prsi
jos pralaimjimu.

Marija Antuanet savo pavaldiniams liep

valgyti pyrag

* anas akas Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712-1778) k

rinyje Ipaintis (Confesiones)
pavaizdavo kunigaiktien, kuri
1760 m. savo badaujantiems pa
valdiniams pasak: Sils nont

buvo priskirtas iai monarchei,

nes puikiai derjo prie visuome
ns susikurto jos vaizdio.

Bastilijos turmas tapo Didiosios prancz

revoliucijos pradia

Teigiama, kad 1789 m. lie

pos 14 d. paryieiai turmavo
Bastilij, lidnai pagarsjus
Paryiaus kaljim, ir pradjo
Didij prancz revoliucij. I
ties Bastilija nebuvo tamsus ir
iurpus kaljimas. Ten puikiomis
slygomis ilgai buvo kalinami
nusikalt kilmingi asmenys. Be
to, kaljimas nebuvo uimtas.
Minios bandymas siskverbti vi
dun baigsi neskme. Bastilij
atygiavus kareiviams komen
dantas nedelsdamas pasidav.
Jis buvo nuudytas kartu su ki
tais gulos nariais.

pas depain, quils mangent de la

brioche (Jeigu neturite duonos,

Giljotin sukr daktaras Giljotenas

valgykite mielin pyrag). Ne

tiktina, kad Marija Antuanet
(1755-1793) po keli deimt
mei bt galjusi pakartoti t
pai fraz. Sakinys tikriausiai

Gydytojas ozefas Ignasas Gil

jotenas (Joseph Ignace Guillotin,
1738-1814), bdamas Pranc
zijos nacionalins asambljos
deputatas, 1789 m. spal pa

68

teik pasilym mirties bausm

vykdyti humanikai, naudojant
galv kirtimo main. Krintanio
kirtiklio renginys buvo inomas
dar senovs Persijoje. Viduram
iais panas taisai buvo nau
dojami Vokietijoje, o XVII a.
Anglijoje. Nacionalin asamblja
pritar Giljoteno pasilymui ir
paskatino padirbinti giljotin.
rengim sukonstravo vokiei
amatininkas.

Istorikai iki iol ginijasi, ar Napoleonas

buvo puikus reformatorius, ar
paprasiausias ukariautojas

Dl to ginijosi Napoleono
(1769-1821) amininkai. Uka
riautuose kratuose, pavyzdiui,
Vokietijoje, vieniji laik iauriu
i usienio atsibasiusiu tironu,
o kiti digavo, kad jis pagaliau
pradjo reformas, kurias vietiniai
kunigaikiai vis atmesdavo. Gali
bti, kad visuotin antipatij
Napoleonui sukl kontinentin
Anglijos blokada, Vokietijoje su
klusi ekonomin kriz, ir 1812
m. karo ygis Rusij.

Napoleono ygis Rusij lugo dl alio

Mes pralaimjome iemai, mes

esame klimato aukos, tvirti
no Napoleonas, Rusijoje prara
ds imtus tkstani kareivi.
Tiesa ta, kad pranczai 1812
m. ygiui prastai pasiruo. Na
poleonas buvo numats greitai
vyksiant lemiam m ir visi
kai nesitikjo, kad rusai papras
iausiai trauksis. Rengdamasis
grti jis pasirinko btent t
marrut, kuriuo ygiuodamas
Rusijos gilum taik idegintos
ems taktik. Nenuostabu, kad
imir tkstaniai kari ir krito
tkstaniai irg. Anuometiniai
klimato stebjimo raai liudi
ja, kad oro temperatra nebuvo
labai ema, o Napoleono karei
viams tikrai neteko nepaliauja
mai grumtis su pgomis.

Taut myje prie Leipcigo (Leipcigo

myje) vokieiai kovsi su kitataui
kariuomene

Tiek nacionalsocialistai, tiek

ir iuolaikiniai j bendraminiai
netoli Leipcigo esaniam Taut
mio paminklui nepelnytai su
69

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

teik simbolin reikm. 1813 m.

vykusiame myje vokieiai ko
vsi abiejose pusse. Taut m
yje pranczai, lenkai ir Vokie
tijos Reino valstybi gyventojai
kovojo su austr, rus, ved,
prs ir kai kuri ma vokiei
valstybli koalicija. 91 m auk
io paminklas skirtas 110 tkst.
vairi tautybi aukoms atminti.

A p ie R u s ij i r A m e r ik
Kunigaiktis Potiomkinas nurod statyti
Potiomkino kaimus

Grigorijus Aleksandraviius
Potiomkinas (1739-1791) cariens Jekaterinos (1729-1762)
nurodymu kolonizavo Juodosios
jros pakrant. Jis ten pastaty
dino kelias gyvenvietes ir perkl
nemaai valstiei ir miestiei.
1787 m. po i teritorij keliavo
carien. Maskvoje daugyb kuni
gaikio (jis buvo ir Jekaterinos
meiluis) prieinink skleid pa
skalas, kad per tok trump laik
Potiomkinas galjs pastatyti tik
nam fasadus.
70

Laisvs statula simbolizuoja JAV laisv

Visas 45 metr aukio moters

skulptros pavadinimas yra Vis
pasaul apvieianios Laisvs
statula. Tai Elzaso menininko
Frederiko Ogiusto Bartoldio
(Frdric-Auguste Bartholdi,
1834-1904) darbas. Apskritai jis
simbolizuoja laisv. I pradi
planuota skulptr pastatyti
prie Sueco kanalo, taiau brit
kolonijin valdia nedav suti
kimo, todl Pranczija Miss Li
berty padovanojo JAV. 1924 m.
Laisvs statula tapo amerikiei
nacionaliniu paminklu, o 1984
m. ji buvo traukta Pasaulio
kultros paveldo sra. Vis at
plaukiani laiv keleiviai gali i
tolo pamatyti Niujorko uoste sto
vini milinik moters figr.
Ji tapo vilties simboliu visiems
monms ne tik tiems, kurie
atvyksta ; Jungtines Amerikos
Valstijas.

Union Jack" yra Anglijos vliava

Union Jack yra Jungtins

Didiosios Britanijos ir iaurs
Airijos Karalysts vliava. Angli
jos vliava yra balta su raudonu

kryiumi (ventojo Jurgio kryius

St. George1s Cross). Union
Jack yra Anglijos, kotijos (bal
tas ventojo Andriaus kryius
mlyname fone St. Andreas
Cross) ir Airijos vliavos (rau
donas ventojo Andriaus arba
vento Patriko (St. Patrick) kry
ius baltame fone) junginys.

Anglijos karaliai kil i Anglijos

Dauguma Anglijos dinastij

valdov atvyko i emyno. An
glosaks valdovai kil i iaurs
Vokietijos ir Danijos, Normanai,
Anu-Plantagenet dinastija i
Pranczijos. Nors Tiudor di
nastija ir kilusi i Britanijos sa
los, taiau jos pradininkai buvo
velsieiai. Po Tiudor valdiusi
Stiuart dinastija kilo i kot.
1689 m. sost atsisdo Vilhel
mas III Oranietis-Nasau (16501702), o 1715 metais Braunveigo-Hanoveri dinastija. Kara
lien Viktorija (1819-1901) gal
gale itekjo u Alberto (1819
1861) Saks-Koburgo-Got
dinastijos atstovo. 1917 i siau
binga pavard buvo pakeista
Vindzorus. Nuo 1960 m. kara

likoji eima vadinasi Mauntbatenai Vindzorai, mat karaliens

sutuoktinis Pilypas Mauntbatenas (g. 1921 m.) kils i Danijos
karelikosios eimos.

JAV pilietinis karas kilo dl verg

ilaisvinimo

Svarbiausia JAV pilietinio karo

prieastis skirtingos iaurs
ir Piet ekonomins sistemos.
Pietins valstijos norjo turti
laisv ems kio produkt rin
k, o iaurins reikalavo muit
besivystanios vietins pramons
produkcijai. 1860-1861 m. ie
m pietins valstijos i Sjungos
istojo. Taip pasielgta ne baimi
nantis, jog naujasis prezidentas
Abraomas Linkolnas (Abraham
Lincoln, 1809-1865) udraus
turti verg, o dl to, kad visa jo
politika gyn iauriei intere
sus. Pietins valstijos baiminosi,
kad balsavimas joms atne bevil
tik pralaimjim.

Kinijos imperatoriai buvo kinai

Net ir Kinijai kitados teko pa

tirti svetimali valdi. Nuo
71

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

1261 iki 1368 m. Kinijos impe

ratoriaus karna puosi mon
gol chanai Ju an (Yuan)
dinastija. Nuo 1644 iki 1911 m.
alyje viepatavo mandirai,
atkeliav i Mandirijos, kuri
buvo susikrusi iaur nuo
Kinijos. Paskutinis imperatorius
Pu Ji (Pu Yi, 1906-1967) buvo
kils i mandir Cing dinas
tijos. iais laikais mandirai
gyvena Kinijoje ir yra tautin
mauma.

Kasa buvo tradicin kin vyr ukuosena

1645 m. mandirai ileido

statym, kad visi kin vyrai pri
valo plaukus susipinti kas, o
likusi galvos dal nusiskusti.
Taip juos buvo lengva atskirti
nuo mandir. 1911 m. nu
vertus mandir valdi, vyrai
nusikirpo kasas, nes jos buvo
kitataui priespaudos simbolis.
Vis dlto per 250 m. paprastos
liaudies smon sismelk pasi
didiavimas ia ukuosena.

A p ie b y d e r m e je r i r
m o te r d a rb
Bydermejeris buvo kultrinio ir politinio
gyvenimo stagnacijos laikotarpis

p Bydermejeris buvo gyvenimo

bdas, o ne epocha. 1815-1848
m. bydermejerikai gyveno
daugiausia pasiturinios tar
nautoj eimos. Kiti visuomens
sluoksniai gyveno prierevoliu
cinio politinio nepasitenkinimo
dvasia. Neturtingieji pajuto pir
msias industrializacijos pa
sekmes. Vargan umokest jie
usidirbdavo namuose arba fab
rikuose. 1844 m. vyko Silezijos
audj sukilimas, kur apra*
Gerhartas Hauptmanas (Gerhart
Hauptmann, 1862-1946). Vis
dlto bydermejeris dav vaisi:
ioje terpje atsirado suvokimas
apie santuok i meils ir vaiko
teis turti vaikyst.
* Pjesje Audjai. Vert.

Anksiau moterys nedirbdavo

sitikinimas, kad moterys ne72

gali dirbti, o turi bti ilaiko

mos, susiformavo bydermejerio
laikais. Iki tol moter darbas
buvo savaime suprantam as da
lykas. Jos dirbdavo laukuose,
tvartuose, prie audimo stakli ir
eimos dirbtuvse. Moterys buvo
dar labiau uimtos negu vyrai,
nes joms reikdavo ne tik dirbti,
bet ir auginti vaikus bei usiimti
nam ruoa. Be to, reta moteris
galjo pasakyti savo nuomon.
Tik bydermejerikai gyvenantys
vyrai turjo galimyb leisti mo
noms sdti namuose ir siuvinti
pagalvles. Nedirbanti moteris
anuomet buvo eimos turtingu
mo rodymas.

A p ie O t f o n
B is m a r k ir V ilh e lm u s
Emso depea pakurst vokiei
nacionalizm

Emso depea buvo perduota

informacija apie prancz reika
lavim pasiadti, kad n vienas
vokiei princas niekada nesieks

Ispanijos karnos. Bismarkas

paskelb sutrumpint depeos
tekst, ir Vokietijoje kilo didiulis
pasipiktinimas. Vis dlto Pran
czijoje kilo dar didesns nacio
nalizmo bangos. Jau anksiau
Pranczijos usienio reikal
ministro suaudrinta visuomen
grietai spaud Napoleon III
(1808-1873) paskelbti Vokietijai
kar. Btent tai ir buvo numats
Bismarkas.

Bismarkas buvo Vokietijos patriotas

Otui fon Bismarkui (Otto von

Bismarck, 1815-1898) rpjo
tik Prsija. Jis sak, kad jam
nebdinga ms prsik ir
egoistik politik puoti nutriu
usiu vokiko patriotizmo er
muonliu. Vis dlto Bismarkas
sugebdavo labai sumaniai pa
kurstyti vokiei patriotizm, kai
tai bdavo naudinga jo politikai.
Ilgainiui jam vis sunkiau seksi
susidoroti su paties iprovokuo
tomis vokiei emocijomis.

Vilhelmas I buvo labai ymus valdovas

* Imperatorius Vilhelmas I
73

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

(1797-1888) buvo Bismarko

marionet. Savo spdinga iore
jis puikiai reprezentavo nauj
j imperij, taiau neturjo n
menkiausios politins galios.
Paprastai visus imperatoriaus
bandymus pareikti politin
vali nuslopindavo kancleris,
mat monarcho idjos galjo pa
eisti Bismarko diplomatijos
tinkl. Valdovo kultas, kur su
kr imperatoriaus amininkai,
ypa ankas Vilhelmas II (18591941), sudar ryk kontrast
su realia situacija. Vilhelmas I
buvo garbinamas bei vadinamas
naujuoju Barbarosa, o jo atmini
mas amintas monumentaliuose
paminkluose.

Hohencolernai turjo imperatoriaus karn

Nuo 1871 m. Vokietijos impe

rijoje karnos nebuvo. Buvo pa
gamintas modelis, kiek panaus
senj imperatori karn, ta
iau papuota prsikomis rega
lijomis (pavyzdiui, erelio atvaiz
du) . i karna buvo atvaizduota
tiek imperijos herbe, tiek ir ant
monet. Jos atvaizdu puodavo
74

pastatus. Vis dlto niekada ne

buvo pagaminta karna, kuria
bt buv karnuojami valdovai.

Vokietijos imperija kariuomenei ilaikyti

ileisdavo daugiau negu kitos Europos alys

Vokietijos imperija kariniams

tikslams skirdavo apie 36% biu
deto l. Madaug po toki pat
dal ileisdavo Rusija ir Pran
czija. Karini ilaid srityje
Europoje pirmavo Anglija. iam
tikslui ji skyr beveik 50% biu
deto l. Prieingai nei kitos
Europos valstybs, Vokietijos
imperija prie Pirmojo pasaulinio
karo pradi nekariavo (inoma,
jei neskaiiuosime iauri karo
ygi prie kolonizuotas tautas).
Neaboto vokiei militarizmo
spd sudar garsus imperato
riaus ir jo pavaldini tarkinimas kardais.

Vilhelmas II buvo karingas

Vilhelmas II mgo vangin

ti kardais ir sakyti ugningas
kalbas. Vis dlto kaskart, kai
imperatorius sukeldavo nepasi

tenkinim ir situacija i tikrj

tapdavo grsminga, jis atauk
davo savo politikus ir iekodavo
taikaus sprendimo. Jis siek
deryb net tada, kai iki Pirmojo
pasaulinio karo pradios buvo
likusios vos trys dienos.

A p ie S a ra je v ir
V e rd e n

Franc Ferdinand nuud serbai

Austrijos erchercog Franc

Ferdinand (Franz Ferdinand, g.
1863 m.) 1914 m. birelio 21 d.
nuov Gavrilas Principas (Gavrilo Princip) serb tautybs
Bosnijos gyventojas. Smoksle
dalyvavo dar penki jauni Bosni
jos serbai ir vienas musulmonas.
Ginkl jie gavo Belgrade i vie
no karininko. Nors buvo daug
kalbama apie paslapting serb
grupuot Juodoji ranka, iki
iol nepavyko rodyti, kad prie
smokslo prisidjo kas nors i
serb valdios sluoksni.

Europa slydo" Pirmj pasaulin kar

Tai Didiosios Britanijos prem

jero Deivido Loido Dordo (Da
vid Lloyd George, 1863-1945)
sentencija. Vis dlto dokumentai
liudija kitk. Vokietijos valdia
vert Austrijos valdi pradti
kar prie Serbij, nepaisydama
pavojaus, kad gali sikiti kitos
galingos valstybs. Vokietija blo
kavo kit jg bandymus dertis
ir gal gale paskelb kar Rusijai
ir Pranczijai.

Vokietijos valdia norjo, kad kilt

pasaulinis karas

1961 m. istorikas Fricas Fi

eris (Fritz Fischer, 1908-1999)
ikl tez, kad Vokietija smo
ningai iprovokavo pasaulin
kar. Vis dlto is kaltinimas
yra pernelyg grietas. Remiantis
dokumentais galima tarti, jog
Vokietijos valdia baiminosi, kad
apie 1916 m. Rusija su Pranc
zija gali sustiprti ir paios i
provokuoti kar. Austr ir serb
konfliktas tapo ibandymu, o
Vokietija vadovavosi moto arba
Rusija ivengs karo, arba kariau
sime dabar.
75

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Vokietijos gyventojai troko karo

B Iki 1914 m. liepos 24 d. Vokie

tijos gyventojai n nenutuok,
kas planuojama. Vis dlto alyje
viepatavo baim ir tampa. Kart
kartmis bdavo organizuojami
patriotiniai mitingai, o liepos
28 d. vyko masins antikarins
demonstracijos, kurias mones
sukviet Vokietijos socialdemok
rat partija. Vis dlto tomis die
nomis valdiai pavyko teigti, kad
Vokietija tapo Rusijos agresijos
auka. Tai i tikrj pakeit liau
dies nuotaik. Vis dlto nuotrau
kos, pavyzdiui, karo padties
proklamacijos, liudija, kad di
gavo nedaug vokiei.

Didiausias lyfeno plano trkumas buvo

Belgijos neutraliteto paeidimas

Generalfeldmaralo lyfeno
(Schlieffen, 1833-1913) plane
buvo numatyta prasidjus karui
dviem frontais beveik visas pa
jgas mesti Pranczijos puolim
ir nugalti i al anksiau, nei
Rusija pasiruo kariauti. Tam
76

reikjo pereiti Belgijos teritorij.

Vis dlto Rusija i anksto inojo
apie ilg prieinink rengimsi
ir i atsargumo pradjo mobi
lizacij dar tada, kai karas tik
grs. Kai Rusija 1914 m. liepos
30 d. mobilizavosi, Vokietija
teturjo vienintel karo plan,
kuriame buvo numatytas Pran
czijos upuolimas. Jis pradtas
gyvendinti tik rugpjio 2-j.
Vokietijos valdia pamelavo liau
diai, es Pranczija pati pradjo
agresij ir apmt bombomis
Niurnberg.

Verdeno myje uvo labai daug

Vokietijos kareivi

Verdeno mis buvo tragikas

ne tik vokieiams, bet ir pranc
zams. Per didj vokiei puolim
1916 m. pavasar uvo apie 700
tkst. kareivi. Tarp uvusij
vokiei ir prancz buvo beveik
po lygiai. Daug auk pareikalavo
ir 1914 m. ruden vyk Ipro bei
Langemargo miai, kuriuose
uvo tkstaniai prastai pareng
t savanori. Be to, nereikt
pamirti generolo Liudendorfo

(Ludendorff) baigiamojo puolimo

1918 m. vasar, pareikalavusio
dar milijono Vokietijos kareivi
gyvybi. Per Pirmj pasaulin
kar i viso uvo 8,5 mln. karei
vi ir 1,5 mln. civili.

lis nesuko sau galvos dl teisini

subtilybi: vokieiai visk skan
dino, o britai blokavo vis krovi
ni gabenim.

Vokietijoje prasidj sukilimai lm

kapituliacij

A p ie k a r i r
r e v o liu c ij

Nuskandinusi laiv L u s ita n ia Vokietija

paeid tarptautin teis

Tarptautin teis karo metu

leidia povandeniniams laivams
skandinti prekinius laivus tik
tada, kai visa komanda bna
sulaipinta gelbjimo valteles.
Britai savo prekybinius laivus
vis daugiau apginkluodavo pa
trankomis, todl j nebebuvo
manoma grietai atskirti nuo
karo laiv. Panai situacija buvo
ir per brit jros blokad. Viena
vertus, ji buvo teista, nes bri
tai stabd ginkluots gabenim,
antra vertus, dl blokados civili
gyventoj nepasiekdavo maisto
produktai. Vis dlto n viena a

I ties viskas buvo atvirkiai.

1918 m. rugsjo 29 d. generolas
Liudendorfas (Ludendorff, 18651937) tuo metu buvo iplatins
gerokai pagraint praneim
apie pergal, staiga pareikalavo,
kad Vokietijos valdia nedelsda
ma pradt taikos derybas. Jis
spaud deryb vadov Matij
Ercberger (Matthias Erzberger,
1875-1921) pasirayti visk.
Neramumai Vokietijoje prasid
jo tik gruodio 3-ij Kylyje, kai
karinio jr laivyno vadovybs
sakymu buvo kalinti sukil j
rininkai, pasipriein paskuti
niam miui.

Darbinink ir kareivi tarybos siek kurti

Taryb respublik

Lapkriio neramum laikotar

piu socialdemokrat ir komu
77

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

nist iniciatyva monse ir kari

niuose daliniuose buvo irinktos
darbinink ir kareivi tarybos.
1918 m. gruodio 16 d. jos susi
rinko kongres, kuriame bals
dauguma pasisak prie Taryb
respublikos krim, o balsavo
u parlamentin respublik. Ko
munistins tarybos kongres
neatvyko.

Lybknechtas ir Liuksemburg kovojo prie

sensias reakcingas jgas

Spartako sjunga buvo radikaldemokrat socialist susivie

nijimas, kovojs prie Frydricho
Eberto (Friedrich Ebert, 18711925) vadovaujam laikinj
Vokietijos vyriausyb, kuri buvo
irinkta Berlyno taryb kongrese
1918 m. lapkriio 10 d. Komu
nistai priekaitavo Ebertui, kad
is palaiks sensias politines
jgas, besiprieinusias radika
lioms socialistinms reformoms.
Konfliktas didjo. 1919 m. Spar
tako sukilimui malinti Eberto
vyriausyb pasiunt Reichsver* ir savanori korpus. Roza
Liuksemburg (Rosa Luxemburg)
78

ir Karlas Lybknechtas (Kari

Liebknecht) buvo nuudyti. I
ties Lybknechtas (1871-1919)
tik inscenizavo sukilim, o Liuk
semburg (1870-1919) pasisak
u komunist dalyvavim parla
mento rinkimuose.
* Reichswehr Vokietijos ginkluotosios
pajgos 1919-1935 m. Vert.

Abu pasauliniai karai buvo didiausios XX a.

katastrofos

k Kalbant tik apie auk skaii,

nedert pamirti, kad 19181920 m. siauts ispanikasis
gripas pareikalavo 22 mln. gyvy
bi, t. y. dvigubai daugiau negu
Pirmasis pasaulinis karas. Anuo
met gripu usikrt apie 500
mln. moni. Antrasis pasaulinis
karas pareikalavo 60 mln. auk.
Nors gripas buvo ufiksuotas Is
panijoje, manoma, kad Europ
jis atkeliavo i iaurs Amerikos.
i gripo epidemija buvo baisiau
sia per vis Naujj ami isto
rij.

A p ie V e im a r o
r e s p u b lik ir in f lia c ij

Veimaro respublika buvo kurta Veimare

Filipas eidemanas (Philipp

Scheidemann, 1865-1939) lap
kriio 9 d.* Berlyne paskelb
Veimaro respublik. Vis dlto
po pirmj rinkim statym
leidiamojo organo Nacionalinio
susirinkimo nariai susitiko Vei
mare, nes buvo baiminamasi,
kad Berlyne gali kilti neramum.
Veimaro konstitucija sigaliojo
1919 m. rugpjio 11d.
* 1918 met. Vert.

Prie Vokietij kariavs aljansas ikl

tokius didiulius reikalavimus alai
atlyginti, kad tai sukl infliacij

alos atlyginimo mokesiai Vo

kietijos biudetui tapo didiule
nata. 1923 m. Vokietijai udelsus sumokti mok, Pranczija
okupavo Rro srit. Gyventojai
tai reagavo pasyviu pasiprie

inimu. Vyriausybs nurodymu

buvo spausdinama vis daugiau
banknot, kol gal gale naujasis
kancleris Gustavas trezemanas (Gustav Stresemann, 18781929) paskelb pasiprieinimo
pabaig. Infliacij pavyko su
stabdyti t pai met lapkriio
viduryje vedus nauj pereina
mj valiut.

Sjungininkai sulugd Vokietij

finansikai

I 226 mlrd. auksini marki,

kuri i pradi buvo reikalau
jam a Pirmojo pasaulinio karo
metais padarytai alai atlyginti,
sjungininkai gavo tik 21,3 mlrd.
Be to, infliacijos laikotarpiu u
sienio investuotojai Vokietijoje
prarado kapitalo u 15 mln.
marki. Tai beveik kompensuoja
Vokietijos patirtus nuostolius.
Didiausia problema buvo ta,
kad patys vokieiai buvo ventai
sitikin, jog kar pradjo prie
ininkai.

79

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

A p ie H it le r ir
g r e it k e liu s
Adolfas Hitleris kelerius metus praleido
kaljime

Hitleris (1889-1945) buvo nu

teistas penkerius metus kalti
Ladsberge u dalyvavim 1923
m. perversme, taiau nelaisvje
jis ibuvo vos atuonis mne
sius. Negana to, jis laikotarp
praleido gana patogiai: turjo
teis laisvai vaikioti po vis
kalinimo staigos teritorij, susi
tikinti su kitais bendraminiais
ir kartu ramiai rayti knyg Mein
Kampf(Mano kova). Be to, pra
neimai apie nacionalist organi
zuot perversm ir teismo proce
s Hitlerio vard igarsino visoje
Vokietijoje.

Hitleris atjo valdi surinks absoliui

bals daugum

Nacionalsocialist darbinink
partija surinko 33,1% bals,
todl ji tapo stipriausia frakci
ja. Per 1932 m. rinkimus naciai
80

kelis procentus bals prarado.

Hitleriui atjus valdi 1933 m.
buvo organizuoti dar vieni rinki
mai, taiau net tada jam nepa
vyko usitikrinti absoliuios dau
gumos, nes naciai surinko vos
44,1 % bals. Vis dlto valdia
atiteko nacionalsocialistams.
Visos kitos partijos buvo smar
kiai spaudiamos. Buvo priimtas
sprendimas leisti Hitleriui ketve
rius metus skelbti statymus ne
dalyvaujant Reichstagui.

Treiasis reichas buvo stiprus finansikai

Nacionalsocialist vado
vaujama valstyb buvo finan
suojama i kredit. Pradjus
vykdyti gigantikas statyb ir
ginklavimosi programas, pavyko
veikti masin nedarb ir pa
siekti staig ekonomikos kilim.
Programos buvo finansuojamos
i Reicho banko kredit, todl
eiliniams pilieiams teko stipriai
susiverti dirus. Ilgainiui susi
dar milinikos skolos. Naci
valdia tikjosi jas likviduoti i
nugalt valstybi reparacij
mokesi.

Greitkeli tiesimas buvo Hitlerio idja

Pirmieji greitkeliai jau buvo

nutiesti prie Hitleriui ateinant
valdi. Berlyno AVUS (auto
mobili transporto ir pratyb
magistral) buvo baigta 1921 m.,
Chemnico apvaiuojamasis ke
lias 1929 m., o Kelno-Bonos
greitkelis 1932 m. Valdinink
staliuose jau guljo 10 000 kilo
metr ilgio greitkeli tinklo pla
nai. Hitleriui tereikjo juos pako
reguoti. darb jis naudojo kaip
rimt propagandos priemon.

Hitleris negavo asmenins materialins

naudos

Atjs valdi Hitleris parei

k, kad jis atsisako atlyginimo
u kanclerio pareigas, nes jam
pragyvenimui pakanka pajam,
gaunam u knyg Mein Kampf
(Mano kova). Vis dlto kuklio
jo, i idjos dirbanio kanclerio
vaizdis neatitiko tikrovs. Hitle
ris gaudavo didiul prezidento
alg ir atleido save nuo mokes
i. Be to, fiureris gaudavo pa
jam u kiekvien pato enkl
su jo atvaizdu. Didel dal i

pajam jis panaudojo fiurerio

rezidencijos Oberzalcberge staty
boms. ioje rezidencijoje jis pra
leisdavo itisus mnesius.

Darbininkai Hitlerio laikais gyveno geriau

negu Veimaro respublikos laikotarpiu

Naci sukurta Darbo progra

ma padjo veikti nedarb, taiau
atlyginimai buvo labai mai.
Pavyzdiui, 1933 m. specialyb
turintis darbininkas udirbdavo
net 25 proc. maiau negu 1929
m. Tarnautoj algos, pensijos ir
kinink pajamos taip pat buvo
maesns nei Veimaro respubli
kos laikotarpiu. Be to, dauguma
vyr liko vieninteliai eimos mai
tintojai, nes moterys buvo siste
mingai i darbo rinkos stumia
mos. Vis dlto pavyko sumainti
nedarb, be to, per vis naci
valdymo laikotarp paprastiems
monms n karto nebuvo padi
dinti mokesiai.

81

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

A p ie T r e i j r e ic h ir
G e s ta p

Treij reich kr naciai

Treiasis reichas vokieiams

jau vaidenosi Veimaro respub
likos laikotarpiu. Apie j buvo
danai usimenama filosofi
niuose debatuose. Idja rmsi
Joachimo fon Floreso (Joachim
von Flores, 1130-1202) Moky
mu apie tris karalystes*. J. fon
Floresas aikino, kad pirmoji yra
Senojo Testamento Tvo karalys
t, antroji Naujojo Testamen
to Snaus karalyst, o treioji
ventosios Dvasios iganymo
karalyst. Nacionalsocialist
propaganda pasinaudojo iga
nymo idja ir sutapimu, kai Tre
iasis reichas po viduramikos
vokiei imperijos ir Bismarko
respublikos tapo treija kara
lyste. Vis dlto Treiojo reicho
svoka nebuvo labai smarkiai
propaguojama. Naci valdios
virnms labiau patiko savo
valstyb vadinti tiesiog Reichu.
82

Iki iol tiksliai neinoma, kodl

po 1945 m. naci valstyb pra
dta plaiai vadinti btent Tre
iuoju reichu.
* Vok. Reich karalyst, imperija. Vert.

Naci diktatros laikotarpiu visi buvo

veriami stoti nacionalsocialist
darbinink partij

1933 m. kov vyk rinkimai ir

priemons, kuri valdi atj
naciai msi prie kitaip ms
tanius asmenis, sukl tikr
stojimo partij vaj. Per kelias
savaites nacionalsocialist
gretas siliejo apie 1,6 mln. mo
ni. Dl to gegus 2 d. buvo
duotas nurodymas nauj nari
nebepriimti. Jis galiojo iki pat
1939 m. Iimtys buvo taikomos
tik ypa nusipelniusiems as
menims. Nuo 1937 m. partij
buvo veriami stoti valstybs
tarnautojai.

Gestapas buvo milinika organizacija

Siaub klusi Slaptoji vals

tybs policija turjo apie 32

tkst. bendradarbi ir dar ma

iau oficiali nari. Pavyzdiui,
daug maesns VDR valstybs
saugumo ministerijoje buvo net
91 tkst. oficiali ir beveik 175
tkst. neoficiali darbuotoj. Vis
dlto Gestapas sjo baim, nes
jam visuomeniniais pagrindais
talkino visas pulkas skundik.
Dauguma Gestapo akcij vyk
dyta remiantis privai asmen
parodymais.

Arijai yra viesiaplaukiai

Nacionalsocialist plepalai
apie iauriei pon ras kal
mint, kad arijai yra artimai su
sij su germanais. Vis dlto tai
netiesa. Arijai yra indoeuropiei
kalb eimos pogrupis. Arij
grupei priskiriama pers kalba ir
dauguma Indijos kalb. Vienin
teliai mons, naci Vokietijoje
kalbj arij kalba ir turj vis
teis vadintis arijais, buvo Hitle
rio persekioti igonai.

A p ie a n t is e m it iz m
i r m a s in m o n i
n a ik in im
Antisemitizmas buvo nukreiptas prie visus
semitus

l XIX a. rasistai Artras Gra

fas Gobino (Arthur Graf Gobineau, 1816-1882) ir Hiustonas Stiuartas emberlenas
(Houston Stewart Chamberlain,
1855-1927) pradjo propaguoti
semit rass menkavertikumo
idj. Teorikai jie kalbjo apie
visas semit grupes, pavyzdiui,
arabus ir maltieius. Faktikai
antisemitai nuo pat pradi buvo
nusiteik tik prie yd taut.
Rasistini teorij prireik vien
tam, kad bt svarus pagrindas
naikinti ir krikt primusius
ydus.

Kritolin nakt vyko pogromas

Rus kalbos odis pogrom

reikia spontanik masin i
puol prie tam tikr moni
grup. 1938 m. nakt i lapkriio
83

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

9-osios 10-j SA ir SS dalini

vykdytos akcijos prie yd par
duotuves pogromu vadinti netik
t. Vis dlto u vyk atsakingi
asmenys mgino aikinti, kad
taip alyje isiliejo liaudies pa
sipiktinimas yd verslininkais.
Nuo 1980 m. is vykis vadina
mas Reicho pogromo naktimi.

Naikinti ydus nusprsta Vanzs

konferencijoje

Konkretaus sprendimo iu
dyti yd taut nebuvo. Hitleris
daugyb kart reikalavo pradti
masin naikinim, taiau Nacio
nalsocialist partijos valdios
aparatas pirmiausia pradjo
yd ikeldinim. Apie galuti
n sprendim pradta kalbti
1941 m. spal. Vanzs (Wannsee)
konferencija susirinko 1942 m.
sausio 20 d., kai okupuotose ry
tinse srityse jau buvo iudyta
370 tkst. yd. Konferencijo
je, kuriai vadovavo Reinhardas
Heidrichas (Reinhard Heydrich,
1904-1942) tik buvo aptartos
tolesns veiklos gairs.
84

Masinis yd tautos naikinimas vadinamas

bendrai priimta svoka h o lo k a u s ta s

Holokausto svoka sitvirtino

tik nuo 1979 m., kai buvo pa
rodytas tokio pat pavadinimo
labai sukreiantis JAV televizi
jos serialas. Graik kalba odis
holokaustas reikia Senajame
Testamente minim ugnies auk,
taiau paodinis vertimas skam
bt kas kyla dmuose. JAV is
odis buvo vartojamas ir iki 1979
m., taiau genocido (tautos udy
mo) svoka buvo populiaresn.
ydai savo tautos tragedij vadi
na ne holokaustu, o oa (shoa), t.
y. naikinimu.

Dauguma Vokietijos yd mir

koncentracijos stovyklose

Sistemingas yd naikinimas
prasidjo 1941 m. Iki to laiko
prie taut vykdytos represijos
ir teroras privert daugiau kaip
300 tkst. yd bgti (i viso Vo
kietijoje gyveno apie 560 tkst.
yd). Vis dlto emigruoti galjo
tik tie, kurie turjo pinig ir lei
dim gyventi kitose alyse. Nuo
1939 m. ivykti legaliai nebebuvo

manoma. Okupuot Europos

ali ydai neturjo n menkiau
sios galimybs pabgti. I 6 mln.
nuudyt yd apie 3 mln. suda
r Lenkijos ir Rusijos pilieiai.

Anglai pirmieji sugalvojo koncentracijos

stovyklas ir pastat jas Piet Afrikoje

Iki iol neinoma, kas pradjo

kalinius laikyti koncentracijos
stovyklose. Vis dlto pirmieji
buvo ne vokieiai ir ne Br kare
(1899-1902) kovoj britai. Pa
vyzdiui, JAV kariuomen 1838
m. koncentracijos stovyklas
udar indnus ir tik vliau juos
perkl rezervacijas. Panaios
stovyklos egzistavo ir Kubos karo
(1868-1898) bei Herera karo
(1904-1907) laikotarpiu. Savai
me suprantama, jos tikrai nepri
lygo naci sukurtoms naikinimo
stovykloms.

Karalius Kristijonas X apsaugojo ydus nuo

priverstinio vaigds neiojimo

Tvirtinimas, kad Danijos kara

lius Kristijonas X pagrasino pats
neiosis vaigd, jeigu ydai

bus veriami tai daryti, yra tik

i dalies teisingas. Visa Danijos
valdia okupantams nedvipras
mikai pareik, kad ji nesiims
joki priemoni prie ydus.
Naciai toki padt kent dvejus
metus. 1943 m. atjo sakymas
dl yd deportacijos, taiau
dan tautai pavyko suorganizuo
ti neprecedentin Nakties ir rko
akcij, kurios metu buvo sudary
tos slygos vedij pasitraukti
7000 yd (i viso Danijoje gyve
no apie 7500 yd).

A p ie a ib i k k a r i r
p r a t u r t ji m
aibiko karo strategij sugalvojo vokieiai

1939 m. JAV urnale aibiku

karu buvo pavadintas Vokietijos
karas prie Lenkij. Po to, kai
pavyko taip pat greitai okupuoti
Pranczij, Hitleris sukr mit
apie turim speciali strategij,
padsiani akimirksniu u
kariauti ir kitas alis. I ties
jis pats labai stebjosi savo ka
85

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

riuomens skme Pranczijoje,

kuri, be kita ko, lm ir sjun
ginink klaidos.

Vermachtas retai vykd nusikaltimus

Vermachto kariams taip pat

buvo teigta, kad ryt europie
iai yra menkaveriai mons.
1941 m. generalfeldmaralas
Vilhelmas Keitelis (Wilhelm Kei
tei, 1882-1946) ileido sakym
u kiekvien partizan nuu
dyt Vokietijos kareiv umuti
50-100 civili vietos gyventoj.
Tokios baudiamosios akcijos i
ties vyko. Vermachtas bendra
darbiavo su Saugumo policijos ir
Saugumo tarnybos daliniais, ku
rie taip pat vykdydavo naikinimo
akcijas. Be to, prie Vermachto
nusikaltim priskiriamas 3 mln.
rus karo belaisvi nuudymas,
okupuot ali niokojimas,
maisto produkt blokados bei
Leningrado apsuptis, pareikala
vusi dar milijono auk.

U sakymo nevykdym kareiviai buvo

baudiami mirtimi

Istorikams nepavyko nustatyti

86

fakt, kad nors vienas kareivis,

atsisaks dalyvauti naci vykdo
mose udynse, bt nubaustas
mirtimi arba kalintas koncen
tracijos stovykloje. Grasinim,
spaudimo ir patyi bta i tik
rj. Manoma, kad vyresnyb
nevert paprast kareivi daly
vauti mirties bausmi vykdymo
akcijose, nes baiminosi pavaldi
ni morals pakrikimo. emes
nio rango karikiai danai buvo
smoningai traukiami udymo
akcijas.

Karo metu praturtjo tik aukti vokiei

pareignai
B Antrojo

pasaulinio karo metais

vokieiai sistemingai apiplindavo visas okupuotas alis tiek
Rytuose, tiek ir Vakaruose. Nors
kareiviai beveik u visk sumo
kdavo, taiau vietins valiutos
buvo taip nuvertjusios, kad net
paias geriausias prekes buvo
galima gauti pusveliui. Vien
Pranczijoje i fronto kareiviai
namo siunt milijonus paket
sviesto, msos, kvepal ir pa
puoal. Vis dlto labiausiai pl

ikavo Valstybs kasa. Vokietijos

valdia reikalavo, kad okupuotos
alys kas mnes mokt milijo
nus. Buvo sistemingai realizuo
jam a nuudyt yd nuosavyb,
net drabuiai ir vaik aislai. Be
to, valdia imdavo mokesius u
priverstiniams darbams atvet
moni nuom.

Priverstin darb dirbusiems monms

nebuvo mokamas atlyginimas

mons mokjo atlyginimus,

taiau juos daniausiai pasi
imdavo valstyb. Kartais buvo
vykdomos veidmainikos akcijos,
pavyzdiui, Ryt Europos darbi
nink santaup tvarkymas per
tariamus patiktinius. Vis dlto
monms buvo naudinga samdyti
priverstiniams darbams atvetus
mones, nes jiems skiriamas at
lyginimas buvo gerokai maesnis
u vokieiams darbininkams mo
kamas algas.

A p ie b o m b s ia u b

Vyskupas fon Galenas pasiek, kad bt

atsisakyta eutanazijos

1941 m. rugpjio pradioje

Miunsterio vyskupas Klemensas
Grafas fon Galenas (Clemens
Graf von Galen, 1978-1946) per
skait tris pamokslus, kuriuose
pasisak prie eutanazij. Jie
sukl tok didiul liaudies pa
siprieinim ir neramumus, kad
Hitleris rugpjio 28 d. nurod
sustabdyti eutanazijos progra
m ir panaikino j vykdiusias
inybas. Vis dlto prieglaudose
eutanazijos vykdymas nenutr
ko. Kilus btinybei dl oro atak
evakuoti gyventojus, buvo nai
kinami ne tik psichikos ligoniai,
bet ir seni bei kare sualoti mo
ns. Jie buvo udomi mirtinomis
injekcijomis, tabletmis, marina
mi badu. Decentralizuotos euta
nazijos auk skaiius siek 50
tkst. Oficiali eutanazijos pro
grama, vykdyta 1939-1941 m.,
pareikalavo 70 tkst. auk.
87

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

Antrojo pasaulinio karo metais vyko

varybos, kas greiiau pasigamins atomin
bomb

Amerikieiai stengsi kuo grei

iau pasigaminti atomin bomb,
nes baiminosi, kad Vokietija tai
gali padaryti anksiau u sjun
gininkus. Vis dlto branduolin
skilimo reakcij 1938 m. atrado
Otas Hanas (Otto Hahn). Anuo
met tikros varybos nevyko, nes
vokieiai pernelyg vangiai dar
su atominiu ginklu susijusius
tyrimus. Tik nuo 1942 m. nau
jo konvencinio ginklo krimas
tapo absoliuiu prioritetu. Dabar
istorikai mano, kad vykstant
karui, Vokietijai nepakako l
gamintis atomin bomb, o ame
rikieiai projekt investavo 2
mlrd. doleri ir trauk darb
300 tkst. moni.

Siena tarp Ryt ir Vakar Vokietijos buvo

udaryta labai greitai

Siena tarp dviej vokiei vals

tybi buvo udaryta 1951 m.
Tada Berlynas tapo spraga, pro
kuri Ryt Vokietijos gyventojai
galjo pabgti Vakar Vokietij.
88

1961 m. rugpjio 13 d. buvo

pradta Berlyno sienos statyba.
Iki to laiko i Ryt Vokietijos
Vakar Vokietij persikl 2,7
mln. moni. Iki 1989 m. eg
zistavusi siena buvo apsaugota
mirt neani min juosta,
spygliuota viela ir savaime usiverianiais renginiais.

Maralo planas buvo Vakar Vokietijos

atstatymo programa

JAV usienio reikal minis

tro Dordo Maralo (George
C. Marshall, 1880-1959) plane
buvo numatyta pagalba visai
Europai. Amerikos vyriausyb
siek stabilizuoti padt karo
nuniokotame emyne. SSRS ir
Ryt Europos valstybs taip pat
buvo kvieiamos prisijungti prie
Maralo plano, taiau jos atmet
pasilym, nes veng sitraukti
vakarietik ekonomikos siste
m, kuriai vadovavo JAV. Plane
dalyvavo 15 valstybi. Vokietija
gavo 1,5 mlrd. doleri. Tai buvo
lygiai deimtadalis visos iam
tikslui skirtos sumos. Didiausi
paramos dal gavo Didioji Brita
nija ir Pranczija.

A p ie S p a lio r e v o liu c ij
Bolevikais rusikai vadinami komunistai

Rus kalbos odis boleuik

reikia ireikiantis daugumos
idjas. i svoka atsirado 1903
m. per Antrj Rusijos socialde
mokrat partijos suvaiavim.
ios partijos daugum sudar
Lenino (1870-1924) vadovaujami
komunistai, o maum men
evikai (ireikiantys maumos
idjas). 1912 m. bolevikai pa
alino menevikus i partijos.
Per 1917 m. Spalio revoliucij
bolevikai nuvert ne tik car
(i ties tai buvo padaryta dar
vasario mnes), bet ir laikinj
menevik vyriausyb. Ilgainiui
bolevikais pradta vadinti rusus
komunistus, taiau ie tai laik
eidimu ir 1952 m. oficialiai pa
skelb, kad i svoka nevartotina
komunist partijos nariams api
bdinti.

Spalio revoliucija vyko spalio mnes

Pagal vakarietik kalendori

Spalio revoliucij prasidjo 1917

m. lapkriio 7 d. Anuomet Ru
sijoje dar buvo naudojamas J u
lijaus kalendorius ir pagal j tai
buvo spalio 25 d. Po pusmeio,
1918 m. vasar, valdi perm
revoliucionieriai Rusijoje ved
visoje Europoje naudojam Gri
galiaus kalendori, taiau vyk
dyto perversmo nebepavadino
Lapkriio revoliucija.

Leninas buvo bolevizmo teoretikas, o

Stalinas autokratas

* Bolevikin sistem kr Vla

dimiras Iljiius Uljanovas, vadi
namas Leninu. Jis nusprend,
kad nuvertus car reikia pradti
Spalio revoliucij ir nuversti
laikinj menevik vyriausy
b. Revoliucija peraugo iaur
pilietin kar, kuris truko pen
kerius metus ir pareikalavo dau
gybs civili asmen auk. Nu
kentjo ne tik senasis elitas bei
menevikai, bet ir civiliai Ukrai
nos gyventojai. Prievarta nusavi
nus maisto produktus, Ukrainoje
prasidjo badas. Be to, buvo
kurtos dvi pirmosios mirties
stovyklos. Dar 1891 m. Leninas
89

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

pasisak prie humanitarins

pagalbos teikim badaujantiems
Simbirsko valstieiams, nes i
nojo, kad alkis padeda kurstyti
revoliucines nuotaikas.

Stalino pavard neturi nieko bendra su

plienu, o Trockio su atkaklumu

Rus kalbos odis tai reikia

plien, o vokiei kalbos odis
Trotz reikia atkaklum, usi
spyrim. Iki 1917 m. revoliucijos
bolevikai turjo kovos slapyvar
dius. Paprastai juos susigalvo
davo patys. Pavyzdiui, Molotovo
pavard reikia kj*. Iki iol ne
pavyko isiaikinti, k reikia Le
nino slapyvardis. Gali bti, kad
jis vard pasirinko pagal ups
Lenos pavadinim, nes kur laik
gyveno tremtyje Sibire.
* Rus. molot kjis. Vert.

Raudonosios aikts pavadinimas susijs su

komunist vliavos spalva
H Raudonoji

aikt rusikai va
dinama Krasnajapload.. Rus
kalbos odis krasnaja reikia ne
90

tik raudona, bet ir grai*. Todl

rusams pagrindin Maskvos
aikt buvo ir tebra ne Rau
donoji, o Graioji. Vis dlto kita
pavadinimo reikm asocijuojasi
tiek su komunist vliavos spal
va, tiek ir su daugybe kraujo,
kuris buvo pralietas ioje aik
tje.
* Senja rus kalba. Vert.

Ryt bloko alys buvo komunistins

Ryt bloko valstybs buvo

vadinamos socialistinmis. Rea
liai egzistuojantis socializmas
buvo laikomas pereinamuoju
laikotarpiu kelyje komunizm.
Komunist mokymas teig, kad
socializmo laikotarpiu dar nra
visikai veiktas klasi priei
kumas, todl btina proletariato
diktatra. Buvo tvirtinama, es
pasiekus komunizm proleta
riato diktatros nebereiks, nes
nebeliks n menkiausio pasiprie
inimo sistemai.

A p ie V o k ie t ij i r jo s
s u s iv ie n ijim

Vokietijoje kancleris yra svarbiausia

politin figra

I ties Vokietijoje kancleris

yra takingiausia politin figra.
Vis dlto valstybs galva ir auk
iausio rango Vokietijos politiku
laikomas prezidentas. Pagal pro
tokol Bundestago prezidentas
taip pat laikomas auktesnio
rango politiku, todl valstybs
kancleris rang srae yra tik
treias.

Vakar Berlynas buvo Vokietijos

Federacins Respublikos dalis

Berlyno statusas buvo nulem

tas 1971 m. pasiraytoje Berlyno
sutartyje. Joje patvirtinta, kad
vakarin miesto dalis nra Vo
kietijos Federacins Respublikos
dalis ir negali bti pavaldi ios
alies valdiai. Vokietijos Demok
ratinje Respublikoje Vakar
Berlynas buvo vadinamas sava
rankiku politiniu vienetu, ta

iau Vakaruose is miestas trak

tuotas vairiai. Svarbiausia, kad
Vakar Vokietijos Bundestagas
Vakar Berlynui neturjo teiss
leisti statym. ie statymai ga
ljo sigalioti tik pritarus Berlyno
deputat rmams.

A p ie E u ro p i r p a s a u l

Briuselis yra ES valdios buvein

Europos Sjunga neturi oficia

lios valdios buveins. Trys val
dios vykdomoji, statym lei
diamoji ir teismin reziduoja
trijuose miestuose. Briuselyje
posdiauja Europos Sjungos
Taryba ir Europos Komisija. Par
lamentas sikrs Strasbre,
taiau Parlamento komitetai
renkasi ir Briuselyje. Teisingumo
Teismo ir Ekonomikos rmai yra
Liuksemburge. ia taip pat si
krs ir Parlamento generalinis
sekretoriatas.

Oficiali ES kalba yra prancz

Europos sjungoje yra 21

91

I S T O R I J A IR P O L I T I K A

oficiali kalba*: dan, vokiei,

angl, est, suomi, prancz,
graik, airi, ital, latvi, lie
tuvi, maltiei, oland, lenk,
portugal, ved, slovak, slo
vn, ispan, ek ir vengr. ES
darbins kalbos yra prancz,
angl ir vokiei.
* Nuo 2007 m. sausio 1 d. ir rumun bei
bulgar. Vert.

Visa ES teritorija yra Europoje

stojus Turkijai ES teritorija

perengs Europos ribas. I ties
jau dabar Pranczijai priklau
santys ujrio departamentai
priskiriami Europos Sjungai.
Dl to ant eur banknot vaiz
duojama Martinika, Gvadelupa,
Rejunjonas ir Pranczijos Gviana, i kurios startuoja Ariane ra
ketos. Be to, Kipras ir kai kurios
Graikijai priklausanios salos
yra Azijoje, o Kanar salos Af
rikoje.

Europos Parlamento nariai neturi balso

Tai netiesa. Vis dlto tautos

irinkti europarlamentarai i tie
92

s turi maiau galiojim negu

valstybs parlamento nariai.
Europarlamentas neturi teiss
savarankikai imtis iniciatyvos,
jis gali tik pritarti pasilymams
arba juos atmesti. Pavyzdiui,
europarlamentarai gali pritarti
valstybi silom Europos Ko
misijos nari kandidatroms. Be
to, j pritarimo reikia tvirtinant
ES biudet bei leidiant staty
mus. statymus inicijuoja Euro
pos Komisija, tada pirmj spren
dim priima Ministr taryba, su
daryta i vis Sjungos valstybi
ministr, atsaking u vien ar
kit srit. Iki iol visi bandymai
Europos Sjung padaryti de
mokratikesn suteikiant dau
giau galiojim parlamentarams
lugo, nes tokiu atveju sumat
pavieni valstybi vyriausybi
galia.

Europos Bendrijos dabar vadinamos

Europos Sjunga

1967 m. susijung Europos

angli ir plieno bendrija, Eu
ropos atomins energetikos
bendrija ir Europos ekonomin

bendrija. Naujasis junginys buvo

pavadintas Europos Bendrijomis.
Europos Sjunga buvo kurta
1992 m. pasiraius Mastrichto
sutart. Ji perm Europos Ben
drij funkcijas ir pradjo nauj
bendr usienio ir saugumo po
litik bei policijos ir teistvarkos
bendradarbiavim baudiamai
siais klausimais. Nutarimus ir
toliau leidia Europos Bendrijos,
todl jie vadinami ne ES nutari
mais, o EB nutarimais.

Egzistuoja Tarptautin sutartis dl mogaus

teisi

Tarptautin mogaus teisi konvencija

draudia mirties bausm

HPakto dl pilietini ir politini

mogaus teisi etajame skyriu
je numatomi grieti apribojimai
toms alims, kuriose tebeegzis
tuoja mirties bausm. Pavyz
diui, ia pateikiami grieti nu
rodymai, kaip turi vykti teismo
procesas, rekomenduojama mir
ties bausm taikyti tik pilname
iams asmenims u itin sunkius
nusikaltimus. Be to, Jungtini
Taut mogaus teisi komisija
rekomenduoja mirties bausms
atsisakyti.

Egzistuoja dvi sutartys: Tarp

tautinis paktas dl pilietini ir

politini teisi bei Paktas dl
ekonomini, socialini ir kult
rini teisi. Antrojoje sutartyje
kalbama apie minimalaus darbo
umokesio nustatym, mogaus
teis sveik darbo aplink, teis
kurti profsjungas ir apie kiek
vienam prieinam sveikatos ap
saugos sistem.

93

G A M T O S M O K S L A I IR
TECHNIKA

A p ie a u g a lu s ir
gyvnus
Tik augalai ir gyvnai yra gyvos btybs

I Mokslininkai ilgai man, kad

pakanka tokio gyvosios gamtos
skirstymo. Atskleidus daugyb
gamtos paslapi pasidar sun
ku kai kurias gyvas btybes,
akivaizdiai nepriklausanias
gyvn kategorijai, sprausti
augal pasaulio ribas. Todl i
klasifikacijos sistema nebenau
dojama. Dabar gyvos btybs
skirstomos tris grupes, vadi
namas domenais: bakterijas, archjas ir eukariotus. Dviem pir
mosioms grupms priskiriamos
vienalsts btybs, neturinios
tikro lstels branduolio. Pirmo
sios ir antrosios grups atstovai

vieni nuo kit skiriasi lstels

struktra. Eukariotams priski
riamos visos btybs, kuri ls
tels turi branduol. ios btybs
gali turti ir vidin arba iorin
skelet.
Grybai yra augalai

Pagal naujj klasifikacij gry

bai nebepriskiriami augal kate
gorijai. Eukariotai skirstomi ke
turias grupes: gyvnus, augalus,
grybus ir protistus. Pastarajai
grupei priskiriamos primityvios
vienalsts arba daugialsts
btybs, pavyzdiui, dumbliai.
Grybai buvo atskirti nuo augal
dl to, kad nuo j skiriasi net
keliais svarbiais poymiais. Vis
pirma jie neturi chlorofilo. Be to,
gryb lsteli sieneles sutvirtina
chitinas, o is poymis bdingas
ne augalams, o gyvnams. Kai
95

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

kurie tyrintojai mano, kad gry

bai labiau giminingi gyvnams
negu augalams.

Kerps yra augalai

Kerp sudaro dvi gyvosios b

tybs: grybas ir dumblis. Mato
mas kerps audinys yra grybas.
Jis gyvena prisitvirtins prie pa
grindo ir yra kietas. Kerps audinyje gyvena dumbliai, kuriuose
vyksta fotosintez. Jie gali pasi
gaminti maisto mediag. Gry
bas gyvena i to, k nutveria
i dumbli. Jis savo ruotu gali
pasisavinti vanden. Tokia pui
kiai suderinta partneryst leidia
kerpms sikurti tokiose vietose,
kuriuose neigyvena jokia kita
btyb. Ten, kur pradeda augti
kerps, netrukus atsiranda ir
kit gyventoj.

Ms kratuose ydintis van

duo pavirsta klampia alia koe.
Kai kurie jros dumbliai besi
daugindami gali jr nudayti
pasakikomis spalvomis. Pavyz
diui, Euglena sanguinea arba
Oscillatoria rubescens ydi ry
kiai raudonai.

Kempins tai negyvi audiniai

Kempins yra gyvnai. Mink

tos kempins, kurias naudojame
prausdamiesi, yra i archaji
k jros gyventoj skeletai. Kai
kuri ri kempini skeletus
sudaro kieta silicio rgtis arba
kalks. Prie j bna prisitvirti
n gyvno lsteliniai audiniai.
Kempins minta planktonu. ie
gyviai yra labai reikalingi, nes jie
filtruoja vanden.

Jr agurkai yra darovs

Kai ydi vanduo, i ties ydi dumbliai

Dumbliai negali ydti. Jie

dauginasi dalijimosi, o ne ied
apvaisinimo bdu. Vandens y
djimas tai labai intensyvus
dumbli lsteli dalijimasis.
96

J r agurkai taip pat yra gy

vnai. Tai pailgos rudos btybs,
tarsi negyvos gulinios jros
dugne. Kai kuri ilgis siekia net
du metrus. J r agurk oda
dygliuota. Jie yra giminingi jr

vaigdms ir jr eiams. Be to,

jr agurkai netgi gali judti. Vis
dlto, jei norite pamatyti, kaip jie
juda, prireiks daug kantrybs.
Maksimalus j greitis keturi
metrai per valand. domu ste
bti, kaip koks nors gyvis bando
jr agurk pulti. is ileidia
lipnius baltus vamzdius, ir u
puolikas kaipmat prava spagei salotose.

Koralai tai suakmenj gyviai

Ugnies raudonio koral papuo

alai gaminami i raudonj ko
ral skeleto daleli. Visi koralai
yra gyvnai. J knai paprastai
bna cilindro formos. Apatine
dalimi koralas sikimba kok
nors pagrind. Virutin ryjamoji
anga apsupta iuptuvli vaini
k. Dauguma koral turi i kal
kini iskyr susidarius iorin
skelet, kuris saugo itin jautr
kn. Koral rifai susidaro i
daugybs vienas su kitu suaugu
si koral.

A p ie g le s ir u o g a s

Tulps pas mus atkeliavo i Olandijos

KTulpi gimtin yra Centrin

Azija. I ten jos atkeliavo Tur
kij. Btent ten ios gls gavo
vard. Dl keistos formos turkai
jas pavadino tiulbent, t. y. turba
nu. Nors daugelis mano, kad tul
pi gimtin yra Olandija, turkai
j laiko nacionaline gle ir gyve
nimo simboliu. 1560 m. Austri
jos pasiuntinys atve tulpi i
Konstantinopolio Vien. Impe
ratoriaus rm botanikas arlis
de Ekliuzas (Charles deEcluse,
vadinamas Clusius, 1526-1609)
ioms glms pajuto tikr aistr.
Taps botanikos profesoriumi
1593 m. jis ivyko Leiden ir
nusive tulpi svognli. XVII
a. Olandijoje paplitusi tulpi ma
nija apm vis Europ. Tulpi
svognliai tapo spekuliacij
objektu. U juos buvo mokami
miliniki pinigai.

ermukniai yra nuodingi

Sklinda gandai, kad ermuk

97

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

niai yra nuodingi. I ties ter

mikai neapdorotos ermuknio
uogos yra kartokos ir sutraukia
burnos gleivin (panaiai kaip
dygiosios slyvos). Dl to j nie
kas nesuvalgo tiek, kad sutrikt
skrandio veikla arba prasidt
viduriavimas. Verdant kai kurios
ermuknio uogose esanios me
diagos suyra, todl i j galima
ivirti skanios ir visikai nepa
vojingos uogiens. Po pirmj
aln uogos taip pat tampa sal
dios.

Prieskoniniai gvazdikliai yra diovinti tam

tikros gvazdik ries iedsosiai

Prieskoniniai gvazdikliai netu

ri nieko bendra su tikrais gvazdi
kais, taiau tai i ties yra dio
vinti iedpumpuriai. Naudojami
atogrose auganio gvazdikmedio (Syzygium aromaticum)
pumpurai. is augalas priskiria
mas mirtini eimai. Daugiausia
prieskonini gvazdikli uau
ginama Molukuose, Zanzibare ir
Madagaskare.
98

emuogs yra uogos

emuogs priskiriamos erktini augal eimai. Tikrieji j

vaisiai yra smulkios alsvos arba
gelsvos sklyts, esanios raudo
name vaisiaus minktime, o is
yra tik sustorjs iedo pagrin
das. Aviets ir gervuogs taip pat
nra tikros uogos. J sklyts
yra kiek didesns ir kietesns,
taiau jos taip pat priskiriamos
erktiniams.

Graikiniai rieutai yra rieutai

Tiek graikiniai, tiek kokoso

rieutai ir migdolai priskiriami
kaulavaisi kategorijai. Rieu
te, kaip ir persiko kauliuke, su
sidaro branduolys. Persiko kau
liuk branduoliuose yra ciano
vandenilio rgties, todl jie nuo
dingi. Graikinio rieuto vaisiaus
minktimas yra balsvai alias.
Jis nevalgomas. Rieutui pri-^
nokus, minktimas suskyla, nu
krinta ir supva. ems rieutai
taip pat nra rieutai. Jie, kaip
ir irniai bei pupos, priskiriami
anktiniams augalams.

