Didieji geografiniai atradimai

Paulius Kurnickas, Rokas ipinskas 2011m.

Turinys
Didieji geografiniai atradimai Geografini atradim prieastys Didij geografini atradim technins prielaidos Atradim padariniai Informacijos altiniai

Didieji geografiniai atradimai geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandroje: 1488 m. Bartolomjus Diasas atrado Gerosios Vilties kyul; 1492 m. Kristupas Kolumbas atrado Amerik; 1498 m. Vasko da Gama apiplauk Afrik ir rado jr keli Indij; 15191522 m. Fernandas Magelanas ir Elkanjo apiplauk aplink pasaul ir rod, kad jis yra apvalus.

Didieji geografiniai atradimai

Didieji geografiniai atradimai

XV-XVI a. europiei laivai plaukiojo pasauliu, iekodami saugesni ar greitesni prekybos keli, nauj prekybos partneri, tai skatino kapitalizmo plitim Europoje. Buvo atrasta daugyb nauj taut ir tauteli, nubraiyti tikslesni emlapiai, atrasta daug nauj emi. Geografini atradim amiaus idja atsirado Renesanso laikotarpiu, kai pradjo plisti naujos technologijos.

Geografini atradim prieastys

Technikos laimjimai Noras atrasti nauj jros keli Indij, apeinant arabus ir aplenkiant turk valdas. Po kryiaus ygi Europoje vis plaiau plito Ryt preks. Vakar ir iaurs vakar Europos pirkliams tolimos Ryt rinkos buvo visikai nepasiekiamos. Turkams nukariavus Artimuosius Rytus, prekyba su Viduremio jros alimis tapo labai pavojinga. Vienintelis kelias Indij, liks neugrobtas turk, buvo kelias per Egipt ir Raudonj jr. Bet keli buvo visikai monopolizav arabai.

Geografini atradim prieastys

Europos prekinio kio raida reikalavo vis daugiau brangij metal. Auksas ir sidabras darsi vis reikalingesni kiniams tikslams. Tuo tarpu brangij metal gavyba Vakar Europoje progresavo silpnai. Taigi aukso problema virto ekonomikos rpesiu. Prekyba su Rytais kl papildom sunkum, nes mainais u brangias egzotikas Ryt prekes europieiai galjo duoti ems ir mik kio produkt, vertinam gerokai pigiau nei Ryt preks. Auksas ir sidabras, uuot plauk Europ, bgo Ryt alis. monijos noras kuo daugiau pamatyti ir imokti.

Didij geografini atradim technins prielaidos

Europieiai didij kelioni ivakarse turjo nema jreivysts patirt. Labiausiai patyr buvo portugal ir ispan jrininkai. Portugalija nuo XI a. pradjo i arab atsikovoti savo teritorijas, esanias Pirn pusiasalyje. Nuolatiniai karai suformavo visuomen, siekiani nauj ukariavim. J jrininkai turjo tinkam patirt.

Didij geografini atradim technins prielaidos

Svarbi technin atradim prielaida- naujo tipo laivas karavel.Taip pat keliones ymiai palengvino kompasas, kuris Vakarus i Kinijos pasiek per arabus. Perversmas vyko ir kartografijoje. Portugalai patobulino emlapiusportulanus. Jie buvo ymiai tikslesni u prastus emlapius. Tuo metu paplito ir astroliabija, kurios pagalba buvo nustatoma laivo padtis vandenyne.

Portulanas

Astroliabija

Kompasas

Karavel

Atradim padariniai
Tkstantmeius Viduremio jros ekonomika buvo visk lemianti, alys valdanios i ekonomik vald vis Europ. Bet dabar prekybai persiklus Atlanto ir Indijos vandenynus lyderiaujaniomis alimis tapo Ispanija, Portugalija, vliau Britanija, Nyderlandai ir Pranczija. I Amerikos Europ buvo atgabenti nauji augalai (bulvs, kakava, kukurzai, tabakas, cukranendrs), i Europos buvo plukdomi naminiai gyvnai (arkliai, avys, kiauls, okos, jauiai). Susidar palankios slygos krikionybei ir europinei kultrai plisti. Spartjo geografijos, kit moksl raida, taut bendravimas tapo platesnis ir atviresnis. Buvo ir neigiam padarini krito pinig vert, europiei atnetos ligos ir iaurus elgesys su Amerikos, Azijos ir Afrikos vietiniais gyventojais griov j kultr, stabd ekonomin vystymsi.

Informacios altiniai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Didieji_geografin iai_atradimai www.mokslai.lt http://www.webbooks.com/Classics/Books/B1/B1587/MAI N/images/16.jpg http://istorikas.blogas.lt/didieji-geografiniaiatradimaikkolumbas-598.html

Ai u dms