A p ie v a is iu s i r
d a r o v e s

Pagal Australijos nacionalin vaisi kiv

buvo pavadinti paukiai

Kiviai kilo i Kinijos, todl

jie kartais vadinami kinikais
agrastais*. Naujoji Zelandija
buvo pirmoji alis, XX a. 5-ame
deimtmetyje sukultrinusi
augal ir pradjusi prekiauti jo
vaisiais. Naujieji vaisiai rekla
mos sumetimais buvo pavadinti
Naujosios Zelandijos nacionali
nio paukio kivio vardu, nes j
apvali forma ir ruda spalva pri
mena padar.
* Kinins aktinidijos. Vert. past.

Kinkanai yra citrusiniai vaisiai

I Kinkanai primena mauius

pailgus mandarinus. Kartais jie
vadinami nyktukiniais apelsi
nais. Kin kalba i vaisi pa
vadinimas kin ki reikia auksin
apelsin. Vis dlto kinkanai ne
priklauso citrusini vaisi gen

iai. Tai atskira rtini eimos

augal gentis, lotynikai vadina
ma Fortunella.

Obuoliuose danai bna kirmin

Mai rausvi kirminukai, gyve

nantys obuoliuose, yra druge
lio obuolinio vaisdio vikrai.
Kai kuri ri slyvose gyvena
artim j giminaii slyvini
vaisdi prieauglis. Jeigu ap
grautas obuolys anksiau laiko
nenukrinta nuo medio, uaug
vikrai patys nusileidia emyn.
Nukrit obuoliai danai tampa
kitoki kirmin grobiu. Pavyz
diui, juos labai mgsta sliekai.

Melionai yra vaisiai

Melionus sunku priskirti kon

kreiai kategorijai. Remdamiesi
sitikinimu, kad vaisiai visada
yra salds, galime teigti, kad
melionai yra vaisiai. Jeigu pasi
domsime j giminysts ryiais,
suinosime, jog jie yra agurk
ir cukinij pusbroliai, todl pri
klauso moligini eimai, t. y.
darovi kategorijai. Vis dlto
99

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

jeigu vaisiais vadinsime apvai

sint augal ied produktus,
melionus vlgi galsime priskirti
vaisiams. Darovs yra visikai
kitos augal dalys. Tokiu atveju
vaisiais tursime vadinti visus
moliginius bei anktinius au
galus ir visus bulvini eimos
atstovus: paprikas, pomidorus,
baklaanus ir kt. Rabarbarai,
kuri lapkoius valgome, yra
darovs, nors dl skonio ir nor
tsi juos vadinti vaisiais.

Bulv yra augalo vaisius

Buitinje kalboje darovs

skirstomos akniagumbines ir
aknines. Botanine prasme vai
siai gali augti tik ant antemins
augalo dalies. Jie susiformuoja
apvaisinus augalo iedus. Visi
kai nesvarbu, valgomi vaisiai ar
ne. Morkos yra augalo aknys, o
bulvs gumbeliai, susidaran
tys ant augalo ataug.

Pomidorai yra raudoni

Yra gelton, oranini, ali,

violetini, rausv ir netgi beveik
100

juod pomidor. Ypa graiai at

rodo dryuoti pomidorai. Augina
mi mlyni kukurzai, violetins
paprikos, geltonos, raudonos ir
violetins bulvs ir baltos mor
kos. Dauguma toki keist dar
ovi nra kuokteljusi moksli
nink poktai. Netgi prieingai.
iuolaikiniai darininkai sten
giasi auginti labiausiai perkamas
ris, todl jie smarkiai apribojo
vairiaspalvi darovi augini
m. Pavyzdiui, pomidorai turi
bti kuo didesni, vienodos for
mos, ilgai negendantys ir rykiai
raudoni. iais laikais didiausi
paklaus turi btent iomis sa
vybmis pasiymintys vaisiai.
Kitoki mons paprasiausiai
neperka.

A p ie m e d iu s i r la p u s

Mamutmediai (sekvojos) yra seniausi

mediai emje

iaurs Amerikos sekvojos

gali iaugti daugiau kaip imt
metr ir igyventi kelis tkstan

ius met. Seniausias inomas

mamutmedis yra 2200 met, o
seniausias didysis mamutmedis
net 3500 met. Ilgai buvo
manoma, kad senesni medi
negali bti, taiau XX a. 6-ame
deimtmetyje Uoliniuose kal
nuose buvo atrastos itin senos
aktosios puys. 1964 m. Nevadoje netyia buvo nukirstas
Prometjumi pavadintas medis.
Paaikjo, kad jo amius siek
4950 met. Kalifornijoje iki iol
gyvena Metuzela vadinama
puis, kuriai yra 4770 met. I
skyrus kai kuriuos vienalsius
padarus ir bakterijas, i pu
galima laikyti seniausia gyva
btybe.

Kaimo vietovse yra didesn gyvnijos ir

augalijos vairov negu miestuose

Sutvarkytose ir pesticidais
ipurktose agrarinse vietov
se gyvena daug maiau augal
ir gyvn ri negu mieste.
priemiesio sodus atklystantys
ernai yra vienas akivaizdiausi
rodym, kad miesto gyvenimo
slygos labai vilioja gyvnus.

ia jie randa puikiausias mity

bos slygas, velnesn klimat ir
galimyb ivengti susidrimo su
gamtoje esaniais prieais. Tyri
mais nustatyta, kad miestuose
peri nuo penki iki deimties
ri paukiai, o agrarinse
vietovse ne daugiau kaip trys
rys. Net 20-25 ri pauki
jaunikliai auga ne lapuoi ar
miriuose mikuose, o miest
parkuose. iurliai ir pelsaka
liai mgsta sikurti auktuose
pastatuose, kurie jiems atstoja
natralias uolas. ernai ir laps
negali atsidiaugti iukli kon
teineriuose randamu maistu.
Trumpai nupjautoje vej olje
juodieji strazdai grob randa
lengviau negu auktose natra
liose pievose.

Ruden lapai tampa margi

B Prieingai jie iblykta.

Ruden lapuose nebelieka alio
sios mediagos chlorofilo. Dl to
staiga pasireikia kit lapuose
esani madaug keturi im
t spalvini mediag poveikis.
Tada optikai irykja anto101

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

cianai ir karotinoidai ir nudao

lapus rykiais geltonais ir raudo
nais atspalviais.

Dl sutrikusio aprpinimo van

deniu temperatra gali pakilti
net penkiais laipsniais. Augalo
kariavim galima nustatyti pa
matavus jo lap temperatr.

Biotopas yra sodo kdra

B Biotopas yra vieta, kurioje su

sidaro tam tikra vienas su kitu
susiderinusi augal ir gyvn
bendrija (biocenoz), prisitaikiusi
gyventi btent toje zonoje. Sodo
kdra gali bti biotopas, taiau
ji turi bti nepriirima, kad visi
jos gyventojai sudaryt savai
me besireguliuojani ekologin
grandin. Pjaunant augalus ir
valant dumbl ekologin pu
siausvyra sugriaunama, todl
tvarkomos kdros negalima va
dinti biotopu.

Kariuoti gali tik mons ir gyvnai

Naudodami infraraudonj
spinduli termometrus Ameri
kos mokslininkai nustat, kad
kariuoti gali ir augalai. Tempe
ratra pakyla tada, kai augalui
trksta vandens arba paeidus
jo aknis, kai jis pats negali pa
sisavinti reikiamo kiekio skysio.
102

A p ie in d u o liu s ir
d id iu o s iu s r o p liu s
induoliai veda gyvus jauniklius

i taisykl negalioja Australijo

je. Ten gyvenantys aniasnapiai
ir echidnos deda kiauinius, o isiritusius jauniklius indo pienu.
Be to, echidna dar priskiriama
ir sterbliniams gyvnams. Kiau
inius ji ildo maoje, prie pilvo
esanioje sterblje. Iki iol nepa
vyko isiaikinti, kaip gyvnas
kiauin sideda sterbl. Kiaui
nius dedanius induolius, kaip
ir sterblinius gyvnus, galima
laikyti tarpine induoli vystymo
si grandimi.

Tik induoliai veda gyvus jauniklius

Dauguma rykli ir kai kuri

ri uvys bei vairs ropliai

(gluodenai, ugnins ir Alpi sa

lamandros) taip pat veda gyvus
jauniklius. i gyvn kne
palikuonys vystosi ne maitina
mi per placent, bet kiauinyje.
Jie minta tik kiauinio viduje
esaniomis atsargomis. Isivyst
mayliai isirita motinos kne ir
tik tada gimsta. Isirit i kiaui
nio smlinio ryklio jaunikliai dar
ilgokai gyvena motinos organiz
me. Jie tno dviejose gimdose ir
minta vienas kitu, kol galiausiai
kiekvienoje gimdoje lieka tik po
vien palikuon.

Tiranozauras flexbuvo pats

pavojingiausias roplys

Jis atrod baisiai, be to, nu

statyta, kad is roplys maitinosi
msa. Vis dlto mokslininkams
nepavyko nustatyti, ar tirano
zaurai patys udydavo savo
grob, ar tiesiog mito dvseliena.
Tiranozaur mediotoj teorija
paremta faktu, kad i gyvn
andikauliuose buvo 60 dant.
Vis dlto trumputs priekins
kojos ir nerangus didiulis k
nas turjo trukdyti pasigauti gro

b, todl manoma, kad is rop

lys galjo gaudyti tik smulkius
gyvnus. Greiiausiai jis mito
tiek dvseliena, tiek smulkiais
gyvnais. 1996 m. mokslininkai
nustat, kad beveik deimties
metr aukio tiranozaurai ne
buvo patys didiausi msdiai.
Gigantozauras, kurio gis siek
15 m, buvo lieknesnis, ju d
resnis ir turjo gerai ivystytas
priekines galnes. Vis dlto ne
pavyko suinoti, ar is gyvis
danai suleisdavo savo dantis
gyvos aukos ms. Abiej ri
ropliai niekada nebuvo susidr.
Gigantozaurai inyko madaug
30 mln. met prie atsirandant
tiranozaurams.

Dinozaurai imir

Naujausi atradimai liudija, kad

visas pauki pasaulis isivyst
i ropli. J protviai priskiriami
plrij dinozaur poriui,
kuriam priklaus ir tiranozau
ras Rex bei kiti didieji msdiai.
2005 m. amerikiei moksli
ninkai ityr tiranozauro pate
ls kaul struktr. J tyrim
103

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

rezultatai dar kart patvirtino

i klasifikacij. Ne visi ropliai,
gyven didij reptilij laikotar
piu (madaug prie 215-65 mln.
met), priklauso dinozaur r
iai. Pavyzdiui, iki iol nepavyko
isiaikinti, kokiai kategorijai ga
lima priskirti krokodilus.

Treioji akis neegzistuoja

Kai kuri ri ropli ir pau

ki kaktoje yra treioji akis.
Toje vietoje kaukols kaulai yra
tokie ploni, kad per juos gali
prasiskverbti viesa. Susidaro
spdis, kad gyvnai ioje aky
je turi kalendori ir registruoja
besikeiianius met laikus.
Antys, kurioms buvo udengtos
kaktos, nebeinojo, kada perti
jauniklius ir kada pradti kaupti
riebal atsargas. Eksperimento
metu stebtos antys visikai pra
rado laiko jausm.

Dinozaurai imir prie pat ledynmeio

pradi

Vienas kiauinis liko uals,

ir vliau i jo isirito dinozau104

riukas Urmel. Jo egzistavimu

gali tikti tik labai jauni mo
ns. Vyresni Urmelio gerbjai
mano, kad masinis dinozaur
nykimas prasidjo prie pat le
dynmet. I ties didij ropli
era baigsi madaug prie 65
mln. met, o ledynmetis prasi
djo tik po dviej ar trij mln.
met. Dinozaurai imir ir ne
nuo kreidos. Jie igyveno vis
kreidos period ir imir tik pa
ioje jo pabaigoje.

A p ie ja u iu s ir a r k liu s

Jauius erzina raudona spalva

N vienos ries galvijas rau

donos spalvos neatpasta. Tai
ir nebtina, nes jie neminta
brakmis ar vyniomis. Kovini
buli sit sukelia ne audeklo
plevenimas. Tiesiog audekl lai
kanti toreador bulius laiko kitu
savo ries atstovu. mogus jam
atrodo kaip priekin galvijo dalis,
o plevsuojantis audeklas prime
na nugar. Bulius visada puola

audekl, nes jo ries gyvn

jautriausia kno vieta yra btent
nugara.

menje niekada vienu metu ne

sugula visi arkliai. Jie teigia, kad
vienas gyvnas visada lieka sto
vti sargyboje.

Arkli kaimenei visada vadovauja erilas

Arkli kaimenei vadovauja

kumel. Erilai atsako u prie
auglio gamyb ir visos bandos
apsaug nuo upuolik. Kaime
ns organizavimas yra moter
darbas.

Kats mgsta pien

Dauguma kai ne itin mgsta

pien. Be to, is produktas joms
kenkia, nes kai organizme
nra ferment, padedani j ge
rai suvirkinti. Dl to pienas gali
sukelti viduriavim. Katms re
komenduojama duoti grietinls.
produkt jos puikiai toleruoja.

Arkliai miega stovdami

Arkliai gali miegoti stovdami,

taiau jausdamiesi visikai sau
gs ir turdami vietos jie mielai
atsigula. Ekspertai tvirtina, kad
viename tvarte arba vienoje kai

Laps vagia sis

N viena patyrusi ir neibadjusi lap nemgins papjauti

sies. ie paukiai grakiosioms
plrnms yra per dideli ir per
sunks. Vidutins laps gis sie
kia apie 40 cm, o svoris 7 kg.
Nors sys paprastai bna leng
vesns, taiau jos turi net 30 cm
gio pranaum. Be to, sys
turi galingus sparnus, kuriais
prireikus gali kirsti stipr an
taus. sisukusi s lizd rau
donoji plrn greitai suvokia,
ar ji turi bent menkiausi gali
myb pasisotinti. Mgstamesnis
laps grobis yra vita.

Elnio ami galima nustatyti pagal rago

atak skaii

Kol elniai jauni, paprastai i

taisykl galioja. Vieneri met
elniui idygsta pirmieji ragai,
kuri galai turi po dvi nedideles
105

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

atakas. Antraisiais gyvenimo

metais dauguma elni turi dvi
akius ragus, taiau kai kuriems
iauga ir treioji ataka. Elni
ragai kiekvienais metais darosi
vis didesni, taiau j augimo
ir akojimosi greitis priklauso
nuo genetins sandaros ir nuo
gyvno sveikatos bkls. Karingiausieji elniai, besirungiantys
dl teritorijos su kiekvienu pa
sitaikiusiu varovu, per vien
sezon taip pavargsta, kad kitais
metais jiems uauga maesni
ragai, ir jie nebepajgia apginti
savo rango.

Stirnos tai elni patels

U i klaid reikt dkoti

filmuko apie Bemb krjams.
io nuostabaus herojaus motina
buvo stirna. I tikrj u anima
cini film studijos sien elniai
poruojasi su elnmis, o stirninai
su stirnomis. Be to, stirnos
gyvena ne mikuose, o pamiki
krmuose, pelkse ir proskyno
se. iems gyvnams reikia daug
sauls viesos.
106

Vilkai kaukia irdami m n u l

l Kaukdami vilkai labai avingai

ikelia snukius dang, taiau
toks j elgesys nra susijs su
mnuliu. Kaukdami vilkai gina
savo teritorij nuo sibrovli ir
suaukia per mediokl isilaksiusius gaujos narius. Daugelis
mano, kad vilk gauja medioja
kartu ir visi drauge apsupa be
ginkl auk. Tik iem, kai mi
ke lieka maiau smulki gyvn,
vilkai susiburia nedideles gru
pes ir upuldinja stambesnes
aukas. Vilkai labai bijo moni.
Nra inoma atvej, kad vilkai
pastaraisiais metais bt u
puol mones. Be to, vilkai labai
retai bna besoiai. Kiekvienas
vilkas per dien vidutinikai su
da apie 2 kg maisto. Ilgai bada
vs gyvnas i karto gali suryti
net 10 kg msos.

A p ie b u iv o l

rikos Rytuose ir Europoje rodyti

Laukini Vakar ou.

m e d io k l i r d r a m b li
k a p in e s

Bafalo Bilas mediojo buivolus

Amerikoje buivol nra, todl

j Bafalo Bilas su savo bendrais
inaikinti negaljo. Gyvnai, ku
riuos sistemingai naikino vadina
mieji buivol mediotojai, buvo
bizonai. Jie kiek panas bui
volus, taiau nra artimi j gimi
naiiai. Tikrieji buivolai gyvena
tik Afrikoje ir Azijoje. Artimiau
sias amerikietiko bizono gimi
naitis yra Europoje gyvenantis
stumbras. Nors kartais teigiama,
kad Bafalo Bilas buvo didvyris,
taiau tai netiesa. Vilhelmas Fre
derikas Kodis (Wilhelm Frederick
Cody, 1846-1917) nugyveno do
m gyvenim. Jis buvo garsiojo
Poni ekspreso raitelis, spend
spstus gyvnams, aprpindavo
geleinkelio statytojus bizon
msa. Bafalo Bilas igarsjo tik
paras romanus apie savo taria
mus ygdarbius ir pradjs Ame

Kupranugariai kuprose kaupia vanden

Kupranugari kuprose yra

lstels, kuriuose gali kauptis
lengvai skaidomi riebalai. Todl
jie gali be maisto ibti ilgiau
kaip 30 dien. Net iki 100 litr
vandens atsargas kupranugaris
laiko skrandyje. Tokio kiekio
pakanka ne ilgiau kaip dviem
savaitms. Skaidantis kuprose
sukauptiems riebalams taip pat
isiskiria vanduo. Be to, kupra
nugario knas labai prisitaiks
laikyti atsargas. Jis pradeda
prakaituoti tik tada, kai tempe
ratra pakyla vir 41 C. Kupra
nugario organizmas dehidruojasi
tik praradus ketvirtadal kno
mass. Ekstremaliomis slygo
mis gyvnas nustoja lapintis.
Tai irgi padeda isaugoti skys
ius.

Drambli oda yra stora

Pustreio centimetro atrodo

daug, taiau drambli oda yra
107

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

labai jautri. Pilkieji milinai pra

deda kraujuoti nuo menkiausio
vabzdio glimo. Dl to dram
bliai isivolioja purve. Peli
drambliai visikai nebijo. is
gandas tikriausiai paremtas sena
pamokania pasaka, kuria no
rta rodyti, kad ir didiuliai pa
darai gali bijoti maesni u save
gyvnli.

Egzistuoja drambli kapins

Gandas apie drambli kapi

nes pasklido todl, kad kartais
i ties pavyksta vienoje vietoje
rasti daugyb drambli kaul.
Teigiama, kad prie mirt dram
bliai visada eina tam tikr
viet, vadinam drambli kapi
nmis. I ties niekam nepavyko
pamatyti itaip besielgiani
drambli. Greiiausiai kapins
atsiranda tose vietose, kur pel
kse nugrimsta daug drambli.
Gali bti, kad i karto sta visa
kaimen, arba klampiose vietose
veintys minkti augalai privi
lioja pavienius gyvnus, kuri
dantys yra per silpni sti kitok
maist.
108

Ilgakakliai gyvnai turi daugiau kaklo

slanksteli

Net irafa turi tiek pat kaklo

slanksteli, kiek ir pel, t. y.
septynis. Toks slanksteli skai
ius bdingas beveik visiems
induoliams. Tripirtis tinginys
turi devynis slankstelius, ta
iau jo kaklas nra ypa ilgas.
Tiesiog jis gali daugiau pasukti
galv. J r karv turi tik eis
slankstelius. io induolio kak
las yra ypa trumpas. Ilgakak
liai paukiai ir ropliai tikrai
turi daugiau slanksteli negu
trumpakakliai.

A p ie li t u s i r
b e d io n e s
Tik lit patinai turi karius

Jie gali uaugti ir senoms ne

vaisingoms patelms. Be to, ne ^
kiekvienas lit patinas turi tik
rus karius. Tokiems patinams
prastai sekasi meils reikalai,
nes damoms patinka kuo tam
sesni ir velesni gaurai. Lit

patels savoje teritorijoje yra

slaptosios virininks. Btent jos
nusprendia, kada ir kur reik
t medioti. Vyrai ioje veikloje
dalyvauja tik iimtiniais atvejais.
Vis dlto jiems leidiama pasti
pirmiems.

Maosios kats yra maos

Maosios kats gali bti gana

didels. Didiausia maj kai
atstov yra puma. Jos kno ilgis
siekia 2 metrus, o svoris 150
kg. Pumos yra stambesns u
visus didij kai atstovus,
iskyrus litus ir tigrus. Pati
maiausia didij kai atstov
yra Azijos marmurin kat. Jos
kno ilgis siekia vos pus met
ro. Maosios kats nuo didij
skiriasi dar ir tuo, kad jos negali
riaumoti, o tik murkia. Riaumo
janti puma yra tik literatrin
imon. Dl io klasikinio kai
gimins atstov klasifikavimo
galima bt ginytis. Gali bti,
kad po keleri met klasifikacija
pasikeis.

Litai yra dykum karaliai

Litai gyvena ne dykumose,

o savanose ir pusdykumse.
iems gyvnams tikrai neb
dinga vri karali drsa ir
rytas. Tikrame gyvenime litai
yra tings ir pragmatiki. Jie
medioja tik ialk ir puola tik
patyr, kad auka yra kur kas
silpnesn. Beje, litai gyvena ne
tik Afrikoje. Ledynmeio laiko
tarpiu litai buvo paplit visoje
piet Europoje, vakar Azijoje ir
Indijoje. Dabar lygiai 300 Azijos
lit gyvena Gudarato (Indija)
nacionaliniame parke. Manoma,
kad keleto ilikusi ios ries
atstov esama ir atokiuose Irano
ukampiuose. Azijos litai yra
maesni, be to, j kariai yra ne
tokie vels.

Panteros yra juodos plriosios kats

Juodosios panteros nra atski

ra plrij kai ris. I ties
tai yra juodakailiai leopardai.
viesai krintant tam tikru kam
pu panteros kailyje galima velg
ti leopardams bding dmt
rat. Kailio spalva perduodama
109

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

per recesyvin gen, todl juod

ir dmt leopard gali gimti
vienoje vadoje. Vis dlto juodj
leopard yra ne visur. Jie sutin
kami tik auktose vietose ir drg
nuosiuose mikuose.

Plriosios kats bijo vandens

Dauguma plrij kai daug

maudosi ir pasitaikius progai
netgi medioja uvis ir kitus van
dens telkini gyventojus. Ypa
puikiai plaukioja tigrai. sikand
milinik laimik jie gali veikti
net 100 m ploio upes. Tikrai
vandens bijo tik dauguma nami
ni kai. Jos kilusios i labai
sausose savanose gyvenusi lau
kini kai.

Sibiriniai tigrai gyvena Sibire

Sibire sibiriniai tigrai jau i

nyko. ios ries atstovai gyvena
tik Kinijoje ir Amro regione,
kuris Sibirui nepriklauso. Dl
to sibiriniai tigrai dabar danai
vadinami Amro tigrais. Tai di
diausios pasaulyje plriosios
kats. J svoris gali siekti net
350 kg.
110

Bedions gali laikytis uodega

Tik keli ri bedions gali

kaboti besilaikydamos uodega.
Kapucinai, staugnai ir kai ku
rios kitos bedions gali naudo
tis uodega kaip penktja ranka.
Visos jos gyvena Piet Amerikos
diunglse. Kitoms bedionms
uodegos (inoma, jeigu jas turi)
tik padeda balansuoti.

Bedions renka i kailio parazitus

Bedions blusinja viena

kitos kail, taiau jos tikrai ne
ieko parazit. velni kailio prie
ira yra i gyvn bendravimo
bdas. ios priemons griebia
masi siekiant kit gentaini
palankumo, besistengiant tikti
bosui, iekant sjunginink,
siekiant veikti tamp ir pan.
Mokslininkams pavyko nusta
tyti, kad tarp bedioni grups
socialins struktros ir kailio
prieiros seans trukms egzis
tuoja tiesioginis ryys. Kail blusinjanti bedion paprastai
irenka stambiausias pleiskanas,
visokius nevarumus. Kartais
pavyksta itraukti ir vien kit

blus, taiau parazit rankiojimas nra svarbiausias kailio

prieiros tikslas.

A p ie lo k iu s i r
s t e r b lin iu s g y v n u s

Baltieji lokiai da pingvinus

Galbt ir st, jeigu turt ga

limyb. Ju k baltieji lokiai gyvena
tik iaurinje poliarinje srityje,
o pingvin tvyn yra pietinis
planetos pusrutulis. Dl to nat
raliu bdu ie gyvnai niekada
nesusitinka. Baltieji lokiai neda
ir ruoni, tiksliau, j msos. Jie
pasitenkina ruoni oda, taukais
ir viduriais. Pai baltj loki
neda niekas. Jie mediojami
tik dl kailio. i gyvn msos
skonis primena uv taukus.

Baltieji lokiai yra didiausi loki gimins

atstovai

iuo metu didiausi loki gi

mins atstovai ir kartu didiausi
sausumos plrnai yra Aliasko

je gyvenantys Kodiako lokiai. Jie

uauga iki 3 metr, o kno mas
siekia apie 850 kg. Be to, Kodia
ko lokiai yra stebtinai liekni ir
greiti. Baltieji lokiai taip pat i
auga iki 3 metr, taiau j kno
mas tesiekia 650 kg. Tokio pat
dydio yra ir sibiriniai Kamiat
kos lokiai. Lidnai pagarsjusius
Amerikos grizlius galima pri
skirti lengvo svorio kategorijai.
J kno mas yra vos 350 kg.
Be to, tai vieninteliai loki gimi
ns atstovai, nemokantys lipti
med.

Meknai plauna savo maist

Meknai minta sekliame

vandenyje suvejotais viais,
kirminais, sraigmis ir lervomis.
Gyvnliai pirmiausiai paiupi
nja pagaut laimik, pauosto ir
tik tada suda. is elgesys taip
giliai augs krauj, kad nelais
vje gyvenantys meknai savo
maist taip pat meta vanden,
tada gaudo ir tikrina. Meknai
da beveik visk, dl to jie ypa
puikiai jauiasi mieste.
111

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

Koalos yra lokiai

Koalos priskiriamos sterblini

poklasiui, taigi jos artimesns
kengr, o ne rudj loki gi
minaits. Kiti artimi koal gimi
naiiai yra vombatai. Pliuins
abiej ri gyvnli ausys yra
labai panaios, taiau vombatai
labiau primena kailiu apau
gusius parelius. iaip jie yra
visikai nepavojingi, iskyrus,
inoma, tokias situacijas, kai
apie 40 kg sveriantys lti padarai
nakties tamsoje inyra prie pat
automobilio ratus. Artimi koal
ir vombat giminaiiai yra ster
blinis velnias (dar vadinamas
Tasmanijos velniu), sterblin
kat, sterblin kiaun, sterblin
iurk, sterblin pel, echidna ir
sklandantysis kuskusas.

Koalos yra taikios ir tingios

Taip yra tik dien. Kas bent

kart rankose laik koal, galt
pasakyti, kad meils mai pada
rliai, draugikai apsikabinantys
mog, atrodo iek tiek apsvaig.
Tai tiesa. Mieli mekuiai i ties
iek tiek apduja nuo vis dien
112

grauiam eukalipto lap. Vis

dlto nakt jie madaug keturias
valandas bna aktyvs. Tada
vreliai tampa judrs ir vikrs,
o atrs j naguiai gali bti ir
pavojingi.

Kengros boksuojasi

Kengros boksuojasi tik tada,

kai bna specialiai imokytos,
pavyzdiui, garsioji filmo heroj
Matilda. Laisvje gyvenanios
kengros ginasi upakalinmis
kojomis. Besipedamos su savo
gentainmis kengros naudoja ir
ringo kov technik.

Sterblini gyvn yra tik Australijoje

Atrodo, kad gana primityvs

sterbliniai gyvnai tik izoliuotoje
Australijoje ir gretimose salose
(pavyzdiui, Naujojoje Gvinjoje)
sugeba atlaikyti kur kas tobules
ni induoli konkurencij. Vis
dlto sterbliniams grauikams
pavyko igyventi ir Piet Ame
rikoje. Tikr stebukl padar
didiausi ios eimos atstovai
iauriniai oposumai. Jie sugeb

jo igyventi JAV ir i ia netgi pa

siek Piet Kanad.

Visi sterbliniai gyvnai turi sterbles

b Kai kuri sterblini grauik

pateli speniai slypi ne sterblje,
o po rudimentine odos raukle.
Kol j mayliai tampa savaran
kiki ir imoksta patys laikytis
u motinos kailio, jie laisvai kabo
nusistvr speneli.

A p ie k ia u n e s i r
k u r m iu s

Kikiai ir triuiai yra artimi giminaiiai

Tiek kikiai, tiek ir triuiai

priklauso tai paiai biologinei
kikini eimai, taiau jie yra
tokie tolimi gimins, kad j ne
manoma sukryminti. Triuiai
gimsta pliki ir akli. J msa
viesi, iek tiek primena pauk
tien. Kikiai pasaul ateina
visikai isivyst. J msa tam
si, iek tiek primena kit lauki
ni vri.

Prie gyvat sustingstantys kikiai yra

kvaili

Atvirkiai jie elgiasi teisin

gai. Gyvats prastai mato. Kad
pastebt auk, jos turi aplin
koje iskirti gyvno skleidiam
ilumin lauk ir ufiksuoti jude
sius. Visikai sustingusio kikio
gyvat negali pastebti. Gyvatei
susiorientuoti pakanka men
kiausio judesio. Tada ji aibikai
puola.

Kiauns mgsta gum

Kiauns da daug k, taiau

gumos jos tikrai nelieia. Kartais
jos perkanda automobilio au
inimo arnel, taiau tai daro
dl visikai kitoki prieasi.
Gyvnliai uuodia kit kiau
ni paliktas ymes, susierzina ir
tuoj pat reaguoja puldami leng
viausiai veikiam automobilio
viet auinimo arnel. Viena
kiaun prie automobilio tai ne
problema. Blogiau bna tada,
kai automobilis pastatomas kitos
kiauns valdose. Nuo perkandimo geriausiai apsaugo iilgai
perpjauta sena arnel, umauta
113

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

ant sveikosios. Dvigubo gumos

sluoksnio kiauns dantys nevei
kia.

Kurmiai yra akli

Tikra tiesa, kurmiai yra silp

naregiai, taiau tai jiems n kiek
nekliudo. Tokios regos visikai
pakanka, kad vreliai galt
lengvai orientuotis tamsiuose
urvuose. Maytmis, sagutes pri
menaniomis akutmis kurmiai
atskiria vies nuo tamsos. Be
to, jie pastebi, kada pasiekia
ems paviri. Orientuotis po
eme jiems padeda nosis ir jau t
rs plaukeliai.

Tinginiai yra patys tingiausi gyvnai

Tinginiai tikrai yra gana tin

gs. Jie stengiasi igyventi
naudodami kuo maiau energi
jos. Tinginiai beveik nejuda, j
mediag apykaita vyksta tarsi
sultintame filme, o aukiausia
kno temperatra tesiekia 33 C.
Taiau koalos miega net 20 va
land per par, t. y. daugiau u
tinginius. Madaug tiek pat laiko
114

ilsisi ir lit patinai. Vis dlto ie

gyvnai bna labai aktyvs liku
si paros dal. iemos sstingio
metu ropli ir vabzdi organiz
mo funkcijos yra dar menkesns
negu tingini. Todl bt labai
sunku premij u tingum skirti
kuriam vienam gyvnui.

Pels yra smulkiausi induoliai

fc Maiausias pasaulyje induo

lis yra muskusinis etruskinis
kirstukas. Jis iauga tik iki 1-2
cm, todl gali gyventi net sliek
urveliuose. Kirstuko uodegos il
gis 2-3 cm. Nors is gyvnlis
labai panaus pel, jis nepri
klauso grauik briui. Tai vabz
diadi brio atstovas. iai ka
tegorijai taip pat priskiriami eiai
ir kurmiai.

Vampyrai neegzistuoja

Vampyrai priklauso iknos

parni briui ir gyvena Piet
Amerikoje. Jie, kaip ir grafas
Drakula, kandioja savo aukas
naktimis ir geria j krauj. Jie
tai daro taip velniai, kad aukos

paprastai net nepabunda. Su

sidrimas su vampyru gali bti
labai nemalonus, jei gyvnlis
usikrts kuria nors infekcine
liga, pavyzdiui, pasiutlige. Nau
jausiais moksliniais tyrimais pa
vyko rodyti, kad vampyro seilse
esantis fermentas gali padti i
vengti insulto.

Lentingai briais puola jr

Gandai apie kolektyvines le

nting saviudybes sklinda la
bai plaiai, taiau tiesa ta, kad
tokios tragedijos niekam nra
tek matyti. Labai greitai besi
dauginantys lemingai leidiasi
tolimas keliones. Gali bti, kad
didiulis keliaujantis i gyvn
brys nuoka nuo uol, taiau
tai nereikia, kad jie smoningai
renkasi mirt. Lemingai moka
plaukti, taiau j likim nulemia
pragaitingos, sunkiai veikiamos
srovs ir ilgi atstumai.

A p ie b a la n d iu s
ir p l r iu o s iu s
p a u k iu s

Migruojantys paukiai skrenda Afrik

Yra ukietjusi keliauto

j (pavyzdiui, gandrai), kurie
ruden veikia daugiau kaip 10
tkst. km ir iemoja Afrikos pie
tuose. Kiti paukiai keliauja
netolimas tinkamas iemoti vie
toves. Pavyzdiui, Arkties pau
kiai iemoja Vokietijos iaurs
jros pakrantse. Ne visi mig
ruojantys paukiai skrenda
pietus. Daug ryt Europos spar
nuoi ruden keliauja Euro
pos vidurio sritis. Kiti traukia
velniu klimatu pasiymint
Kornval arba vakar Europos
Atlanto vandenyno pakrantes.
Poliarins uvdros svarbiausias
tikslas, atrodo, yra kelion. Ji
nuo iaurs jros nuskrenda 40
tkst. km, kad periemot An
tarktyje.

115

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

Lesinimas gali igelbti paukius nuo

bado mirties

Taiau gali ir neigelbti. Pau

kiams maisto labiausiai trks
ta ne iem, kai oras altas, o
pavasar, kai prasideda perji
mas. Net ir tiems sparnuoiams,
kurie paprastai minta saulgr
grdais, prireikia vabzdi ir
lerv mayliams maitinti. Labai
tvarkinguose soduose kur kas
sunkiau rasti vabzdi negu
skl. Todl gerai nupentos di
diosios zyls dl ribot maisto
atsarg kovoja su ivargusiais
migruojaniais paukiais ir pa
prastai laimi.

Pato balandiai visada randa keli namo

Jeigu pato balandis bus ga

benamas narvelyje, izoliuotame
nuo magnetini lauk, jis praras
orientacij. Akivaizdu, kad pato
blandiai, kaip ir migruojantys
paukiai, orientuojasi pagal e
ms magnetinius laukus. Mano
ma, kad jie nuolat jauia, kokioje
magnetinio lauko vietoje yra
konkreti vietov. Pato karveliai
orientuojasi tarsi pagal emlap.
116

Egzistuoja teorija, kad dl tam

tikr tinklainje esani moleku
li paukiai i ties mato mag
netinius laukus.

Baltos vitos deda baltus kiauinius, o

rudos rudus

Kiauini spalva tikrai pri

klauso nuo vitos spalvos. Kar
tais manoma, kad rudus kiau
inius valgyti sveikiau, nes j
spalva rodo, kad vitos laikomos
laisvai. Daugelis rud vit i
ties deda rudus kiauinius. Net
ir udarose pauktyn patalpose
laikom vit kiauini spalva
priklauso nuo j plunksn spal
vos. Vis dlto i anksto nema
noma imtu procent utikrinti,
kad plunksn spalva sutaps su
lukto spalva. Reikia palaukti,
kol vita pads kiauin.

Didiausias plrusis pauktis yra kondoras

mons ilgai man, kad di

diausias plrusis pauktis yra
ne erelis, o Piet Amerikos kon
doras. Neseniai biologai nustat,
kad vadinamieji Naujojo pasau

lio plrieji paukiai, kuriems

priskiriamas ir kondoras, nors
atrodo kaip tikr tikriausi pl
rnai, i ties yra artimi gandr
giminaiiai, todl priklauso ne
vanagini, o gandrini eimai.
Vis dlto kondorai yra patys di
diausi skraidantys paukiai.
J iskleist sparn plotis yra
didesnis u stambiausi plr
n, pavyzdiui, ereli.

Gulbs gali giedoti

Sakoma, kad pajutusios besi

artinani mirt gulbs utraukia
giesm, taiau tai netiesa. i
legenda susijusi su graik mitu
apie Cign, labai lidjus dl
draugo mirties ir diev paverst
gulbe. Prie pat mirt jis udaina
vo nepaprasto groio dain. Tiesa
ta, kad sini brio atstovai,
kuriems priskiriama ir gulb,
visais gyvenimo atvejais, taigi ir
prie mirt, tik nypia ir tar
ka. Tik tundroje gyvenanti gulb
giesminink skleidia iek tiek
melodingesnius, bgno skambes
primenanius garsus. Beje, ne
gaidama, o skrisdama.

A p ie p e lik a n u s ir
p in g v in u s

Pajut pavoj struiai kia galvas sml

Jei struiai taip elgtsi, jie u

dust, o tai tikrai nra geresn
alternatyva. ie paukiai tikrai
labai danai laiko galvas prie
pat ems, taiau jokiu bdu ne
emje. Taip jie stengiasi pajusti
vibracijas. Kojos jiems padeda
pasprukti nuo prie. Struiai
gali bgti net 80 km/h greiiu.
Jeigu tenka ginti kiauinius,
struiai sustingsta. Jie ugula
lizd, prisiploja prie jo ir traukia
kakl.

Pelikanai jauniklius maitina savo krauju

Pasakojimas apie pelikanus,

kurie kamuojami bado maitina
maylius i pradrkstos krtins
tekaniu krauju, yra vidurami
krikionikas motyvas. Legenda
apie pelikan, kurios seniausias
variantas siekia III a. po Kr., yra
iek tiek kitokia. Pasakojama,
kad pelikanas nuud savo ma
117

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

ylius, nes jie jam kirto veid.

Tada jis atgailaudamas persipl on ir vl atgaivino vaikus.
Pelikanai ant krtins turi rau
don dm. Jie eria palikuonis
raudonu, iek tiek apvirkintu
maistu, be to, gods mayliai
danai kerta savo dideliais sna
pais tvams galvas.

Pingvinai gyvena Piet aigalyje

I 18 pingvin ri tik dvi

(imperatorikieji ir Adels) peri
Antarktyje. Kit ri tvyn yra
pietvakari Afrika, Australija,
Piet Amerikos vakar krantas,
net iki Peru. Galapag pingvinai
gyvena beveik ties pusiauju. Vis
dlto vis ri pingvinai gyvena
tose pakrantse, kur teka al
tosios jr srovs. Jose gausu
planktono ir uv. Tiesa ta, kad
ie gyvnai gyvena ne sausumo
je, o vandenyje.

Pingvinai yra paukiai

Pingvinai atrodo panas

paukius, nors j sparneliai yra
labai mai. Vis dlto biologams
118

nepavyko nustatyti artimos i

gyvn giminysts su kurios
nors ries paukiais. Dl to
kai kurie specialistai mano, kad
pingvinai isivyst tiesiai i di
nozaur ir labai anksti atsiskyr
nuo kit pauki ri. Galima
velgti labai tolimus giminysts
ryius su lediniu naru ir albat
rosu. Seniausi pingvin fosilij
amius siekia net 55 mln. met.
Jos primena dabartini ios r
ies atstov skeletus.

Krankliai yra blogi tvai

Kol mayliai tupi lizde, kran

kliai yra labai rpestingi tvai.
Taiau vos vaikai pradeda skrai
dyti, tvai juos kaipmat imeta
i lizdo. Vis dlto niekada neteko
girdti, kad nors vienas krankliukas krisdamas bt nusisu
ks sprand. Daugelis gyvn
savo palikuonis labai iurkiai
pratina prie aplinkos slyg.
Jeigu nors kart tekt pamaty
ti, kaip dra tempia ir nardina
vanden cypianius maylius,
tikriausiai krankli elgesys nebeatrodyt toks iaurus.

Paukiai nepastebi, kad geguts j lizd

padeda kiauin

Jie tai pastebt, jei geguts

prie paddamos kiauin nei
mest i lizdo eiminink kiau
inio. Dauguma pauki tiksliai
ino, kiek kiauini yra j lizde.
Imus vien kiauin, jie pa
deda kit. Savaime suprantama,
paukiai nemoka skaiiuoti,
taiau labai jautriomis krtins
plunksnomis jie tuojau pat poky
ius pajunta.

A p ie m u s e s i r u o d u s

iknosparnis gali sivelti plaukus

iknosparniai puikiai orien

tuojasi aplinkoje naudodamiesi
ultragarsu. Jie gali atpainti ir
aplenkti net milimetro nesiekian
ias klitis. Baim, kad iknos
parnis gali sivelti mogui plau
kus, kilo dl labai didelio ik
nosparni greiio ir itin mao at
stumo iki praskrendam klii.
Tas, kam teko matyti kambar
uklydus ir besiblakant ik

nosparn, gali paliudyti, kad ie

nepavojingi vreliai gali atrodyti
labai nemaloniai.

Ilgakojai uodai gelia

Ilgakojai uodai negelia. Jie

neturi geluonies, o burna tokia
minkta, kad ie vabzdiai gali
maitintis tik skysiais. Iki 4 cm
iaugantys liekni ir margi ilgako
jai uodai atrodo daug grsmin
giau negu paprastieji j giminai
iai.

Uodai daniau gelia tuos mones, kuri

kraujyje yra daugiau cukraus

Uodai negali uuosti kraujo,

taiau jie yra stebtinai jau t
rs ilumai. Jie gali pajusti net
0,05 C skirtum, todl vasaros
vakarais visai nesunkiai susiran
da skan iltakrauj padar. Uo
dai tarp moni sugeba surasti
t, kurio iluminis vaizdas jiems
labiausiai adina apetit. Be to,
juos traukia ikvepiamam ore
esantys vandens garai ir anglies
dvideginis, taip pat kai kurios
prakaito ir parfumerijos gamini
119

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

kvapiosios mediagos. Gelia tik

uod patels, nes kraujo bal
tymai reikalingi kiauinliams
formuotis. Padjusios kiauinius
uod patels nebegelia.

vios ir gelia labai retai. Pavojus

kyla tada, kai dl irs glimo
prasideda alergin reakcija. Be
to, pasakojama, kad irs g
limas gali apsvaiginti ir sukelti
haliucinacijas.

Erks krinta nuo medi

Erks i kiauinli isirita

ant ems paviriaus. Tada jos
lipa ant ols stieb virni ir
laukia, kol pro al eis auka, ant
kurios galt uokti. Tai dar ne
reikia, kad erks sisiurbia tik
kojas. ie mai padarliai ieko
labiausiai tinkam aukos kno
viet. Jos labai mgsta prie sisiurbdamos pasislpti po plau
kais.

irs glimas gali bti staigios mirties

prieastis

Liaudies imintis sako, kad

trys irs umua mog, o
septynios arkl. Dl spdingo
dydio irs atrodo labai grs
mingos, taiau j glimas yra
maiau pavojingas u vapsv ar
bii. Tai patvirtint nedaugelis
moni, nes irs nra agresy120

Niekas neino, kodl kamans gali skristi

Teigiama, kad kakas yra pa

saks: Pagal aerodinamikos
dsnius kamans negali skrai
dyti. Kaip gerai, kad jos to ne
ino. Iki XX a. paskutinio de
imtmeio mokslininkai i ties
neinojo, kaip skrenda kamans
ir kai kurie kiti vabzdiai. 1996
m. Kembrido universiteto mok
slininkai atliko bandymus su
vjo kanaluose skraidaniomis
kandimis ir rado gij, vedani
paslapties minimo link. Pasiro
do, vabzdiai sparnus judina ne
pirmyn atgal, o pagal tam tikr
sudting sistem. Taip susi
daro virpesiai, galintys or pa
kelti kamanes, kandis ir kitokius
vabzdius.

A p ie v o r u s ir v a b a lu s
Drugeli sparnai yra labai jautrs

Danai sakoma, kad nuo ma

iausio prisilietimo prie sparn
drugeliai nebegali skristi. Tai ne
tiesa. Drugeli gaudymas pliko
mis rankomis jiems tikrai neken
kia. ie gyviai gali skristi net ir
nesmarkiai sueisti, pavyzdiui,
upuolus paukiui. Vis dlto su
drugeliais nedert elgtis iurk
iai.

Tarantulo kandimas yra mirtinas

Didiuliai, net iki 30 cm uau

gantys tarantulai storomis plau
kuotomis kojomis atrodo iur
ps, taiau i ties jie nepavojin
gi. Jie nra agresyvs, be to, j
kandimas tikrai nra mirtinas.
Kartais tvirtinama, kad tarantulo
kandimas n kiek ne baisesnis
u bits glim, taiau ir tai ne
tiesa. Azijos tarantul kandimas
apsvaigina ir sukelia raumen
spazmus. Amerikos tarantulas
lygiai toks pat nuodingas kaip
ir Europos. Jo kandimas gali

sukelti lengvus negalavimus.

Seniau buvo teigiama, kad ta
rantulo kandimas gali ivesti i
proto arba sukelti chorj*, todl
laukinis okis buvo pavadintas
tarantela.
* Nerv sistemos liga, pasireikianti stai
giais raumen susitraukimais. Vert.

Auslindos lenda ausis

Auslindos yra visikai nepavo

jingi ir netgi naudingi padarliai,
mintantys augal atliekomis ir
smulkiais vabzdiais. Jos yra ne
kirmls, o vabzdiai. Auslind
upakalini sparn forma pri
mena ausies kriaukl, todl ie
vabzdiai gavo tok pavadinim.
Kadangi auslindos aktyvios nak
t, gali bti, kad kakada ios
ries atstov ir buvo paklydusi
mogaus ausyje.

Skruzds visada yra labai darbios

Skruzds dirba tik penktadal

savo gyvenimo. Joms visikai
nebtina dirbti nuolat. Pirma,
j dalas (vabzdi lervos, me
dus, vaisiai, dvseliena) yra labai
121

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

maistingas, todl nebtina r

pintis dideliais jo kiekiais. Antra,
skruzdli kolonijoje egzistuo
ja darbo pasidalijimas. Vienos
skruzds saugo skruzdlyn, ki
tos ieko maisto, treios maitina
prieaugl ir motinl. Kai kuriuo
se skruzdlynuose gyvena imtai
tkstani ar net milijonai dar
bininki. Net jeigu vienu metu
trisia tik 20 proc. darbing
kolonijos gyventoj, vis tiek su
sidaro spdis, kad urmuliuoja
visas skruzdlynas.

Borui ami galima nustatyti pagal

takeli skaii

Tak ratas ant borus spar

n nuo amiaus nepriklauso. J
lemia vabzdio ris. Vien Vokie
tijoje gyvena 80 borui ri.
I j dviej ri vabzdiai turi
juodus takus raudoname fone:
viena ris du, o kita net
septynis. Be to, kai kuri boru
i sparnus puoia 13, 14 arba
15 tak. Yra ir geltonsparni
vabzdi, ant kuri sparn yra
net 22 juodi takeliai.
122

imtakojai turi imt koj

Tai ne visikai tikslus skaiius.

Jie turi madaug 200 koj por,
t. y. apie 400 koj. Rekordas
350 por. imtakojai gimsta
turdami vos kelias koj poras,
daniausiai tris. Kitos uauga
vliau, neriantis imtakojo odai.
imtakoj grupei priklauso ir
vos devynias koj poras turintys
padarliai.

imtakojai yra vabzdiai

I Ne visi mai ropojantys gyviai

yra vabzdiai. Atuonias kojas
turintys voragyviai sudaro at
skir gyvn klas (Arachnida). Gerai inoma, kad jie nra
vabzdiai. Kiek maiau inomas
faktas, kad erks ir skorpionai
taip pat priskiriami voragyviams.
imtakojai priskiriami dar kitam
potipiui (Myriapoda). Keturiolika
koj turintys vdarliai giminingi
krevetms. Jie priklauso viagy
vi klasei.

A p ie g y v a te s i r
k r o k o d ilu s

Amerikoje gyvena aligatoriai, o visuose

kituose emynuose krokodilai

Aligatoriai ir kaimanai taip

pat priklauso krokodil briui.
Tikruosius krokodilus nesunku
atskirti pagal apatiniame andi
kaulyje kyanius iltinius dantis,
kurie matosi net gyvnui susi
iaupus. Be to, aligatori gyveni
mo ritmas yra kur kas ltesnis,
todl jie gyvena madaug pu
santro karto ilgiau negu tikrieji
krokodilai. I devyni aligatori
ri atuonios gyvena Ameri
koje ir viena Kinijoje. Be to,
Amerikoje gyvena ir kelios tikr
j krokodil rys, tarp j Crocodylus acutus, Orinoko krokodilai,

Crocodylus moreletii.
Palietus rup uauga karpos

Daugelis rupi pajutusios

pavoj gali iskirti sekret, kuris
iek tiek degina od. Nors ru
pi oda yra karpota, mogui

usikrtimas ia odos liga tikrai

negresia. Karp augim sukelia
moni vienas kitam perduoda
mi virusai.

Pad krokodilai verkia

Legenda pasakoja, kad sud

auk krokodilai apsimeta atgai
lauj ir lieja veidmainikas kro
kodilo aaras. I krokodil aki
tikrai kartais ritasi srios aa
ros. Vis dlto krokodilai verkia
ne pad, o daniausiai prie
sdami. Tai tikrai ne diaugsmo
aaros. Jos ritasi tada, kai gyv
nui prireikia labai daug pastan
g, pavyzdiui, itin plaiai isi
ioti arba dti kiauinius.

Varls negali numatyti or

Pagal varli elges manoma

nustatyti or pakyius. Artjant
graiems ir sausiems orams mu
ss ir uodai, kuriais minta var
ls, pakyla auktyn krmynus.
Todl varlms tenka kabarotis i
paskos. Savaime suprantama,
stiklainyje laikoma varl or pro
gnozuoti negali. Or permainas
123

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

dar lengviau galima nustatyti

stebint kregdes. Vabzdiai, ku
riais minta ie paukiai, geru
oru skraido labai auktuose oro
sluoksniuose, o besiartinant lie
tui nusileidia prie ems. Taigi
jeigu kregds skraido emai, va
dinasi, greitai lis.

Chameleono spalva prisitaiko prie aplinkos

Chameleonai keiia spalvas,

taiau tai visikai nesusij su
juos supania aplinka. J spal
va kinta dl baims arba alio
ir kario poveikio. Gyvnlio
kno spalvai takos turi ir vie
sa. Chameleono odos spalva
kinta nuo alios iki rudos. Sa
vaime suprantam a, jo oda nenu
sidao rykiomis usimaskuoti
trukdaniomis spalvomis. I
gsdinti chameleonai atrodo pli
kesni ir ne tokie ryks. pyks
gyvnas nori kristi akis, todl
jo odos spalva darosi rykesn.
Naktimis chameleonai parastai
bna viess, taigi blogai usi
maskav.

124

A p ie k ir m in u s i r u v is

Nutrkus sliekui abi jo puss tsia

savarankik gyvenim

Nurodymus regeneruoti duo

da vienas nervinis mazgas, esan
tis slieko galvoje. Taigi nauj uo
deg usiauginti gali tik priekin
gyvio dalis. Be to, ji neturi bti
per trumpa. Ekspertai teigia,
kad slieko kno dalis atauga tik
tada, jei prie galvos lieka bent
40 segment. Upakalin slieko
dalis, neturinti galvos, va. Jei
gu sliekas praranda tik nos,
kuri yra prieais nervin mazg,
regeneruoja tik upakalin da
lis, taiau tikrai ne abi. Tik labai
sudtingos sandaros kirminai,
pavyzdiui, blakstienotosios kir
mls, gali regeneruoti i beveik
kiekvienos atsiskyrusios kno
dalels.

Pridj aus prie dideli kriaukli girdime

jros oim

Graios raitytos kriaukls, ku

rias pridj prie ausies tariams

gird tolim jros oim, yra j

ros sraigi namukai. Taiau mes
girdime ne jros bang m, o
savo ausyse cirkuliuojant krau
j. is garsas atsimua lygias
kriaukls sieneles ir aidu grta
ms klausos organus.

uvys visada kvpuoja iaunomis

Kai kuri ri uvys kvpuo

ja plauiais. ios itin retos bty
bs evoliucijos poiriu yra labai
senos. Plauiais kvpuojanios
uvys gyvena Piet Amerikos,
Afrikos ir Australijos pakrant
se. Jos turi kartkartmis ikilti
vandens paviri ir kvpti
oro, kitaip udust. Egzistuoja
toki ri uv, kurios turi ir
plauius, ir iaunas, taiau ios
reikalingos anglies dvideginiui
ikvpti.

Rykliai kartais suda mones

R Kiekvienais metais uregistruo

jam a apie imt atvej, kai ryk
liai upuola mones, taiau tik
10 proc. toki atsitikim baigiasi
upulto asmens mirtimi. Rykliai

savo auk nedrasko ir neda.

Rykli upulti ir sueisti mons
mirta dl nukraujavimo, kai arti
nra galini suteikti pagalb.
Po pirmojo antpuolio rykliai pa
prastai atsitraukia ir lkuriuoja,
kol auka nusilps netekusi krau
jo. Maiausiai ans pasprukti
palieka mlynieji rykliai, kurie
drauge su baltaisiais ir tigriniais
rykliais pirmauja upuolim sta
tistikoje. Rykli galima sutikti
ir didiosiose upse, pavyzdiui,
Amazonje. Jie atplaukia gl
vanden isivalyti parazit. i
gyvn populiacija susiformavo
net Nikaragvos eere.

Piranijos yra labai pavojingos

Kai kuri ri piranijos min

ta vegetariniu maistu. monms
pavojingos tik trys keturios i
uv rys, ypa raudonosios
piranijos. Jos vis pirma puola
kraujuojanius arba spurdan
ius knus. Amazons pakran
i gyventojai paprastai nebijo
tekaniame vandenyje tykani
piranij, taiau vasar jie vengia
maudytis nusekusiose ups at
125

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

akose. Tokiame vandens telki

nyje kalintas pulkas ibadjusi
piranij i ties gali bti nusitei
ks agresyviai ir padaryti tai, kas
rodoma siaubo filmuose, per
kelias sekundes sudoroti auk
ir palikti plikus griauius. Beje,
mons piranijas taip pat laiko
delikatesu.

A p ie p r im a t u s ir
m ones
mogus nra kils i bedions

I ties mogus isivyst ne

i dabar gyvenani bedioni
ri. Su impanzmis ir ma
uiais kapucinais mus sieja
tik bendri protviai. Vis dlto j
negalima pavadinti kaip nors ki
taip, tik bedionmis. Biologai
tai daro slapiomis. Primatus jie
skirto drgnanosius ir sausanosius. Sausanoss bedions yra
tikrosios bedions. Jos skirs
tomos plaianoses ir siauranoses. Siauranoss bedions,
neturinios uodeg, vadinamos
126

hominidais. iai kategorijai pri

skiriami tiek nedideli gibonai,
tiek ir orangutanai, gorilos, im
panzs ir mons.

I vis gyvn artimi bedioni

giminaiiai yra tik mons

Ja u inome, kad gyvn pa

saulyje artimiausi ms giminai
iai yra bedions. O su kuriais
gyvnais mus sieja antraeiliai
giminysts ryiai? Mums kako
dl atrodo, jog daugiau giminai
i negali bti. Gal giminysts
ryiai mus sieja su unimis? O
gal su lokiais? Vis dlto mums
daug artimesns yra iurks ir
triuiai. Primatai kartu su grau
ikais ir kikini eimos atsto
vais priklauso grupei, vadinamai
Euarchontoglires. Ji yra viena i
keturi auktesnij induoli
grupi. Iki iol tiksliai neinoma,
kuris gyvnas po bedioni yra
artimiausias ms giminaitis.
Kai kurie tyrintojai mano, kad
tai galt bti piet ir pietryi
Azijoje gyvenantis vrelis Tupaia, kiti tvirtina, kad artimiausi
mogaus giminaiiai yra pietry

i Azijoje ir Filipinuose gyve

nantys kaguanai. Jie atrodo tarsi
kiauns ir iknosparnio hib
ridai, gyvena mediuose ir gali
apie 100 m sklsti oru.

Mes inaudojame tik 10 proc.

smegen gali

i teorija paremta XVIII a.

atliktais anatominiais eksperi
mentais. J metu buvo nusta
tyta, kad gyvnams, nesuklus
sunkesni pasekmi, galima pa
alinti didel smegen dal. Pa
eidus tam tikr mogaus sme
gen srit, jos funkcijas i dalies
gali perimti sveikosios sritys. i
smegen savyb ypa rykiai pa
sireikia kdikiams. iais laikais
matavimo instrumentais galima
nustatyti smegen dali aktyvu
mo laik. Pasirodo, kad egzistuo
ja ypa svarbs smegen cen
trai, taiau kita smegen mas
taip pat atlieka savo darb.

Proting moni smegenys yra didesns

Intelektas priklauso ne nuo

smegen dydio, o nuo struk

tros. Kai kuri gyvn smege

nys yra didesns negu moni,
taiau ms smegenys yra ge
riau suskirstytos. Jas sudaro
kamienas, tarpins, didiosios
ir maosios smegenys. mogaus
smegen veikl lemia tankus
nerv tinklas, jungiantis atskiras
sritis. Susirgus demencinmis
ligomis ios jungtys sunyksta.
Be to, nepakankam nervinio
tinklo isivystym ir menkesn
intelekt gali nulemti prasta mi
tyba vaikystje. Smegen dydio
skirtumai nra svarbs. Jie mo
gaus intelekto koeficientui takos
neturi.

Vyr ir moter smegenys yra vienodos

Apskaiiavus absoliuiaisiais
skaiiais, vyr smegenys da
niausiai yra lygiai 15 proc. sun
kesns negu moter. Savaime
supranta, is skirtumas suma
s, jeigu vertinsime smegen ir
viso kno mass santyk. Taiau
moter smegenyse yra tankesnis
nervinis tinklas, be to, egzistuoja
stipresnis ryys tarp abiej pus
rutuli. Vykstant vairiems ms127

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

tymo procesams tiek vyr, tiek

ir moter smegen pusrutuliai
apkraunami vienodai.

Mergaitms prasiau sekasi matematika

Seniau specialistai teig, kad

mergaii ir berniuk smegenys
yra visikai vienodos, o dabar
isikerojo sitikinimas, kad skir
tumai vis dlto egzistuoja. Pa
aikjo, kad kalbos testus geriau
atlieka mergaits, o berniukai
geresni rezultat pasiekia besi
mokydami technini dalyk.
Matematik reikt traktuoti
skirtingai. Berniukai paprastai
geriau atlieka tas test uduotis,
kurios reikalauja daryti matema
tines ivadas arba puikiai orien
tuotis erdvje. Mergaitms geriau
sekasi skaiiuoti.

A p ie k d ik iu s i r
n tu m
Dvyni tvai negali bti skirtingi

1996 m. Anglijoje gim dvy

128

niai. Vienas j buvo tamsiaodis,

o kitas baltaodis. Jie buvo
pradti keli dien skirtumu.
Iki iol pasaulyje uregistruoti
penki atvejai, kai gim skirting
tv pradti dviej kiauinli
dvyniai. Didiausias laiko tarpas
tarp abiej mayli pradjimo
momento siek net keturias sa
vaites.

Vieno kiauinlio dvyniai visada bna tos

paios lyties

Yra taisykl, teigianti, kad vie

no kiauinlio dvyniai turi iden
tik genetin sandar, o i dvie
j kiauinli gim mayliai yra
tarpusavyje panas ne daugiau
negu kiti t pai tv vaikai.
Vis dlto net ir vieno kiauinlio
dvyniai nra visikai identiki.
Pavyzdiui, skiriasi j pirt at
spaudai. Paprastai i vieno kiau
inlio gimsta du berniukai arba
dvi mergaits. Pasaulyje pasi
taik tik tiys atvejai, kai moksli
ninkai tiksliai nustat, kad brolis
ir sesuo gim i to paties kiau
inlio. Gali bti, kad dalijantis
kiauialstei dingo viena Y chro

mosoma (Turnerio sindromas)

arba dvyniai isivyst i labai re
tai pasitaikanio, du branduolius
turinio kiauinlio. Tokiu atveju
j negalima vadinti klasikiniais
vieno kiauinlio dvyniais.

indymo laikotarpiu moteris negali pastoti

* teigin labai danai paneigia

gyvi pavyzdiai. Vis dlto tai is
tas daugiau nei bobui pasa
kos. indymo laikotarpiu moters
organizmas madaug pusmet
gamina hormon prolaktin, ku
ris ne tik maina lytin potrauk,
bet ir gali sukliudyti ovuliacijai.
Vis dlto iame sakinyje reikt
pabrti od gali. Kuo daugiau
nuo gimdymo prajo laiko, kuo
ilgesns pertraukos tarp kdikio
maitinim, tuo maiau moters
organizme isiskiria prolaktino.

mlyna, nes joje bna maai

melanino. Pirmaisiais gyvenimo
mnesiais gausjant pigmentini
lsteli, akys gali papilkti, pa
aliuoti arba paruduoti. Visas
aki spalvas lemia ta pati spal
vin mediaga. Spalva priklauso
nuo pigment kiekio ir viesos
limo kampo.

Menstruacij metu moteris negali pastoti

Iki iol nepavyko itirti, kiek

laiko gimdoje ir kiauintakiuose
ilieka gyvybingi spermatozoidai.
Manoma, kad jie gali bti gyvi
5-7 dienas. Jeigu menstruacij
ciklas normalus, ovuliacija vyks
ta tarp dvyliktos ir eioliktos
dienos. Kartais moterys pastoja
trei ketvirt menstruacij die
n, taiau tai pasitaiko gana re
tai. Tuo tarpu etosios dienos
kdiki yra gana daug.

Vis naujagimi akys yra mlynos

Tik baltaodiai gimsta mlyno

mis akimis. Tamsiaodiai nau
jagimiai paprastai pasaul at
eina rudomis akimis. Baltaodi
mayli rainel i pradi atrodo

Vyrai negali sirgti krties viu

Vyrai taip pat turi krt liau

kas, todl jie gali susirgti krties
viu. I vis onkologinmis li
gomis sergani moni krties
129

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

viu sergantys vyrai sudaro tik

vien procent. Vis dlto vien Vo
kietijoje per metus suserga apie
500 vyr. Svarbiausia ligos prie
astis hormoniniai sutrikimai.

A p ie o d i r p la u k u s

Tamsi oda tai moni prisitaikymo prie

intensyvaus sauls spinduliavimo poymis

Atvirkiai. Tai balta oda yra

moni prisitaikymo prie sau
ls spinduli trkumo poymis.
monija atsirado iltose planetos
vietose. Tik tada, kai mons at
keliavo tokias atiaurias vietas
kaip Europa, odos pigment tr
kumas tapo evoliucijos pranau
mu. Gaudami sauls spinduli
viesiaodiai galjo pasigaminti
daugiau vitamino D. Be to, jiems
nebereikjo baimintis sveikatos
sutrikim, kuriuos gali sukelti
UV spinduli perteklius.

Laktozs netoleravimas yra defektas

Daugumai suaugusi Afrikos

130

ir Azijos gyventoj laktozs (pie

no cukraus) netoleravimas yra
visikai normalus reikinys. Pie
n toleruoja tik suaug europie
iai. Tai irgi susij su vitamino
D gamyba. Pienas, kaip ir sauls
viesa, yra puikus vitamino D
altinis. mons, kuriems ne
bdinga natrali laktozs neto
lerancija, gyvendami altoje Eu
ropoje taip pat turjo evoliucijos
pranaum. Laktoz netoleruoja
ma dl fermento laktazs trku
mo. Apie defekt galima kalbti
tuo atveju, jeigu laktazs trksta
nuo ankstyvos kdikysts. Laiku
nepastabtas sutrikimas gali i
provokuoti sunkius smegen pa
eidimus.

Po mirties dar kur laik auga nagai ir

plaukai

Mirusysis yra negyvas. Orga

nizmas neturi atsarginio energi
jos altinio, kuris sudaryt ga
limyb po mirties augti kurioms
nors kno dalims. Po mirties
oda ima diti ir trauktis, todl
susidaro spdis, kad iek tiek
paauga lavono nagai ir plaukai.

Mirusiojo veide irykja barzdos

plaukai, o rank ir koj nagai
atrodo iek tiek pailgj.

Po maudymosi oda susirauklja

iltas vanduo suminktina

od. Ji nesusirauklja, o isi
tempia ir pasidaro iek tiek per
didel knui, kur dengia. Todl
susidaro raukls, kurios odai
distant pamau nyksta. Ilgai
maudantis kartoje vonioje per
odoje esani drgms reguliavi
mo sistem i organizmo paali
nama daug reikaling mediag,
todl rekomenduojama susi
raukljusi od patepti rieba
lin sluoksn sugrinaniomis
mediagomis.

Odos kvpavimas yra gyvybikai svarbus

Dl ios klaidos kaltas Deim

sas Bondas. Filme Auksapirtis* jis pernelyg tikinamai
aikino, kad nuo galvos iki koj
auksu padengta grauol Dil
Masterson tikrai numirs, nes
negals kvpuoti jos oda. Filmo
krj grup patikjo savo teze.

io triuko filmavim stebjo gy

dytojai, o aktor irl Iton (Shir
ley Eaton) i ties nebuvo visa
padengta auksu, nors irovams
ir susidar toks spdis. Pro od
mes gauname tik vien procent
oro, o tai labai menkas kiekis.
Organizmas vsinamas prakai
tuojant, todl vis kn paden
gus auksu mogus gali pradti
kariuoti.
* Goldfinger, sukurtas 1964 pagal 1959 m.
parayt to paties pavadinimo Iano Flemingo roman. Vert.

Prailti galima per vien nakt

ios legendos tikrumu mus

tikino trileri autoriai, taiau
i ties plaukai negali prailti
akimirksniu. Kad taip atsitikt,
plaukuose turt bti nerv ls
teli, taiau ten j nra. ili plau
kai gali uaugti, taiau jau uau
g niekada neprayla. Be to, dl
streso gali prasidti slinkimas,
nuo kurio pirmiausia nukenia
pigmento turintys plaukai. ia
liga sergantys mons i tikrj
gali greiiau prailti, nes ant gal
vos atsiras daugiau balt plauk.
131

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

Senstant plaukai pasidaro pilki

Plaukai niekada nebna pilki.

Senstant auganiuose plaukuo
se lieka vis maiau spalvini
pigment. Balti ir dar neprail
plaukai drauge atrodo tarsi bt
pilki. Tuiuose, pigmento ne
turiniuose plaukuose paprastai
kaupiasi oras, todl ili plaukai
atrodo labai balti ir vilgantys.
Visas plauk spalvas lemia tik
du pigmentai tamsus eumelaninas ir viesus feomelaninas.

A p ie t e o r ij ir
p r a k t ik
Pitagoro teorem suformulavo Pitagoras

Taip tvirtino antikos laik ma

tematikas Euklidas (apie 365300 m. pr. Kr.). Gali bti, kad
taip tvirtino ir Pitagoras (apie
570-500 m. pr. Kr.), nes garsia
jam matematikui tikrai netrko
pasiptimo. Jis subr vis rat
sekj. Tiksliai inoma, kad gar
sij Pitagoro teorem (statini
kvadrat suma lygi ambins
132

kvadratui) dar prie 1000 met

buvo apra babilonieiai, o
Egipto matininkai j taik prak
tikoje. Pitagoras j tik rod ma
tematikai.

Moterims leista studijuoti tik nuo

XIX a. pabaigos

Dorotja Kristiane Erkslben

(Dorothea Christiane Erxleben)
XVIII a. sugebjo tapti pirmja
Vokietijoje diplomuota gydytoja.
Gydytojo dukt ilgai praktikavo
Kvedlinburge neturdama mok
slo staigos baigimo dokumen
t. Tai labai siutino jos kolegas
vyrus. Dl to moteris kreipsi
Frydrich Didj (1712-1786), o
is Hals universitet pra
ydamas leisti Dorotjai Erksl
ben (1715-1762) sigyti auktojo
mokslo diplom. Gimus ketvirta
jam kdikiui Erkslben pradjo
studijuoti ir 1754 m. gavo dak
taro vard. Neprajus n imtui
met, 1849 m., Londono univer
sitete buvo kurta moter kolegi
ja. Vokietijoje kai kurie universi
tetai moteris pradjo priimti nuo
XIX a. pabaigos.

Radiacija yra atomins energijos

naudojimo pasekm

Pirmosios atomo teorijos buvo

sukurtos XIX a.

Egzistuoja visikai natrali

radiacija. Ji atsiranda skylant
atom branduoliams ir isiski
riant energijai. Natralus radio
aktyvusis spinduliavimas, nuolat
veikiantis kiekvieno mogaus
organizm, susidaro i kosmini
spinduli ir radono duj. ios
dujos susidar formuojantis vi
satai ir iki iol tebeskleidia ra
dioaktyvius spindulius. Radono
yra beveik visur: tiek ore, tiek ir
vandenyje. Didesnis jo kiekis su
sikaups uolienose, todl joms
yrant isiskiria radioaktyviosios
mediagos.

ft Pirmosios atomo teorijos buvo

sukurtos V a. pr. Kr. Du to meto
graik mokslininkai ir filosofai
Demokritas (apie 460-370 m. pr.
Kr.) ir Leukipas (apie 450-370
m. pr. Kr.) sukr tez, kad ma
terija yra sudaryta i vienod
mayi daleli. ias daleles
mokslininkai pavadino atomos
(graik. nedaloma). Jie tvirtino,
kad visi daikt skirtumai ir visi
natrals procesai priklauso
nuo atom susigrupavimo ir persigrupavimo. Demokritas teig:
Daikt spalvos yra netikros, sal
dumas ir kartumas yra tik me
nami dalykai. I ties egzistuoja
tik atomai ir tuia erdv.

Gamtos moksl tezes galima patikrinti

Jas galima tik patvirtinti arba

paneigti. Kiekvienas bandymas
tik rodo, kad tam tikromis s
lygomis gaunamas vienoks ar
kitoks rezultatas. Jeigu atlikus
100, 1000 ar 100 000 bandym
gaunamas toks pat rezultatas,
galima manyti, kad taip bus vi
sada. Vis dlto garantuoti 100
proc. negalima.

Visata sudaryta i kvark

Seniau atomai buvo laikomi

smulkiausiais visatos sandaros
elementais, i kuri sudaryta
visa materija. Dabar jau inoma,
kad atomus galima suskaidyti
dar maesnes daleles. Paios
smulkiausios iki iol atrastos
dalels vadinamos kvarkais. Tai
133

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

dar nereikia, kad i j sudary

tos visos atomo dalels. I ties
i kvark sudaryti tik hadronai.
Jiems priskiriami atomo bran
duolyje esantys neutronai ir pro
tonai. Be hadron, dar yra leng
vesni daleli lepton, elektron
ir neutrin. iuolaikinis mokslas
teigia, kad i daleli daugiau
suskaidyti nemanoma.

Svoka k v a rk a s yra ilgesnio mokslinio

termino sutrumpinimas

Pavadinimas kvarkas skamba

kiek keistokai, todl daugeliui
atrodo, kad jis turi koki nors
mokslin prasm arba yra labai
sudtingos svokos sutrum pi
nimas. I ties jis neturi nieko
bendra su mokslu. Viename
Deimso Doiso (James Joyce,
1882-1941) romane yra posakis

Three quarks for muster Mark.

Iki iol neinoma, k autorius
vadina kvarkais. Kvark atrad
jas Maris Gelis-Manas (Murray
Gell-Mann, g. 1929 m.) nutar,
kad is pavadinimas labiausiai
tinka sunkiai suvokiamoms da
lelms.
134

A p ie v ie s i r o r
viesos ir garso greiiai visada bna
tokie patys

Garsas sklinda 331 m /s grei

iu. Toks garso greitis yra 0C
temperatroje. Kuo iltesnis
oras, tuo greiiau sklinda garsas.
Virgarsiniai lktuvai skrenda
itin altoje aplinkoje, todl anks
iau kerta garso sien. Stan
dartinis viesos greitis vakuume
yra 300 000 km /s. ems at
mosferoje viesa sklinda liau,
o vandenyje ji pristabdoma iki
230 000 km /s.

aibas mogui visada yra mirtinas

Pasak iniasklaidos kartkart

mis pateikiam praneim, ai
bo trenkti mons per stebukl
ilieka gyvi. I ties nuo aibo i
krovos mirtama tik 35-40 proc.
atvej. Daugeliui nukentjusi
moni sunkiai paeidiama ir
dis, smegenys, rega ir klausa.
Pavojinga audros metu slptis po
mediu. Kuo auktesnis medis,
tuo didesn tikimyb, kad j
trenks aibas.

Vanduo uverda 100 C temperatroje

Vanduo uverda lygiai imto

laipsni temperatroje, kai ap
linkos slgis yra vienas baras.
Kalnuose, kur atmosferos slgis
yra emesnis, pakanka 90 C,
o emiau jros lygio esaniose
vietose vandeniui virti reikalinga
auktesn negu 100C tempe
ratra. Laboratorijoje galima
dirbtinai sukurti tok slg, kad
vanduo uvirt esant 0 C tem
peratrai. Nors pasakojama, kad
ant Everesto kalno nemanoma
ivirti kiauinio, tai padaryti vis
dlto pavyksta. Tiesiog virimo
procesas trunka iek tiek ilgiau.

garavim kartas vanduo vis tiek

ula greiiau.

Vandens telkiniai visada ula nuo

paviriaus

**Labai greitai tekaniose upse

ledo sluoksnis danai susidaro
ant dugno. Paviriuje esantis
vanduo nuolat maiomas, todl
jis ula sunkiau. Prie dugno
vandens srov yra silpnesn, ir
tose vietose, kur yra nelygum,
susiformuoja ledas. Jeigu tem
peratra labai ema, prie dugno
ledas gali susidaryti ir visikai
ramiuose eeruose.

Oras nieko nesveria

Kartas vanduo ula liau negu altas

Jis ula netgi greiiau. Mok

slininkams iki iol nepavyko i
siaikinti tikslios io reikinio
prieasties. Manoma, kad taip
yra dl garavimo. Vis pirma i
karto vandens molekuls ilekia
su didesne energija negu i alto.
Antra, dl garavimo sumaja
aldomo vandens kiekis, todl
sumaja ir jo mas. Vis dlto
udengus ind ir taip sumainus

Vienas kubinis metras oro sve

ria apie 1,2 kg. 75 proc. oro su
daro azoto molekuls, o 23 proc.
deguonis. Prie ems pavir
iaus atmosferos slgis didesnis
negu dideliame auktyje, nes
apaioje oro molekuls isidsiusios tankiau. altas oras yra
tankesnis ir sveria daugiau negu
kartas. Aukto slgio srityse yra
itin auktas atmosferos slgis.
Oro mas labai aikiai jauia
me tada, kai veidus puia vjas.
135

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

Lktuvai krinta oro duobes

Ore nebna duobi. Net ir troposferoje neplduriuoja vakuu

mo psls. Kartais lktuvas stai
ga smukteli emyn. Taip atsitin
ka dl vjo arba dl konvekcijos.
Lktuvas su didiule jga lekia
atmosferos turbulencijos zon,
kur yra gerokai pristabdomas ir
priveriamas smuktelti emyn.

Perpildytose patalpose oras yra blogas, nes

mons sunaudoja deguon

Jeigu perpildytoje patalpoje

oras pasidaro sunkus, tai dar
nereikia, kad ia esantys mo
ns ikvpavo daug deguonies.
Ore yra 23 proc. deguonies.
is kiekis perpildytoje patalpo
je sumaja labai nedaug. Mes
anglies dvideginio kiekio padi
djim pajuntame net tada, kai
jo padaugja keturiomis imto
siomis procento dalimis. Kai ore
yra daug neigiam krv turini
deguonies jon, jis atrodo ypa
grynas. Tokie jonai atsiranda
kriokliuose, prie jros, mike ir
siauiant audrai. Udarose pa
talpose neigiami deguonies jonai
nesusidaro.
136

A p ie s t a ty b o s m e n i r
b e to n
Rodo kolosas stovjo prie uosto vart

l Pirmiausia dert pasakyti,

kad n vienas mogus neino,
kaip Rodo kolosas atrod. Nra
ilik joki legendins statulos
atvaizd ar apraym, iskyrus
kelias antikines monetas, ant
kuri pavaizduota galva su sep
tyni spinduli karna. inoma
tik tiek, kad skulptra vaizdavo
Rodo globj Sauls diev Helij
ir buvo madaug 30 m aukio.
Istorikai yra visikai sitikin,
kad anuomet mons neturjo
technini galimybi pastatyti to
ki skulptr, kokia dabar da
nai vaizduojama, vir uosto
vart stovinio kojas praergusio
vyro atvaizd. To daryti nesiryt
net ir iuolaikiniai kolos staty
tojai, pavyzdiui, Niujorko Lais
vs statulos autoriai.

Graik ventykl kolonos yra visikai

identikos viena kitos kopijos

Graik ventykl harmonij

lemia tai, kad jas statant buvo

ilaikytas tam tikras ilgio, plo
io ir aukio santykis. Statant
ankstesnisias ventyklas, i
ties buvo siekiama suteikti pa
statams optin pusiausvyr,
todl stengtasi visk daryti kuo
tiksliau. Architektai pastebjo,
kad akis vis tiek ikraipo vaizd,
ir tikslumas lieka nepastebtas.
Tada graikai m statyti taip,
kad ventyklos nebt labai tik
sliai simetrikos, taiau tokios
atrodyt. Paioje didingiausioje
Partenono ventykloje, stovinio
je ant akropolio kalvos, greiiau
siai nra n vienos detals, kuri
bt identika kitai.

Pasvirs Pizos boktas galjo nuvirsti

R Pasvirs Pizos boktas be

veik dvylik met (nuo 1990
iki 2001 m.) buvo udarytas.
Naudojant brangias priemones
jis buvo 44 cm atitrauktas at
gal. Ekspertai apskaiiavo, kad
kasmet vien milimetr pietus
pasvyrantis boktas bt nu
virts tik po 200 met. Boktas
pasviro dl to, kad dalis jo stovi
ant kieto stambaus vyro pagrin

do, o dalis ant smulki ups

sna.

Eifelio bokt sukonstravo Gustavas Eifelis

XIX a. pabaigoje keli ini

nieri galvose skland idja pa
statyti 1000 pd (apie 300 m)
aukio bokt. Vienas j, Mori
sas Keklenas (Maurice Koechelin,
1956-1946), buvo Gustavo Eife
lio (Gustave Eiffel, 1832-1923)
biuro vyriausiasis ininierius.
Kekleno eskizas skyrsi nuo vis
kit, nes tai buvo ne klasikinis
statinys lygiomis linijomis, o
storakojis stabiliai em besi
remiantis boktas. Virininkas
perpirko i Kekleno ir dar dviej
koleg, kurie dalyvavo kuriant
projekt, brinius, kiekvienam
sumokjs po 50 000 frank.
Tada jis pasinaudojo savo taka
ir pasiek, kad Eifelio boktas
bt pastatytas iki 1889 m. pa
saulins parodos.

Ilgiausias pasaulyje tiltas pastatytas vir

vandens

Ilgiausias pasaulyje tiltas, va

dinamas Bang Na-Expressway,
137

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

yra Bankoke. Jo ilgis 55 km.

is tiltas eina ne vir tarpeklio
ar vandens telkinio. I ties tai
yra ei juost autostrada, pa
statyta vir seniau nutiesto kelio.
Oficial ilgiausio pasaulyje tilto
status turi 38,42 km ilgio Lake
Pontchartrain-Causeway, Naujj
Orlean jungiantis su iauriniu
Ponartreino eero krantu.

II a. pr. Kr. irado ro

mnai. Jie maiydavo anuomet
jau inom skiedin su vulka
niniu smliu (pucolanu) ir taip
gaudavo miin, kuris buvo daug
tvirtesnis u visus iki tol inotus
junginius. Neturdami skysto be
tono romnai nebt galj pa
statyti skliautais dengt statini.

Potvyniai Venecijoje neturs katastrofik

padarini

A p ie l k t u v u s ir

Ilgai buvo laikomasi tokios

nuomons. Buvo daug svarbiau,
kad nesuskaiiuojama daugyb
medini poli, ant kuri stovi
lagnoje sikrs miestas, nuo
lat bt po vandeniu ir nept. Pastaruoju metu vandens
lygis pakilo taip smarkiai, kad
jis siekia istorinius pastatus.
Projektuojami miliniki liuzo
vartai, kurie turt sulaikyti
lagn besiverianius potvynio
vandenis. io projekto kritikai
tvirtina, kad danas liuzo u
darinjimas sugriaus ekologin
pusiausvyr, ir pam at medie
n sugrau agresyvs mikroor
ganizmai.
138

Betonas buvo irastas XIX a.

itBeton

r a k e ta s
Broliai Mongolfj pirmieji skrido oro
balionu

I akas Etjenas (Jacques Etien

ne, 1745-1799) ir ozefas Mie
lis (Joseph Michel, 1740-1810)
Mongolfj (Montgolfier) pagamino
Mongolfjer, taiau 1783 m. 25
minutes trukus skryd atliko j
tautieiai anas Fransua Pilatras
de Rozj (Jean-Franois Pilatre
de Rozier, 1757-1785) ir Fransua
dArlanas (Franois dArlandes,
1742-1809). Vis dlto tai buvo
ne pirmasis inomas skrydis oro
balionu. Dar 1709 m. oro balio

nu pakilo Piet Amerikos gyven

tojas Bartolomjas Lorensas de
Gusmao (Bartolomeo Lorenco de
Gusmao, 1695-1753). Egzistuo
ja teorija, kad Peru gyvenusios
nask genties indnai nuo seno
darydavo karto oro balionus.
Taip bt galima paaikinti,
kaip jie sugebjo dykumoje pa
likti didiulius pieinius, kuriuos
galima pamatyti tik i oro. Be to,
ios genties indn pieiniuose
vaizduojami balionus panas
daiktai. Btent jie ir galjo bti
Gusmao kvpimo altinis.

Pirmieji mons, pakil motoriniu lktuvu,

buvo broliai Raitai

HJuos aplenk vokiei kilms

amerikietis Gustavas Vaiskopfas
(Gustav Weifikopf, 1847-1927).
Laikraio Bridgeport Herald
straipsnyje buvo teigiama, kad
Bridporte (Konektikuto valsti
ja) 1901 m. rugpjio 14 d. pa
sigamintu lktuvu Vaiskopfas
nuskrido net 750 metr. Deja,
laknas nepasirpino, kad jo
skrydis bt nufotografuotas ar
kaip nors kitaip amintas. Dl
pinig stygiaus Vaiskopfas liov

si tobulinti lktuv. Nenuostabu,

kad ilgai manyta, jog pirmieji
buvo broliai Vilburas (Wilbur,
1867-1912) ir Orvilis (Orville,
1871-1948) Raitai (Wright), 1903
m. atlik du 37 ir 260 metr
skrydius. Prieingai nei Vais
kopfas, jie toliau ts bandymus
ir tuo labai skatino lktuv tobu
linim.

arlsas Lindbergas pirmasis perskrido

Atlant

B arlsas Lindbergas (Charles

Lindbergh, 1902-1974) pirmas
vienui vienas perskrido Atlant
nenusileids. Iki jo vandenyn
jau buvo perskrid apie 60 mo
ni, daugiausia pato lakn.
. Lindbergas vienmotoriu mono
planu Spirit ofSt. Louis Atlant
perskrido 1927 m. gegus 20 d.
Pirmasis panaus skrydis be nu
sileidimo jau buvo atliktas prie
atuonerius metus. Vis dlto Do
nas Alkokas (John Alcock, 18921919) ir Arturas Vitenas-Braunas
(Arthur Witten-Brown, 18861849) 1919 m. skrydiui buvo
pasirink trumpesn atstum.
Lindbergas i Niujorko Paryi
139

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

nuskrido per 33,5 valandos. Jo

pirmtakai oru nukeliavo maiau
gars marrut nuo Nifaundlen
do iki iaurs vakar Airijos.

Verneris fon Braunas irado raket V-2

Stebuklingasis vokiei gin

klas buvo pagamintas pasinau
dojus dviem amerikiei fizikos
profesoriaus Roberto Haingso
Godardo (Robert Hutchings God
dard, 1882-1945) 1914 m. pa
tentais. Ketvirtajame prajusio
amiaus deimtmetyje Naujojoje
Meksikoje jis atliko kelis ekspe
rimentus, kuri rimtai nevertino
nei JAV karo ministerija, nei
visuomen. Informacija apie Go
dardo patentus buvo prieinama
visiems, todl 1940 m. moksli
ninkas mgino spti Karo mi
nisterij, kad tokias raketas gali
pasigaminti vokieiai. I ties
Verneris fon Braunas (Wernher
von Braun, 1912-1977) pasinau
dojo Godardo iradimais ir juos
pritaiks sukonstravo ginkl. V2
raketomis buvo umuti 8000
moni. Be to, io ginklo gamyba
kainavo gyvyb deimiai tks
tani priverstinius darbus dir
busi asmen.
140

Teflonas yra alutinis kosmoso tyrinjimo

produktas

* Amerikiei chemikas Rojus

Planketas (Roy Plunkett, 1911
1994) 1938 m. tyrindamas altneius anglies grandin netyia
montavo fluoro atomus ir pa
gamino politetrafluoretilen (toks
yra mokslinis teflono pavadini
mas). 1954 m. apie i mediag
suinojo prancz chemikas
Markas Greguaras (Mare Gregoire). Jo monai Koletei ov gal
v mintis padengti ia mediaga
keptuvi pavirius. Greguaras
kr firm Tefal. Pirmiausia jos
produkcija labai ipopuliarjo
Amerikoje. Teiginys, kad teflon
sukr NASA, pirm kart pa
sirod reklaminiame prospekte
1970 m.

A p ie i r a d ju s i r
a t r a d ju s
Garo main sukr Deimsas Vatas

Iki iol inom greitpuod ir

pirmj garo main XVII a. pa
baigoje sukr prancz gydyto

jas Deni Papenas (Denis Papin,

apie 1647-1712). Ji buvo labai
maa, todl greitai nugrimzdo
umartin. Anglas prekiautojas
geleimi Tomas Niukomenas
(Thomas Newcomen, 1663-1729)
1705 m. sukonstravo garo ma
in, skirt kasykloms ipum
puoti. Nors ji buvo naudojama,
taiau ne itin veiksmingai.
Deimsas Vatas (James Watt,
1736-1819) pasinaudojo Niukomeno schema ir sukonstravo
nauj, efektyviai pramonje pri
taikom garo main.

Pirmj telegraf sukr Samjuelis Morz

Pirmj elektromagnetin te
legraf sukonstravo Vilhelmas
Eduardas Vberis (Wilhelm
Eduard Weber, 1804-1891) ir
Karlas Frydrichas Gausas (Carl
Friedrich Gaufi, 1777-1855) no
rdami palaikyti ryi ir keistis
informacija tarp observatorijos
ir fizikos kabineto Hanoveryje.
Labiau telegrafo idja susido
mjo amerikiei dailininkas ir
meno profesorius Samjuelis Mor
z (Samuel Morse, 1791-1872).
Kadangi pats neturjo techninio

isilavinimo, jis pasitelk rels

iradj Dozef Henr (Joseph
Henry, 1797-1878) ir ininie
ri Alfred Veil (Alfred Vail,
1807-1857). Dl to kai kurie
specialistai mano, kad Morz tik
finansavo projekt, o jo vardu
pavadint abcl i ties su
kr Veilas. Morz su Veilu labai
glaudiai bendradarbiavo, todl
sunku tiksliai isiaikinti, k ku
ris nuveik.

Aleksandras Greihamas Belas irado

telefon

Techninius telefono pagrindus

sukr vokietis mokytojas Joha
nas Filipas Reisas (Johann Phi
lipp Reis, 1834-1874). Vis dlto
1860 m. sukonstruotas telefono
aparatas buvo labai primityvus.
Ragelis buvo padarytas i alaus
statins kaiio, o membran
atstojo tempta deros luobe
l. 1876 m. amerikietis fizikos
mokytojas Elia Grjus (Elisha
Gray, 1835-1901) paband u
patentuoti elektrin telefon,
taiau ekscentrikasis kalbos fi
ziologas Aleksandras Greihamas
Belas (Alexander Graham Bell,
141

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

1847-1922) ubgo jam u aki.

I ties Belas neturjo veikianio
telefono modelio ir pats tvirtino
nesuvokis elektros veikimo ir
nesuprants, kaip kalb galima
perduoti i Vaingtono Paryi.
Belo energija ir strops asisten
tai padjo ,jo iradimui praskin
ti keli pasaul.

Elektros lemput irado Edisonas

Elektros lemput 1854 m. ira

do amerikietis ieivis i Vokietijos
laikrodininkas Heinrichas Gbelis (Heinrich Goebel, 1818-1893).
Tai dar viena pavard lidname
iradj, nepaskelbusi apie
savo iradimus, srae. Tomas
Aiva Edisonas (Thomas Aiva Edi
son, 1847-1931), po dvideimties
met irads panai lemput,
pasielg visikai kitaip. Dozefas
Vilsonas Svanas (Joseph Wilson
Swan, 1828-1914) elektros lem
put buvo sukonstravs dar 1860
m., taiau j vis tobulino iki pat
1878 m. Vliau jis tapo Edisono
partneriu. Gbeliui tik prie pat
mirt pavyko laimti teism prie
Edison, ir is kiek vliau pa
tent perpirko i nuskurdusios
tikrojo iradjo nals.
142

Periodin chemini element sistema yra

Mendelejevo atradimas

Pirmosios idjos suskirstyti vi

sus cheminius elementus pagal
tam tikr sistem kilo dar 1830
m. 1869 m. du chemijos profeso
riai vienu metu, taiau visikai
nepriklausomai vienas nuo kito,
suskirst cheminius elementus
vien tobul sistem. Pirmasis
buvo Dmitrijus Ivanoviius Men
delejevas (1834-1907) i Sankt
Peterburgo, o antrasis Julijus
Lotaras Mjeris (Julius Lothar
Meyer, 1830-1895) i Breslaujos.
Remiantis ia sistema galima
nuspti dar neatrast element
savybes. Mendelejevas i anksto
apibdino gal, german, ren ir
skand.

A p ie a u t o m o b iliu s ir
la iv u s
Karlas Bencas sukonstravo pirmj benzinu
varom transporto priemon

Tai padar Zygfridas Markusas

(Siegfried Marcus, 1831-1889),
Vienoje gyvens Meklenburgo

ydas. 1870 m. jis paprastiems

karuiams pritaik dvitakt va
rikl. i transporto priemon
buvo nevaldoma ir neturjo stab
di. Po keleri met Zygfridas
Markusas sukonstravo valdom
automobil ir j montavo paties
sukurt keturtakt varikl. Tik
sliai neinoma, kada tai vyko,
bet manoma, kad apie 1888 m.,
t. y. prajus dvejiems metams po
to, kai Karlas Bencas (Carl Benz,
1844-1929) pristat keturtakt
varikl. Nuo 1936 m. naciai vi
saip siek nugramzdinti umar
tin Zygfrid Markus. Jis nebuvo
minimas kaip vienas i automo
bilio iradj.

Benzinas pavadintas pagal Karlo Benco

pavard

Benzino pavadinimas kilo nuo

benzolo dervos, i kurios jis se
niau buvo gaminamas. is skys
tis jau buvo ilgokai inomas iki
tol, kol Bencas pradjo konstruo
ti benzininius variklius. Vis dlto
anksiau jis buvo naudojamas
tik kaip valymo priemon ir vais
tas nuo astmos bei bronchito.

Henris Fordas irado konvejer

I pradi konvejeris buvo

naudojamas tik maisto pramon
je. 1833 m. Anglijoje jis buvo pri
taikytas divsi gamyboje. Po
40 met konvejerius imta nau
doti Sinsinaio skerdyklose. Jais
umuti gyvuliai buvo transpor
tuojami nuo vieno ipjaustytojo
prie kito. Automobili pramonje
konvejerius pirmasis pradjo
taikyti Ransomas Elis Oldsas
(Ransom Eli Olds, 1864-1950),
pirmasis pradjs masin gamy
b. Nuo 1902 m. ant medini
stov ukelti automobiliai konve
jeriais buvo transportuojami nuo
vienos montavimo sekcijos iki
kitos. Nuo 1904 m. Oldso mon
per metus pagamindavo 5000
automobili. Fordas (1863-1947)
konvejer pritaik tik 1913 m.
Tada jis m taikyti ir akordin
darbo apmokjim. I pradi
tai atrod revoliucinga naujov,
taiau netrukus ji buvo grietai
atmesta.

Ubaigtas laivas nuleidiamas nuo stapelio

* Nuo stapelio laivas nuleidia

mas tada, kai bna baigti jo
143

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

griauiai, ir korpusas gali pl

duriuoti. Jeigu laivas skmingai
nuleidiamas i sausojo doko
vanden, vadinasi, jis yra tinka
mas naudoti, tada galima rengti
vid. Jeigu laivas bt ubai
giamas ant stapelio, bt sunku
patikrinti jo kokyb. Be to, reng
tas laivas yra per sunkus laikyti
sausajame doke.

tis pareikalavo 7000 ilaisvint

koncentracijos stovykl kalini
auk. Beveik tiek pat moni
uvo ir 1944 m. nuskandinus
kelis japon laivus, kuriais dau
giausia plauk karo belaisviai
ir civiliai. Didiausia katastrofa
civilins laivybos istorijoje buvo
laivo Joola nuskendimas prie
Senegalo krant 2002 m. rugs
jo 26 d. Ji pasiglem net 1800
moni auk.

Laivo T ita n ic nuskendimas buvo vis laik

didiausia laivo katastrofa

i Kiek moni uvo nuskendus

laivui Titanic, neinoma iki iol,
nes nebuvo isamaus keleivi
srao. Manoma, kad uvusi
j skaiius galt siekti 1500.
Daugiausia auk pasiglem
Antrojo pasaulinio karo pabai
goje vykusios pabgli laiv
katastrofos. 1945 m. sausio
30 d. buvo nuskandintas laivas
Wilhelm Gustloff, kuriame buvo
9300 keleivi. T pai met va
sario 9 d. Steuben katastrofa nu
sine 4000 gyvybi, balandio
16 d. buvo nuskandinta Goya su
7000 pabgli, o gegus 3 d.
Cap Arona ir dar dviej laiv
144

Laivas T ita n ic tai pirmasis laivas, kuris

buvo laikomas neskstaniu

Apie neskstanius laivus

buvo kalbama ir anksiau.
1858 m. nuo stapelio nuleistas
Great Eastern anuomet buvo di
diausias laivas. Jis turjo dvigu
bas sienas. Be to, is laivas buvo
padalytas daugel skyri, vie
nas nuo kito atitvert hermeti
komis pertvaromis. Laive Titanic
buvo 16 toki skyri. Gali bti,
kad utvindius keturis ar pen
kis skyrius laivas dar galt isi
laikyti vandens paviriuje, taiau
laivui susidrus su ledkalniu
buvo paeistos net ei skyri

pertvaros. Titanic buvo didiau

sias ir naujovikiausias laivas,
taiau tik ne techniniu poiriu.
Kai kurios iuolaikins teorijos
teigia, kad dl laivo ties kaltas
nekokybikas plienas. 1991 m.
mokslininkai pastebjo keistai
sutrkinjusi laivo dali. At
likus isamius tyrimus pliene
pavyko rasti itin daug sieros. Dl
to metalas buvo per trapus ir di
diulis jo plotas sutrkinjo. Ko
kybikesnis plienas greiiausiai
bt tik susiraukljs.

A p ie m ik r o s c h e m a s i r
a to m u s

Kompiuteri mikroschemos gaminamos i

gryno silicio

Kompiuteri mikroschemos
gaminamos i silicio su tam
tikromis priemaiomis. Norint
igauti reikaling efekt, mai
ymo proces btina atlikti itin
kruopiai. silic maioma
0,0000001 procento boro arba
fosforo. i maut kitos media

gos dalis labai padidina silicio

laidum. Ant plonyi silicio
lust schemos perkeliamos fo
tografiniu principu ir idegina
mos. Tada dedami fosforo, boro
ir aliuminio sluoksniai, i kuri
suformuojami elektroniniai sche
m elementai, pavyzdiui, tran
zistoriai ir varos.

Isivysiusioms Vakar valstybms niekada

negrs AE katastrofa, panai ernobylio
avarij

1957 m. Didiosios Britanijos

Vindskeilio (taip vadinamas Selafildo kompleksas) atominje
elektrinje vyko avarija, kurios
pasekms galjo bti dar skau
desns u ernobylio AE katas
trof. Atliekant planin bandym
padtis tapo nebekontroliuojama
ir usideg reaktoriaus bran
duolys. N vienas ekspertas ne
inojo, kaip tok gaisr gesinti.
Bandymas ugn ugesinti elek
trinje buvusiomis 25 tonomis
skysto anglies dvideginio baigsi
neskme. Tada pradta gesinti
vandeniu, nors specialistai ir i
nojo, kad nuo kario gali sprogti
145

G A M T O S M O K S L A I IR T E C H N I K A

vandenilis. Toks sprogimas bt

gabalus supls vis reaktori
ir radioaktyviais spinduliais ap
vitins vis Europ. Vis dlto
gaisr pavyko ugesinti 9 mln.
litr vandens. Apie vykusi ava
rij anuomet buvo nutylta, todl
niekas neino, kiek tada isisky
r radiacijos.

Asbestas yra i laik blogyb

mMineralinis asbesto pluotas

buvo labai populiarus dar V a.
pr. Kr., nes tai labai lanksti ir
ugniai atspari mediaga. Grai
k skulptorius Kalimachas V a.
pr. Kr. pabaigoje aliejini lemp
dagtis gamino i asbesto. Graik
gydytojai naudojo asbesto pa
tiesalus, nes juos buvo galima
dezinfekuoti ugnyje. Paaikjus,
kad smulkios asbesto dulks gali
sukelti v, Vokietijoje 1993 m.
j naudoti buvo udrausta.

maai dmesio. Dl to daugelis

mano, kad kasti uran yra visai
nesudtinga. Paprastai jis i
gaunamas ten, kur tikimasi kuo
maiau vietos gyventoj pro
test. 70 proc. urano kasykl
rengta ma taut gyvenamose
teritorijose, pavyzdiui, indn
emse Nevadoje. Kasant uran
isiskiria didelis kiekis smulki
radioaktyvi dulki ir radono.
Tai labai kenkia tiek poeminse
kasyklose dirbani moni, tiek
ir aplinkini gyventoj sveikatai.
Be to, sunaudojama tik 5 proc.
ikastos mediagos. Likusi dalis
paliekama atviruose svartynuo
se, i kur nuolat sklinda kenks
mingi spinduliai.

A p ie p r o b le m a s ir
k a t a s tr o f a s

Smogas atsirado tik isivysius pramonei

Urano gavyba yra nesudtinga

Daug kalbama apie atomins

energetikos problemas, taiau
urano gavybai skiriama labai
146

Mokslininkai nustat, kad

vidurami miestuose gyven
mons danai sirgdavo ltiniu
sinusitu, kur sukeldavo dulk

mis, vandens garais, pelenais

ir dujomis utertas oras. Dl
sunkaus sinusito netgi deformuodavosi kaukols. Toki de
formuot griaui randama iki
iol. Kenksmingos mediagos ore
susikaupdavo i medienos, an
gli ir durpi dm. Toks kuras
buvo naudojamas ne tik maistui
virti, patalpoms ildyti ir apvies
ti. Anglys, malkos ir durps buvo
deginamos kalvse bei plyt
dirbtuvse.

Didiausia tanklaivio katastrofa buvo Exxon

Valdez avarija

1989 m. Princo Vilhelmo s

siauryje prie Aliaskos krant
i pramuto tanklaivio Exxon
Valdez isiliejo 42 tkst. ton
naftos. 2002 m. prie Galisijos
krant i laivo Prestige isi
liejo kur kas daugiau net 77
tkst. ton mazuto. Taiau pati
didiausia tanklaivio katastrofa
buvo 1979 m. Atlantic Express
avarija prie Tobago krant. Tada
j r pateko 287 tkst. ton
naftos. 1991 m. prie Angolos
katastrofa itiko tanklaiv ABT

Summer. Isiliejo 260 tkst. ton

naftos. 1978 m. netoli Bretans
krant suduus tanklaiviui Amo
co Cadiz \ jr pateko 223 tkst.
ton naftos. Vis dlto Prince Wil
liams Sund buvo ekologikai paeidiamiausia vieta.

pirmoji pradjo kov prie

bangini mediokl
Greenpeace

Jau XIX ir XX ami sandro

je egzistavo ekologinis sjdis,
propagavs gamtos apsaug
ir skatins aklai nepasitikti
technologijomis. Jau tada buvo
kalbama apie bangini likim.
Bangini naikinimas slapta nuo
visuomens buvo vykdomas va
dinamuosiuose plaukiojaniuo
se fabrikuose, todl publicistas
Liudvigas Klagesas (Ludwig Klages, 1872-1956) paskelb, kad
per dvejus metus buvo nuudyti
5000 didiausi jros induo
li. Jis teig, kad netrukus i
au diena, kai apie banginius
suinosime tik klausydamiesi
pasakojim arba lankydamiesi
muziejuose.

147

K U L T R A IR
PRAMOGOS

A p ie o p e ra s i r h im n u s

Bethovenas para krin Elizai"

Garsusis krinys Elizai i

ties buvo paraytas Teresei
fon Malfati (Terese von Malfatti),
Vienos gydytojo dukrai, kuria
1808 m. avjosi kompozitorius.
Krinio rankratis buvo labai
netvarkingas, todl neinomas
kopijuotojas perraydamas klai
dingai iifravo dedikacij. Jei
nenorite klysti, krin galite
vadinti Bagatelle in A-moll.

Mocarto vardai buvo Volfgangas ir

Amadjus

Muzikos genijus buvo pakrik

tytas Johanu Chrizostomu Volf
gangu Teofili (Johannes Chiysostomus Wolfgangus Theophi-

lus). Tvai j vadindavo Volfgan

gu. Mocartas (1756-1791) mgo
naudoti vardo form Amad ir
daniausiai pasiraydavo Wolf
gang Amad. Vardu Amadeus
jis pasiraydavo itin retai. Tai
lotynikas vardo Theophilus ver
timas. Vokikas jo variantas tu
rt skambti Gottlieb (Gotlybas).
Tik XX a. kompozitorius prad
tas vadinti Volfgangu Amadjumi
Mocartu.
O per u tris s k a tik u s

para

Bertoldas Brechtas

l? Opera u tris skatikus para

yta pagal Dono Gjaus (John
Gay, 1685-1732) Varg ope
r (Beggars Opera). Donas
Gjus j para pasinaudojs
savo draugo Donatano Svifto
(Jonathan Swift, 1667-1745)
idja. Bertoldo Brechto (Ber149

K U L T R A IR P R A M O G O S

told Brecht) bendradarb Elizabeta Hauptman (Elisabeth

Hauptmann, 1897-1973) ivert
Gjaus tekst. Manoma, kad
btent ji para kitas Brechto
krinio dalis. Iki iol tiksliai ne
inoma, kiek i moteris prisidjo
prie darbo. Brechto krinius
ra ir kitos autors.

Scarborough Fair" yra lidna meils daina

Polo Saimono (Paul Simon, g.

1941) labai lidnai atliekamas
krinys Scarborough Fair skam
ba tarsi melancholika daina
apie suduusi meil. Labiau
siklausius tekst paaikja,
kad dainininkas i savo buvusios
mylimosios reikalauja nemano
m dalyk. Jis primena, kad neipildiusi reikalavim mergina
negals vl bti jo mylimja. Vis
dlto svarbiausia dainos misija
slypi tarp eilui. Dainininkas
buvusiai meilei rekomenduo
ja Parsley, Sage, Rosmary and
Thyme (petraoles, alavijus, roz
marinus ir iobrelius). ios vais
taols seniau buvo naudojamos
abortui sukelti.
150

A p ie V u d s to k ir
s ir t a k

Legendinis Meils ir taikos festivalis

vyko Vudstoke

1969 m. rugpjio 15-18 d.

koncertas i ties turjo vykti
Niujorko valstijos mieste Vuds
toke, taiau dl gyventoj pro
test jis buvo perkeltas Betel,
esant u 100 km. Vis dlto ir
miest atvyko daugyb moni.
Buvo tikimasi 60 tkst. irov,
taiau kelion leidosi apie mili
jon gerbj, i kuri 400 tkst.
pasiek koncerto viet. Muzikan
tai strigo ukimtose gatvse, to
dl kai kuriuos j teko skraidinti
sraigtasparniais.

Grupi B e a tle s ir R o llin g Stones nariai

nekent vieni kit

Tariamas abiej muzikos gru

pi prieikumas buvo Rolling
Stones vadybininko Endriu Lugo
Oldhamo (Andrew Loog Oldham,
g. 1944 m.) reklaminis triukas.
Savo grups nariams jis siek

sukurti laukini, anarchistikai

nusiteikusi moni vaizd, vi
sikai prieing skms lydym
Beatles vyruk vaizdiui. is
triukas vis pirma buvo skirtas
jaunuoliams, kuri tvai av
josi Beatles. Vis dlto klausim
Stones ar Beatles? kl tik i
grupi fanai. Pai muzikant
tarpusavio santykiai buvo tikrai
draugiki.

Spartieiai nevertino muzikos

Spartoje muzika atliko labai

svarb vaidmen. Net Spartos
kariuomens elitas m trauk
davo lydymas fleitos gars. iam
tikslui geriausi kompozitoriai
kr vis nauj dain, kuriose
daniausiai bdavo pasakojama
apie didvyrik mirt u tvyn.
Spartoje ne visada gyvavo nyki ir
grieta karin diktatra. VII-VI a.
pr. Kr. buvo kultrinio ydjimo
laikotarpis. Tada ipopuliarjo
ne tik literatra ir vaizduojamieji
menai, bet ir chorin lyrika bei
okiai rateliu. V a. pr. Kr. pra
dta baimintis ukariautos Mesenijos gyventoj sukilimo, todl

Spartos santvarka buvo sugrie

tinta, o jos piliei gyvenimas
militarizuotas.

Su moduliacijomis (tirolietikai)
dainuojama tik Alpse

Vokiei muzikos laidoje pa

sirods tirolietikai dainuojantis
japonas atrod tarsi juokingas
kuriozas. Taiau dainavimas su
moduliacijomis buvo populiarus
senovs Kinijoje, Pietryi Azi
joje, Rumunijoje, tarp Afrikos
pigmj, inuit ir Kaukazo tau
t. Austrijoje ir Bavarijos Alpse
toks dainavimo bdas ipopulia
rjo tik baigiantis XVIII a. Gerkli
ns balso vibracijos igaunamos
krtinin bals greitai keiiant
falcetu, ir atvirkiai. Toks gar
sas sklinda taip toli, kad pieme
nys ir mediotojai galjo susi
siekti per didiulius atstumus.

Ddmai irado kotai

Manoma, kad ddmaiio t

vyn yra Maoji Azija. Gali bti,
kad instrument irado trakai.
Britanijos salas j greiiausiai
151

K U L T R A IR P R A M O G O S

atve Cezario legionieriai. Vidur

amiais is instrumentas buvo
inomas ir Vokietijoje. I ddmai
panas instrumentai labai po
puliars vakar Azijoje, iaurs
Afrikoje ir Balkanuose.

Mediniai puiamieji instrumentai

gaminami i medio

KMediniai puiamieji instru

mentai gali bti pagaminti ir
i metalo. iai kategorijai pri
skiriamas ir saksofonas su flei
ta. Taiau medinis alpi ragas
priskiriamas variniams puia
miesiems instrumentams. iai
kategorijai priklauso visi instru
mentai, kuriais oras nuo lp
per vis instrument eina iki pat
iptimo angos. Jeigu oro srov
puiant dalijama kelias sroves
arba vliau yra nukreipiama,
toks instrumentas priskiriamas
medini puiamj instrument
kategorijai. Mediniu puiamuoju
instrumentu galima vadinti net
ukas, jeigu jomis kas nors gro
ja. Tokia kiek keistoka klasifika
cija atsirado dl to, kad pirmieji
mediniai puiamieji instrumentai
152

buvo fleitos, o pirmieji variniai

buvo pagaminti pagal rago pa
vyzd.

Sirtakis yra senas graik okis

Sirtakis buvo sukurtas

1964 m. specialiai filmui Graikas
Zorba (Alexis Sorbas). Jo rei
sieriui Entoniui Kvinui (Anthony
Quinn, 1915-2001) pasirod,
kad originali graik liaudies
oki ingsniai yra pernelyg su
dtingi. Jis rmsi senoviniais
graik okiais sirtu arba hazapiku. Muzik filmui Graikas Zor
ba para garsus kompozitorius
ir pasiprieinimo kovotojas Mikis
Teodorakis (Mikis Theodorakis,
g. 1925 m.).

A p ie Ilia d ir Odisj

Ilia d

ir O disj para Homeras

Nra rodyta, ar Homeras ivis

kada nors gyveno. Apie jo egzis
tavim diskutuota dar antikos
laikais. Manoma, kad jis galjo
gyventi tarp 800 ir 600 m. pr.

Kr. Visikai aiku tik tiek, kad

Tliada ir Odisja yra ikilios po
emos, turjusios tak graik
geni nacionalinei savimonei.
Mokslininkai vis dar ginijasi, ar
abi poemas sukr tas pats au
torius. Kalbos analizs rezultatai
byloja apie vien autori, taiau
inagrinj turin specialistai
link manyti, kad autoriai buvo
skirtingi.

Odisjo klaidiojimai buvo bausm u

Trojos arklio sukrim

i Pirmieji Odisjo nuotykiai nra

itin sunks. Tik treiajame kelio
ns punkte jis patenka kiklopo
Polifemo valdion. Nordamas
pabgti Odisjas j apakina. Polifemas yra jr dievo Poseidono
snus, todl jo pyktis nuolat per
sekioja keliaujanius didvyrius.
Gal gale Olimpo kalne susirink
dievai sutaiko Poseidon su Odi
sju, ir is gali grti namo.

Medja nuud savo vaikus

Tradiciniame legendos variante

vaikus nuud siut korintieiai,

kerydami u Korinto karaliaus

ir Medjos vyr paviliojusios
karaliaus dukters Glaukos nu
udym. Poetas Euripidas (apie
480-406 m. pr. Kr.) istorij bai
gia kiek kitaip. Jis pasakoja, kad
Medja pati nuudo savo vaikus.
Sklido kalbos, kad korintieiai
poet papirko, u legendos pa
keitim sumokj 15 sidabrini
talent. Yra kelios pasakojimo
apie tolesn Medjos likim ver
sijos. Vienoje i j pasakojama,
kad moteris buvo perkelta Pa
laimingj sal ir ten tapo Achilo
mona.

Ilia d o je

pasakojama apie Trojos ukariavim

Iliadoje pasakojama apie Achi

lo pykt, tiksliau apie karve
dio Agamemnono ir didvyrio
Achilo kivir deimtaisiais Tro
jos apsupties metais. Pasakojimo
laikas trunka 60 dien. Epas
baigiasi karaliaus Priamo pra
ymu grinti nuudyto snaus
Hektoro palaikus. Visos tariamai
tikros inios apie Trojos ukaria
vim ir Achilo mirt yra paimtos
ne i Iliados, o i kit altini.
153

K U L T R A IR P R A M O G O S

A p ie e d a s i r

N ybelung giesm
Edos yra senas iauriei epas

ii Edos yra senovs iauriei

legend apie dievus ir didvyrius
rinkinys, kur apie 1230 m. pa
ra islandas krikionis Snoris
Sturlusonas (Snorri Sturluson,
1178-1241). Daugelis pasako
jim iki tol buvo visikai nu
grimzd umartin. Tebuvo ilik
kai kurie posakiai ir uuominos.
Snoris Sturlusonas senuosius
mitus ura tam, kad savo am
ininkus skaldus supaindint
su savo tautos praeitimi. Vliau
pavyko rasti vien jo naudot
altin IX a. Vyresnij ed
(Giesmi Ed).

German mitologijoje Lokis yra blogas

dievas

Paioje pabaigoje, prisiartinus

diev iai, Lokis stojo prie
kitus dievus, taiau tai dar ne
reikia, kad jis buvo visikai blo
gas. Kartais jis bdavo net labai
154

paslaugus. Be to, Lokis buvo

Odino kraujo brolis. Labai sunku
pasakyti, koks jis buvo i ties.
Kiti german dievai taip pat nra
vienareikmikai geri ar blogi.
Netgi prieingai jie tur mirti,
mat as ir van karo metu jie
susitep udydami ir melagingai
prisiekdami.

German mitologija baigiasi diev uvimu

Vyresniojoje edoje kalbama

apie tbtin german die
v kov, vadinam Ragnarok
(Diev likimas). Jaunesniojoje
edoje greiiausiai netyia is
odis buvo pakeistas Ragnarokr (Diev uvimas). Nors
ioje kovoje va visi dievai ir
piktosios antgamtins btybs,
pavyzdiui, vilkas Fenris ir Midgardo gyvat, po jos susikuria
naujas taikus pasaulis. I vis
diev po karo sugrta taikus
pavasario dievas Baldas, aklas
jo brolis Hiodas (kuris anksiau
buvo netyia nuuds Baldr),
Vilis, kur visi vert nuudyti
Hiod, ir tylusis mik dievas
Vydaras.

Diev uvimas susijs su Nybelung giesme

Ne, iuos du skirtingus daly

kus oper cikle susiejo Richar
das Vagneris (Richard Wagner,
1813-1883). Vagnerio versijoje
dievai trokta nyktuko Albericho saugomo Nybelung lobio,
kur nori pasilyti j pil pa
staiusiam milinui kaip kom
pensacij u meils deiv Frj,
kuri patys anksiau buvo jam
paadj. Edoje dievai sulauo
priesaik ir nuudo milin. Tai
buvo didiul piktadaryb, todl
dievams gal gale teko susi
grumti tbtinje kovoje (jiems
teko kovoti su milinais, o ne su
Albericho vadovaujamais nyk
tukais) .

Valkirijos buvo Odino dukterys

Taip buvo tik Vagnerio k

ryboje. Mitologijoje Odinas
valkirijas pasirinkdavo tiek
diev, tiek ir karali dukteris.
Pavyzdiui, Brunhilda buvo mir
tinga. Valkirijos pasirodydavo
kariams, kuri mirt nulemdavo
Odinas, ir nugabendavo juos
Valhal.

Yra skandinavika ir vokika Nybelung

legendos versija

Yra trys versijos. Archajika

skandinavika versija sudaryta
i daugybs Vyresniosios edos
giesmi. ioje versijoje Zygfridas
isikovoja valkirijos Brunhildos
rank, taiau karalius Guikis
duoda jam igerti umarties
grimo. Tada Zygfridas veda
karaliaus dukter Gudrun*
ir net padeda karaliaus snui
Gunarui ukariauti Brunhild.
Pabaigoje Zygfridas nuudomas,
o Brunhilda susidegina jo lai
dotuvi lauo liepsnose. Anks
tyvj vidurami vokikame
legendos variante Zygfridas prie
vesdamas Krimhild bendrau
ja su Brunhilda. Tik vlyvj
vidurami versijoje Zygfridas
su Brunhilda susipasta vliau
negu su Krimhild.
* Vadinama Krimhild. Vert.

Nybelungai buvo labai itikimi

Ne Nybelungai, o j nirusis
alininkas Hagenas fon Tronj.
Jis beslygikai pakluso Giun155

K U L T R A IR P R A M O G O S

teriui ir nuud Zygfrid. Net

ir nujausdam as nelaim jis ly
djo Giunter pas karali Atil
ir galiausiai leidosi nuudomas
taip ir neidavs Nybelung
lobio paslapties. Sunkiaisiais
krizs metais prie Pirmj pa
saulin kar jungtinje Austrijos
ir Vengrijos valstybje posakis
Nybelung itikimyb buvo
virs sparnuota fraze. Pirmasis
j pavartojo kancleris Bernardas
fon Biulovas (Bernhard von Blov, 1849-1929). Jis norjo pa
brti, kad Austrijos ir Vengrijos
sjunga yra neiardoma, taiau
nepagalvojo, kas kam itikimas.
Pralaimjus kar posakis Ny
belung itikimyb virto aklos,
kvailos ir lidnai besibaigianios
itikimybs sinonimu.

A p ie A b e la r d i r
A rt r

Iliko sukreiantys Abelardo ir Eloizos

meils laikai

Tragika mokslininko Pete

156

rio Abelardo (Peter Abaelardus,

1079-1142) ir grauols Eloizos
(Heloise, apie 1101-1164) mei
ls istorija baigsi Abelardo i
kastravimu. Ji atsispindi abiej
simyljli laikuose. Vis dlto
laikai yra taip sukurti, kad
mokslininkai taria, jog abiej
heroj vardu ra vienas asmuo.
Jie spja, kad Abelardas vienas
para veikal Historia calamitatum (Mano nelaimi istorija).

Legendos apie Artr centre yra Artro,

Lanseloto ir Ginevers meils trikampis

Taip yra tik prancz auto

riaus Kretjeno de Trua (Chrtien
de Troyes, 1140-1190) roma
nuose. Nei senuosiuose velsiei
eilraiuose, nei dvasinink
Defrio Monmutieio (Geoffrey
of Monmouth, apie 1100-1154)
ir Veiso (Wace, apie 1110-1171)
kriniuose apie Ginevers san
tuokin neitikimyb nekalbama.
Kretjeno de Trua romane Lanselotas, arba Vei riteris pa
sakojama, kaip Lanselotas ilais
vina pagrobt Ginever ir su ja
sulauo santuokin itikimyb.

Kretjenas para romanus ve

rtas, arba Lito riteris, Persevalis,

arba pasakojimas apie Gral bei
Erekas ir Enid. Visuose juose
kalbama apie Artr ir apvaliojo
stalo riterius.

Artras buvo karalius, o jo palydovai

riteriai

I Turi Artras istorin prototi

p, ar tai tra legendin figra?
Labiau linkstama prie pirmosios
versijos. Artras buvo angl
karo vadas, gyvens VI a. pra
dioje. Brit karali srauose jo
vardo nra, nors nuo V a. egzis
tavo auktojo karaliaus titulas.
Vlesniuose Velso altiniuose jis
vadinamas ir kautyni vadu. Kai
kurie mokslininkai mano, kad
Artras (Artus) buvo ne vardas,
o titulas. Vienas i labiausiai
tiktin kandidat Artro iden
titet yra Oveinas Dentgvinas
(Owein Ddantgwyn). Tai takin
gas kunigaiktis, valds krat
Anglijos ir Velso pasienyje. Va
dinamieji Apvaliojo stalo riteriai
atsirado tik vidurami roma
nuose, todl jie apraomi grynai

tiems laikams bdingu stiliumi.

Ilgainiui buvo parayti ir kiti
labai populiars riteri epai, pa
vyzdiui, istorijos apie ventj
Gral ir Tristanas ir Izolda. J
autoriai savo pasakojimus susie
jo su tuo, kas buvo inoma apie
Artr.

Burtininkas Merlinas buvo igalvotas

veikjas

I vis legendos apie Artr

veikj labiausiai nerealus atro
do burtininko Merlino persona
as. Vis dlto jis turi istorin pro
totip. Tai Velso bardas Mirdinas
(Myrdin). Jis 573 m. (t. y. nuo
Artro pasikeitus vienai arba
dviem kartoms) iprotjo Arfderido (Arfderydd) myje ir kur
laik gyveno mikuose.

Dants mylimoji buvo Beatri

Nelygu, kaip apibrime meil.

Dant Aligjeris (Dante Alighieri,
1265- 1321) graij Beatri
Portinari (Beatrice Portinari,
1266- 1290) pirm kart pamat
bdamas devyneri savo tv
157

K U L T R A IR P R A M O G O S

vakarlyje. Prajus dar devyneriems metams jis j atsitiktinai

pamat gatvje. Vis dlto mer
gina poetui padar tok spd,
kad po ankstyvos jos mirties
jis savo gili meil ireik eil
rai rinkinyje La uita nuoua
(Naujasis gyvenimas). Netrukus
po to Dant susituok, taiau ir
vlyvajame krinyje La Comedia
(Dievikoji komedija), kur pra
djo 1307 m. ir baig prie pat
mirt, jis dar kart iamino Beat
ris atminim, vaizduodamas j
mirusij karalysts valdove.

Kazanova galvojo tik apie moteris

Dakomas Kazanova (Giaco

mo Casanova, 1725-1798)savo
biografijoje isamiai pasakoja
apie 130 meils istorij. Jis
mini ir tikr meil, ir neskmes.
Be dvylikos tom apimties me
muar, Kazanova para dar 20
mokslini ir politini veikal ir
net mokslin fantastin roman
Icosameron (Ikosameronas). Jis
net 16 met gilinosi teiss daly
kus, studijavo teologij, medici
n, chemij ir matematik, dirbo
158

teatro direktoriumi, ininieriumi

ir ilko manufaktros virininku.
Be to, Kazanova puikiai grojo
smuiku.

A p ie e k s p y r i r G t
ileris igalvojo Vilhelm Tel

Vilhelmas Telis i ties yra i

galvotas. Vis dlto veicarai labai
nort, kad is legendinis laisvs
kovotojas bt gyvens i tikr
j. Premij u io herojaus suk
rim reikt skirti veicar ray
tojui ir politikui Egidijui udiui
(Aegidius Tschudi, 1505-1572).
ileris panaudojo jo pasakojim,
papuo papildomais elementais
ir suteik dramatizmo. Vis dl
to istorij apie legendin v
obuol sugalvojo udis.

Otelas sako Mauras atliko savo

piktadaryb"

Garsj sakin Mauras atliko

savo darb (ne piktadaryb!),
mauras gali eiti, sako ne Ote
las, o ilerio tragedijos Fiesko

smokslas Genujoje veikjas

klastingasis mogudys Muljus
Hasanas. Otelas buvo ne juodao
dis afrikietis, o mauras, taiau
anuomet niekas tokio skirtumo
nepais. Kartais tvirtinama, kad
ekspyras vaizdavo ne maur, o
Venecijos legionieri vad Mau
ricij Otel*. Vis dlto pjesje
danai usimenama apie tai, kad
dl odos spalvos Otelas buvo lai
komas paalieiu. Todl tokios
interpretacijos yra klaidingos.
* Vardas Maurizio gali bti trumpinamas
Mor, o is odis tariamas taip pat kaip mau
ras. Vert.

Riardas III buvo kuprotas sukius

* Mirus Anglijos karaliui Edvar

dui IV (1442-1483), jo vaik glo
bju tapo brolis Riardas (14521485). Edvardo nal Elbieta
ir jos alininkai mgino perimti
valdi. Vis dlto i kov laim
jo Riardas. inoma, jis paalino
kelis prieininkus, taiau nra
rodyta, kad btent jis nuud
abu savo snnus. Kit mog
udysi, kurias jam priskyr
ekspyras (1564-1616), Riardas

tikrai nepadar. Tiesiog taip po

etas siek karaliens Elbietos
I (1533-1603) palankumo, o ji
buvo karaliaus Edvardo nals
proank. Kupr Riardui taip
pat prikabino ekspyras.

ileris ir Gt yra palaidoti Veimare,

kunigaiki laidojimo rsyje

Ten palaidotas tik Gt (Goet

he, 1749-1832). Iki iol neaiku,
ar tame paiame rsyje ilsisi ir
ilerio kaulai. Po mirties ileris
(Schiller, 1759-1805) buvo palai
dotas masiniame kape. 1827 m.
poet norta perlaidoti, todl i
masins kapaviets buvo irink
ta kaukol, labiausiai panai jo
pomirtin kauk. 1911 m. imta
abejoti, ar paimta btent ilerio
kaukol, todl kapavietje dar
kart buvo iekoma tikrj po
eto kaul. Naujausi tyrimai par
od, kad 1911 m. paimta kauko
l yra moters, o rastoji 1827 m.
greiiausiai i ties ilerio.

Faust igalvojo Gt

Gt galjo remtis neinomo

159

K U L T R A IR P R A M O G O S

raytojo 1587 m. paraytu k

riniu Daktaro Johano Fausto,

plaiai aprayto burtininko ir ke

rtojo, istorija bei Kristoferio Marlou (Christopher Marlowe, 15641593) 1590 m. sukurta drama.
Abiejuose kriniuose pasakoja
ma apie Viutembergo gydytoj
Johan (arba Georg) Faust
(gyvenus apie 1480-1538), kuris
greiiausiai buvo ir alchemikas
bei burtininkas.

savo vargus tarnus. Jo tvas

norjo ukirsti jam keli sosto
paveldtojus, taiau snus mir
anksiau.

A p ie n u o t y k i
ie k o to ju s ir
a v a n t i r is t u s

Tris m u k ie tin in k u s

Donas Karlas kovsi u laisv

ilerio dramoje vaizduojamas

nelaimingas sosto paveldtojas,
kur tvas kalina u tai, kad
is palaik pavergtus Sandrus
ir siek daugiau laisvs. Be to,
literatrin Don Karl kamuoja
tragika meil pamotei ir buvu
siai suadtinei Elizabetai. Is
torinis Karlas nebt sugebjs
galvoti apie politik. Jis buvo
tikr tikriausia kraujomaios
auka (kils vos i ei pro
tvi), todl gim ne tik silp
naprotis, bet ir turjo sunki
charakterio sutrikim. Istorinis
Karlas labiausiai mgo kamuoti
160

para Aleksandras

Diuma

Aleksandras Diuma vyresnysis

(Alexander Dumas, 1802-1870)
laikomas ei imt stor nuo
tyki roman autoriumi. Daugu
ma i krini pirmiausia buvo
ispausdinti laikraiuose ir tik
vliau ileisti atskiromis knygo
mis. Tai, kad Diuma bendradar
biavo su kitais autoriais, buvo
viea paslaptis. Kartais jam vie
nu metu dirbdavo net 70 rati
nink. Artimiausias Diuma ben
dradarbis buvo Ogiustas Mak
(Auguste Macquet, 1813-1888).
Manoma, kad btent jis ir yra
Trij mukietinink autorius.

Deimsas Fenimoras Kuperis igalvojo

Odin Kojin, o Dantelis Defo Robinzon
Kruz

Abu roman veikjai turjo

istorinius prototipus. Deim
sas Fenimoras Kuperis (James
Fenimore Cooper, 1789-1851)
Odins Kojins pravard sutei
k kailini vreli mediotojui
Danieliui Bunui (Daniel Boone,
1734-1820). Raydamas roma
n, Danielis Defo rmsi kot
jrininko Aleksandro Selkirko
(Alexander Selkirk, 1676-1723)
atsiminimais. Jis 1704 m. buvo
ilaipintas vienoje i Chuano
Fernandeso archipelago sal,
nes laivas, kuriame dirbo, buvo
smarkiai apgadintas (i ties jis
vliau nuskendo). Aleksandras
Selkirkas buvo igelbtas po ketveri met.

Karlas Majus niekada nebuvo Laukiniuose

Vakaruose

surinko i knyg. Daugiausia

informacijos jis gavo kaljimo,
kuriame u vagyst ir sukiavi
m sdjo nuo 1870 iki 1874 m.,
bibliotekoje. Visikai nenuosta
bu, kad Karlo Majaus (Kari May,
1842-1912) romanai kupini ne
tik pritrenkianio inojimo, bet ir
vairi blogybi apraym.

Broliai Grimai rinko vokiei liaudies

pasakas

Jakobas (Jakob, 1785-1863) ir

Vilhelmas (Wilhelm, 1786-1859)
Grimai (Grimm) labai avjosi
senja vokiei literatra, taiau
jie ir patys inojo, kaip galima
sukurti dar geresn istorij. Bro
li Grim surinktos pasakos yra
gerokai perdirbtos ir pakeistos.
Jose motinos virto pamotmis,
dingo veikj ntumai, o itin
iaurios vietos buvo kiek suvel
nintos.

Jis ten lanksi 1908 ir

1910 m., jau po to, kai para
romanus apie indnus, Vinetu
ir Old aterhend. Visas kry
bai reikalingas inias raytojas
161

K U L T R A IR P R A M O G O S

A p ie F r a n k e n te in i r
M e f is t o f e l

Frankenteinas buvo pabaisa

Film apie Frankentein he

rojus buvo Borisas Karlofas (Bo
ris Karloff), tikras asmenvardis
Viljamas Henris Pratas (Wil
liam Henry Pratt, 1887-1969).
Vis dlto jis vaidino ne Fran
kentein, nes daktaras Fran
kenteinas buvo tik monstro k
rjas, o ne pats monstras. Meri
eli (Maty Shelley, 1797-1851)
romano anotacijoje minimas vi
sas vardas baronas Viktoras
Frankenteinas. Tai medicinos
studentas i Ingoltato, trok
tantis sukurti dirbtin mog.
Vis dlto jam nepavyksta visko
atlikti pagal plan ir pasaulyje
atsiranda nekontroliuojamas pa
baisa.

Oskarui Vaildui menas buvo svarbesnis

u moral

Yra daugyb taikli posaki

apie morals neturint men ir
162

apie tai, kad Oskaras Vaildas

(Oscar Wilde, 1854-1900) pirme
nyb teik groiui, o ne moralei.
Vis dlto labiau sigilinus io
raytojo krinius galima sitikin
ti, kad pirmame plane yra itin
aukta moral. Dorianas Grjus
susilaukia bausms, komedijose
visada nugali gris, o pasakose
gal gale vis tiek paaukojamas
grois. Tikriausiai tai, kad tiek
skaitytojai, tiek ir Vaildo myli
masis pastebjo tik nevank ir
amoral jo vaizd, buvo asmeni
n raytojo tragedija.

Operos vaiduoklis neturi nieko bendra su

Paryiaus opera

Poeminis pasaulis, kuriame

gyvena garsaus Gastono Leru
(Gaston Leroux, 1878-1927) ro
mano veikjas, atrodo pernelyg
fantastikas, kad galt egzis
tuoti realybje. I ties senojoje
Paryiaus operoje Palais Gamier
yra panaus poeminis labirintas
su daugybe drabuini, dirbtu
vi ir sandli. Egzistuoja net
knygoje apraytas eeras. Jis

susidar po apatiniu auktu, kai

kasant gil rs buvo pasiektas
poeminis vanduo.

Sinuh Egiptiet igalvojo Mik Valtaris

KPirm kart literatros istorijo

je Sinuh buvo pamintas seno
vs Egipte. Sinuhs istorija buvo
sukurta apie 1800 m. pr. Kr. Jos
veikjas Sinuh buvo faraono
Amenemio I haremo tarnautojas.
Nuudius faraon Sinuh pa
bga Sirij. Praturtjs ir nusi
pelns pagarbos jis niekaip ne
gali atsispirti nam ilgesiui. is
pirmuoju asmeniu paraytas k
rinys yra himnas senovs Egipto
kultrai. Tai vienas ikiliausi
senosios Egipto literatros kri
ni. Suomi raytojo Mikos Valtario (Mika Waltari, 1908-1979)
romane Sinuh Egiptietis pagrin
dinis veikjas yra gydytojas, gy
vens faraono Echnatono laikais
(XIV a. pr. Kr.).

fisto veikjo Hendriko Hfgeno

portret Klausas Manas (Klaus
Mann, 1906-1949) j pavaizdavo
tok pana savo buvus svain
Gustav Griundgens (Gustaf
Grndgens), kad romanas nuo
1968 iki 1981 m. buvo udraus
tas. Nors romane daug dmesio
skiriama Griundgenso prototi
pui, taiau i ties tai yra istorija
apie politin oportunizm. Klau
sas Manas negaljo inoti, kaip
Griundgensas veik naci vals
tybje, nes pats tuo metu gyveno
emigracijoje. Nors buvo nuolat
pabriama, kad Hfgenas tai
ne Griundgensas, o romanas tik
rai nra io mogaus biografija,
visuomenje vis tiek susiformavo
kitoks io buvusio aktoriaus ir
teatro direktoriaus vaizdis.

A p ie p a s a k a s i r
d a ilin in k u s

Romane M e fis ta s vaizduojamas Gustavas

Griundgensas

Eldoradas yra legendinis aukso miestas

Kurdamas pagrindinio Me-

Ispanikai El Dorado reikia

163

K U L T R A IR P R A M O G O S

auksinis. Seniau is odis turjo

ssaj su auksiniu mogumi.
Piet Amerikos ukariautojai is
panai XVII a. igirdo, es kakur
alies gilumoje gyvena indn
gentis, pagal kurios paproius
naujasis valdovas nuo galvos iki
koj itepamas aukso dulki pa
sta. Tada naujasis vadas vyksta
prie eero, aukoja dievams daug
verting auksini daikt ir tik
tada nusiplauna auks nuo
kno. Buvo pasakojama, kad ir
is aukso eeras ilgainiui virto
aukso miestu, todl daugyb
avantirist kartligikai jo ie
kojo.

Ali Baba buvo keturiasdeimties

plik vadas

Ali Baba buvo drsus pirklys,

kuris atsitiktinai (itars Se
zamai, atsiverk) surado ketu
riasdeimties plik lobi ol.
Savaime suprantama, is atra
dimas buvo labai pavojingas, ta
iau padedamas protingos vergs
Mardianos Ali Baba po vien
umus visus plikus ir taps
164

pasakik lobi eimininku. Ali

Baba ir 40 plik yra sir pasa
ka. Europoje ji buvo ileista rin
kinyje Tkstantis ir viena naktis.

Meandros ratas sukurtas pagal

Graikijos up

Daugyb vingi turinti up

Meandras dabar vadinasi Byk
Menderes. Ji teka vakar Ana
tolijoje. ios ups vingius prime
nantis dekoratyvinis ratas jau
buvo naudojamas akmens am
iuje. iuolaikin pavidal (spi
rals, lenktos staiais kampais)
ratas gijo Graikijos geometrini
rat epochos laikais (apie 1050700 m. pr. Kr.). i figra buvo
laikoma aminybs ir gyvybs
ilikimo simboliu. Tada meandra
tapo grynai graikiku ratu. Kla
sicizmo ir ampyro stiliaus laiko
tarpiu is ratas vadinamas d la

grecque.

Vienaragi i tikrj nra

Savaime suprantama, tikrovje

tikrai neegzistuoja gras balti

arkliai su vienu baltu smailiu

ragu kaktoje, kurie nurim sta tik
padj galv nekaltai mergelei
sterbl. Vis dlto esama rag,
kuriuos viduramiais mons lai
k vienaragi egzistavimo rody
mu. I ties spdingi smailjan
tys net trij metr ilg siekiantys
ragai yra ne sausumos gyvno,
o jros induolio narvalo puo
mena.

sluose jis pirmasis perspektyviai

tap didiuoju stiliumi. Pasa
kojama, kad tapytojas Zoiksis
(Zeuxis, V-IV a. pr. Kr.) taip rea
listikai nupie vynuoges, kad
paukiai mgin jas lesti.

Antikos laikais tapyba neturjo

Siksto koplyi apipavidalino Mikelandelas

didels reikms

Freskos, kurias Siksto koply

ioje nutap Mikelandelas Buonarotis (Michelangelo Buonarotti,
1475-1564), taip igarsjo, kad
visi greitai pamiro apie kit me
ninink indl. Statinio planus
sukr garsus skulptorius ir ar
chitektas Baijas Pontelis (Baccio
Pontelli, 1450-1492), projekt
paruo popieiaus architektas
Dovanis de Dolis (Giovanni
deDolci). Ankstyvojo Renesanso
korifjai Sandras Botielis (San
dro Botticelli, apie 1452-1510),
Pjetras Perudinas (Pietro Perugino, apie 1445-1523) ir Luk

*Nors iki iol iliko daug anti

kos laik skulptr ir statini,
tapybos darb beveik nebra.
Geriausi antikos laik tapytoju
buvo laikomas Apelas Kolofonietis (mirs apie 300 m. pr. Kr.).
Antikos autoriai lovino jo kri
ni gro, meistrik perspektyv
ir graiai krintanius elius.
Apelas Kolofonietis buvo lovina
mas iki pat Renesanso epochos.
Kitas garsus antikos tapytojas
buvo Polignotas Tasietis (gyve
ns V a. pr. Kr.). Monumentalius
mius vaizduojaniuose paveik

A p ie M o n a L iz i r
M ik e la n d e l

165

K U L T R A IR P R A M O G O S

Sinjorelis (Luca Sognorelli, apie

1450-1523) ant onini koply
ios sien sukr fresk cikl.
Deja, visa tai liko Mikelandelo
Paskutinio teismo freskos, nu
tapytos ant prieakins sienos, ir
lub pieini elyje.

Tik genijus gali nutapyti portret taip,

kad j stebintis mogus nuolat jaust j
smeigt vilgsn

Kokiu kampu bevelgtume

Mon Liz, vis tiek atrodys, kad
ji iri tiesiai akis. Tai ne bur
tai. Norint igauti tok efekt,
nebtina gimti tapybos genijumi,
koks buvo Leonardas da Vinis.
Triukas labai paprastas. Viena
portrete vaizduojamo mogaus
akis turi bti ant linijos, staiai
dalijanios paveiksl dvi lygias
dalis.

Monos Lizos paveiksle vaizduojama

Liza del Dokonda

Meno istorikai jau daugyb

met aikinasi, kas yra toji Leo
nardo da Vinio (Leonardo da
166

Vinci, 1452-1519) garsiajame

portrete besiypsanti paslaptinga
dama. Ilgai buvo manoma, kad
tai pirklio monos Lizos del Dokondos (Lisa del Gioconda) por
tretas, kur usak Pranczijos
karaliai. Vis dlto Monos Lizos
portretas neatitinka ital meno
istoriko Andrjos Vazario (An
drea Vasari, 1511-1574)apray
mo, kuriame jis apibdina Dokondos portret. Dabar manoma,
kad Leonardas da Vinis amino
Izabel Aragoniet (1470-1524),
Milano hercogo Danio Galeco
Sforcos (Gian Galeazzo Sforza,
1469-1494) mon.

Popieius Sikstas IV buvo Mikelandelo

usakovas

Sikstas IV (Franeskas della

Rover [Francesco della Rovere],
vald 1471-1484 m.) buvo kop
lyios statymo iniciatorius, todl
statinys pavadintas jo vardu. Be
to, jis usak ant onini sien
nutapyti freskas. Koplyios lubas
jis nurod papuoti paprastomis
vaigdmis tamsaus nakties

dangaus fone. Siksto IV snnui

Julijui II (Diulianas della Rover [Guilano della Rovere], vald
1503-1513 m.) vaigds nepa
tiko, todl jis pas Mikelandel
usak didiul fresk cikl.

Mikelandelas buvo garsus tapytojas

I*Mikelandelas vis pirma buvo

skulptorius. Dirbdamas Siksto
koplyioje jis teig ness tapyto
jas ir skundsi atsidrs ne savo
vietoje. Vis dlto nei jo garsusis
Dovydas, nei Moz populiarumu
neprilygsta paveikslui Adomo ir
Ievos sukrimas, kuriame Dievas
smiliumi spdingai lieia Ado
m. Dar labiau pamirti Mike
landelo nuopelnai architektros
srityje, nors jo manierizmas netgi
paskatino naujo stiliaus pradi
ir turjo takos dabartinei v.
Petro bazilikos ivaizdai.

Mikelandelas naudojo nirias spalvas

Kas Siksto koplyioje lanksi

iki 1975 m. arba prisimena tik
sensias jo pieini nuotraukas,

tas tikriausiai mano, kad Mi

kelandelas labai mgo rusvus
ems atspalvius. 1999 m. u
baigus restauracij paaikjo,
kad dailininkas tap itin ry
kiomis spalvomis, kurios per
imtmeius patamsjo nuo va
ki skleidiam suodi. Be to,
restauruojant buvo paalinti ant
viraus utepti da sluoksniai,
kuriais po Mikelandelo mirties
mginta paslpti freskose vaiz
duojam moni nuogum. Kai
kurie meno ekspertai dl to labai
apgailestauja, nes mano, kad
keitimus dar paties Mikelande
lo ranka.

Rafaelio S iksto M a d o n a kabo Siksto

koplyioje

Siksto Madonos Siksto koply

ioje nra. Be to, j usak ne
tas pats popieius, kuris iniciavo koplyios statyb. Rafaelis
(1483-1520) Madon nutap po
pieiaus Julijaus II usakymu.
Tai turjo bti dovana v. Siksto
koplyiai Pjaencoje. 1754 m.
paveiksl nusipirko Frydrichas
167

K U L T R A IR P R A M O G O S

Augustas II Saksonietis, todl

dabar Siksto Madona yra Senj
meistr galerijoje Drezdene.

A p ie p a v e ik s lu s i r
s k u lp t r a s

EI Grekas buvo ispan dailininkas

Slapyvardis El Greco rodo, kad

jis buvo graikas. Tikrasis daili
ninko vardas Dominykas Teodokopulas (Dominikus Theodokopulous, 1541-1614). Jis gim
Kretoje, taiau ikeliavo Toled
ir ten tapo vienu garsiausi ir
geriausiai apmokam Ispanijos
dailinink. Jo nirokas, taiau
nepaprastai spdingas stilius
puikiai atitiko ispanikos kontr
reformacijos dvasi.

Rembrantas nutap N a k tie s s a rg yb

Taip buvo manoma iki

1911 m., kol nuo tamsaus pa
veikslo buvo paalinti lako
sluoksniai. Paaikjo, kad po
laku buvo rykios spalvos. I
168

ties Rembrantas (Rembrandt,

1606-1669) nutap ne naktin
scen, o grupin Amsterdamo
auli gildijos portret. Portrete
pavaizduotiems monms paveik
slas nepatiko, todl jis pateko
archyv, kur ant drobs usidjo
senjimo patina. 1891 m. tuo
metu jau labai garsaus dailininko
paveikslas buvo ikeltas i Ams
terdamo Rijks muziejaus rsio.
Btent tada jam buvo suteiktas
pavadinimas, kuris tuo metu pa
sirod labiausiai tinkamas.

Mai paveikslai vadinami miniatiromis

I odis miniatira kils ne i o

dio mini, o i lotyniko cinoberio
raudonio da pavadinimo mennige. Btent iais daais pirmosiose
knygose buvo pieiami inicialai,
dekoratyviniai puslapi rmeliai
ir paveikslliai. Visikai nesvar
bu, ar pieinys visai mautis, ar
uima vis folio formato lap, jis
vis tiek vadinamas miniatira.
Miniatiromis vadinamos ne tik
knyg iliustracijos, bet ir mai
portretai, XVI a. ipopuliarj
Pranczijoje bei Olandijoje.

Graik skulptoriai moteris daniausiai

vaizduodavo nuogas

Iki 330 m. pr. Kr. graik me

nininkai kr tik nuog vyr ir
apsirengusi moter atvaizdus.
Tada garsusis Praksitelis (Pra
xiteles, g. apie 390 m. pr. Kr.)
idrso sukurti iki puss nuogos
Knido Afrodits skulptr (kopija
yra vienoje i Vatikano kolekcij)
ir sukl skandal. Kitas nuog
moter skulptras sukr vles
ni epoch menininkai. Daugelis
j vaizduodavo nuogas antikos
laik deives ir legend herojes.

Romn mitologijoje minima Horadj

priesaika"

Horacij priesaik akas Lui

Davidas (Jacques-Louis David)
vaizduoja garsiajame to paties
pavadinimo paveiksle. Daili
ninkas pats igalvojo priesaik,
kuria paadama u tvyn paau
koti gyvyb. is paveikslas buvo
nutapytas specialiai meniniam
projektui, skirtam visuomens
moralei pakelti. J iniciavo kara
lius Liudvikas XVI (1754-1793),

iki Didiosios Pranczijos re

voliucijos likus vos penkeriems
metams. Senovs Romoje buvo
inoma legenda apie tris brolius
Horacijus, kurie laimjo kov
su trimis broliais Kuriacijais i
Albos kariuomens, taiau le
gendoje n odiu apie priesaik
neusimenama. Pats Davidas
per revoliucij tapo jakobinu, o
vliau Napoleono rm daili
ninku.

Graik statulos, pavyzdiui, K n id o A fro d it ,

yra originalai

Iliko labai maai garsi grai

k skulptr original. Tai
Miuncheno gliptotekoje saugo
mas Miegantis satyras ir garsioji
Luvre esanti Milo Venera. Visos
kitos skulptros yra romn
arba etrusk meninink pa
darytos kopijos. Dl to yra net
po kelis tos paios skulptros
egzempliorius. Darydami kopijas
meistrai iek tiek keit kai ku
riuos motyvus, todl egzistuoja
skirtingi kai kuri skulptr
variantai (pavyzdiui, Berniukas,
traukiantis rakt).
169

K U L T R A IR P R A M O G O S

Visi T era kotin s a rm ijo s kariai yra skirtingi

Garsieji moliniai kariai, sau

gantys kin imperatoriaus Dao
Dengo (259-210 m. pr. Kr.) ant
kap, buvo sukurti liejimo bdu.
Priekin ir upakalin kiekvienos
figros dalis buvo suklijuotos
tarsi okoladinis kikutis. Galvos
ir rankos taip pat buvo liejamos
specialiose formose, o paskui
tvirtinamos prie kno taip, kad
skirtsi kiekvieno kario laiky
sena. Tada menininkai i molio
nulipd smulkias veid, ukuo
sen ir uniform detales, todl
pavelgus galima pamanyti, kad
dailininkams tikrai pozavo 6000
tikr vyr.

A p ie p ir a m id e s i r
v e n ty k la s

Didiausia pasaulyje piramid stovi Egipte

Didiausia pasaulyje piramid

yra Meksikoje, netoli Cholulos
miestelio, madaug u 100 km
nuo Meksiko. J pastat actekai
170

dievo Kecelkoatlio* garbei. Apie

piramid maai inoma, nes ji
dar ne visa atkasta. Be to, mek
sikiei statinys nra pats auk
iausias. Cheopso piramids
auktis siekia 136 m, o Cholulos
tik 54 m. Ji yra didiausia
pagal uimam plot, be to, 30
proc. talpesn u Cheopso.
* Plunksnuotoji Gyvat. Vert.

Yra tik septyni pasaulio stebuklai

Nuo II a. pr. Kr. egzistuoja

klasikinis Septyni pasaulio ste
bukl kanonas. Visi bandymai
tam tikrus pastatus paskelbti
atuntuoju stebuklu baigsi ne
skme. Vis dlto Septyni pa
saulio stebukl sraas ilgainiui
keitsi. Dabar jame yra Cheopso
piramid, kabantieji Babilono
sodai, Olimpijos Dzeuso skulp
tra, Artemids ventykla Efese,
Halikarnaso mauzoliejus, Rodo
kolosas ir Aleksandrijos vytuiys. vairiuose antikos laik
altiniuose tarp Septyni pasau
lio stebukl minimos Babilono
sienos, Artemids altorius Delo

saloje, Dzeuso ventykla Kyzike,

Kyro rmai Ekbatanoje, faraono
Amenemheto III labirintas, Koli
ziejus bei Romos ir Tb miestai.

Delf orakulo ventovje stovjo apvali

ventykla

Danai tenka pamatyti Delf

orakulo ventovs nuotrauk,
kuriose aikiai matomos apvalios
ventyklos liekanos. Graiame
Parnaso kalno fone dang stie
biasi trys dornikos kolonos.
Vis dlto is statinys, kur V arba
IV a. pr. Kr. pastat Teodoras Fokidietis (Theodoras Phokis), buvo
ne garsiosios orakulo ventovs,
o Atns Pranojos ventovs da
lis. Ji stovjo kiek emiau u ora
kulo ventykl.

Graik statiniai ir skulptros buvo balti

B Klasicizmo epochoje i naujo

atradus antik, visi meno mg
jai, o ypa archeologas Johanas
Joachimas Vinkelmanas (Jo
hann Joachim Winckelmann,
1717-1768), avjosi ventykl

ir skulptr tauriu vienodumu

ir spdingu dydiu bei ele
gantika balta spalva. Anuomet
buvo nirtingai bandoma paneigti
kot tapytojo Deimso Stiuarto
(James Stuart, 1713-1788) tez,
kad graik meno edevrai buvo
vairiaspalviai. Vis dlto XIX a.
atlikti tyrimai patvirtino Stiuarto
nuomon. Paaikjo, kad graik
meno kriniai buvo vairi ry
ki spalv: raudoni, mlyni, juo
di, balti ir geltoni. Be to, jie buvo
puoiami bronza ir auksu.

Romnai kopijavo graik men

I pradi taip ir buvo. Vis

dlto graikikus elementus jie
daniausiai naudojo tik puoy
bai, t. y. solidius degt plyt
statinius slp u graikik fasa
d. Be to, romnai sukr sav
element, pavyzdiui, piliastr
(primena i sienos isikiusi
kolon) ir edikul (dekoruota
nia, primenanti graik ventyk
los fasad). Imperatori laikais
romnai savo estetik itobuli
no. Jie pradjo naudoti lenktus
171

K U L T R A IR P R A M O G O S

architektros elementus, kurie

graikams buvo visai neinomi.

Gala Placidija liep Ravenoje pastatyti

mauzoliej

Ravenos lankytojai tiesiog pri

valo apirti Galos Placidijos
mauzoliej. ia tamsiai mly
name fone yra visame mieste
seniausios mozaikos. Vis dlto
maoje kryiaus formos patalpo
je nra nei Raven valdiusios
(425-450) Romos imperatoriaus
dukters, nei kieno nors kito pa
laik. is mauzoliejus i ties
yra mald kambarys. J Gala
Placidija reng ventojo Kry
iaus banyios priekambaryje
v. Lauryno garbei.

San A p o llin a re N u o vo

yra naujesn u San

anksiau u savo seser Classe,

ikilusi buvusio uosto prieigose.
Anksiau San Apollinare Nuovo
bazilika vadinosi San Salvatore.
856 m. kilo pavojus ventojo
Apolinaro kaulams, besiilsin
tiems Classe bazilikoje, todl jie
buvo perkelti San Salvatore.
Tada ie maldos namai buvo per
vadinti ventojo garbei. Be to,
San Apollinare Nuovo garsja pri
trenkiamo groio mozaik ciklu.
Jos centrin nav puoianiose
mozaikose vaizduojami Trys ka
raliai, tarp angel ikilusi Dievo
Motina ir Kristaus stebukl vaiz
dai.

A p ie b a n y ia s i r
r m u s

A p o llin a re in C la s s e

Ravenoje yra dvi ankstyvosios

krikionybs laik bazilikos,
pastatytos v. Apolinaro garbei.
Tai i ties gana painu. San
Apollinare Nuovo pastatyta apie
520 m., t. y. pora deimtmei
172

B ig Benas

yra Vestminsterio rm

laikrodio boktas

Big Benu vadinamas beveik

14 ton sveriantis varpas, ka
bantis iame laikrodio bokte ir
punktualiai muantis valandas.

96 m aukio boktas, kuriame

kabo Big Benas, oficialiai vadi
namas ventojo Stepono boktu
(St. Stephens Tower). Varpas Big
Benu pavadintas bokto statytojo
sero Bendamino Holo (Benja
min Hall, 1802-1867) garbei.
Laikrodio mechanizm sukr
Edmundas Beketas Denisonas (Edmund Beckett Denison,
1816-1915). Btent iam mogui
reikt padkoti u Big Beno tik
slum.

Kelno katedra yra didiausia pasaulyje

gotikin banyia

Lyginant banyias, pirmiau

siai atsivelgiama j aukt. Pa
saulyje yra iek tiek auktesn
gotikin katedra. Ji stovi iek
tiek iaur nuo Paryiaus, Bov
mieste. Didiuls Kelno kated
ros navos auktis siekia 43 m, o
Bov net 48 m. Vis dlto Bov
katedra nelaikoma didiausia,
mat teliks tik jos fragmentas.
Katedra buvo atstatyta po keli
daug triukmo suklusi griuvim, todl dabar iliks tik jos

choras ir skersin nava. Dl to

auktas pastatas atrodo keistai
neproporcingas.

Aiman tiltas susijs su romantika istorija

odis aimanos asocijuojasi

su meils kaniomis ir sudauy
tomis irdimis. Vis dlto Veneci
jos Aiman tilto istorija buvo kur
kas iauresn. is tiltas Do
rmus jungia su kaljimu. Kelias
i rm, kuriuose vykdavo teis
mai, kaljim, kuriame buvo
rengta garsi kankinim kamera,
nuteistiesiems ispausdavo ne
tik aaras ir aimanas. Dar bai
sesnis bdavo kelias atgal. Jis
ved mirt. Vienintel Venecijos
mirties bausmi vykdymo aikt
buvo prie pat vandens, tarp J u r
gio ir Marko stulp.

Eskorialis yra rmai

Eskorialis buvo Ispanijos ka

raliaus Pilypo II (1527-1589)
rezidencija. I pradi is stati
nys buvo numatytas vienuolynui
rengti. Be to, ia turjo bti Is
173

K U L T R A IR P R A M O G O S

panijos karali laidojimo vieta.

Nirusis karalius nusprend ir
pats sikurti iame milinikame
naujame statinyje, esaniame
atokioje kalnuotoje vietovje,
apie 60 km iaurs vakarus
nuo Madrido. Nors Eskorialio
banyia ir prabangi, taiau vie
nuoli gyvenamosios patalpos
rengtos pagal grietus vienuoly
no reikalavimus. Jos niekuo ne
primena rm.

Anksiau Brandenburgo vartus puoianti

kvadriga buvo atgrta vakarus

1807 m. Napoleonas (17691821) nuo Brandenburgo vart

geleins deivs kvadrig nukl.
1814 m. ji buvo sugrinta, vl
ukelta senj viet ir atgr
ta rytus. Po penkiolikos met
pasklido gandai, kad anksiau
kvadriga buvo atgrta vakarus,
taiau vliau buvo pasukta taip,
kad rodyt nugar aminajam
prieui Pranczijai. Tiesa tokia,
kad deiv visada velg vidin
miesto dal ir karaliaus pil. Tie
siog i pradi kvadrigoje sdjo
174

taikos deiv Eiren. 1814 m.

jos galv puoiant uolo lap
vainik buvo dtas geleinis kry
ius. Taip ji tapo pergals deive
Viktorija.

Kritolo rmai buvo labai brangus statinys

1851 m. Londono Kritolo r

muose vyko pirmoji pasaulin
paroda. Tai skamba spdingai.
Vis dlto ie rmai tai tik
milinikas iltnamis. Taikant
modulin statybos bd, Kri
tolo rmai ikilo labai greitai ir
kainavo palyginti nebrangiai. Vis
dlto pavelgus permatom,
sauls viesos nutviekst parod
pastat, publik apm masin
susiavjimo ekstaz. Tai tiesiog
siutino kai kuriuos architek
tus, sitikinusius, kad geleis ir
stiklas nra menikos statybins
mediagos.

A p ie s im b o liu s ir
y p a t in g u s p a s ta tu s

Laisvs statula stovi Niujorke

XIX a. 9-ame deimtmetyje

nedidelje saloje prie pietinio
Manhatano pakraio buvo pa
statyta damos su fakelu statula,
supama vaigds formos sienos,
ilikusios nuo t laik, kai salo
je stovjo fortas, turjs saugoti
keli Hadsono ups iotis ir 1st
River. Nors atrodo, kad Laisvs
statula stovi Niujorke, i ties
Laisvs sala (Liberty Island) ne
priklauso Naujojo Dersio vals
tijos teritorijai. Administraciniu
poiriu i sala nepriklauso nei
Niujorkui, nei Naujajam Dersiui, ji priklauso tik JAV vy
riausybei.

Aukso vart tiltas yra auksinis

Aukso vart tiltas (Golden Gate

Bridge) pavadintas pagal Auk
so vart (Golden Gate) ssiaur
ir jungia jo krantus. Tiltas nu

daytas rykiais nuo rdijimo

sauganiais daais, vadinamais
International Orange. Sauls
spinduliuose jie spindi vairiau
siais raudonais ir aukso atspal
viais. i spalv tiltui ikovojo
architektas Irvingas Fosteris
Morou (Irving Foster Morrow,
1884-1952). Jis buvo sitikins,
kad raudonas atspalvis geriau
siai ders prie lankos mlio. I
pradi tilt buvo planuota da
yti pilkais arba metalo spalvos
daais. JAV laivynas pageidavo,
kad tiltas bt juodas su gelto
nomis juostomis.

H a g ia S o p h ia

dabar yra meet

1453 m. ukariav Konstanti

nopol turkai ventosios imin
ties sobor tikrai buvo pavert
meete. Garsus osman archi
tektas Sinanas (apie 1491-1578)
aplinkui sobor pastat keturis
grakius auktus minaretus.
1934 m. turk valstybs krjas
Kemalis Atatiurkas (Kernai Atatrk, 1881-1934) Ayasofya pa
skelb muziejumi. Dl to dabar
175

K U L T R A IR P R A M O G O S

vl galima pamatyti bizantikas

freskas bei aukso mozaikas.
Anksiau jos buvo udengtos,
nes islamo nuostatos kulto pa
statuose draudia vaizduoti gy
vas btybes.

ventojo Petro bazilika yra didiausia

pasaulyje banyia

Gineso rekord knygoje ufik

suota didiausia pasaulyje ba
nyia yra Dramblio Kaulo Kranto
sostinje Jam usukre stovinti
v. Dievo Motinos Taikos Ka
raliens (Notre-Dame-de-la-Paix)
bazilika. Vis dlto is rekordas
yra ginytinas. v. Petro bazi
likos kupolas yra auktesnis,
taiau v. Dievo Motinos ba
nyios kupolo stog puoia 38 m
aukio ibintas, todl bendras
auktis siekia 158 m. v. Pet
ro bazilikos auktis yra 132,5
m. v. Dievo Motinos bazilikos
plotas yra 14 300 m2, o v. Pet
ro bazilikos iek tiek didesnis
15 000 m2. Be to, toks plotas
gaunamas tik skaiiavus aplink
banyi esanios kryiaus for
mos hals plot.
176

Vj r m a i

tai rmai

Pramatnus rausvas Vj
rm (Hawa Mahal) fasadas yra
Indijos Daipro miesto simbo
lis. Fasad puoia vienas u kit
graesni grotelmis udengti lan
gai ir erkeriai. Vis dlto lankyto
jai labiausiai nustemba tada, kai
pamato, kad u puonaus fasado
ivis nieko nra. Fasadas dengia
tik vienus laiptus, kuriais hare
mo moterys galjo pakilti vir
ir sddamos u langelio pasi
slpusios nuo paalini vilgs
ni stebti centrinje Daipro
aiktje vykstanias ikilmes bei
ventines eitynes.

v. Dievo Motinos Taikos Karaliens

bazilika yra v. Petro bazilikos kopija

Danai sakoma, kad Dramblio

Kaulo Kranto bazilika yra tiksli,
taiau iek tiek didesn v. Petro
bazilikos kopija. Nors architek
tas Pjeras Fachuri (Pierre Fakhoury, g. 1943 m.), be abejons,
orientavosi v. Petro bazilik,
jo suprojektuotas pastatas nuo
originalo gerokai skiriasi. Ap

skrit Jam usukro banyios pa

stat dengia kupolas, kuris yra
auktesnis u v. Petro bazilikos
kupol, taiau pastatytas ant
emesni sien. Banyi supa
atvira kryiaus formos hal su
kolonomis. Banyios vidus su
didiuliais stiklintais arkiniais
langais ir graikikomis kolono
mis visikai neprimena didiojo
pavyzdio v. Petro bazilikos.

A p ie in ia s k l a id i r

sacingais straipsniais ir komiks

serijomis. Rimtesniais atvejais jis
netgi nevengdavo manipuliacij.
Vis dlto Pulicerio laikraiuose
pasirodydavo ir rimt, tyrimais
pagrst straipsni apie korupci
j ir piktnaudiavim valdia. Po
Kubos nepriklausomybs karo,
kur pats spartino sensacingais
praneimais, Puliceris atsiribojo
nuo tokios urnalistikos ir testa
mentu nurod kurti urnalist
mokykl, ir i nuo 1917 m. pra
djo skirti Pulicerio premijas.

fi m us
Garsiausias apdovanojimas u filmus
vadinasi Oskaras
Puliceris buvo pavyzdingas urnalistas

Garsiosios Pulicerio premijos

u nepaprastus urnalistikos
laimjimus steigjas Dozefas
Puliceris (Joseph Pulitzer, 18471911) urnalistu dirbo vos kele
rius metus. I ties jis buvo vai
ri laikrai savininkas ir lei
djas. Be to, Puliceris laikomas
vienu i bulvarins urnalistikos
pradinink. Jo laikraiai nuo
konkurent leidini skyrsi sen

Apdovanojimas, kur nuo

1929 m. skiria Amerikos kino
meno ir mokslo akademija, va
dinasi Academy Award of Merit
(Akademijos apdovanojimas u
nuopelnus). Oskaras tai tik
atsitiktinai gauta apdovanojimo
pravard. 1931 m. vienas Aka
demijos tarnautojas spontani
kai suuko, kad garsioji statull
labai primena jo dd Oskar.
Paauksuota (ne auksin!) statu
177

K U L T R A IR P R A M O G O S

ll teikiama itarus Laimtojas

yra... (The winner is...). Deja, i
fraz daniausiai cituojama ir
veriama klaidingai: Oskaras
atitenka... (The Oscar goes to...).

Tarzano auksmas sklinda i Donio

Veismiulerio lp

Legendinis Tarzano auksmas

buvo raytas studijoje. Apie j
sklinda daugyb legend. Donis
Veismiuleris (Johnny Weissmul
ler, 1904-1984) tvirtino jaunys
tje ne kart laimjs tirolietiko
dainavimo varytuves. Jis teig
daugiausia prisidjs prie Tar
zano auksmo raymo. Nors
Veismiuleris sugebjo aukti
moduliuodamas bals, jo versija
atrodo netikima. Manoma, kad
Tarzano auksmas sukomponuo
tas i kupranugario baubimo,
hienos riaumojimo ir smuiko sty
gos skleidiamo garso.

Daniausiai kaubojais tapdavo

valkatos, perjnai, teisti bei la
bai nuskurd asmenys. Madaug
tredalis ios profesijos atstov
buvo meksikieiai, o etadalis
juodaodiai. Daugelis nemo
kjo joti, todl danas davo
nukrits nuo arklio. Dauguma
kauboj nemokjo audyti, todl
labai retas kuris neiodavosi re
volver. Be to, kaubojai neaud
dar ir todl, kad baiminosi igs
dinti galvijus. Dono Veino (tikr.
Marion Michael Morrison, 19071979 m.) elgesys su moterimis
buvo tipikas 6-o deimtmeio
amerikiei perdto drovumo pa
vyzdys. Donas Veinas tikrai ne
buvo puikus aulys, be to, jis i
tolo veng arkli.

A p ie v a ig d e s ir
v a ig d u te s

Donas Veinas knijo tipik kauboj

Merilina Monro buvo viesiaplauk, o Elvis

Kaubojais dirbdavo tie, ku

rie nerasdavo jokio kito darbo.

Preslis brunetas

178

Merilina Monro (tikr. Norma

Din Beiker [Norma Jean Baker],

1926-1962), i prigimties buvo
aten, taiau plaukus viesin
davo peroksidu. Be to, badauda
ma ji numet kelis nereikalingus
kilogramus ir pasidar plastines
nosies ir smakro operacijas. Ope
racija buvo pakoreguotas ir plau
k augimas nuo kaktos. Krtims
form suteik guminiai liemen
ls dklai. Holivudas pakoregavo
ir Monro bals bei mimik. Elvio
(1935-1977) ivaizda taip pat ne
visa buvo natrali. Po sulaiyta
juod plauk ukuosena slyp
jo i prigimties viess plaukai.
Elvis tapo brunetu, nes stengsi
bti panaus Ton Kertis (Tony
Curtis, tikr. Bernardas varcas
[Bernard Schwartz], g. 1925 m.).

Imperatorien Elbieta pasiraydavo Sissi

Apie Austrijos imperatorien

Elbiet (1837-1898) buvo su
kurta nemaai kultini film
(pagrindin vaidmen atliko Romi
naider [Romy Schneider]). Ji i
ties danai pasiraydavo sla
pyvardiu Sisi, taiau od ji

raydavo tik su viena s raide. Kai

kurie grafologai abejoja, ar ne
aikus imperatoriens paraas
i tikrj prasideda raide S. J
nuomone, tai galj bti ir L. Tai
reikt, kad grauol imperato
rien save vadino Lizi (Lisi). iaip
ar taip, filmuose pavaizduotas
Elbietos gyvenimas neturi nieko
bendra su tikruoju. Tiesa ta, kad
imperatorien buvo labai nelai
minga.

Pirmuosiuose filmuose apie Deims Bond

pagrindin vaidmen atliko onas Koneris ir
Roderis Mras

1954 m. Amerikos irovai per

televizij pamat pirmj spek
takl apie Deims Bond, pasta
tyt pagal roman Karalikasis
kazino (Casino Royale). Agento
007 vaidmen atliko garsusis
Baris Nelsonas (Bany Nelson, g.
1920 m.). Deja, spektaklis patyr
visik neskm. Kitas bandy
mas buvo daug skmingesnis.
1962 m. buvo pastatytas pir
masis kino filmas apie Deims
Bond, pavadintas Daktaras
179

K U L T R A IR P R A M O G O S

Ne. Savaime suprantama, ia

pagrindin vaidmen atliko onas
Koneris (Sean Connery, g. 1930
m.). I pradi filmo krjai pa
geidavo, kad Deims Bond vai
dint Keris Grantas (Cary Grant,
tikr. Alexander Archibald Leach,
1904-1986 m.), taiau is akto
rius buvo per brangus. Treiasis
Bondas (1969 m.) buvo Dordas
Lazenbis (George Lazenby). Jis
atliko pagrindin vaidmen filme
Jos didenybs tarnyboje. is
filmas pasirod anksiau nei
Deimsu Bondu tapo Roderis
Mras (Roger Moore, g. 1927 m.).

Peliuk Mik ir aniuk Donald sukr

Voltas Disnjus

Tai netiesa. Pirmuosius komik

sus apie aniuk Donald nu
pie Disnjaus studijos dailinin
kas arlsas Alfredas Taliaferas
(Charles Alfred Taliaferro, 19051969). Vis aniuk pasaul
sukr Karlas Barksas (Carl
Barks, 1901-2000). Usakym
sukurti nauj veikj li
pel Voltas Disnjus (Walt
180

Disney, 1901-1966) dav savo

bendradarbiui Ubui Iverksui (Ub
Iwerks, 1901-1971). Garsiojo
peliuko kriktamote tapo Dis
njaus mona Liliana. Btent ji
pasirpino, kad grauikas Mikis
nebt pavadintas Mortimeriu.

Lls Barbs tvyn yra Amerika

Garsioji ll pasaul ivydo Vo

kietijoje. 1955 m. iliustruotame
laikratyje pasirod komika Lili
figrl. Pagal jos pavyzd buvo
pagaminta ll, skirta bernvakari linksmybms. Po met viena
i aisl bendrovs Mattel steig
j Rta Handler (Ruth Handler,
1917-2002) ll Lili atne savo
dukrai Barbarai. Kiek vliau
ji nusipirko teises aisl, o
1959 m. Amerikos rinkai pateik
ll Barb. Visas ios viesiap
lauks btybs vardas turt
bti Barbara Milisent Roders
(Barbara Millisent Rogers).

A p ie v e n te s i r
a id im u s

Kald senelio prototipas buvo ventasis

Mykolas

I Santa Klausas tikrai isivyst

i ventojo Mykolo. Jo istorinis
prototipas buvo ventasis vys
kupas Mykolas i Miros (Turki
jos miestas, dabar vadinamas
Demre). is daugyb ger darb
padars mogus mir 655 m.
gruodio 6 d. Kyla klausimas,
kaip ir kas aunj vyskup su
siejo su iaurs elniais? Atrodo,
kad Kald senelis turjo tv
keliaujant dervi Sar altu
k. Jis gyveno XIV a. Chorasane.
Teigiama, kad is mogus taip
pat myljo vaikus, buvo dosnus
ir labai populiarus. Po jo mirties
buvo sukurta daugyb nuotyki
roman. Viename j pasakoja
ma, kad altukas sdo ant spar
nuoto juodbrio irgo Ankabilo,
nuskrido Laplandij ir ten tapo
nemirtingas. Perasi ivada, kad
i istorija yra kakaip susijusi su
raudonnosiu elniu Rudolfu.

Pliuini mekiuk tvyn yra Amerika

Yra daugyb pasakojim apie

tai, kaip pliuinis mekiukas
gavo Amerikos prezidento Teo
doro Ruzvelto (Theodore Roo
sevelt, 1858-1919) pravard
Tedis. is faktas pera klaiding
ivad, kad pirmasis mekiu
kas buvo pagamintas JAV. Vis
dlto is aislas pasaul ivydo
Vokietijoje, taiau jo iradja
buvo ne Margaret teif (Margarete Steiff, 1847-1909). 1880
m. paralyiuota siuvja pasiuvo
pirm pasaulyje minkt aisl
pliuin drambliuk. Netrukus
ji tapo stambios mons savinin
ke. Pliuini mekiuk siuvimo
idjos autorius buvo Margarets
teif snnas Richardas teifas
(1877-1939). Pliuinis mekiu
kas Tedis pasaul ivydo 1902 m.
Gaminio pavadinimas buvo 55PB
(55 cm pliuinis mekiukas; vo
kikai Plschbdr).

Piknikus igalvojo britai

Savaime suprantama, nra

konkretaus mogaus, kur bt
181

K U L T R A IR P R A M O G O S

galima pavadinti valgymo po

atviru dangumi iradju. i
romantika mada XVII-XVIII a.
pasklido Pranczijos auktes
niuose visuomens sluoksniuo
se. Karalien Marija Antuanet
(1755-1793 m.) jaut didiul
silpnyb piemenli idilei. io
renginio pavadinimas taip pat
buvo sugalvotas XVII a. odyje
piknikas slypi sakinys pic un nic,
reikiantis pasiimk smulkmen.
XVIII a. viduryje piknik euforija
apm Brit salas.

Raudon Kald senelio apdar sugalvojo

kokakolos gamintojai

Taip danai tvirtina koncernas.

1931 m. kokakolos reklamoje
buvo nupietas tipikas Santa
Klausas. Jis vilkjo rykiai rau
don apsiaust su baltais kai
liniais apvadais, buvo usidjs
taip pat apipavidalint kepur
ir avjo batais su atveriamais
aulais. Reklamoje pavaizduoto
vyruko nosis buvo didel ir rau
dona. Vis dlto Santa Klausas
dar XIX a. buvo taps linksmu
182

barzdotu vyruku, o raudonais ir

baltais drabuiais jis vilkjo jau
nuo 1920 m.

Geios bna tik moterys

Geios yra bendravimo meno

virtuozs, imananios tradi
cinius japon menus. Taiau
pirmosios geios buvo tik vyrai.
Moterikos lyties gei, vadina
m onna, atsirado tik XVII a. I
pradi i erotika moter veikla
buvo draudiama, kad geios
nekonkuruot su prostitut
mis. Vis dlto jos ivyst savo
iskirtin subtili erotik. Savai
me suprantama, daugelis gei
palaik intymius santykius su
savo klientais, kad galt sumo
kti didiules sumas u moksl,
taiau j paslaugos buvo labai
brangios. Be to, geios niekada
nesutikdavo sanguliauti su bet
kuo.

A p ie s p o r t ir
s v e ik a t

Angliavandeniai skatina raumen augim

Angliavandeniai jg suteikia
tik akimirksniui. Raumenims
vystytis vis pirma reikia
baltym. Be to, svarbu, kad
organizmas gaut reikiam B
grups vitamin, geleies, cinko
ir folio rgties kiek.

velns smgiai pakau skatina

gebjim mstyti

Viskas yra atvirkiai. Atlik

tyrimus Helsinkio universiteto
mokslininkai nustat, kad regu
liariai gaunantys galv profesio
nals sportininkai (pavyzdiui,
boksininkai ar galva smgiuo
jantys futbolininkai) gali patirti
silpn smegen sutrenkim. Be
to, smegenyse netgi gali atsiras
ti plon trkiu. Toki traum
tak atminiai, koncentracijai ir
mstymo greiiui galima ima
tuoti. Po kurio laiko trkumas

pranyksta. Atlikus tyrimus pa

aikjo, kad panas simptomai
sportinink, kurie galvas ap
saugo almais, nekamuoja. Ne
nukenia net ir iurki sporto
ak (pavyzdiui, amerikietiko
futbolo) atstovai.

Po aktyvios fizins veiklos raumenyse

susikaupia pieno rgties, todl jauiamas
skausmas

Pieno rgties perteklius vai

riose kno dalyse ikart po fizi
ns veiklos gali sukelti deginant
skausm. J galima numalinti
dar truputl pasimanktinus,
nes judant rgtis iskaidoma.
Vliau atsirandant ir ilgai ilie
kant skausm sukelia mayiai
raumen skaidul trkiai. La
biausiai skauda maai treniruo
tus raumenis. Visikai normalu,
kad po intensyvios fizins veiklos
staiga pajuntame tuos raumenis,
apie kuri egzistavim anksiau
n nenutuokme. Susikaupus
pieno rgties pertekliui padeda
papildoma fizin veikla, tuo tar
pu dl skaidul trkiu atsira
183

K U L T R A IR P R A M O G O S

dus skausm gali numalinti tik

ramyb, nes trkiai turi ugyti.

Juvenalis kalbjo apie sport, kai pasak

M en s s a n a in c o rp o re sano

Romos satyrikas Juvenalis

(apie 60-127 m.) daug kart ai
psi i amininkus apmusios
sporto manijos. Jis visai nenor
jo pasakyti, kad sveikame kne
visada yra sveika siela. Juvenalio
sakinys turt skambti taip:
bt gerai, kad sveikame kne
bt dar ir sveika siela. ir
damas minias besmegeni rau
men kaln satyrikas abejojo, ar
tai manoma.

aidjas, plaukikas ir fechtuoto

jas ir ypa mgo jodinti. Aktyvi
karin tarnyb jis atliko tarp
husar raiteli. Be to, premjeras
buvo aistringas polo aidjas, o
lapi mediokles jis jodavo net
sulauks 70 met.

ird stiprina tik intensyvios treniruots

irdies raumen geriausiai

stiprina reguliarios treniruots.
Kasdienin deimties minui
mankta yra daug naudingesn
u intensyvi treniruot kart
per savait. Reguliarus pasi
vaikiojimas irdiai duoda kur
kas daugiau naudos negu vargi
nantis bgiojimas ratu.

erilis nemgo sporto

Niekas neino, ar Didiosios

Britanijos premjeras Vinstonas
erilis (Winston Churchill,
1874-1965) tikrai itar garsi
j fraz No sports, only whiskey
(Jokio sporto, tik viskis). Gal
bt jis tikrai taip pasak, taiau
greiiausiai juokaudamas. er
ilis buvo puikus kriketo ir golfo
184

A p ie m a r a t o n ir
fu tb o l

Nuo Atn iki Maratono yra lygiai

42,195 km

Atstumas tarp Atn ir Ma

ratono yra apie 40 km. Btent

toki distancij sportininkai bg

davo per pirmsias iuolaikines
olimpines aidynes. Per 1908 m.
Londono olimpiad britai reikala
vo, kad maratono bgimas vykt
nuo Vindzoro pilies iki karali
kosios los Londono stadione.
Atstumas tarp i dviej objek
t buvo lygiai 26 mylios ir 385
jardai, t. y. 42,195 km. 1921 m.
nustatytas btent toks oficialus
maratono trasos ilgis.

Olimpiniai medaliai bdavo teikiami tik u

sporto laimjimus
H Antikos

laikais dl laimtoj
vainik kovodavo ir muzikai bei
teatro poetai. Tiesa, olimpiadose
jie varydavosi reiau negu kito
kiuose konkursuose, pavyzdiui,
Pitijos aidynse, kurios Apolono
garbei buvo rengiamos Delfuo
se. 1912 m. baronas Pjeras de
Kubertenas (Pierre Coubertin,
1863-1937) Stokholme paskelb,
kad dl 18 aukso medali olim
piadoje gali kovoti literatai, ar
chitektai, skulptoriai, tapytojai ir
muzikai. Pats Kubertenas ikovo

jo olimpinio literatros empiono

titul. Iki 1948 m. panaios var
ybos vyko dar eis kartus.

Futbolas buvo ma moni aidimas

l XIX a. futbolas ipopuliarjo

tarp jaun isilavinusi angl.
1846 m. Kembrido studentai
sukr pirmsias io aidimo tai
sykles. emyne kamuol taip pat
spard moksleiviai ir studentai.
Futbolo klub pavadinimai, kaip
antai Borussia ir Alemannia, kilo
i student sjung pavadinim.
Anuomet darbininkai tik mank
tindavosi. Odinio kamuolio ma
nija juos apm tik 4-ame XX a.
deimtmetyje.

Pirmasis maratono bgikas perdav ini

apie pergal

Graik raytojas Herodotas

(485-425 m. pr. Kr.) pasakoja,
kad 490 m. pr. Kr., kilus pers
upuolimo prie Maratono pavo
jui, atnieiai Spart isiunt
bgik Filipid, turint perduoti
pagalbos praym. Pasakojama,
185

K U L T R A IR P R A M O G O S

es Filipidas 250 km atstum

veiks per dvi dienas ir grs
Maraton praneti, kad spartieiai galsi atvykti tik po ei
dien. ios istorijos tikrumu
abejojama. Pasakojim apie b
gik, nuo Maratono nulkus iki
Atn praneti apie pergal ir
mirus turgaus aiktje, sukr
vlesni autoriai Plutarchas (45125) ir Lukianas (120-180).

Moterys futbol pradjo aisti tik po

Antrojo pasaulinio karo

Inuit bei indn kultrose

ir vidurami Europoje vyrai ir
moterys drauge aisdavo futbol
primenanius aidimus. Kartais
vieni prie kitus varydavosi i
tisi kaimai ir itisos gentys. Bri
t mokyklose mergaits futbol
aidia nuo 1863 m. 1895 m.
vyko pirmosios tarptautins
varybos. Jose iaurs Anglijos
atstovs didiule vari persvara
sutriukino pietietes. Pirmosios
tikros tarptautins varybos vy
ko 1920 m. Tada Anglijos atsto
vs veik pranczes. Po Pirmojo
186

pasaulinio karo kiekviena Angli

jos gyvenviet turjo savo moter
futbolo komand. j pirme
nybes susirinkdavo net po 50
tkst. irov. 1921 m. moter
futbolas staiga buvo udraustas.

Nuo praangos nukentj aidjai patys

negali spirti vienuolikos metr baudinio

i taisykl panaikinta daugiau

kaip prie dvideimt met. Jei
nuo praangos nukentjs ai
djas gerai spiria baudinius, jis
tikrai nekvies pagalb kolegos,
kurio pataikymo procentas kur
kas maesnis. Atrodo, futbolinin
kus kvepia pyktis dl praleistos
galimybs pelnyti vart. Statis
tika rodo, kad nuo praangos
nukentj aidjai vienuolikos
metr baudinius realizuoja daug
daniau.

A p ie t e n is i r k r ik e t

Kriketas yra tipikas anglikas aidimas

Pirmieji inomi kriketo ai

djai buvo Flandrijos ir iaurs
Pranczijos verpjai. aidimo pa
vadinimas yra flamandikas. Jis
kils i frazs met de krik ketsen
(varinti lazda). Anglij krike
tas atkeliavo tik XIV a. Britai j
atve Britanijos taut san
draugos alis, kur is aidimas
dar labiau ipopuliarjo negu
tvynje.

Stalo tenis igalvojo kinai

Stalo tenis XVII a. antrojo

je pusje igalvojo aukiausi
angl visuomens sluoksni
atstovai. aidiant table tennis
buvo galima leisti lietingus sa
vaitgalius. I pradi stalo teni
sas buvo aidiamas labai pri
mityviai. Vir didelio stalo buvo
tempiama virv. I ampano
kami arba i gumos ipjaus
tyti kamuoliukai buvo muin
jami cigarei dui dangte

liais, keptuvmis ir badmintono

raketmis. 1875 m. ininierius
Deimsas Gibas (James Gibb)
suformulavo pirmsias stalo
teniso taisykles. Po 16 met jis
Amerikoje pamat i celiuliozs
pagamintus kamuoliukus, kurie
labai iam aidimui tiko. Dl rit
miko kamuoliuko bumbsjimo
aidimas buvo pavadintas pingpongu. is pavadinimas netru
kus buvo upatentuotas.

Keista teniso rezultat skaiiavimo sistema

sugalvota Anglijoje

Jeigu kur nors Europoje kas

nors matuojama ne deimtaine
sistema, visi mano, kad dl to
kalti britai. Vis dlto teniso re
zultat skaiiavimo sistema buvo
igalvota Pranczijoje. Anksty
vaisiais naujaisiais amiais Pran
czijoje tenisas buvo aidiamas
i pinig. Anuomet ten galiojo
15, 30 ir 45 s verts monetos.
Tikriausiai per apsirikim 45
kakada pavirto keturiasdeimia. Tenis igalvojo prancz
vienuoliai. Jie aidim aisda
vo net dengtose galerijose.
187

K U L T R A IR P R A M O G O S

Bumerangai visada sugrta

Fajetonas buvo Sauls dievo snus. Jis

l Kad bumerangas sugrt,

reikia mokti j tinkamai mesti.
Tokie bumerangai yra papras
iausi aisliukai. Medioklei skirti
bumerangai niekada negrdavo.
Juos lenkdavo tam, kad bt ga
lima pataikyti tiksliau, tiesiau ir
stipriau negu su paprasta lazda.
Mediokliniai bumerangai sveria
iki dviej kilogram. Jie gali nuskrieti net 200 m. Bumerangus
medioklei naudojo ne tik Austra
lijos aborigenai. Tokius rankius
dirbdinosi ir kai kurios indn
gentys bei senovs egiptieiai. Vo
kietijos teritorijoje taip pat rasta
bumerangus panai ranki, pa
gamint apie 600 m. pr. Kr.

igarsjo tuo, kad nemokjo valdyti veimo

Fajetonas (rintysis) graik

mitologijoje buvo antras Sauls
dievo Helijo vardas. Istorij apie
Sauls dievo sn, kuris ne
skmingai band valdyti Sauls
veim, nudegino pus ems ir
buvo umutas Dzeuso aibu,
pirmasis sukr Ovidijus (43
m. pr. Kr.-18 po Kr.). Automo
biliai fajetonais pavadinti pagal
XVIII a. ipopuliarjusi kariet,
kuri vadeliodavo pats eiminin
kas. Karieta tikriausiai taip pat
buvo pavadinta Helijo veim su
dauiusio Fajetono vardu. Lenk
tyniaudami jauni aristokratai
tikriausiai taip pat danai sukel
davo avarijas.

Fitneso studijose galima numesti svorio

Reguliariai praktikuojant fitnes vystosi raumenys ir nyksta

riebalai. Vis dlto raumeninis
audinys yra sunkesnis u riebali
n, todl kno svoris sportuojant
gali netgi padidti. Riebalams
virstant raumenimis kno apim
tys visada maja.
188

A p ie k a lb

Hebraj ir arab abcls aknys yra

skirtingos

Visos abcls, vartojamos

nuo Indijos iki pat Vakar Eu

ropos, yra kilusios i vieno rai

dyno, kur madaug 1200 m. pr.
Kr. sukr finikieiai. Tai buvo
pirmasis raidynas, kuriame
kiekvienas enklas reik ne at
skir od ar skiemen, o vienui
vien gars. Finikiei abcl
buvo sudaryta i 22 enkl.
Anuomet tai buvo tikra sensaci
ja. raidyn sudar tik priebal
siai. Tokie iki iol iliko hebraj
ir arab raidynai. Balsius ved
graikai. Be to, jie pakeit raymo
krypt.

Kiekvienas daiktas turi pavadinim

Kalbos filosofai mano, kad

kalbos riba kartu yra ir pasaulio
riba. Jie sitikin, kad pavadini
m neturintys daiktai, bsenos
ir jausm ai ivis negali egzistuoti.
Nors tokia nuomon atrodo lo
gika, taiau ji neteisinga. Pavyz
diui, prie kelerius metus pa
aikjo, kad pavadinimo iki iol
neturi daiktas, kuriuo prekybos
centro kasose atskiriami pirki
niai. mons, usiimantys pai
susigalvotais amatais, danai ne

ino, kaip vadinasi j naudojami

rankiai. Daiktai, apie kuriuos
niekada nekalbama, ms s
monje usifiksuoja ne svoko
mis, o vaizdais.

Snobai yra tie, kurie i aukto iri kitus

Anksiau i svoka reik kit

k. odis snobas yra kils i su
trumpintos sine nobilitate formos
(nekilmingas) s.nob., kuria angl
aristokratai vadindavo miestie
ius studentus. Gali bti, kad
ie niekinam pravard reagavo
itin snobiku elgesiu. iais lai
kais Didiojoje Britanijoje sno
bais vadinami ne pasiptliai, o
visuomens elgesio normas igno
ruojantys ekscentrikai.

189

S V E I K A T A IR
MITYBA

A p ie in fe k c ija s i r
p ir m j p a g a lb

Purvas yra nesveikas

Natrals nevarumai sveika

tai nekenkia. Nors purve gausu
bakterij, jos paprastai bna ne
pavojingos, nes organizmas leng
vai su jomis susidoroja. Asmuo,
gyvenantis sterilioje aplinkoje,
kurioje beveik nra mikrob, ne
gali vystyti savo imunins siste
mos. Dl to mogus danai serga
alerginmis ligomis ir sunkiau
pakelia infekcines ligas.

Susieidus surdijusia vinimi galima

susirgti stablige

Stablig sukelia bakterija Clos

tridium tetani, daniausiai gyve

nanti moni ir gyvn imato

se. Susieidus surdijusia viela
ar vinimi stabligs pavojus kyla
tik tada, jeigu aizd papuola
emi. Jeigu susieidiama lau
ke, paprastai taip ir atsitinka.
Dl to kas deimt met btina
skiepytis nuo stabligs.

Mieste gyvenantys mons reiau serga

ienlige

mMieste yra maiau iedadulki.

Alergin reakcija prasideda dl
labai intensyvaus slyio su aler
gij sukelianiomis mediagomis.
Vis dlto miestieiai nuo ienli
gs kenia kur kas daniau. Kai
me gyvenantys vaikai, turintys
daug broli ir seser ir nuo ma
ens bendraujantys su gyvnais,
daug reiau serga ienlige ir kito191

S V E I K A T A IR M I T Y B A

mis alerginmis ligomis. ienlige

ypa retai serga kinink vaikai,
kurie nuolat lieia ien. Mok
slininkai padar ivad, kad dl
utertos aplinkos organizmas
taip pakrinka, kad natralias
mediagas reaguoja alerginmis
reakcijomis. Ypa stipri reakcij
gali sukelti neprastos media
gos.

Kraujo ukrtimo poymis yra

raudona linija

Sakoma, kad kilus kraujo u

krtimui atsiranda raudona lini
ja, kuriai pasiekus ird, mogus
mirta. I ties kraujo ukr
timo poymiai yra silpnumas,
aukta temperatra ir organ
veiklos sutrikimai. Raudona
linija, kuri kartais atsiranda su
sieidus, yra vietinio udegimo
poymis. Kartais toks udegimas
gali iplisti iki limfins sistemos
ir virsti kraujo ukrtimu. Rau
dona udegimo linija gali tstis
daugiau kaip 10 cm, taiau
irdies ji niekada nepasiekia.
Vis dlto laiku nediagnozuotas
192

kraujo ukrtimas tikrai gali

bti mirtinas.

Erks itraukiamos sukant

Erkes reikia traukti labai at

sargiai, taiau tik tiesiai. Jos
traukiamos kuo greiiau, kad ne
spt ileisti encefalito (smegen
udegimo) arba Laimo ligos (boreliozs) suklj. Visos liaudi
kos priemons, pavyzdiui, erki
tepimas aliejumi, klijais arba
kitokiomis udusinaniomis me
diagomis, yra visika nesmon.
Vis pirma tai per ilgai trunka,
antra, prie udusdamos erks
vis skrandio turin ivemia
aizd. Erk reikia traukti labai
atsargiai, kad nenutrkt ir odo
je nepasilikt jos galvut, galinti
sukelti stipr udegim.

Kraujavimas i nosies stabdomas

atlous galv

i priemon apsaugo tik dra

buius ir grindis, taiau krauja
vimo tikrai nenuslopina. Atlous
galv kraujas bga ne ior, o

gerkl. Jeigu kraujuojama stip

riai, ligon gali pradti pykinti.
Be to, jis gali uspringti ir pra
dti dusti. Daug geriau kraujavi
m stabdyti galv kiek palenkus
priek ir nos kius nedidel
vatos tamponl. Padeda ir ant
sprando udtas altas kompre
sas.

A p ie m ie g i r
skausm

Sapnai trunka vos kelias sekundes

Sapn tyrintojai ilgai man,

kad kiekvienas, net ir pats il
giausias, sapnas trunka vos
kelias sekundes. Tiesa, net ir
trumpam usnds mogus gali
igyventi itis roman. Taiau
neseniai nustatyta, kad sapnas
gali trukti iki 30 minui. Pary
iais jie paprastai bna daug
ilgesni negu susapnuojami vos
umigus. Sapnuoja absoliuiai
visi mons, net ir sapn visikai
neprisimenantys.

Sveikiausias yra vidurnakio miegas

Sveikiausias miegas yra dvi

trys valandas po umigimo. B
tent tada miegam giliausiai, to
dl geriausiai pailsime. Visikai
nesvarbu, umiegame iki ar po
vidurnakio. Kiekvienas mogus
turi individual bioritm, pagal
kur tvarko savo gyvenimo ritm.
Moksliniais tyrimais nepavyko
rodyti, kad vyturiai gyvena
sveikiau u peldas. Vis dlto
kiekvienas mogus turi miegoti
maiausiai penkias valandas.
Savaime suprantama, pamiegoti
daugiau yra malonu, taiau me
dicininiu poiriu tai nebtina.

Medikamentai vyrus ir moteris

veikia vienodai

iuolaikiniai tyrimai rodo, kad

taip nra. Vis pirma kiekvienas
mogus vaistus reaguoja indivi
dualiai, antra, egzistuoja veiks
niai, lemiantys skirting medika
ment poveik vyrams ir mote
rims. Pavyzdiui, manoma, kad
aspirinas vyrams padeda ivengti
infarkto, o moter nuo ios ligos
jis nesaugo. Riebaluose tirpstan
193

S V E I K A T A IR M I T Y B A

ius medikamentus, pavyzdiui,

narkoz sukelianius prepara
tus, vyrams ir moterims reikia
dozuoti skirtingai, nes moter
organizme yra daugiau riebalinio
audinio. Vaist poveik gali nu
lemti ir ferment koncentracija.
Ji priklauso ne tik nuo lyties, bet
ir nuo tautybs. Neseniai nusta
tyta, kad kai kurie medikamentai
puikiai veikia afrikieius, bet yra
visai neveiksmingi europieiams,
ir atvirkiai.

naujausius tyrimus, rodanius,

kad mobilieji telefonai tikrai ne
sukelia vio. Taiau tai dar ne
reikia, kad sveikatai takos ne
turi nei mobiliojo ryio sistuvai,
nei danas mobilij telefon
naudojimas. Ilgiau kalbda
mi mobiliuoju telefonu elektrai
jautresni mons pajunta galvos
skausm. Be to, mobilieji tele
fonai smarkiai kaista, todl gali
perkaitinti organus, kuri krau
jotaka yra ltesn, pavyzdiui,
akis. Ilgainiui tai gali pakenkti.

Labai rgtus maistas gali prakiurdyti

skrandio sienel

Kvpuoti pilvu yra sveika

Tai yra populiari bauginanti

pasaka, kuria bandoma vaikus
atgrasinti nuo besaikio grim
milteli ir kit tartin saldumy
n vartojimo. mogaus skran
dyje yra druskos rgties, kuri
virkina maist, todl kitos rg
tys skrandiui visai nekenkia.

N vienas mogus negali kvp

ti iki pilvo apaios. kvpus oras
patenka plaui skiltis ir toliau
nesklinda. Visikai upildius
plauius sitempia krtins ir
pilvo ertmes skirianti diafragma.
Tokiu atveju galima pajusti oro
poveik visam pilvui. Gilaus kv
pavimo treniruotes geriausiai at
likti gulint ant nugaros, ant pilvo
udjus sunki knyg. kvepiant
reikia stengtis pakelti knyg kuo
aukiau.

Mobilieji telefonai nekenkia sveikatai

Vis daniau pasirodo straips

ni, kuriuose pasakojama apie
194

Nuskausminamieji vaistai gali numalinti

galvos skausm

Nuskausminamieji vaistai nu
slopina skausmo jutim, taiau
jie nepaalina skausmo prie
asties. Dl to kyla pavojus, kad
negalavim nejauiantis mogus
uuot ilsjsis ir sveiks per
nelyg perkraus savo organizm.
Savaime suprantama, ne visus
skausmus reikia ksti. Manoma,
kad danai jauiant skausm
organizme isivysto skausmo
atmintis. Ji veria jausti negala
vimus ir tada, kai nebelieka j
prieasties.

A p ie k a r t i r a lt

Tvankiu oru daugiau prakaituojame

Prakaitavimui oro drgnumas

takos neturi. Prakaitavimas yra
organizmo reakcij ilumos per
tekli. Kai oras kartas ir sausas,
prakaitas labai greitai igaruoja,
todl jo kartais net nepastebime.
Sausu oru organizmui garinant

vanden atsiranda malonus vsos

pojtis. Drgnas oras nepajgia
priimti prakaito, todl jis prilim
pa prie kno. Tokiu atveju vsini
mo efekto nepajuntame.

Prakaitas dvokia

Prakaitas kvapo neturi. Jeigu

jis dvokt, mums tekt nuolat
vaikioti usikimus nos. Pra
kaito sudtyje yra daug organi
ni mediag, kuriomis minta
vairios bakterijos. Bakterijoms
skaidant ias mediagas susida
ro nemalon kvap skleidiantys
alutiniai produktai.

Dezodorantai suteikia gaivos

Taip tik atrodo, nes dezodoran

tai kur laik vsina od. I ties
jie neslopina prakaitavimo, bet
neleidia daugintis prakaitu min
tanioms bakterijoms, dl kuri
poveikio atsiranda nemalonus
kvapas. Kartais dezodorantais
vadinamos ir prakaitavim slo
pinanios priemons, ukemanios organizmo poras. Pra
195

S V E I K A T A IR M I T Y B A

kaituodamas organizmas mgina

apsisaugoti nuo perkaitimo ir
kariavimo. Savaime supranta
ma, mogus nepradeda kariuo
ti vos panaudojs prakaitavim
slopinani priemon, taiau
tokie preparatai trukdo organiz
mui paiam prisitaikyti prie oro
slyg.

Nusiskutus paast plaukus maiau

prakaituojama

Plauk skutimas prakaitavi

mui takos neturi. Nusiskutus
paastis prakaito dmi gali lik
ti ant drabui, nes isiskyrs
skystis nesusilaiko plaukuose.
Nemalon kvap galima veikti
daniau prausiantis paastis.
Prakait reikia nuplauti prie
jam pradedant skaidytis. Skutimasis plauk aknyse gali sukel
ti absces.

Kremai padeda isaugoti odos elastingum

iuolaikiniai isivysiusi a
li gyventojai savo odai tikrai
nepakenks, jeigu vartos maiau
196

kosmetikos priemoni. Per da

nas prausimasis, ypa krem,
muilo ir losjon naudojimas
kenkia odai. Naudos neduoda
net klinikiniu bdu itirtos odai
nekenksmingos mediagos.
kosmetikos priemones vis dar
dedama daug vairi mediag,
galini sukelti problem. Tai
vis pirma kvapikliai. Be to, kre
mai nepadeda. Jie tik trumpam
suminktina ms iorin ap
valkal, taiau per danai kremu
tepama oda praranda gebjim
pasidengti riebaliniu sluoksniu.
Ilgainiui ji pasidaro sausa ir pri
klausoma nuo kremo.

Peralimo ligomis susergame dl alio

Peralimo ligas sukelia virusai.

Dl kvpavimo tak atalimo j
gleivinje pablogja kraujotaka.
Bnant tokios bkls, ligos su
kljams lengviau prasiskverbti
organizm. Gleivins ypa ja u t
rios drgnam aliui. iem per
alimo ligomis sergama daniau.
Galimas dalykas, kad taip yra
dl to, kad altuoju met laiku

mes daugiau laiko praleidiame

udarose patalpose tarp kit
moni.

A p ie a k is i r d a n t is

Viduramiais niekas neneiojo akini

Dar antikos laikais buvo i

noma, kad nulifuotas stiklas
gali pakeisti vaizd. Vliau euro
pieiai apie tai pamiro. Optika
buvo prisiminta tik 1240 m.
lotyn kalb ivertus arab ma
tematiko Abu Ali Hasan al-HajsamAlhazeno (apie 965-1040
m.) knyg Optikos lobis. Nors
europieiai turjo teorin pa
grind, prajo keli deimtmeiai,
kol buvo pradta lifuoti lius,
skirtus silpnam regjimui ko
reguoti. Niekas tiksliai neino,
kur ir kada pagaminti pirmieji
akiniai. Manoma, kad jie buvo
pagaminti Anglijoje arba Vene
cijoje apie 1280 m. Greiiausiai
tai vyko vienuolyne, nes btent
vienuolynai anuomet buvo pa

angos varikliai. Pirmieji inomi

akiniuot moni atvaizdai buvo
nutapyti XIV a. viduryje. Jie yra
v. Mykolo vienuolyne Trevise.
Anuomet akiniai dar buvo gami
nami be rmeli.

Kartais akyse pasirodantis rudas takas yra

optinis fenomenas

I Kartais regjimo lauke pasi

rodo pilkai rudas takas, kuris
juda su kiekvienu akies obuolio
pasisukimu. Tai ne optinis fe
nomenas, o stiklakn pateks
maytis audinio gaballis arba
nevarumas. Stiklaknis yra
u liuko ir uima didiausi
akies obuolio dal. Rudas takas
yra savaime pranykstantis su
trikimas. Padtis gali bti rimta,
jeigu mogus mato neaikius de
besis arba viesos blyksnius. Tai
gali bti tinklains atitrkimo
poymis.

Cukrus labai kenkia dantims

Cukrus nra pati didiau

sia blogyb. Dantis dengiantis
197

S V E I K A T A IR M I T Y B A

emalis yra kieiausia mediaga

mogaus organizme. Vis dlto ji
jautriai reaguoja rgtis. Maiste
esanios rgtys gadina emal.
Rgi yra ne tik limonaduose,
bet ir vaisiuose bei j sultyse.
Dantims ypa pavojingi lipns
maisto produktai, kurie prisitvir
tina prie dant. Jie skatina dan
t apna atsiradim. Apnaos
tai maisto likui, bakterij ir
j mediag apykaitos produkt
miinys. J sluoksnis gali susi
daryti per 24 valandas. Apnaose
gyvenanios bakterijos paprastus
angliavandenius (esanius cuk
ruje, miltuose, bulvse ir pan.)
paveria dant emal gadinan
iomis rgtimis. Kuo daniau
bakterijos gauna maisto, tuo jos
pagamina daugiau rgi. Dl
to danas limonado ir obuoli
suli gurknojimas dantims
kenkia labiau negu i karto su
valgyta didel okolado plyta.

rgtys gadina emal, taiau

dant valymas vos pavalgius dar
labiau sustiprina kenksming
poveik. Po valgio rekomenduoja
ma burn isiskalauti vandeniu,
nes taip paalinama didioji dalis
kenksming rgi. Lipnius
maisto likuius reikt nuvalyti
tik po pusvalandio.

Elektriniai dant epetliai valo geriau

negu rankiniai

Tai netiesa. Vienintelis elektri

ni epetli privalumas yra tas,
kad vaikai jais valosi ilgiau. Be
to, maa elektrini epetli gal
vut yra labai patogi, o tanks
ereliai valo intensyviau. Valan
tis dantis btina paalinti prie
pat danten bei tarpdaniuose
esanias apnaas. Dl to reko
menduojama naudotis specialiu
tarpdaniams skirtu epetliu
arba silu. Dant pasta yra ant
raeilis dalykas.

Po valgio btina valytis dantis

Ikart po valgio to daryti nere

komenduojama. Maiste esanios
198

duonis yra civilizadjos liga

duonis kamavo dar Egipto

faraonus. Dauguma rast ske

let liudija, kad mones kama
vo sunks dant negalavimai.
Smulkios akmen dulks, susi
darydavusios malant grdus ir
patekdavusios kasdien maist
duon ir ko, ilgainiui net
iki akn nulifuodavo dantis.
Dabar nemanoma nustatyti, ar
prie tai jie buvo paeisti duo
nies.

A p ie d ia b e t i r
m io k a r d o i n f a r k t

Miokardo infarktas yra vadov liga

KMiokardo infarktas yra nepa

siturinio visuomens sluoksnio
liga. J a daniau serga ne va
dovai, o em socialin status
turintys mons. Vis pirma
btent io sluoksnio atstovai
gyvena nesveik gyvenim. Jie
maitinasi pigiu maistu, daug
rko, maai sportuoja ir sun
kiau pakelia stres. Daugumai
vadov stresas yra tarsi stimu

liuojanti priemon. Paprastai

darb dirbantys mons jauiasi
socialiai saugs. Ne taip saugiai
besijauiantiems emesn statu
s turintiems monms stresas
kelia grsm egzistencijai, todl
jie danai pasijunta bejgiai.

Dauguma lig yra psichosomatins kilms

i Anksiau psichologines lig

prieastis nebdavo atsivelgia
ma, o dabar jos smarkiai per
vertinamos. Puikus pavyzdys
yra gastritas. Ilgai manyta, kad
skrandio gleivins udegim ir
opalig sukelia stresas ir numal
intas pyktis, kuris mog da
i vidaus. Daugeliu atveju tai ir
yra tikroji ligos prieastis. Vis
dlto nuomon, kad lig suke
lia tik psichologins prieastys,
yra klaidinga. Gastritu galima
susirgti dl grynai fiziologini
prieasi. Neseniai buvo atras
ta bakterija Helicobacter pylori.
Btent ji daniausiai ir sukelia
skrandio opalig, todl i lig
reikia gydyti ne psichoterapija, o
antibiotikais.
199

S V E I K A T A IR M I T Y B A

Senatviniu diabetu suserga tik seni mons

Cukrinis diabetas (Diabetes

mellitus) bna dviej tip. Ser
gant pirmojo tipo diabetu orga
nizmas nepajgia pasigaminti
reikalingo kiekio insulino. i liga
yra gimta. Sergant antrojo tipo
(vadinamuoju senatviniu) dia
betu insulinas organizme bna
nepakankamai veiksmingas. Se
niau io tipo diabetu susirgdavo
tik vyresni mons. Jauniausi
ligoniai buvo trisdeimtmeiai.
Pastaruoju metu labai padaug
jo antro tipo diabetu sergani
moni. ia liga suserga net pra
dinukai. Svarbiausia ligos prie
astimi ioje amiaus grupje
laikomas judjimo trkumas.

Operuojant apendicit paalinama

akloji arna

B Akloji arna yra storosios ar

nos dalis, todl ji turi likti pilvo
ertmje ir po apendicito operaci
jos. Sergant storosios arnos u
degimu liga gali iplisti ir aklj
arn, taiau vadinamasis ak
losios arnos udegimas apima
200

tik mayt (madaug 8 cm ilgio)

kirmlin ataug (apendiks),
esani paioje aklosios arnos
apaioje. Btent i arnos dalis
ir paalinama per operacij. Me
dikai ilgai man, kad apendiksas
yra nereikalingas, todl j alin
davo vos kilus tarimams dl u
degimo. Dabar operuoti nesku
bama. Manoma, kad apendiksas
turi takos imuninei sistemai. Be
to, po operacijos danai atsiran
da saug.

Lieknti yra sveika

BAntsvoris yra daugybs sunki

lig rizikos veiksnys. Vis dlto
tai dar nereikia, kad lieknti
yra sveika. Ypa nesveika lai
kytis staigaus lieknjimo diet.
Tada organizmas pradeda uoliai
kaupti maisto atsargas, ir taip
iprovokuojamas garsusis jo-jo
efektas. Atlikus daugyb tyrim
pavyko rodyti, kad didelis kno
mass sumajimas yra rizikin
gas sveikatai net tuo atveju, kai
svor pavyksta stabilizuoti. Dieta
ibalansuoja mediag apykait.

Organizme gali sutrikti skysi

pusiausvyra, kilti problem dl
kepen ir tulies psls veiklos,
sutrikti irdies ritmas. Be to,
nra konkrei rodym, kad
numetus svorio i ties suma
ja miokardo infarkto ar ateros
klerozs rizika. Pakeisti mityb
ir reguliariai judti yra kur kas
sveikiau, negu griebtis radikali
priemoni.

A p ie s t o r u liu s ir
lie k n u s m o n e s

Storuliai valgo per daug

Retai kuris nutuks mogus

yra links persivalgyti. Atlikus
daugyb tyrim paaikjo, kad
antsvorio turintys mons viduti
nikai valgo maiau negu liekni.
Nutunkama dl visai kitoki in
dividuali prieasi: genetinio
polinkio, judjimo trkumo ar
mediag apykaitos lig. Kartais
antsvoris susidaro dl to, kad
danai besilaikant diet sutrinka

organizmo energijos naudojimo

sistema.

mons darosi vis storesn

Paskutiniame XX a. deimt
metyje Pasaulin sveikatos or
ganizacija (PSO) ved nauj
antsvorio apskaiiavimo sistem,
vadinamj kno mass indeks
(KMI). Skaiiuojant KMI kno
mas (kilogramais) dalijama i
gio (metrai), pakelto kvadratu.
Jeigu KMI yra didesnis kaip 25,
mogus turi antsvorio. Jei KMI
virija 30, mogus laikomas nu
tukusiu. Seniau galiojo kitokia
skaiiavimo sistema. I gio
(centimetrais) buvo atimamas
100 ir taip gaunama norma
li kno mas. Buvo leidiama
deimties procent paklaida.
Pavyzdiui, 1,75 m gio mo
gus, sveriantis 82,5 kg, buvo
laikomas neturiniu antsvorio.
Apskaiiavus pagal iuolaikin
sistem tokio mogaus KMI bt
beveik 27, taigi jis turt ant
svorio. Daugelis specialist kriti
kuoja iuolaikin sistem ir laiko
201

S V E I K A T A IR M I T Y B A

j per grieta. Be to, apskaiiuo

jant KMI neatsivelgiama kno
sudjim bei ami.

Jei mogus ilg laik maai valgo,

susitraukia skrandis

Skrandio forma ilieka toki

pati. Tiesiog visa virkinimo sis
tema pripranta prie ma porci
j, todl gausiai pavalgius ji yra
perkraunama. Dl to po dietos
soiai pavalgius galima atsidurti
ligoninje. Skrand galima suma
inti tik atlikus operacij, kurios
metu jis apjuosiamas silikoniniu
iedu.

Valgydami produktus su enklu Light"

galime sulieknti

Vadinamuosiuose lengvuose
maisto produktuose yra maiau
kalorij. Praktika rodo, kad j
sudtyje riebal ir cukraus yra
maiau nei prastuose gaminiuo
se. Light produktuose cukrus
pakeiiamas saldikliais. Nors
juose nra kalorij, taiau orga
nizmas gauna signal, kad reiks
202

virkinti saldumynus, ir iskiria

insulin. Neaptiks vieio cuk
raus insulinas pradeda skaidyti
kraujyje esani gliukoz. tai
organizmas reaguoja silpnumo ir
alkio priepuoliais. Panaus pro
cesas vyksta suvalgius riebal
pakaital. Dl to light produktus
vartojantys mons paprastai
pradeda daugiau valgyti ir gal
gale ima tukti.

Vlyvas valgymas tukina ir yra nesveikas

Jeigu tai bt tiesa, sirgt visi

Viduremio jros regiono gyven
tojai, nes pagrindinis j paros
valgymo ritualas vyksta vlai
vakare. Niekam nepavyko rody
ti, kad pilnas skrandis trukdo
miegoti ir kad po 18 valandos
gautos kalorijos virsta riebalais.
Daugiausia takos turi valgymo
proiai. mogus, kuris vakarais
paprastai daug nevalgo, po so
ios vakariens tikrai jauiasi
prastai. Lygiai taip jauiasi ir ne
prat soiai prisikirsti 12 valan
d dienos.

A p ie k ia u in iu s i r
r ie b a lu s

Maas cholesterolio kiekis sveika

organizmui

i Maas cholesterolio kiekis gali

bti rimtos ligos, pavyzdiui,
kepen paeidimo arba skyd
liauks hiperfunkcijos, poy
mis. Vyresniems negu 70 met
monms auktas cholesterolio
kiekis netgi gali bti naudin
gas. Olandijoje atlikt tyrim
rezultatai liudija, kad vyresni
mons, kuri kraujyje yra daug
cholesterolio, reiau mirta nuo
vio ir infekcini lig. Manoma,
kad didelis cholesterolio kiekis
moterims yra maiau pavojingas
negu vyrams. Mokslininkams kol
kas pavyko rodyti, kad irdies
ligos susijusios su cholesterolio
kiekiu tik jaunesniems kaip 50
met vyrams. Iki iol neinoma,
ar cholesterol naudinga mainti
sveikatos problem neturintiems
monms.

Per savait suvalgyti daugiau kaip du

kiauinius yra nesveika

is patarimas susijs su cho

lesterolio baime. Kiauiniuose
jo yra tikrai daug. Vis dlto n
vienu moksliniu tyrimu nepa
vyko rodyti, kad ateroskleroze
ar miokardo infarktu susergama
nuo kiauini. Vis daugiau mi
tybos specialist sitikina, kad
cholesterolio trkumas maiste
gali iprovokuoti intensyv ios
mediagos iskyrim organizme.
Dl to monms, kurie nevartoja
sviesto ir kiauini, gali smar
kiai padidti cholesterolio kiekis
kraujyje.

Pauktyne auginam vit kiauini tryniai

yra viesesni

Teorikai taip. Kiauini try

ni spalva priklauso nuo vit
paaruose esanio karotino kie
kio. Dl to laisvai lauke vaikti
njani vit kiauini tryniai
vasaros pradioje bna tamsesni
negu iem. Vasar vitos lesa
daug karotino turint maist, o
203

S V E I K A T A IR M I T Y B A

iem gauna tik sausus paarus.

Vis dlto karotino galima maiy
ti bet kok lesal, todl pauk
tyn vitos taip pat gali padti
kiauinius su rykiai geltonais
tryniais.

ataldytus ir tik namie sudti

aldytuv. Temperatros kaita
kenksminga ir patiekalams, ku
ri sudtyje yra ali kiauini.

Kiauinius galima valgyti tik

plastikiniais aukteliais
Kiauini baltymuose yra labai daug
baltym

Kiauini baltymuose buvo ap

tikti pirmieji baltymai. Vis dlto
j ten nra labai daug. Tryniuo
se baltym kur kas daugiau.
Geriausi baltym altiniai yra
msa, uvys, pieno produktai, ja
vai, anktins darovs ir bulvs.

Kiauinius galima valgyti bet

kokiais aukteliais, iskyrus si
dabrinius. Sidabras reaguoja su
trynyje esania sieros rgtimi,
todl auktelis pasidengia juo
domis apnaomis, o kiauinis
gyja nemalon prieskon.

Margarinas yra sveikesnis u sviest

Kiauinius reikia laikyti vsioje vietoje.
Tai padeda ivengti salmoneliozs

Jeigu tai bt tiesa, kiauinius

pardavint tik ataldytus. Tie
sa, aldytuve salmonels daugi
nasi gerokai liau. Salmoneli
augim labiausiai skatina ne
iluma, o temperatros kaita.
Jeigu transportuojant kiaui
ni nemanoma laikyti vsioje
vietoje, juos geriausia pirkti ne204

Dl io teiginio vyksta arus

nuomoni karas. Abiej ri
riebaluose kalorij yra beveik
tiek pat. Margarino sudtyje
nra cholesterolio, o svieste jo
yra labai daug. Kai kurie mity
bos specialistai rekomenduoja
vartoti kuo maiau cholesterolio,
taiau kiti teigia, kad margarine
esantys perdirbti riebalai sveika
tai kenkia dar labiau nei choles
terolis.

Nesoiosios riebal rgtys yra sveikesns

u soisias

i tez nra visikai teisinga.

Atlikus daugyb tyrim pa
aikjo, kad sveikiausias yra
alyvuogi aliejus, nors jame yra
palyginti maai nesoij rieba
l rgi. Be to, rodyta, kad
sviestas, kuriame labai nedaug
nesoij riebal rgi, svei
katai kenkia daug maiau negu
anksiau buvo manoma. Naujau
si tyrim rezultatai rodo, kad
natrals, rpestingai pagaminti
riebalai (alyvuogi ir saulgr
aliejus arba sviestas) yra sveikes
ni u perdirbtus, sukietintus ir
rafinuotus riebalus.

A p ie v it a m in u s ir
b a la s tin e s m e d ia g a s

Vitaminai tai mediagos, kuri

organizmas negali pasigaminti pats

Tai pasens vitamin apibr

imas. Pastaruoju metu vitami
nams priskirtos ir tokios media

gos, kurias organizmas pasiga

mina pats. Pavyzdiui, vitaminas
D i ties yra hormonas. Orga
nizme jis isiskiria veikiant sau
ls viesai. Niacinas (vitaminas
B3) organizme susidaro i balty
mo. Vitaminus B12 ir K gamina
bakterijos, kuri normaliomis
slygomis yra arnyno floroje.

Reikia vartoti kuo daugiau vitamin ir

mineral

Nors vitaminai organizmui

naudingi, jis nepajgia perdirbti
pernelyg didelio i mediag
kiekio. Kai kuri vitamin per
teklius paprasiausiai paali
namas, taiau kai kada perdo
zavimas gali pakenkti sveikatai.
Pavyzdiui, vitamino A perteklius
sukelia galvos skausm ir pyki
nim, vitamino C perteklius gali
sutrikdyti hormon pusiausvyr,
per didel vitamino D doz gali
iprovokuoti mlung ir tulies
akmenlig. Suvartojus per daug
vitamino E pradeda pykinti, mo
gus gali vemti, jausti skrandio
ir arnyno veiklos sutrikimo po
205

S V E I K A T A IR M I T Y B A

ymi. Kai kurie B grups vita

minai gali iprovokuoti nieul
ir paralyiaus poymius. Be to,
vitamin ir mineral perteklius
organizmui gali trukdyti pasi
savinti kitas svarbias media
gas. Pavyzdiui, jeigu mogus
suvartoja per daug kalcio, jam
pradeda trkti cinko. Dl to
prie vartojant vitamin prepa
ratus dert gerai pasvarstyti.
Ant j pakuots bna uraytas
maiausias veiklij mediag
kiekis. Deja, gamintojai j deda
gerokai daugiau, kad iki prepa
rato galiojimo laiko pabaigos i
likt bent minimalus nepatvari
mediag kiekis.

Daugiausia vitamino Cyra dtrinose

Daugiausia vitamino C yra

laukini augal vaisiuose, pa
vyzdiui, akerolos uogose (lot.
Malpighia glabra)* (iki 3000 mg
imte gram), erktuogse (iki
2800 mg imte gram), altalan
ki uogose (iki 1200 mg imte
gram). Toliau srae eina juo
dieji serbentai (190 mg), kiviai
206

(100 mg), lapiniai kopstai (105

mg) ir raudonosios paprikos (100
mg). Apelsinuose ir citrinose vi
tamino C yra ne daugiau kaip 50
mg imte gram.
* Dar vadinama Barbadoso vynia, arba
malpigja. Vert.

pinatuose nra tiek daug geleies, kaip

buvo manoma anksiau

I ties imte gram pinat

yra net 30 mg geleies. Tai nu
stat Bazelyje dirbs est kilms
gydytojas ir mitybos specialistas
Gustavas fon Bung (Gustav von
Bunge, 1844-1920). Vliau at
likus papildomus tyrimus buvo
rasta tik deimtoji dalis io kie
kio. Taip atsirado legenda, kad
perraant tyrim rezultatus ka
kas pamiro padti kablel. I tie
s dl sensacingai didelio geleies
kiekio digav specialistai neat
kreip dmesio tai, kad fon Bun
g dirbo su diovintais pinatais.
iuose augaluose yra lygiai 90
procent vandens, todl logika,
kad Bung gavo deimt kart di
desnius rezultatus. Daug geleies

(apie 7 mg imte gram) yra ir

anktinse darovse, rieutuose,
grybuose ir okolade. pinatuose
gausu vitamin A ir C.

vlai, nes buvo manoma, kad

ios mediagos nra gyvybikai
svarbios.

Reikia vartoti kuo daugiau balastini

A p ie m a is to p r ie d u s

mediag

ir a r o m a t in e s

l Balastins mediagos minkti

na imatas ir gerina virkinim.
Tai dar nereikia, kad sveika
valgyti didiulius j kiekius. Vis
pirma balastins mediagos nra
visikai nevirkinamos. Dalis j
arnyne virsta riebal rgtimis.
Balastini mediag perteklius
kenkia arnyno florai ir gali i
provokuoti dvokiani duj ir
fuzelio alkoholio susidarym.
Be to, balastins mediagos gali
dirginti arnyn. Virkinim geri
nanias pektino tabletes ir kvie
i slenas reikia vartoti ne kas
dien, o tik iskirtiniais atvejais.
Daugiausia balastini mediag
mes gauname i vaisi, darovi
ir rupi milt gamini. Balastines mediagas mitybos specialis
tai tyrinja palyginti neseniai. J
reikm mitybai pastebta labai

m e d ia g a s

Vaikiki maisto produktai yra pritaikyti

vaik poreikiams

Vaikiki maisto produktai yra

saldesni, margesni, puresni,
o ant j pakuoi yra vairi
komiks veikj figrli, kad
gaminiai maiesiems vartoto
jams bt patrauklesni. Deja,
ie gaminiai n kiek nepritaikyti
vaikiko organizmo poreikiams.
Mayliams bt kur kas sveikiau
valgyti prastus suaugusij
produktus, kuriuose yra maiau
cukraus ir vairi maisto pried.

emuogi aromatas gaminamas i

emuogi

Vadinamuosius vaisi aroma-

S V E I K A T A IR M I T Y B A

tus paprastai gamina bakterijos

ir grybai. Intensyvaus kvapo
aromatines mediagas gaminti i
natrali vaisi bt pernelyg
brangu. Jeigu aromatai gauna
mi bakterijoms fermentuojant
natralius mineralus, esanius
medienoje, srio ievje ar uvies
atliekose, jie vadinami natra
liais. Pavyzdiui, emuogi aro
matas gaunamas i fermentuot
pjuven, obuoli i pigi alie
j ir sereniuose esani kvapi
j mediag. Gaminant natra
liam identik emuogi aromat
reikia gauti mediag, kuri neb
tinai bt identika natraliam
emuogi aromatui, o tik turt
natral atitikmen.

Maisto produktai su papildomais

vitaminais ir mineralais yra naudingi
sveikatai

Papildomi vitaminai ir mine

ralai skirti tik pirkjams vilioti.
Mokslininkai nustat, kad izo
liuoti papildomai maisto gami
nius dti vitaminai neturi tokio
poveikio sveikatai kaip natraliai
vitaminingi produktai. Be to, pa
208

pildomi vitaminai daniausiai

dedami neapgalvotai. Pavyzdiui,
pienas, kuriame ir taip gausu
kalcio, danai papildomas iuo
mineralu. Taip kyla perdozavimo
pavojus.

Etiketje visada tiksliai raoma, kas yra

produkto sudtyje

B Ne visas sudedamsias dalis

btina deklaruoti. Gamintojai
neprivalo ivardyti pagalbini
technini mediag, kurios bti
nos vykstant produkto gamybos
procesui, pavyzdiui, kofein i
kavos alinani tirpal ar telai
gaminti naudojam emulgatori.
Jeigu galutiniame produkte yra
maiau kaip 25 % priemai, j
sudties galima nedeklaruoti. Pa
vyzdiui, jeigu jogurt dedama
maiau kaip 25 % trint vaisi
su konservantais, ant pakuots
galima rayti, kad jis pagamintas
be konservant. Chemikalais ap
dorotus vaisi miltelius ant pa
kuots galima vardyti kaip vai
sius, o pieno miltelius leidiama
vadinti pienu.

Jeigu ant pakuots parayta be cukraus",

vadinasi, gaminyje cukraus nra

l* Becukriuose produktuose nra

sacharozs. Jis gali bti pakeis
tas fruktoze, maltoze, gliukozs
sirupu arba kaloringais cukraus
pakaitalais, pavyzdiui, sorbitu,
manitu, izomaltoze, ksilitu, maltitu arba laktitu.

Keupo sudtyje yra amar kraujo

Gamintojai tai kategorikai

neigia. I ties rykiai raudona
daanti mediaga kochinelas
(karmino rgtis) dabar gau
nam a ne tik i diovint malt
skydamari pateli, bet ir ga
minama sintetiniu bdu. Gali
ma lengvai nustatyti, ar keu
pas, kamparis, dera, demas,
saldumynai, laios pakaitalai
ir panas gaminiai yra dayti
skydamariais, ar sintetiniais
daais. Numeriu E 120 ymimi
malti skydamariai, o E 124
sintetinis j pakaitalas. Be to,
keupas buvo irastas ne JAV,
o Tolimuosiuose Rytuose. XIX
a. kin imigrantai atve pro

dukt, kur jie vadino Ke-tsiap.

1869 m. Henris Donas Heincas
(Henry John Heinz, 1844-1919)
sukr raudonojo padao re
cept.

Po numeriais su raide E slypi sintetiniai

maisto priedai

Raide E ir skaiiais ymimos

ir natralios mediagos, pavyz
diui, malti skydamariai (E 120),
saldiavaisio pupmedio (guaro)
sklos (E 412), paprik ekstrak
tas (E 160c), burokli sultys (E
162), kreida (E 170), aliuminis (E
173), sidabras (E 174), auksas
(E 175), gumiarabikas (akacij
sakai) (E 414), celiulioz (E 460),
potaas (E 501), gipsas (E 516),
kalcio hidroksidas (E 526), kalcio
oksidas (E 529), bii vakas (E
910), i mogaus plauk gautas
cisternas arba cistinas (E 920
arba E 921). Kai kurios i me
diag gali sukelti alergij, o kit
pavadinimai gali sumainti ape
tit...

209

S V E I K A T A IR M I T Y B A

A p ie d u o n ir p y r a g u s

Rupi milt duon valgyti sveikiau

I principo taip. I ties cink,

gele, kalc ir magn rupiuose
miltuose suria kenkjus at
baidanti mediaga fitinas. Jeigu
prie kepim ruginiai miltai rau
ginami ne trumpiau kaip 18-20
valand, didioji dalis fitino
suyra ir vertingi mineralai atsi
palaiduoja. Dauguma duonos
ri, skaitant ir rupi milt
duon, gaminama i vadinamojo
dirbtinio raugo. Tela rauginama
ilgiausiai dvi tris valandas. Kvie
tiniuose miltuose esantis fitinas
liau yra net ir natraliame
rauge. Dl to kai kurie mons
kvietini milt gaminius toleruo
ja prasiau. Jiems geriau tinka
speltos milt gaminiai.

Sviestinius raguolius irado pranczai

Sviestini raguoli tvyn yra

Austrija. Manoma, kad austrai
i kepini recept sugalvojo
1683 m. po Vienos apsupties.
210

Anksti ryt atsikl kepjai pa

mat, kad turkai ketina sugriau
ti miest. Jie nedelsdami pa
skelb pavojaus signal. Austrai
sumu sprunkanius prieus ir
tai dienai atminti pradjo kepti
mnulio pjautuvo formos rage
lius. Imperatoriaus dukt Marija
Antuanet (1755-1793) iuos ke
pinius nuve Pranczij, kur
jie buvo pavadinti croissant de la
lune. Naujojoje tvynje iek tiek
pakito rageli forma. Jie tapo
maiau panas mnulio pjau
tuv.

Marcipan pavadinimas kils i M a ra s p o n is

(ventojo Morkaus duona)

Pastaruoju metu kalbos ty

rintojai padar ivad, kad
marcipan pavadinimas kils i
arabiko odio mautaban (tas,
kuris ramiai sdi). Taip buvo
vadinama moneta su sdinio
Kristaus atvaizdu. pavadini
m XII a. perm venecijieiai.
Vliau iuo odiu buvo pradta
vadinti mautaban kainuojanti
dut, o nuo XIV a. saldaini

ds turinys (anuomet saldai

niai daniausiai buvo marcipaniniai).

tika (pavyzdiui, anglikasis

Kidney pudding paruotas su la
jumi ir inkst daru).

Rudasis cukrus yra sveikesnis u baltj

Rudasis cukrus daniausiai

yra taip pat rafinuotas kaip ir
baltasis. Jame randami mineral
pdsakai organizmui takos ne
turi. Vitamin ir mineral yra tik
nerafinuotame cukruje, taiau
jis turi stipr specifin skon,
kuris daugeliui moni tikrai
nepatikt. mons, gaunantys
pakankam vitamin ir mineral
kiek, neturt sukti sau galvos
dl sveiko cukraus.

Pudingas verdamas i pieno, cukraus ir

krakmolo

Tai, kas pas mus laikoma pu

dingu, virj kalba vadinama
flammeri. Pudingas tai gar
siajam anglikam plum pudding
giminingas patiekalas. Jis ruo
iamas udaroje formoje, dtoje
kart vanden. Pudingo mas
gali bti tiek saldi, tiek ir pikan

A p ie s a ld u m y n u s i r
v a is iu s

Kramtomoji guma irasta JAV

mons kramtydavo dar ak

mens amiuje. Antikos laik
Graikijoje buvo vartojama pista
cij medio derva (Mastix). Mano
ma, kad vidurio ir iaurs Euro
poje buvo kramtomi bero sakai.
Maj genties indnai kramtydavo
cikle sutirtintas pien prime
nanias gumenio medio (Manikara zapota) sultis. Pirmoji kram
tomoji guma pramoniniu bdu
i pu sak ir bii vako buvo
pagaminta 1848 m. JAV. Lis
vyko tik 1875 m., kai kai guma
buvo pradta gardinti aromati
nmis mediagomis, pavyzdiui,
lakrica ir pipirmte. Jau 40 met
kramtomoji guma gaminama i
sintetini mediag.
211

S V E I K A T A IR M I T Y B A

Originalus nugos (n o u g a t ) kremas

gaminamas i kakavos ir rieut

Originaliame nugos kreme

nra kakavos. Tikroji nuga yra
baltas rytietikas saldumynas.
Tai balta tsi mas, gaminama
i plakt baltym, kaitinto me
daus, cukraus sirupo ir kepint
lazdyno rieut. Pranczijoje is
skanstas vadinamas montlimarnougat, Ispanijoje turron,
Turkijoje ir Graikijoje halva, o
Vokietijoje turkiku medumi.
Smulkiai trint rieut ir kaka
vos mas, dabar vadinama nuga,
Italijoje vadinama gianduja, o
Pranczijoje pralin.

enklu paymtuose saldumynuose

nra okolado

L ig h t

Tai mums nort teigti rek

lama. Vis dlto egzistuoja ne
kaltai atrodantys balti okolado
pakaitalai, kuriuose riebal ir
kalorij yra daug daugiau nei
paprastame okolade. Pavyz
diui, imte gram pieniko o
kolado vidutinikai yra 550 kcal,
o kokos ar migdol drolse
212

apie 650. Lengvi saldumy

nai pavojingi ne tik dl didelio
kalorij kiekio, bet ir dl to, kad
j suvalgoma itin daug. Tikrame
okolade, kuriame labai daug
kakavos, kalorij yra ne maiau
nei prastame, taiau jame esan
ios labai stipraus skonio kario
sios mediagos neleidia prarasti
saiko.

Pavalgius led negalima gerti daug

vandens, nes tai sukelia pilvo skausm

Panaios paskalos buvo sklei

diamos ir apie vaisius. Vis dlto
jas galima logikai paaikinti.
Anksiau geriamajame vande
nyje buvo gana daug mikrob,
kurie bt galj sukelti vaisi
rgim skrandyje. iais laikais
to baimintis nereikt. Perspji
mas apie led ir vandens nesu
derinamum istorikai nepaai
kinamas.
Obuoliai ruduoja dl puvimo proceso,
kuriam reikia ukirsti keli

pjovus obuol; paeidimo

vietoje susidaro plona plvel,

sauganti vaisi nuo bakterij ir

grybeli. Nors parudavs obuolys
atrodo ne itin patraukliai, j val
gyti visikai nepavojinga. Pjvio
vietoje susidariusias mediagas
ms organizmas paalina ne
suvirkintas. Panai plvel susi
daro pjovus pomidorus, bulves,
agurkus ir morkas. Tiesiog ji
bna maiau pastebima. Jeigu
vis dlto norite valgyti viesius
obuolius, galite imtis senos i
bandytos namins priemons
citrin suli.

A p ie u v ir m s

Geriausi ikrai yra juodi. Jie atveami i

Rusijos

Tikrieji ikrai, erketo kiaui

nliai, yra viess ir skaidrs.
Jie patamsja tik nuo druskos,
kuri beriama norint produkt
ilgiau ilaikyti viei. Geriausi
ikrai Beluga* yra ne juodi, o pil
ki, tiksliau, antracito spalvos.
Aukiausios kokybs ikrai at
veami ne i Rusijos vanden, o

i Iranui priklausanios Kaspijos

jros dalies, kur vanduo yra itin
varus ir gilus. viess ikrai yra
vertingesni u tamsius. Kitas
kokybs poymis yra labai velni
odel ir stambs grdai.
* Grdtieji didiojo erketo ikrai. Vert.

Balta msa yra sveikesn u raudon

Specialistai iki iol nesutaria,

koki ms reikt vadinti balta,
o koki raudona. Kai kurie
balta msa vadina pauktien, o
raudona kiaulien, jautien ir
avien. Vis dlto sies kepsnys
yra daug raudonesnis u verie
nos pjausn. Atlikus sudedamj
mediag tyrim taip pat nepa
vyko rodyti, kad kalakutienos
didkepsnis yra sveikesnis u ja u
tienos. Amerikiei tyrime, kurio
rezultatai tariamai rodo raudo
nos msos kenksmingum, grei
iausiai neatsivelgta tai, kad
kai kurios kiaulienos ir jautienos
dalys prie kepant ant groteli
trinamos nitrito druska, o tai i
ties yra kenksminga.
213

S V E I K A T A IR M I T Y B A

p a t ie k a lu s

receptas buvo sukurtas Frank

furte prie Maino. Frankfurto
msininkas Johanas Georgas
Laneris (Johann Georg Lahner, 1772-1845) dereles i
populiarino ir Vienoje, taiau
ten jas buvo dedama 30 proc.
jautienos. Frankfurte tai buvo
nemanoma, mat kiaulienos ir
jautienos produktus gaminan
ios msins buvo grietai vie
nos nuo kit atskirtos. Dabar
Vokietijoje Frankfurto derel
mis leidiama vadinti tik iame
mieste pagamintas dereles, o
visos kitos vadinamos Vienos
derelmis. Austrijoje ir visuo
se kituose pasaulio kratuose
tiek i grynos kiaulienos, tiek
ir i maiyto faro pagamintos
derels vadinamos Frankfurto
derelmis.

Frankfurto ir Vienos derels yra vienodos

Kinikas ragu (chop su ey ) yra tipikas

Kartais taip, kartais ne. Kol

kas nepavyko isiaikinti dl
i dviej virt dereli ri
kilusio nesusipratimo. I grynos
kiaulienos gaminam dereli

kin patiekalas

Surimis daromas i krevei msos

Surimis yra vi msos imita

cija. Jis gaminamas i susmul
kint pai smulkiausi kreve
i krilio ir kitkam naudoti
netinkam uv. Mas susting
doma su cukrumi ir paveriama
drebuiais. Tada dedama prie
skoni. I surimio suformuoti
gaminiai i iors nudaomi
paprik ekstraktu. I pradi
surimis neturjo nieko bendra
su pakaitalais. Taip buvo vadina
mas produktas, sukuriamas per
proces, kurio metu kapota uvis
buvo maioma su cukrumi, kad
ilgiau ilikt vieia.

A p ie n a c io n a lin iu s

214

Chop suey reikia liekan mi

inys. patiekal sukr Ame
rikoje gyvenantys Kinijos pa
siuntiniai. Jis taip ipopuliarjo,

kad netrukus buvo trauktas

daugelio Vakar alyse esani
kin restoran valgiarat. Nazi
goreng (kepti ryiai) taip pat
kartais laikomas tipiku kin
patiekalu, taiau i ties jo tvy
n yra Indonezija. Sub gum yra
oland patiekalas su azijietiku
atspalviu.

Kinai valgo kregdi lizdus

i* Kinijoje ir Vietname pauki

lizdai laikomi delikatesu. Vis dl
to i ali gyventojai nevalgo i
molio ir iaud sulipdyt kreg
di lizd. Maistui tinka tik dvie
j ri salangan (Collocalia
fuciphaga), priklausani iurlini eimai, lizdai. ie paukiai
daug baltym turinius lizdus
lipdo i tsi gleivi, kurios i
siskiria seili liaukose. Didiau
sios salangan kolonijos gyvena
Malaizijoje.

Msainiai (H a m b u rg e r) neturi nieko bendra

su Hamburgu

Isilavin anglakalbiai tvirtina,

kad patiekalo pavadinimas ham

burger yra kils i angl kalbos
odio ham (kumpis). Pagal t
pai sistem sudaryti odiai
cheeseburger (srainis) ir chickenburger (msainis su vitie
na). Vis dlto msainyje nebna
kumpio, todl io patiekalo pava
dinimas hamburger i tikrj su
sijs su garsiuoju Hanzos mies
tu. Imigrantai vokieiai Ameri
koje ipopuliarino keptus faro
paplotlius, kuriuos amerikieiai
XIX a. pramin Hamburger Steak
arba Hamburger Sandwich.

D oner kebab

yra tradicinis turk patiekalas

iuolaikinio kebabo receptas

sukurtas tik 1970 m. is patie
kalas gaminamas i duonos pa
plotlio, daryto salotomis, msa
ir padau. Kebab ekspertai
iki iol neino, ar Doner kebab
pirmiau atsirado Stambule, ar
Kroicbergo rajone Berlyne. Tur
kijoje kebabas (kepta msa) ant
vertikalaus iemo kepamas nuo
XVIII a., taiau jis patiekiamas
lktje. iaip ar taip, Doner ke215

S V E I K A T A IR M I T Y B A

babas Vokietijoje yra kur kas po

puliaresnis negu Turkijoje.

A p ie m a k a r o n u s ir
g ry b u s

Makaronus i Kinijos Italij atgabeno

Markas Polas

i*Makaronai Romos imperijoje

ir rytinje Viduremio jros pa
krantje buvo inomi nuo anti
kos laik. Manoma, kad j tvy
n buvo Artimieji Rytai. Kinijoje
is gaminys taip pat inomas
jau apie tkstant met. Markui
Polui (Marco Polo, 1254-1324)
jie nebuvo naujiena. Jis nuo
anuomet Kinijoje viepatavusi
mongol tik nusiirjo spagei form. inoma, jei tik buvo
nukeliavs Kinij... Mongoliki
spageiai buvo gaminami i ryi
milt.

Greitas maistas yra nesveikas

Greitas maistas (ang. fast

216

food) yra toks, kuriam paruoti

nereikia daug laiko ir pastang.
i svoka neturi nieko bendra
su patiekal maistine verte. Vai
sius ir daroves taip pat galima
vadinti greitu maistu. Klasiki
nis greitas maistas, pavyzdiui,
msainis, kebabas ar derel su
kariu, tikrai nra nesveikesnis
u gulia su makaronais ar
pjausn su keptomis bulvmis.
Problemos kyla tada, kai grei
tus patiekalus pradedame val
gyti didiuliais kiekiais arba per
danai jais ukandiauti tarp
pagrindini valgym. Msainis
yra per riebus, kad j galtume
suvalgyti kaip ukand. Be to,
jame yra per maai maisto me
diag, todl is patiekalas nra
naudingas.

Makaronai nesulimpa, jei verdant vanden

pilama iek tiek aliejaus

lakelis aliejaus, kur virda

mos makaronus daugelis eimi
ninki pila vanden, yra visiki
neveiksmingas. Nuo sulipimo
aliejus gali apsaugoti tik tada,

kai jo pilama ivirtus ir nuvar

vintus makaronus.

Ualdyti ir vl atildyti grybai

netinka maistui

Su atitirpimu tai neturi nieko

bendra. Grybuose yra daug van
dens ir baltym, todl jie gana
greitai genda. Gryb patiekalus
reikia suvartoti kuo greiiau,
taiau nesugedusius j likuius
galima ualdyti ir vartoti at
ildytus. Nuo daugkartinio u
aldymo arba ilgo laikymo iltoje
vietoje sveikatai kenksming
nitrozamin gali susidaryti pi
natuose. Vis dlto j susidarys
kur kas maiau negu keptuose
sdytuose lainiuose.

A p ie k o l i r k a v

Nuo distiliuoto vandens galima numirti

Distiliuotame vandenyje nra

drusk, kurios btinos mo
gaus organizmui. Antra vertus,
mes toki drusk gauname i

kieto maisto. Dl to nuo disti

liuoto vandens gali mirti tik tie,
kam aut gaivj gerti gydo
mojo badavimo laikotarpiu. I
ties gerti distiliuot vanden
nra prieasi. Reguliariai j
vartojant organizmui prade
da trkti drusk, o tai sukelia
stres.

Kokakola neturi nieko bendra su kokainu

Kokakolos pavadinimas su
kurtas pagal dvi svarbiausias
sudedamsias io grimo dalis:
kofeino turinius kolos rieutus
ir kokamedio lapus, kuriuo
se yra kokaino. I kokamedio
lap gaminamas kokainas. Kol
1886 m. irado Atlantos vais
tininkas. I pradi tai buvo
galvos skausmus slopinantis ir
nuovarg alinantis eliksyras, ta
iau jau 1903 m. rudas limona
das buvo papildytas kokamedio
lapais, i kuri prie tai buvo
paalintas kokainas. Skoniui
pagerinti kol dedama vanils,
cinamono, gvazdikli ir citrin
aromat.
217

S V E I K A T A IR M I T Y B A

Per nakt koloje gali itirpti visas

gabalas msos

I vakaro umerk ms kol

ryte j rastume neitirpusi, ta
iau bt prasidjs irimo pro
cesas, dl kurio nei msa, nei
grimas neatrodyt patraukliai.
Kituose skysiuose is procesas
taip greitai nevyksta. I ties ko
los sudtyje esanti fosforo rg
tis per nakt gali variai nuvalyti
surdijusi vin.

Kavos tvyn yra Piet Amerika

B Kavos pupels kilusios i ryt

Afrikos. Etiopijos Kafos pro
vincijoje vienuoliai jas mal ir
plik dar IV amiuje. Piet
Amerik kavamediai nukeliavo
tik XVIII a., taiau ten jie greitai
tapo pagrindiniu ems kio au
galu. Dabar pagal uauginam
kavos kiek antras po Brazilijos
yra Vietnamas. Nuo 1977 m. ka
vos auginim ioje alyje labai
skatino buvusios VDR vyriausy
b. Vokietijos Demokratin Res
publika nenorjo atsisakyti io
218

pamgto grimo, o pirkti i Vaka

r ali jai buvo per brangu.

Izotoniniai grimai po fizinio krvio

kompensuoja mineral deficit

r Kad organizme pritrkt mine

ralini mediag, reikia prakai
tuoti labai ilgai ir labai smarkiai.
Vasar dirbantiems statybinin
kams tai gresia kur kas labiau
negu sportininkams mgjams.
Tiems, kurie sportui atiduoda
visas jgas, limonadas su keli
ri mineralais nra geriausia
ieitis. Geriausiai trokul mali
na ir mineral pusiausvyr su
grina arbzai.

Kondensuotas pienas buvo irastas

specialiai kavai balinti

Kai 1856 m. buvo irastas pir

mas saldus koncentruotas ne
senstantis pienas, niekas jo pilti
kav neketino. Tai buvo orga
nizmo stiprinimo priemon, vis
pirma skirta vaikams.

A p ie a r b a t ir
a lk o h o lin iu s g r im u s

Anglijoje arbatos laikas yra apie

penkt valand

Jei Didiojoje Britanijoje ke

tinate pasimgauti legendine
penktos valandos arbata (FiveoClock-Tea), galite smarkiai
nusivilti. Arbatos laikas (Tea
time) paprastai prasideda apie
pus keturi ir iki penki jau
bna pasibaigs. Jei pavyksta
arbatos gauti iki puss ei,
galima tvirtinti, kad nusiypsojo
laim. Arbatle su ukandiais
(High Tea) Anglijoje ubaigiama
vakarien. Pietvakari Anglijoje
ypa populiari arbata su grie
tinle (Cream Tea), prie kurios
patiekiamos ir saldios bandels
(Scones) su sutirtinta grietin
le (Clotted Cream) itin riebia
grietinle ir braki demu.
Paiais geriausiais ukandiais
prie arbatos laikomi sumutiniai
su agurkais ir vairs mai pyra
gliai.

Nealkoholiniame aluje nra alkoholio

Nealkoholinis alus kaitinamas

vakuume. Taip paalinamas r
gimo proceso metu susidarantis
alkoholis. Vis dlto nedidelis jo
kiekis lieka. i taisykl galioja
visiems gaiviesiems grimams.
Alkoholio pdsak yra net vaisi
sultyse. Visi grimai, kuriuose
alkoholio kiekis nevirija 0,5
proc., laikomi nealkoholiniais.

Jeigu produkte yra alkoholio, tai uraoma

ant pakuots

Minimalus alkoholio kiekis yra

daugybje produkt, taiau mes
apie tai net netariame. 0,2-0,4
proc. alkoholio yra ne tik nealko
holiniame aluje ir vaisi sultyse.
Nedidelis ios mediagos kiekis
yra sunokusiuose vaisiuose. Pa
vyzdiui, bananuose gali bti net
iki 1 proc. alkoholio. ios me
diagos gali bti visuose produk
tuose, kuriuos gaminant vyksta
rgimo arba fermentacijos pro
cesas. Pavyzdiui, rauginant ko
pstus rgsta pieno rgtis. Tai
219

S V E I K A T A IR M I T Y B A

nealkoholinio rgimo procesas,

taiau jo metu gali susidaryti net
iki 0,5 proc. alkoholio. I raugo
ikeptoje duonoje taip pat yra
alkoholio pdsak.

A p ie a lk o h o l i r
n ik o t in

prieskoni. J stengiamasi kuo

geriau ifiltruoti. Vis dlto a
liava turi takos vodkos konsis
tencijai. Vis dlto populiariausia
yra rugin vodka. Ji laikoma
paia tobuliausia, velniausia ir
minkiausia. Bulvins vodkos
skonis yra kiek atresnis negu
grdins. I melasos pagaminta
vodka turi salsv prieskon. Tai
yra pati pigiausia io alkoholinio
grimo aliava.

Pavalgius sunkaus maisto degtin gerina

virkinim

Alkoholis atskiedia skrandy

je esani druskos rgt, kuri
skaido riebalus. Tai ne tik nege
rina virkinimo, bet j pristabdo.
Antra vertus, riebalai ltina alko
holio skilimo proces, todl jis ne
taip greitai patenka organizm.

Vodka

yra bulvi degtin

Tradicin vodkos aliava yra

rugiai, taiau j galima varyti i
bulvi, kviei, kukurz arba
melasos. Gaminant vodk sten
giamasi galutiniam produkte ne
palikti joki aliav primenani
220

Alkohol vartoti nesveika

Taurel raudonojo vyno, turin

io irdiai nauding mediag,
tikrai nekenkia. Atlikus tyrimus
paaikjo, kad sveika gerti ne tik
raudonj vyn. Saikingai, bet
reguliariai vartojantys alkoho
l mons gyvena itin ilgai, net
ilgiau u grietus abstinentus.
Organizmui naudingas ne tik
raudonasis, bet ir baltasis vy
nas, alus ir net stiprieji grimai.
Alkoholis vartojamas saikingai
ir reguliariai tada, kai mogus
kasdien igeria iki 40 g gryno
alkoholio, t. y. apie pus butelio

vyno, bokal alaus arba por

taureli stipraus grimo. Tai
reikia, kad mogus nepiktnau
diauja svaigalais. Persigerti ne
sveika net ir tuo atveju, kai po
igertuvi ilgai laikomasi absti
nencijos.

Alkoholis ipleia odos pavir

iuje esanias kraujagysles. Dl
to i pradi mogus pajunta i
lum. Organizmas itin greitai pa
sisavina kartus alkoholinius g
rimus, pavyzdiui, kart vyn,
todl jis veikia dar stipriau. Jeigu
organizmo kraujotaka gera, jis
greitai atiduoda ilum ir vl at
vsta. Stipriau kau mons to
nepastebi, nes j alio jutimas
yra prislopintas. Dl to kai kurie
iem lauke tik trumpam prisd
girti mons negyvai sula.

nuo kanapi atsiranda ne taip

greitai, kaip nuo alkoholio ar
nikotino. Be to, jos i ties su
velnina sunki lig, pavyzdiui,
AIDS ar vio simptomus. Tai
dar nereikia, kad kanapi pro
duktai nekenksmingi. Kvaialai
veikia kalb, mstym, atmint
bei reakcijos laik. Pavartojus
kanapi preparat vairuoti au
tomobil yra taip pat pavojinga,
kaip ir igrus alkoholio. Prie
pamokas ar paskaitas pavartojus
narkotik simenama labai maa
gautos informacijos dalis. Ilga
laikis j vartojimas sukelia pa
syvum ir motyvacijos trkum.
mogus nustoja domtis mokyk
la, darbu, santykiais su artimai
siais bei savo sveikata. Be to,
moksliniais tyrimais nustatyta,
kad monms, turintiems polink
izofrenij, kanaps gali i lig
iprovokuoti.

Haias yra nekenksmingas

Cigarets veikia raminamai

Iki iol neinoma, ar kanapi

produktai juodinami pelnytai, ar
tai tik meitas. Priklausomyb

l Rkymo procesas rkaliams

tikrai padeda atsipalaiduoti. Vis
dlto taip yra ne dl raminamo

Alkoholis suildo kn

221

S V E I K A T A IR M I T Y B A

nikotino poveikio, o dl to, kad

nuo ios mediagos priklausomi
mons usirk nuslopina abs
tinencijos reikinius. Taigi r
kaliams nikotinas padeda veikti
stres, kurio nerkantys mons
paprasiausiai nepatiria.

Cigarei reklama vaikus skatina rkyti

Vaikus rkyti skatina ne rek

lama, ne rkantys tvai ir net ne
draugai. Naujausi tyrimai paro
d, kad vaikus rkyti labiau
siai gundo filmai ir televizijos
serialai. Kai kurie film herojai
rko labai daug, todl vaik
smonje rkymas susisieja su
kietumu. Tai daro kur kas di
desn tak negu cigarei rek
lama. Nerkaniam jaunuoliui
perengus 20 met rib pavojus
tapti ukietjusiu rkalium ima
mati.

A p ie k o k y b s e n k lu s
i r v a lg y m o p r o iu s

Bent kart per dien reikia pavalgyti ilto

maisto

Visikai nesvarbu, ar mogus

valgo ilt ar alt maist. Ms
organizmas nra prisitaiks vir
kinti tik ilt valg. Svarbiausia
maitintis kuo vairesniu maistu
ir kai kuriuos produktus vartoti
tik termikai apdorotus. Daugy
b moni neskiria laiko iltam
maistui valgyti, todl maitinasi
daugiausia nesveikais ukan
diais. Nuolat paskubomis valgo
m produkt organizmas nesu
geba visai pasisavinti. Vis dlto
maitintis vien iluminiu bdu
neapdorotu maistu taip pat yra
nesveika.

Angl virtuv turi blog vard

Anglai igalvojo ustals kal

bas, kad pamirt valg, ai
psi prancz autorius Pjeras
Daninosas (Pierre Daninos,
222

1913-2005). Senesns angl li

teratros mgjai danai stebisi,
kad knygose itin daug dmesio
skiriama geram maistui. Tiesa
ta, kad angl virtuv dar XIX a.
turjo labai puiki reputacij.
Nors brit auktuomen i
saugojo daugel savo tradicij,
taiau XX a. nebepajg ilaikyti
virj, todl kulinarijos menas
pradjo staiga smukti. Dabar kai
kurie restoranai bando atgaivinti
senosios angl virtuvs aves,
taiau jie yra labai brangs.

Viebutis gali bti daugiausia penki

vaigdui

Tarptautins viebui klasi

fikacijos sistemos nra, jie kla
sifikuojami pagal nacionalin
sistem. Paprastai viebuiai
enklinami vaigdutmis, kuri
daugiausia gali bti penkios. Vis
dlto kiekvienoje alyje vertini
mo kriterijai skiriasi. Dl to ne
draudiama viebuiams suteikti
daugiau kaip penkias vaigdu
tes. Pavyzdiui, Dubajuje esantis
Burj Al Arab-Hotel paymtas net

septyniomis vaigdutmis. Taip

pabriama jo iskirtin padtis.
Vokietijoje greta penki vaig
dui gali bti uraas Superior.

1850 m. milijonas airi mir dl to, kad

alyje trko maisto

Jie mir dl to, kad neturjo,

k valgyti. Nuo 1846 iki 1849 m.
dl bulvi maro uderjo labai
maai bulvi. Atuoniems mi
lijonams salos gyventoj pasi
sotinti bt utek jav, taiau
daugelis moni nepajg j
pirkti. Milijonas airi mir badu,
du milijonai buvo priversti emig
ruoti, taiau turtingieji Anglij
eksportavo ms ir kvieius. Pa
nai situacija buvo ir per kitus
didiuosius badus.

223

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR
SOCIALINIAI SANTYKIAI

A p ie r a n k iu s i r
m e d ia g a s

iebtuvliai irasti vliau negu degtukai

l Pirmj iebtuvl 1816 m. su

konstravo Johanas Volfgangas
Dbereineris (Johann Wolfgng
Dbbereiner, 1780-1849). iame
iebtuvlyje druskos rgiai
reaguojant su cinku susidary
davo vandenilis, ir is dl kata
lizins reakcijos su platina si
iebdavo. Nuo trinties savaime
usidegantys degtukai su fosforo
galvute buvo pagaminti tik 1832
m. Jiems usiliepsnoti pakak
davo maiausios, kad ir atsi
tiktins, trinties. Dl to 1848 m.
Dbereinerio mokinys Rudol
fas Kristianas Btgeris (Rudolf
Christian Bottger, 1806-1881)

pagamino saugesnius degtukus

su ne tokiomis liepsniomis sieros
galvutmis.

Seniau ugniai udegti buvo naudojami

sausi mediniai pagaliukai

Prie irandant iebtuvl ir

degtukus ugniai iebti buvo
naudojama pintis. Dabar dauge
lis sivaizduoja, kad ms pro
tviai ugn iebdavo naudodami
labai sausus, greitai usiliepsnojanius pagaliukus. I ties
pintis yra grybas, primenantis
greitai usidegani kempin.
Jis auga ant nusilpusi lapuoi
medi. Po kieta pinties kepur
ls oda yra pluotin mediaga,
kuri prie naudojant reikdavo
idauyti iki minktumo. Tok
iebtuvl su savimi turjo ir
Ecis (bronzos amiaus mogus,
225

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

kurio gerai isilaik palaikai

buvo rasti 1991 m.).

rius metus. Nuo 1906 m. faksu

buvo siuniamos laikrai nuo
traukos.

Molotovo kokteil irado Molotovas

Molotovo kokteilis yra suomi

iradimas. Per 1939-1940 m.
iemos kar suomiai sibrovli
rus tankus mt benzino bute
lius, ukimtus deganiais sku
durais. ias primityvias bombas
jie pavadino Molotovo kokteiliais,
nes Molotovas (1890-1986) buvo
tuometinis Soviet Sjungos u
sienio reikal ministras.

Faksas irastas XX a.

Faksimilin aparat apie

1840 m. sukonstravo ko
tas laikrodininkas Aleksan
dras Bainas (Alexander Bain,
1811-1877). Aparatas veik prie
elektros grandins prijungus
speciali vytuokl. enklai, ku
riuos liet vytuokl, turjo bti
i elektrai laidios mediagos.
Italas Davanis Kaselis (Giavanni
Caselli, 1815-1891) toliau tobu
lino iradim ir 1865 m. umezg
faksimilin ry tarp Paryiaus ir
Liono. Deja, jis veik tik penke
226

Subraiyt teflonini keptuvi

nebegalima naudoti

Politetrafluoretilenas yra stabili

chemin mediaga. Jeigu i sub
raiytos keptuvs maist pa
tenka teflono trupini, jis nepa
kits pereina virkinamj trakt
ir paalinamas i organizmo.
Teflonas gali bti kenksmingas,
kai jis kaista daugiau negu iki
260 C, pavyzdiui, ant kaitlents
palikus tui keptuv. Tada i
siskiria nuodingi garai.

A p ie rik a s ir
a k s e s u a ru s
Rikos tvyn yra Kinija

Tipik azijietik mogaus

jga traukiam dvirat veiml
apie 1870 m. sukonstravo Japo
nijoje gyvens amerikietis dva
sininkas. Transporto priemon
buvo skirta jo serganiai monai.

Susidomjimas naujuoju veim

liu buvo toks didelis, kad dvasi
ninkas msi serijins jo gamy
bos ir aprpino darbu savo ben
druomens narius. Ankstesnysis
rikos pavadinimas buvo jinrika, t. y. mogaus traukiamas
veimas. Sutrumpinimas rika
reikia automobil. I Japonijos
praktikoji transporto priemon
paplito po vis pietryi Azij.

Italijoje. Jos buvo skirtos elegan

tikai ir efektingai pamojuoti.
Ypa brangios buvo siuvintos
ir apsitos nosins. Paprotys
nosin nusinypti nos atsirado
tik XVIII a. viduryje. I ties tai
nra labai sveika, nes stipriai
nypiant prienosinius anius
gali patekti bakterij. Kai sloguo
jantis mogus traukia nos,
sklinda nemalonus garsas, ta
iau medicininiu poiriu tai kur
kas priimtiniau.

Korsetai buvo gaminami i uvies kaul

I ties uvys kaul neturi.

Tai, k mes vadiname kaulu,
yra tik ne itin stiprios aakos
ir kremzls. Anksiau daugelis
man, kad banginiai yra uvys,
taiau korsetams gaminti nenau
dojo ir j kaul. Korsetai buvo
gaminami i banginio s, ku
riais jis i jros filtruoja plankto
n. ie sai yra raginiai, todl la
bai stiprs, taiau kartu ir lanks
ts. Jie idealiai tiko korsetams,
krinolinams, ski karkasams ir
panaiems daiktams gaminti.

Nosins buvo skirtos nosims isinypti

Nosins XV a. ipopuliarjo

Sagos buvo skirtos drabuiams usegti

I pradi sagos buvo siuva

mos prie drabui tik dl groio.
J bta dar 2000 m. pr. Kr.
Antikos laikais kuklios togos ir
tunikos taip pat buvo puoia
mos sagomis. Tik apie 1300 m.
kakam ov galv pakeisti
sag paskirt ir naudoti jas dra
buiams suskleisti. Tada mad
atjo itin ankti prie kno pri
glud gotikiniai drabuiai. Rene
sanso laikotarpiu prasidjo tikr
tikriausia sag manija. Kartais
drabuius bdavo siuvama
imtai ir netgi tkstaniai sag,
kurias buvo galima usegti.
227

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

A p ie d r a b u iu s ir
p a p u o a lu s

Dinsus irado Levis trausas

Tik i dalies. Originals din

sai siuvami i labai patvaraus
medvilninio audinio. Jiems b
dinga indigo mlio spalva ir dau
gyb kniedi. Prekiautojas ga
lanterija ir audiniais Levis trau
sas (Levi Strauss, 1829-1902)
San Franciske i rudo palapini
brezento pasiuvo kelnes auksa
kasiams. Kelni siles sutvirtinti
kniedmis sugalvojo i Latvijos
kils siuvjas Jakobas Deivisas
(Jacob Davis, 1834-1908). Ne
turdamas pinig patentui isi
pirkti, jis kreipsi Lev traus.
is madaug tuo pat metu pra
djo kelnes siti i mlynos denimo mediagos. 1873 m. buvo
upatentuotos mlynos kelns
su kniedmis. Patento savininkai
buvo trausas ir Deivisas. odis
dinsai kilo i ital kalbos odio
genoese, kuriuo buvo vadinamos
patvarios jreivi kelns.
228

Mini sijonai ir bikiniai atsirado tik XX a.

Tai senoviki drabuiai. Vieni

pelkse rasti gerai isilaik pa
laikai ir kelios bronzos figrls
liudija, kad german mergaits
vilkjo labai trumpus sijonlius.
Tai buvo aplink klubus vynioja
ma dviguba vertikaliai kabani
virvui eil. Odinis bikinis yra
antikos laik Romos palikimas.
Mozaikos liudija, kad anuomet
moterys tok drabu vilkdavo
niekuo neprisidengusios.

Kaklaraiiai yra avili asmen drabuis

I pradi kaklaraitis buvo

karikos uniformos dalis. XVI a.
Kroatijos raitininkai neiojo kak
lo raiius, padarytus i aplink
kakl juosiamos juostos su ilgais
nukarusiais galais. ie raitinin
kai puikiai pasiymjo kovose
su turkais ir Trisdeimties met
kare, todl karalius Liudvikas
XIV (1638-1715) kr kroat
gvardij. Gvardiei kaklarai
iai taip patiko Paryiaus auk
tuomenei, kad i kaipmat juos
ipopuliarino. Pranczai neiojo
siauresn juost su ilgais nu

karusiais galais, kuriuos surius

kilpa buvo galima suformuoti
varlyt.

ilk daro tik ilkverpio vikrai

Tikr ilk daro drugio ilkver

pio lervos. Vis dlto ilk galima
perdirbti ir voratinklio silus.
I j suaustas audinys yra dar
plonesnis ir lengvesnis u vikr
ilk. Voratinkli ilkas iki iol
audiamas Saliamono Salose.
Taiau ilko gamybai auginti vo
rus kainuoja daug daugiau negu
ilkverpio lervas.

Perlai yra balti, o deimantai bespalviai

Aplink Ramiajame vandenyne

esanias Polinezijos salas randa
ma ir juodj perl. Jie yra reti,
todl labai brangs. Juoduosius
perlus padaro juodalpi mo
liusk ris jrins perluots
(Pinctada margaritifera). Dei
mantai gali bti vairi spalv
nuo gelsv, raudon ir mlyn
atspalvi iki rud ir net juod.
Kai kurie j yra visai neivaiz
ds. Naudoti tinkami spalvoti
deimantai vadinami Fancy Dia
monds. Patys graiausi spalvoti
deimantai yra brangesni u bes
palvius.

Brangiausia avi vilna vadinama kamyru

Taurusis kamyras yra ne

avi, o ok vilna. ios ries
ok tvyn yra Kinija ir Mon
golija. J poplaukiai nekerpami
kartu su visa vilna kaip avi, o
labai atsargiai iukuojami. Dl
to kamyro gaminiai yra tokie
brangs. Kartais sakoma, kad
Himalajuose gyvenani pamino ok vilna yra dar brangesn,
taiau pamino vilna yra kamy
ro ir ilko miinys.

A p ie h ig ie n o s p re k e s
ir v o n i

Plaukus reikia kasdien 100 kart

perbraukti epeiu

Intensyvus ukavimas epe

iu skatina galvos odoje esani
riebalini liauk sekrecij. Dl
to monms, kuri plaukai link
labai riebaluotis, smarkiai u
229

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

kuotis nepatartina. Sausi plau

kai nuo ukavimo ima vilgti,
tampa elastingesni ir stipresni.
imtas perbraukim epeiu
ypa gerai veikia ilgus plaukus,
nes taip masauojami net pa
tys j galiukai. Vis dlto ukuoti
reikia tik minktu i natrali
eri pagamintu epeiu. Kietas
epetys plaukus tik paeidia.

Prezervatyvai buvo irasti Paryiuje

* Prezervatyvai buvo naudojami

gilioje senovje. Jie daniausiai
buvo gaminami i avi arn ar
kit gyvulins kilms membra
n. I vulkanizuotos gumos pa
gaminti prezervatyvai paplito tik
XIX a. antroje pusje. Anuomet
mons drovjosi sargius vadinti
tikruoju vardu, todl Vokietijoje
jie buvo vadinami article de Paris
arba uvies pslmis. Kazanova
(1725-1798) savo biografijoje
prezervatyvus vadina Vtement
anglais (anglikasis drabuis).

Kontraceptini piliuli tvyn yra JAV

Pirmoji kontraceptin piliul

buvo pagaminta 1951 m. ne
230

didelje Meksiko laboratorijoje,

kurioje dirbo i Vienos kils
amerikietis chemikas Karlas
Djerasis (Carl Djerassi, g. 1923
m.). Jis sugalvojo dirbtiniu bdu
sintetinti hormon progesteron,
kuris ntumo laikotarpiu mote
riai neleidia dar kart pastoti, ir
gaminti i jo kontraceptines prie
mones. Tiriant nauj veiklij
mediag dalyvavo ir viena JAV
Viskonsino valstijos laboratori
ja. Vis dlto pirmojo cheminio
preparato nuo ntumo patent
isipirko meksikietis Djerasio
darbdavys.

Tualetas yra ypa nehigienika vieta

Tualetas danai skalaujamas

vandeniu, todl bakterij ten
yra daug maiau, negu mes si
vaizduojame. Mokslininkai, kurie
tyrinja nam kyje gyvenanias
bakterijas, padar pritrenkiam
atradim: pasirodo, kad ypa
daug bakterij slepiasi kompiu
terio klaviatroje. Begals bak
terij ir mikroorganizm gyvena
mayiame lataklyje ant upa
kalins aldytuvo sienels, taip

pat skudurliuose, kuriais plau

nami indai.

Plastikas yra higienikesnis u medien

Mokslininkai atliko tyrim,

kurio metu mgino medien u
krsti pavojingomis bakterijomis
salmonelmis ir arnyno lazdel
mis (Escheridia). Nustatyta, kad
jos labai greitai uvo. Ant plasti
kinio paviriaus bakterijos ne tik
gali ilgiau ilikti gyvos, bet ir po
truput daugintis.

Australijoje vamzd nutekantis vanduo

sukasi kita kryptimi
B Sakoma, kad ems sukimasis

(Koriolio jga) veikia i vonios i

tekant vanden, todl Piet pus
rutulyje skurys sukasi laikro
dio rodykls kryptimi, o iaurs
pusrutulyje prie laikrodio
rodykl (kai kurie tvirtina, kad
yra prieingai). Vis dlto vonios
skuriai sukasi per greitai ir yra
per mai, kad juos galt pa
veikti Koriolio jga. J sukimosi
kryptis priklauso nuo vietins
reikms veiksni: vandens ra
mumo, paviriaus tampos ir pa

talpoje sklindani oro srovi.

Ties pusiauju vanduo i vonios
taip pat iteka ne tiesiai, o s
kuriu. Koriolio jga veikia emo
atmosferos slgio sritis, todl jos
Piet pusrutulyje tikrai sukasi
pagal laikrodio rodykl, o iau
rs prie.

Vorai ropoja vonios nutekamaisiais

vamzdiais

To daryti jie nesugeba. Jeigu

vonioje radote vor, vadinasi, jis
krito per krat ir nebegali ilip
ti. Vis dlto nuplauti vor nu
tekamj vamzd yra gana sunku.
ie gyvnliai sugeba taip temp
ti kn, kad ikyla vandens pa
viri net ir patek pat skur.
Dl to kartais vos ne mirtinai pri
gr vorai iropoja i nutekamojo
vamzdio.

Eiti yra sunkiau negu stovti

Tai skamba logikai. jimas

yra judjimas, o stovdami mes
nieko neveikiame. Taiau tada
kodl ilgai stovdami taip pa
vargstame? Stovti yra ne taip
patogu kaip eiti, nes apkrauna

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

mos abi kojos. Einant sulig kiek

vienu ingsniu viena koja yra at
palaiduojama.

A p ie m o n e ta s i r
b a n k n o tu s
Sidabriniuose piniguose yra sidabro

Taip tik atrodo. Vadinamoji si

dabrin eur monet dalis suda
ryta i 75 proc. vario ir 25 proc.
nikelio. Lygiai tiek pat aukso yra
vadinamojoje auksinje monet
dalyje. ia varis maiomas su 20
proc. cinko ir 5 proc. alavo.

Banknotai gaminami i popieriaus

Eur banknotai gaminami i

giyno medvilninio audinio. Pre
kybos centro kasoje kasininkas
kartais tikrindamas perbraukia
per banknot pietuku. Taip
tikrinama banknoto mediaga.
Jeigu eur banknotas tikras,
pietukas nepalieka yms. Kai
kuriose alyse tikrai gaminami
popieriniai pinigai, taiau jie
labai greitai susidvi. Atogr
232

alyse banknotams gaminti daug

kur naudojami sintetiniai audi
niai, taiau toks pinig gamybos
bdas yra brangesnis.

Pagal eur banknotus negalima atskirti, i

kurios jie alies

Prieingai nei monet, bank

not dizainas yra beveik visikai
vienodas. Vis dlto manoma
nustatyti, i kurios alies jie at
keliavo. Daugiaenklis numeris,
ispausdintas dviejose banknoto
priekins puss vietose, prasi
deda raide. Jeigu banknotas yra
i Vokietijos, numeris pradeda
mas raide X. Raid Y reikia, kad
pinigas atkeliavo i Graikijos, Z
i Belgijos, L i Suomijos,
M i Portugalijos, N i Aus
trijos, P i Olandijos, R i
Liuksemburgo, S i Italijos, T
i Airijos, U I Pranczijos,
V i Ispanijos ir W i Da
nijos. Be to, ant banknoto yra j
spausdinusios spaustuvs en
klas. Priekinje banknoto pusje
esaniame paveiksllyje slypi
skaii eil. Ji pradedama raide,
pagal kuri galima nustatyti,

i kurios spaustuvs atkeliavo

banknotas.

Galimyb atsiskaityti ne grynaisiais

pinigais yra i laik laimjimas

B is atsiskaitymo bdas yra

senesnis u paius pinigus. Se
niausi aptikti moliniai kredito
laikai parayti apie 2500 m. pr.
Kr. Artimj Ryt auktosiose
kultrose bank funkcijas atlik
davo ventyklos. Jose buvo tvar
komos prekybinink sskaitos.
Kad nereikt atlikinti operaci
j su gremzdikomis prekmis,
vykdavo atsiskaitymas ratais.
Pirmosios monetos buvo irastos
tik apie 650 m. Lidijoje.

Didiausios pasaulyje aukso atsargos

laikomos Nokso forte

Nokso forte (Fort Knox) Jung

tins Valstijos laiko didel dal
savo aukso atsarg. iuo metu
ten turt bti beveik 8000 ton
io brangaus metalo. Vis dl
to didiausios aukso atsargos
laikomos Manhatane, Niujorko
federalinio atsarg banko (Fede

ral Reserve Bank of New York)

saugyklose. Antrojo pasaulinio

karo metais Europos alys ia
padjo savsias aukso atsargas.
Saugiais banko seifais naudojosi
ir daugyb ma ali, todl apie
1970 m. ia susikaup beveik
tredalis vis pasaulio aukso
atsarg, t. y. 10 000 ton. Pa
staruoju metu Europos alys
savsias atsargas atsim, todl
Niujorko banke liko apie 8000
ton aukso. Gali bti, kad Nokso
fortas vl taps didiausia pasau
lyje aukso saugykla.

ydrasis Mauricijus" yra brangiausias

pasaulyje pato enklas

Nuo 1996 m. brangiausias

pasaulyje pato enklas yra gel
tonos spalvos 3 Skilling Banco.
enevos aukcione jis buvo par
duotas u 2,87 mln. veicarijos
frank. 3 Skilling kartu yra ir
reiausias pasaulyje pato en
klas. Egzistuoja vienintelis jo
egzempliorius. Jis buvo ileistas
1855 m. Tai buvo viena pirmo
sios vedijos pato enkl serijos
dalis. Per apsirikim is enklas
buvo ispausdintas ne alias,
233

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

kaip buvo numatyta, o gelsvai

oraninis. i spalva buvo nu
matyta pato enklui 8 Skilling.
Pasaulyje yra du ydrojo Mau
ricijaus egzemplioriai. Vienas j
paskutin kart buvo parduotas
1993 m. u 1,72 mln. veicarijos
frank. Seniausias pasaulyje pa
to enklas yra Didiosios Brita
nijos One Penny Black, ileistas
1840 m. Toki enkl iliko gana
daug, todl u jo egzempliori
galima gauti ne daugiau kaip
7000 eur.

Senovje darbas nebuvo laikomas

gdingu usimimu

Garsieji filosofai Platonas

(427-347 m. pr. Kr.) ir Aristo
telis (384-322 m. pr. Kr.) neig
amatinink ir padieni darbi
nink mogikj tobulum,
nes ie neturjo laiko dvasiniam
ir kultriniam tobuljimui bei
krybai. Viduramiais darbas
taip pat buvo laikomas blogybe,
kurios negaljo ivengti emes
nieji visuomens sluoksniai. Tik
XVIII a. sustiprjus miestiei
sluoksniui darbas pradtas sieti
234

su laimjimais ir mogaus gyve

nimo prasme.

Bruto ir neto darbo umokest

sunku atskirti

Daugelis moni nesuvokia

skirtumo tarp bruto ir neto dar
bo umokesio. Egzistuoja labai
paprasta taisykl. Neto yra e
miausia vert. Tai reikia, kad
i neto darbo umokesio jau
atskaiiuotas pajam mokestis
ir socialinio draudimo mokos.
Bruto darbo umokestis yra di
desnis, kadangi i jo dar nei
skaiiuoti mokesiai.

Psalmse lovinamas sunkaus darbo ir

rpesi kupinas gyvenimas

Gyvename septynias deimt

is met, /o jei tvirtesni galbt
atuonias. /Bet dauguma t
met grynas trisas ir vargas,
/jie greitai prabga, ir mes isku
bame. Taip skamba devynias
deimtosios psalms vertimas (Ps
90, 10-11). I ties eils turt
skambti taip: ...Ir net tada, kai
gyvenimas atrod graus, jis vis
tiek buvo pilnas varg.

A p ie g a m t o s a p s a u g
Geriau naudoti plantacijose uaugint
medien

veisiant plantacijas sudegi

nami miliniki diungli plotai.
Pavyzdiui, pleiant populiario
sios lang ir dur gamybai nau
dojamos raudonosios orjos (red
meranti) plantacijas Kalimantano
(Borneo) saloje masikai naiki
nami drgnieji pusiaujo mikai.
Be to, danai kyla neaikum
dl plantacij valdymo teiss ir
diungli mediena danai dekla
ruojama kaip uauginta planta
cijose. FSC enklu mediena y
mima tik tada, kai ji uauginama
plantacijose, veistose nenaiki
nus diungli.

Atogr medienos boikotas gali igelbti

drgnuosius pusiaujo mikus

Boikotas niekuo nepads, nes

atogr medienos rinka spariai
plinta visame pasaulyje. Europos
prekybinink elgesys praranda
tak. Drgnuosius pusiaujo mi
kus isaugoti gali grieta gamtos

apsaugos organizacij kontrol ir

aplinkai nekenksmingas kinin
kavimas. Dabar egzistuoja orga
nizacija, priirinti, kad gami
nant medien nenukentt nei
aplinka, nei vietos gyventojai. Ji
vadinasi FSC (Forest Stewartship
Council). ios organizacijos en
klu paymt atogr medien
galima pirkti nedvejojant. Tai
netgi bt didelis indlis mik
apsaug. FSC enkl gauna tik
toks mikas, kuriame kinin
kaujama aplinkai ir monms
nekenksmingu bdu.

Perdirbtas popierius yra pilkas

Taip buvo seniau. Dabar yra

puikios kokybs balto perdirbto
popieriaus. Nustatyta, kad per
dirbtas popierius tinka netgi
spausdintuvams ir kopijavimo
aparatams. Naujam popieriui
gaminti naudojami plauai i
Kanados, Skandinavijos ir Sibiro
sengiri medi.

Europoje nra sengiri

Sengiri dar yra iaurinje

Skandinavijos dalyje. Rusijos* ir
235

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

Lenkijos pasienyje esantis Belo

veo nacionalinis parkas taip pat
yra tikr tikriausia sengir. Nors
Europos sengirs ne tokios pa
slaptingos kaip atogr mikai,
taiau specialistai sitikin, kad
atsodintame antriniame mike
niekada daugiau nebesusidarys
tokia puiki biologin pusiausvy
ra, kokia susiformuoja sengirse
per itisus tkstantmeius.
* Baltarusijoje ir Lenkijoje. Vert.

Namelis gamtoje kur kas ekologikesnis u

daugiaaukt nam mieste

Butas mieste yra kur kas eko

logikesnis u namel gamtos ap
suptyje. Vis pirma butas uima
daug maiau vietos. Net ir sodo
apsuptyje stovintis namas griau
na ekologin pusiausvyr, nes
prie jo nutiesiami privaiavimo
keliai. Be to, namas yra didesnis
u but ir izoliuotas nuo kit
nam. Taigi jo ildymas kainuos
brangiau negu buto, kurio visos
sienos ribojasi su kitais ildo
mais butais. Treia, i umiesio
tenka toliau vaiuoti darb, to
236

dl kelionms inaudojama dau

giau energijos.

Vanduo ir oras darosi vis labiau uterti

Tiek oras, tiek ups ir eerai

pastaraisiais metais darosi vis
varesni. Pastebimus pokyius
lm ekologins priemons. Pa
vyzdiui, Reine kenksming
mediag koncentracija suma
jo daugiau negu du kartus,
todl iuo metu gyvena dvigubai
daugiau uv ri negu 8-ame
prajusio amiaus deimtmetyje.
Ore beveik nebeliko kenksmin
gos sieros.

A p ie e n k lu s i r
s im b o liu s
Signalas SOS reikia gelbkit ms sielas"

Nors teigiama, kad pagalbos

auksmas SOS pirm kart buvo
panaudotas per laivo Titanic ka
tastrof 1912 m., jis nereikia
nei gelbkit ms sielas (save
our souls), nei gelbkit ms
laiv (save our ship). SOS san

trumpa gilesns prasms neturi.

Tokia raidi kombinacija 1909
m. tarptautinje konferencijoje
buvo paskelbta tarptautiniu pa
galbos auksmu, nes j labai pa
prasta siminti ir perduoti bevie
liu telegrafu. Signalas sudarytas
i trij trump, trij ilg ir dar
trij trump ton. Tai atitinka
Morzs abcls raides SOS.
Tarp raidi pauz nedaroma.

sakin pasak Jozefas

Gebelsas (Joseph Goebbels,
1897-1945). Jis dav nurody
mus Vokietijos spaudai priskirti
iuos odius Vinstonui eriliui
(Winston Churchill, 1874-1964)
ir taip apmeiti prieinink. Tie
sa ta, kad erilis labai rimtai
vertino statistik.

Mes vartojame arabikus skaiius

Tik veicarijos vliava yra kvadrato formos

Europieiai XIV a. tikrai i

arab perm skaiius nuo 1 iki
9. Jais buvo pakeisti romniki
skaiiai, kuriais ymint dideles
sumas susidarydavo ilga ir su
dtinga eilut, todl buvo labai
sunku skaiiuoti. Vis dlto arab
alyse ms vartojami skaiiai
vadinami indikais, nes arabai
X a. juos importavo i Indijos.
Indik od sunya (tuia),
reikiant nuli, jie pakeit ara
biku atitikmeniu sifr. Europoje
jis buvo pakeistas italiku odiu
nulla (nieko), o arabikais sifr
igijo kita reikm juo pradti
vadinti visi devyni skaitmenys.

Kvadrato formos vliavas turi

veicarija ir Vatikanas. Vis kit
valstybi vliavos yra staiakam
pio formos. Nepalo vliava yra
dvidantis vimpelas. Paragvajus
yra vienintel alis, kurios v
liavos abi puss yra skirtingos.
Vienoje pusje baltoje vidurinje
juostoje yra valstybs herbas, o
kitoje ido antspaudas. Viens
palv ali vliav turi tik Libija.
alia spalva laikoma Pranao
spalva.

Sakin Netikiu statistika, kurios pats

nesuklastojau" pasak erilis

Pasaulyje daugiausia moni kalba kinikai

I ties pasaulyje gyvena 1,2

mlrd. kin ir tik 440 mln. mo
237

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

ni, kuri gimtoji kalba yra

angl. Taiau kin kalba ivis
neegzistuoja. Oficialia kalba Ki
nijoje pripainta mandarin. Ja
kalba tik 850 mln. moni. i
kalb moka palyginti nedaug ne
kin kilms asmen, o angl
kalb moka net 1,5 mlrd. kita
taui. Todl galima teigti, kad
pasaulyje daugiausia moni
kalba anglikai. Vis dlto man
darin kalba pasaulyje pirmauja
pagal moni, kuriems ji yra
gimtoji, skaii.

K + M + B reikia Kasparas, Merkelis ir

Baltazaras

Trij karali dien kreida ant

dur raoma palaiminimo for
mul K + M + B reikia Christus

mansionem benedicat* (Kristau,

laimink namus). Trij karali
vardai Kasparas, Merkelis ir
Baltazaras atsirado tik i io po
sakio. Banyia karali niekada
nekanonizavo, todl i trijul
nra ventieji. Biblijoje nemini
mas skaiius imini, kurie at
jo pagarbinti Jzaus. Tik vliau
atsirado pasakojimas apie tris
238

karalius, kuri skirtinga odos

spalva ir skirtingas amius tur
jo simbolizuoti vis monij. Ba
nyia sausio 6 d. venia Viepa
ties apsireikimo vent.
* Daugelyje ali raomos raids C+M+B.
Vert.

Ne mokyklai, bet gyvenimui mokoms

i sentencija priskiriama Sene

kai (4 m. pr. Kr.-65 m. po Kr.).
Vis dlto jis pasak atvirkiai:

Non vitae, sd scholae discimus!

(Ne gyvenimui, bet mokyklai
mokoms). Seneka sakin i
tar ironizuodamas, todl jo ap
vertimas pagrindinei autoriaus
miniai neprietarauja.

A p ie s a n t u o k i r
v a ik u s
Daugiausia santuok iyra nelemtais"
septintaisiais bendro gyvenimo metais

Paprastai neskmingos san

tuokos iyra anksiau. Statistika
svyruoja tarp ketvirtj ir penk

tj santuokos met, taiau tai

yra tik vidurkis. Pastaruoju metu
vis daugiau por isituokia jau
po sidabrini vestuvi, o tai ke
lia auktyn statistikos vidurk.
Dauguma nevykusi santuok
iyra gerokai anksiau.

XVIII a. poras sutuokdavo Gretna Grino

kalvis

Legendinje Gretna Grino kal

vje nuo XVIII a. pabaigos tikrai
vykdavo tuoktuvi ceremonijos.
Tai sukl masin por, kurioms
eimos trukd susituokti, bgim
prie kotijos sienos. Vis dlto si
myljlius tuokdavo ne kalvis, o
nuo alkoholio priklausomas dva
sininkas Tomas Braunas.

Gyvenimas susidjus" iki vestuvi yra

i laik reikinys

Dauguma antikos laikotarpio

ir senovs kultr pripaino pri
pratimo santuok. Tam tikr
laik kartu gyvenanios poros
buvo laikomos susituokusiomis,
nors jos ir nebuvo pasiraiusios
santuokos sutarties, nebuvo atlikusios religini apeig. Senovs

Romoje santuoka sigaliodavo po

vieneri bendro gyvenimo met,
taiau moteris teisikai ilikdavo
pavaldi tvui, o partneri turtas
nebuvo laikomas bendru. Vidur
amiais santuoka sigaliodavo po
kartu praleistos vestuvins nak
ties, taiau ir tuo atveju vyras
netapdavo sutuoktins globju.

Kapitonai turi teis atviroje jroje

tuokti poras

Jroje poros gali susituokti

pagal statymus tos alies, su
kurios vliava plaukia laivas.
Daugeliui ali tai reikia, kad
galiojani santuok gali su
daryti tik civilins metrikacijos
skyriaus pareignas. Pasaulyje
buvo tik vienas atvejis, kai 1929
m. teismas pripaino legalia at
viroje jroje sudaryt santuok,
nes anuomet nebuvo statymo,
grietai draudianio poras su
tuokti kapitonams. Dabar Niu
jorke registruoto laivo kapitonui
u bandym atlikti civilins
metrikacijos pareigno parei
gas gresia netgi laisvs atmimo
bausm.
239

K A S D I E N I S G Y V E N I M A S IR S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I

Katalikikose valstybse yra didesnis

gimstamumas

B Katalikik tradicij besilai

kaniose alyse Italijoje ir Ispani
joje pastaraisiais metais yra ma
iausias gimstamumas visoje Eu
ropoje. Vienai vaisingo amiaus
moteriai tenka vidutiniki 1,2
naujagimio. Lenkijoje is rodiklis
siekia 1,4 naujagimio. Tai reikia,
kad ioje alyje gimstamumas yra
toks pats, kaip nedideliu kdiki
skaiiumi garsjanioje Vokietijo
je, ir atsilieka nuo bendro Euro
pos vidurkio, t. y. 1,5 naujagimio
vienai vaisingo amiaus moteriai.
Vokietijoje gimstamumo rodiklis
yra toks maas, nes naujagimi
skaiius dalijamas tkstaniui
gyventoj. Pastaraisiais deimt
meiais naujagimi skaiiaus
majimo tendencija pastebima ir
kitose alyse.

Elektros dingimas Niujorke sukl

kdiki bum

B gand paskelb New York

Times po to, kai io dienraio
korespondentai pasikalbjo su
dviej gimdymo nam darbuo
240

tojais. Prajus devyniems m

nesiams po to, kai 1965 m. lap
kriio 9 d. buvo dingusi elektra,
tose gimdymo staigose pasaul
atjusi naujagimi skaiius
tikrai smarkiai virijo vidur
k. Paskelbus fakt pasklido
gandai, kad dauguma moni,
neturdami galimybs irti
televizoriaus, vis dmes skyr
savo partneriams. Vis dlto jeigu
tai ir tiesa, dauguma naudojo
apsaugos priemones. Pervelgus
Niujorko gimimo statistik pa
aikjo, kad 1966 m. rugpjt
gimstamumo padidjimas nebu
vo ufiksuotas.

A p ie p a r t n e r y s t ir
g e r e lg e s
spdingi poelgiai padeda isaugoti
santykius

BAtrodo, kad sudtingomis ap

linkybmis kaip tik smulkmenos
padeda isaugoti poros santy
kius. Tai kasdieniai ritualai, tik
vienas kitam suprantamas argo

nas, bendri proiai. Poros, kurias

sieja daugyb paaliniams asme
nims keistokai ir net kvailokai
atrodani smulkmen, lengviau
igyvena konfliktines situacijas
negu labai skirtingus proius
turintys partneriai. Aklavietje
atsidrusios santuokos kartais
neigelbsti net vaikai ir materiali
ns problemos. Kur kas sunkiau
prarasti mog, su kuriuo sieja
daugyb pamgt smulkmen.

Kilus problemai reikia apie tai pasikalbti"

Pasikalbjimas apie tai mo

teris veikia kaip panacja. Visos
por terapijos yra pagrstos po
kalbiais, padedaniais atsikratyti
problemos. Vis dlto kalbjimas
ne visada duoda teigiamus re
zultatus. Skm priklauso nuo
to, kaip vyksta pokalbis. Jeigu
partneris jauiasi nesuprastas ir
pasinaudoja proga dar kart i
dstyti savo pozicij, konfliktas
gali tik pagilti, o problema dar
labiau padidti. Kad pokalbis
duot ger rezultat, abu part
neriai turi nuoirdiai domtis
vienas kito pozicija ir silyti kon
flikto sprendimo galimybes.

Lengvo pokalbio metu nedera kalbtis apie

pinigus ir politik

Kalbtis galima apie visk, kas

malonu panekovui ir neerzi
na netyia pokalb siterpusio
treio asmens. Jeigu mokate
maloniai ir subtiliai kalbti apie
pinigus ir apie politik, galite tai
daiyti. Lengvas pokalbis nra tas
pat, kas pavirutinikas pokal
bis, nors kartais jie tapatinami.
Bendraujant su panekovu sie
kiama ne isamiau ianalizuoti
tem, o pasinaudoti galimybe
geriau painti mog.

Pakanka vien kart atsiprayti

Itarti atsipraymo odius

visai nesunku. Vis dlto ymus
amerikiei eimos santyki spe
cialistas Donas Gotmanas (John
Gottman), stebjs tkstani
por barnius, nustat, kad atsi
prayti vien kart nepakanka.
Kiekvien eidiam pastab
reikt kompensuoti madaug
keturiomis atsipraymo frazmis
ar gestais. Tik tada partneris bus
pasiruos atleisti. Taigi neatleisti
i karto yra visikai natralu.
241

RELI GI JA IR
F I L OSOFI J A

A p ie A d o m i r le v

Lilita buvo pirmoji Adomo mona

yd mitologijoje Lilita yra pir

moji Adomo mona. Ji atsisak
paklusti sutuoktiniui, todl buvo
itremta. Interpretuojant Bib
lijoje pateikimas dvi skirtingas
pasaulio sukrimo istorijas buvo
padaryta ivada, kad Adomas
pirmiausia galjo turti lygiaver
t mon, o tik vliau i jo on
kaulio buvo sukurta Ieva. Dl to
Lilita tapo feministins teologijos
simboliu. Kai kurie yd teolo
gai, pavyzdiui, Pinchas Lapide
(1922-1997), laikosi nuomons,
kad odis onkaulis Biblijoje
atsirado sivlus vertimo klaidai.
Jie teigia, kad Ieva buvo sukurta
i Adomo puss ir yra jam lygia

vert. Jeigu moteris bt tur

jusi bti pavaldi Adomui, ji bt
buvusi sukurta i jo pd. Lilitos
figra buvo pasiskolinta i Me
sopotamijos. ios alies religijoje
ji buvo laikoma galingiausia de
mone. Hebraj kalba Lilitos var
das reikia nakties mkla.

Adom ir lev Dievas sukr etj dien

Biblijoje yra dvi pasaulio su

krimo istorijos. Pirmojoje pa
sakojama, kad Dievas pasaul
sukr per eias dienas. etj
dien atjo gyvn ir moni
eil. Teigiama, kad mones Die
vas sukr pagal savo atvaizd
kaip vyr ir moter, taiau neda
v jiems vard. Taiau yra kitas
pasakojimas, kuriame Adomas
sukuriamas i ems dulki. Tik
243

R EL I GI J A IR F I L O S O F I J A

po kurio laiko Dievas sukuria

moter, kad Adomas nesijaust
vienias. i moteris po ivarymo
i rojaus pavadinama Ieva.

ne, t. y. sodas dykumoje. Tik

Liuterio (1483-1546) vertime jis
virto Rojaus sodu.

Dovydas umu Galijot

Ieva Adom sugund obuoliu

Biblijoje apie obuol neusime

nama. Corpus delicti tai smul
kiau neapibdintas Painimo
medio vaisius. Netikslu bt
kalbti ir apie sugundym. Bibli
joje sakoma: Ji m ir nuskyn
jo vaisi, ir valg; dav ir vyrui,
kuris buvo prie jos; tas irgi val
g. Vliau obuolys tapo pragai
tingojo vaisiaus sinonimu, nes
lotyn kalba odis malum reikia
tiek obuol, tiek ir blog. Be to,
obuolys buvo laikomas graik
meils deivs Afrodits atributu.
Vis dlto Biblijoje apie obuolius
nekalbama.

Pirmosios Samuelio knygos

septynioliktame skyriuje pasa
kojama, Kaip Dovydas umu
milin Galijot. Antrojoje Sa
muelio knygoje (21,19) raoma:
Elhananas umu Gitiet Ga
lijot, kurio ieties kotas buvo
kaip audjo riestuvas. Biblijos
tyrintojai mano, kad antrasis
tekstas buvo paraytas apie 950
m. pr. Kr., o pirmasis tik VI
a. pr. Kr. Tai reikia, kad tik
rasis Galijoto nugaltojas buvo
Elhananas, ir tik vliau is yg
darbis buvo priskirtas garsiajam
Dovydui.

Moz turjo ragus

Edenas tai rojus

odis eden senja umer kal

ba reikia dykum arba step.
Biblijos pasakojimuose apie roj
vartojamas junginys sodas ede
244

Daugelyje meno krini (pa

vyzdiui, garsiojoje Mikelandelo
skulptroje) Moz vaizduojamas
raguotas. Tokie ragai puoia tik
velni ir satyr atvaizdus. Bibli

joje apie Mozs ragus neusime

nama n vienu odiu. Veriant
Senj Testament sivl klaida,
kuri dabar jau yra itaisyta. Iji
mo knygoje raoma, kad Mozs,
antr kart gavusio lenteles su
deimia Dievo sakym, veidas
pradjo spinduliuoti. Hebraj
kalboje odis spinduliuoti gali
reikti turti ragus. Dl to i
Biblijos vieta IV a. buvo iversta
klaidingai.

etasis Dievo sakymas liepia: Neudyk!"

Tai irgi vertimo klaida. Tik

rasis tekstas turt skambti:
Neudyk lauydamas staty
m. Tai reikia, kad Dievas u
draud udyti, taiau neudrau
d mirties bausms, kuri, kaip
inome i Biblijos, anuomet
buvo plaiai praktikuojama.
Klaidina ir teiginio Akis u ak,
dantis u dant vertimas. I
ties ia kalbama ne apie atpil
d, o apie alos atlyginim, t. y.
kaltininkas turi nukentjusiam
atiduoti daikt, lygiaverti pra
rastajam.

A p ie a n g e lu s ir
p ra n a u s
Pranaai buvo iminiai

Daugelis biblini prana tik

rai adjo didiules nelaimes,
taiau pranaystms ne visada
buvo lemta isipildyti. Pavyz
diui, Ninevs gyventojai pakeit
gyvenimo bd ir taip iveng
Jonos pranaautos praties.
Kai kurie pranaai, pavyzdiui,
Aaronas, visai nepranaavo.
Anuomet pranaai nebuvo ta
patinami su aikiaregiais ar
iminiais. Jie perduodavo ir
interpretuodavo Dievo vali. Pa
mokslaudami ir primindami
monms, kaip reikt elgtis,
pranaai nesisteng nuspti atei
ties. yd pranaai helenistins
tradicijos orakulais (graik. prophemi pranaauti, spti) virto
graikikame Senojo Testamento
vertime. Daugyb Naujojo Tes
tamento evangelist uuomin,
kad isipild pranao odiai,
liudija, jog juos smarkiai veikia
graikikoji pasaulira.
245

REL I GI J A IR F I L O S O F I J A

Jeruzal kr ydai

Jeruzal buvo kanaaniei

genties jebusit sostin. Kara
lius Dovydas (vald apie 1004965 m. pr. Kr.) ukariavo j ir
pavert savo sostine. Iki tol heb
rajai buvo klajokliai ir sostins
neturjo. Manoma, kad Jeruzal
yra vienas seniausi pasaulio
miest. Dovydo laikais jos am
ius jau siek apie 2000 met.
Miesto pavadinimas yra kils i
senojo kanaaniei dievo alemo
vardo.

Babelio bokto statyba buvo tik legenda

yd tremties Babilonij lai

kotarpiu (586-538 m. pr. Kr.)
tame krate i ties ikilo svaigi
namo aukio statinys. Tai buvo
vadinamasis zikuratas pa
kopomis kylantis beveik 100 m
aukio boktas, pastatytas Ba
bilonijos miest dievo Marduko
garbei. Galimas dalykas, ydai
buvo veriami jo statyboje dirb
ti. Be to, patek daugiakultr
prekybos sostin Babilon ydai
246

i ties girdjo gluminam vai

riausi kalb miin.

Cherubinai buvo angelai

Skaitydami Senj Testament

cherubinus (kerubus) turtume
sivaizduoti kaip sparnuotus ja u
ius su moni galvomis, sau
ganius Babilonijos ir Asirijos
miest rmus. Akivaizdu, kad
ydai ias figras perm i asi
r ir babiloniei. Atuoniasde
imtojoje psalmje sakoma: Tu,
kuris sdi soste ant kerub (Ps
80, 2). Antrojoje Samuelio knygo
je (22,11) yra eilut: Sdosi ant
kerubo ir skrido vjo sparn ne
amas. Angelai sparn neturi.
Senajame Testamente pasirodo
daugyb angel, taiau mons
j neatpasta. Sparnuoti angelai
pradti vaizduoti tik IV a. po Kr.

Naujasis Testamentas buvo paraytas

hebraj kalba

Naujausios Biblijos dalies

originalas buvo paraytas grai
k kalba, kuri anuomet buvo

labiausiai paplitusi Viduremio

jros regione. Nei Jzus, nei jo
apatalai hebrajikai nemokjo.
Jie bendravo aramjikai. Vis
dlto Biblijos paplitim Romos
imperijoje nulm II a. atsirads
vertimas lotyn kalb.

Izaijas ipranaavo gimim i nekaltos

mergels

Pranao Izaijo knygos septin

tojo skyriaus keturiolikta eilut
skamba taip: Todl pats Vie
pats duos jum s enkl: /tai ta
mergel laukiasi, /ji pagimdys
s n / ir pavadins j Emanuelio
vardu. Hebrajikam tekste o
dis alma reikia jaun moter.
Tik Liuteris j pavert nekalta
mergele. Taiau hebraj kalba
ji bt buvusi vardyta kaip be

t la.

Egzistuoja ir apokrifins (slapto

sios) evangelijos, kurios kanon
nebuvo trauktos, nes dl tam
tikr prieasi atrod daugiau
ar maiau netikimos. iai grupei
priklauso Jokbo protoevangelija, Tomo evangelija, Mato pseudoevangelija ir dar daugyb kit
rat. I apokrifini evangelij
kilo daugyb liaudies tikjimo
element, pavyzdiui, pasakoji
mai apie asil ir jaut, Marijos ir
Jzaus vaikysts istorijos, am
inos Marijos nekaltybs ir seno
vyrikio Juozapo vaizdiai.

A p ie K a l d a s ir
v a ig d e s

Krikioni religijos pradininkas buvo Jzus

Kristus

Egzistuoja tik keturios evangelijos

Morkaus, Luko, Mato ir Jono

evangelijos vadinamos kanoni
nmis, nes jos trauktos pri
paint Biblijos rat kanon.

Jo vardas buvo Jeua arba Joua. ie odiai reikia jis igel

bs. Jzus tai graikika vardo
versija. Kristaus vard jam po
mirties suteik pasekjai. Graik
kalba Christos reikia pateptasis.
247

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

Tai hebraj kalboje vartojamos

svokos masiah (mesijas) atitik
muo.

Jzus gim, kai Erodas buvo Izraelio

karalius, o Kvirinas Romos vietininkas
Sirijoje

Atrodo, kad evangelistas Lukas

pateikia gana tikslius duomenis.
Deja, maiausiai vien kart jis
tikrai suklydo. Erodas mir 4 m.
pr. Kr., o Kvirinas (Quirinius) vy
riausiojo mokesi rinkjo tarny
b pradjo eiti tik 6 m. po Kr.

Jzus gim nuliniais metais

Nuliniais metais negim nie

kas. Toki met niekada ne
buvo, nes romn skaiiavimo
sistemoje nulis neegzistavo.
VI a. vienuolis Dionisijas Ma
asis (Dionysius Exiguus, apie
470-540) apskaiiavo, kad Jzus
gim 753 m. pagal Romos ka
lendori (metai buvo skaiiuo
jami nuo miesto krimo). iuos
metus jis pavadino pirmaisiais
Viepaties metais (Anno Domini).
Naujaisiais amiais pradjus
248

atgalin eros iki Kristaus laiko

skaiiavim, pirmieji Viepaties
metai tapo pirmaisiais metais po
Kristaus (po Kr.). Pagal i laiko
skaiiavimo sistem po pirmj
met prie Krist ikart eina pir
mieji po Kristaus. Nulini met
nra. Dl to treiasis tkstant
metis prasidjo 2001-01-01, o
XX amius 1901-01-01.

Jzus gim 7 m. pr. Kr.

Daugelis mano, kad tikslesn

Jzaus gimimo dat galima su
inoti pagal vaigdi padt.
Dar Johanas Kepleris (Johannes
Keppler, 1571-1630) man, kad
Betliejaus vaigde buvo palai
kyti 7 m. pr. Kr. susijung J u
piteris ir Saturnas. Tais metais
abi planetos buvo taip arti, kad
spindjo tarsi viena labai ryki
vaigd. Antikos astrologijoje
Jupiteris simbolizavo aukiau
si valdov, o Saturnas Jud
jos karalyst. Metai, kai susi
liejo planetos, puikiai tiko Dievo
snui gimti. Vis dlto remiantis
logika galima daryti ivad, kad
vykiai klostsi kiek kitaip. Grei

iausiai inodami apie neprast

dangaus reikin mons tikjo,
kad Jzus turjo gimti btent po
ta vaigde.

Jzus gim Betliejuje

Deja, tai irgi netiesa. i laik

Banyios istorikai mano, kad
Jzus pasaul atjo savo tv
namuose. J nuomone, visi pa
sakojimai apie Betliej atsirado
kur kas vliau, nes pagal yd
pranaystes btent iame mieste
turjo gimti mesijas. Net jeigu
gyventoj suraymas tikrai vyko,
o Juozapas turjo nuosavybs
Betliejuje, jis tikrai be prieasties
nebt ms kelion nios
suadtins.

Egzistuoja tik vienas pasakojimas apie

Kristaus gimim

Biblijoje yra du. Viena versija

pasakojama Evangelijoje pagal
Luk. Tai garsioji Kald isto
rija, kaip Juozapas su Marija
traukia Betliej ir kaip pakeliui
neradus prieglobsio j kdikis
pasaul ateina tvartelyje. Evan

gelijoje pagal Mat pasakojama,

kad Juozapas su Marija ir mau
sneliu gyveno Betliejuje. Privi
lioti rykios vaigds j namus
pagarbinti naujagimio atjo Ryt
iminiai. Apie tai suinojo ka
ralius Erodas, ir eima buvo pri
versta bgti Egipt. Evangelistai
Morkus ir Jonas apie Kristaus
gimim neusimena.

Erodas buvo ydas

Erodas Didysis (73-4 m. pr.

Kr.) buvo idumjo ir nabatjos
snus. Idumjai (kartais vadi
nami edomitais) gyveno Judjos
pietuose. Nabatjai buvo arab
gentis. J sostin buvo Jordani
jos miestas Petra. Manoma, kad
Erodo eima buvo prievarta pri
musi judaizm, todl izraelitai
j nelaik tikrais ydais. Erodas
buvo karalius i Romos malons.
Savo valdiai tvirtinti jis imda
vosi iauri priemoni, taiau
manoma, kad legendini kdiki
udyni nebuvo. Erodas garsjo
imintingu valdymu ir statybo
mis.
249

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

A p ie a le g o r ija s ir
n u k r y ia v im

Jzus igelbjo neitikimybe kaltinam

moter nuo umtymo akmenimis

Pasakojimas apie pasmerk

t moter, kuri utardamas
Kristus pasak kas i js be
nuodms, tegu pirmas sviedia
j akmen yra neabejotinai
graus ir pamokantis, taiau
vlyvesniuose Evangelijos pagal
Jon nuorauose jo nra. Taigi
pasakojimas Evangelij buvo
trauktas vliau. Jis negali bti
istorikai tikras dar ir todl, kad
Kristaus laikais Izrael vald ro
mnai ir galiojo Romos jurisdik
cija. Fariziejai ir Rato mokytojai
neturjo teiss pasmerkti moter
umtyti akmenimis.

Pinig keitimas ventyklose buvo

nys. Ne tik yd, bet ir visose

Artimj Ryt kultrose ven
tyklos kartu buvo ir ekonomikos
centrai. Kakada valstybms va
dovavo ne valdovai. Visos galios
buvo dvasinink rankose, nes jie
teig vald dievo vardu. Kristus
i ventyklos ivaik prekybinin
kus. Anuomet tai buvo neprecedentis vykis. Daugelis Banyios
istorik mano, kad is Jzaus
poelgis vliau lm mirties baus
ms paskyrim.

Jzus turjo Golgot neti kryi

B Romn valstybje buvo priim

ta nuplakti miriai ant kiyiaus
pasmerkt asmen ir priversti j
psiomis eiti iki pat bausms
vykdymo vietos. Vis dlto nu
teistieji nedavo ne vis kryi, o
tik skersin, nes prie jo bdavo i
anksto pritvirtinami, daniausiai
pririami. Pasmerktuosius pri
kaldavo gana retai.

ventvagyst

* Pinig keitimas ir kitos finan

sins operacijos ventyklose
buvo visikai normalus reiki
250

Fariziejai buvo veidmainiai

Evangelijose fariziejai vaizduo-

j ami kaip religiniai veidmainiai ir

ariausi Kristaus prieai. Vis dl
to religijos specialistai mano, kad
tai galjo bti netiesa. Fariziejai
labai grietai laiksi statym,
taiau tais laikais tikrai negalio
jo draudimas abo dien gelbti
gyvyb. Be to, fariziejai nereika
lavo iskirti j religini pair.
Kristaus mokymas netgi buvo
gana artimas fariziej, ypa tuo
pat laikotarpiu gyvenusio rabino
Hilelio, sitikinimams. Biblijos
tyrintojai mano, kad evangelis
tai stengsi pagrainti galingj
romn vaidmen, todl ydus
pavaizdavo blogesnius, negu jie
i ties buvo.

Nukryiuotas Jzus suuko: Mano Dieve,

mano Dieve, kodl mane apleidai?!"

Graikikai ra evangelistai
iuos odius netgi pacitavo
aramj kalba Eloi Eloi lema
sabakhtami. Tai reikia Mano
Dieve, mano Dieve, kodl mane
apleidai?! Evangelistai Matas ir
Morkus nemokjo aramj kal
bos. Patikrinus atsirado kita ver

timo versija: Mano Dieve, mano

Dieve, iam likimui a buvau pa
skirtas.

Pilotas nenorjo pasmerkti Kristaus

Poncijus Pilotas nuo 26 iki 36

m. po Kr. buvo Romos vietinin
kas Judjoje. T laik autoriai
Filonas Aleksandrietis (Philon
Alexandrinos, apie 20 m. pr.
Kr.-50 m. po Kr.) ir Juozapas
Flavijus (Flavius Josephus, apie
37-100 m. po Kr.) buvo grieto
ir iauraus Piloto valdymo liu
dininkai. Filonas Aleksandrietis
pasakojo apie daugyb mirties
bausmi, korupcij ir didiul
prieikum ydams. Poncijus
Pilotas nurod yd ventyklos
lob panaudoti statyboms finan
suoti, o protestuojani mini
sumuti. Sunku patikti, kad
tas pats mogus galjo pasiduoti
yd takai ir dar kelerius metus
eiti vietininko pareigas. 36 m. jis
buvo atleistas i pareig dl ky
ininkavimo ir masini samarie
i udyni.

251

U ^ f l

RELIGIJA IR FI LOSOFI JA

A p ie m is ija s ir
in k v iz ic ij

Pirmoji krikioni tauta gyveno prie

Viduremio jros

Netrukus po Kristaus mirties

apatalas Paulius Viduremio
jros regione pradjo intensyvi
misionierik veikl, taiau jam
pavyko kurti vos kelias ben
druomenes. Pirmoji alis, 301 m.
oficialiai pripainusi krikiony
b ir naujj tikjim paskelbusi
valstybine religija, buvo Armni
ja. Manoma, kad ten krikiony
b paskleid apatalai Tadas ir
Bartolomjus.

Apatalo Pauliaus laikus para

apatalas Paulius

Naujajame Testamente yra 14

apatalo Pauliaus (apie 5-65 m.
po Kr.) laik. Biblijos tyrin
tojai nesutaria, kuriuos laikus
para pats apatalas, o kuriuos
kiti asmenys. Manoma, kad
Paulius nra Laiko ydams,
252

abiej Laik Timotiejui, Laiko

Titui, Laik efezieiams bei kolosieiams ir Pirmojo laiko salonikieiams autorius. Todl ne jam
priklauso ir frazs j s , moterys,
bkite klusnios savo vyrams
autoryst. Nors tikruosiuose
Pauliaus laikuose taip pat ne
kalbama apie visik vyr ir
moter lygiateisikum, taiau
apatalas kaskart sisdavo nuo
irdiausius linkjimus krik
ioni bendruomens narms,
apatalms bei kitoms moterims,
kurioms jis jautsi u daug k
dkingas.

Bernardas Gui buvo ypa iaurus

inkvizitorius

Taip pasakoja Umbertas Ekas

(Umberto Eco, g. 1932 m.). Tam
suolis romano Ros vardas
veikjas gyveno i tikrj. Ber
nardas Gui (apie 1260-1331)
inagrinjo 930 erezijos byl.
Jo sprendimu 42 mons buvo
sudeginti, apie 300 kalinti iki
gyvos galvos, apie 130 iteisinta,
o kitiems paskirtos lengvesns

bausms: namo nugriovimas,

atgaila, piligrimins kelions ir
pan. Bernardas Gui buvo laiko
mas ukietjusiu inkvizitoriumi,
taiau jis visada stengsi si
ningai itirti, ar kaltinamasis tik
rai buvo eretikas.

buvo laikomos nelieiamomis.

Katakombos buvo ne slaptos,
0 visikai legalios kapins. Ma
noma, kad dl vietos trkumo
didels miios jose nevykdavo.
Greiiausiai krikionys tik at
eidavo pasimelsti u mirusij
sielas.

Ispanijos inkvizicija pasmerk sudeginti

daugyb moni

Ilnkvizicija niekada neiteisindavo

Naujausiais tyrimais rodyta,

kad Ispanijos inkvizicija su
degino ne deimtis ar imtus
tkstani moni, o ne daugiau
kaip 2000. Tai yra madaug du
procentai vis erezija apkaltint
asmen. Dauguma auk buvo
prievarta pakriktyti ydai, ta
riami slapta praktikav senj
tikjim.

1 Inkvizicija buvo banytin

teisin organizacija, kuri po
pieius Grigalius IX (vald
1227-1241 m.) steig kovai su
erezija. Svarbiausia inkvizicijos
uduotis buvo ne naikinti, o
tikjim atversti eretikus. Ereti
kais paskelbdavo tik tuos, kurie
po trij pamokym nesutikdavo
atsiadti savo pair. Taiau
net ir tada ant agar krvos
keliaudavo ne kiekvienas. Kai
kurie inkvizitoriai per vis gyve
nim nepaskelb n vieno mir
ties nuosprendio. Buvo ir toki,
kurie reikalavo be pasigailjimo
naikinti visus eretikus. Pastarie
ji man, kad geriau pasmerkti
1000 nekalt, negu praiopsoti

Pirmieji krikionys rinkdavosi slaptas

pamaldas Romos katakombose

Nors krikionyb buvo drau

diama, o pamaldos katakombo
se nelegalios, besimeldiantiems
slaptumo nereikjo. Pagal Ro
mos statymus laidojimo vietos

253

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

vien kalt. Vienas iauriausi

inkvizitori buvo Konradas Marburgietis (Konrad fon Marburg,
apie 1180-1233), v. Elbietos
nuodmklausys.

A p ie p o p ie iu s i r
a ts k a l n u s

Banyiai vadovavo popieius Jonas XX

v. Petras buvojo Romoje

Vienintelis apatalo apsi

lankymo Romoje rodymas yra
eilut i pirmojo Petro laiko:
Jus sveikina kartu irinktoji
Babilone ir mano snus Mor
kus. Deja, jos autorius yra ne
apatalas Petras. Manoma, kad
Babilonas buvo Romos slapyvar
dis. Apie Petrui ir Pauliui 65 m.
po Kr. Romoje vykdyt mirties
bausm pirmasis pasakoja Irenjas (apie 135-202 m.). Iki II a.
Romos vyskupu buvo laikomas
v. Linas (mirs 79 m.). Tik III
a. pradta tvirtinti, kad pirma
sis Romos krikioni bendrijos
vyskupas buvo Petras.

Popieius Jonas XX niekada

neegzistavo, skaiius XX buvo
paprasiausiai pamirtas. 10241032 m. vald Jonas XIX (Roma
no dei Conti di Tuscolo). Po 250
met Petras Diulianis (Petrus
Juliani, vald 1276-1277) vl
pasirinko Jono vard. Jis pa
sivadino Jonu XXI. Nebuvo ir
Jono XVI. iuo vadu pasivadins
Jonas Filagatas (Johannes Philagathos, vald 997-998 m.) ne
sulauk oficialaus pripainimo.
Neverta iekoti popiei Martyno
II ir Martyno III. Du Marino var
d pasirink Katalik banyios
vadovai ilg laik klaidingai buvo
vadinami Martynais.

Popieius yra neklystantis

Popieiai danai akcentuodavo

savo ir Banyios neklaidingu
m. Vis dlto 1870 m. dogmoje
254

teigiama, kad neginijamos yra

tik ex cathedra (i vyskupo sos
to) paskelbtos tikjimo tiesos.
Nuo 1870 m. du ex cathedra pa
skelbti praneimai sukl dau
giausia diskusij. Tai Nekalto
prasidjimo ir Marijos Dangun
mimo su knu dogmos. Beje,
vien popiei Banyia buvo
paskelbusi eretiku. Honorijus I
(vald 625-638) buvo pagarbos
vertas vyras, taiau jis tikjo
Krist turint dvi prigimtis: mo
gikj ir dievikj. Dl toki
sitikinim Honorijus I 680 m.
buvo paskelbtas eretiku.

Nekalto prasidjimo dogma tvirtina, kad

Jzus gim i nekaltos mergels

Pijaus IX (Giovanni Maria

Maista-Ferretti, vald 17921878) paskelbtoje dogmoje tei
giama, kad Marija pastojo nesu
tepta, taigi be gimtosios nuod
ms. Tai reikia, kad Marija nie
kada savo gyvenime nenusikalto.
Dl to nekalto prasidjimo
vent veniama ne iki Kald
likus devyniems mnesiams, o

gruodio 8 d., kai iki tariamo

Marijos gimtadienio lieka trys
ketviriai met.

Nra kataliki kunigi

Pogrindyje veikusi ekijos ka

talik banyia apie 1970 m.
kuniges ventino moteris, nes
vyrai negaljo slapta usiimti sie
lovada moter kaljimuose. Iki
iol neinomas tikslus ventini
mus gavusi moter skaiius.
Oficialiai paskelbta tik vienos
kunigs asmenvardis Liudmila
Javarova. Katalik kunigus gali
ventinti vyskupas. Vis dlto
Vatikanas udraud moterims
dirbti dvasininkmis.

Liuteris norjo prie pasaulio pabaig

pasodinti obel

Teigiama, kad Martinas Liute

ris (Martin Luther, 1483-1546)
pasak: Net inodamas, kad ry
toj pasaulis sudu ipulius, vis
tiek sodiniau obel. Deja, ne
pavyko nustatyti, kada ir kur jis
itar sakin. Be to, ie odiai
255

R EL I GI J A IR F I L O S O F I J A

priskiriami ir kitiems Eduar

dui Mrikei (Eduard Morike,
1804-1875) bei Frydrichui Riukertui (Friedrich Rckert, 17881866). Taip pat sunku patikti,
kad Liuteris pasak ir kit jam
priskiriam fraz: Kiekvienas
vyras gyvenime turi atlikti tris
dalykus: uauginti sn, paso
dinti med ir pastatyti nam.

Popieiai negali turti vaik

inoma, gali. Kiekvienas vaik

turintis nalys gali daryti dvasi
ninko karjer. Savaime supran
tama, iais laikais jo galimybs
pasiekti popieiaus sost bt
labai menkos, taiau istorijoje
yra buv atvej, kai popieiais
tapo naliai. Feliksas III (vald
483-492), Klemensas IV (Guy
Foulques, vald 1265-1268) ir
Pijus IV (Giovanni Angelo Medici,
vald 1559-1565) turjo net po
kelis vaikus. Feliksas V (Amadjus VIII i Savojos, vald 14401449) buvo antipopieius, taiau
giliai tikintis mogus. ordin
jis stojo po monos ir vyresniojo
256

snaus mirties. Per savo antrj

sn jis tapo Italijos karali di
nastijos protviu.

Ateistai nesidomi Dievu

Ateistai neigia Dievo ir ant

gamtini jg egzistavim. Vis
dlto norint tvirtai tuo tikti pir
miausia reikia labai daug dom
tis antgamtiniu pasauliu. Ray
tojas Heinrichas Belis (Heinrich
Boll, 1917-1985) kart piktinosi,
kad ateistai per daug kalba apie
Diev. mons, kurie nesidomi
Dievo egzistavimu, vadinami ag
nostikais.

A p ie y d u s ir
m u s u lm o n u s

Zaratustra buvo pirmosios pasaulyje

monoteistins religijos pradininkas

Niekas neino, kada pirm

kart mons pradjo garbinti
vienintel diev. XIV a. pr. Kr.
Egipto faraonas Echnatonas (val

d apie 1350-1334 m. pr. Kr.)

alyje buvo veds nauj religij.
Jis nurod i vis diev melstis
tik vienam Atonui. Vis dlto nie
kas neino, ar pats Echnatonas
tikjo Aton esant vienintel.
VII a. pr. Kr. Zaratustra pa
skelb, kad dievas Ahra Mazda
yra vienintelis pasaulio krjas.
Beveik tuo paiu laiku ydai pa
skelb, kad vienintelis tikras die
vas yra Jahv. Labai daug ma
pirmyki tauteli taip pat tik
jo vieninteliu aukiausiu dievu
ir daugybe jam pavaldi dvasi.

yd Tora yra tas pats, kas Senasis

Testamentas

Torai priklauso tik pirmos pen

kios Senojo Testamento knygos:
Pradios knyga (Genesis), Ijimo
knyga (Exodus), Kunig knyga
(Leviticus), Skaii knyga (Nu
meri) ir Pakartoto statymo knyga
(Deuteronomium). Jos dar vadi
namos Mozs Penkiaknyge. Visa
yd Biblija vadinama Tanachu.
J sudaro Tora, Prana knygos
(Neviim) ir kiti ratai (Ketuvim).

Prana knygos tai Jozus

knyga, Samuelio knygos, Teis

j knyga, Karali knygos, Izaijo
knyga, Jeremijo knyga, Ezekielio
knyga ir Dvylikos prana kny
ga. Ketuvim priskiriamas Psal
mynas, Patarli knyga, Jobo kny
ga, Giesmi giesm, Rtos knyga,
Raud knyga, Koheleto knyga,
Esteros knyga, Danielio knyga,
Ezro knyga, Nehemijo knyga ir
Kronik knygos.

Dovydo vaigd yra senas judj simbolis

Antikos laikais eiakamp

Dovydo vaigd buvo populiarus
puoybos motyvas. Viduramiais
ydai, krikionys ir musulmonai
eiakamp vaigd (heksagram), kaip ir pentagram, pradjo
naudoti kaip nuo blogio saugant
talisman. XIV a. Dovydo vaig
d labai ipopuliarjo Prahos
yd bendruomenje. Netrukus
mistikai atrado tariam ly tarp
heksagramos ir karaliaus Dovy
do skydo. Vis dlto yd simbo
liu eiakamp vaigd tapo tik
XVIII a., kai judjai iekojo j
257

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

religij reprezentuojanio enklo,

panaaus kaip krikioni kry
ius.

Ahasveras yra ydikas vardas

Legenda apie aminj yd

Ahasver yra puikus pavyzdys,
kaip i iankstini nuostat ir
kakur girdt istorij randa
si keisti pasakojimai. Biblijoje
Ahasveras yra pers karalius,
Esteros sutuoktinis. Kakodl
iuo vardu buvo pavadintas
VII a. literatros veikjas. Anuo
met atsirado legenda apie vyr,
kuris per Kajafo apklaus mu
Jz ir buvo nubaustas klajoti
iki Paskutinio teismo dienos.
Augant prieikumui ydams, i
istorija buvo pritaikyta visai tau
tai, kuri prisidjo prie Kristaus
nuudymo, todl tauta buvo pa
smerkta aminai neturti tvy
ns.

Musulmonai meldiasi Mohametui

Nors musulmonai garbina pra

na Mohamet (apie 570-632),
258

taiau jam nesimeldia. Jo nie

kas nelaiko Dievu ar Dievo snu
mi. Tai buvo paprastas mogus.
Dl to islam ipastantys mo
ns piktinasi, jeigu juos vadina
mohametonais, t. y. Mohameto
pasekjais. odis musulmonas
reikia tas, kuris seka islamu
(nusilenkia Dievo valiai).

Musulmonams Koranas yra tas pat, kas

krikionims Biblija

Dauguma musulmon Koran

laiko odiniu Dievo apreikimu,
todl j palieia tik atlik specia
lius apsivalymo ritualus. Be to,
islamas draudia Koran versti
kitas kalbas, nes veriant nema
noma ivengti originalaus teks
to ikraipym. Ankstyvaisiais
viduramiais kai kurie arab ir
pers filosofai, pavyzdiui, Avicena (Ibn Sina, 980-1037), laiksi
nuomons, kad net ventuosius
tekstus reikia interpretuoti pro
tingai, taiau j sitikinimai
musulmon sielose atgarsio ne
surado.

Uolos katedra yra meet

Jeruzalje ant ventyklos kal

no stovinti Uolos katedra musul
monams po Mekos ir Medinos
yra treia pagal reikmingum
venta vieta. Miliniku aukso
kupolu papuota ventov stovi
ant uolos, nuo kurios pagal isla
mo tikjim pranaas Mohametas keliavo Dang. Vis dlto i
ventov yra ne meet. Dl to
sultonas Al Validas (vald 705715) nurod ant netoliese esan
i Marijos banyios liekan,
dunksani nuo imperatoriaus
Justiniano laik, pastatyti Al Aksos meet.

A p ie b u d is tu s ir
in d u is t u s

Buda yra dievas

Buda (nuvits) yra Nepa

lo princo Sidhartos Gautamos
(apie 560-483 m. pr. Kr.) vardas.
Jis mok, kad kiekvienas mo
gus gali be dvasinink pagalbos

veikti visus trokimus ir taip i

sivaduoti i miri ir atgimim
rato. Budizmas nepripasta die
v. Teorikai kiekvienas mogus
gali patirti visik nuvitim ir
tapti bda.

Rama ir Krina yra ind dievai

I Rama ir Krina laikomi mo

gikosiomis dievo Vinaus inkarnacijomis, vadinamomis avatarais. Rama yra vyro ir valdovo
idealas. II a. po Kr. epe Ramajana jis dar vaizduojamas kaip
mirtingasis. Vliau Rama tapo
dievo Vinaus apraika. iurk
tokas poktininkas Krina, turin
tis antgamtini gali, anksiau
buvo ind piemen dievas.

Nali deginimas turjo religin pagrind

Nali deginimas kartu su vyro

knu vadinamas sati pagal dievo
ivos monos vard. Ji suside
gino i gdos, kad jos laukinis
sutuoktinis sutrukd aukiausiems dievams skirt aukojim.
iauraus paproio aknys gldi
259

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

epe Ramajana. ia pasakojama,

kad Ramos mona ita suside
gina dl savo vyro (ne kartu su
juo!). Nali deginimo paprotys
atsirado tik VIII a., kai induistai
panoro atsiriboti nuo musul
mon. Moterys neprivaljo eiti
ugn, taiau tai darydavo dl so
cialinio spaudimo.

VI a. pr. Kr. religij pakeit mo

kytojo Konfucijaus (551-479 m.
pr. Kr.) filosofija. Chan dinas
tijos valdymo laikotarpiu konfu
cianizmas tapo valstybs doktri
na ir iliko iki pat imperatori
eros pabaigos. Dauguma filosof
liaudies tikjim ir dievus igno
ravo. Kinijos Liaudies Respub
likoje tikjimo dalykai laikomi
prietarais.

Joga yra ind mankta

Joga (sanskrito kalba pastan

gos) yra fizini ir dvasini pra
tim sistema, padedanti pasiekti
nuvitim ir isivadavim. Tai
viena i ei klasikins ind
filosofijos krypi. Joga pagrsta
teiginiu, kad visas matomas pa
saulis tra iliuzija, o ties galima
painti tik isivadavus i mate
rialini dalyk. Joga isivyst
madaug 500 m. pr. Kr.

Vyriausias iaurs Amerikos indn dievas

yra Manitu

Manitu buvo tik Kanados in

dn genties algonkin vyriau
siasis dievas. Jis buvo ne die
vika asmenyb, o visur esanti
abstrakti dvasin jga. Dakotai
turjo pana dvasin objekt
Vakan Tank (Didioji Paslaptis).
Irokz tikjime i viet um
Orenda.

Kin mitologijoje yra drakonai ir kitokios

pasak btybs, taiau nra diev

Ajerso uola yra aukiausia Australijos

Kinai turi daugyb vairiausi

diev, taiau jie reikminti tik
liaudies tikjime. Kinijoje nuo

aborigen ventenyb

260

Australijos aborigenai garbina

ventsias vietas, kuriose sap

n laikotarpiu gyven protviai

didvyriai valg, miegojo, kovojo ir
usim kita veikla. Ajerso uolo
je, kuri dabar oficialiai vadinama
Uluru, yra net kelios tokios vie
tos. i Uola negali bti aukiau
sia ventenyb dar ir todl, kad
kiekviename regione gyvenantys
klanai turjo savo ventsias
vietas, apie kurias kiti paprastai
nieko neinodavo. iais laikais
netoli Ajerso uolos gyvenantys
aborigenai anangai bna labai
nepatenkinti, jei kas nors kopia
j ventov. Taiau turist, kurie
nepaisydami nepasitenkinimo vis
tiek patraukia Uluru, niekas ne
stabdo, jeigu jie laikosi atokiau
nuo pai veniausi viet.

Nra budistini legend

Jeigu religija neturi dievo, ga

lima pamanyti, kad ji neturi ir
legend apie dievus. Vis dlto
budizmo mitologija yra tokia pat
margaspalv kaip ir kit religij.
Yra daugyb legend apie Bud
Gautam. Jose is asmuo gyja
beveik dievik status. Kai ku

riose legendose netgi pasakoja

ma apie Budos susitikimus su
senaisiais ind dievais Indra ir
Brahma. Kitos legendos byloja
apie bodisatv gyvenim. Tai b
tybs, galinios pasiekti visik
nuvitim ir isilaisvinim, ta
iau nepadariusios to i gailesio
kitiems monms.

A p ie T o r ir T e u ta t

Visi Sauls dievai vyrikos gimins

Yra kelios iimtys. Germa

n mitologijoje dievas Mnulis
buvo Manis (arba Mano), o Saul
Sol (arba Suna). Neatsitiktinai
dabartine vokiei kalba Mnulis
yra vyrikos gimins (der Mond),
o Saul moterikos (die Son
ne). Japon ir hetit mitologijoje
taip pat egzistavo sauls deivs.
Naujosios Gvinjos gyventojai
Mnul laik vyru, nes naktimis
vaikiojo mediotojai, o Saul
moterim, nes dien daniau
siai dirbdavo moterys.
261

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

Senovs germanai tikjo Odinu, Toru,

Valhala ir diev uvimu

iaurinje dabartins Vokieti

jos dalyje gyven germanai tikjo
Votanu ir Donaru. Iki iol nei
noma, ar ie dievai buvo skandi
nav Odino ir Toro prototipai, ar
senovs germanai turjo supra
tim apie Valhal, valkirijas, ragnarok ir diev uvim. Beveik
viskas, k inome apie german
mitologij, paimta i vidurami
skandinav altini.

uv kariai keliavo j Valhal

Valhal keliavo tik kilmingi

ir garbingai mir kariai. Skan
dinav mitologijoje vyriausiasis
dievas Odinas Valhalos rmus
surinkdavo visus kovoje vienas
prie vien kritusius kilminguo
sius. Ne dvikovose, taiau m
iuose uvusius kilminguosius
pasiimdavo karo dievas Tiras
(dar vadinamas Tiuru arba Tiu).
Kovose krit valstieiai turjo
tenkintis Toro pilimi. Teigiama,
kad btent ten buvo triukmin
giausia ir linksmiausia pomir
262

tinio pasaulio vieta. uv kariai

turjo paskutiniame myje ginti
savj diev nuo prieinink.

Kelt dievai buvo panas mones

I pradi ne. Dar III a. pr. Kr.

keltai aipsi i romn, kad ie
savo dievus sivaizduoja kaip
mones ir j garbei stato skulp
tras. Keltai dievus siejo su tam
tikromis vietovmis, kuriose
jiems buvo meldiamasi. Dl to
daugyb upi, pavyzdiui, Marna
(Matrona), Sena (Sekvana), on
(Souvona) ir Severnas (Sabrina),
pavadinti kelt dievybi var
dais. Kiek vliau kelt religijoje
atsirado suasmenint dievybi,
pavyzdiui, Lugas, Teutatas, Belenas ir Epona. Vis dlto keltai
neturjo nei diev eimos, nei
aukiausiojo dievo.

Helovinas yra senovs kelt

mirusij vent

I pradi kelt vent Samhain buvo veniama per kakelint rudens pilnat, o vliau

 lapkriio pirmosios nakt.

inoma tik tiek, kad ji ymjo
vasaros pabaig. Neaiku, ar tai
buvo mirusij vent, neino
mi ir jos paproiai bei ritualai.
sitikinimas, kad Samhain ka
kaip susijusi su mirusiaisiais,
paremta faktu, jog Krikioni
banyia smoningai i pago
nikos vents dien paskelb
Vis ventj diena. Helovin
XIX a. JAV pradjo vsti airiai
imigrantai.

Yra inoma daugyb kelt religini ritual

Nei keltai, nei germanai nepa

liko raytini altini, i kuri
bt galima plaiau suinoti
apie j religij ir mitologij, todl
tikslios informacijos nra. Belie
ka remtis keliais abejotinais an
tikos laik raytoj Cezario (Cae
sar, 100-44 m. pr. Kr.) bei Tacito
(Tacitus, apie 55-115 m. po Kr.)
pasakojimais bei viduramiais
Airijoje, Velse ir Skandinavijoje
uraytomis sakmmis. Kartais
susidaro spdis, kad apie kel
tus inoma daugiau negu apie

germanus. I ties iuolaikiniai

druidai ir fantastikos autoriai
patys igalvojo tariamus kelt
ritualus bei religines pairas ir
stropiai nusira vieni nuo kit.
Dl to j pateikta informacija at
rodo labai tikrovika.

Helovino aknys yra krikionikos

Tai irgi netiesa. vents pava

dinimas kils i senojo angliko
Vis ventj dienos pavadinimo
All Hallows Eve. Viduramiais
tikta, kad Vis ventj dien
mirusieji grta i skaistyklos
ugnies ir prao gyvj melstis u
j siel iganym. Vis dlto tokio
sitikinimo aknys neabejotinai
gldjo pagonybje. Neinoma,
ar nuo vidurami iki XIX a.
Helovino vent ivis atliko kok
nors vaidmen.

263

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

A p ie D z e u s i r
A p o lo n

kerto, Megera pavydo, Ne

mezid grieto teisingumo ir
kerto, Hybris arogancijos ir
At pavojingos aistros.

Graik dievai gyveno Olimpe

Tik dvylika graik diev tur

jo privilegij gyventi ant Olimpo
kalno. Tai Dzeusas, jo mona
Hera, broliai Hadas ir Poseido
nas, sesuo Hestija, Dzeuso ir
Heros sns Arjas ir Hefaistas
bei Dzeuso vaikai Atn, Artemi
d, Apolonas, Hermis ir Afrodit.
Manoma, kad eiminiai diev ry
iai vliausiai galjo bti sukurti
Homero ir Hesiodo (753-680 m.
pr. Kr.) veikaluose. I pradi
Dzeusas buvo indoeuropiei
dievas, Heros ir Atns tvyn
buvo Kreta, o Apolonas, Afrodit
ir Hefaistas atkeliavo i Azijos.

Dzeusas buvo galingiausia graik dievyb

Dzeusas, kaip ir visi kiti dievai,

kartais tapdavo stiprias aistras
valdiusi deivi auka. Alekto
buvo nenumaldomos neapy
kantos deiv, Tisifon kraujo
264

I vis graik diev Dzeusas buvo

didiausias mergiius

Suskaiiavus visas graik mi

tologijoje minimas Dzeuso mei
lues paaikja, kad j buvo 31.
Jo brolis jr dievas Poseidonas
turjo net 34 mylimsias. Be to,
ir menine, ir literatrine prasme
io meils nuotykiai buvo labai
vaisingi: Poseidonas turjo labai
domi palikuoni. Tai Charib
ds skurys, kiklopas Polifemas
ir sparnuotasis arklys Pegasas.

Apolonas buvo graik sauls dievas

Apolonas buvo poezijos, muzi

kos ir pranaysi dievas. Sauls
valdovas buvojo snus Helijas.
Jis auksiniais arkli traukiamais
ratais vainjo po dang. Helijas
dar buvo vadinamas Febu. V
liau jo antrasis vardas susiliejo
su tvo Apolono vardu ir virto

Febu Apolonu. Baroko laiko

tarpiu Apolonas buvo laikomas
sauls dievu. Pranczijos monar
chas Liudvikas XIV (1643-1715
m.), karalius Saul, mgo bti
vaizduojamas kaip Apolonas.

Afrodit gim i jros put

Tai viena i keli Afrodits

kilms versij. J sugalvojo po
etas Hesiodas. Jis pasakojo, kad
Kronas nupjov ir met jr
Afrodits tvo Urano sklides. I
j itekjusi skla susimai su
jros puta, ir gim meils deiv
Afrodit. Kitoje kilms istorijoje
pasakojama, kad Afrodit buvo
Dzeuso ir jr dievo Okeano
dukters Dions meils vaisius.
Vis dlto dauguma meninink
pasirinko jros put versij.

Graik mitologijoje buvo dievai ir

pusdieviai

Graik mitologijoje buvo didvy

riai. Homero kriniuose jie vaiz
duojami kaip paprasti mirtingie
ji, kuriems patiriant nuotykius

prireikia diev pagalbos. Hesio

das didvyrius pavert ypatingo
mis antgamtinmis btybmis,
gyvenusiomis anksiau u mo
ni gimin. V a. pr. Kr. prasidjo
religinis didvyri kultas. Nors
didvyri ir diev kultai turjo
bti skirtingi, i tikrj didvyriai
gijo pusdievi status. Vliau
bandyta vesti ir pusdievi s
vok. Vis dlto didvyriai niekada
neturjo dievik gali.

Graik dievai elgsi amoraliai

KMes sitikin, kad jiems r

pjo tik intymus gyvenimas ir
apgavysts. Deja, toks poiris
paremtas ne senovs graik re
ligini sitikinim imanymu,
o vlesni laik raytoj su
kurtomis istorijomis. Visus pa
sakojimus apie dievus ir graias
nimfas para romn poetas
Ovidijus (43 m. pr. Kr.). Tai buvo
pramogin literatra. Tendencija
dievus vaizduoti panaius mo
nes pastebima jau Homero kri
niuose. Vis dlto perskaiius Aischilo (apie 525-456 m. pr. Kr.)
265

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

ir Sofoklio (496-406 m. pr. Kr.)

krinius paaikja, kad anuomet
dievai monms buvo autoritetai,
o ne mergiiai. Pastarasis vaiz
dis vliau tapo populiariu vaiz
duojamojo meno objektu.

A p ie O id ip i r v e s ta le s

Oidipas buvo nubaustas u tai, kad

susituok su savo motina

Oidipas (Edipas) buvo nu

baustas u tv nuodmes. Buvo
ipranaauta, kad jis nuudys
savo tv ir ves motin. Toks
likimas buvo nulemtas diev.
Tiek pats Oidipas, tiek ir jo tvai
dar visk, kad ivengt toki
nelaimi, taiau jiems nepavyko.
Oidipas buvo imintingas ir tei
singas Tb karalius. Suinojs,
kad nuud savo tv ir ved
motin, jis nubaudia save: isiduria akis ir ikeliauja elgetauti.

Titanai buvo didiausi

Graik mitologijoje titanai

266

buvo senovins dievus pa

naios btybs. Juos nugaljo
Dzeuso vadovaujami Olimpo
dievai. Vienas i svarbiausi
pusiau laukini ir necivilizuo
t titan bruo buvo didiul
jga. Vis dlto jie nebuvo ne
nugalimi. Po Dzeuso pergals
titanai prarado pirmykt gali.
Kai kurie j, pavyzdiui, Prome
tjas, graik mitologijoje atlie
ka tragikus vaidmenis. Dl to
mogaus palyginimas su titanu
gali bti gana dviprasmikas.

Romn ir graik dievai buvo tokie patys

B Mes link Dzeus tapatinti su

Jupiteriu, Her su Junona,
o Atn su Minerva. Vis dlto
tai romn religijos atvilgiu ne
teisinga. Romn dievai ilgainiui
darsi vis panaesni graik,
kol gal gale jiems buvo priskir
ti ir graik mitai, taiau Romos
religija turjo ne tik literatrin,
bet ir politin aspekt. Formalis
tiniame romn valstybs kulte
Jupiterio figra neturjo nieko
bendra su mergiiumi Dzeusu.

Kasdieniame romn gyvenime

senosios dievybs Larenas, Penatenas, Janas ir Bonadja atliko
svarbesn vaidmen negu impor
tiniai graik dievai.

Atlantas ant pei laik ems rutul

Kartais Atlantas vaizduoja

mas laikantis ems rutul,
taiau tai prietarauja graik
mitologijai. Legendoje pasako
jama, jog Atlantas buvo nu
baustas u tai, kad kovojo prie
Dzeus, ir priverstas ant pei
laikyti dangaus skliaut. Jis
atsisak suteikti prieglobst Per
sjui, todl is parod nukirst
medzos Gorgons galv, nuo
kurios akimirksniu viskas suakmendavo, ir pavert Atlant
Atlaso kalnais*.
* Titanas Atlantas dar vadinamas Atlasu.
Vert.

Marso laukas buvo Romoje

Kariuomens susirinkimo vie

ta Marso laukas buvo u miesto
sienos. i vieta buvo skirta karo

dievui. mons troko Marso

malons, taiau nenorjo, kad
jo garbinimo vieta bt mies
te. Marso lauke kasmet buvo
rengiamos karo dievo garbei
skiriamos varybos. Kai vents
ir eisenos nevykdavo, i vieta
virsdavo avi ganykla. Statybos
Marso lauke prasidjo tik I a.
pr. Kr.

Ezoterika susijusi su transcendentiniu

fenomenu

Ezoterika (graik. esoteros rei

kia vidus) antikos laikais buvo
vadinami tik irinktj ir ven
tintj ratui prieinami mokymai.
Antikins filosofijos akademijos
buvo skirstomos ezoterines ir
ekzoterines. ekzoterines galjo
ateiti visi norintieji, o ezoterins
buvo skirtos tik ventintiems
mokiniams. Dar antikos laikais
ezoterik pradta sieti su reli
giniais kultais, todl ilgainiui
i svoka gijo kit reikm. Ja
pradti vadinti transcendentiniai
potyriai, kuri negalima priskirti
religij kategorijai.
267

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

Vestals negaljo tuoktis

Vestals, attikusios yni tar

nyb, galjo itekti. Tarnyba
trukdavo 30 met, todl i ties
susituok labai nedaug moter.
Vestals buvo nam idinio ser
gtojos, deivs Vestos tarnaits.
Romoje jos buvo vienintels mo
terys yns. I i tarnyb buvo
priimamos tik kilmingose eimo
se gimusios eeri-deimties
met mergaits. Jos privaljo
nuolat kurstyti ventj Vestos
ugn. Vestals buvo didiai ger
biamos. Jos dalyvaudavo valsty
bins reikms ritualuose, taiau
realios valdios neturjo. Vestos
yni nebuvo galima udyti, to
dl skaistybs adus sulauiu
sios merginos buvo laidojamos
gyvos.

A p ie lo g ik i r
m e t a f iz ik

Ksantip buvo vaidinga sen

Sokrato mona Ksantip (469268

399 m. pr. Kr.) istorij pateko

kaip vaidingos sutuoktins pro
totipas. Teigiama, kad ji ne kart
vieai ibar savo vyr ir vien
syk net apipyl pamazgomis.
Antra vertus, ji turjo imaitinti
tris snus, o jos sutuoktinis atsi
sak i savo mokini, kuri dau
guma buvo turtingiausi miesto
piliei vaikai, u filosofijos pa
skaitas imti pinigus. Sokratas
ved bdamas madaug penkias
deimties met. Nei iki tol, nei
vliau jis apie santuok nepasa
k n vieno gero odio.

Kinikai buvo ciniki

iuolaikinis cinikas humoras

neturi nieko bendra su antiki
nje Graikijoje paplitusia filoso
fijos srove kinizmu. Pavadinim
kinikai (graik. kynikos reikia
uo) savo bendraminiams su
galvojo garsiausias ios krypties
atstovas Diogenas (404-323 m.
pr. Kr.). Jis gyveno labai kukliai,
o prasimaitino i elgetavimo. Ki
nikai niekino pasaulio tutybes.
Daugyb apie Diogen pasakoja

m istorij dvelk ramybe, pasi

tenkinimu ir sausu humoru, ta
iau juose tikrai nebuvo n lao
cinizmo.

gyvenim, sugeba mgautis (pa

vyzdiui, ventiniais patiekalais)
kur kas labiau u tuos, kurie
priprat nuolat maudytis pra
bangoje.

Diogenas gyveno statinje

Pasakojama, kad Diogenas

(404-323 m. pr. Kr.) gyveno ka
pinse stovjusioje statinje ir
maitinosi atliekomis. Greiiausiai
taip blogai nebuvo. Gandai apie
varging Diogeno egzistavim
paremti Romos politiko Senekos
(4 m. pr. Kr.-63 m. po Kr.) cita
ta. Jis pasak, kad tiek maai
poreiki turintis mogus galt
gyventi net statinje.

Logika susijusi su sveiku protu

B Mokslin logika visai nepri

klauso nuo teiginio turinio.
Logika ieko dsni, kuriuos
teisingai pritaikius visada pa
vyksta gauti teisingus teiginius.
Taip gali atsitikti ir su fiktyviu
kintamuoju. Pavyzdiui: visiems
A tinka B, C yra A, todl C tinka
B.

Metafizika yra abejotina fizikos forma

Hedonizmas yra malonum filosofija

Hedonizm gyvenim pagal

malonum princip propagavo
filosofas Epikras (342-270 m.
pr. Kr.). Vis dlto jis pabr,
kad turi omenyje ne itvirkli
geidulius ir vien tik mgavim
si. Prieingai Epikras teig,
kad nuosaikumas yra malonum
kupino gyvenimo pagrindas. Tie,
kurie gyvena sveik ir paprast

Metafizika yra labai rimta filo

sofijos aka. Ji nagrinja protu
nesuvokiamus dalykus, esanius
u fizikos rib. Pavyzdiui, meta
fizika klausia, ar yra Dievas arba
j panai btyb? Kas yra gris?
Ar mogaus valia yra laisva, ar jo
veiksmai determinuoti? Seniau
metafizika buvo pati svarbiausia
filosofijos aka. iais laikais ji
laikoma abejotinos verts mok269

R E L I G I J A IR F I L O S O F I J A

siu, nes negali duoti universali

atsakym. Vis dlto mons ir
toliau stengiasi rasti bent jau
asmenikus atsakymus metafi
zinius klausimus.

Estetika yra mokslas apie gro

l? odis estetika reikia mokym

apie suvokim, pavyzdiui, jau s
ming apirjim. Estetika
yra viskas, kas stebint sukreia
ms jausm us: grois ir bjau
rumas, malonumas ir pasidy
gjimas. Mokslas, nagrinjantis
tik graius dalykus, vadinamas

kalistika.

A p ie K a n t i r H g e l

Cogito, e rg o s u m

(Mstau, vadinasi esu")

pasak Dekartas

Visa citata skamba taip: A

abejoju, taigi a esu, arba
kas yra tas pats A mstau,
vadinasi esu. Ren Dekartas
man (Ren Descartes, 15961650) man, kad viskas gali bti
270

poji apgaul, ir netgi jo eg

zistavimas gali bti tik sapnas.
Dekartas padar ivad, kad
neabejotina yra tik pati abejon.
Jis buvo ne pirmas itaip msts
filosofas. ventasis Augustinas
(354-430 m.) savo krinyje Apie
Dievo valstyb ra: Jeigu a
klystu, vadinasi esu. Negali klys
ti tas, kuris yra niekas.

Ruso ragino grti gamt

Posakis Atgal gamt! danai

priskiriamas veicar filosofui
anui akui Ruso (Jean-Jacques
Rousseau, 1712-1778), taiau
taip pasak ne jis. Ruso prita
r tezei, kad mogaus prigimtis
yra gera, o civilizacija ir anuo
met viepatavs absoliutizmas
daniausiai veda nelaim ir
neteisyb. Jis nieku gyvu nera
gino grti prie vrikos egzis
tencijos gamtoje, o sil visiems
monms savo noru sudaryti
demokratik tarpusavio sutart,
kurioje pasiadama aukljant
nesugriauti gimto vaiko polinkio
i gr.

Leviatanas simbolizuoja despotik valdi

Finikiei mitologijoje Levia

tanas buvo milinikas jros
dievas su gyvats knu. Jis
simbolizavo grsming gamtos
chaos. Senajame Testamente
kelis kartus minimas Levia
tanas tapo blogio, kur reikia
nugalti, sinonimu. Brit filo
sofas Tomas Hobsas (Thomas
Hobbes, 1588-1679) Leviatano
vard vartoja kaip teigiam ab
soliuios valstybs nepriklauso
mybs simbol. Vliau daugyb
mstytoj pasiprieino abso
liutizmui ir Leviatan pavert
monms prieikos valstybs
valdios simboliu.

Imanuelis Kantas pabr pareigingumo

svarb ir neturjo humoro jausmo

Pareigingumo svarb Kantas

tikri danai pabrdavo. Jis ai
kino, kad etikos taisykli btina
laikytis visur ir visomis aplinky
bmis. mogaus elgesys negali
priklausyti nuo situacijos, nu
matom pasekmi arba asmeni
ni simpatij. Dl toki pair

Imanuelis Kantas (Immanuel

Kant, 1724-1804) buvo laikomas
sausu, humoro jausmo neturin
iu mogumi tipiku prsu. I
ties jis buvo linksmas paneko
vas, nuoirdus ir smojingas pe
dagogas, o jo svetingumas buvo
virts legenda. Be to, filosofas
danai pabrdavo, kad mogus
yra laisvas pats susikurti savo
pasaul.

Ny buvo antisemitas ir nacionalistas

Tiek vokikasis, tiek italikasis

faizmas buvo paremtas Frydri
cho Nys (Friedrich Nietzsche,
1844-1900) filosofija. Jo teorijos
apie antmog ir morals nerei
kalingum puikiai tiko faistinei
propagandai, kuri absoliuiai
ignoravo filosofo radikal indivi
dualizm. Ny kalbjo apie pa
vienius genijus, o ne apie grup,
taut ar nacij. Jis aikiai pasi
sak prie antisemitizm, taiau
jo sesuo Elizabeta Frster (Elisa
beth Forster, 1846-1935) brolio
paveld panaudojo faizmui pro
paguoti.
271

 E M E IR
VI SATA

A p ie e m i r jo s
a ig a liu s

em turi iaurs ir Piet aigal

B em turi po du iaurs ir
Piet aigalius. Geografiniais
aigaliais laikomos tos vietos,
kuriose baigiasi ems ais. Sa
vaime suprantam a, tikros aies
emje nra. Teorikai egzis
tuoja ties, aplink kuri sukasi
planeta. Kiti du iaurs ir Piet
aigaliai vadinami magnetiniais
poliais. inoma, ems viduje
nra ir didiulio magneto. Egzis
tuoja tik magnetinis laukas, ir
visa planeta yra tarsi milini
kas magnetas. Kodl taip yra,
iki iol niekam isiaikinti nepa
vyko.

em yra rutulio formos

I tikrj em nra taisyklin

gos rutulio formos. Ji labiau pri
mena obuol arba molig. Ties
aigaliais ms planeta yra iek
tiek suplota. Beje, ties Piet
aigaliu ji suplota labiau negu
ties iaurs. Ties pusiauju em
yra isiptusi. ia jros lygis
nuo ems branduolio centro yra
nutols net 20 km daugiau negu
jros lygis ties aigaliais. Planeta
deformavosi dl sukimosi. Mok
slininkai ems rutul vadina suploktjusiu rotaciniu elipsoidu.

Kompaso rodykl visada krypsta iaur

i Kompaso rodykl rodo iaurs

magnetin poli. Dabar jis yra
Kanadai priklausaniose Kara
liens Elbietos salose, nuo geo
273

 E M E IR VI SATA

grafinio aigalio nutolusiame be

veik 2000 km. Sakoma dabar,
nes ems magnetinis laukas
nuolat kinta. Piet magnetinis
polius yra jroje, Australijos pu
sje, netoli Antarktidos kranto.
Jis yra net 2500 km nutols nuo
geografinio Piet aigalio. Ga
lima paklaida, nes magnetiniai
poliai nra isidst geometri
kai taisyklingos aies galuose.
Apskaiiavus ems magnetinio
lauko centrus galima suinoti,
kur yra geomagnetiniai poliai.
iaurinis geomagnetinis polius
yra Grenlandijoje, netoli Tuls
gyvenviets. Kompaso rodykl
j visai nereaguoja. ems mag
netinis laukas gali apsisukti.
Tada kompaso rodykl atsisuks
pietus. Planetos istorijoje taip
jau buvo nutik net kelis kar
tus. Manoma, kad magnetinio
lauko pakrypimai planetai ir jos
gyventojams didels takos ne
turt.

Pirmasis iaurs aigal pasiek

Robertas Piris

Beveik visi ino apie kvap

274

gniauianias Roberto Skoto (Ro

bert Scott, 1868-1912) ir Roalio
Amundseno (Roal Amundsen,
1872-1928) varybas, kuris pir
mas pasieks Piet aigal. Norint
atsakyti klausim, kas pirmasis
nukeliavo iaurs aigal, reikia
gerokai pasukti galv. Manoma,
kad Robertas Edvardas Piris (Ro
bert Edward Peary, 1856-1920)
su keturiais inuitais ir asistentu
Metju Hensonu (Matthew Hen
son, 1886-1955) 1909 m. balan
dio 6 d. iaurs aigal ivis
nebuvo nuvyks. Jo matavim
duomenys buvo pernelyg tiksls
anuometiniams prietaisams, o
kasdien nukeliaujami atstumai
nurodyti netiktinai ilgi. Dar
labiau abejotinus duomenis pa
teik Frederikas Kukas (Frede
rick Cook, 1865-1840), tariamai
pasieks iaurs aigal metais
anksiau u Pir. Nra rodym,
kad 1926 m. gegus 9 d. tikrai
vir iaurs aigalio praskrido
Riardas Evelinas Birdas (Ri
chard Evelyn Byrd, 1888-1957).
Pirmieji i viet pasiek mons
tikriausiai buvo Roalis Amundse-

nas, Umbertas Nobil (Umberto

Nobile, 1885-1978) ir j koman
da. Jie 1926 m. gegus 12 d.
iaurs aigal pasiek diriabliu
Norge. Vis dlto Piris, Hensonas, Kukas ir Birdas buvo yms
iaurs tyrintojai.

Arktis yra sala

* Po Arkties ledu sausumos

nra. Jeigu kada nors ledynai
itirpt, aplink iaurs aigal
bt tik didelis vandenynas. An
tarktida yra tikras emynas.

liose salose auga viena gvazdik

ris bei ydinti ol. Be to, prie
klimato slyg prisitaik ir sk
mingai auga moni atveta dar
in lig. Vis dlto i tkstan
io Antarktyje paplitusi augal
ri daugiausia yra dumbli,
kerpi ir saman. emyno te
ritorija yra 13 mln. km2, taiau
tik 2,4 proc. jos nedengia ledo
sluoksnis. Net sausio mnes
temperatra pakyla vos auk
iau nulio.

A p ie ia u r i r p ie tu s
Arktis niekam nepriklauso

Arkties teritorija paskirstyta

septynioms valstybms. Ji pri
klauso JAV, Kanadai, Rusijai,
Norvegijai, vedijai, Suomijai ir
Danijai. Antarktis yra tarptauti
n teritorija. Antarkties sutart,
kuri galioja iki 2041 m., pasira
net 43 valstybs.

Antarktyje nra gli

iauriniame emyno kyulyje

esanioje Grahamo emje ir ke

iauriausias Europos takas yra Nordkapas

iauriausias Europos emyno

takas Nordkino kyulyje
esantis Kinarodenas. Nordkapas
yra iek tiek vakarus esanio
je Magerojos saloje. is kyulys
netgi nra iauriausias salos
takas. U keli kilometr va
karus yra maas Knivskjelodeno
pusiasalis. Jis baigiasi 1700 m
iaur nuo Nordkapo. Knivskje
lodeno pusiasalis yra emesnis
275

 E M E IR VI S AT A

u Nordkap, todl jam skiriama

maiau dmesio.

Eskimai gyvena ledinse trobelse,

vadinamose ig lu

Vis pirma eskimai pageidau

ja, kad juos vadint tikruoju
vardu inuitais. Antra, tiek se
niau, tiek ir dabar jie gyvena tro
belse arba palapinse. Iglu eski
mai stato mediokls ygi metu,
kai reikia pernakvoti ant ledo.

Skandinavija vadinamos
iaurs Europos alys

Nei Islandija, nei Suomija

Skandinavijai nepriklauso. Anks
iau Skandinavija buvo vadi
namas tik pusiasalis, kuriame
sikrusios vedija ir Norvegija.
Kultrine prasme Skandinavijai
priskiriama ir Danija. Suomija
nuo 1154 iki 1809 m. priklaus
vedijai, todl ji taip pat buvo
skandinavikas kratas. Btent
dl to daugelis suomi piktinasi,
kai juos pavadina skandinavais.
Suomija, Islandija, trys Skandi
navijos alys, taip pat Grenlandi
276

jos ir Aland sal autonomins

sritys vadinamos iaurs ali
mis.

Kanada yra toli iaurje

Labiausiai pietus nutols

Kanados takas Erio eero pa
krantje yra nedaug iauriau
u Rom. Pieiausias didmiestis
Torontas yra toje paioje platu
moje kaip Florencija. iaurs
vakarinis Kanados pakratys
yra ne iauriau u Karlsrh ir
Regenburg. Daugiausia moni
gyvena alies Rytuose. Kanados
klimatas yra daug altesnis negu
t pai Europos platum, nes
i alis sikrusi dideliame e
myne. Vir sausumos oro mass
yla daug liau negu vir jros.
Centrinje Kanados dalyje iem
temperatra gali nukristi iki -35
C, o vasar pakilti iki +35 C.
emiausia ir aukiausia toje
vietoje ufiksuota temperatra
siekia -50 C ir +50 C.

Australij atrado Deimsas Kukas

Pirmieji europieiai, XVI a.

atvyk Australij ir atrad

emyn, tikriausiai buvo is
panai ir portugalai jrininkai.
Tiksliai inoma, kad pirmasis
atvyklis, 1606 m. kls koj
penktj emyn, buvo olandas
Vilemas Jancas (Willem Jansz,
apie 1570-1630). Paskui Aus
tralij kelis deimtmeius vyko
ir kiti Janco tvynainiai, taiau
emyno kolonizacij pradjo tik
Deimsas Kukas (James Cook,
1728-1779). 1770 m. jis paskel
b, kad Australija priklauso An
glijos karnai.

Fernandas Magelanas pirmasis apiplauk

ems rutul

Magelanas (Fernando Magel

lan, 1480-1521) organizavo dvi
didiules ekspedicijas. 1505 m.
jis buriniu laivu plauk rytus
iki dabartinei Indonezijai pri
klausani Moluk sal*. 1519
m. jis ketino pasiekti Moluk
salas plaukdamas vakarus, ta
iau nuklydo ir buvo Filipinuose
nuudytas. Per abi ias kelio
nes kartu pamus Magelanas i
tikrj apiplauk vis pasaul,

taiau pirmieji tikrai vis em

apiplauk mons buvo 18 j
reivi, kurie i visos Magelano
komandos liko gyvi po antrosios
ekspedicijos. Vadovaujami vairi
ninko Chuano Sebastiano Elkano (Juan Sebastian Elcano, apie
1476-1526) jie 1522 m. rugsjo
mnes gro Ispanij.
* Tada jos buvo vadinamos Prieskoni salo
mis. Vert.

Pieiausias Afrikos takas yra Gerosios

Vilties kyulyje

Pieiausias Afrikos takas

yra Adatos kyulyje. Jis yra u
madaug 150 km rytus nuo
Gerosios Vilties kyulio ir net 65
km toliau pietus. Pirmasis abu
kyulius apiplauks keliautojas
Bartolomjus Diasas (Bartholomeu Diaz, 1450-1500) minjo
Caba tormentoso (audring ky
ul), taiau niekas neino, apie
kur jis kalbjo ir kur imatavo,
tiesiog jreiviams svarbesnis ta
kas yra Gerosios Vilties kyulys.
Pasakojama, kad jam pavadini
m suteik Portugalijos karalius,
277

 E M IR VI S AT A

tikjs, kad pagaliau pavyko ras

ti jros keli Indij.

A p ie d y k u m a s i r
m i k u s

tikrai egzistuoja. Vis dlto cen

trinje Irano dalyje mokslininkai
atrado region, kuriame iki iol
nepavyko aptikti n menkiausio
augmenijos ar gyvnijos pdsa
ko. 166 tkst. km2 ploto Luto
dykuma yra viena sausiausi ir
kariausi planetos viet. Ten
niekada negyveno mons.

Sachara yra didiausia smlio dykuma

Sacharos plotas yra 8,7 mln.

km2. Tai neabejotinai pasaulyje
pati didiausia dykuma, taiau
j sudaro beveik vien akmenys, o
smlio yra visai nedaug. Didiau
sia pasaulyje smlio dykuma yra
Didioji Arabijos (Rub al-Chalio) dykuma. Ji yra pietrytinje
Arabijos pusiasalio dalyje. 780
tkst. km2 ploto dykumoje stk
so 300 m aukio kopos. Tai
viena sunkiausiai pasiekiam
ms planetos viet. Visos vie
n sujungtos Arabijos dykumos
sudaro trei pagal didum dy
kum srit po Sacharos ir Aus
tralijos dykumos.

Dykumose yra karta ir visikai sausa

Dykumoje nakt temperatra

gali nukristi emiau nulio. Pa
vyko ufiksuoti net 60 laipsni
temperatros svyravimus per
vien par. Paprastai dykumose
bna sausa. Vis dlto jose pa
sksta imtai moni, nes per
liet labai greitai usipildo i
divusi upi vagos. iaip dy
kumose poeminis vanduo slg
so nepaprastai giliai. Pavyzdiui,
po Sacharos akmenimis ir smliu
10 tkst. m gylyje slypi milijonai
ton gruntinio vandens.

Miraus galima ivysti tik dykumoje

Visose dykumose yra gyvybs pdsak

Daugumoje dykum gyvyb

278

is fenomenas pasireikia
ir jroje. Jeigu vir alto van-

dens pakimba itin karto oro

sluoksnis, galima pamatyti labai
toli esani objekt atspind.
Legendos apie Skrajojant olan
d ir kitus laivus vaiduoklius
greiiausiai atsirado dl to, kad
keliautojai i ties mat labai
toli buvusi laiv atvaizdus.
Vaiduoklikus pavidalus galima
ivysti net vir didesnio kaitusio
asfalto ploto, jeigu vir jo kabo
vsesnio oro sluoksnis. Dyku
mose miraai susiformuoja vir
kaitusio smlio pakibus vses
nio oro sluoksniui. Daniausiai
dangaus atspindys atrodo tarsi
vanduo.

Negyvoji jra yra pats druskingiausias

vandens telkinys

Negyvojoje jroje yra apie 30

proc. druskos. Panaus drus
kos kiekis yra ir Kaspijos jros
Kara Bogaz Golo lankoje. Dar
druskingesnis Dibutyje telk
anio Asalio eero vanduo. 173
m emiau jros lygio esanio
eero vandenyje yra net 35 proc.
druskos. Taip yra dl to, kad ee
r maitina i Indijos vandenyno

atitekantis vanduo. Be to, i jo

igaruoja labai daug drgms.

Drgnj mik yra tik atogrose

Drgnieji mikai taip vadinami

dl to, kad ten per metus vien
kvadratin metr ikrinta ma
iausiai 2000 1 lietaus. is kiekis
beveik tolygiai pasiskirsto per vi
sus mnesius. Daugiausia toki
klimato zon yra atogrose, kur
auga drgnieji pusiaujo mikai.
Yra ir borealini drgnj mi
k. Jie auga vsesnse planetos
vietose: iaurs Amerikos, ils
ir Naujosios Zelandijos pakran
tse. Ten didelis krituli kiekis
irgi utikrina puikias augimo
slygas. Kalifornijoje augantys
miliniki seni spygliuoiai yra
borealini drgnj mik lieka
nos. Medi kirtimas kiniams
tikslams ten yra didiul ekologi
n problema.

Drgnieji mikai labai derlingi

Drgnieji mikai auga labai

skurdiame dirvoemyje, kuria
me yra labai maai maisto me
279

 E M E IR VI S AT A

diag. Velios diungls ten e

lia dl to, kad per milijonus met
vietos augalai prisitaik prie
sunki gyvenimo slyg. Ikirtus
drgnuosius mikus ir suarus
laukus kultriniams augalams
maisto mediag utenka tol,
kol baigiasi i sudegint augal
susidar pelenai. Dl to buvusi
drgnj mik zonoje veisti
laukai greitai paliekami dirvo
nuoti, o kininkai toliau kerta
naujus miko plotus.

A p ie k a ln u s i r j r a s

Himalajai yra didiausias pasaulyje

kalnynas

Didiausias pasaulyje kalny

nas yra Vidurio Atlanto kalna
gbris. Jis tsiasi tiksliai toje
vietoje, kur ribojasi iaurs Ame
rikos ir Eurazijos plokts. Deja,
io kalnyno mes negalime pama
tyti. Viena didesni jo virni
yra Islandijos sala. Didiausias
vir jros ikils kalnynas yra
Andai. Jo ilgis siekia 8000 km,
280

o plotis 800 km. Himalaj

ilgis yra vos 2500 km, o plotis
apie 280 km. iame kalnyne
yra aukiausia pasaulyje viru
kaln (8850 m) matuojant nuo
jros lygio. I ties Havajuose
esantis Mauna Kjos ugnikalnis
yra auktesnis u Everest. Nuo
jros dugno jis ikils 10 205 m.

Pirmasis Everest kop Edmundas Hilaris

Vis pirma Naujosios Zelan

dijos pilietis Edmundas Hilaris
(Edmund Hillary, g. 1919) 1953
m. gegus 29 d. Everest u
kop ne vienas. J lydjo erpas
Tensingas Norgjus (Tenzing
Norgay, 1914-1986). Antra, ma
noma, kad Dordas Maloris
(George Mallory, 1886-1924) ir
Andriu Irvinas (Andrew Irvine,
1902-1924) i virukaln jau
buvo veik 1924 m. Deja, jie i
ekspedicijos negro. 1999 m.
8250 m auktyje buvo rasti Malorio palaikai nulautu spran
du. Ekspertai iki iol ginijasi,
ar is alpinistas prie t buvo
ukops pai Everesto vir
n. Tiksliai inoma, kad Dor

das Everestas (George Everest,

1790-1866), kurio garbei buvo
pavadintas kalnas, jo virnje
niekada nesilank. Jis lovs nu
sipeln atlikdamas geografinius
matavimus Indijoje.

vietos gyventoj religija. Euro

pos alpinistai iki iol pais io
draudimo, nors drsiai kop
kitus praeityje ventais laikytus
kalnus, taip pat ir Everest (ne
paliei kalba jo pavadinimas
Sagarmatha reikia Dangaus

Deiv).
Reinholdas Mesneris daugiausia kart
kop Everest

Kopimo Everest pasaulio

rekordininkas yra erpas Apa
(g. 1957 m.). 2005 m. gegus
15 d. jis kalno virnje lanksi
penkiolikt kart. Pirm kart
Everesto virn is alpinistas
veik 1990 m. Taip jis usidirba
pinig igyventi ir eimai ilaiky
ti. erpai tai i Tibeto atkelia
vusios tautos, dabar gyvenanios
Everesto regione prie Nepalo ir
Tibeto sienos, pavadinimas.

Velyk salos yra sal grup Ramiajame

vandenyne

Egzistuoja tik viena Velyk

sala. Ji yra madaug u 4000 km
vakarus nuo ils. Per 1722 m.
Velykas atrastos salos plotas sie
kia 165 km2. i sala tai Ryt
Ramiojo vandenyno kalnagbrio
virn.

Ajerso uola yra didiausias pasaulyje

monolitas
B Didiausias

Jau veiktos visos Himalaj virukalns

Iimtis yra Khumbi Yul Lha

(ventoji Khumbu Motina) kal
nas. Alpinistai j nekopia ne to
dl, kad 5700 m auktyje esanti
virn bt neprieinama. Lipti
kaln kategorikai draudia

pasaulyje monoli
tas yra Augusto, arba Baringaros
kalnas (Burringurrah) kalnas va
kar Australijoje, 320 km rytus
nuo Karnarvono. Jis yra beveik
dvigubai didesnis u Ajerso uol
(Uluru). Baringaros auktis nuo
pagrindo siekia 1106, o Uluru
281

 E M IR VI S AT A

tik 869 m. Vis dlto pastarasis

monolitas vir ems paviriaus
yra ikils lygiai 350 m, o di
dioji Augusto kalno dalis slypi
po eme, ir mes galime pamatyti
vos 390 metr. Be to, Uluru for
ma labiau krinta akis, o tekant
saulei kalnas nusidao ypatingo
mis spalvomis.

Daugiausia aukso yra ems gelmse

Ekspertai apskaiiavo, kad

jrose plaukioja apie 10 mlrd. t
aukso. Tai kur kas daugiau u
visas planetos poemines atsar
gas. Nustatyta, kad per vis mo
nijos istorij buvo igauta apie
50 mln. t io brangaus metalo.
Deja, viename kubiniame metre
jros vandens yra tik 40 mg la
bai smulkaus aukso, todl jo ga
vyba bt nuostolinga. Tas pats
pasakytina ir apie sidabr, tik jo
koncentracija jros vandenyje
yra beveik dvigubai didesn.

282

A p ie N iu jo r k ir
H onkong

JAV yra didiausia iaurs Amerikos

valstyb

Kanada yra didesn. Jos plo

tas siekia 10 mln. km2. Be to, i
valstyb sikrusi ne tik emy
ne. I vis pasaulio valstybi ji
turi daugiausia sal net 55
tkst. iaurin JAV kaimyn
yra antra pagal didum pasaulio
valstyb po Rusijos. Ji yra netgi
didesn u Kinij. Nenuostabu,
kad daugelis kanadiei pyks
ta, kad j alis priversta nuolat
bti JAV elyje. Juos labiau
siai eidia tai, kad Europos
gyventojai amerikieiais vadina
JAV pilieius.

Jungtini Taut bstin yra JAV

H Septyni

hektar sklyp Niu

jorke prie 1st Riverio, kuriame
dabar stovi Jungtini Taut
bstin, iai pasaulinei organiza
cijai 1946 m. padovanojo Donas
D. Rokfeleris (John D. Rockfeller,

1874-1960). Tai oficialiai pripa

inta tarptautin teritorija.

Niagaros kriokliai yra aukiausi pasaulyje

Nors Niagaros kriokliai atrodo

spdingai, taiau 52 m slenks
iai, nuo kuri krinta vanduo,
palyginti nra labai aukti.
Aukiausias pasaulyje yra Anchelio krioklys Venesueloje. Jo
auktis siekia 979 m. Paskui
rikiuojasi 739 m aukio Josemiio kriokliai JAV. Jroje yra dar
auktesni vandens slenksi.
Didiausias yra tarp Islandijos
ir Grenlandijos. Ten yra 200 km
ploio slenkstis, kuriuo dau
giau kaip 1000 m gyl leidiasi
milinika alto Arkties vandens
mas, paviri istumdama
lengvesn ilt Atlanto vanden.
ie povandeniniai kriokliai turi
didiul tak viso pasaulio kli
matui.

Didiausias pasaulio miestas yra Meksikas

Jeigu lygintume tik miestus ir

neskaiiuotume tirtai apgyven
t pramons rajon, didiausias

pasaulyje miestas bt Mumbajus (Bombjus). Jame gyvena

12,7 mln. moni. Paskui rikiuo
jasi Delis, Karais, Maskva ir
Seulas. Meksikas uima tik 10-
viet, o Berlynas yra 55-as. Lygi
nant miestus su metropoliniais
regionais, pirmoje vietoje atsi
duria Tokijas, kuriame gyvena
31,5 mln. moni. Toliau Niu
jorkas, Meksikas, Seulas ir San
Paulas.

Tailando sostin vadinasi Bankokas

Oficialus Bankoko pavadini

mas jau 130 met yra Krungtepas (Krung Thep Mahanakhon
Angel miestas). Taiau tai
viso labo sutrumpinimas.
Rama III (vald 1824-1841) savo
sostinei suteik vard i 163
raidi. Daugelis neino, kad
nuo 1995 m. Bombjus vadina
si Mumbajus, o Birma 1989 m.
gavo Mianmaro vard. Dram
blio Kaulo Kranto prezidentas
Feliksas Hufuj Buanji (Felix
Houphouet-Boigny, 1905-1993)
paskelb gana ekscentrik nu
rodym i al vadinti prancz
283

 E M IR VI S AT A

kolonist suteiktu vardu Cote

d Ivoire.

Kordiljeros yra Piet Amerikoje

Kordiljeros yra And sinoni

mas. Mokslikai taip vadina
mas visas kalnynas, nuo piet
Aliaskos besitsiantis per vis
dvigub Amerikos emyn iki
pat piet ils. Kalnynas iau
rje prasideda Uoliniais kalnais,
toliau pietus eina Kaskadiniai
kalnai, Siera Nevada Kalifornijos
pakrantje ir Andai pietuose.

Niujorkas yra Niujorko valstijos sostin

Niujorkas yra pats didiausias

Niujorko valstijos miestas, taiau
sostin yra u 220 km nuo Hadsono ups sikrs Olbanis.

A p ie E u ro p

ar Atlanto vandenyno, taiau n

vienos kitos jros dugne nesiilsi tiek daug nuskendusi laiv.
Taip yra ne tik dl to, kad Bal
tijoje gana anksti buvo pradta
laivyba. Daugyb alos padar
jroje siauianios nesuskaiiuo
jamos audros. Be to, Baltijoje
kasmet maudydamiesi nusksta
apie 200 moni.

Londone nuolat lyja

Londone per metus ikrinta tik

apie 600 mm krituli. Tai viena
sausiausi Europos viet. Pa
vyzdiui, Romoje krituli kiekis
yra 25 proc. didesnis negu Lon
done, o Genujoje lyja dvigubai
daugiau. Labai drgna Anglijos
iaurs vakaruose. spdis, kad
Anglijoje yra drgniau negu Ita
lijoje, susidaro todl, kad Brit
salose kartais dulksna krinta net
dvi dienas paeiliui. Italijoje iem
danai pliaupia smarkios litys.

Baltijos jra yra nepavojinga

Baltija yra nedidel vidin

jra. Jos bangavimas paprastai
bna maesnis u iaurs jros
284

Izraelio sostin yra Jeruzal

Izraelio sostins klausimas yra

labai rimt politini nesutari

m objektas. Iki 1980 m. alies

sostin buvo Tel Avivas. 1980 m.
sostine paskelbta Jeruzal, skai
tant ir okupuot rytin io mies
to dal. pakeitim pripaino tik
kelios alys, nes Jeruzal pre
tenduoja ir palestinieiai. Miesto
statusas iki iol neaikus.

A p ie k a r t ir a lt

Oro taka maisto produkt ruoimui yra

prietaras

Sakoma, kad per audr sugita

pienas, nesusiplaka grietinl,
nesustingsta el, nergsta te
los raugas, o miels neatlieka
savo pareig. Ar tai tik moiu
i pasakos? Meteorologai ne
seniai atrado labai trumpas elek
tromagnetines bangas, kurios
daniausiai susidaro per audr.
J plika akimi pamatyti nema
noma, todl jos dar vadinamos
tamsiaisiais aibais. Oro poky
iams jautrs gyvi organizmai
gali pajusti tokius atmosferos
pokyius. juos reaguoja ne tik

mons, bet ir bakterijos bei gry

bai. Gali bti, kad tamsieji aibai
veikia ir rauginto pieno produk
tams paruoti naudojamas bak
terijas.

Inuit kalboje yra daugiau kaip 100

sniego sinonim

XX a. pradioje etnologas
Francas Boasas (Franz Boas,
1858-1842) atrado keturis o
di, kuriais vadinamas sniegas,
kamienus. Manyta, kad j gali
bti ir daugiau. Anuomet inui
t ekspertai minjo sensacingai
didelius odi, kurie reikia
snieg, skaiius. Kai kurie spe
cialistai tvirtina, kad inuitai turi
tik dvi sniego svokas. Peterio
Hoego (Peter Hoegs, g. 1957 m.)
romano veikja panel Smila kal
ba ne apie snieg, o apie led. Be
to, ji vartoja ne tik inuit, bet ir
angl kalbos svokas.

Ledas yra lygus

Atidar aldikl tikriausiai pa

stebite, kad balta ledo pluta yra
nelygi. Ledas pasidaro lygus tik
285

 E M E IR VI SATA

tada, kai jo pavirius iek tiek

atitirpsta. Tada ledas pasidengia
labai plonu vandens sluoksniu ir
pasidaro ypa slidus.

jros esaniuose kaln regio

nuose. Rekordinis sniego kiekis
daugiau kaip 50 m per metus
ikrinta Naujojoje Zelandijoje,
Piet Alpse.

Krua susidaro sualus krintantiems

lietaus laams

I Kru sukelia didiuliai oro

skuriai. Jie neleidia nukristi
lietaus laeliams, o suka juos at
mosferoje. altuosiuose sluoks
niuose laai sula. Kuo daugiau
kart ledo gaballiai pakyla auk
tyn, tuo didesni jie pasiekia e
ms paviri. Sual lietaus laai
gali virsti tik labai smulkiais kru
os grdeliai. Sniegas susidaro
debesyje, kur nulio laipsni tem
peratroje kondensuojasi drg
m, ir vanduo virsta snaigmis.

Daniausiai sninga poliarinse platumose

* vieias sniegas poliarinse

platumose ikrinta labai retai.
Centrinje Antarktidos dalyje
per metus ikrinta 2-3 cm snie
go. Sniegui susidaryti reikia
drgms, o Antarktidoje labai
sausa. Daugiausia sninga arti
286

A p ie v ju s i r o ru s

Vasar em yra ariau Sauls negu iem

* Atstumas tarp ems ir Sauls

met laikams takos neturi. Jie
priklauso nuo planetos aies stri
ins padties. Kuo smailesnis
Sauls spinduli kritimo kampas,
tuo maiau yla ems pavir
ius. em prie Sauls labiausiai
priartja sausio 2-3 dienomis.
Pietiniame pusrutulyje tuo metu
bna vasara. Jeigu ems ais
bt tiesi, met laikai neegzis
tuot. Tokiu atveju planetai esant
ariausiai Sauls ir nukeliavus
tolimiausi tak temperatr
skirtumas bt tik 4 laipsniai.

Kai atvsta orai, i dangaus krinta rasa

Rasa niekada nekrinta. Kai

tamsiuoju paros laiku yra daug

vsiau negu dien, ore esantys
vandens garai per nakt prie v
si paviri kondensuojasi. Taip
susidaro rasa. Temperatrai nu
kritus emiau nulio rasos laeliai
sula ir pavirsta erknu.

Uoliniuose kalnuose inuku

(Chinook). Fenas sukelia oro
elektringumo svyravimus, todl
kai kuriems monms pradeda
skaudti galv. Be to, jis gali net
20 laipsni pakelti oro tempera
tr.

Balandio mnesio orai yra labiausiai

permainingi

iaurs pavaist matoma tik iaurje

i taisykl galioja tik iaurs

Europai. ia vir Atlanto
ilusios oro mass pavasar su
siduria su altu vir Eurazijos
kybaniu oro sluoksniu. Tai su
kelia danas or permainas.

Fenas puia tik Alpse

Fenas tai kalnuose puian

tis altas drgnas vjas. Jis atne
a lietaus debesis, todl auktai
kalnuose ikrinta daug krituli.
Tada jau idivs oras keliauja
emyn, anapus kalnyno besi
driekianius slnius. Ten oras
kas 100 m vienu laipsniu yla.
is fenomenas bdingas beveik
visiems didesniems kalnynams.
Anduose jis vadinamas puelche arba zond, Himalajuose ir

iaurs pavaist atsiranda

tada, kai per didelius sprogimus
Saulje ems magnetin lauk
patenka elektring daleli. At
mosferoje jos susiduria su oro
molekulmis, todl atsiranda
itisas valandas besitsiantis pa
slaptingas vytjimas. I Sauls
atkeliavusios dalels turi elek
trin krv, todl jas pritraukia
ems magnetiniai aigaliai. Pa
vaist pasirodo tiek prie iau
rs, tiek ir prie Piet aigalio. Kai
Sauls aktyvumas yra itin dide
lis, iaurs pavaist galima pa
matyti ir vidutinse platumose,
pavyzdiui, vidurio Europoje.

E IN in o

yra klimato kitimo rezultatas

EI Nino fenomenas pirm kar

t buvo ufiksuotas XVI a. Piet
287

 E M E IR VI SATA

Amerikos pakrantse kas dveji

metai madaug per Kaldas pra
deda psti stiprs pasatai. Jie
vakarus nustumia iltus paviri
nius vandens sluoksnius. Vs
uving vanden ir ger or prie
vakarini Piet Amerikos pa
krani keiia plstantis iltas
vanduo, ir pasipila visk nioko
janios litys. Tuo tarpu Pietry
i Azij ir Australij kamuoja
sausros. Po itin stipraus 19821983 m. El Nino mokslininkai
pradjo nerimauti, kad klimato
kaita gali dar labiau fenomen
sustiprinti.

Daugiausia auk pareikalavo Krakatau

ugnikalnio isiverimas

1883 m. rugpjio 27 d. vyks

Krakatau ugnikalnio isiverimas
buvo pati didiausia i vis i
nom tokio pobdio katastrof.
Du tredaliai salos ilk or,
o visk aplink apgaub dm ir
dulki debesis, kur buvo galima
pamatyti net u 700 km. Jis ore
laiksi 22 dienas. Isiverimo su
kelta cunamio banga Javoje ir
Sumatroje nusine 36 tkst. gy
vybi. 1815 m. Indonezijoje isi
288

ver Sumbavos ugnikalnis. Nors

sprogimas buvo ne toks stiprus,
taiau jis pasiglem dvigubai
daugiau auk.

A p ie M n u l ir
p la n e ta s
Mnulis nesisuka

Mnulis sukasi apie savo a

lygiai tokiu paiu greiiu, kaip ir
aplink em. Dl to mes visada
matome t pai palydovo pus.
Danai minima tamsioji Mnulio
pus realybje taip pat neegzis
tuoja. Nuo Sauls nusigrusi
Mnulio pus visada atrodo tam
sesn. Per jaunat Mnulis yra
tarp Sauls ir ems, todl mes
matome tamsij jo pus. Per
pilnat jis yra u ems, todl
matome apviest pus. Mnulio
orbita yra madaug penki laips
ni kampu pakrypusi ems
orbit, todl em Mnulio ne
udengia. Jeigu abi orbitos susi
kerta per pilnat, vyksta Mnulio
utemimas.

Kin sien galima plika akimi pamatyti

i Mnulio

Planetos ir j palydovai pavadinti antikos

diev vardais

I Mnulio kin sienos nema

tyti. Kin astronautas teigj
velgis i ISS kosmins stoties.
Ji nuo ems nutolusi vos per
deimtadal atstumo, kuris em
skiria nuo jos palydovo. Astro
nautas teig, kad labai geru oru
galima pamatyti ties iaurine Ki
nijos siena besidriekiani plon
juostel. I tokio atstumo astro
nautai gali pamatyti ne tik Kin
sien, bet ir kitus stambesnius
moni krinius bei didmiesius.

ft Kakada buvo bandoma taip

daryti. Todl Jupiterio palydovai
pavadinti io dievo mylimj
vardais: Ijo, Europa ir Ganime
du. Pomirtinio pasaulio dievas
Plutonas turi palydov mirusij
veik Charon. J r dievo var
du pavadinto Neptno palydo
vas yra Tritonas jam pavaldi
vandens dievyb. Aplink Mars
skrieja Fobas ir Deimas (Baim
ir Siaubas). Tai antikinio karo
dievo irg vardai. Dabar atrasti
net 136 ms sistemos planet
palydovai, todl jiems suteikiami
vairesni vardai. Pavyzdiui, ap
link Uran sukasi ekspyro he
rojai Pkas, Ofelija, Dezdemona
ir Portija. Naujai atrasti Saturno
palydovai pavadinti german,
kelt ir inuit mit heroj var
dais: Imiras, Albioriksas ir Kiviokas. Daugyb naujai atrast
dangaus kn iki iol turi tik
numerius.

Vir horizonto mnulis yra didesnis

negu auktai danguje

Taip tik atrodo. I ties mes

vis laik matome tokio pat dy
dio mnul. Neegzistuoja net
optin apgaul, verianti vir ho
rizonto matyti didesn dangaus
kn. Klaida vyksta tik ms
smegenyse vir horizonto pa
kils mnulis atrodo toliau negu
kabantis tiesiai vir ms galv.
Dl tos paios prieasties atrodo,
kad kildamas mnulis juda grei
iau negu bdamas zenite.

Palydovus turi tik planetos

Ms Sauls sistemoje skrie

289

 E M E IR VI S AT A

ja ne tik planetos, bet ir imtai

tkstani, o gal net milijonai
maj planet bei planetoid.
Jie taip pat gali turti palydov.
Pirmj smulkaus dangaus kno
palydov 1993 m. aptiko kosmi
nis zondas Galileo. is Daktiliu
(Dactyl) pavadintas palydovas
skrieja aplink planetoid Id. Ida
tai 56 km ilgio ritinio formos
akmeninis dangaus knas. Jis
sukasi aplink Saul nuo jos nu
tols per 420 mln. km. Iki iol
aptikta beveik 40 planetoid pa
lydov.

Atmosfer turi tik em

Atmosfera tai planetos gra

vitaciniame lauke besilaikantis
duj sluoksnis. Jos chemin
sudtis gali bti vairi. Ma
planet atmosfera dl nedidels
traukos gali bti daug retesn
u ems atmosfer. Pavyzdiui,
Marso atmosferoje yra 95 proc.
anglies dioksido. Likusi dal
sudaro argonas, anglies monoksidas ir deguonies bei vandens
pdsakai. Dl to mokslininkai
padar ivad, kad ios planetos
290

atmosfera anksiau galjo bti

daug tankesn, taiau j isklai
d Sauls vjai.

Mnulyje yra labai alta

Visi astronautai ant Mnu

lio paviriaus engia tik tamsi
nakt. Sauls apviestoje ems
palydovo pusje temperatra pa
kyla iki 180C.

A p ie M e r k u r ij ir
M a rs
Visos planetos aplink Saul skrieja i
vakar rytus

Venera aplink Saul keliauja

atbulai i ryt vakarus. Be
to, ji taip ltai sukasi apie savo
a, kad greiiau apskrieja vis
orbit negu apsisuka apie save.
Veneros diena trunka 243 e
ms dienas, o metai tik 225.
Keistai juda ir Uranas. Jo ais
yra net 98 nukrypusi nuo verti
kalios linijos. Uranui besiritant
aplink Saul jo palydovai juda
beveik statmenomis orbitomis.

Met laikai egzistuoja tik emje

Met laikai keiiasi ir Marse.

Jie trunka madaug dvigubai il
giau negu emje, nes i planeta
aplink Saul keliauja beveik 687
dienas. Nuo met laik priklau
so or fenomenai. Pavasar Mar
se siauia smlio audros, vasar
tirpsta ties aigaliais susidaran
ios ledo kepurs. Tai reikia,
kad vadinamj Marso misij
atliekantiems astronautams, ku
riems ioje planetoje tekt ibti
apie pusantr ems met, kilt
didiulis pavojus.

i skysto, o branduolyje netgi

kieto vandenilio.

Kelion Mars trukt dvejus metus

Tai seni duomenys. Dabar ap

skaiiuota, kad paprastas skry
dis galt trukti nuo ei iki
devyni mnesi. inoma, jeigu
skrydi pirmyn ir atgal metu
nuo ems iki Marso bt pa
lankus atstumas. Planetas skiria
nuo 55 iki 100 mln. km. Numa
toma, kad ekspedicija Mars
gali ivykti apie 2020 m. Ji truk
t beveik trejus metus.

Dujiniai milinai sudaryti tik i duj

Keturios didiausios Sauls

sistemos planetos Jupiteris,
Saturnas, Neptnas ir Uranas
vadinamos dujinmis mili
nmis. J didij dal sudaro
lengvi cheminiai elementai,
kurie emje gali egzistuoti tik
dujine forma arba sudaryti labai
ma kietj kn (pavyzdiui,
akmen ir metal) dal. Dl di
diulio slgio ir labai emos tem
peratros dujins milins (pa
vyzdiui, Jupiteris) yra sudaryti

iedus turi tik Saturnas

N viena kita planeta neturi to

ki grai ir ryki ied. Aplink
Neptn, Jupiter ir Uran taip
pat susiformavo iedai, taiau jie
yra neryks. iedai susidaro ne
i kietos materijos, o i begals
mayi akmens nuolau. Mok
slininkai mano, kad Neptno pa
lydovas Tritonas ir Marso paly
dovas Fobas (jie yra labai dideli)
madaug po 100 mln. met gali
dl traukos labai priartti prie
291

 E M IR VI SATA

planet, sprogti ir pavirsti gra

iais iedais, kokie dabar supa
Saturn.

Merkurijus yra kariausia Sauls

sistemos planeta

Nors Merkurijus yra ariausiai

Sauls, jis nra pats kariau
sias. i planeta sukasi labai ltai
ir beveik neturi atmosferos, todl
pavsyje temperatra gali nu
kristi iki -170 C. Saultoje pus
je planetos pavirius suyla net
iki +400C. Venera turi tanki
anglies dioksido atmosfer, todl
ten nuolat yra labai karta, vidu
tinikai apie +470 C.

A p ie S a u l ir
v a ig d e s
Saul yra kaits rutulys

Saulje yra taip karta, kad

igaruoja visos kietosios me
diagos. Tai milinikas duj
balionas. Sauls paviriuje tem
peratra siekia beveik 6 tkst.,
o viduje net 15 mln. laipsni.
292

Ji spinduliuoja dl branduolins
fuzijos, kurios metu vandenilio
atomai iskirdami milinik
energijos kiek virsta helio ato
mais.

Saul spinduliuoja gelton vies

Saul skleidia vairaus ilgio

viesos bangas. Tai reikia, kad
ji vieia visomis spalvomis. e
ms atmosfera didij dal spin
duli nukreipia kitomis krypti
mis. Labiausiai ibarstomi vio
letiniai spinduliai, o maiausiai
raudoni. Dl to violetin, m
lyna ir alia viesa ems beveik
nepasiekia. em apvieia dau
giausia geltoni spinduliai. Ms
akys jautriausiai reaguoja btent
gelton vies. Kai saul priar
tja prie horizonto, didioji dalis
geltonos viesos yra ifiltruoja
ma, todl mes rykiau matome
raudon ir oranin vies.

Saul nejuda

Ji juda net trimis bdais. Vis

pirma ji sukasi apie savo a.
Antra, ji 220 km /s greiiu ke

liauja aplink Pauki tako cen

tr. Visa kelion trunka 250 mln.
met. Kartu su Saule keliauja
visa ms planet sistema. e
ms padtis Sauls atvilgiu ne
sikeiia. Visata nuolat pleiasi,
todl Pauki takas taip pat
juda, o drauge su juo keliauja ir
Sauls sistema.

Pavojaus, kad Saul uges, nra

Tai tikrai atsitiks. Ilgainiui

Saul isipls, pavirs miliniku
raudonu ruojaniu kamuoliu
ir tada sublik. Visai em
je esaniai gyvybei ateis galas.
Mokslininkai nesutaria, kada pa
dtis taps pavojinga. Vieni teigia,
kad pavojus kils po 500 mln.,
kiti net po 2 mlrd. met. Sau
ls mirtis prognozuojama po 6
mlrd. met.

Pauki takas yra kaimynin galaktika

Pauki takas yra ms ga

laktika. Tai didiul plokia 100
tkst. viesmei skersmens
spiral. J sudaro apie 200 mlrd.
vaigdi ir planet sistem.

Ms Sauls sistema yra vie

nos spirals atakos pakratyje,
todl Pauki takas i ms
planetos atrodo tarsi plona toli
ma juosta. I ties tarp spirals
atak vaigdi yra ne maiau
negu paiose atakose. ios at
akos susidar ne dl to, kad
tose vietose susikaup daugiau
vaigdi, o dl to, kad ten yra
paios didiausios ir sunkiausios
vaigds.

Mes matome tik realiai egzistuojanias

vaigdes

Prieingai. Daugelis m s
matom vaigdi nebeeg
zistuoja. Artimiausia i ems
matoma vaigd nuo ms
planetos nutolusi per keturis
viesmeius. Tai reikia, kad
mes j matome toki, kokia ji
buvo prie ketverius metus.
Milijonai viesmei tai
milijonai met. Mokslininkai
stengiasi atrasti vis labiau n u
tolusias vaigdes ne dl to, kad
trokta pamatyti tolimus Visa
tos kampelius. Tai padeda su
inoti, kaip Visata atrod prie
293

 E M IR VI SATA

milijonus met. Dabar galima

pavelgti praeit per 15 mlrd.
met. vaigdes mes matome
tokios bsenos, kokios jos buvo
vos po penki mlrd. met nuo
Didiojo sprogimo.

Nuo kovo 21 iki balandio 21 d. Saul yra

Avino vaigdyne

Taip buvo seniau. Zodiako

vaigdyn pavadinimai buvo su
galvoti daugiau kaip prie 2000
met. i sistema sudaryta pagal
vaigdynus, kurie bt matomi
aplink Saul, jeigu viesiame die
nos danguje bt galima irti
vaigdes. Iki ms laik riba
pasikeit, todl tada, kai saul
turt bti Avino vaigdyne, ji
tebra uv. Avino vaigdyn
ji pereina tada, kai pagal astrolo
gin kalendori jau turt ateiti
jauio eil.

Zodiako enklus sudaranios vaigds yra

tarpusavyje susijusios

Nra jokio ryio. Zodiako en

klai yra mogaus fantazijos vai
294

sius. mons juos sukr, kad

galt orientuotis danguje. Tai
turjo praktins naudos. Akmens
amiuje vaigdi plejad pasi
rodymas ir inykimas pavasar
ir ruden ymjo labai svarbias
sjos ir derliaus numimo datas.
Nenuostabu, kad mons apie
vaigdynus sukr vien kit
istorij. Atstumai tarp Zodiako
vaigdynus sudarani vaig
di nuolat kinta, taiau monija
yra per jauna, kad galt tokius
pokyius ufiksuoti.

Meteorai yra sudegusios vaigds

Meteorai atsiranda i kosmo

so ems atmosfer patekus
kietiems knams. Daugelis i
kn yra ne didesni u smiltel,
taiau j trintis or yra tokia
stipri, kad maieji meteorai aki
mirksniu usidega ir pranyks
ta. Meteorai geriausiai matomi
rugpjt, nes tada em keliauja
per kosmini dulki debes, ir
jos atmosfer patenka itin daug
kosmini daleli. is reikinys
vadinamas meteor lietumi.

RODYKLE

Aborigenai 188, 260, 261

ABT Summer 147
Achilas 153
Adomas 243, 244
AE katastrofa 145
Afrika 118
Afrodit 169, 264, 265
Agamemnonas 23
Ahasveras 258
Ahra Mazda 257
Aischilas 265
Ajerso uola (Uluru) 260, 281
Akloji arna 200
Akmens amius 5, 6, 7, 164,
211, 294
Akropolis 27
Albrechtas Lokys 53
Aleksandras Didysis 28
Aleksandrija 28
Alemanai 40, 42
Aliaska 111, 147, 284
Aligatoriai 123
Aligjeris, Dant 157
Alkoholis 219
Alkokas, Donas 139
Alps 8, 151, 286
Altamiros urvas 6, 7
Alus, nealkoholinis 219
Amalazunta 39
Amazon 125
Amerika 62, 70
Amfiteatras 32
Amonas 15
Amundsenas, Roalis 274
Anchelio krioklys 283
Aniasnapiai 102
Angliavandeniai 183
Anglija 55, 74
Antarktis 275
Antika 15,20,21,26,27,
28, 62, 132, 152,
165, 185, 211, 227,
248, 257, 267
Antisemitizmas 83
Antocianai 101
Antropoidai 6
Antverpenas 39
Apa, erpas 281
Apelas Kolofonietis 165
Apendicitas 200
Apolonas 264, 265
Aramj kalba 29,251
Arbata 219
Archjas 95
296

Arjas 264
Arijai 83
Aristotelis 234
Arklys 264
Arktis 275
Arminijus 36
Arsinoja II 19
Artimieji Rytai 216
Artras, karalius 157
Asalio eeras 279
Asbestas 146
Asirai 19, 29, 246
Asirija 246
Atatiurkas, Kemalis 175
Ateistai 256
Atnai 27, 28
Atila 37, 38, 39, 156
Atlantas 266, 267
Atlantic Express 147
Atmosfera 134, 135, 136,
231, 285, 286, 290,
292
Atomo teorijos 133
Atonas 18, 257
Augalai 95, 96, 102, 108,
280
Augustas 168
Augusto kalnas 281
Auksas 209
Aukso Vart tiltas 175
Auslindos 121
Australija 118,277
Austrija 56, 210
Austr ir serb konfliktas 75
Avicena 258
Azija 97, 151
B

Babilonija 13
Bafalo Bilas 107
Bainas, Aleksandras 226
Bakterijos 195, 198, 205,
208, 231, 285
Balastins mediagos 207
Balkanai 21, 152
Baltazaras 12, 238
Baltijos jra 284
Bang Na-Expressway, tiltas
137
Banknotai 232
Bankokas 283
Bastilija 68
Beatles 150, 151
Belas, Aleksandras Greihamas 141, 142

Belgija 41, 76, 232

Belis, Heinrichas 256
Bencas, Karlas 142, 143
Beniliukso alys 8
Bergenas 53
Berlynas 88, 91, 283
Betliejus 249
Bedions 5, 110, 126
Btgeris, Rudolfas Kristianas
225
Biblija 257, 258
Bigamin santuoka 64
Bikinis 228
Biotopas 102
Birdas, Riardas Evelinas
274, 275
Bismarkas, Otas fon 73
Bits 121
Biulovas, Bernardas fon 156
Bizantija 40
Bizantijas 40
Boasas, Francas 285
Bohemija 60
Bolevikai 89, 90
Bondas, Deimsas 131, 180
Borneo 235
Borus 122
Bosforo ssiauris 40
Brandenburgas 66
Braunas, Verneris fon 140
Braunveigo-Hanoveri di
nastija 71
Brechtas, Bertoldas 149
Bretan 8, 147
Bremenas 39
Bridportas 139
Brit salos 8, 182, 284
Briuselis 91
Bronza 9, 171
Brunas, Dordanas 61
Bruneleskis, Filipas 61
Brutas 31
Bruto 234
Buda 259
Buivolai 107
Bulius 104
Bulvs 100, 204
Bumerangas 188
Bung, Gustavas fon 206
Burgundija 42
Br karas 85
C

Cap Arona 144

Chameleonas 124

Chan dinastija 260

Chefrenas 15
Cheopsas 14
Cheopso piramid 14, 170
Cherubinai 246
Cheruskai 36
Cholesterolis 204
Cigna 117
Clostridium tetani 191
Cukrinis diabetas 200
Cukrus 197

emberlenas, Hiustonas
Stiuartas 83
erilis, Vinstonas 184, 237
igonai 83
udis, Egidijus 158
D

DArlandas, Fransua 138

Da Vinis, Leonardas 166
Danas, Feliksas 39
Danieliaus knyga 12
Danija 276
Daninosas, Pjeras 222
Dantiratis 29
Dardanel ssiauris 21
Davidas, akas Luisas 169
De Dolis, Dovanis 165
De Gusmao, Bartolomjas
Lorencas 139
De Kubertenas, Pjeras 185
De Rozj, anas Fransua
Pilatras 138
De Trua, Kretjenas 156
Deimantai 229
Dekartas, Ren 270
Delfai 26, 185
Delf orakulas 171
Delis 283
Demokritas 133
Demotinis ratas 16
Denisonas, Edmundas Be
ketas 173
Detmoldas 36
Diasas, Bartolomjus 277
Didysis sprogimas 294
Diev uvimas 154
Dingas 34
Diogenas 268, 269
Diokletianas 33
Dionisijas Maasis 248
Discovery 62

Disnjus, Voltas 180

Diuma, Aleksandras 160
Dykuma 278
Djerasis, Karlas 230
Donaras 262
Doner kebab 215
Dortmundas 11
Dovydas 167, 244, 246
Dovydo vaigd 257
Drakonas 24
Drambli kapins 108
Dramblys 6
Drgnieji mikai 110, 279,
280
Druidai 8, 37
Druskos rgtis 194, 220
Dumbliai 95, 96
Ddmaiis 151
Dvyniai 128, 129
Dzeusas 264
Deimstaunas 62
Dinsai 228

Eukariotai 95
Eumelaninas 132
Eupolas 27
Europa 11, 12, 130, 289
Europarlamentas 92
Europos
angli ir plieno bendrija 92
atomins energetikos ben
drija 92
Bendrijos 93
ekonomin bendrija 92
Sjunga 91, 93
Eutanazija 87
Evangelijos 247
apokrifins 247
Evansas, Artras 22
Everestas 281
Ezoterika 267
Eiai 114
Ex cathedra 255
Exxon Valdez 147

Ebertas, Frydrichas 78
Echidna 102, 112
Echnatonas 18, 256, 257
Ecis 7, 225
Edenas 244
Edisonas, Tomas Aiva 142
Edos 154
Edvardas III 54
Egiptas 17, 18, 20
Eifelio boktas 137
Eifelis, Gustavas 137
Ekas, Umbertas 252
Eksportas 20
EI Grekas 168
El Nino 287, 288
Eldoradas 163
Elektronas 134
Elkanas, Chanas Sebstianas
277
Elniai 105, 106
Emso depea 73
Epikras 269
Ercbergeris, Matijas 77
Erks 120
Erkslben, Dorotja Kristiana
132
Erodas Didysis 249
Eskimai 276
Estetika 270
Etruskai 28, 114, 169
Euarchontoglires 126
Euglena sanguinea 96

duonis 198
jimas 231
F

Fajetonas 188
Faksas 226
Faraonas 14, 18, 256
Fariziejai 250, 251
Faro 28
Feliksas III 256
Feliksas V 256
Fenas 287
Feomelaninas 132
Frster, Elizabeta 271
Filipidas 186
Filipinai 127, 277
Filistinai 21
Filonas Aleksandrietis 251
Finikija 21
Fieris, Fricas 75
Flamandija 53
Flandrija 51, 187
Flavijus, Juozapas 251
Flemingas, Ianas 131
Floresas, Joachimas fon 82
Fordas, Henris 143
Fosilijos 6, 118
Fotosintez 96
Frankai 39, 40
Frankenteinas 162
Frankfurto derels 214
297

RODYKLE
Frankonija 39
Frank karalyst 39, 40, 41
Frydrichas Barbarosa 43
Frydrichas Didysis 66
Frydrichas II 52, 56, 65
Frydrichas III 56
Frydrichas V 60
Frydrichas Vilhelmas I 65
Frydrichas Vilhelmas II 64,
68

Fryzai 21
G

Galenas fon 87
Galijotas 244
Galiljus, Galiljas 61
Gandriniai 117
Garso greitis 134
Gausas, Karlas Frydrichas
141
Gebelis, Heinrikas 142
Geguts 119
Geios 182
Geleis 174
Gelis-Manas, Maris 134
Germanai 10, 20, 33, 34, 45,
47, 262, 263
Gerosios Vilties kyulys 277
Gestapas (Slaptoji valstybs
policija) 82, 83
Gebelsas, Jozefas 237
Gjus, Donas 149
Gigantozauras 103
Giljotenas, ozefas Ignacas
68

Giljotina 68
Gimstamumas 240
Giunteris 38
Gyvulininkyst 9
Gyvnai 5, 6, 19, 95, 96, 97,
102, 104, 108, 111,
112, 113, 114, 118
Gyvn bendrija (biocenoz)
102

Gliukoz 209
Gluodenai 103
Gobinas, Artras Grafas 83
Godspeed 62
Goya 144
Golgota 250
Gorilos 126
Gotai 38
Gotlandas 53
298

Gotmanas, Donas 241

Graikai 13, 20, 24
Graikija 13,22,23,92,212,
232, 268
Graikiniai rieutai 98
Great Eastern 144
Greenpeace 147
Greguaras, Markas 140
Greitas maistas 216
Greitkeliai 81
Gretna Grinas 239
Grjus, Elias 141, 162
Grigaliaus kalendorius 89
Grimai, broliai 161
Grizliai 111
Grybai 95, 96, 208, 217, 285
Gudarato nacionalinis par
kas 109
Gui, Bernardas 252
Gulb 117
Gutenbergas, Johanas 56
Gvazdikliai, prieskoniniai
98
Gvazdikmedis 98
H

Habsburgai 55
Hadas 264
Hadronai 134
Haincas, Henris Donas 209
Hals universitetas 132
Hamurapio teisynas 12
Hamurapis 12
Hanas, Otas 88
Handler, Rta 180
Hanza 53
Haepsuta 17
Haias 221
Hauptman, Elizabeta 150
Hauptmanas, Gerhardas 72
Hebraj kalba 246, 247
Hedonizmas 269
Hefaistas 264
Helijas 264
Helovinas 262
Henrikas Jrininkas 63
Henrikas Litas 53
Henrikas VI 64
Hera 264
Herero karas 85
Hermis 264
Herodotas 13, 185
Hestija 264

Hetitai 21
Hieratiniai ramenys 16
Hieroglifai 16
Hilaris, Edmundas 280
Hilelis 251
Himalajai 280
Hipokratas 25
Hipokrato priesaika 25
Hitleris 80, 81, 84, 85, 87
Hobsas, Tomas 271
Hoegas, Peteris 285
Hohencolernai 66, 74
Holas, Bendaminas 173
Holokaustas 84
Homeras 152
Homo sapiens 5, 6
Homo sapiens sapiens 6
Honorijus I 255
Hunai 37
I

leva 243, 244

Iglu 276
Ikrai 213
Iliada 153
Indai 23, 259, 260, 261
Indnai 7, 62, 139, 211
Indija 109
Indoeuropieiai 9, 10
Indoeuropiei prokalb 10,
11, 83
Infliacija 79
Inkvizicija 253
Institoris, Henrikas 59
Insultas 115
Inuitai 285
Ipro mis 76
Islandija 276
Ispanija 38, 41, 44, 56, 73,
78, 168, 173, 212,
232, 240, 253, 277
Istmijos aidyns 26
Ijimo knyga 257
Itar 13
Italija 35, 39, 47, 51, 212,
216, 227, 232, 240,
256, 284
Iton, irl 131
Izaijas 247
Izomaltoz 209
Izotoniniai grimai 218
Izraelis 13
Izraelitai 14, 249

Jahv 257
Jamusukras 176, 177
Jancas, Vilemas 277
JAV pilietinis karas 71
Javarova, Liudmila 255
Jekaterina 70
Jeruzal 13, 246, 284, 285
Jnos-Auerteto mis 68
Joga 260
Jonas XX 254
Jonas XIX 254
Joola 144
Josemiio kriokliai 283
Juan dinastija 72
Judja 13
Julijaus kalendorius 89
Julijus Cezaris 30
Jungtini Taut mogaus
teisi komisija 93
Jupiteris 248, 291
Justinianas 39
Juvenalis 184
Jr
agurkai 96, 97
eiai 97
tautos 21
vaigds 96
K

Kaimanai 123
Kaklaraitis 228
Kalifornija 101, 279, 284
Kalimachas 146
Kamans 120
Kanaanas 18, 246
Kanada 276, 282
Kantas, Imanuelis 271
Kara Bogaz Golo lanka 279
Karalius Saul. ir
ti Liudvikas XIV
(karalius Saul)
Karali slnis 15
Karnakas 15
Karo ygis Rusij 69
Karolis Didysis 42, 43, 44,
46
Karolis IV 56
Karolis V 57
Karotinoidai 101
Karpatai 11
Karpos 123

Kaselis, Dovanis 226

Kamyras (vilna) 229
Katenas, Hansas Henrikas
fon 66
Kats
didiosios 109
maosios 109
Kazanova, Dakomas 158,
230
Keklenas, Morisas 137
Keltai 11,20,34,45,47,
262, 263
Kembrido universitetas 120
Kempins 96
Kengros 112
Kepleris, Johanas 248
Kerps 96
Kiauns 113
Kimbrai 35
Kinai 10, 71, 72, 187
Kinija 226, 229
Kinikai 268
Kinikas ragu 214
Kinkanai 99
Kirstukas 114
Kikiai 113
Kiviai 99
Kyras 12
Klagesas, Liudvikas 147
Klemensas IV 256
Kleopatra 19, 20
KMI 201, 202
Knosas 22
Koalos 112
Koblencas 39
Kodis, Vilhelmas Frederikas
107
Kola 217, 218
Koliziejus 32, 171
Kolumbas, Kristupas 61
Kompasas 273, 274
Koncentracijos stovyklos 84,
85
Kondoras 116,117
Konektikutas 139
Koneris, onas 179, 180
Konfucijus 260
Konradas
fon Vetinas 54
Marburgietis 59, 254
Mazovietis 54
Konstantinopolis 40, 50, 97,
175

Kontinentin Anglijos bloka

da 69
Kontraceptins piliuls 230
Kopernikas, Mikalojus 60
Koralai 97
Koranas 258
Kordiljeros 284
Korintas 13, 27, 153
Korioliojga 231
Korsetai 227
Kosas 25
Kosmetika 20
Krakatau ugnikalnis 288
Krameris, Henrikas 59
Kramtomoji guma 211
Krankliai 118
Kraujavimas 192
Kregdi lizdai 215
Krsi mis 55
Kreta 264
Kriketas 187
Krikionys 32, 253, 257
Krimhilda 38, 155
Kristijonas X 85
Krina 259
Kritolin naktis (Reicho po
gromo naktis) 83
Kryiuoiai 51
Krokodilai 123
Krungtepas (Bankokas) 283
Krua 286
Ksantip 268
Ksilitas 209
Kubos karas 85, 177
Kukas
Deimsas 276
Frederikas 274
Kuper, arlot 26
Kuperis, Deimsas Fenimoras
161
Kupranugaris 107
Kurfiurstas 60
Kurganas 10
Kurmiai 114
Kvarkas 134
Kvpavimas 131
Kvinas, Entonis 152
Kvirinas 248
L

Laisvs statula 70, 175

Laivo Lusitania nuskandinimas 77
299

RODYKLE

Lake Pontchartrain-Causeway, tiltas 138

Laktaz 130
Laktitas 209
Laktoz 130
Landsknechtai 54
Langemargo miai 76
Lap 105
Lasko urvas 7
Laukiniai Vakarai 62, 161
Laukini Vakar ou 107
Lazenbis, Dordas 180
Ledai, valgomieji 212
Ledas 285
Leipcigas 69
Lemingai 115
Leninas 89
Leningrado apsuptis 86
Lenkija 54, 66
Lenkijos ir Lietuvos karalys
t 54
Leru, Gastonas 162
Leukipas 133
Levants stilius 7
Leviatanas 270
Libija 237
Lichtenteinas 41
Lidija 233
Lindbergas, arlsas 139
Linkolnas, Abraomas 71
Liubekas 53
Liucerna 58
Liudendorfas 77
Liudvikas XIV (karalius Sau
l) 65, 228, 265
Liuksemburg, Roza 78
Liuksemburgas 41
Liuteris 57, 247
Liuteris, Martinas 57, 255
Litai 109
Lybknechtas, Karlas 78
Logika 269
Lokiai
baltieji 111
Kamiatkos 111
Kodiako 111
Lokis 154
Londonas 284
Lotaringija 55
Luiza 67
Lukas, evangelistas 248
Lukianas 186
Luksoras 15

300

Madagaskaras 98
Madeira 63
Magdeburgas 60
Magelanas, Ferdinandas 277
Mainas 40, 214
Mayflower 62
Majus, Karlas 161
Makaronai 216
Maketas, Augustas 160
Maksimilianas I Habsburgas 56
Malta 8
Maltoz 209
Mamutai 6, 7
Mamutmedis (sekvoja) 101
Manas, Klausas 163
Mandarin kalba 238
Mandirai 72
Manhatanas 175
Manitu 260
Maras 57
Maratonas 185, 186
Marburgietis, Konradas 59,
254
Marcipanai 210
Mardukas 246
Marija Antuanet 68, 182,
210

Marija Burgund 56
Markusas, Zygfridas 142
Marlou, Kristoferis 160
Marobodas 36
Marsas 291
Marso laukas 267
Maralas, Dordas 88
Maralo planas 88
Martelis, Karolis 42
Martynas II 254
Martynas III 254
Maskva 283
Masterson, Dil 131
Mastrichto sutartis 93
Matas, evangelistas 251
Mauntbatenas, Pilypas 71
Medja 153
Mediena 235
Mein Kampf 80, 81
Meka 19
Meksikas 283
Melionai 99
Mendelejevas, Dmitrijus 142
Menstruacijos 129

Menevikai 89
Merilina Monro 178
Merkurijus 292
Merlinas, burtininkas 157
Merovingai 41
Mesijas 248, 249
Mesneris, Reinholdas 281
Mesopotamija 29, 35, 243
Meknai 111
Metafizika 269
Meteorai 294
Mjeris, Julijus Lotaras 142
Mnulis 261, 288
Msainis 215, 216
Migruojantys paukiai 115
Mikelandelas Buonarotis
165, 167
Miknai 22
Miokardo infarktas 199,
201, 203
Miraas 278, 279
Mikinis dramblys 6
Mitologija
budizmo 261
german 154
graik 267
Mocartas 149
Mohametas 258, 259
Molochas 21
Molotovas 90, 226
Molotovo kokteilis 226
Moluk salos 277
Monetos 187, 233
Mongolfj, broliai 138
Monoteistin religija 256
Morganatin santuoka 64
Morkus, evangelistas 249
Morkus, evangelistas 251,
254
Morou, Irvingas Fosteris 175
Morz, Samuelis 141
Motinysts atostogos 13
Moz 167, 244, 257
Mumbajus (Bombjus) 283
Mras, Roderis 179, 180
Musulmonai 52, 257, 258
N

Nabonidas 13
Nabuchodonosaras 13
Nacionalsocialistai 69
Nacionalsocialist darbinin
k partija 80

Naci diktatra 82
Nakties ir rko akcija 85
Napoleonas 64, 67, 69, 174
Narvalas 165
NASA 140
Nask gentis 139
Naujagimis 129
Naujasis
Dersis 175
Orleanas 138
Naujasis Testamentas 246
Naujoji
Gvinja 62, 112,261
Zelandija 99, 279, 286
Negyvoji jra 279
Nelsonas, Baris 179
Nemjos aidyns 26
Neptnas 289, 291
Neronas 31
Nerv 30
Neto 234
Neutrinas 134
Neutronai 134
Nevada 284
Niagaros kriokliai 283
Nikotinas 221, 222
Nitikret 17
Nifaundlendas 140
Niujorkas 283, 284
Niukomenas, Tomas 141
Niurnbergas 76
Nybelung giesm 37, 39
Ny, Frydrichas 271
Nobil, Umbertas 275
Nokso fortas 233
Nordkapas 275
Nordkino kyulys 275
Normandai 51
Nosins 227
Nuga 212
O

Oberzalcbergas 81
Obuolinis vaisdis 99
Oda 96, 107, 111, 123, 124,
130, 131, 196, 225
Oderis 8, 47, 54, 66
Odinas 155, 262
Odisja 152, 153
Oidipas (Edipas) 266
Oktavianas 20
Olandija 41, 97
Oldsas, Ransomas Elis 143

Olimpas 264
Olimpiada 26
Olimpija 26
Oposumai, iauriniai 112
Orangutanai 126
Oscillatoria rubescens 96
Ovidijus 188, 265
P

Pakistanas 6
Palestina 51
Palydovai 289, 290
Panteros 109
Papenas, Deni 141
Partenono ventykla 137
Pasiutlig 115
Paminas 229
Pato balandis 116
Pauki takas 293
Paulius, apatalas 252
Pels 114
Pelikanai 117, 118
Peloponesas 22
Periodonikas 26
Perlai 229
Persija 12, 13, 23, 24
Peralimo ligos 196
Peru 118, 139
Perudinas, Pjetras 165
Pfalcas 65
Pienas, kondensuotas 218
Pieno rgtis 183, 219
Pietryi Azija 126,151,
227, 288
Piet Amerikos diungls
110

Piet aigalis 118,273,274,

287
Pijus IV 256
Pilypas Grausis 56, 59
Pilypas Valua 55
Pingvinai 118
Pinigai 97, 232
Piramids 14, 15, 170
Piranijos 125
Pirn pusisalis 44
Piris, Robertas 274, 275
Pirmasis kryiaus ygis 51
Pirmasis pasaulinis karas 78
Pitagoras 132
Pitagoro teorema 132
Pitijos aidyns 26, 185
Pizos boktas 137

Planketas, Rojus 140

Planktonas 96, 118, 227
Plastikas 231
Platonas 234
Plaukai 130, 131, 132, 179,
229, 230
Pleitas 8
Plutarchas 186
Pogromas 83
yd 52
Polas, Markas 50, 216
Polignotas Tasietis 165
Polinezijos salos 229
Pompadur (ana Antuanet
Puason) 63-64
Poncijus Pilotas 251
Ponartreino eeras 138
Poni ekspresas 107
Popierius 232, 235
Popieiai 254, 256
Poseidonas 264
Potiomkinas 70
Potvyniai 138
Prahos defenestracija 60
Praksitelis 169
Pranaai 245
Pranczai 55, 65, 69, 70,
210

Pranczija 41, 56, 70, 74,

75, 76, 79, 88
Prestige 147
Prezervatyvas 230
Priamas 153
Primatai 6
drgnanosiai 126
sausanosiai 126
Principas, Gavrilas 75
Protistai 95
Protonai 134
Prsija 66, 68, 73
Psalms 234
Ptolomjas II 19
Puiamieji instrumentai
mediniai 152
variniai 152
Pudingas 211
Puliceris, Dozefas 177
Pusrutulis
Piet 111,231,286
iaurs 111,231
R

Ra 15, 18
301

RODYKLE
Rafaelis 167
Ragan
kjis 59
mediokl 58
Ragnarokas 262
Raitas, Orvilis ir Vilburas
139
Rama 259
Ramjana 259, 260
Ramusis vandenynas 229,
281
Ratas 8
Raudonoji jra 18
Recesyvinis genas 110
Reformacija 57
Reichstagas 57, 80
Reichsveras 78
Reimsas 64
Reinas 11,34,40,51,53,
65, 70
Rembrantas 168
Renesansas 165, 227
Reptilijos 104
Rika 226, 227
Riteriai 55
Riteris 156, 157
Ryt
blokas 90
kolonizacija 53
Rodo kolosas 136, 170
Rokfeleris, Donas D. 282
Rolling Stones 150
Roma 30, 39, 40
Romnai 10, 20, 32, 40, 138,
171, 250
Rudolfas IV 55
Runos 34
Rups 123
Rusija 74, 75, 76
Ruso, anas akas 68, 270
Ruzveltas, Teodoras 181
S

Sachara 278
Sagos 227
Saimonas, Polas 150
Saksonija 41
Salamandros
Alpi 103
ugnins 103
Saliamonas 13
Saliamono Salos 229
Santuoka 56, 64, 239
Sati 259
302

Saul 63, 65, 261, 265, 286,

287, 288, 292-294
Sauls sistema 289, 291,
293
Savanos 109
Semiramid 12
Semitai 12
Senasis Testamentas 257
Seneka 238
Sengir 236
Septyni pasaulio stebuklai
170
Sfinksas 15
Siatlis 62
Sibiras 7, 90, 110, 235
Sidabras 204
Sikstas IV 166
Sinajus 18
Sinanas 175
Sinjorelis, Luk 165
Sirtakis 152
Skaiiai
arabiki 237
romniki 237
Skalpavimas 62
Skandinavija 276
Skydamariai 209
Skotas, Robertas 274
Skrandis 202
Skruzds 121
Sliekai 99
Slyvinis vaisdis 99
Slovakija 12
Smegenys 16, 127, 128, 134
Smlinis ryklys 103
Smogas 146
Sobekneferu 17
Sofoklis 266
Sokratas 268
SOS 236, 237
Spalio revoliucija 89
Sparta 23
Spartako sjunga 78
SSRS 88
Stablig 191
Stalinas 89
Stambulas 40, 215
Sterbliniai 112,113
Sterblinis velnias 112
Stirnos 106
Stiuartas, Deimsas 171
Stiuart dinastija 71
Strasbras 91
Struiai 117

Sturlusonas, Snoris 154

Sudanas 17
Sueco kanalas 70
Surimis 214
215
Susan Constant 62
Svanas, Dozefas Vilsonas
142
Sviftas, Donatanas 149

alemas 246
eidemanas, Filipas 79
ekspyras 159-160
ermukniai 97-98
iaurs
Amerika 62, 78, 100, 260,
279, 280, 282
aigalis 275
jra 53, 115, 284
pavaist 287
iknosparniai 119, 127
ilkverpiai 229
impanzs 126
imtakojai 122
imtametis karas 54, 55
irs 120
iva 259
kotija 7, 71, 239
lymanas 22
pinatai 206
prengeris, Jakobas 59
trausas, Levis 228
trezemanas, Gustavas 79
umerai 12, 244
v. Linas 254
v. Petras 253
vedija 275, 276
veicarija 41, 237
ventasis Ratas 57
viesmetis 293
viesos greitis 134
T

Tacitas 31,33,34,36
Taliaferas, arlsas Alfredas
180
Tarantulas
Amerikos 121
Azijos 121
Taut mis 69
Teflonas 226
Tenisas, stalo 187
Teodorakis, Mikis 152

Teodoras Fokidietis 171

Teodorikas 38, 39
Termopil tarpeklis 25
Termos 33
Teutoburgo Mikas 36
Teutonai 35
Tigrai, Amro (sibiriniai) 110
Tilis 60
Tiltas 137, 138, 173, 175
Til 67
Tinginys 108
Tiranozauras Rex 103
Titanai 266
Titanic 144, 145, 236
Tiudorai 71
Tiuringija 11,41
Tora 257
Toras 262
Trjanas 30
Treiasis reichas 80, 82
Treioji akis 104
Trenks fon 67
Trisdeimties met karas 54,
60, 228
Triuiai 113, 126
Trys karaliai 172
Trockis 90
Troja 21, 153
Tulps 97
Tundra 7, 117
Tupaia 126
Turkai 40, 97, 175, 210
Tumerio sindromas 129
Tutanchamonas 16
Tutmozis III 17
U

Ukraina 89

Union Jack 70,71

Uodai, ilgakojai 119
Uoliniai kalnai 284
Uolos katedra 259
Uranas, planeta 290, 291
Urnamo statym kodeksas
12

Urv pieiniai 6-7

UV spinduliai 130
V

Vabzdiadiai 114
Vabzdiai 119, 120, 121,
122

Vagneris, Richardas 155

Vaildas, Oskaras 162

Vaiskopfas, Gustavas
139-140
Vakar Europa 8, 34, 115,
188
Vakuumas 134, 136, 219
Valenteinas 60
Valentinianas III 38
Valhala 262
Valkirijos 155
Valstiei karas 57
Valtaris, Mik 163
Vampyrai 114
Vandalai 38
Vanduo, distiliuotas 217
Vanzs konferencija 84
Vapsvos 120
Varas, Publijus Kvintilijus
36
Varis 9, 232
Varls 123
Varmus 21
Varo mis 36
Vatas, Deimsas 140
Vatikanas 30, 169, 237, 255
Veilas, Alfredas 141
Veimaro
respublika 79, 81
Veimaro konstitucija
konstitucija 79
Veinas, Donas 178
Veismiuleris, Donis 178
Velyk sala 281
Venecija 50, 138, 159, 173,
197
Venera 169, 290, 292
Vengrija 12, 37, 48, 156
Verdeno mis 76
Vermachtas 86
Vespasianas 30, 32
Vdarliai 122
Vliava 70, 237, 239
Viagyviai 122
Vys, krties 129
Vidurio Atlanto kalnagbris
280
Vidurio Europa 6, 7, 11, 12,
47-48, 54, 287
Viduremio jra 8,21,22,
202, 216, 247, 252
Vienalsiai 101
Vienos derels 214
Viepaties metai (Anno Domi
ni) 248

Vilhelmas I 65, 73-74

Vilhelmas II 64, 74-75
Vilhelmas Gustlofas 144
Vilkai 106, 154
Vindzorai 71
Vinkelmanas, Johanas Joa
chimas 171
Virdinija 62
Visata 133, 293
Vinus 259
Vitos 116,203,204
Vitaminai 205-211
Vitenas-Braunas, Arturas
139
Viurmo ledynmetis 7
Viutembergas 160
Vylandas 10
Vodka 220
Vokieiai 11
Vokiei Sjunga 66
Vokietija 41, 43, 47, 67, 75,
76, 77, 88
Vokietijos Federacin Res
publika 91
Voragyviai 122
Vormso reichstagas 57
Votanas 262
Vudstoko festivalis 150
Vulfila, vyskupas 35
Vulkaninis smlis (pucolanas) 138
Z

Zanzibaras 98
Zaratustra 256, 257
Zygfridas 155
Zodiako enklai 294
Zoiksis 165

aibikas karas 85
aliojo Kyulio salos 63
sys 105
emdirbyst 9
em 60, 61, 273, 286, 288,
290, 294
emuogs 98
induoliai 5, 102, 114
ydai 13, 85, 246, 253, 257
ydrasis Mauricijus 233
uvys 103, 125, 204, 227
vaigds 85, 167, 175, 249,
293, 294
303

P o p p e lm a n n , C h r is t a

Po-169 1000 tiesos akibrokt / Christa Poppelmann; [vert Jrat

Pavloviien]. Kaunas: Jotema, 2007. 304 p.
ISBN 978-9955-13-138-0
Ar tiesa, kad pirmykiai mons gyveno urvuose, o piramides stat vergai? Ar tiesa,
kad Ieva Adom sugund obuoliu, o popieiai negali turti vaik? Ar tikrai grybai yra auga
lai, o kurmiai akli? Ar geios bna tik moterys? Ar miraus galima ivysti tik dykumoje?
Tai tik keletas domi klausim, kuriuos ioje knygoje pateikti atsakymai dar do
mesni. Enciklopedinio pobdio leidinys pateikia daug atnaujintos ir patikslintos informa
cijos i vairi pasaulio ir technikos, kultros ir pramog, kasdienio gyvenimo ir socialini
santyki, religijos ir filosofijos viso to, kas reikalinga iuolaikinio isilaviimo mogaus
akiraiui plsti.
UDK 001.9

C hrista P opp elm an n

OOO TIESOS AKIBROKT

Redaktorius Jonas Vabuolas

Rasa Kriauionyt

Virelio dailinink Daiva Zubrien

Maketavo Elvyra Laipanova
SL 250. 19 sp. 1. Usak. Nr. 7.831
UAB Jotema, Algirdo g. 54, 50157 Kaunas
Tel. 337695, ei. patas: info@jotema.lt
Spausdino AB spaustuv Spindulys, Vakarinis aplinkkelis 24, 48009 Kaunas

Ar tiesa, kad pirmykiai mons gyveno urvuose, o

piramides stat vergai? Ar tikrai grybai yra augalai,
o kurmiai akli? Ar geios bna tik moterys? Ar
tikrai mobilieji telefonai nekenkia sveikatai? Kokius
sintetinius maisto priedus slepia Eir kaip igaunama
apetit kelianti keupo spalva?

Ne viskas, kuo mes tvirtai tikime, yra tiesa.

ioje knygoje rasite informacij apie daugiau
kaip 1000 atskleist reikmingu klaid ir vert
dmesio nesusipratim. Knygoje paaikinami
kai kurie plaiai paplit netikslumai ir mones
klaidinantys melagingi faktai.
Leidinyje pateikta daug nuostab keliani ini
apie netiktin mel, sigaljusias iankstines
nuostatas ir liaudies imint. i knyga tai
vertingas trump patarim rinkinys, lydintis
mog per tampos kupin klaid pasaul.

ISBN 978-9955-13-138-0

9 7 8 9 9 5 5 131380

www.jotema.lt